Verslo planas

TURINYS

ĮVADAS 2

1. IĮ ,,Aušrinė” santrauka 3

2. Verslo aprašymas 4

2.1. Projekto idėjos apibūdinimas 4

2.2. SWOT, verslo tikslai ir uždaviniai 5

3. Rinkodara 5

3.1. Rinkos apžvalga 5

3.2. Rinkos tyrimas 6

3.3. Konkurencijos analizė 7

3.4. Vidinė aplinka 8

4. Gamybos planas 8

4.1. Gamybos procesas 9

4.2. Planuojama gamybos programa 9

4.3. Patalpos 9

4.4. Įrengimai 10

4.5. Inventorius 11

4.6. Transportas 11

4.7. Tiekėjai, žaliavos 11

4.8. Energijos poreikis ir išlaidos 12

5. Valdymo planas 14

5.1 Įmonės juridinis statusas 14

5.2 Įmonės personalas 14

5.3. Darbo užmokestis 15

6. Finansinis planas 16

6.1. Lėšų poreikis ir šaltiniai 16

6.2. PPlanuojamos gamybos sąnaudos 17

6.3. Planuojamos veiklos sąnaudos 18

6.4.Pelno (nuostolio) ataskaita 19

6.5. Finansiniai – ekonominiai rodikliai 19

6.6. Rizikos įvertinimas 20

7. Veiklos grafikas 20

IŠVADOS 21

LITERATŪROS SĄRAŠAS 22ĮVADAS

Smulkus ir vidutinis verslas pastaraisiais dešimtmečiais plačiai vystomas daugelyje pasaulio šalių. Labiausiai išsivysčiusiose iš jų smulkios įmonės sudaro 85 visų įmonių. Pastaruoju metu Lietuvoje itin deklaruojamas valstybės institucijų dėmesys smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau realybėje privatus verslas išgyvena nuosmukį. Daugelis verslininkų teigia, kad pagrindinės to priežastys – nepalankūs verslo vystymui įstatymai, dideli mokesčiai ir biurokratiniai barjerai.

Nepaisant mminėtų priežasčių, nereta smulkaus verslo įmonė, turėdama patrauklią verslo idėją, protingai parinkusi verslo strategiją, atsižvelgdama į išorines kuriamos įmonės veiklos sąlygas, atlikusi rinkos ir konkurentų analizę, gali surasti nišą savo veiklai pelningai plėtoti. Taigi verslo organizavimo darbo rašymui pasirinkau būtent ssmulkųjį verslą. Savo verslo projektą numačiau ne egzistuojančiai įmonei, o naujai, savo įmonei. Šią savo idėją tikiuosi įgyvendinti ateityje.

Gerai parašytas ir atitinkantis realybę verslo projektas leistų ne tik įsteigti naują įmonę, bet ir sukurtų naujas darbo vietas, bei taip sumažintų bedarbių skaičių. Individuali verslo įmonė – tai lanksti, nesudėtinga verslo kūrimo forma, kuri ilgai neužtrunka ir yra nebrangi. Įmonę valdo vienas asmuo. Čia savininkas pats perka įrenginius, medžiagas, samdo darbuotojus, pats priima sprendimus, įsipareigoja sumokėti sąskaitas. Verslo pajamos priklauso jam vienam ir jis jomis su niekuo nesidalina, išskyrus valdžią, renkančią pajamų mokestį už gaunamą pelną. Tačiau turi ir savų trūkumų: už įmonės veiklos rezultatus savininkas atsako visu savo turtu ir yra ribotos galimybės gaunant kreditą.

Verslo projektas reikalingas tiek ppačiam verslininkui, tiek bankininkams, tiek visiems įmonės darbuotojams, kadangi verslo projekto planas:

 verčia į sumanymą žiūrėti kritiškai ir objektyviai;

 konkurencijos, ekonomikos ir finansų analizė skatina kruopščiai išnagrinėti visas sumanymo sėkmę grindžiančias prielaidas;

 verčia išnagrinėti veikimo strategijas ir laukiamus rezultatus;

 čia pateikiami kiekybiškai išreikšti tikslai ir uždaviniai, leidžiantys lyginti prognozuojamus ir faktinius rezultatus;

 išsamus verslo planas leidžia gauti finansavimą.

Verslo projekto plano sudarymas, manau, labai veiksmingas ir naudingas, pradedant verslą, todėl galbūt ateityje juo pasinaudosiu ir pati įkursiu įmonę – tai labai populiaru ir yra vienas iiš legalių būdų užsidirbti pragyvenimui ir sukaupti santaupų kiek daugiau nei paprastas darbuotojas.

Mano įmonė gamins tortus ir tieks prekybos centrams, parduotuvėms, maitinimo įmonėms, kavinėms. Numatoma gaminti apie 30 rūšių aukštos kokybės, gero skonio tortų, panaudojant aukščiausios kokybės žaliavą. Asortimento įvairumas turi pritraukti įvairių poreikių pirkėjus, o gaminių kokybė suteiks įmonei konkurencinį pranašumą.

IĮ ,,Aušrinė” dirbs 7 žmonės. Įmonė dirbs 5 dienas per savaitę. Darbas vyks viena pamaina, 8 valandas. Pagrindinis įmonės tikslas – tapti populiariais, įsitvirtinti rinkoje ir gauti pelną. Pagrindiniai uždaviniai – didinti pardavimų apimtį, plėsti asortimentą.

Produkciją numatoma gaminti Jurbarko mieste, Aušros gatvėje esančiose patalpose, kurias yra numatoma išsinuomoti. Projekto finansavimo didžioji dalis bus skirta technologinei įrangai įsigyti, taip pat patalpų remonto darbams atlikti, atsargoms kaupti.

IĮ ,,Aušrinė ” verslo projektą pradėjau nuo kūrimo esmės, produkto aprašymo. Marketingo plane apžvelgiau rinką, išanalizavau konkurentus, atlikau rinkos tyrimus. Įmonės gamybos plane aprašiau gamybos procesą, žaliavas ir tiekėjus, numatomas išnuomoti patalpas, įrengimus, reikalingus projekto įgyvendinimui. Paskaičiavau energijos poreikį, žaliavų kiekį ir jos vertę. Įmonės organizaciniame plane – darbuotojų personalas bei jų darbo užmokestis. Finansinis įmonės planas atskleidžia projekto kainą ir finansavimo šaltinius.1. IĮ ,,Aušrinė” santrauka

Šis verslo projekto planas parengtas tikintis įkurti Jurbarko mieste IĮ ,,Aušrinė”. Įmonės rekvizitai:

Įmonės pavadinimas: ,,Aušrinė”;

Juridinis statusas: individuali įmonė;

Įregistravimas: LR Jurbarko mmiesto savivaldybėje;

Įregistravimo data: 2006.11.15;

Įmonės kodas: xxxxxxxxx;

Veiklos pobūdis: produktų gamyba ir pardavimas;

Adresas: Aušros g. 16b;

Telefonas: 863142263.

IĮ ,,Aušrinė” savo veiklą pradės 2006 metų lapkričio mėnesį. Įmonės veiklos kryptis – konditerijos gaminiai. Pagrindiniai įmonės tikslai:

 gaminti ir tiekti tik aukščiausios kokybės produkciją, kuri visiškai atitiktų pirkėjų lūkesčius;

 tobulinti gamybą;

 nuolat atnaujinti asortimentą;

 gauti pelną.

Įmonė veiklos pradžioje gamins iki 30 tortų rūšių, iš kurių bus naujos receptūros ir jau seniai visiems pazystamos, kaip pvz., ,,Rafaelo”, ,, Napaleonas”, ,,Vaisių asorti” ir kt. Įmonė taip pat turės ir savo firminį tortą ,,Aušrinė”.

