Verslo planas

TURINYS

1. SANTRAUKA 3

2. VERSLO APRAŠYMAS 4

2.1.Verslo srities aprašymas 4

2.2. Firmos istorija 4

2.3.Firmos tikslai 5

2.4.Paslaugos aprašymas 6

3. MARKETINGAS 7

3.1. Rinkos apžvalga 7

3.2.Konkurencijos analizė 8

3.3.Kainų politika 9

3.4.Pateikimo srtategija 10

3.5.Reklama ir rėmimas 10

4. GAMYBA 12

4.1.Technologinio proceso aprašymas 12

4.2.Vietos analizė 14

4.3.Patalpos ir įrengimai 15

5.4.Transportas 16

4.5.Tiekėjai 16

4.6.Personalo parinkimas 17

5.VADYBA 17

5.1.Organizacinė firmos struktūra, valdymo modelis ir stilius 17

5.2. Organizacinė firmos struktūra 18

5.3. Juridinė sandora 20

6.RIZIKOS VEIKSNIAI 25

7.FINANSAI 281. SANTRAUKA

Žvelgiant į ateitį nusprendžiau įkurti UAB „Šiluma ir Jaukumas“. Šį sugalvota firma teiks langų sandarinimo paslaugos, o ateityje planuojam atlikti įvairūs remonto ir apdailos darbai (plytelių ir metlako klijavimas, pakabinamų lubų montavimas, žaliuzių kabinimas, parketo klijavimas, kalimas dailylentėmis).Tai yra perspektyvi veikla, kadangi net 888 gyventojų mano, kad tai labai svarbios ir reikalingos paslaugos, kadangi visi nori turėti šiltus, tvarkingai ir kokybiškai suremontuotus butus. Paslaugas teikti nuspręsta ištyrus rinką, išanalizavus vartotojų savybes, nustačius potencialią rinką, paskaičiavus prognozuojamą savikainą ir prognozuojamą pelną. Įvertinus galimus rizikos faktorius.

UAB „Šiluma ir Jaukumas“ įregistruota 2004 metais Visagino miesto savivaldybėje.

Lėšos bus panaudotos įrankiams pirkti. Jau yra numatytos patalpos išsinuomojimui patogioje vietoje – Statybininkų gatvėje. Tai patogi vieta, nes galima efektyvinti reklamą, atkreipiant didesnį skaičių klientų dėmesį, nes ši gatvė yyra viena iš pagrindinių, yra judri, joje nėra gausu firmų ir reklaminių iškabų, be to ši gatvė yra priešingoje miesto dalyje nei yra įsikūrę mūsų konkurentai-taigi sumažės konkurencija. Be to gatvė gerai žinoma, patogus susisiekimas, todėl ofisą patogu bus rasti net ir tiems, kurie neturi telefono.

Mūsų klientų ratas įvairus. Pagrindą sudaro jauni ir vidutinio amžiaus, novatoriškų pažiūrų, pastovų pajamų šaltinį turintys žmonės.

Paslaugų kainos bus nuolat derinamos atsižvelgiant į konkurentu kainas, nuolatiniams klientams bus suteikiamos įvairios nuolaidos. Įmonės veiklą ir joje atsiradusias naujoves planuojame reklamuoti spaudoje, bei reklaminiais bukletais, taipogi internete. Planuojamas, skirimas reklamai apie 2000 Lt. Būtinai apdrausime firmai priklausantį turtą, bei įvesime modernią apsaugos sistemą.

Pradžioje mūsų firmoje dirbs 10 darbuotojų, Mums reikės tiek buhalterės, tiek valytojos, tiek ir dviejų administratorių. Mokamas atlyginimas sudarytų apie 30 nuo apyvartos.

Įmonė savo veiklą ketina pradėti sausio mėnesį 2005 m., kad spėtų įsibėgėti iki sezono (gegužės – spalio mėn.), nes būtent šiuo laikotarpiu yra didžiausia paklausa ir gaunamas didžiausias pelnas.2. VERSLO APRAŠYMAS

2.1.Verslo ssrities aprašymas

Žmonės nėra patenkinti tuo, kad taip brangiai kainuojanti šiluma pro languose esančius plyšius eina vėjais, o daugelio iš jų pragyvenimo lygis neleidžia šių langų pasikeisti naujais ir kokybiškais.

Lietuva yra turtinga medienos išteklių, tačiau yra nepakankamai išplėtota medienos pramonė, negaminama langai ir durys, o atvežtiniai iš vakarų valstybių ar iš NVS šalių yra žymiai brangesni, nei būtų vietoje pagaminti. Daugelis gyventojų linkę langus ir duris sandarinti. Kokybiškai užsandarinus viso buto langus ir duris, temperatūra bute pakyla nuo 20C iki 50C .. Tokį skirtumą galima tikrai pajusti, todėl apie paslaugos privalumus galima ir neaiškinti. Žmonės gali atsisakyti elektrinių ir dujinių šildytuvų ir užuot mokėję kas mėnesį daug didesnius mokesčius už elektrą ir dujas gali sumokėti vieną kartą už mūsų siūlomą paslaugą, džiaugtis šiluma ir pamiršti langus kokiems 5-8 metams.

Kaip įrodė mūsų tyrimai mieste yra tik vienas konkurentas. Jų veikla pakankamai sėkminga.

Mūsų veikla neįtakos kitų Lietuvos rinkų, o tik Visagino miesto rinką, kadangi ji užims konkurentų neaprėptą rinkos dalį, teiks patobulintas, geriau remiamas paslaugas ir tikėtina, kad patrauks dalį jų klientų pas save.2.2. Firmos istorija

Uždaroji akcinė bendrovė „Šiluma ir Jaukumas“ įregistruota 2004 gruodžio 05 d. Visagino rajiono savivaldybėje. Jos įkūrėjai du asmenys:

Tatjana Palčevskaja

• Gimęs 1980m. vasario 06d. Maskva.

• 1998 m. baigęs “Visagino ‘Ateities” vidurinę mokyklą.

• 2000m. įstojęs į Utenos Kolegiją buhalterinės apskaitos specialybę.

• Ten bandys įgyti buhalterinės apskaitos specialybės atestatą.

• Kalbos : Lietuvių, rusų, lenkų, anglų.

• Turi organizacinių sugebėjimų.

Marius Čebanas

• Gimęs 1980m. Gruodžio 03d. Vilnius.

• 1999m. baigęs “Židinio” vidurinę mokyklą

• 2000m įstojęs į Vilniaus Kolegiją kompiuterinės technikos specialybę.

• Ten bandys įgyti kompiuterinės technikos specialybės atestatą.

• Kalbos : Lietuvių, rusų, anglų, prancūzų.

• Išmano kompiuterio darbinį interfeisa, bei programavima.

Įmonė savo veiklą ketina pradėti sausio mėnesį, kad spėtų įsibėgėti iki sezono (gegužės – spalio mėn.)

Pakėlus šiluminės energijos kainas pasidarė aktualus jos taupymas.Daugelis žmonių iišbandė įvairias apšiltinimo technologijas – kamšyti langus vata, laikraščiais, klijuoti langajuostes ar lipnias juostas, apkalti veltiniu aidiniu ir kita. Tačiau laukiamų rezultatų jie nesulaukdavo. Dėl šių priežasčių ir buvo suplanuota įkurti tokia firma.2.3.Firmos tikslai

Mūsų firmos pagrindinis tikslas yra įsitvirtinti rinkoje, gauti pelną, kaupti kapitalą verslo plėtotei.

Mūsų įmonė turi nusistačiusi tokius artimiausius tikslus:

1. Įsitvirtinti rinkoje

2. Per pirmuosius metus pasiekti ne mažesnę, kaip 80 gamybinių pajėgumų apyvartą.

3. Užtikrinti pastovias darbo vietas darbuotojams ir pastovų pragyvenimo lygį.

4. Užmegsti ilgalaikius patikimus ryšius su didmeninikais.

5. Sudominti kuo didesnį klientų skaičių.

Tolimesni įmonės tikslai yra tokie:

1. Nukonkuruoti konkurentus geresnės kokybės ir žemesnės kainos pagalba.

2. Mažinti kiek įmanoma sąnaudas.

3. Kelti paslaugos kokybę.

4. Domėtis technologijos tobulinimu ar alternatyvia veikla.

5. Pasiekti maksimalų pelną2.4.Paslaugos aprašymas

Paslauga daugiausia bus teikiama daugiabučių ir privačių namų gyventojams, gyvenantiems tiek miesto ribose, tiek netolimose priemiesčio vietovėse.

Bus teikiamos šios paslaugos:

• Glazūruotų plytelių ir metlako klijavimas

• Žaliuzių kabinimas

• Langų sandarinimas

• Parketo klijavimas

• Pakabinamų lubų montavimas

• Kalimas dailylentėmis

Visos teikiamos paslaugos bus teikiamos taikant rėmimo programą – invalidams bus taikomos nuolaidos. Taip pat nuolaidos bus taikomos ir pensininkams( tokių nuolaidų netaiko konkurentai). Taip pat taikysime nuolaidas prieš šventes, suteiksime garantinį aptarnavimą ir teiksime paslaugą išsimokėtinai.

Pasalugas stengsimės atlikti kokybiškai. Samdysime tik kvalifikuotus specialistus ir naudosime tik kokybiškas “ Varrnamo “ firmos technologijas ir žaliavas. Garantuojame šiaspaslaugų savybes:

• Kokybė

• Ilgaamžiškumas

• Estetinis vaizdas

• Patvarumas

• Termoizoliacija

• Garantinis laikotarpis

Mes manome, kad kklientai tikrai atkreips dėmesį į šias savybes, nes tokiomis savybėmis nepasižymi konkurentų teikiamos paslaugos, o ir jų teikiamų paslaugų spektras yra žymiai siauresnis.

Teikdami paslaugas taikysime optimaliausią kainodaros strategiją – kad kainos nebūtų daug žemesnės nei konkurentų, nes klientai supranta, kad kas yra pigu negali būti labai aukštos kokybės, ir kad kainos nebūtų labai aukštos, lyginant su rinkos kainomis. Taigi mūsų kaina bus optimali. Tai yra tokia už kurią daugiausia klientų norėtų užsisakyti mūsų teikiamas paslaugas. Mūsų įmonėje vieno standartinio lango pilnas sandarinimas kainuoja apie 400 Lt.( Žaliavos+ darbas+ pelnas).3. MARKETINGAS

3.1. Rinkos apžvalga

Norint užtikrinti savo veiklos sėkmingumą, būtina detaliai išanalizuoti rinką aptariant tokius esminius momentus kaip rinkos imlumas, pardavimų perspektyva, šio tipo paslaugos kaina vietinėje rinkoje ir kitose rinkose, vidutinė paslaugos pardavimo galimybė per 1 mėnesį, sezoniškumas, specifinės paslaugų savybės.

konkurentas. Žinoma yra ir smulkių konkurentų- tai asmenys, kurie nelegaliai teikia šią paslaugą tai yra neįregistravę įmonės. Praktika rodo, kad tokie konkurentai greitai bankrutuoja nes arba neturi pakankamai kompetensijos ir žinių kaip tvarkyti biznio reikalus, arba jų klientų ratas labai siauras, nes žmonės nelabai linkę pasitikėti ne specialistais, kurie be to neteikia jokių garantijų. Todėl šių konkurentų galima nebijoti.

Mūsų planuojama užimti rinkos dalis yra 16 445 šeimos, kurios vidutiniškai gali duoti apie 50 337 langus.

Svarbu buvo ištirti vartotojų ssavybes. Klientų ratas gana įvairus, bet pagrindą sudaro jauni arba vidutinio amžiaus, novatoriškų pažiūrų taupyti linkę žmonės, kurie turi pastovų pragyvenimo šaltinį ir jų pajamos yra vidutinės arba aukštesnės. Dauguma jų gyvena daugiabučiuose namuose. Ypatingo rinkos segmentavimo čia lyg ir nėra, nebent būtų galima segmentuoti pagal pasirinkimo motyvus:

• Tie, kurie paslaugą renkasi, nes negali nusipirkti gerų kokybiškų langų.

• Tie, kurie nenori pirkti naujų langų, nes jų langai dar gero stovio tik nėra sandarūs.

Vartotojų pasirinkimą lemia ir tam tikros paslaugos savybės. Mūsų ppaslauga yra sezoninio pobūdžio . Paklausa numatoma didžiausia gegužės-spalio mėn. Pesimistinės prognozės atveju Ne sezono metu, kaip minėta, be langų sandarinimo teiksime ir kitas anksčiau išvardintas paslaugas, nes nenorime nei atleisti darbuotojų, nei dirbti su prastovomis, kadangi sezonui vėl reikėtų iieškoti ir samdyti naujus darbuotojus, kurių visai nepažystame, gaišti laiką ir daryti papildomas išlaidas ir negalime būti garantuoti, kad pavyks rasti gerus specialistus.3.2.Konkurencijos analizė

Konkurentus galima suskirstyti į stambius ir smulkius. Stambus konkurentas mieste yra tik vienas ir tik juo derėtų laikyti stipriais varžovais. Stambesnis konkurentas yra“ Langai “. Šis konkurentas įsikūrė maždaug prieš 5 metus ir iki šiol sėkmingai tęsia savo veiklą. Jų įrengimai jau gerokai padėvėti, be to teikiamų paslaugų pasirinkimas yra daug siauresnis. Ne tokia lanksti reklamos bei rėmimo sistema.

Smulkūs pavieniai darbininkai, teikiantys paslaugas nelegaliai didesnės grėsmės nekelia.

Ištyrus konkurentų veiklą paaiškėjo, kad joje yra tam tikrų trūkumų, kurie mums yra parankūs. Kaip minėta, stipriais konkurentais galime laikyti tik vienas konkurentas. Taigi juos stebime nuolat – kokie pokyčiai jjų veikloje ir kodėl tai vyksta, ar tai vidinių ar išorinių priezasčių pasekmė ir kaip to išvengti mums. Mūsų konkurentas – “ Langai “.Ji atlieka tos pačios rūšies paslaugas ir tarpininkauja parduodant langus ir duris. Ši firma samdo daugiau darbuotojų , nuomojasi didesnes patalpas centrinėje miesto dalyje (Taikos gatvėje). Tai nulemia, kad paslaugos yra teikiamos aukštesne kaina. Jų teikiama paslauga kainuoja maždaug 450 LT už standartinį langą. Firma moka daugiau už nuomą ir didesni visi mokesčiai. Pelnas truputėlį didesnis nei mmūsų planuojamas.

Rinka yra sukoncentruota mieste ir netolimose priemiesčio vietovėse. Važiuoti kažkur į kitą miestą neapsimoka, nes didelės kelionės išlaidos, be to kiekviename mieste yra tokio tipo paslaugas teikiančių firmų, kurios jau žinomos ir įsitvirtinusios rinkoje, be to konkuruoti žinomame mieste su žinomais konkurentais žymiai lengviau, nei su tais, kurių visai nepažystame.

Vertinant šios paslaugos kainas vietinėje rinkoje galima pasakyti, kad jos labai panašios ir skiriasi maždaug 50LT. Panašios kainos yra ir kitose šalies rinkose-kaina daugiausia svyruoja 60LT. Todėl galima teigti, kad kainą nustatėme teisingai. Dauguma firmų naudoja švedų firmos “Varrnamo “ žaliavas, kitos- lenkų gamybos žaliavas.Teikiamų paslaugų kokybė, klientų nuomone, galėtų būti geresnė, todėl mes ir linkę konkuruoti kokybės aspektu. Be to klientai pasigenda teikiant paslaugą tokių dalykų kaip įvairios nuolaidos, garantija, išsimokėtinas aptarnavimas ir kita. Būtent šiais trūkumais mes ir ketiname pasinaudoti. Mes taikysime nuolaidas invalidams ir pensininkams, nuolaidas prieš šventes ir kitus rėmimo elementus. Be to teikiant paslaugą sieksime jai suteikti tokias specifines savybes, kurių pageidauja klientai:

Kokybė Termoizoliacinės savybės

Patvarumas Estetinis vaizdas

Ilgaamžiškumas Garantinis aptarnavimas

Lentelė Nr.1

Palyginimo kriterijai “Langai“

Įkurimo data 1999m.

Vieta Taikos gatvė

Teikiamos paslaugos Langų sandarinimas, tarpininkavimas parduodant langus ir duris

Aptarnaujama rinkos dalis 1/2(16 445 šeimos)

Teikiamų paslaugų kokybė 80 žmonių teigia, kad kokybė yra pakankamai gera, bet nemalonus aptarnavimas

Kaina 450 Lt.

Rėmimas Nuolaidos prieš šventes

Reklama 1 kartas per savaitę miesto dienraščiuose3.3.Kainų politika

Nustatant kkainą bus taikoma įsiskverbimo į rinką strategija. Todėl bus nuolat stebimos kainos rinkoje bei konkurentų kainos. Kalbant apie konkurentų kainas, galima pasakyti, kad vietinėje rinkoje jos svyruoja 50 Lt., o šalies rinkose jos svyruoja iki 60 Lt. Visagino mieste mūsų paslauga bus teikiama už mažiausią kainą, kadangi buvo rastas didmenininkas, tiekiantis žaliavas už žemesnę kainą, nei žaliavas perka konkurentai. Taigi mes galime sau leisti paslaugą teikti žemesne kaina ir kad dėl to nenukentėtų kokybė.Konkurentų kainos svyruoja nuo 410 Lt. Iki 450 Lt. Mūsų paskaičiuota kaina 400 Lt. vieno standartinio lango sandarinimui. Manome, kad mūsų siūlomai paslaugaitai yra nustatyta optimali kaina, kuri padės įsiskverbti į rinką. Skaičiuojant kainą remiamasi tokia formule: Žaliavos+ Darbas+ Pelnas.

Kadangi sandarinimo darbai yra sezoninio pobūdžio, todėl jų paklausa didžiausia gegužės – spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį daugiausia užsakymų duoda daugiabučių namų gyventojai, nes Visagino mieste visi namai yra daugiabučiai. Taigi mūsų tiksline rinka taps visi 3 mikrorajionai.Iš privačių namų galėtume paminėti sodo sklypai. Kadangi paklausa labai nepastovi, tai sunku nustatyti vidutinį užsakymų skaičių. Ištyrus konkurentų veiklą, padarytos sekančios išvados, kad minėtu laikotarpiu užsakymų būna pakankamai ir konkurentai dirba be prastovų. Taigi paskaičiuota, kad per vieną darbo dieną vienas darbininkas gali užsandarinti trys standartinius langus, tai yra vvieno kambario butą. Kadangi dirbama bus brigadomis, tai brigada užsandarins 5-6 langus tai yra du vieno kambario butus. Dviejų kambarių butą ta pati brigada gali užsandarinti per 6 valandas(4 langai), trijų kambarių butą- per 8 valandas (6 langai ).

Taigi, per 8 valandas brigada daugiausia gali užsandarinti 6 langus. Tuomet per savaitę ji gali įvykdyti 5 tokio tipo užsakymus iš daugiabučių namų gyventojų. Trys brigados įvykdyti galėtų 15 tokių užsakymų per savaitę. Tai maksimalus užsakymų skaičius, kurį galėtų įgyvendinti 3 brigados per savaitę.3.4.Pateikimo srtategija

Ofise tiesiogiai ar telefonu priimami užsakymai. Darbų vykdytojas susitaria su darbininkais, kas ir kurį užsakymą vykdys, maždaug aptaria jo įvykdymo terminus. Užsakymai vykdomi klientų butuose. Langus sandariname iš savo žaliavų, o visas kitas paslaugas teikiame iš užsakovo žaliavų. Klientui domintis yra nusakomos visos paslaugos savybės, informuojama apie kainą, taip pat supažindinama su taikomomis nuolaidomis. Žmogus, pasinaudojęs paslauga, gali susimokėti iš karto arba išsimokėtinai trijų mėnesių laikotarpyje.

priimtiną kainą klientui patogiu laiku ir jam parankiomis sąlygomis bei nuolaidomis. Dažnai klientai nepatenkinti, kad po sandarinimo darbų būna apgadinti lango rėmai ir nutrinti dažai, paliekamos darbo vietoje šiukšlės ir dulkės, darbo metu išėmus langą esant blogam orui apgadinamos sienos. Mes užtikriname, kad tokių trūkumų nebus, kadangi langą užsandariname taip, kad žmogus apie jį gali visai pamiršti: po sandarinimo lango rėmas yra perdažomas, nuvalomi stiklai, langas sutvirtinamas sąvaržomis, darbo vieta sutvarkoma. Klientai taip pat gali nesibaiminti, kad dėl blogo oro bbus sugadintos sienos- esant blogam orui, savo ir klientų patogumui, naudosime ant metalinių konstrukcijų rėmo, kuris tvirtinamas ant sienos iš lauko pusės, užtrauksime vėjui ir drėgmei atsparaus audinio tentą.3.5.Reklama ir rėmimas

Be reklamos pradedanti įmonė vargu ar pasieks pageidaujamus rezultatus, todėl būtina paruošti reklamos planą, pasiskaičiuoti kiek reikėtų ir kiek galima skirti jai lėšų. Paskaičiuota, kiek lėšų reklamai bus skiriama sezono ir ne sezono metu. Reklamos tikslas – atkreipti potencialių klientų dėmesį į tai, kad atsirado nauja firma ir kokie yra jjos privalumai prieš kitas tokio tipo firmas. Tai mūsų reklamos pagrindinė užduotis. Akcentuosime kokybišką darbą klientui patogiu laiku ir už jam priimtiną kainą, taip pat pabrėšime, kad taikomos įvairios nuolaidos.

Kaip atkreipsime klientų dėmesį? Visų pirmabuvo panagrinėta, kaip tai daro mūsų kkonkurentai. Pastebėta, kad nė vienas iš jų nesireklamuoja per radiją ir tuo labiau per televiziją. Populiariausia reklamos skleidimo priemonė yra spauda. Visiškai pakanka jei potencialus klientas reklaminį pranešimą perskaito spaudoje. Todėl dėmesį reikia sukoncentruoti kuriant patį reklaminį pranešimą, kad jis kuo daugiau būtų įsimintinas ir patraukiantis dėmesį. Pastebėta, kad žmonės yra jau įpratę tokio tipo reklaminių pranešimų ieškoti laikraščių paskutiniame puslapyjje. Mūsų reklama stengsis nukonkuruoti konkurentų reklamą. Tam naudosime mėlynos spalvos arkinį langą- gražaus sandaraus būsto elementą, kuris tikrai atkreips skaitytojų dėmesį, nes tokio vaizdinio ir apskritai vaizdinio elemento mūsų konkurentai nenaudoja. Be to tai bus naujas, nematytas paveikslėlis su nauju tekstu, kuris greičiausiai sudomins žmones, kurie dar neskaitė šio reklaminio pranešimo.Taip pat reklamuosimės kabindami reklaminius pranešimus daugiabučių namų laiptinėse. TTaip pat naudosime reklamą ant firmos transporto priemonių. Mūsų reklaminis pranešimas atrodys taip:

Paveikslas Nr.1 Reklaminis pranešimas

Reklamos išlaidos didžiausios turėtų būti gruodžio -balandžio mėnesiais, kai paklausa atslūgsta.

Viso per metus reklamai numatoma skirti apie 2000 Lt.4. GAMYBA

4.1.Technologinio proceso aprašymas

Šioje dalyje pateiksime sandarinimo bei kitiems darbams naudojamas žaliavas, reikalingus įrankius ir trumpai aprašysime tecnologinį procesą.

Langų sandarinimui yra naudojamos tik kokybiškos švedų firmos “ Varrnamo “ žaliavos ir technologija. Naudojamos šios žaliavos:

Lentelė Nr.2 Langų sandarinimui naudojamos žaliavos

Medžiagos Vienetai Kaina

Akrilas butelis 10 Lt.

Silikonas butelis 20 Lt.

Montažinės putos flakonas 40 Lt.

Guma 1 metras 3,6 LLt.

Langajuostės 1 metras 2,4 Lt.

Porolonas 1 metras 0.6 Lt.

Sąvaržos 1 vnt. 1,0 Lt.

Vinys 1 kg. 20 Lt.

Medvarščiai 1 vnt. 0.08 Lt.

Pateiksime įrankių, reikalingų langų sandarinimui sąrašą

Lentelė Nr. 3 Naudojami įrankiai

Įrankis Kiekis Blansinė vertė Našumas

Freza vok. “ Kress “ 6 1400Lt. 900 W

Elektrinis oblius (Latvija “Rebir “ 6 320 450W

Automatinis atsuktuvas “Kress “ 6 600 400W

Dulkių siurblys 6 800 Lt

Raktų komplektas 6 50 Lt.

Peilių komlektas 6 50 Lt.

Elektrinis gražtas 6 540 Lt. 500 W

Plaktukų komplektas 6 40 Lt.

Rankiniai obliai 6 40 Lt.

Replių komplektas 6 40 Lt.

Teptukų komplektas 6 20 Lt.

Lentelė Nr.4 Kitiems darbams reikalingi papildomi įrankiai

Įrankis Kiekis Kaina

Gulsčiukų komplektas 3 25 Lt.

Šukų skiediniui komplektas 3 10Lt.

Skiedinio dėžė 3 10 Lt.

Rėžtukas 3 5 Lt.

Pateiksime trumpą technologijos aprašymą:

1) Ofise telefonu ar tiesiogiai priimamas užsakymas;

2) Darbų vykdytojas susitaria su darbininku, kuris tą užsakymą vykdys dėl jo atlikimo tvarkos, dėl reikiamų žaliavų ir atlikimo terminų ir apie tai praneša savininkui.

3) Iš sandėlio darbų vykdytojas išskiria reikiamas žaliavas ir įrankius. Apie jų kiekį, panaudojimą ir likutį darbininkai turi pranešti darbų vykdytojui;

4) Darbininkų brigada nuvyksta į objektą;

5) Įvertina langų būklę ir technines charakteristikas. Jei langas reikalauja staliaus darbų ir paruošimo sandarinimui, tai šie darbai ir atliekami;

6) Išimami stiklai;

7) Pradaromas lango rėmas;

8) Klijuojamas porolonas;

9) Rėmas uždaromas ir sutvirtinamas varžtais;

10) Frezuojamas lango rėmas ir orlaidės;

11) Įvertinant orlaidžių ir varčios prisišliejimą prie staktos yra dedama reikiamo storio guma-5, 7, 10 mm.

12) Jei langas sunkiai darinėjasi, pareguliuojamos spynelės;

13) Apipurškiama silikonu stiklo griovelį iš vienos pusės;

14) Priklijuojamas stiklas ir užkalamos langajuostės;

15) Jei reikalinga, rėmas apipučiamas mmontažinėmis putomis. Nuimama apvadai, išvalomas tarpas tarp rėmo ir sienos, apipučiama putomis. Po 2-4 valandų putų perteklius nuimamas ir užkalama apvadai;4.2.Vietos analizė

Prieš parenkant konkrečią vietą įmonei steigti, taip pat buvo vykdomi tam tikri tyrimai. Visų pirma dar kartą buvo peržvelgta, kaip vyks įmonės veikla. Todėl buvo stengtasi atsakyti į dar keletą klausimų, kuriais siekta išsiaiškinti, kokia vieta labiausiai tinka kurti įmonei:

1.Kokiu būdu dažniausiai priimami užsakymai – ar tiesiogiai klientams atvykus į ofisą, ar daugiausia telefoninių skambučių metu.

2.Kokiame mikrorajone šiuo metu galima tikėtis daugiausia užsakymų.

3.Kokioje vietoje yra įsikūrę konkurentai ir kodėl

4.Ar apskritai mums yra būtina, kad ofisas būtų centre – gal pakanka turėti patalpas nuošalesnėje vietoje.

5.Ar labiau apsimokėtų patalpas pirkti, ar nuomoti.

Atlikus visus šiuos tyrimus, vis dėlto nuspręsta įmonę įkurti Visagine.Visų pirma todėl, kad šis miestas yra gerai žnoma ir yra lengviau ištirti rinką. Taip pat todėl, kad tai didelis miestas, kuriame daugiausia žmonių gyvena daugiabučiuose namuose. Tai potenciali mūsų rinka. Aišku pretenduoti į ją visą nėra realu, nes, kaip minėta, jau yra konkurentas. Be to aplink Visagino miestą yra gausu kaimų ir gyvenviečių. Iš jų taip pat galime tikėtis užsakymų ( jie neturėtų sudaryti daugiau kaip 10 visų mūsų užsakymų ). Šie kaimai mums parankūs yra tuo, kad yra netoli nnuo miesto, nes važiuoti į kaimus, kurie yra nutolę per 13km. ir toliau nuo miesto mums nebeapsimoka.Taigi mūsų veikla bus sukoncentruota Visagino mieste. Ofisą nutarta įkurti Taikos gatvėje. Taip pasielgta, nes ši gatvė yra visiškai priešingoje miesto dalyje nei yra įsikūrę mūsų konkurentai. Kaip paaiškėjo atlikus tyrimus , konkurentai didelio dėmesio įmonės vietai neskyrė, nes to nereikalauja veikla.Tačiau ko gero klaidinga būtų manyti, kad dvi vienodo tipo, konkuruojančios įmonės vienoje vietoje yra geras sprendimas. Tikėtina, kad įsikurdami toliau nuo konkurentų, apskritai gatvėje, kur nėra gausu firmų, iškabindami geras reklamas, iš karto atkreiptume žmonių dėmesį. Konkurentai, deja, gera reklama pasigirti negali, todėl manoma, kad jos dėka galėtume papildyti savo potencialių klientų skaičių.Taip pat atsižvelgta į tai, kad ši gatvė yra viena iš pagrindinių ir geriausiai žinomų gatvių mieste, todėl mus lengvai rasti galės net ir tie, kurie neturi galimybės mūsų pasiekti telefonu. Taip pat su ofisu bus geras susisiekimas iš bet kurios miesto dalies.Išnagrinėjus užsakymų struktūrą paaiškėjo, kad net 96 užsakymai iš 100 buvo priimti telefonu ir tik 4 klientui apsilankius ofise. Taigi daugiausia užsakymų gaunami telefonu, todėl visai nebūtinos patalpos miesto centre dėl tų 4 žmonių, kuriuos net ir praradę kaip klientus nepatirtume jokio nuostolio. Taip pat nuspręsta patalpas ne

pirkti, o nuomotis. Jei jas pirktume, nebeišsitektume lėšomis, kurios paskirtos įmonei kurti ir įrankiams bei medžiagoms pirkti. Kadangi patalpų nuoma miesto centre yra brangesnė nei miesto pakraščiuose, o kaip minėta, mums ir nereikia patalpų centre, todėl jas nuomosimės nuošalesnėje, bet pakankamai judrioje ir žinomoje gatvėje, kuri yra 3 mikrorajone.Ofisas nebus didelis, nes reikia tik dviejų patalpų – ofiso ( maždaug 30kv.m. ) ir sandėlių ( maždaug 15kv.m. ). Taigi viso reikės 45kv. m. patalpų. Miesto centre tokios patalpos kainuotų apie 5585 Lt. (po 13 Lt. Už 1kv.m. ) Kai tuo tarpu mūsų nuoma tekainuotų 450Lt. per mėnesį t.y. po 10Lt. už 1kv.m. Taip pat išanalizuota iš kurių mikrorajonų šiuo metu galima tikėtis daugiausia užsakymų. Ir vėlgi buvo parankus 3 mikrorajonas. Čia gyvena ir seni žmonės ir jauni šeimai. O kuris gi žmogus ypač senyvas ar turintis mažamečių vaikų nenori šilto buto. Senyvas žmogus gal ir sveikatos nebeturi kasmet kamšyti langus, o jauni žmonės, turintys šeimas, amžinai neturi laiko – taigi ppaslauga tikrai daug ką išsprendžia. Be to, pastebėta, kad senyvo amžiaus žmonės užsakymus nori pateikti ofise, kadangi mėgsta, kad jiems visi šios paslaugos privalumai būtų detaliai išdėstyti, mėgsta aptarti kainą, taigi jiems geriau apsilankyti ofise. Todėl, 3 mikrorajone gyvenantys žmonės, ttikrai .nesikreips į konkurentus, kai šalia yra mūsų ofisas, kuris be to pensininkams taikytų 10 nuolaidą, o prieš metines šventes po 10 nuolaidą visiems klientams.4.3.Patalpos ir įrengimai

Tiesiogiai su mūsų teikiamomis paslaugomis susijusių įrankių ir žaliavų sąrašas buvo pateiktas aprašant tecnologinį procesą. Dabar pabandysime panagrinėti tai beko irgi negalėtų vykti mūsų veikla – tai patalpos ir įrengimai. Patalpos didesnės įtakos mūsų veiklai neturi, kadangi ofisas reikalingas tik tam, kad būtų galima priimti užsakymus. Nors dažniausiai užsakymai priimami telefonu, bet atsiranda klientų, kurie nori užsakymą padaryti tiesiogiai ofise, pasitarti su vadovu ar kitu kompetetingu darbuotoju. Be ofiso mums dar reikalingi sandėliai – tai dėl mūsų pačių patogumo, kad darbininkams nereikėtų nuolat vežiotis savo automobiliuose medžiagų net ir tuomet kai jos jiems visai nnereikalingos. Be to taip lengviau vesti žaliavų apskaitą. Taigi mums yra reikalingos nedidelės patalpos Taikos gatvėje, kurias, jei gautume paskolą, jau esame numatę išsinuomoti. Bendras patalpų plotas turėtų sudaryti apie 45 m2. Ofisui numatoma skirti apie 30m2 ir sandėliams pakaks 15 m2. Už šias patalpas sumokėtume nuomos mokestį 6 mėnesiams į priekį. 1 m2 kaina yra 10 Lt. Taigi už mėnesio nuomą mokėtume 450 Lt.. Pastatas yra geros būklės, yra apdraustas nuomotojo, turi visus nuosavybės dokumentus. Be to atitinka visus kkitus reikalavimus – reikalauja tik minimalaus remonto, yra tvarkingi santechniniai mazgai, geras apšvietimas, sandėliuose yra pastovi drėgmė ir temperatūra, yra telefonas. Jokios papildomos įrangos nereikia, kadangi apskaita bus vedama rankiniu o ne kompiuteriniu būdu. Be to patalpos turi signalizacinę apsaugą.5.4.Transportas

Be transporto mūsų veikla yra tiesiog neįsivaizduojama. Ekonomiškumo dėlei nuspręsta transportą nuomotis iš pačių firmos darbuotojų, o ne iš transportą nuomojančių firmų. Transportas yra būtinas, kadangi darbuotojai tiesiog yra fiziškai nepajėgūs nusinešti visus reikiamus įrankius bei medžiagas nes atstumai tiek mieste, tiek užmiesčio vietovėse yra dideli. Transportas padeda taupyti laiką. Todėl pageidautina, kad ateidamas dirbti darbuotojas turėtų ir savo transporto priemonę. Už transporto išlaidas( kurą ir amortizaciją) apmoka firma kiekvieną mėnesį priskaičiuodama šias išlaidas prie darbuotojų atlyginimo. Paskaičiuota, kad darbuotojas vidutiniškai per dieną gali nuvažiuoti 10 kilometrų miesto ribose ir apie 20 kilometrų užmiestyje. Transportas taip pat atlieka ir reklamos funkciją, nes ketinama reklamuotis ant transporo priemonių dedant firmos ženklą.4.5.Tiekėjai

Labai svarbu yra teisingai pasirinkti tiekėjus, kurie labai įtakoja įmonės veiklą, nuo jų priklauso ir veiklos sėkmingumas. Kadangi šiai verslo šakai nereikia didelių sandėliuojamų medžiagų kiekio, tai jos sandėliuojamos tik 1 mėn. į priekį. Tiekėjo darbą atlieka darbų vykdytojas. Taip yra patikimiau, nes firmoje dirbantis darbuotojas yra suinteresuotas atstovauti firmos interesus, ttai yra pristatyti kokybiškas medžiagas už priimtiną kainą ir be to nereikia samdyti dar vieno darbuotojo. Darbų vykdytojas, direktoris, sekretorė lankosi įvairiose parodose, mugėse, kur ieško informacijos apie didmenininkus, prekiaujančius reikiamomis medžiagomis. Kitas būdas rasti didmenininkus yra katalogų peržiūra. Bus stengiamasi apsisaugoti nuo rizikos prarasti didmenininką numatant jo veiklos pakitimus, kurie atsilieptų mūsų veikla i(kainų pakėlimas, kitų firmų produkcijos platinimas ir t.t.). Todėl jau turime atsirinkę keletą didmeninikų, kurie galėtų teikti žaliavas parankiausiomis mums sąlygomis tai yra už neaukštą kainą (žemiausia rinkos kaina) ir nedideliais kiekiais, kadangi žaliavos sensta, o negalėdami tiksliai prognozuoti sekančio mėnesio žaliavų poreiko nenorėtume rizikuoti ir pirkti daug žaliavų iš karto. Pasirenkant didmeninikus atsižvelgta į tai, kokios firmos produkciją jie platina. Šiuo atveju mus domina švedų firmos “ Warnamo “ produkcija, nes langų sandarinimas vyksta būtent pagal šios firmos technologiją. Taigi rinkdamiesi medžiagas mes remiamės maždaug tokiu kriterijų eiliškumu: prestižas- ilgaamžiškumas- kaina.4.6.Personalo parinkimas

Kiekvienos įmonės veikla labai priklauso nuo jos personalo. Gerai jei yra atsakingas asmuo, tos srities specialistas, kuris galėtų parinkti tinkamiausius darbuotojus. Tikimybė apsirikti sumažėja. Bet jei tai daro pats direktoris, jis turi būti ypač atidus ir iš anksto apgalvoti kokie gi darbuotojai yra tinkamiausi, kokius kelsime jiems reikalavimus, kokias suteiksime teises, kokią atsakomybę priskirsime, ggalų gale kokį atlyginimą galėsime pasiūlyti. Taigi aš taip pat turėsiu padėti daug pastangų, norėdama parinkti tinkamiausius darbuotojus, nes kad ir kokia geniali būtų mano verslo idėja, kad ir kaip gerai būčiau ją apgalvojusi, viena šios idėjos įgyvendinti negalėsiu. Visų pirma per didelė būtų atsakomybės sritis ir neįmanomas fizinis krūvis. Todėl būtina deleguoti atsakomybę ir paskirstyti darbus. Todėl man prireiks lojalių darbuotojų, gerų specialistų. Tai remiasi į poreikio nustatymą. Kaip minėjau ankstesniuose skyriuose, pastoviam darbuotojų poreikiui patenkinti man pakaks 8 darbuotojų. 2 darbuotojai reikalingi administracinei veiklai ir 6 darbuotojai (3 brigados po 2 darbuotojus ) darbų vykdymui. Administracinė veikla pastovi, todėl ir šių darbuotojų poreikis nesikeis. Darbininkų poreikis, mano manymu, taip pat neturėtų keistis, nes paklausa darbams ir užsakymų skaičius ilgesnį metų periodą yra pastovūs. Tačiau norėdama išvengti veiklos sutrikimų pabandžiau paanalizuoti, koks galėtų būti papildomas mano poreikis. Tokia jau yra rinka, kad joje išsilaiko tik patys sumaniausi, kita dalis – patiria nesėkmę. Taigi aš bandau daryti prielaidą, kad kai kurie mano konkurentai sužlugs (daugiausiai taip atsitinka pavieniams darbuotojams, kurie dirba nesusikūrę sistemos).5.VADYBA

5.1.Organizacinė firmos struktūra, valdymo modelis ir stilius

UAB “ Šiluma ir jaukumas” struktūra sudaryta iš akcininkų, kurie susirinkimuose sprendžia pagrindinius klausimus apie firmos veiklą. Akcijos paskirstytos tarp T.Palčevskajos ir

M.Čebano santykiu 50% ir 50%.