IĮ ,,Aušrinė” dirbs pertraukiamu grafiku, viena pamaina, 8 valandas per parą. Šeštadieniai ir sekmadieniai bus poilsio dienos. Įmonės darbo laikas per metus 232 dienos. Viso įmonėje dirbs 7 žmonės. Bus gaminama per parą 100 kg tortų. Įmonės patalpų plotas – 216m2. Planuojama metinė pardavimų apimtis 394400 kg.

1 lentelėje pateikiu įmonės ekonominius – finansinius rodiklius (apskaičiuotus toliau, finansiniame plane).

1 lentelė

Projektuojamo objekto ekonominiai – finansiniai rodikliai

Rodiklio pavadinimas Reikšmė

1. Metinė gamybos apimtis (kg) 23200

2. Pardavimų apimtis, Lt 394400

3. Ilgalaikio turto vertė, Lt 19935

4. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Lt

4.1 Gamybinio darbininko 801,86

4.2 Visų darbuotojų 765,08

5. Technologinės energijos sąnaudos 10116,54

6. Netechnologinės energijos sąnaudos 6026,36

7. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma, Lt 3907

8. Gamybos sąnaudos (savikaina), Lt 318576,11

9. Veiklos sąnaudos, Lt 14326,93

10. Įmonės sąnaudos, Lt 334847,29

11. Grynasis pelnas, Lt 50619,80

12. Pelningumo rodikliai, 

12.1 Pardavimų 12,83

12.2Gaminio 15,1

13. Atsipirkimo laikas, mėnesiais 11,64

Mano įmonės pagrindiniai tikslai ir uždaviniai būtų tokie:

Bendri strateginiai tikslai:

– įsitvirtinti rinkoje;

– tapti populiariais;

Gamybos tikslai:

– išlaikyti aukštą kokybę;

– patrauklus pateikimas.

Marketingo tikslai:

– nuolat stebėti konkurentus;

– įsitvirtinti geografiniame rinkos segmente (Jurbarko mieste);

– išlaikyti planuojamas pardavimo kainas.

Organizavimo tikslai:

– vesti išsamią buhalterinę apskaitą;

– rūpintis darbuotojais, kad jie gerai atliktų savo pareigas.2. Verslo aprašymas

2.1. Projekto idėjos apibūdinimas

Bet koks verslo projekto plano procesas pradedamas nuo verslo idėjos ir pagrindinių veiklos krypčių formavimo. Tačiau bet kuri idėja turi būti reali, pagrysta daugeliu aspektų tiek finansinėmis pradedančiųjų verslą galimybėmis, tiek jų patirtimi bei žiniomis konkrečioje verslo srityje. Mano projekto idėja – parašyti individualios įmonės ,,Aušrinė” verslo projekto planą, pažiūrėti, ar įsteigus tokią įmonę įmanoma gyvuoti.

Pagrindiniai motyvai, sąlygoję šios idėjos pasirinkimą:

 įgijusi maisto pramonės verslo vadybos specialybę, atsižvelgus į tai, kad ekonomikos lygis Lietuvoje kyla ir yra maisto įmonių paklausa, nusprendžiau sukurti savo verslą ir atidaryti IĮ;

 kadangi gerai pažįstu savo miestą ir apklausus dalį žmonių, sužinojau, kad Jurbarko mieste tik viena įmonė, gaminanti konditerijos gaminius. Dauguma tortų atkeliauja iš kitų miestų, o tai neilgo galiojimo prekė, todėl mažai kur parduodami švieži tortai. Mano tikslas – pateikti kuo šviežesnį produktą vartotojui;

 taip pat svarbus motyvas steigti šią įmonę – puikios sąlygos patalpų nuomai ir įrengimų įsigijimui.

Mano planuojama verslo sritis – tortų gamyba, kuri reikalauja aukštos kokybės ir

geros receptūros.

Prekė – tai produktas, skirtas mainams. Prekė – tai visa tai, kas patenkina varotojų poreikius ir visa tai, kas siūloma rinkai, siekiant patraukti vartotojų dėmesį, plėtoti vartojimą. Todėl savo produktus stengsimės pateikti kuo patrauklesne išvaizda ir tik šviežius. Nes nuo to priklausys, ar klientas dar sugryš, ar ir liks mūsų klientu.

Prekių asortimentas labai svarbus įmonės veikloje, todėl jį stengsimės pateikti kuo platesnį. Veiklos pradžioje gaminsime iki 30 rūšių tortų, vėliau plėsime savo asortimentą, atrinksime populiariausius gaminius ir ssustabdysime mažiausią paklausą turinčių tortų gamybą.

Pateikimas – tai marketingo programos elementas, apimantis veiksmus ir sprendimus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo. Mano įmonė, kaip ir dauguma kitų, suinteresuota didinti pardavimo mastą, todėl man svarbu pasirinkti tinkamą patiekimo kanalų tipą. Jį pasirinksiu netiesioginį – kai prekės iš gamintojo patenka pas galinį vartotoją per tarpininkus.

Savo produkciją teiksiu ne vienetiniu, o stambesniu mastu. Tai yra gaminius parduosiu didesniais kiekiais prekybos centrams, įvairioms parduotuvėms, prekiaujančioms konditeriniais gaminiais, taip pat įvairioms kkavinėms bei barams, kadangi čia ši produkcija turi labai didelę paklausą. Taip pat vartotojai galės užsisakyti gaminius banketams, priėmimams ir kitoms šventėms iš anksto telefonu, ar užėjus pas vadybininką.

Šioje srityje labai svarbu gamybos darbuotojų patirtis ir geras vadybininko darbas, kkuris bendraus su klientais. O iš pirmojo užmegzto kontakto su įmonės darbuotoju, vartotojas susidaro vienokį ar kitokį įspūdį apie įmonę, atsiranda simpatija arba antipatija.2.2. SWOT, verslo tikslai ir uždaviniai

IĮ ,,Aušrinė” planuojami vidiniai ir išoriniai veiksniai pagal SWOT, pateikti 1 schemoje.

1 schema

Išoriniai veiksniai Galimybės Pavojai

Vidiniai veiksniai Stipriosios pusės Silpnosios pusės

Veiksniai, įtakojantys galimybes:

– geros patalpų nuomos sąlygos;

– Jurbarko mieste yra daug objektų, kurie gali būti potencialiais pirkėjais;

– nedaug konkurentų.

Pavojai:

– atsirastų stiprių konkurentų;

– nepastovūs mokesčių įstatymai;

– brangtų žaliavos.

Stipriosios pusės:

– gera įmonės įkūrimo vieta;

– nedidelės produktų pardavimo kainos;

– nauji įrengimai;

– populiarių gaminių gamyba;

– numatomas veiklos plitimas;

– planuojamos akcijos ir nuolaidos.

Silpnosios pusės:

– neaiškus pelnas;

– nėra pastovaus klientų skaičiaus.

IĮ ,,Aušrinė” stipriųjų pusių turės daugiau nei pavojų, kurie bus nagrinėjami skyriuje ,,Rizikos įvertinimas”.3. Rinkodara

3.1. Rinkos apžvalga

Teisiniu požiūriu Lietuvos Respublikoje veikiantys įstatymai nėra tobuli verslo egzistavimui. Nuolat priimamos įvairios įstatymų pataisos, koregavimai, o tokie pasikeitimai llabai apsunkina sėkmingo verslo organizavimą ir darbą.