Akcijų iškeista 1300 vnt. Po 100.- Lt.

Direktoriui priklauso 650 akcijų po 100 – Lt. Iš viso 65000 Lt. Direktoriaus pavaduotojui 650 akcijų po 100 -, iš viso 65000 Lt. Kiekvienas akcininkas gaus palūkanas už akcijas. Koks bus procentas tai priklausys nuo firmos uždirbtų pajamų.

.5.2. Organizacinė firmos struktūra

UAB „Šiluma ir jaukumas “ valdymo struktūra nėra sudėtinga, nes visas valdymo funkcijas atlieka vienas asmuo- direktorius. Direktorius bus T.Palčevskaja, kuris atsakys už visas valdymo funkcijas, ves UAB rreikalus, prižiūrės bendrovės sąskaitas bei bendrovės apskaitos žurnalą, nustatinės darbuotojų atlyginimus. Sudarinės kontraktus su įvairiomis firmomis. Direktoriaus pavaduotojas M.Čebanas atsakingas už reklamos organizavimą.

Kaip sėkmingai vyks įmonės veikla didžiąja dalimi priklausys nuo jos valdymo ir vadovavimo jai. Taigi didžiausia atsakomybė šiuo atveju tenka vadovui-direktoriui,. Sprendžiant šį klausimą ir kuriant valdymo struktūrą reikia daryti ir rinktis tai, kas geriausiai atitiktų įmonės veiklą ir garantuotų gerą valdymą, kurį vadovas suvokia taip- geras valdymas yra tuomet, kai visi planuojami darbai yra atlikti, pasiekti užsibrėžti įįmonės tikslai ir tai padaryta efektyviausiu būdu.

Būtina susidaryti aiškų vaizdą, kaip atrodys įmonės valdymas, ir pagal tai parinkti jai tinkamą valdymo struktūrą. Šiuo atveju geriausiai tinka linijinė valdymo struktūra. Kodėl? Visų pirma todėl, kad firmoje dirba nedaug darbininkų paranku ppalaikyti tiesioginį ryšį su jais taip efektyvinant kontrolę ir gaunant tikslesnę informaciją apie veiklą. Verta pastebėti, kad informacijai keliaujant per kelis etapus ( jei sakykim darbininkai ją perduotų darbų vykdytojui, darbų vykdytojas toliau ją siųstų sekretorei, ji savo ruožtu -pavaduotojui ir tik po to pavaduotojas ją pateiktų vadovui, tai ta informacija norom nenorom būtų smarkiai pakeista) ji pakinta ir gali privesti prie neteisingų sprendimų. Firmoje dirba 9 darbuotojai ir šio skaičiaus pilnai pakanka efektyviai įmonės veiklai. Kaip pastebėjote, nesamdomas pavaduotojas, nes manoma, kad tokiai mažai įmonei dar viena darbo vieta būtų nuostolinga, o be to vadovas turi pakankamai žinių visose srityse, kurios reikalingos įmonės valdymui ir ketina su viskuo susitvarkyti pats. Jei iškiltų kokių neaiškumų jis konsultuosis su specialistais, verslo kkonsultantais – taip irgi gerokai sumažins klaidingų sprendimų riziką. Žinoma, visomis smulkmenomis jis nesirūpins ( pvz.: trūksta medžiagų, sugedo įrankiai, praradom gerus didmenininkus ir t.t. ) , nes už tai yra atsakingas darbų vykdytojas. Jis dalinai ir atlieka pavaduotojo funkciją.Jis yra tiesiogiai pavaldus vadovui ir yra atsakingas už tokius dalykus kaip žaliavų tiekimas, gautų užsakymų paskirstymas, atsakomybė už darbų eigą, darbų saugumas, darbuotojų kontrolė. Taigi jis perduoda vadovui informaciją apie tai, kokie yra sutrikimai veikloje ( pvz.: sugenda įrankis. Darbų vvykdytojas vadovui praneša apie tai, kad jis išskirtų lėšų jo remontui, o tuo kaip kur ir per kiek laiko bus sutvarkytas tas įrankis rūpinasi darbų vykdytojas ).

Taip pat vadovui tiesiog pavaldi yra buhalterė. Ji yra atsakinga už finansinę įmonės veiklą taip pat privalo ruošti ataskaitas, pagal kurias vadovas atsiskaito su mokesčių inspekcija. Šios ataskaitos naudingos vadovui, kadangi jis gauna tikslų finansinės padėties vaizdą kiekvieną mėnesį, žino kokios buvo išlaidos ir kokios pajamos, kiek liko gryno pelno, be to gali palyginti kelių mėnesių ataskaitas ir sužinoti kam aš išleido daugiau ir kam mažiau, kurį mėnesį gavo didesnį pelną ir gali analizuoti kodėl.

Taip pat vadovui atsakinga ir sekretorė. Ji turi pateikti jam informaciją apie užsakymų skaičių ir pobūdį, pranešti su kuriais klientais jau yra susitarta ir kurie norėtų tartis per vadovą, taip pat ji privalo pateikti informaciją jei sakykim klientai yra nepatenkinti mūsų firmos darbu. Įvertinęs šią informaciją jis gali daryti sprendimus ir koordinuoti veiklą reikiama linkme. Jis gali darbų vykdytojui duoti nurodymus,kad jis pasirūpintų tuo, kad darbininkai susitartų tarpusavyje ir darniai pasiskirstytų užsakymus, gali padaryti pastabas tiems, kurių darbu yra nepatenkintas. Todėl efektyviausia firmoje taikyti šią sistemą, kuri leidžia prieiti vadovui prie įvairiarūšės informacijos. Svarbu, kad kie.kvienas darbuotojas žinotų savo atsakomybės ssritį, tai, ko aš iš jo reikalaujama, savo pareigas ir kas gresia už jų nevykdymą.

Manoma, kad geriausias stilius vadovauti įmonei yra demokratinis.Vadovas ir jo darbuotojai turi veikti kaip komanda tai yra suvokti, kad veiksmai turi būti suderinti nes siekiama bendro tikslo – gauti pelną. Vadovas turi suprasti, kad darbininkas yra toks pat žmogus kaip ir jis, tačiau jis mąsto individualiai ir negali visų vadovo pavestų užduočių atlikti taip, kaip tai padarytųjis pats. Darbininkai savo ruožtu turi suvokti, kad jei ką padaro neteisingai, vadovas turi teisę juos perspėti ar pasakyti, kas jam nepatinka, kad kiekviena veikla reikalauja kontrolės. Įmonėje bus naudosjamas vienas iš vadovavimo modelių tai yra delegavimas. Tai vienas priimtiniausių variantų, nes yra suinterisuotumas, kad įmonėje dirbtų savarankiški, savo darbą išmanantys darbuotojai, o tai nulems atsakomybės paskirstymas, kuriuo ir yra pagrįstas delegavimas. Kaip tai ketinama daryti? Darbuotoją priimant į darbą iš jo dar nereikalaujama nieko, tik su juo bendraujama stengiamasi jį pažinti, išsiaiškinti jo sugebėjimus, kadbūtų sužinota, ko galima iš jo reikalauti ir tikėtis ir ar iš viso jis tinka.Vėliau jam duodami įvairūs nurodymai kaip ir ką daryti ir kontroliuojamas kaip jis tai vykdo, daroma atatinkamos pastabos, pasakoma, kaip norima, kad būtų atliktas darbas. Kai yra įsitikinama, kad darbininkas ssuprato reikalavimus ir veiklos specifiką, paliekama jam daug didesnes galimybes veikti laisvai – svarbus veiklos rezultatas, o ne tai kaip tai daroma. Taip palengva darbuotojas pripranta prie reikalavimų, nusistovėjusios tvarkos įmonėje, sužino savo atsakomybės sritį, o vadovui belieka tik teirautis pas darbų vykdytoją kaip sekasi veikla.5.3. Juridinė sandora

1. Šie įstatai yra teisinis dokumentas, sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymu.

1.2.Uždaroji akcinė bendrija ( UAB ) „Šiluma ir jaukumas” yra juridinis asmuo, turi pavadinimą, savarankišką balansą, savo sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose, apvalų antspaudą su įrašu “Lietuvos Respublika” ir atlieka finansines operacijas pagal nustatytas taisykles, UAB turi prekybinį ženklą.

1.3. UAB “ Šiluma ir jaukumas ” yra savarankiška savo veikloje, besivadovaujanti Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir įstatais. Jos būstinė yra Visagine, Taikos gatvėje 11,

1.4. Bendrovė turi komercinį, ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Ji gali:

1.4.1. Pirkti, nuomoti ar kitokiais būdais įsigyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti.

1.4.2. Pirkti ar kitokiais būdais įsigyti ir turėti nuosavybės teisę, taip pat iškeisti, perduoti, keisti ar kitaip naudoti investicijų ir kredito vertybinius popierius.

1.4.3. Verstis komercine – ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų.

1.4.4.Sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti pinigines lėšas už palūkanas, nustatomas sutartimi.

1.4.5. Nustatyti savo teikiamų paslaugų,

produkcijos ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai kainas ir normatyvus reguliuoja valstybė.

1.4.6. Priimti į darbą ir atleisti iš jo darbuotojus, nustatyti jų teises ir pareigas, darbo užmokestį.

1.4.7. Priimti ir keisti įstatus.

1.4.8. Steigti kitas įmones ( filialus, skyrius ), būti kitų įmonių dalininku ar valdytoju.

1.4.9. Skirti lėšų labdarai.

1.5. UAB yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turu. Valstybė neatsako už bendrovės įsipareigojimus, atsako tik už akcijas sumokėta suma.

1.6. Bendrovės ūūkiniai metai yra kalendoriniai metai.

1.7. Bendrovės steigėjai yra fiziniai asmenys

2 . Komercinė – ūkinė veikla

2.1. Didmeninė, mažmeninė, komiso prekyba.

2.2. Užsienio prekybos pirkimo – pardavimo operacijos.

2.3. Parduotuvių ir kitų prekybos taškų steigimas.

2.4. Ryšio priemonių komplektavimas.

2.5. Prekyba už valiutą.

3 . Įstatinis kapitalas, jo sudėtis

3.1. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 130000 litų.

3.2. Įstatinis kapitalas paskirstytas į 1300 paprastųjų akcijų. Vienos akcijos vertė 100 litų.

3.3. Bendrovė steigiama uždaru būdu, t.y. visas akcijas įsigyja steigėjas.

3.4. Bendrovės steigėjai, pasirašydami steigimo sutartį, apmeta visų akcijų vertę.

3.5. Kiekvieno aakcininko įmokėta dalis nurodoma akcininkų registracijos knygoje ir buhalterinės apskaitos dokumentuose, akcininkams iš duodami sertifikatai.

3.6.Įstatinį kapitalą bendrovė gali padidinti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, įstatymo nustatyta tvarka.

3.7.Papildomai išleistos akcijos įgyjamos visiškai apmokėjus emisijos kainą. Papildomai išleistos akcijas pasirašo steigėjai.

4. Akcininkų teisės iir pareigos

4.1. Akcininkai turi šias turtines teises:

4.1.1.Gauti bendrovės pelno dalį (dividendą), kurio dydį nustato visuotinas akcininkų susirinkimas.

4.1.2. Gauti likviduojamos įmonės turto dalį.

4.1.3. Nemokamai gauti akcijų, jei iš bendrovės lėšų didinamas įstatinis kapitalas.

4.1.4. Pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamas akcijas.

4.2. Akcininkas turi šias asmenines turtines teises:

4.2.1. Dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose su sprendžiamuoju balsu. Viena vardinė paprastoji akcija jos savininkui suteikia vieno balso teisę.

4.2.2. Remiantis Akcininkų bendrovių įstatymo 15 str. 7 punktu, gauti informaciją visais bendrovės veiklos klausimais.

4.2.3. Apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo bei administracijos nutarimus.

4.2.4. Būti revizoriumi.

4.2.5. Akcininkas neturi balso teisės, tvirtinant tarifinių įnašų įvertinimo klausimus.

4.3. Akcininkas neturi jokių mokestinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus bendrovės steigimo sutartyje numatyta tvark.a, apmokėti visų pasirašytų akcijų emisijos kainą.

4.4. Vardinės akcijos savininkas gali parduoti ar kitaip perduoti kkito asmens nuosavybėn tik visiškai apmokėtas akcijas ir tik gavęs visuotinio akcininkų daugumos sutikimą. Ši nuostata netaikoma, kai akcijos pateikiamos testamentu ir pereina kito asmens nuosavybėn kaip palikimas.

5 . Bendrovės valdymas

5.1. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracija. Stebėtojų taryba ir valdyba nesudaroma.

5.2. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis gali:

5.2.1. Keisti ir papildyti bendrovės įstatus.

5.2.2. Rinkti revizorius.

5.2.3. Atšaukti revizorių ir bet kurį administracijos darbuotoją.

5.2.4. Nustatyti revizoriaus atlyginimą.

5.2.5. Tvirtinti nepiniginių (turtinių) įnašų vvertę.

5.2.6. Padidinti ar sumažinti įstatinį kapitalą.

5.2.7. Likviduoti ar reorganizuoti įmonę.

5.2.8. Samdyti ekspertus bendrovės dokumentacijai patikrinti.

5.2.9. Leisti parduoti ar kitaip perduoti kitų asmenų nuosavybėn vardines akcijas.

5.2.10. Išleisti akcijas.

5.3. Visuotinis akcininkų susirinkimas organizuojamas Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. numatyta tvarka.

5.4. Susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi akcininkai, kurių akcijų nominali vertė nemažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo.

5.5. Susirinkimo nutarimai priimami balsų dauguma, išskyrus šių įstatų 5 skirsnio 5.2.1 , 5.2.3 , 5.2.6 , 5.2.7 punktuose nurodytais atvejais. Šiais atvejais sprendimai priimami 2/3 balsų. Revizorių, ne daugiau kaip 4 metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas.

6 . Administracija

6.1. Parduotuvės administracijos vadovas yra direktorius, kurį trejiems metams skiria bendrovės steigėjai.

6.2. Direktorius:

6.2.1. Savarankiškai sprendžia gamybinius, organizacinius, prekybinius, finansinius klausimus.

6.2.2. Pateikia klausimus svarstyti visuotinam akcininkų susirinkimui.

6.2.3. Atstovauja bendrovei.

6.2.4. Priima ir atleidžia iš darbo administracijos darbuotojus.

6.2.5. Tvirtina ketvirtinį ir metinį balansą.

6.2.6. Atidaro ir uždaro sąskaitas bankų įstaigose.

6.2.7. Be įgaliojimų veikia įmonės vardu ir duoda įgaliojimus vykdyti jo kompetencijos funkcijas.

6.3. Bendrovės direktorius kartu su vyriausiuoju finansininku atsako už ūkinės veiklos ir turto buhalterinę – finansinę apskaitą.

6.4. Bendrovės administracija ar kitas darbuotojas, pažeidęs šiuos įstatus, darbo drausmę ar kitais veiksmais padaręs žalą bendrovės interesams, gali būti atleistas iš darbo.

7. Revizorius

7.1. Revizorių 4 metams gali rinkti visuotinis akcininkų susirinkimas, arba rrevizijai atlikti gali būti sudaroma sutartis su fiziniu asmeniu.

7.2. Revizoriumi negali būti administracijos vadovas, bendrovės vyriausias finansininkas.

7.3. Revizorius privalo:

7.3.1. Tikrinti bendrovės metinį balansą ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus.

7.3.2. Akcininkų susirinkime pranešti apie visus pažeidimus.

7.3.3. Revizorius turi teisę atlikti bet kokį bendrovės patikrinimą visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimu.

8 . Pelno paskirstymas

8.1.bendrovės pelnas turi būki paskirstomas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po ūkinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį balansą. Nutarime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

8.1.1. Balansinis pelnas.

8.1.2. Privalomi mokėjimai iš pelno.

8.1.3. Dividendai.

8.1.4. Atskaitymai į rezervo fondus.

8.1.5. Plano naudojimas darbuotojų premijoms.

8.1.6. Pelno likutis.

8.2. Jeigu privalomų atsargos ir kapitalo rezervų fondo dydžio suma mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, tai atskaitymai į privalomąjį atsargos fondą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/5 grynojo pelno.

9 . Dividendų skelbimas ir mokėjimas

9.1. Dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jo turimų apmokėtų akcijų nominalioms vertėms.

9.2. Visuotinio akcininkų susirinkimo paskelbti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akc.ininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip kreditorius.

9.3. Visuotiniam akcininkų susirinkimui draudžiama skelbti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki.

9.4. Dividendus bendrovė išmoka pinigais, jeigu akcininkas neprieštarauja, dividendas jam gali būti išmokėtas materialinėmis vertybėmis.

9.5. Dividendai pradedami išmokėti per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo paskelbtas dividendas, dienos.

10 . BBendrovės pranešimų paskelbimas

10.1 Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai ir kiti pranešimai, su kuriais reikia supažindinti akcininkus arba kitus asmenis, išsiunčiami ne vėliau kaip per 15 dienų po nutarimo priėmimo. Už savalaikį nutarimų ir pranešimų išsiuntimą atsako direktorius arba likvidatoriai. Nutarimai ir pranešimai siunčiami registruotu laišku.

10.2. Apie likviduojamą bendrovę viešai skelbiama spaudoje tris kartus ne mažiausiais kaip dviejų mėnesių intervalais už bendrovės lėšas.

11 . Bendrovės reorganizavimas ir likvidavimas

11.1. Bendrovė visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu gali būti reorganizuota į naują akcinę bendrovę, registruojant jos akcijas atitinkamose įstaigose, pakeičiant bei perregistruojant jos įstatus.

11.2. Bendrovę likviduoti gali visuotinas akcininkų susirinkimas arba teismas, jeigu:

11.2.1. Akcininkų skaičius sumažėjo ir nesudaro įstatymo numatyto minimumo.

11.2.2. Nuosavi aktyvai tapo mažesni kaip 1/2 įstatinio kapitalo.

11.2.3. Yra kiti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti bendrovės likvidavimo pagrindai.

11.3. Likvidavimas vykdomas įstatyme nustatyta tvarka.

11.4. Sumokėjus mokesčius į biudžetą, atsiskaičius su kreditoriais ir darbuotojais, likęs likviduotas bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai, jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalus vertės apmokėtai daliai.6.RIZIKOS VEIKSNIAI

Naują verslą pradėti visada sunku. Kaip ir bet kurią kitą įmonę, įmonę taip pat veiks daugybė veiksnių (tuo labiau, kad tai smulkaus verslo įmonė, kurioms išsilaikyti ko gero sunkiausia, nes dažnai neatlaiko konkurencijos). Tie veiksniai bus tiek priklausantys, tiek nepriklausantys nuo vadovo. Todėl norint išvengti didelės rizikos

ir rizikuoti kapitalu, (nors kažkiek rizikos išliks), pabandyta įsivaizduoti realias s firmos integravimo galimybes.

Šią veiklą veiks ekonominė padėtis šalyje. Sakykime išaugtų prekių kainos, automatiškai pabrangtų veikloje naudojamos žaliavos, o taip pat turėtume pabranginti teikiamas paslaugas tiek, kad padengtų sąnaudas ir duotų pelną. Bet ar sutiks tada vartotojai naudotis paslaugomis? Ar jų skaičius nesumažėtų? O jei sumažėtų, tai kiek? Šiuo atveju tikslinga manyti, kad veikla šiek tiek nukentėtų. Iš vienos pusės aišku, kad jei keliamos kainos, tai keliami ir atlyginimai, bet rreikia įvertinti ir psichologinį momentą, kad keliant kainas žmonės piktinasi vyriausybės poelgiu ir ignoruoja atlyginimų pakėlimą, jaučiasi nuskriausti ir dalis jų atsisako teikiamų paslaugų. Taigi dėl šios priežasties manoma, kad būtų prarasta ne daugiau10 klientų. Kur kas daugiau klientų prarastume jei mieste bankrutuotų bent keletas stambių gamyklų ir atsirastų daugiau bedarbių, kurie aišku tikrai atsisakys šios paslaugos. Bet šių ekonominių veiksnių numatyti negalima ir tenka pasikliauti prognozėmis, kurias tenka daryti vertinant dabartinę ekonominę padėtį šalyje. Derėtų įvertinti pasiūlą ir paklausą. KKol kas tiek paklausa, tiek pasiūla yra stabilios ir priklauso tik nuo sezono. Pasiūla didėjant bedarbių skaičiui ( kas dabar pastebima) turėtų padidėti. Taigi numatoma didesnė konkurencija, tačiau neįmanoma numatyti, kokia dalis konkurentų išsilaikys rinkoje. Paklausa, kaip minėta, didžiausia gegužės &– spalio mėn. Paklausa galėtų pasikeisti tik tuomet, jei žmonės pradėtų ieškoti ir naudotis alternatyviais sprendimais. Tačiau aišku, kad juos domina ir alternatyvi kaina. Iš 100 apklaustų žmonių net 88  pasisakė, kad rinktųsi būtent šią paslaugą, nes juos tenkina kaina( nors jie norėtų, jei turėtų pinigų, susidėti naujus langus). 8 mano, kad visai geri yra turimi langai ir tereikia juos kokybiškai užsandarinti ir nebūtina pirkti naujus langus. Ir 4 mano, kad geriau vis dėl to yra visai nauji langai. Taigi tik 4 rinktųsi alternatyvius sprendimus ir užuot pasinaudoję mūsų siūloma paslauga pirktų naujus langus. Mes ištyrėme dabar egzistuojančių ir kokybiškų langų bei durų gamyba užsiimančių firmų produkcijos kainas ir padarėme išvadas, kad jos gana didelės ir tikrai tiems 88 ,, kurių pasirinkimą lemia kaina tikrai nėra priimtinos. Padėtis pasikeistų tik tuo atveju, jei atsirastų vietinis gamintojas, kuris gamintų gerus langus ir duris už žymiai mažesnę kainą, bet tai, mano nuomone, kol kas neįmanoma, nes kas yra kokybiška, tas turi ir aukštą kainą. Nebent būtų sukurta nauja butų apšiltinimo sistema, o tai irgi kol kas tik prielaida. Bet net ir tuo atveju daugelis ko gero rinktųsi tai, kas yra jiems gerai žinoma ir patikrinta, nei rizikuotų savo pinigais bandydami kažką nnauja.

Prieš tai atliktu tyrimu nustatyta, kad ši paslauga bus skirta vidutinio sluoksnio gyventojams, kurie turi vidutines pajamas, nes turtingieji, kurių socialiniai poreikiai patenkinti, vargu ar bus suinteresuoti žemesne paslaugos kaina- jiems geriau bus garantuotos kokybės ir puikaus dizaino nauji langai. Taigi tai įtakos ir reklamą tai yra ką joje bus būtina pabrėžti, atkreipiant potencialių klientų dėmesį.

Tai pat įvertintas ir geografinis kriterijus. Manoma, kad dėl šios paslaugos tikrai niekas nevažiuos iš kitų miestų, nes kiekviename iš jų, be abejo, kas nors teikia tokią paslaugą.

Demografinis kriterijus padėjo sugrupuoti gyventojus pagal žmonių pajamas, išsilavinimą, amžių. Yra tikrai žinoma , kad vaikai nesisandarins langų. Be to tai darys daugiausia vidutinių pajamų žmonės. Be to žinoma ir tai, kad ši paslauga nedomina ir jokio .išsilavinimo neturinčių žmonių, arba tų, kurių išsilavinimas žemas- jie net nesuvokia, ką duoda ši paslauga ir jiems tai net neaktualu, nes tai dažniausia asocialūs žmonės.

Įvertinant konkurentus, remtasi iš konkurentų darbuotojų, klientų, tiekėjų apklausos metu gautais duomenimis. Savo dydžiu konkurentai yra lygiaverčiai. Kol kas jų atliekamų paslaugų kokybė yra sąlyginai panaši, nes jie naudoja panašias medžiagas ir technologiją. Tačiau mūsų turimais duomenimis nepakankamai dėmesio skiria kokybei. Skirtingai nei konkurentai, mes taiksime ilgesnį garantinį aptarnavimą.(Konkurentai-0.5 metų, mūsų firma -1 metams).Konkurentai teikia nnuolaidas tik pensininkams, o mes tai taikysime visiems gyventojams prieš metines šventes, taip pat nuolaidomis galės naudotis ir invalidai bei pensininkai. Kai minėjome, mūsų firma bus įkurta gerai žinomoje gatvėje, kur nėra gausu firmų, todėl galėsime pasidaryti gerai dėmesį atkreipiančią iškabos tipo reklamą ir taip atkreipti didesnį praeinančių ar pravažiuojančių žmonių dėmesį.( To neturi mūsų konkurentai ).Taip pat jie neturi susikūrę ir firmos ženklo, kuo mes ir planuojame pasinaudoti dėdami reklaminius skelbimus į laikraštį.

Šios paslaugos pakaitalų nėra. Galimas tik alternatyvus sprendimas: dėti naujus kokybiškus langus.

Mūsų paslauga yra dvejopai naudinga: iš vienos pusės naudinga klientui, nes ji taupo pinigus ir šilumą, iš kitos pusės naudinga firmai, nes ji sukuria darbo vietas ir gauna pelną tolimesnei veiklai. Šiomis paslaugomis naudojasi įvairaus amžiaus ir nevienodas pajamas gaunantys žmonės. Tai dažniausiai dirbantys ir pastovias pajamas turintys gyventojai. Jų gyvenamoji vieta ir jos nuotolis priklauso nuo susitarimo. Kaip minėta, paslaugas dažniausiai teikiame mieste, bet susitarus su klientu, važiuojame ir į rajoną. Kadangi šis darbas yra sezoninis, tai ne sezono metu jo paklausa žymiai sumažėja, ra beveik išnyksta. Todėl , esant tokioms sąlygoms, atliekamos kitos šios firmos paslaugos. Kaip minėta, ši paslauga neturi pakaitalų tai yra dar nėra sukurta tokios technologijos, kuri pakeistų mūsų siūlomą paslaugą aarba būtų bent kuom nors pranašesnė. Yra firmų, kurios savo darbe naudoja įvarių lenkų firmų siūlomas tecnologijas, bet kaip buvo nustatyta, klientai lieka mažiau patenkinti šias technologijas naudojančių firmų darbu, kadangi paslauga yra mažiau igaamžiška ir patvari. Tai reiškia, kad ši technologija yra kur kas prastesnė, nes buvo sukurta daug anksčiau nei atsirado “ Varrnamo “ siūloma patobulinta technologija ir žaliavos. Kol kas naujovių ši firma nesukūrė ir vargu ar sukurs, nes ko gero kas geriausiai tinka šiai veiklai yra jau sukurta ir patikrinta. Taigi, veikla nukentėtų jei būtų sukurta modernesnė nauja tecnologija.

Galima langus keisti -tai alternatyvus sprendimas klientams šilumos taupymo požiūriu, bet tik ne kainos atžvilgiu, kadangi jiems tai kaštuoja žymiai daugiau. Mums tai nėra alternatyvi veikla, kadangi kad ja užsiimtume reikia iš esmės reorganizuoti savo veiklą ir užsiimti langų ir durų gamyba, kuom mes ketiname užsiimti vėliau. Aišku, gali atsirasti gamintojas, kuris gamins langus ir duris už visiems priimtiną kainą. Bet tai atsitiks ne per vienerius ir net ne per dešimtį metų, kadangi reikalinga pertvarkyti medienos perdirbimo pramonę, be to užsitęs ir įvedimo įrinką laikas. Todėl manoma, kad mūsų veiklai tai nėra pavojinga bent jau tol, kol ketiname ja užsiimti tai yra artimiausius 8 metus. Kaip ir

pagrindinės visų firmų pagrindinė rizika yra financinėje srityje, nes pradinis pelnas bus ne maksimizuotas, dėl paskolų..7.FINANSAI

7.1.Reikiamos lėšos ir jų panaudojimas

Lentelė Nr. 6

Eilės Nr. Išlaidų pavadinimas Suma, Lt.

1. Ilgalaikis turtas (pagrindinės priemonės) 77460

2. Pradinių prekių atsargų pirkimo išlaidos 15000

3. Marketingas 2000

4. Ryšių įranga 200

5. Mažavertis inventorius 1000

6. Įmonės įregistravimo išlaidos 200

7. Apranga 400

8. Ūkio reikmenys 200

9. Raštinės reikmenys 210

10. Pastatų nuoma 450

11. Kitos išlaidos 400

7.1.1. Balansas laikotarpio pradžiai

Lentelė Nr. 7

TURTAS Lt. NUOSAVYBĖ Lt.

Ilgalaikis turtas:

Pastatai

Įrengimai ir įrenginiai

Transporto priemonės 77460

72460

5000

Savininkų nuosavybė:

130000

Trumpalaikis turtas:

Atsargos

Pinigai 57540

45000

7540

TURTAS IŠ VISO 130000 NUOSAVYBĖ IŠ VISO 130000

7.1.2. Ilgalaikis turtas ir jo nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiog proporcingu (tiesiniu) metodu.

Lentelė Nr.8

Eil.

Nr. Turto

pavadinimas Reikmė

vnt. Įsigijimo

kaina,Lt. Likvida-cinė

Vertė,Lt. Pradinė

vertė,Lt. Naudoji-mo laikas metais Nusidėvė-jimas per mėn. Lt. Nusidėvė-jimas per

metus,Lt.

1. Mikroauto-busas 1 5000 1 5000 5 83,3 1000

2. Freza vok. ‘Kress” 3 700 1 700 5 11,6 140

3. Elektrinis oblius 3 160 1 160 3 4,4 53

4. Automatinis atsuktuvas 3 300 1 300 2 12,5 150

5. Dulkių siurblys 3 400 1 400 2 16,6 200

6. Elektrinis gražtas 3 270 1 270 2 11,25 135

IŠ VISO 6830 6830 128,4 1540,8

7.1.3. DDarbuotojai ir jų darbo užmokestis

Lentelė Nr.9

Eilės

Nr. Darbuotojų pareigos Darbuo-tojų skaičius Priskaičiuotas

darbo užmokestis per mėn.Lt. Priskaičiuotas

darbo užmokestis per metus,Lt. Priskaityta soc. draudimui per mėn.Lt.(3%) Piskaityta soc. draudimui per

Metus Lt.(3%)

1. Administratoriai 2 2000 24000 60 720

2. Vyr. buhalteris 1 1000 12000 30 360

3. Darbininkai 6 4800 57600 144 1728

4. Valytoja 1 530 6360 16 191

VISO 10 8330 99960 250 2999

7.2. 2005 m. pardavimo prognozė

Lentelė Nr.10

Mėn. Produktas

Vnt Kaina Suma

1 140 400 56000

2 160 400 64000

3 120 400 48000

4 160 400 64000

5 240 400 96000

6 260 400 104000

7 240 400 96000

8 260 400 104000

9 260 400 104000

10 240 400 96000

11 200 400 80000

12 230 400 92000

Iš viso 2510 1004000

7.2.1.Pardavimų prognozė 2006-2007 m.

Lentelė Nr.11

Metai Produktas

Kiekis Kaina Suma

2006 2700 410 1107000

2007 2800 420 1176000

7.3. Veiklos sąnaudos 2005 M.

Lentelė Nr.12

Mėnuo

Sąnaudos

Viso

Nuoma 450 450 450 450 450 450 450 450 450 450 450 450 5400

Nusidėvėjimas 128 128 128 128 128 128 128 128 128 128 128 128 1536

Atlyginimai 8330 8330 8330 8330 8330 8330 8330 8330 8330 8330 8330 8330 99960

Soc. draudimas (31%) 2582 2582 2582 2582 2582 2582 2582 2582 2582 2582 2582 2582 30984

Degalai ir tepalai 80 80 90 100 90 80 100 110 120 90 80 80 1100

Elektra,tel 400 410 405 500 510 520 560 550 560 560 540 540 6055

Kelių mokestis 461 499 422 499 653 691 653 691 691 653 576 614 7103

Marketingas 160 150 150 160 170 190 180 180 180 180 150 160 2010

Viso per mėn. 12591 12629 12557 11849 12913 12971 12983 13021 13041 12973 12836 12884 154148

7.3.1. Veiklos sąnaudos 2006 M. – 2007 M.

Lentelė Nr.13

Metai

Sąnaudos

2006 m.

2007 m.

Viso

Nuoma 5520 6000 11520

Nusidėvėjimas 1536 1536 3072

Atlyginimai + Soc. draudimas 160400 160600 321000

Degalai ir tepalai 2700 4700 7400

Elektra,kom. išlaidos 10445 11000 21445

Kelių mokestis 5313 5315 10628

Marketingas 2400 2800 5200

Viso 188314 191951 380265

7.4. Planinis balansas 2005 M.

Lentelė Nr.14

Mėnuo

Rodikliai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Ilgalaikis turtas: 77332 77204 77076 76948 76820 76692 76564 76436 76308 76180 76052 75924

Žemė

Pastatai

Įrengimai ir įrenginiai 72415 72370 72325 72280 72235 72190 72145 72100 72055 72010 71965 71920

Transporto priemonės 4917 4834 4751 4668 4585 4502 4419 4336 4252 4170 4087 4004

Kitas ilgala.ikis turtas

Trumpalaikis turtas: 59677 69576 73947 84626 119232 155095 187540 211047 234534 255289 270581 290025

Atsargos 48600 57000 66376 73466 84754 119360 148630 170910 193526 213936 228826 247926

Pinigai 11077 12576 7571 11160 34478 35735 38910 40137 41008 41353 41755 42099

Kitas trumpalaikis tturtas

VISAS TURTAS: 137009 146780 151023 161574 196052 231787 264104 287483 310842 331469 346633 365949

Savininko nuosavybė: 137009 146780 151023 161574 196052 231787 264104 287483 310842 331469 346633 365949

Įstatinis kapitalas 130000 130000 130000 130000 130000 130000 130000 130000 130000 130000 130000 130000

Nepask. atask. metų pelnas 7009 16780 21023 31574 86052 101787 134104 157483 180842 201469 216633 235949

Skolintojo nuosavybė:

Ilgalaikės skolos

Trumpalaikės skolos

Savininko nuosavybė ir

įsipareigojimai 137009 146780 151023 161574 196052 231787 264104 287483 310842 331469 346633 365949

7.4.1. Planinis balansas 2006 M. – 2007 M

Lentelė Nr.15

Metai

Rodikliai 2006

I pusmetis 2006

II pusmetis 2007

I pusmetis 2007

II pusmetis

Ilgalaikis turtas: 75156 74388 73620 72852

Žemė

Pastatai

Įrengimai ir įrenginiai 71650 71380 71110 70840

Transporto priemonės 3506 3008 2510 2012

Kitas ilgalaikis turtas

Trumpalaikis turtas: 385538 481047 570391 659672

Atsargos 296400 382726 470527 559766

Pinigai 89138 98321 99864 99906

Kitas trumpalaikis turtas

VISAS TURTAS: 460694 555435 644011 732524

Savininko nuosavybė: 460694 555435 644011 732524

Įstatinis kapitalas 130000 130000 130000 130000

Nepask. atask. metų pelnas 330694 425435 514011 602524

Skolintojo nuosavybė:

Ilgalaikės sskolos

Trumpalaikės skolos

Savininko nuosavybė ir

įsipareigojimai 460694 555435 644011 732524

7.5. Pinigų srautų ataskaita 2005 M.

Lentelė Nr.16

Mėnuo

Rodikliai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Likutis laikotarpio pradžiai 7540 11077 12576 7571 11160 34478 35735 38910 40137 41008 41353 41755

Įplaukos iš pirkėjų 56000 64000 48000 64000 96000 10400 96000 104000 104000 96000 80000 92000