Maisto įmonės yra viena pagrindinių verslo formų. Mano įmonės verslo kryptis – konditerijos gamyba. Tai nėra pirmo būtinumo prekės, tačiau gana dažnai vartojamos. Potencialūs vartotojai – visi asmenys, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo, užsiėmimo, tačiau yra vartotojų, kuriems tortų vartojimas prieštarauja jų gyvenimo būdui. Aš orientavausi į pirkėjus, norinčius už mažesnę kainą įsigyti geros kokybės, šviežius produktus. Pagrindiniai įmonės vartotojai bus:

– prekybos centrai;

– mažesnės įmonės, prekiaujančios tortais;

– kavinės, barai;

– užsakovai telefonu (banketams, šventėms).

Produkcija bus parduodama ir didesne aapimtimi, dideliais kiekiais, ir vienetais specialiems užsakymams. Šiame rinkos segmente aktuali nuolaidų sistema ir, aišku, kokybė.

Labai savrbus rinkos atžvilgiu ir įmonės vietos parinkimas, kad įmonė būtų patogioje sau ir klientams vietoje. Savo įmonei parinkau Aušros gatvę Jurbarko Naujamiestyje. Tai gaminanti įmonė, todėl, manau, kad judrus miesto centras jai nelabai tiktų. Ši gatvė yra pastoviai lankoma vietinių gyventojų ir ja pravažiuoja kitų miestų keleiviai. Įmonės patalpos prie kelio, ir gerai matomos iš tolo, kas svarbu reklamos atžvilgiu. Be to IĮ ,,Aušrinė” turės patogų privažiavimą ir aikštelę klientams.3.2. Rinkos tyrimas

Rinkos tyrimas yra labai svarbus norint sužinoti būsimą įmonės padėtį. Kad atlikčiau nuoseklų rinkos tyrimą, turėjau išsiaiškinti šiuos klausimus:

1. Kas yra prekės vartotojas – pagal segmentus, tai yra amžių, lytį, gyvenamą vietą, socialinę padėtį, pajamas ir pan.

2. Prekės tiekimo organizavimas – tarpininkų skaičius, išsidėstymas, skatinimas.

3. Koks yra prekės rėmimo turinys?

Kad sužinočiau visą šią informaciją atlikau rinkos testavimą, pagal kurį sudariau keletą grafikų ir juos ištyriau.Iš visų surinktų duomenų galiausiai padariau išvadas.

-Anketos sudarymas-

Tyrimams atlikti pasirinkau anketų metodą, kuris padeda gvildenti problemą, pasitelkiant daugelio žmonių apklausos rezultatais.

Anketų metodas turi tam tikrų pranašumų, kadangi vienu metu tiriama daug žmonių, mažiau veikia įvairūs nekontroliuojami atsitiktiniai faktoriai. Daugelio tiriamųjų apklausa leidžia atskleisti tokius faktus, kurie liktų nepastebėti, tiriant nedidelę grupę aasmenų kitais metodais.Tačiau anketų metodas turi ir trūkumų. Šiuo būdu surinktą gausybę informacijos sunku sutvarkyti, analizuoti.

Anketos buvo išdalintos ir kiekvienas respondentas individualiai jas užpildė. Po to surinkta informacija buvo rūpestingai peržiūrėta ir išanalizuota, padarytos išvados. Mano anketa nedidelė, sudaryta iš 5 klausimų, kuriuose buvo pateikta po du, tris ar keturis atsakymų variantus. Tiriamiesiems reikėjo pasirinkti vieną jiems priimtiniausią, ir jį pažymėti. Tyrime dalyvavo 30 respondentų. Apklausa vyko gan sklandžiai, į klausimus respondentai atsakinėjo noriai.

Iš anketoje pateiktų pirmo ir antrojo klausimo norėjau išsiaiškinti, kokio amžiaus ir kokios lyties atstovai daugiau vartoja konditerijos gaminius. Kitais klausimais bandžiau išsiaiškinti, kaip dažnai vartotojai perka konditerijos gaminius ir kokiomis progomis daugiausiai.

Pavyzdys

ANKETA

1.Kokia jūsų lytis?

a) vyras b) moteris

2. Kiek jums metų?

a) 15 –21 b) 22- 30 c)31 – 50 d) 50 ir daugiau

3. Kokius konditerijos gaminius mėgstate labiausiai?

a) tortus b) sausainiu c) pyragus d)bandeles

4. Kaip dažnai perkate konditerijos gaminius?

a) kiekvieną savaitę b) bent kartą per mėnesį c) per šventes

5. Ar mielai perkate naujus konditerijos gaminius?

a) taip b)ne

-Rezultatų analizė-

1 pav. Atsakymų į klausimą “Kokia jūsų lytis?” pasiskirstymas.

Kaip matome iš grafiko, pavaizduoto 1 paveiksle, didesnė dalis mūsų respondentų yra moterys. Manyčiau tai sąlygoja ir tai, kad savo anketinius duomenis rinkau didžiuosiose prekybos centruose, parduotuvėse.

2 pav. Atsakymų į klausimą “ Kokius konditerijos gaminius mėgstate labiausiai?” pasiskirstymas.

Iš 2 ppaveiksle pateikto grafiko matome, kad populiariausi yra tortai, kurie sudaro – 45 proc., pyragai – 22 proc., sausainiai – 20 proc. ir bandelės tik 11 proc. Iš šių duomenų galime daryti išvadas, kad įmonė teisingai pasirinkus gaminti gaminius, kadangi didžiausią įmonės produkcijos dalį ir sudaro tortai, kurie yra populiariausi.

Anketos išvados patvirtina, kad vartotojų amžiaus skirtumas neturi reikšmės konditerinių gaminių pirkime. Ir kad konditeriniai gaminiai perkami dažnai, beveik 90% respondentų sako perkantys gaminius kas savaitę. Dauguma, net 68% apklaustųjų mielai renkasi naujus, dar nebandytus produktus. O tai naudinga mūsų įmonei.3.3. Konkurencijos analizė

Kaip ir vartotojai, įmonės vietos parinkimas, konkurencija turi labai didelę reikšmę įmonės pelnui ir sėkmingam darbui. Šiuo metu Lietuvoje konkurencinė kova tarp prekybos įmonių labai arši. Vieni siekia pelno, kiti kokybės lyderio pozicijų, treti rūpinasi išgyvenimu. Vienos įmonės atsiranda, plečiasi, kitos atsiranda daug galingesnės ir išstumia jas iš rinkos. Jurbarko mieste mano įmonei labai stiprių konkurentų nėra. Kitame miesto gale yra A. Kaminskienės IĮ. Ji gamina įvairesnius konditerijos gaminius, tačiau, manau, ne tiek dėmesio teikia tortams, kiek teikčiau aš. Todėl tortų asortimentas platesnis būtų IĮ ,,Aušrinė”. Konkurentų įmonėje tortų gamyba užima tik apie 15% visos gamybos.

Daugelis mano potencialių vartotojų prekes įsigyja iš didelių miestų įmonių, tačiau jiems papildomai kainuoja

transporto išlaidos. Kai tuo tarpu aš galėčiau pasiūlyti ne tik pigesnį, bet ir šviežesnį produktą. Taigi, man reikia tik gerai įsitvirtinti rinkoje ir gerai išsireklamuoti.

Lygindama savo įmonę su didžiausiu konkurentu, pasikviečiau kelis žinovus, kurie įvertino (2 lentelė) įmones nuo 1 (blogiausias) iki 3 (geriausias įvertinimas) balų.

2 lentelė

Pozicionavimas

Pirkėjų poreikis Ką gali ir galės pasiūlyti :

IĮ ,,Aušrinė” A. Kaminskienės IĮ

Gaminio kokybė 3 3

Palanki pirkėjui kaina 3 2

Asortimentas 3 1

Papildomos paslaugos 1 3

Patikimumas 3 3

Tiekimo sąlygos 1 3

Buvimo vieta 3 1

Informacija 3 3

Reklama 2 1

Naujovių diegiamas 3 2

VISO: 25 223.4. Vidinė aplinka

Prekė patenka vartotojui per mainų procesą. Santykis, kuriuo prekės mainomos viena į kitą, iišreikštas pinigais, yra kaina. Kaina yra pagrindinis viso prekinio ūkio reguliatorius.