Investicijos

Kitos įplaukos

Viso įplaukų: 63540 75077 60576 71571 107160 138478 131735 142910 144137 137008 121353 133755

Ilgalaikio turto pirkimas

Žaliavų ir medžiagų pirkimas 40000 50000 28000 48000 60000 90000 80000 90000 113000 83000 67000 79000

Komunalinės išlaidos 400 410 405 490 410 420 430 430 400 400 420 430

Atlyginimai, soc. draudimas 10912 10912 10912 10912 10912 10912 10912 10912 10912 10912 10912 10912

Transporto išlaidos 80 80 90 100 90 80 100 110 120 90 80 80

Nuoma 450 450 450 450 450 450 450 450 450 450 450 450

Marketingas 160 150 150 160 170 190 180 180 180 150 160 170

Kelių mokestis 269 499 422 499 653 691 653 691 691 653 576 614

Viso išlaidų: 52463 62501 40429 60411 72685 102743 92825 102773 103129 95655 79598 91656

Grynųjų pinigų srautas 3637 1499 7371 3589 23315 1257 3175 1227 871 345 402 344

Laikotarpio pinigų balansas 11077 12576 7571 11160 34478 35735 38910 40137 41008 41353 41755 42099

6.5.1. Pinigų srautų ataskaita 2006 M. – 2007 M.

Lentelė Nr.17

Metai 2006 2007

Rodikliai I pusmetis II pusmetis I pusmetis II pusmetis

Likutis laikotarpio pradžiai 42099 89138 98321 99864

Įplaukos iš pirkėjų 553400 53600 553600 553800

Kitos įplaukos

Viso įplaukų: 595499 642738 651921 653664

Žaliavų ir medžiagų pirkimas 414000 450000 457000 458000

Energetinės,komunalinės išlaidos 5045 5400 5400 5600

Atlyginimai, soc. draudimas 80000 80400 80400 80600

Transporto išlaidos 700 2000 2200 2500

Marketingas 1200 1200 1400 14002760

Nuoma 2760 2760 3000 3000

Kitos išlaidos (kelių mokestis .) 2656 2657 2657 2658

Išmokų suma: 506361 544417 552057 553758

Grynųjų pinigų srautas 47039 9183 1543 42

Laikotarpio pinigų balansas 89138 98321 99864 99906

7.6. Pelno (nuostalio) ataskaita 2005 M.

Lentelė Nr.18

Mėnuo

Rodikliai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Viso

Pardavimai Lt. 56000 64000 48000 6400.0 96000 104000 96000 104000 104000 96000 80000 92000 1004000

Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 36400 41600 31200 41600 62400 67600 62400 67600 67600 62400 52000 59800 652600

Bendras pelnas 19600 22400 16800 22400 33600 36400 33600 36400 36400 33600 28000 32200 296200

Veiklos sąnaudos 12591 12629 12557 11849 12913 12971 12983 13021 13041 12973 12936 12884 153248

Pelnas prieš apmokėjimą 7009 9771 4243 10551 20687 23429 32317 23379 23359 20627 15164 19316 209852

Pelno mokestis 2940 3360 2520 3360 5040 5460 5040 5460 5460 5040 4200 4830 52710

Grynasis pelnas 4069 6411 1723 7191 15647 17969 27277 17919 17899 15587 10964 14486 157142

6.6.1. Pelno (nuostalio) ataskaita 2006 M. – 2007 M.

Lentelė Nr.19

Metai

2006 2007

Rodikliai I pusmetis II pusmetis I pusmetis II pusmetis

Pardavimai 553400 553600 553600 553800

Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 364500 364700 369040 369320

Bendrasis pelnas 188900 188900 184560 184480

Veiklos sąnaudos 94155 94159 95984 95967

Pelnas prieš apmokestinimą 94745 94741 88576 88513

Pelno mokestis (15%) 28335 28335 27684 27672

Grynasis pelnas 66410 66406 60892 60841

7.7. Prognuozuoami ekonominiai rodikliai

1. Grynasis pelningumas – grynojo pelno ir viso pardavimo santykis pprocentais.

GP = 157142 / 1004000 × 100% = 0,16% (2005 m.)

GP = 132816 / 1107000 × 100% = 0,12% (2006 m.)

GP = 121733 / 1107400 × 100% = 0,1 % (2007 m.)

2. Turto grąža – įmonės grynojo pelno ir viso turto santykis procentais.

TG = 157142 / 2930705 × 100% = 0,05% (2005 m.)

TG = 132816 / 1016429 × 100% = 0,13% (2006 m.)

TG = 121733 / 137635 × 100% = 0,88% (2007 m.)

3. Nuosavybės grąža – įmonės grynojo pelno ir savininkų nuosavybės ssantykis procenais.

NG = 157142 / 365949 × 100% = 0,43% (2005 m.)

NG = 132816 / 555435 × 100% = 0,24% (2006 m.)

NG = 121733 / 732524 × 100% = 0,17% (2007 m.)

4. Atsargų apyvartumas – atsargų ir parduotų prekių bei atliktų paslaugų savikainos santykis, padaugintas iš metų dienų skaičiiaus.

AA = 1653310 / 1656600 * 365 = 364 (2005 m.)

AA = 679126 / 1836200 * 365 = 135 (2006 m. )

AA = 1030293 / 1845760 * 365 = 201 (2007m. )

7.7.1. Finansinių rodiklių grupės rodikliai

Lentelė Nr.20

1. Pelningumo rodikliai

Bendrasis pelningumas arba bruto pelno marža 2005 m.= 296200 / 1004000 = 0,29

2006 m.= 377800 / 1107000 = 0,34

2007 m.= 369040 / 1107400 = 0,33

Grynasis pelningumas arba pelno marža 2005 m.= 157142 / 1004000 = 0,16

2006 m.= 132816 / 1107000 = 0,12

2007 m.= 121733 / 1107400 = 0,1

Turto pelningumas 2005 m.= 157142 / 2930705 = 0,05

2006 m.= 132816 / 1016429 = 0,13

2007 m.= 121733 / 137635 = 0,88

Nuosavo kapitalo pelningumas 2005 m.= 157142 / 130000 = 1,2

2006 m.= 132816 / 130000 = 1,02

2007 m.= 121733 / 130000 = 0,94

2. Turto valdymo rodikliai

Atsargų apyvartumas 2005 m.= 1004000 / 1653310 = 0,6

2006 m.= 1107000 / 679126 = 1,63

2007 m.= 1107400 / 1030293 = 1,07

Ilgalaikio turto apyvartumas 2005 m.= 1004000 / 919536 = 1,09

2006 mm.= 1107000 / 149544 = 7,4

2007 m.= 1107400 / 146472 = 7,56

Viso turto apyvartumas 2005 m.= 1004000 / 2930705 =0,34

2006 m.= 1107000 / 1016429 = 0,1

2007 m.= 1107400 / 137653 = 8,04

Pelningumo rodikliai parodo, kaip pelningai dirbs UAB „Šiluma ir Jaukumas“. Pelningumo rodikliai yra pagrindiniai rodikliai, kuriais remiamasi atliekant finansinę analizę.

Grynasis pelningumas Kuo rodiklis aukštesnis, tuo įmonė dirba pelningiau. Bendrasis pelningumas rodo, kaip įmonė sugeba kontroliuoti savo tiesiogines sąnaudas. Turto pelningumo rodiklis rodo, ar įmonė efektyviai vartoja savo turtą. Nuosavo kapitalo pelningumas – tai pats svarbiausias įmonės rodiklis Turto valdymo rodikliai padeda išsiaiškinti, kaip valdomas įmonės nuosavos ir skolintos lėšos. Ilgalaikio turto apyvartumas rodo, kad panaudodama vieną ilgalaikio turto. Viso turto apyvartumas rodo, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam turto litui, t.y. viso įmonės turto naudojimo efektyvu.mą. Kuo jis didesnis, tuo geriau.

7.8. Nenuostolingo lūžio taško skaičiavimas

Nenuostolingumo taškas rodo, kokios reikia pardavimo apimties, kad verslas būtų pelningas.

Nenuostolingo lūžio taškas = PESS/(1-KESL)

PESS – pastovių einamųjų sąnaudų suma;

KESL – kintamųjų einamųjų sąnaudų dalis bendroje pardavimų apimtyje (%).

1 metai (2005 m.)

Pastoviosios sąnaudos:

v patalpų nuoma – 5400 Lt

v atlyginimai ir soc. draudimas – 130944 Lt;

v draudimo išlaidos – 480 Lt;

v ilgalaikio turto nusidėvėjimas – 1536 Lt.

Iš viso – 138360 Lt.

Kintamosios sąnaudos:

v komunalinės išlaidos – 6055 Lt;

v transporto išlaidos – 1100 Lt;

v kelių mokestis –– 7103 Lt;

v marketingas – 2010 Lt.

Iš viso – 16268 Lt.

Visa pardavimų suma 1004000 Lt.

Nenuostolingumo taškas 138360/(1-(16268/1004000))=140609 Lt.

PELNAS

138360

100000 140609 200000 Pardavimai

Nenuostolingo lūžio taško grafikas 2005 m.

8. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

• Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. Pačiolis, 1997

• Pelanienė N. Firmos verslo planas. Vilnius: 1997

• Urbonavičius S. Marketingas: apie sudėtingus dalykus- paprastai. Pačiolis, 1995

• Garškienė A., Klebanskaja N., Pelanienė N. Verslo planas. Vilnius, 1994

TURINYS

1. SANTRAUKA 3

2. VERSLO APRAŠYMAS 4

2.1.Verslo srities aprašymas 4

2.2. Firmos istorija 4

2.3.Firmos tikslai 5

2.4.Paslaugos aprašymas 6

3. MARKETINGAS 7

3.1. Rinkos apžvalga 7

3.2.Konkurencijos analizė 8

3.3.Kainų politika 9

3.4.Pateikimo srtategija 10

3.5.Reklama ir rėmimas 10

4. GAMYBA 12

4.1.Technologinio proceso aprašymas 12

4.2.Vietos analizė 14

4.3.Patalpos ir įrengimai 15

5.4.Transportas 16

4.5.Tiekėjai 16

4.6.Personalo parinkimas 17

5.VADYBA 17

5.1.Organizacinė firmos struktūra, valdymo modelis ir stilius 17

5.2. Organizacinė firmos struktūra 18

5.3. Juridinė sandora 20

6.RIZIKOS VEIKSNIAI 25

7.FINANSAI 28

7.1.Reikiamos lėšos ir jų panaudojimas 28

7.1.1. Balansas laikotarpio pradžiai 28

7.1.2. Ilgalaikis turtas ir jo nusidėvėjimas 29

7.1.3. Darbuotojai ir jų darbo užmokestis 29

7.2. 2005 m. pardavimo prognozė 30

7.2.1.Pardavimų prognozė 2006-2007 m. 30

7.3. Veiklos sąnaudos 2005 M. 30

7.3.1. Veiklos sąnaudos 2006 M. – 2007 M. 31

7.4. Planinis balansas 2005 M. 31

7.4.1. Planinis balansas 2006 M. – 2007 M 32

7.5. Pinigų srautų ataskaita 2005 M. 33

6.5.1. Pinigų srautų ataskaita 2006 M. – 2007 M. 34

7.6. Pelno (nuostalio) ataskaita 2005 M. 35

6.6.1. Pelno (nuostalio) ataskaita 2006 M. – 2007 M. 36

7.7. Prognuozuoami ekonominiai rodikliai 37

7.7.1. Finansinių rodiklių grupės rodikliai 38

7.8. Nenuostolingo lūžio taško skaičiavimas 39

8. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 41

1. SANTRAUKA

Žvelgiant į ateitį nusprendžiau įkurti UAB „Šiluma ir Jaukumas“. Šį sugalvota firma teiks langų sandarinimo paslaugos,

o ateityje planuojam atlikti įvairūs remonto ir apdailos darbai (plytelių ir metlako klijavimas, pakabinamų lubų montavimas, žaliuzių kabinimas, parketo klijavimas, kalimas dailylentėmis).Tai yra perspektyvi veikla, kadangi net 88 gyventojų mano, kad tai labai svarbios ir reikalingos paslaugos, kadangi visi nori turėti šiltus, tvarkingai ir kokybiškai suremontuotus butus. Paslaugas teikti nuspręsta ištyrus rinką, išanalizavus vartotojų savybes, nustačius potencialią rinką, paskaičiavus prognozuojamą savikainą ir prognozuojamą pelną. Įvertinus galimus rizikos faktorius.

UAB „Šiluma ir Jaukumas“ įregistruota 2004 metais Visagino miesto savivaldybėje.

Lėšos bus panaudotos įįrankiams pirkti. Jau yra numatytos patalpos išsinuomojimui patogioje vietoje – Statybininkų gatvėje. Tai patogi vieta, nes galima efektyvinti reklamą, atkreipiant didesnį skaičių klientų dėmesį, nes ši gatvė yra viena iš pagrindinių, yra judri, joje nėra gausu firmų ir reklaminių iškabų, be to ši gatvė yra priešingoje miesto dalyje nei yra įsikūrę mūsų konkurentai-taigi sumažės konkurencija. Be to gatv.ė gerai žinoma, patogus susisiekimas, todėl ofisą patogu bus rasti net ir tiems, kurie neturi telefono.

Mūsų klientų ratas įvairus. Pagrindą sudaro jauni ir vvidutinio amžiaus, novatoriškų pažiūrų, pastovų pajamų šaltinį turintys žmonės.

Paslaugų kainos bus nuolat derinamos atsižvelgiant į konkurentu kainas, nuolatiniams klientams bus suteikiamos įvairios nuolaidos. Įmonės veiklą ir joje atsiradusias naujoves planuojame reklamuoti spaudoje, bei reklaminiais bukletais, taipogi internete. Planuojamas, skirimas rreklamai apie 2000 Lt. Būtinai apdrausime firmai priklausantį turtą, bei įvesime modernią apsaugos sistemą.

Pradžioje mūsų firmoje dirbs 10 darbuotojų, Mums reikės tiek buhalterės, tiek valytojos, tiek ir dviejų administratorių. Mokamas atlyginimas sudarytų apie 30 nuo apyvartos.

2. VERSLO APRAŠYMAS

2.1.Verslo srities aprašymas

Lietuva yra turtinga medienos išteklių, tačiau yra nepakankamai išplėtota medienos pramonė, negaminama langai ir durys, o atvežtiniai iš vakarų valstybių ar iš NVS šalių yyra žymiai brangesni, nei būtų vietoje pagaminti. Daugelis gyventojų linkę langus ir duris sandarinti. Kokybiškai užsandarinus viso buto langus ir duris, temperatūra bute pakyla nuo 20C iki 50C . Tokį skirtumą galima tikrai pajusti, todėl apie paslaugos privalumus galima ir neaiškinti. Žmonės gali atsisakyti elektrinių ir dujinių šildytuvų ir užuot mokėję kas mėnesį daug didesnius mokesčius už elektrą ir dujas gali sumokėti vieną kartą už mūsų siūlomą paslaugą, džiaugtis šiluma ir pamiršti langus kokiems 5-8 metams.

Kaip įrodė mūsų tyrimai mieste yra tik vienas konkurentas. Jų veikla pakankamai sėkminga.

2.2. Firmos istorija

Uždaroji akcinė bendrovė „Šiluma ir Jaukumas“ įregistruota 2004 gruodžio 05 d. Visagino rajiono savivaldybėje. Jos įkūrėjai du asmenys:

Tatjana Palčevskaja

• Gimęs 1980m. vasario 06d. Maskva.

• 1998 m. baigęs “Visagino ‘Ateities” vidurinę mokyklą.

• 2000m. įstojęs į Utenos Kolegiją buhalterinės apskaitos specialybę.

• Ten bandys įgyti buhalterinės apskaitos specialybės atestatą.

• Kalbos : Lietuvių, rusų, lenkų, anglų.

• Turi organizacinių sugebėjimų.

Marius Čebanas

• Gimęs 1980m. Gruodžio 03d. Vilnius.

• 1999m. baigęs “Židinio” vidurinę mokyklą

• 2000m įstojęs į Vilniaus Kolegiją kompiuterinės technikos specialybę.

• Ten bandys įgyti kompiuterinės technikos specialybės atestatą.

• Kalbos : Lietuvių, rusų, anglų, prancūzų.

• Išmano kompiuterio darbinį interfeisa, bei programavima.

Įmonė savo veiklą ketina pradėti sausio mėnesį, kad spėtų įsibėgėti iki sezono (gegužės – spalio mėn.)

Pakėlus šiluminės energijos kainas pasidarė aktualus jos taupymas.Daugelis žmonių išbandė įvairias apšiltinimo technologijas – kamšyti langus vata, laikraščiais, klijuoti langajuostes ar lipnias juostas, apkalti veltiniu aidiniu ir kita. Tačiau laukiamų rezultatų jie nesulaukdavo. Dėl šių priežasčių ir buvo suplanuota įkurti tokia firma.

2.3.Firmos tikslai

Mūsų firmos pagrindinis tikslas yra įsitvirtinti rinkoje, gauti pelną, kaupti kapitalą verslo plėtotei.

Mūsų įmonė turi nusistačiusi tokius artimiausius tikslus:

1. Įsitvirtinti rrinkoje

2. Per pirmuosius metus pasiekti ne mažesnę, kaip 80 gamybinių pajėgumų apyvartą.

3. Užtikrinti pastovias darbo vietas darbuotojams ir pastovų pragyvenimo lygį.

4. Užmegsti ilgalaikius patikimus ryšius su did.meninikais.

5. Sudominti kuo didesnį klientų skaičių.

Tolimesni įmonės tikslai yra tokie:

1. Nukonkuruoti konkurentus geresnės kokybės ir žemesnės kainos pagalba.

2. Mažinti kiek įmanoma sąnaudas.

3. Kelti paslaugos kokybę.

4. Domėtis technologijos tobulinimu ar alternatyvia veikla.

5. Pasiekti maksimalų pelną

2.4.Paslaugos aprašymas

Paslauga daugiausia bus teikiama daugiabučių ir privačių namų gyventojams, gyvenantiems tiek miesto ribose, tiek netolimose priemiesčio vietovėse.

Bus teikiamos šios paslaugos:

• Glazūruotų plytelių ir metlako klijavimas

• Žaliuzių kabinimas

• Langų sandarinimas

• Parketo klijavimas

• Pakabinamų lubų montavimas

• Kalimas dailylentėmis

• Kokybė

• Ilgaamžiškumas

• Estetinis vaizdas

• Patvarumas

• Termoizoliacija

• Garantinis laikotarpis

Mes manome, kad klientai tikrai atkreips dėmesį į šias savybes, nes tokiomis savybėmis nepasižymi konkurentų teikiamos paslaugos, o ir jų teikiamų paslaugų spektras yra žymiai siauresnis.

Teikdami paslaugas taikysime optimaliausią kainodaros strategiją – kad kainos nebūtų daug žemesnės nei konkurentų, nes klientai supranta, kad kas yra pigu negali būti labai aukštos kokybės, ir kad kainos nnebūtų labai aukštos, lyginant su rinkos kainomis. Taigi mūsų kaina bus optimali. Tai yra tokia už kurią daugiausia klientų norėtų užsisakyti mūsų teikiamas paslaugas. Mūsų įmonėje vieno standartinio lango pilnas sandarinimas kainuoja apie 400 Lt.( Žaliavos+ darbas+ pelnas).

3. MARKETINGAS

3.1. Rinkos apžvalga

Prieš pradedant veiklą ištyrėme rinką tai yra apklausėme apie 100 gyventojų. Klausdami, ką jie mano apie šią paslaugą, siekėme išsiaiškinti, ar bus pakankama paklausa šiai paslaugai. Daugelis – net 80, šią paslaugą mielai rinktųsi, 10 ją rinktųsi jei jos kokybė būtų geresnė, ir tik 3 ji visai nereikalinga. Tie 10 ko gero paslaugą rinktųsi naujai atsiradusioje firmoje, kuri garantuoja kokybę ir suteikia garantinį laikotarpį. Paklausą didina ir tai, kad yra tik vienas konkurentas. Žinoma yra ir smulkių konkurentų- tai asmenys, kurie nelegaliai teikia šią paslaugą tai yra neįregistravę įmonės. Praktika rodo, kad tokie konkurentai greitai bankrutuoja nes arba neturi pakankamai kompetensijos ir žinių kaip tvarkyti biznio reikalus, arba jų klientų ratas labai siauras, nes žmonės nelabai linkę pasitikėti ne specialistais, kurie be to

neteikia jokių garantijų. Todėl šių konkurentų galima nebijoti.

Mūsų planuojama užimti rinkos dalis yra 16 445 šeimos, kurios vidutiniškai gali duoti apie 50 337 langus.

Svarbu buvo ištirti vartotojų savybes. Klientų ratas gana įvairus, bet pagrindą sudaro jauni arba vidutinio amžiaus, novatoriškų pažiūrų taupyti linkę žmonės, kurie turi pastovų pragyvenimo šaltinį ir jų pajamos yra vidutinės arba aukštesnės. Dauguma jų gyvena daugiabučiuose namuose. Ypatingo rinkos segmentavimo čia lyg ir nėra, nebent būtų galima segmentuoti pagal pasirinkimo motyvus:

• Tie, kurie paslaugą renkasi, nes nnegali nusipirkti gerų kokybiškų langų.

• Tie, kurie nenori pirkti naujų langų, nes jų langai dar gero stovio tik nėra sandarūs.

Vartotojų pasirinkimą lemia ir tam tikros paslaugos savybės. Mūsų paslauga yra sezoninio pobū.džio . Paklausa numatoma didžiausia gegužės-spalio mėn. Pesimistinės prognozės atveju Ne sezono metu, kaip minėta, be langų sandarinimo teiksime ir kitas anksčiau išvardintas paslaugas, nes nenorime nei atleisti darbuotojų, nei dirbti su prastovomis, kadangi sezonui vėl reikėtų ieškoti ir samdyti naujus darbuotojus, kurių visai nepažystame, gaišti laiką ir daryti ppapildomas išlaidas ir negalime būti garantuoti, kad pavyks rasti gerus specialistus.

3.2.Konkurencijos analizė

Konkurentus galima suskirstyti į stambius ir smulkius. Stambus konkurentas mieste yra tik vienas ir tik juo derėtų laikyti stipriais varžovais. Stambesnis konkurentas yra“ Langai “. Šis konkurentas įsikūrė maždaug pprieš 5 metus ir iki šiol sėkmingai tęsia savo veiklą. Jų įrengimai jau gerokai padėvėti, be to teikiamų paslaugų pasirinkimas yra daug siauresnis. Ne tokia lanksti reklamos bei rėmimo sistema.

Smulkūs pavieniai darbininkai, teikiantys paslaugas nelegaliai didesnės grėsmės nekelia.

Ištyrus konkurentų veiklą paaiškėjo, kad joje yra tam tikrų trūkumų, kurie mums yra parankūs. Kaip minėta, stipriais konkurentais galime laikyti tik vienas konkurentas. Taigi juos stebime nuolat – kokie pokyčiai jų veikloje ir kodėl tai vyksta, ar tai vidinių ar išorinių priezasčių pasekmė ir kaip to išvengti mums. Mūsų konkurentas – “ Langai “.Ji atlieka tos pačios rūšies paslaugas ir tarpininkauja parduodant langus ir duris. Ši firma samdo daugiau darbuotojų , nuomojasi didesnes patalpas centrinėje miesto dalyje (Taikos gatvėje). Tai nulemia, kad ppaslaugos yra teikiamos aukštesne kaina. Jų teikiama paslauga kainuoja maždaug 450 LT už standartinį langą. Firma moka daugiau už nuomą ir didesni visi mokesčiai. Pelnas truputėlį didesnis nei mūsų planuojamas.

Vertinant ššios paslaugos kainas vietinėje rinkoje galima pasakyti, kad jos labai panašios ir skiriasi maždaug 50LT. Panašios kainos yra ir kitose šalies rinkose-kaina daugiausia svyruoja 60LT. Todėl galima teigti, kad kainą nustatėme teisingai. Dauguma firmų naudoja švedų firmos “Varrnamo “ žaliavas, kitos- lenkų gamybos žaliavas.Teikiamų paslaugų kokybė, klientų nuomone, galėtų būti geresnė, todėl mes ir linkę konkuruoti kokybės aspektu. Be to klientai pasigenda teikiant paslaugą tokių dalykų kaip įvairios nuolaidos, garantija, išsimokėtinas aptarnavimas ir kita. Būtent šiais trūkumais mes ir ketiname pasinaudoti. Mes taikysime nuolaidas invalidams ir pensininkams, nuolaidas prieš šventes ir kitus rėmimo elementus. Be to teikiant paslaugą sieksime jai suteikti tokias specifines savybes, kurių pageidauja klientai:

Kokybė Termoizoliacinės savybės

Patvarumas Estetinis vaizdas

Ilgaamžiškumas Garantinis aptarnavimas

Lentelė Nr.1

Palyginimo kriterijai “Langai“

Įkurimo data 1999m.

Vieta Taikos gatvė

Teikiamos paslaugos Langų sandarinimas, tarpininkavimas parduodant langus ir duris

Aptarnaujama rinkos dalis 1/2(16 445 šeimos)

Teikiamų paslaugų kokybė 80 žmonių teigia, kad kokybė yra pakankamai gera, bet nemalonus aptarnavimas

Kaina 450 Lt.

Rėmimas Nuolaidos prieš šventes

Reklama 1 kartas per savaitę miesto dienraščiuose

3.3.Kainų politika

Nustatant kainą bus taikoma įsiskverbimo į rinką strategija. Todėl bus nuolat stebimos kainos rinkoje bei konkurentų kainos. Kalbant apie konkurentų kainas, galima pasakyti, kad vietinėje rinkoje jos svyruoja 50 Lt., o šalies rinkose jos svyruoja iki 60 Lt. Visagino mieste mūsų paslauga bus teikiama už mažiausią kainą, kadangi buvo rastas didmenininkas, tiekiantis žaliavas uuž žemesnę kainą, nei žaliavas perka konkurentai. Taigi mes galime sau leisti paslaugą teikti žemesne kaina i.r kad dėl to nenukentėtų kokybė.Konkurentų kainos svyruoja nuo 410 Lt. Iki 450 Lt. Mūsų paskaičiuota kaina 400 Lt. vieno standartinio lango sandarinimui. Manome, kad mūsų siūlomai paslaugaitai yra nustatyta optimali kaina, kuri padės įsiskverbti į rinką. Skaičiuojant kainą remiamasi tokia formule: Žaliavos+ Darbas+ Pelnas.

Kadangi sandarinimo darbai yra sezoninio pobūdžio, todėl jų paklausa didžiausia gegužės – spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį daugiausia užsakymų duoda daugiabučių namų gyventojai, nes Visagino mieste visi namai yra daugiabučiai. Taigi mūsų tiksline rinka taps visi 3 mikrorajionai.Iš privačių namų galėtume paminėti sodo sklypai. Kadangi paklausa labai nepastovi, tai sunku nustatyti vidutinį užsakymų skaičių. Ištyrus konkurentų veiklą, padarytos sekančios išvados, kad minėtu laikotarpiu užsakymų būna pakankamai ir konkurentai dirba be prastovų. Taigi paskaičiuota, kad per vieną darbo dieną vienas darbininkas gali užsandarinti trys standartinius langus, tai yra vieno kambario butą. Kadangi dirbama bus brigadomis, tai brigada užsandarins 5-6 langus tai yra du vieno kambario butus. Dviejų kambarių butą ta pati brigada gali užsandarinti per 6 valandas(4 langai), trijų kambarių butą- per 8 valandas (6 langai ).

Taigi, per 8 valandas brigada daugiausia gali užsandarinti 6 langus. Tuomet per savaitę ji ggali įvykdyti 5 tokio tipo užsakymus iš daugiabučių namų gyventojų. Trys brigados įvykdyti galėtų 15 tokių užsakymų per savaitę. Tai maksimalus užsakymų skaičius, kurį galėtų įgyvendinti 3 brigados per savaitę.

3.4.Pateikimo srtategija

Paslaugos teikimas vyksta be tarpininkų, nes paslaugų sferai tai apskritai nėra būdinga. Taip net geriau, kadangi visas pelnas lieka mūsų įmonei. Taip pat paranku tai, kad pateikimui įtakos nedaro vieta, kur mes esame įsikūrę, nes dauguma užsakymų priimami telefonu. Firma teikdama minėtas paslaugas garantuoja darbų atlikimo kokybę per minimalų tam reikalingą laiką, už priimtiną kainą klientui patogiu laiku ir jam parankiomis sąlygomis bei nuolaidomis. Dažnai klientai nepatenkinti, kad po sandarinimo darbų būna apgadinti lango rėmai ir nutrinti dažai, paliekamos darbo vietoje šiukšlės ir dulkės, darbo metu išėmus langą esant blogam orui apgadinamos sienos. Mes užtikriname, kad tokių trūkumų nebus, kadangi langą užsandariname taip, kad

žmogus apie jį gali visai pamiršti: po sandarinimo lango rėmas yra perdažomas, nuvalomi stiklai, langas sutvirtinamas sąvaržomis, darbo vieta sutvarkoma. Klientai taip pat gali nesibaiminti, kad dėl blogo oro bus sugadintos sienos- esant blogam orui, savo ir klientų patogumui, naudosime ant metalinių konstrukcijų rėmo, kuris tvirtinamas ant sienos iš lauko pusės, užtrauksime vėjui ir drėgmei atsparaus audinio tentą.

3.5.Reklama ir rėmimas

Be reklamos pradedanti įmonė vargu ar pasieks pageidaujamus rezultatus, todėl būtina paruošti reklamos planą, pasiskaičiuoti kiek reikėtų ir kiek galima skirti jjai lėšų. Paskaičiuota, kiek lėšų reklamai bus skiriama sezono ir ne sezono metu. Reklamos tikslas – atkreipti potencialių klientų dėmesį į tai, kad atsirado nauja firma ir kokie yra jos privalumai prieš kitas tokio tipo firmas. Tai mūsų reklamos pagrindinė užduotis. Akcentuosime kokybišką darbą klientui patogiu laiku ir už jam priimtiną kainą, taip pat pabrėšime, kad taikomos įvairios nuolaidos.

Kaip atkreipsime klientų dėmesį? Visų pirmabuvo panagrinėta, kaip tai daro mūsų konkurentai. Pastebėta, kad nė vienas iš jų nesireklam.uoja per radiją ir ttuo labiau per televiziją. Populiariausia reklamos skleidimo priemonė yra spauda. Visiškai pakanka jei potencialus klientas reklaminį pranešimą perskaito spaudoje. Todėl dėmesį reikia sukoncentruoti kuriant patį reklaminį pranešimą, kad jis kuo daugiau būtų įsimintinas ir patraukiantis dėmesį. Pastebėta, kad žmonės yra jjau įpratę tokio tipo reklaminių pranešimų ieškoti laikraščių paskutiniame puslapyjje. Mūsų reklama stengsis nukonkuruoti konkurentų reklamą. Tam naudosime mėlynos spalvos arkinį langą- gražaus sandaraus būsto elementą, kuris tikrai atkreips skaitytojų dėmesį, nes tokio vaizdinio ir apskritai vaizdinio elemento mūsų konkurentai nenaudoja. Be to tai bus naujas, nematytas paveikslėlis su nauju tekstu, kuris greičiausiai sudomins žmones, kurie dar neskaitė šio reklaminio pranešimo.Taip pat reklamuosimės kabindami reklaminius pranešimus daugiabučių namų laiptinėse. Taip pat naudosime reklamą ant firmos transporto priemonių. Mūsų reklaminis pranešimas atrodys taip:

Paveikslas Nr.1 Reklaminis pranešimas

Reklamos išlaidos didžiausios turėtų būti gruodžio -balandžio mėnesiais, kai paklausa atslūgsta.

Viso per metus reklamai numatoma skirti apie 2000 Lt.

4. GAMYBA

4.1.Technologinio proceso aprašymas

Šioje dalyje pateiksime sandarinimo bei kitiems darbams naudojamas žaliavas, reikalingus įrankius ir trumpai aprašysime tecnologinį pprocesą.

Langų sandarinimui yra naudojamos tik kokybiškos švedų firmos “ Varrnamo “ žaliavos ir technologija. Naudojamos šios žaliavos:

Lentelė Nr.2 Langų sandarinimui naudojamos žaliavos

Medžiagos Vienetai Kaina

Akrilas butelis 10 Lt.

Silikonas butelis 20 Lt.

Montažinės putos flakonas 40 Lt.

Guma 1 metras 3,6 Lt.

Langajuostės 1 metras 2,4 Lt.

Porolonas 1 metras 0.6 Lt.

Sąvaržos 1 vnt. 1,0 Lt.

Vinys 1 kg. 20 Lt.

Medvarščiai 1 vnt. 0.08 Lt.

Pateiksime įrankių, reikalingų langų sandarinimui sąrašą

Lentelė Nr. 3 Naudojami įrankiai

Įrankis Kiekis Blansinė vertė Našumas

Freza vok. “ Kress “ 6 1400Lt. 900 W

Elektrinis oblius (Latvija “Rebir “ 6 320 450W

Automatinis atsuktuvas “Kress “ 6 600 400W

Dulkių siurblys 6 800 Lt

Raktų komplektas 6 50 Lt.

Peilių komlektas 6 50 Lt.

Elektrinis gražtas 6 540 Lt. 500 W

Plaktukų komplektas 6 40 Lt.

Rankiniai obliai 6 40 Lt.

Replių komplektas 6 40 Lt.

Teptukų komplektas 6 20 LLt.

Lentelė Nr.4 Kitiems darbams reikalingi papildomi įrankiai

Įrankis Kiekis Kaina

Gulsčiukų komplektas 3 25 Lt.

Šukų skiediniui komplektas 3 10Lt.

Skiedinio dėžė 3 10 Lt.

Rėžtukas 3 5 Lt.

Pateiksime trumpą technologijos aprašymą:

1) Ofise telefonu ar tiesiogiai priimamas užsakymas;

2) Darbų vykdytojas susitaria su darbininku, kuris tą užsakymą vykdys dėl jo atlikimo tvarkos, dėl reikiamų žaliavų ir atlikimo terminų ir apie tai praneša savininkui.

3) Iš sandėlio darbų vykdytojas išskiria reikiamas žaliavas ir įrankius. Apie jų kiekį, panaudojimą ir likutį darbininkai turi pranešti darbų vykdytojui;

4) Darbininkų brigada nuvyksta į objektą;

5) Įvertina langų būklę ir technines charakteristikas. Jei langas reikalauja staliaus darbų ir paruošimo sandarinimui, tai šie darbai ir atliekami;

6) Išimami stiklai;

7) Pradaromas lango rėmas;

8) Klijuojamas porolonas;

9) Rėmas uždaromas ir sutvirtinamas varžtais;

10) Frezuojamas lango rėmas ir orlaidės;

11) Įvertinant orlaidžių ir varčios prisišliejimą prie staktos yra dedama reikiamo storio guma-5, 7, 10 mm.

12) Jei langas sunkiai darinėjasi, pareguliuojamos spynelės;

13) Apipurškiama silikonu stiklo griovelį iš vienos pusės;

14) Priklijuojamas stiklas ir užkalamos langajuostės;

15) Jei reikalinga, rėmas apipučiamas montažinėmis putomis. Nuimama apvadai, išvalomas tarpas tarp rėmo ir sienos, apipučiama putomis. Po 2-4 valandų putų perteklius nuimamas ir užkalama apvadai;

4.2.Vietos analizė

Prieš parenkant konkrečią vietą įmonei steigti, taip pat buvo vykdomi tam .tikri tyrimai. Visų pirma dar kartą buvo peržvelgta, kaip vyks įmonės veikla. Todėl buvo stengtasi atsakyti į dar keletą kklausimų, kuriais siekta išsiaiškinti, kokia vieta labiausiai tinka kurti įmonei:

1.Kokiu būdu dažniausiai priimami užsakymai – ar tiesiogiai klientams atvykus į ofisą, ar daugiausia telefoninių skambučių metu.

2.Kokiame mikrorajone šiuo metu galima tikėtis daugiausia užsakymų.

3.Kokioje vietoje yra įsikūrę konkurentai ir kodėl

4.Ar apskritai mums yra būtina, kad ofisas būtų centre – gal pakanka turėti patalpas nuošalesnėje vietoje.

5.Ar labiau apsimokėtų patalpas pirkti, ar nuomoti.