IĮ “Aušrinė” gaminami konditerijos gaminiai yra gan nebrangūs ir juos išgalės įsigyti kiekvienas.. Mano nuomone maža gaminio kaina yra vienas iš veiksnių, kuris įtakos jo populiarumą. Konditerijos gaminių kaina rinkoje svyruoja , tai priklauso nuo gaminio sudėties. Bet savaime suprantama, kad tortai yra brangiausi iš konditerijos gaminių, kaina svyruoja nuo 8 Lt iki 35 Lt už kg.

Labai svarbu nuspręsti kur pateiksime savo prekę. Kadangi pateikimas apima sprendimus susijusius su prekės rrealizavimo vietos pasirinkimu, prekės pristatymo į tam tikrą vietą, tinkamiausią variantą ir nustatytu laiku. IĮ“Aušrinė” savo prekes pristatys į prekybos centrus, mažesnes parduotuves ir net į kavines, naktinius klubus, barus, restoranus. Įmonė gamins tokias prekes, kurios yra nebrangios, populiarios ir patrauklios išvaizdos, o tai pritraukia daugelį klientų.

Rėmimas vienas iš svarbiausių veiksmų, kadangi reklama daugiau negu 50 % vartotojų paskatina įsigyti naują produktą. Rėmimas apima sprendimus ir veiksmus, orientuotus į vartotoją, suteikiant jam informacijos apie prekę, jos pardavimą ir visas kitas priemones, kurios tik gali prisidėti skatinant vartotoją pirkti prekę.

Marketingo veiklos efektyvumas priklauso nuo to, kaip įmonė suderina visus šiuos veiksnius, tai yra kainą, pateikimą, rėmimą.

Jei įmonė nori būti populiari, jai būtina reklama. Reklama – tai sąmoningas, kryptingas, planingas poreikis žmogui, siekiant tam tikrų veiksmų. Reklama palengvina vartotojams orientuotis rinkoje, greičiau apsispręsti, padeda formuoti poreikius, nukreipti paklausą nuo vienų prekių prie kitų. Reklama – labai brangi priemonė informuoti vartotojus apie savo įmonę. Galima naudotis tokiu pardavimų rėmimu kaip radijas, televizija, rryšiai su visuomene, asmenišku pardavimu. Kadangi mano įmonė nedidelė, tik pradedanti savo veiklą, negaliu leisti labai didelių išlaidų reklamai. Pradžiai pasirinkau lankstinukus, bukletus, kurie bus dalinami kavinėms, restoranams, didesnėms įmonėms, prekiaujančioms konditeriniais gaminiais, išmėtomi į pašto dėžutes, dedami į miesto reklaminius stendus. Taip pat pasidomėjau, kad vietiniai laikraščiai nebrangiai spausdina skelbimus, todėl nusprendžiau įdėti ten savo pranešimus apie naują įmonę,jos produktus. Taip pat žadu gerai apšviesti įmonės pastatą, pastatyti ryškų stendą, nes Aušros gatvė yra gana judri, kad įmonė atkreiptų ppraeinančiųjų ir pravažiuojančiųjų dėmesį.4. Gamybos planas

Gamybos veiksniai lemia, kaip bus pasiektas vienas pagrindinių įmonės veiklos tikslų – pelnas. Šioje verslo projekto plano dalyje pateiksiu informaciją apie projekto techninį aprūrinimą, paslaugų plėtojimą ir pan.

Mano nuomojamos patalpos bus Jurbarko miesto Naujamiesčio Aušros gatvėje, kuri nėra pagrindinė, tačiau judri ir pravažiuojama visų pravažiuojančių pro Jurbarko mietą keleivių, bei pastoviai lankoma vietos gyventojų. Įmonės patalpos turės patogų privažiavimą ir aikštelę klientams.

Įmonė pradžioje gamins iki 30 tortų rūšių, o ateityje žadama dar plėsti asortimentą.4.1. Gamybos procesas

Pagrindiniai gamybos procesai:

ŽALIAVOS

GAMYBA

FORMAVIMAS, PUOŠIMAS

PARDAVIMAS4.2. Planuojama gamybos programa

Gamybos programą sudaro produkcijos gamybos apimtis natūrine ir vertine išraiška. 3 lentelėje pateikiau savo įmonės planuojamą pardavimų apimtį.

3 lentelė

Įmonės metų gamybinė programa

Produkcijos pavadinimas Įmonės našumas, kg/parą Metinis efektyvus, cecho darbo laiko fondas, paromis Metinė gamybos apimtis natūriniais vnt. (kg)

(G) Planuojama gamintojo kaina, Lt

(K) Pardavimų apimtis, Lt

(PA)

100 232 23200 17 3944004.3. Patalpos

Mano būsimos patalpos yra 216m2. Tai negyvenamas vieno aukšto pastatas. Aš išsiaiškinau, kad pastatą man išnuomos pigia kaina, kadangi pastatas nėra miesto centre ir jam reikalingas atitinkamas remontas. 1m2 man kainuos 4 Lt per mėnesį. Taigi, mano mėnesinės nuomos išlaidos bus 864 Lt. Nuomininkas yra privatus asmuo. Sunkumų dėl nuomos sutarties pasirašymo nebus, nes šias patalpas galėsiu nuomotis neribotam laikui – savininkas turi kitą gyvenamą plotą. Vienintelė nuomininko sąlyga –– nuomos mokestį sumokėti metus į priekį, vėliau mokėsiu kas mėnesį.

Anksčiau šias patalpas nuomojo kepykla, kuri persikėlė į didesnes patalpas (kaip suprantu pelnas buvo geras), todėl pastatas yra tvarkingas ir dalinai atitinka mano reikalavimus. Be to, pastato aplinka sutvarkyta, kuriai numačiau tik geresnį apšvietimą. Įmonė bus šalia kelio, todėl atitinkamas stendas ir apšvietimas sudarys gerą reklamą keliu pravažiuojantiems ar praeinantiems gyventojams. Pastatas turi patogų privažiavimą ir nedidelę aikštelę klientams.

4 lentelėje pateikiu patalpų plotus.

4 lentelė

Patalpų plotas

Patalpų pavadinimas Patalpų plotas, m2

1. Gamybinės patalpos 127

2.Tarnybinės buitinės patalpos 33

3. Sandėliai 56

Viso: 216

Vienintelis patalpų trūkumas, – jog vidinėms patalpoms reikia atitinkamo remonto, kuriam, mano paskaičiavimais, reikėtų 9597 Lt. Planuojamas remonto išlaidas pateikiu 5 lentelėje.

5 lentelė

Planuojamos remonto išlaidos

Remonto medžiagos ir paslaugos Kvadratūra (m2) Kaina (Lt/m2) Suma iš viso (Lt)

1.Plylelės 400 17,5 7000

2.Lubų sutvarkymas 216 2,5 540

3.Grindų remontas 500

4.Langų sutvarkymas 5vnt 80 400

5.Aplinkos sutvarkymas 500

6.Kitos išlaidos 200

Viso: 9140

8.Transportavimo ir montavimo išlaidos [5proc.] 457

9.Viso remonto įšlaidų 95974.4. Įrengimai

Kad produkcija turėtų paklausą, būtina jos kokybė ir geras skonis. Todėl įmonė turi samdyti patyrusius aukštos kvalifikacijos darbuotojus. O kad pasiekti gerus rezultatus, reikia sumažinti sunkius, monotoniškus rankų darbus ir įsigyti šiuolaikišką įrangą.