Atlikus visus šiuos tyrimus, vis dėlto nuspręsta įmonę įkurti Visagine.Visų pirma todėl, kad šis miestas yra gerai žnoma ir yra lengviau ištirti rinką. Taip pat todėl, kad tai didelis miestas, kuriame daugiausia žmonių gyvena daugiabučiuose namuose. Tai potenciali mūsų rinka. Aišku pretenduoti į ją visą nėra realu, nes, kaip minėta, jau yra konkurentas. Be to aplink Visagino miestą yra gausu kaimų ir gyvenviečių. Iš jų taip pat galime tikėtis užsakymų ( jie neturėtų sudaryti daugiau kaip 10 visų mūsų užsakymų ). Šie kaimai mums parankūs yra tuo, kad yra netoli nuo miesto, nes važiuoti į kaimus, kurie yra nutolę per 13km. ir toliau nuo miesto mums nebeapsimoka.Taigi mūsų veikla bus sukoncentruota Visagino mieste. Ofisą nutarta įkurti Taikos gatvėje. Taip pasielgta, nes ši gatvė yra visiškai priešingoje miesto dalyje nei yra įsikūrę mūsų konkurentai. Kaip paaiškėjo atlikus tyrimus , konkurentai didelio dėmesio įįmonės vietai neskyrė, nes to nereikalauja veikla.Tačiau ko gero klaidinga būtų manyti, kad dvi vienodo tipo, konkuruojančios įmonės vienoje vietoje yra geras sprendimas. Tikėtina, kad įsikurdami toliau nuo konkurentų, apskritai gatvėje, kur nėra gausu firmų, iškabindami geras reklamas, iš karto atkreiptume žmonių dėmesį. Konkurentai, deja, gera reklama pasigirti negali, todėl manoma, kad jos dėka galėtume papildyti savo potencialių klientų skaičių.Taip pat atsižvelgta į tai, kad ši gatvė yra viena iš pagrindinių ir geriausiai žinomų gatvių mieste, todėl mus lengvai rasti galės net ir tie, kurie neturi galimybės mūsų pasiekti telefonu. Taip pat su ofisu bus geras susisiekimas iš bet kurios miesto dalies.Išnagrinėjus užsakymų struktūrą paaiškėjo, kad net 96 užsakymai iš 100 buvo priimti telefonu ir tik 4 klientui apsilankius ofise. Taigi daugiausia užsakymų gaunami telefonu, todėl visai nebūtinos patalpos miesto centre dėl tų 4 žmonių, kuriuos net ir praradę kaip klientus nepatirtume jokio nuostolio. Taip pat nuspręsta patalpas ne pirkti, o nuomotis. Jei jas pirktume, nebeišsitektume lėšomis, kurios paskirtos įmonei kurti ir įrankiams bei medžiagoms pirkti. Kadangi patalpų nuoma miesto centre yra brangesnė nei miesto pakraščiuose, o kaip minėta, mums ir nereikia patalpų centre, todėl jas nuomosimės nuošalesnėje, bet pakankamai judrioje ir žinomoje gatvėje, kuri yra 3 mikrorajone.Ofisas nebus didelis,

nes reikia tik dviejų patalpų – ofiso ( maždaug 30kv.m. ) ir sandėlių ( maždaug 15kv.m. ). Taigi viso reikės 45kv. m. patalpų. Miesto centre tokios patalpos kainuotų apie 585 Lt. (po 13 Lt. Už 1kv.m. ) Kai tuo tarpu mūsų nuoma tekainuotų 450Lt. per mėnesį t.y. po 10Lt. už 1kv.m. Taip pat išanalizuota iš kurių mikrorajonų šiuo metu galima tikėtis daugiausia užsakymų. Ir vėlgi buvo parankus 3 mikrorajonas. Čia gyvena ir seni žmonės ir jauni šeimai. O kuris gi žmogus ypač senyvas ar turintis mažamečių vaikų nenori šilto buto. Senyvas žmogus gal ir sveikatos nebeturi kasmet kamšyti langus, o jauni žmonės, turintys šeimas, amžinai neturi laiko – taigi paslauga tikrai daug ką išsprendžia. Be to, pastebėta, kad senyvo amžiaus žmonės užsakymus nori pateikti ofise, kadangi mėgsta, kad jiems visi šios paslaugos privalumai būtų detaliai išdėstyti, mėgsta aptarti kainą, taigi jiems geriau apsilankyti ofise. Todėl, 3 mikrorajone gyvenantys žmonės, tikrai nesikreips į konkurentus, kai šalia yra mūsų ofisas, kuris be tto pensininka.ms taikytų 10 nuolaidą, o prieš metines šventes po 10 nuolaidą visiems klientams.

4.3.Patalpos ir įrengimai

Tiesiogiai su mūsų teikiamomis paslaugomis susijusių įrankių ir žaliavų sąrašas buvo pateiktas aprašant tecnologinį procesą. Dabar pabandysime panagrinėti tai beko irgi negalėtų vykti mūsų veikla &– tai patalpos ir įrengimai. Patalpos didesnės įtakos mūsų veiklai neturi, kadangi ofisas reikalingas tik tam, kad būtų galima priimti užsakymus. Nors dažniausiai užsakymai priimami telefonu, bet atsiranda klientų, kurie nori užsakymą padaryti tiesiogiai ofise, pasitarti su vadovu ar kitu kompetetingu darbuotoju. Be ofiso mums dar reikalingi sandėliai – tai dėl mūsų pačių patogumo, kad darbininkams nereikėtų nuolat vežiotis savo automobiliuose medžiagų net ir tuomet kai jos jiems visai nereikalingos. Be to taip lengviau vesti žaliavų apskaitą. Taigi mums yra reikalingos nedidelės patalpos Taikos gatvėje, kurias, jei gautume paskolą, jau esame numatę išsinuomoti. Bendras patalpų plotas turėtų sudaryti apie 45 m2. Ofisui numatoma skirti apie 30m2 ir sandėliams pakaks 15 m2. Už šias patalpas sumokėtume nuomos mokestį 6 mėnesiams į ppriekį. 1 m2 kaina yra 10 Lt. Taigi už mėnesio nuomą mokėtume 450 Lt.. Pastatas yra geros būklės, yra apdraustas nuomotojo, turi visus nuosavybės dokumentus. Be to atitinka visus kitus reikalavimus – reikalauja tik minimalaus remonto, yra tvarkingi santechniniai mazgai, geras apšvietimas, sandėliuose yra pastovi drėgmė ir temperatūra, yra telefonas. Jokios papildomos įrangos nereikia, kadangi apskaita bus vedama rankiniu o ne kompiuteriniu būdu. Be to patalpos turi signalizacinę apsaugą.

5.4.Transportas

Be transporto mūsų veikla yra tiesiog neįsivaizduojama. Ekonomiškumo dėlei nuspręsta transportą nnuomotis iš pačių firmos darbuotojų, o ne iš transportą nuomojančių firmų. Transportas yra būtinas, kadangi darbuotojai tiesiog yra fiziškai nepajėgūs nusinešti visus reikiamus įrankius bei medžiagas nes atstumai tiek mieste, tiek užmiesčio vietovėse yra dideli. Transportas padeda taupyti laiką. Todėl pageidautina, kad ateidamas dirbti darbuotojas turėtų ir savo transporto priemonę. Už transporto išlaidas( kurą ir amortizaciją) apmoka firma kiekvieną mėnesį priskaičiuodama šias išlaidas prie darbuotojų atlyginimo. Paskaičiuota, kad darbuotojas vidutiniškai per dieną gali nuvažiuoti 10 kilometrų miesto ribose ir apie 20 kilometrų užmiestyje. Transportas taip pat atlieka ir reklamos funkciją, nes ketinama reklamuotis ant transporo priemonių dedant firmos ženklą.

4.5.Tiekėjai

Labai svarbu yra teisingai pasirinkti tiekėjus, kurie labai įtakoja įmonės veiklą, nuo jų priklauso ir veiklos sėkmingumas. Kadangi šiai verslo šakai nereikia didelių sandėliuojamų medžiagų kiekio, tai jos sandėliuojamos tik 1 mėn. į priekį. Tiekėjo darbą atlieka darbų vykdytojas. Taip yra patikimiau, nes firmoje dirbantis darbuotojas yra suinteresuotas atstovauti firmos interesus, tai yra pristatyti kokybiškas medžiagas už priimtiną kainą ir be to nereikia samdyti dar vieno darbuotojo. Darbų vykdytojas, direktoris, sekretorė lankosi įvairiose parodose, mugėse, kur ieško informacijos apie didmenininkus, prekiaujančius reikiamomis medžiagomis. Kitas būdas rasti didmenininkus yra katalogų peržiūra. Bus stengiamasi apsisaugoti nuo rizikos prarasti didmenininką numatant jo veiklos pakitimus, kurie aatsilieptų mūsų veikla i(kainų pakėlimas, kitų firmų produkcijos platinimas ir t.t.). Todėl jau turime atsirinkę keletą didmeninikų, kurie galėtų teikti žaliavas parankiausiomis mums sąlygomis tai yra už neaukštą kainą (žemiausia rinkos kaina) ir nedideliais kiekiais, kadangi žaliavos sensta, o negalėdami tiksliai prognozuoti sekančio mėnesio žaliavų poreiko nenorėtume rizikuoti ir pirkti daug žaliavų iš karto. Pasirenkant didmeninikus atsižvelgta į tai, kokios firmos produkciją jie platina. Šiuo atveju mus domina švedų firmos “ Warnamo “ produkcija, nes langų sandarinimas vyksta būtent pagal šios firmos technologiją. Taigi rink.damiesi medžiagas mes remiamės maždaug tokiu kriterijų eiliškumu: prestižas- ilgaamžiškumas- kaina.

4.6.Personalo parinkimas

Kiekvienos įmonės veikla labai priklauso nuo jos personalo. Gerai jei yra atsakingas asmuo, tos srities specialistas, kuris galėtų parinkti tinkamiausius darbuotojus. Tikimybė apsirikti sumažėja. Bet jei tai daro pats direktoris, jis turi būti ypač atidus ir iš anksto apgalvoti kokie gi darbuotojai yra tinkamiausi, kokius kelsime jiems reikalavimus, kokias suteiksime teises, kokią atsakomybę priskirsime, galų gale kokį atlyginimą galėsime pasiūlyti. Taigi aš taip pat turėsiu padėti daug pastangų, norėdama parinkti tinkamiausius darbuotojus, nes kad ir kokia geniali būtų mano verslo idėja, kad ir kaip gerai būčiau ją apgalvojusi, viena šios idėjos įgyvendinti negalėsiu. Visų pirma per didelė būtų atsakomybės sritis ir neįmanomas fizinis krūvis. TTodėl būtina deleguoti atsakomybę ir paskirstyti darbus. Todėl man prireiks lojalių darbuotojų, gerų specialistų. Tai remiasi į poreikio nustatymą. Kaip minėjau ankstesniuose skyriuose, pastoviam darbuotojų poreikiui patenkinti man pakaks 8 darbuotojų. 2 darbuotojai reikalingi administracinei veiklai ir 6 darbuotojai (3 brigados po 2 darbuotojus ) darbų vykdymui. Administracinė veikla pastovi, todėl ir šių darbuotojų poreikis nesikeis. Darbininkų poreikis, mano manymu, taip pat neturėtų keistis, nes paklausa darbams ir užsakymų skaičius ilgesnį metų periodą yra pastovūs. Tačiau norėdama išvengti veiklos sutrikimų pabandžiau paanalizuoti, koks galėtų būti papildomas mano poreikis. Tokia jau yra rinka, kad joje išsilaiko tik patys sumaniausi, kita dalis – patiria nesėkmę. Taigi aš bandau daryti prielaidą, kad kai kurie mano konkurentai sužlugs (daugiausiai taip atsitinka pavieniams darbuotojams, kurie dirba nesusikūrę sistemos).

5.VADYBA

5.1.Organizacinė firmos struktūra, valdymo modelis ir stilius

UAB “ Šiluma ir jaukumas” struktūra sudaryta iš akcininkų, kurie susirinkimuose sprendžia pagrindinius klausimus apie firmos veiklą. Akcijos paskirstytos tarp T.Palčevskajos ir M.Čebano santykiu 50% ir 50%.

Akcijų iškeista 1300 vnt. Po 100.- Lt.

5.2. Organizacinė firmos struktūra

UAB „Šiluma ir jaukumas “ valdymo struktūra nėra sudėtinga, nes visas valdymo funkcijas atlieka vienas asmuo- direktorius. Direktorius bus T.Palčevskaja, kuris atsakys už visas valdymo funkcijas, ves UAB reikalus, prižiūrės bendrovės sąskaitas bei bendrovės apskaitos žurnalą, nustatinės darbuotojų atlyginimus. Sudarinės kontraktus su įvairiomis firmomis. Direktoriaus pavaduotojas M.Čebanas atsakingas už reklamos organizavimą.

Kaip sėkmingai vyks įmonės veikla didžiąja dalimi priklausys nuo jos valdymo ir vadovavimo jai. Taigi didžiausia atsakomybė šiuo atveju tenka vadovui-direktoriui,. Sprendžiant šį klausimą ir kuriant valdymo sstruktūrą reikia daryti ir rinktis tai, kas geriausiai atitiktų įmonės veiklą ir garantuotų gerą valdymą, kurį vadovas suvokia taip- geras valdymas yra tuomet, kai visi planuojami darbai yra atlikti, pasiekti užsibrėžti įmonės tikslai ir tai padaryta efektyviausiu būdu.

Būtina susidaryti aiškų vaizdą, kaip atrodys įmonės valdymas, ir pagal tai parinkti jai tinkamą valdymo struktūrą. Šiuo atveju geriausiai tinka linijinė valdymo struktūra. Kodėl? Visų pirma todėl, kad firmoje dirba nedaug darbininkų paranku palaikyti tiesioginį ryšį su jais taip efektyvinant kontrolę ir ggaunant tikslesnę informaciją apie veiklą. Verta pastebėti, kad informacijai keliaujant per kelis etapus ( jei sakykim darbininkai ją perduotų darbų vykdytojui, darbų vykdytojas toliau ją siųstų sekretorei, ji savo ruožtu -pavaduotojui ir tik po to pavaduotojas ją pateiktų vadovui, tai tta informacija norom nenorom būtų smar.kiai pakeista) ji pakinta ir gali privesti prie neteisingų sprendimų. Firmoje dirba 9 darbuotojai ir šio skaičiaus pilnai pakanka efektyviai įmonės veiklai. Kaip pastebėjote, nesamdomas pavaduotojas, nes manoma, kad tokiai mažai įmonei dar viena darbo vieta būtų nuostolinga, o be to vadovas turi pakankamai žinių visose srityse, kurios reikalingos įmonės valdymui ir ketina su viskuo susitvarkyti pats. Jei iškiltų kokių neaiškumų jis konsultuosis su specialistais, verslo konsultantais – taip irgi gerokai sumažins klaidingų sprendimų riziką. Žinoma, visomis smulkmenomis jis nesirūpins ( pvz.: trūksta medžiagų, sugedo įrankiai, praradom gerus didmenininkus ir t.t. ) , nes už tai yra atsakingas darbų vykdytojas. Jis dalinai ir atlieka pavaduotojo funkciją.Jis yra tiesiogiai pavaldus vadovui ir yra atsakingas už tokius ddalykus kaip žaliavų tiekimas, gautų užsakymų paskirstymas, atsakomybė už darbų eigą, darbų saugumas, darbuotojų kontrolė. Taigi jis perduoda vadovui informaciją apie tai, kokie yra sutrikimai veikloje ( pvz.: sugenda įrankis. Darbų vykdytojas vadovui praneša apie tai, kad jis išskirtų lėšų jo remontui, o tuo kaip kur ir per kiek laiko bus sutvarkytas tas įrankis rūpinasi darbų vykdytojas ).

Taip pat vadovui tiesiog pavaldi yra buhalterė. Ji yra atsakinga už finansinę įmonės veiklą taip pat privalo ruošti ataskaitas, pagal kurias vadovas atsiskaito ssu mokesčių inspekcija. Šios ataskaitos naudingos vadovui, kadangi jis gauna tikslų finansinės padėties vaizdą kiekvieną mėnesį, žino kokios buvo išlaidos ir kokios pajamos, kiek liko gryno pelno, be to gali palyginti kelių mėnesių ataskaitas ir sužinoti kam aš išleido daugiau ir kam mažiau, kurį mėnesį gavo didesnį pelną ir gali analizuoti kodėl.

Taip pat vadovui atsakinga ir sekretorė. Ji turi pateikti jam informaciją apie užsakymų skaičių ir pobūdį, pranešti su kuriais klientais jau yra susitarta ir kurie norėtų tartis per vadovą, taip pat ji privalo pateikti informaciją jei sakykim klientai yra nepatenkinti mūsų firmos darbu. Įvertinęs šią informaciją jis gali daryti sprendimus ir koordinuoti veiklą reikiama linkme. Jis gali darbų vykdytojui duoti nurodymus,kad jis pasirūpintų tuo, kad darbininkai susitartų tarpusavyje ir darniai pasiskirstytų užsakymus, gali padaryti pastabas tiems, kurių darbu yra nepatenkintas. Todėl efektyviausia firmoje taikyti šią sistemą, kuri leidžia prieiti vadovui prie įvairiarūšės informacijos. Svarbu, kad kiekvienas darbuotojas žinotų savo atsakomybės sritį, tai, ko aš iš jo reikalaujama, savo pareigas ir kas gresia už jų nevykdymą.

Manoma, kad geriausias stilius vadovauti įmonei yra demokratinis.Vadovas ir jo darbuotojai turi veikti kaip komanda tai yra suvokti, kad veiksmai turi būti suderinti nes siekiama bendro tikslo – gauti pelną. Vadovas turi suprasti, kad ddarbininkas yra toks pat žmogus kaip ir jis, tačiau jis mąsto individualiai ir negali visų vadovo pavestų užduočių atlikti taip, kaip tai padarytųjis pats. Darbininkai savo ruožtu turi suvokti, kad jei ką padaro neteisingai, vadovas turi teisę juos perspėti ar pasakyti, kas jam nepatinka, kad kiekviena veikla reikalauja kontrolės. Įmonėje bus naudosjamas vienas iš vadovavimo modelių tai yra delegavimas. Tai vienas priimtiniausių variantų, nes yra suinterisuotumas, kad įmonėje dirbtų savarankiški, savo darbą išmanantys darbuotojai, o tai nulems atsakomybės paskirstymas, kuriuo ir yra pagrįstas delegavimas. Kaip tai ketinama daryti? Darbuotoją priimant į darbą iš jo dar nereikalaujama nieko, tik su juo bendraujama stengiamasi jį pažinti, išsiaiškinti jo sugebėjimus, kadbūtų sužinota, ko galima iš jo reikalauti ir tikėtis ir ar iš viso jis tinka.Vėliau jam duodami įvairūs nurodymai kaip ir ką daryti ir kontroliuojamas kaip jis tai vykdo, daroma atatinkamos pastabos, pasakoma, kaip norima, kad būtų atliktas darbas. Kai yra įsitikinama, kad darbininkas suprato reikalavimus ir veiklos specifiką, paliekama jam daug didesnes galimybes veikti laisvai – svarbus veiklos .rezultatas, o ne tai kaip tai daroma. Taip palengva darbuotojas pripranta prie reikalavimų, nusistovėjusios tvarkos įmonėje, sužino savo atsakomybės sritį, o vadovui belieka tik teirautis pas darbų vykdytoją kaip sekasi veikla.

5.3. Juridinė sandora

1. Šie įįstatai yra teisinis dokumentas, sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymu.

1.4. Bendrovė turi komercinį, ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Ji gali:

1.4.1. Pirkti, nuomoti ar kitokiais būdais įsigyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti.

1.4.2. Pirkti ar kitokiais būdais įsigyti ir turėti nuosavybės teisę, taip pat iškeisti, perduoti, keisti ar kitaip naudoti investicijų ir kredito vertybinius popierius.

1.4.3. Verstis komercine – ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų.

1.4.4.Sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti pinigines lėšas už palūkanas, nustatomas sutartimi.

1.4.5. Nustatyti savo teikiamų paslaugų, produkcijos ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai kainas ir normatyvus reguliuoja valstybė.