Visus įrengimus nutariau įsigyti iš Suomijos firmos UAB ,,Hackman Metos“.

Įrengimai, kuriuos įsigis IĮ ,,Aušrinė” pateikti 6 lentelėje.

6 lentelė

Technologinių įrengimų vertė

Įrengimo pavadinimas Įrengimo modelis Įrengimų skaičius (vnt) Vieneto kaina (Lt) Įrengimų vertė, (Lt)

Sijotuvas 10002 1 1000 1000

Plakimo mašina PH 20 MK1 1 4500 4500

Indaplovė WD 6E 1 900 900

Elektrinė viryklė 40 SCG 1 1200 1200

Šaldymo spinta BLC 1515 2 1500 3000

Kepimo krosnis FEV 40 MMEDE 1 5000 5000

Maišytuvas AR 60 MK-1 1 1100 1100

VISO: 8 16700

Gamybiniai įrengimai yra įvertinami pradine verte (ITp), kuri apskaičiuojama prie įsigijimo kainos Iįs. pridedant transportavimo, montavimo išlaidas Itr.m., kurios pagal veikiančių įmonių duomenis apskaičiuojamos priimant itr.m = 5-20 proc. nuo įrengimų įsigijimo kainos. Tuomet įrengimo pradinė vertė apskaičiuojama:

ITp įr = Iįs.  itr.m

ITp įr =16700 + 835

ITp įr =17535 Lt

Čia: itr.m – 5proc. nuo įrengimų įsigijimo kainos.

itr.m  16700 / 100*5 835 Lt

Įrengimų metinė nusidėvėjimo suma (NS) apskaičiuojama pagal normatyvinį tarnavimo laikotarpį (T), kurį nustato Finansų ir Ūkio ministerijos. Skaičiavimuose naudosime vieną iš šių ministerijų rekomenduojamą – tiesioginį metodą. Tuomet:

NSpas = (ITP – ITL)/T

Čia: ITP, ITL – atitinkamai įrengimo pradinė ar likvidacinė vertė, Lt. Įrengimų T – 5 metų. Tai:

NSįr =17535 / 5

NSįr = 3507 Lt4.5. Inventorius

Savo įmonei inventorių žadu įsigyti iš tos pačios firmos – UAB ,,Hackman Metos”, kur buvo pirkti įrengimai, todėl inventorių gausiu daug pigesnėmis kainomis, į kurias įeis ir transporto, ir montavimo išlaidos.Be to, kaip minėjau, neseniai mano patalpose buvo įsikūrusi kepykla, todėl remonto metu bus restauruojamas jos inventorius ir naudojamas, taip sutaupysiu išlaidas baldams. 7 lentelėje pateikiu inventorių, kurį įsigysiu.

7 lentelė

Planuojamo įsigyti inventoriaus vertė

Inventoriaus pavadinimas Inventoriaus kiekis (vnt) Vieneto kaina (Lt) Viso inventoriaus vertė (Lt)

1.Gamybiniai stalai 2 600 1200

2.Lentynos 2 150 300

3.Kriauklės 2 100 200

4.Baldai tarnybinėms patalpoms 700

Viso: 2400

Pagal tiesioginį nusidėvėjimo sumos apskaičiavimo metodą apskaičiavau

metinį inventoriaus nusidėvėjimą, kur normatyvinis tarnavimo laikotarpis – 6 metai.

NSinv = (ITP – ITL)/T

NSinv = 2400 / 6

NSinv = 400 Lt4.6. Transportas

IĮ ,,Aušrinė” savo transporto veiklos pradžioje neturės, nes pirmais metais transporto pirkimas nenumatomas dėl finansų stokos ir neaiškaus pelno. Kai kurias užsakytas prekes žadu parsivežti pati savo asmeniniu transportu, o daugumą atveš tiekėjai. Savo produkcijai nugabenti klientams, jei tik bus įmanoma, pristatysiu savu transportu, tačiau daugumą pateikti pirkėjams neturėsiu galimybių, todėl klientai pasiims patys. Manau, tai didelis minusas įmonei, ttačiau vėliau bus galima įsigyti specialią mašiną su šaldytuvu. Taip pat bus geras ir patogus privažiavimas.4.7. Tiekėjai, žaliavos

Svarbiausias įmonės tikslas – gaminti kokybišką produkciją, todėl ji turi didelį dėmesį skirti tiekėjų atrankai. Kad įmonės veikla būtų nepertraukiama, reikia pasirinkti tiekėjus, kurie pristatytų žaliavas laiku ir užsakytą kiekį. Todėl produkcijos tiekimui pasirinksiu ir sudarysiu sutartis su tiekėjais, atsižvelgdama į kainas, produkcijos kokybę, tiekimo terminus, sąlygas. Stengsiuos pirkti pigius ir kokybiškus produktus, kad galėtumėme realizuoti savo produktus kuo žemesnėmis kainomis.

Numačiau įmonei pagrindinius ttiekėjus: AB ,,Vievio paukštynas”, AB ,,Malsena” ir AB ,,Pieno žvaigždės”.

Žaliavų užsakymo dažnumas priklausys nuo jų galiojimo laiko. Todėl produkcija bus užsakinėjama kas antrą dieną; 1 – 2 kartus per savaitę; arba 1 – 2 kartus per mėnesį.

Pagrindinės tiekėjams keliamos ssąlygos – užsakomų produktų kainų stabilumas, produkcijos pristatymas laiku ir užsakytas kiekis. Jei iškiltų problemų su produkcijos pristatymu, manau, didelių sunkumų nebūtų, nes dabar yra daug tiekėjų, siūlančių palankias sąlygas bei kokybišką produkciją.

8 lentelė

Išlaidų žaliavoms, medžiagoms apskaičiavimas

Žaliavos, medžiagos pavadinimas Sunaudojimo norma pagal receptūrą gaminio per parą 1kg Metinė gamybos apimtis (G), kg arba cecho darbo laikas per metus (Tef), paromis Žaliavos kiekis per metus, kg 1kg kaina, Lt Žaliavų vertė, Lt

Miltai 19,10 34800 4450.3 1 4450.3

Krakmolas 6,80 34800 1584.4 0,9 1452.96

Kiaušiniai 50,10 34800 11673.3 5 58366.5

Kiauš.baltymai 6,70 34800 1561.1 5 7805.5

Cukrus 44,00 34800 10525 3 30756

Vaisinė esencija 0,08 34800 18.64 10 184.4

Marmeladas 35,80 34800 8341.4 4 33365.6

Sviestas 29,50 34800 6873.5 6,8 46739.8

Citrinos rūgštis 0,10 34800 23.3 4 93.2

Konjakas 0,50 34800 116.5 14 1631

Vanduo 7,20 34800 1677.6 0 0

VISO: 34800 1848204.8. Energijos poreikis ir išlaidos

Energija įmonei bus tiekiama iš Jurbarko miesto elektros tinklų. Įmonės elektra bus naudojama:

– technologiniams poreikiams

– patalpų apšvietimui

Įmonei vandenį tieks AB ,,Jurbarko vandenys”.

Visus poreikius ir išlaidas technologinių procesų energijai pateikiau 9 ir 10 lentelėse. Visa energija tiekiama:

• technologiniams procesams

• netechnologiniams procesams

9 lentelė

Poreikio ir išlaidų technologinių procesų energijai apskaičiavimas

Energijos rūšis Žymėjimas iir apskaičiavimo formulė Viso

Elektros varikliams

Metinis efektyvus įrengimų darbo laiko fondas, h Tef. įr 1776

Cecho įrengimų suminis galingumas, kW Nel. 24,5

Variklių galingumo panaudojimo koeficientas (0,7 – 0,8) kp 0,75

Poreikis per metus, kWh Qel.v = Tef.įr * Nel. *kp 32634

Kaina, Lt/1 kWh Vel. 0,31

Išlaidos per metus, lt Iel.= Qel.v * Vel 10116,54

10 lentelė

Poreikioir išlaidų netechnologinių procesams apskaičiavimas

Energijos rūšis Žymėjimas ir apskaičiavimo formulė Viso

1. Elektros apšvietimui

Cecho plotas, m2 Fc 216

Apšvietimo norma, kW/m2 Napš 0,05

Apšvietimo trukmė, val (dirbant 1 pam.) Tmax 1000

Koeficientas, įvertintas vienu metu degančias lempas ke 0,75

Poreikis per metus, kWh Qel.apš = Fc * Tmax * ke * Napš 8100

Išlaidos per metus, Lt Iel.apš = Qel.apš * Vel 2511

2. VVanduo buitiniams tikslams

Bendras dirbančiųjų skaičius, žm DS 7

Sunaudojimo norma tenkinti 1 darbuotojui per dieną, m3/parą Nv.b. 0,08

Darbo dienų skaičius DD 232

Poreikis, m3 Qv.b. = DS * nv.b. * DD 129,92

Vanduo įrangos plovimui

Sunaudojimo norma, m3/parą Nv,įr. 0,2

Darbo dienų skaičius DD 232

Poreikis, m3 Qn.įr. = nv.įr * DD 46,4

Vanduo grindų plovimui

Cecho plotas, m3 Fc 216

Sunaudojimo norma, m3/parą/1m2 nv.g 0,005

Darbo dienų skaičius DD 232

Poreikis, m3 Qv.g = Fc * nv.g * DD 250,56

Viso vandens poreikis, m3 Qv 426,88

3. Poreikis šaltam vandeniui Qš.v. 213,44

Kaina, Lt/m3 Vš.v, 5,57

Išlaidos per metus, Lt Iš.v. = Qš.v. * Vš.v 1188,86

4. Poreikis karštam vandeniui Qk.v 213,44

Kaina, Lt/m3 Vk.v 10,90

Išlaidos per metus, Lt Ik.v = Qk.v * Vk.v 2326,50

5. Viso išlaidų energijai netechnologiniams procesams Ien.NP 6026,365. Valdymo planas

5.1 Įmonės juridinis statusas

Man, pradedančiai verslą ir neturinčiai patirties, pati priimtimiausia nuosavybės forma pasirodė individuali įmonė, kurią yra lengviausia įkurti, nereikia daug lėšų, paprasta įforminimo tvarka, ją lengva valdyti bei paskirstyti pelną. Žinoma, kaip ir kiekviena kita , taip ir individuali įmonė turi savo tūkumų: jos turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto ir pagal įmonės prievoles savininkas atsako visu savo turtu. Šiuo atveju geresnis variantas būtų steigti UAB, kur pagal prievoles atsakoma tik įmonės turtu. Tačiau UAB įsteigimui reikia 10000Lt įstatinio kapitalo. Be to jos kūrimas sudėtingesnis ir brangesnis, sudėtingesnė apskaita. Todėl nusprendžiau įsteigti individualią įmonę, kuriai, kad galėtų pradėti legalią veiklą, reikės turėti šiuos dokumentus:

 įmonės registravimo pažymėjimą;

 įmonės vardo įregistravimo pažymėjimą;

 patalpų nuomos sutartį;

 visuomenės sveikatos registracijos pažymėjimą, higienos pasą;

 pažymą Vyriausiam ppolicijos komisariatui dėl antspaudo įregistravimo;

 Valstybinio socialinio draudimo skyriaus registracijos pažymą;

 Atidaryti banke sąskaitą.

Organizacinė IĮ ,,Aušrinė“ struktūra5.2 Įmonės personalas

Įmonė dirbs pertraukiamu grafiku, tai reiškia, kad šventės ir savaitgaliai bus ne darbo dienos, dirbs viena pamaina 8 valandas. Viso įmonėje dirbs 7 žmonės.

Kandidatams į darbo vietas bus taikoma gana griežta tvarka. Pagrindiniai darbininkai turės būti puikiai suprantantys savo darbą, bus gerai apmokyti tam tikromis operacijomis.

Darbuotojų atliekamos funkcijos:

Įm.vadovas – finansuoja, organizuoja, priima galutinius sprendimus, kontroliuoja, planuoja, paskiria administracijos darbuotojus.

Vadybininkas – planuoja, kontroliuoja, vykdo nurodymus, paskiria darbuotojams darbus, ieško klientų, sudaro sutartis, nuolat seka rinkos situaciją.

Buhalterė – atlieka visą apskaitą pagal Lietuvos Respublikos norminius aktus.

Gamybos vadovas – sudaro receptus, vadovauja gamybos personalui, konditeriams, reguliuoja žaliavų užsakymus.

Konditeriai – atlieka gamybos darbus.5.3. Darbo užmokestis

Įmonė dirbs 5 dienas per savaitę, penktadienis ir šeštadienis – išeiginės.

11 lentelė

Metinis įmonės darbo laikas

Darbo laiko fondo dalių pavadinimas Dienų skaičius

1. Kalendorinės 365

2. Planinio remonto prastovos 12

3. Laikas skirtas techninei apžiūrai ir kt. tikslams 8

4. Poilsio dienos 105

5. Šventės 8

Viso darbo dienų 232

Darbininkų darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal laikinę darbo apmokėjimo formą. Tam sudaromas metinis darbininko darbo laikas balansas, kuris apskaičiuojamas dienomis.

12 lentelė

Metinis vieno darbininko darbo laiko balansas

Darbo laiko fondo dalių pavadinimas Dienų skaičius

1. Kalendorinis darbo dienų skaičius 365

2. Išeiginės (šeštadieniai ir sekmadieniai) 105

3. Švenčių dienos 8

4. Nominalus darbo laiko fondas 252

5. Neatvykimai įį darbą 30

5.1 Eilinės atostogos 28

5.2 Dėl ligos 2

5.3 Dekretinės atostogos –

5.4 Mokslo atostogos –

6. Efektyvus darbo laiko fondas, dienomis (Ddarb) 222

7. Efektyvus darbo laiko fondas, valandomis (Tef.darb) [Ddarb* h/parą] 1776

Betarpiškai gamyboje dirbančių darbininkų skaičius (DS) nustatomas atsižvelgiant į darbo vietų skaičių technologiniame procese (įrengimų aptarnavimui) bei į pamainų skaičių.

Papildomas darbo užmokestis DUpap apskaičiuojamas priimant Kpap 8 proc. nuo DUpagr.

DUpap = DUpagr. * Kpap./100

Bendras darbo užmokestis DUb

DUb = DUpagr. + DUpap.