1.4.6. Priimti į darbą ir atleisti iš jo darbuotojus, nustatyti jų teises ir pareigas, darbo užmokestį.

1.4.7. Priimti ir keisti įstatus.

1.4.8. Steigti kitas įmones ( filialus, skyrius ), būti kitų įmonių dalininku ar

valdytoju.

1.4.9. Skirti lėšų labdarai.

1.5. UAB yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turu. Valstybė neatsako už bendrovės įsipareigojimus, atsako tik už akcijas sumokėta suma.

1.6. Bendrovės ūkiniai metai yra kalendoriniai metai.

1.7. Bendrovės steigėjai yra fiziniai asmenys

2 . Komercinė – ūkinė veikla

2.1. Didmeninė, mažmeninė, komiso prekyba.

2.2. Užsienio prekybos pirkimo – pardavimo operacijos.

2.3. Parduotuvių ir kitų prekybos taškų steigimas.

2.4. Ryšio priemonių komplektavimas.

2.5. Prekyba už valiutą.

3 . Įstatinis kapitalas, jo sudėtis

3.1. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 130000 litų.

3.2. ĮĮstatinis kapitalas paskirstytas į 1300 paprastųjų akcijų. Vienos akcijos vertė 100 litų.

3.3. Bendrovė steigiama uždaru būdu, t.y. visas akcijas įsigyja steigėjas.

3.4. Bendrovės steigėjai, pasirašydami steigimo sutartį, apmeta visų akcijų vertę.

3.5. Kiekvieno akcininko įmokėta dalis nurodoma akcininkų registracijos knygoje ir buhalterinės apskaitos dokumentuose, akcininkams iš duodami sertifikatai.

3.6.Įstatinį kapitalą bendrovė gali padidinti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, įstatymo nustatyta tvarka.

3.7.Papildomai išleistos akcijos įgyjamos visiškai apmokėjus emisijos kainą. Papildomai išleistos akcijas pasirašo steigėjai.

4. Akcininkų teisės ir pareigos

4.1. Akcininkai turi šias turtines teises:

4.1.1.Gauti bendrovės pelno ddalį (dividendą), kurio dydį nustato visuotinas akcininkų susirinkimas.

4.1.2. Gauti likviduojamos įmonės turto dalį.

4.1.3. Nemokamai gauti akcijų, jei iš bendrovės lėšų didinamas įstatinis kapitalas.

4.1.4. Pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamas akcijas.

4.2. Akcininkas turi šias asmenines turtines teises:

4.2.1. Dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose su ssprendžiamuoju balsu. Viena vardinė paprastoji akcija jos savininkui suteikia vieno balso teisę.

4.2.2. Remiantis Akcininkų bendrovių įstatymo 15 str. 7 punktu, gauti informaciją visais bendrovės veiklos klausimais.

4.2.3. Apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo bei. administracijos nutarimus.

4.2.4. Būti revizoriumi.

4.2.5. Akcininkas neturi balso teisės, tvirtinant tarifinių įnašų įvertinimo klausimus.

4.3. Akcininkas neturi jokių mokestinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus bendrovės steigimo sutartyje numatyta tvarka, apmokėti visų pasirašytų akcijų emisijos kainą.

4.4. Vardinės akcijos savininkas gali parduoti ar kitaip perduoti kito asmens nuosavybėn tik visiškai apmokėtas akcijas ir tik gavęs visuotinio akcininkų daugumos sutikimą. Ši nuostata netaikoma, kai akcijos pateikiamos testamentu ir pereina kito asmens nuosavybėn kaip palikimas.

5 . Bendrovės valdymas

5.1. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracija. Stebėtojų taryba ir valdyba nesudaroma.

5.2. Visuotinis akcininkų ssusirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis gali:

5.2.1. Keisti ir papildyti bendrovės įstatus.

5.2.2. Rinkti revizorius.

5.2.3. Atšaukti revizorių ir bet kurį administracijos darbuotoją.

5.2.4. Nustatyti revizoriaus atlyginimą.

5.2.5. Tvirtinti nepiniginių (turtinių) įnašų vertę.

5.2.6. Padidinti ar sumažinti įstatinį kapitalą.

5.2.7. Likviduoti ar reorganizuoti įmonę.

5.2.8. Samdyti ekspertus bendrovės dokumentacijai patikrinti.

5.2.9. Leisti parduoti ar kitaip perduoti kitų asmenų nuosavybėn vardines akcijas.

5.2.10. Išleisti akcijas.

5.3. Visuotinis akcininkų susirinkimas organizuojamas Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. numatyta tvarka.

5.4. Susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi akcininkai, kurių akcijų nominali vvertė nemažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo.

6 . Administracija

6.1. Parduotuvės administracijos vadovas yra direktorius, kurį trejiems metams skiria bendrovės steigėjai.

6.2. Direktorius:

6.2.1. Savarankiškai sprendžia gamybinius, organizacinius, prekybinius, finansinius klausimus.

6.2.2. Pateikia klausimus svarstyti visuotinam akcininkų susirinkimui.

6.2.3. Atstovauja bendrovei.

6.2.4. Priima ir atleidžia iš darbo administracijos darbuotojus.

6.2.5. Tvirtina ketvirtinį ir metinį balansą.

6.2.6. Atidaro ir uždaro sąskaitas bankų įstaigose.

6.2.7. Be įgaliojimų veikia įmonės vardu ir duoda įgaliojimus vykdyti jo kompetencijos funkcijas.

6.3. Bendrovės direktorius kartu su vyriausiuoju finansininku atsako už ūkinės veiklos ir turto buhalterinę – finansinę apskaitą.

6.4. Bendrovės administracija ar kitas darbuotojas, pažeidęs šiuos įstatus, darbo drausmę ar kitais veiksmais padaręs žalą bendrovės interesams, gali būti atleistas iš darbo.

7. Revizorius

7.1. Revizorių 4 metams gali rinkti visuotinis akcininkų susirinkimas, arba revizijai atlikti gali būti sudaroma sutartis su fiziniu asmeniu.

7.2. Revizoriumi negali būti administracijos vadovas, bendrovės vyriausias finansininkas.

7.3. Revizorius privalo:

7.3.1. Tikrinti bendrovės metinį balansą ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus.

7.3.2. Akcininkų susirinkime pranešti apie visus pažeidimus.

7.3.3. Revizorius turi teisę atlikti bet kokį bendrovės patikrinimą visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimu.

8 . Pelno paskirstymas

8.1.bendrovės ppelnas turi būki paskirstomas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po ūkinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį balansą. Nutarime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

8.1.1. Balansinis pelnas.

8.1.2. Privalomi mokėjimai iš pelno.

8.1.3. Dividendai.

8.1.4. Atskaitymai į rezervo fondus.

8.1.5. Plano naudojimas darbuotojų premijoms.

8.1.6. Pelno likutis.

9 . Dividendų skelbimas ir mokėjimas

9.1. Dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jo turimų apmokėtų akcijų nominalioms vertėms.

9.2. Visuotinio akcininkų susirinkimo paskelbti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip kreditorius.

9.3. Visuotiniam akcininkų susirinkimui draudžiama skelbti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki.

9.4. Dividendus bendrovė išmoka pinigais, jeigu akcininkas neprieštarauja, dividendas jam gali būti išmokėtas materialinėmis vertybėmis.

9.5. Dividendai pradedami išmokėti per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo paskelbtas dividendas, dienos.

10 . Bendrovės pranešimų paskelbimas

10.2. Apie likviduojamą bendrovę viešai skelbiama sspaudoje tris kartus ne mažiausiais kaip dviejų mėnesių intervalais už bendrovės lėšas.

11 . Bendrovės reorganizavimas ir likvidavimas

11.2. Bendrovę likviduoti gali visuotinas akcininkų susirinkimas arba teismas, jeigu:

11.2.1. Akcininkų skaičius sumažėjo ir nesudaro įstatymo numatyto minimumo.

11.2.2. Nuosavi aktyvai tapo mažesni kaip 1/2 įstatinio kapitalo.

11.2.3. Yra kiti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti bendrovės likvidavimo pagrindai.

11.3. Likvidavimas vykdomas įstatyme nustatyta tvarka.

6.RIZIKOS VEIKSNIAI

Ar jų skaičius nesumažėtų? O jei sumažėtų, tai kiek? Šiuo atveju tikslinga manyti, kad veikla šiek tiek nukentėtų. Iš vienos pusės aišku, kad jei keliamos kainos, tai keliami ir atlyginimai, bet reikia įvertinti ir psichologinį momentą, kad keliant kainas žmonės piktinasi vyriausybės poelgiu ir ignoruoja atlyginimų pakėlimą, jaučiasi nuskriausti ir dalis jų atsisako teikiamų paslaugų. Taigi dėl šios priežasties manoma, kad būtų prarasta ne daugiau10 klientų. Kur kas daugiau klientų prarastume jei mieste bankrutuotų bent keletas stambių gamyklų ir atsirastų ddaugiau bedarbių, kurie aišku tikrai atsisakys šios paslaugos. Bet šių ekonominių veiksnių numatyti negalima ir tenka pasikliauti prognozėmis, kurias tenka daryti vertinant dabartinę ekonominę padėtį šalyje. Derėtų įvertinti pasiūlą ir paklausą. Kol kas tiek paklausa, tiek pasiūla yra stabilios ir priklauso tik nuo sezono. Pasiūla didėjant bedarbių skaičiui ( kas dabar pastebima) turėtų padidėti. Taigi numatoma didesnė konkurencija, tačiau neįmanoma numatyti, kokia dalis konkurentų išsilaikys rinkoje. Paklausa, kaip minėta, didžiausia gegužės – spalio mėn. Pakla.usa galėtų pasikeisti tik tuomet, jei žžmonės pradėtų ieškoti ir naudotis alternatyviais sprendimais. Tačiau aišku, kad juos domina ir alternatyvi kaina. Iš 100 apklaustų žmonių net 88  pasisakė, kad rinktųsi būtent šią paslaugą, nes juos tenkina kaina( nors jie norėtų, jei turėtų pinigų, susidėti naujus llangus). 8 mano, kad visai geri yra turimi langai ir tereikia juos kokybiškai užsandarinti ir nebūtina pirkti naujus langus. Ir 4 mano, kad geriau vis dėl to yra visai nauji langai. Taigi tik 4 rinktųsi alternatyvius sprendimus ir užuot pasinaudoję mūsų siūloma paslauga pirktų naujus langus. Mes ištyrėme dabar egzistuojančių ir kokybiškų langų bei durų gamyba užsiimančių firmų produkcijos kainas ir padarėme išvadas, kad jos gana didelės ir tikrai tiems 88 , kurių pasirinkimą lemia kaina tikrai nėra priimtinos. Padėtis pasikeistų tik tuo atveju, jei atsirastų vietinis gamintojas, kuris gamintų gerus langus ir duris už žymiai mažesnę kainą, bet tai, mano nuomone, kol kas neįmanoma, nes kas yra kokybiška, tas turi ir aukštą kainą. Nebent būtų sukurta nauja butų apšiltinimo ssistema, o tai irgi kol kas tik prielaida. Bet net ir tuo atveju daugelis ko gero rinktųsi tai, kas yra jiems gerai žinoma ir patikrinta, nei rizikuotų savo pinigais bandydami kažką nauja.

Prieš tai atliktu tyrimu nustatyta, kad ši paslauga bus skirta vidutinio sluoksnio gyventojams, kurie turi vidutines pajamas, nes turtingieji, kurių socialiniai poreikiai patenkinti, vargu ar bus suinteresuoti žemesne paslaugos kaina- jiems geriau bus garantuotos kokybės ir puikaus dizaino nauji langai. Taigi tai įtakos ir reklamą tai yra ką joje bbus būtina pabrėžti, atkreipiant potencialių klientų dėmesį.

Tai pat įvertintas ir geografinis kriterijus. Manoma, kad dėl šios paslaugos tikrai niekas nevažiuos iš kitų miestų, nes kiekviename iš jų, be abejo, kas nors teikia tokią paslaugą.

Demografinis kriterijus padėjo sugrupuoti gyventojus pagal žmonių pajamas, išsilavinimą, amžių. Yra tikrai žinoma , kad vaikai nesisandarins langų. Be to tai darys daugiausia vidutinių pajamų žmonės. Be to žinoma ir tai, kad ši paslauga nedomina ir jokio išsilavinimo neturinčių žmonių, arba tų, kurių išsilavinimas žemas- jie net nesuvokia, ką duoda ši paslauga ir jiems tai net neaktualu, nes tai dažniausia asocialūs žmonės.

Įvertinant konkurentus, remtasi iš konkurentų darbuotojų, klientų, tiekėjų apklausos metu gautais duomenimis. Savo dydžiu konkurentai yra lygiaverčiai. Kol kas jų atliekamų paslaugų kokybė yra sąlyginai panaši, nes jie naudoja panašias medžiagas ir technologiją. Tačiau mūsų turimais duomenimis nepakankamai dėmesio skiria kokybei. Skirtingai nei konkurentai, mes taiksime ilgesnį garantinį aptarnavimą.(Konkurentai-0.5 metų, mūsų firma -1 metams).Konkurentai teikia nuolaidas tik pensininkams, o mes tai taikysime visiems gyventojams prieš metines šventes, taip pat nuolaidomis galės naudotis ir invalidai bei pensininkai. Kai minėjome, mūsų firma bus įkurta gerai žinomoje gatvėje, kur nėra gausu firmų, todėl galėsime pasidaryti gerai dėmesį atkreipiančią iškabos tipo reklamą ir taip atkreipti didesnį praeinančių ar ppravažiuojančių žmonių dėmesį.( To neturi mūsų konkurentai ).Taip pat jie neturi susikūrę ir firmos ženklo, kuo mes ir planuojame pasinaudoti dėdami reklaminius skelbimus į laikraštį.

Šios paslaugos pakaitalų nėra. Galimas tik alternatyvus sprendimas: dėti naujus kokybiškus langus.

Mūsų paslauga yra dvejopai naudinga: iš vienos pusės naudinga klientui, nes ji taupo pinigus ir šilumą, iš kitos pusės naudinga firmai, nes ji sukuria darbo vietas ir gauna pelną tolimesnei veiklai. Šiomis paslaugomis naudojasi įvairaus amžiaus ir nevienodas pajamas gaunantys žmonės. Tai dažniausiai dirbantys ir pastovias pajamas turintys gyventojai. Jų gyvenamoji vieta ir jos nuotolis priklauso nuo susitarimo. Kaip minėta, paslaugas dažniausiai teikiame mieste, bet susitarus su klientu, važiuojame ir į rajoną. Kadangi šis darbas yra sezoninis, tai ne sezono metu jo paklausa .žymiai sumažėja, ra beveik išnyksta. Todėl , esant tokioms sąlygoms, atliekamos kitos šios firmos paslaugos. Kaip minėta, ši paslauga neturi pakaitalų tai yra dar nėra sukurta tokios technologijos, kuri pakeistų mūsų siūlomą paslaugą arba būtų bent kuom nors pranašesnė. Yra firmų, kurios savo darbe naudoja įvarių lenkų firmų siūlomas tecnologijas, bet kaip buvo nustatyta, klientai lieka mažiau patenkinti šias technologijas naudojančių firmų darbu, kadangi paslauga yra mažiau igaamžiška ir patvari. Tai reiškia, kad ši technologija yra kur kas prastesnė, nes buvo sukurta ddaug anksčiau nei atsirado “ Varrnamo “ siūloma patobulinta technologija ir žaliavos. Kol kas naujovių ši firma nesukūrė ir vargu ar sukurs, nes ko gero kas geriausiai tinka šiai veiklai yra jau sukurta ir patikrinta. Taigi, veikla nukentėtų jei būtų sukurta modernesnė nauja tecnologija.

7.FINANSAI

7.1.Reikiamos lėšos ir jų panaudojimas

Lentelė Nr. 6

Eilės Nr. Išlaidų pavadinimas Suma, Lt.

1. Ilgalaikis turtas (pagrindinės priemonės) 77460

2. Pradinių prekių atsargų pirkimo išlaidos 15000

3. Marketingas 2000

4. Ryšių įranga 200

5. Mažavertis inventorius 1000

6. Įmonės įregistravimo išlaidos 200

7. Apranga 400

8. Ūkio reikmenys 200

9. Raštinės reikmenys 210

10. Pastatų nuoma 450

11. Kitos išlaidos 400

7.1.1. Balansas laikotarpio pradžiai

Lentelė Nr. 7

TURTAS Lt. NUOSAVYBĖ Lt.

Ilgalaikis turtas:

Pastatai

Įrengimai ir įrenginiai

Transporto

priemonės 77460

72460

5000

Savininkų nuosavybė:

130000

Trumpalaikis turtas:

Atsargos

Pinigai 57540

45000

7540

TURTAS IŠ VISO 130000 NUOSAVYBĖ IŠ VISO 130000

7.1.2. Ilgalaikis turtas ir jo nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiog proporcingu (tiesiniu) metodu.

Lentelė Nr.8

Eil.

Nr. Turto

pavadinimas Reikmė

vnt. Įsigijimo

kaina,Lt. Likvida-cinė

Vertė,Lt. Pradinė

vertė,Lt. Naudoji-mo laikas metais Nusidėvė-jimas per mėn. Lt. Nusidėvė-jimas per

metus,Lt.

1. Mikroauto-busas 1 5000 1 5000 5 83,3 1000

2. Freza vok. ‘Kress” 3 700 1 700 5 11,6 140

3. Elektrinis oblius 3 160 1 160 3 4,4 53

4. Automatinis atsuktuvas 3 300 1 300 2 12,5 150

5. Dulkių siurblys 3 400 1 400 2 16,6 200

6. Elektrinis gražtas 3 270 1 270 2 11,25 135

IŠ VISO 6830 6830 128,4 1540,8

7.1.3. Darbuotojai ir jų darbo užmokestis

Lentelė Nr.9

Eilės

Nr. Darbuotojų pareigos Darbuo-tojų skaičius Priskaičiuotas

darbo užmokestis per mėn.Lt. Priskaičiuotas

darbo užmokestis per metus,Lt. Priskaityta soc. draudimui per mėn.Lt.(3%) Piskaityta soc. draudimui per

Metus Lt.(3%)

1. Administratoriai 2 2000 24000 60 720

2. Vyr. buhalteris 1 1000 12000 30 360

3. Darbininkai 6 4800 57600 144 1728

4. Valytoja 1 530 6360 16 191

VISO 10 8330 99960 250 2999

7.2. 2005 m. pardavimo prognozė

Lentelė Nr.10

Mėn. Produktas

Vnt Kaina Suma

1 140 400 56000

2 160 400 64000

3 120 400 48000

4 160 400 64000

5 240 400 96000

6 260 400 104000

7 240 400 96000

8 260 400 104000

9 260 400 104000

10 240 400 96000

11 200 400 80000

12 230 400 92000

Iš viso 2510 1004000

7.2.1.Pardavimų prognozė 2006-2007 m.

Lentelė Nr..11