Įmokos socialiniam draudimui (Įs.dr.) apskaičiuojamas priimant 31 proc. nuo DUb:

Įs.dr. = DUb * 31/100

13 lentelė

Pagrindinių darbininkų metinis darbo užmokesčio fondas

Profesijos pavadinimas Kategorija Darbininkų skaičius, žm Valandinis tarifinis atlygis, Lt Metinis efektyvus darbininko darbo laiko fondas, h Pagrindinis darbo užmokestis, Lt Papildomas darbo užmokestis (8proc.), Lt Bendras darbas užmokestis, Lt Įmokos soc. Draudimui (31 proc.), Lt

Įdarų paruošėjas, puošėjas 3 1 5,61 1776 9963,36 797,07 10760,43 3335,73

Kepėjas 2 1 4,72 1776 8382,72 670,62 9053,34 2806,54

Formuotojas, fasuotojas 2 1 4,72 1776 8382,72 670,62 9053,34 2806,54

VISO: 3 26728,80 2138,31 28867,11 8948,80

14 lentelė

Pagalbinių darbininkų metinis darbo užmokestis

Profesija Kategorija Darbininkų skaičius, žm Valandinis tarifinis atlygis, Lt Efektyvus darbo laiko fondas, h Pagrindinis darbo užmokestis, Lt Papildomas darbo užmokestis Bendras darbo užmokestis Įmokos soc. Draudimui (31 proc.), Lt

Valytoja – 1 Mėnesinis atlyginimas 500*12 mėn.=DUbend 6000 1860

VISO: 1 6000 1860

15 lentelė

Vadovų ir specialistų darbo užmokestis

Pareigų pavadinimas Darbuotojų skaičius, žm Pareigybinė alga, Lt/mėn Metinis darbo užmokestis, Lt Įmokos soc. Draudimui, Lt

Vadybininkas 1 800 9600 2976

Gamybos vadovas 1 900 10800 3348

Buhalterė 1 750 9000 2790

VISO: 3 2450 29400 91146. Finansinis planas

6.1. Lėšų poreikis ir šaltiniai

Ši dalis yra viena iš svarbiausių verslo projekto dalių, nes joje pateikiami skaičiai ir duomenys, kurie yra svarbūs skaitytojui. Iš finansinio plano

sužinosime, ar verta kurti įmonę, ar ji bus pelninga.

16 lentelė

Bendros investicijos ir jų finansavimas

Investicijų pavadinimas Suma, Lt Investicijų finansavimo šaltiniai Suma, Lt

ILGALAIKIS TURTAS

1. Įrengimai

2. Inventorius

3. Patalpų nuoma metams

4. Patalpų remontas

5. Įmonės įregistravimas

Viso:

17535

2400

10368

9597

900

40800 NUOSAVYBĖS LĖŠOS

1.Pinigai

Viso:

17535

2400

10368

9597

900

40800

TRUMPALAIKIS TURTAS

1.Žaliavos (10 dienų atsargos)

Viso:

7966,40

7966,40 NUOSAVYBĖS LĖŠOS

1.Pinigai

Viso:

7966,40

7966,40

IŠ VISO: 48766,40 IŠ VISO: 48766,406.2. Planuojamos gamybos sąnaudos

Projekto kaina nustatoma pagal gamybos plano duomenis. Realią projekto kainą labai svarbu nustatyti todėl, kad tai padės apskaičiuoti projekto atsipirkimo laiką, grynųjų pinigų srautus, projekto riziką ir kitus veiksnius.

Išlaidos pagalbinėms žaliavoms/medžiagoms.

Prie pagalbinių žaliavų/medžiagų išlaidų priskiriamos produkcijos gamybos metu sunaudotos žaliavos/medžiagos, kurios siejasi ssu gamyba, bet į gaminio sudėtį neįeina, arba, sudaro gaminio dalį, nėra tokios reikšmingos, kad galėtų būti priskirtos prie pagrindinių.

17 lentelė

Išlaidų pagalbinėms medžiagoms apskaičiavimas

Pagalbinių medžiagų pavadinimas Mato vnt. Reikalingas kiekis per metus Vieneto kaina, Lt Visos išlaidos, Lt

Kartonas m 25000 0,70 17500

Pergamentinis popierius m 20000 0,40 8000

Skystas muilas l 30 3,00 90

Nuriebalintojas ,,Fairy” l 60 5,00 300

Dezinfekavimo priemonė ,,Ace” l 75 3,00 225

VISO: 26115

Išlaidos gamybinių įrengimų priežiūrai.

Išlaidos einamajam remontui imame 5 proc. nuo įrengimų vertės (pagal veikiančios įmonės duomenis).

17535 * 0.05 = 876,75 Lt

Kitos netiesioginės išlaidos.

Įmonės pastatų apšildymo išlaidos (Ia)

Šildoma nuo spalio 15d. iki balandžio 15d. t.y. 6 mėnesius, už 1m2 mokama (Ia) 5,6 LLt.

Ia = ia * F * 6

Ia = 5.6 * 127 * 6 = 4267.2 Lt

18 lentelė

Išlaidos spec. drabužiams

Spec. drabužiams pavadinimas Kiekis, vnt. Vieneto kaina, Lt Visų drabužiams kaina, Lt

Baltos kelnės 16 4,80 76,80

Baltas švarkas 16 4,80 76,80

Skarelė 16 1,00 16

Prijuostė 16 2,00 32

VISO: 16 komp. 201,6

VISO kt.netiesiog.išl.: 4267,2 + 201,6 = 4468,8 Lt

19 lentelė

Planuojamos gamybos ssąnaudų suvestinė, Lt

Eil. Nr. Išlaidų pavadinimas Viso, Lt

1. Tiesioginės išlaidos

1.1 Pagrindinės žaliavos ir medžiagos 184820

1.2 Tiesioginis darbo užmokestis 28867,11

1.3 Soc. draudimas 8948,80

2. Netiesioginės išlaidos

2.1 Pagalbinės medžiagos 26115

2.2 Pagalbinių darbininkų darbo užmokestis 6000

2.3 Pagalbinių darbininkų soc. draudimas 1860

2.4 Vadovų, specialistų darbo užmokestis 29400

2.5 Vadovų, specialistų soc. draudimas 9114

2.6 Energija technologiniams tikslams 10116,54

2.7 Energija netechnologiniams tikslams 6026,36

2.8 Įrengimų ir inventoriaus nusidėvėjimas 3907

2.9 Gamybos įrengimų priežiūra 876,75

2.10 Kitos netiesioginės išlaidos 4468,8

VISO: 320520,366.3. Planuojamos veiklos sąnaudos

Veiklos sąnaudas sudaro administracinės ir bendrosios išlaidos. Šios išlaidos paskirstomos atskiriems gaminiams kaip ir netiesioginės išlaidos.

Administracinės išlaidos

Administracinės išlaidos – tai administracinių pastatų bendro einamojo remonto, apšvietimo, apšildymo, amortizacijos išlaidos, administracijos darbuotojų atlyginimas ir soc. draudimas, komandiruočių, pašto, telefono, telegrafo išlaidos. Priimu 1 proc. nuo pardavimų apimties.

IA = PA * 1/100;

IA = 394400 * 0,01 = 3944 Lt

Bendrosios išlaidos

Išlaidos reklamai. Jas sudaro 1-2 proc. nuo pardavimų apimties (pagal veikiančios įmonės duomenis). Priimu 1,5 proc. nes veiklos pradžiai mmums ypač reikės reklamos.

Ir = 394400 * 0.015 = 5916 Lt

Taros išlaidos. Priimama pagal veikiančios įmonės duomenis 0,3 proc. nuo pardavimų apimties.

It = 394400 * 0.003 = 1183,2 Lt

Prekių nuostoliai laikant, rūšiuojant, sandėliuojant. Jie sudaro 0.5-1 proc. nuo pardavimų apimties. Priimu 0,5 proc.

Inuost. = 394400 * 0.005 = 1972 Lt

Mokesčiai.

Kelių mokestis skaičiuojamas 0.3 proc. nuo pardavimų apimties.

IKM = 394400 * 0.003 = 1183,2 Lt

Mokestis į garantinį fondą 0.2 proc. nuo visų dirbančiųjų apskaičiuoto metinio darbo užmokesčio.

GFM = 64267,11 ** 0.002 = 128,53 Lt

Viso bendrosios išlaidos:

10382,93 Lt

20 lentelė

Planuojamų veiklos sąnaudų suvestinė, Lt

Išlaidų straipsniai Viso, Lt

1. Administracinės išlaidos 3944

2. Bendrosios išlaidos 10382,93

VISO: 14326,93

Apskaičiuojame visas įmonės išlaidas, kurias sudaro gamybos ir veiklos sąnaudos.

ĮSviso = S + VS;

ĮSviso = 320520,36 + 14326,93 = 334847,29 Lt6.4.Pelno (nuostolio) ataskaita

21 lentelė

Prognozuojamo pelno/nuostolio ataskaita

Straipsniai Gaminiai, Lt

1. Pardavimai 394400

2. Pagamintų prekių ir atliktų darbų savikaina 320520,36

3. Bendras pelnas 73879,64

4. Veiklos sąnaudos 14326,93

5. Veiklos pelnas 59552,71

6. Finansinė – investicinė veikla –

6.1 Pajamos –

6.2 Sąnaudos –

7. Ataskaitinių metų pelnas/nuostolis prieš apmokestinimą 59552,71

8. Pelno mokestis [15 proc.] 8932,91

9. Grynasis ataskaitinių metų pelnas/nuostolis paskirstymui 50619,80

10. Grynasis pelnas per mėnesį 4218,326.5. Finansiniai – ekonominiai rodikliai

Gaminio pelningumas Pg

Pg = (GP/ĮS) * 100

Pg = 50619,80 / 334847,29 * 100 = 15,1 proc.

Pardavimų pelningumo rodiklis (pelno marža)

PAPp = 50619,80 / 394400 * 100 = 12,83 proc.

Šis pelningumo rodiklis nustato, kad pardavus produkcijos už 1 Lt, įmonė gaus beveik 0,13 Lt grynojo pelno.

Vidutinis mėnesinis gamybos darbininkų darbo užmokestis

DUvidDU / (DS * 12)

DUvid 28867,11 / (3*12)

DUvid 801,86 Lt

Vidutinis mėnesinis visų darbuotojų darbo užmokestis

DUvidDU / (DS * 12)

DUvid 64267,11 / (7 * 12)

DUvid 765,08 Lt

Atsipirkimo laikas

Tm  investicijos / GP

Tm  48766,4 / 50619,80

Tm  0,97

0,97 *12  11,64 (mėn)6.6. Rizikos įvertinimas

Pradėti verslą visada yra rizikinga. Pradedantieji bijo, kad neturi pakankamos verslo organizavimo patirties. Šiai rizikai sumažinti ssudaromi verslo projekto planai.

Rinkos veiksniai, susiję su IĮ ,,Aušrinė” :

 stipresnių konkurentų atsiradimas;

 žalaivų kainų padidėjimas;

 nuomos mokesčio pakėlimas;

 rinkos nestabilumas.

Rizikos įvertinimui didelę reikšmę turi ir išorinių veiksnių įtakos galimybės, pvz., ypatingi sanitariniai reikalavimai, kai kurių maisto produktų prekybos apribojimai. Produktų tiekimo rizikos faktorių gali padidinti ir tiekėjų sutarties nutraukimas. Jei tiekėjas nutraukia tiekimo sutartį, gali iškilti pavojus dėl pigiai gaunamos žaliavos. Padidėjus žaliavų kainoms, atsisakytume tiekėjų paslaugų, kurie pakėlė kainas, ieškosime kitų tiekėjų. Jei atsirastų stipresnių konkurentų, taikytume kuo daugiau nuolaidų, aktyvinsime reklamą, plėsime produkcijos asortimentą, darysime siurprizus.

Norint išvengti rizikos, viską reikia numatyti jau pačioje verslo pradžioje. Numatyti visas galimybes, o atsiradus rizikai, jas kuo greičiau likviduoti.7. Veiklos grafikas

22 lentelė

Kalendorinis projekto veiklos garafikas, 2006 metų

Darbų pavadinimas Rugsėjis Spalis Lapkritis

1 – 30 1 – 30 1 – 30

Paruošiamieji darbai X X X X

Patalpų remonto darbai X X X

Inventoriaus įsigijimas X X X

Inventoriaus montavimas X X

Personalo rinkimas X X

Žaliavų įsigijimas X

Darbo pradžia XIŠVADOS

Visame pasaulyje smulkus verslias įgyja vis didesnę reikšmę. Pastaruoju metu Lietuvoje itin deklaruojamas valstybės institucijų dėmesys smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau realybėje privatus verslas išgyvena nuosmukį. Daugelis verslininkų teigia, kad pagrindinės to priežastys – nepalankūs verslo vystymui įstatymai, dideli mokesčiai ir biurokratiniai barjerai. Nepaisant to, nereta smulkaus verslo įmonė, turėdama patrauklią verslo idėją, protingai parinkusi verslo strategiją, atsižvelgdama į išorines kuriamos įmonės veiklos sąlygas, atlikusi rinkos ir konkurentų analizę, gali surasti nišą savo vveiklai pelningai plėtoti.

Darbo tikslas – parengti IĮ ,,Aušrinė” verslo projektą. Individualią įmonę pasirinkau todėl, kad visos nuosavybės teisės priklauso fiziniam asmeniui, paprasta dokumentacija ir nesudėtingas įkūrimas, sprendimus priima pats savininkas. Trūkumas – kad savininkas atsako visu savo turtu.

Pasirinkta tinkama įmonės vieta – judri miesto gatvė, kuria pravažiuoja ir kitų miestų gyventojai, ir pastoviai lankoma vietinių gyventojų. Įmonės patalpos yra vieno aukšto negyvenamame name. Joms bus atliktas remontas. Įsigyti nauji įrengimai palengvins gamyboje dirbančiųjų darbuotojų darbą, leis kokybiškai ir greitai pagaminti produkciją.

Įmonės tikslas – įsitvirtinti rinkoje, tobulinti gamybą, gaminti ir tiekti tik aukščiausios kokybės produkciją, visiškai patenkinti vartotojų poreikius, plėsti asortimentą, turėti pastovius klientus bei gauti pelną. Įmonė taip pat sukurs keletą darbo vietų.

Įmonė sieks, kad taptų populiarūs, tam panaudos reklamą, kuriai skirs 1,5  nuo pardavimų apimties. Taip pat bus daromos nuolaidos, staigmenos.

Darbuotojai bus atrenkami labai kruopščiai, bus keliami gana aukšti reikalavimai, ypač svarbus vadybininko ir gamybos darbininkų vaidmuo.

Jurbarko mieste įmonė turės tik vienus stiprius konkurentus. Tačiau mūsų asortimentas bus platesnis. Galėsime pasiūlyti aukštos kokybės, patrauklios išvaizdos ir nebrangios kainos produktus.

Iš atliktų finansinių skaičiavimų matyti, kad įmonės veikla turėtų būti sėkminga ir duoti pelną, kuris sieks 50619,80 Lt per metus. O pardavimų pelningumo rodiklis nustato, kad pardavus produkcijos

už 1Lt, įmonė gaus beveik 0,13 Lt grynojo pelno. Projektas atsipirks per 11,64 mėnesių.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bagdonas E., Kazlauskienė E. Biznio įvadas – K.: Technologija, 1997

2. Bagdonas E., Kazlauskienė E. Verslo pradmenys – K., 2002

3. Gaidienė A., Pelanienė N. Kaip parengti verslo planą – V., 1992

4. Garškienė A., Pelanienė N. Verslo planas – V., 1994

5. Gaučaitė V., Urbonavičius S. Biznio planas – V., 1993

6. Jasiūnienė J., Rinkevičienė B., ir kt. Įmonės steigimas – V., 1999

7. Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą – V., 1996

8. Kazbaras R. Prekybos įmonės steigimas –– V., 1995

9. Virvilaitė R., Urbanskienė R. Marketingas – K., 1991

10. Asmeniniai užrašai