Verslo planas „medžiotojų trobelė“

TURINYS

I. VERSLO APRAŠYMAS 1

1.1. Įmonės charakteristika ir jos veiklos apžvalga 2

1.2. Paslaugos aprašymas 3

2.MARKETINGAS 4

2.1. Š.Pocienės kaimo sodybos „Medžiotojų trobelė“ marketinginės aplinkos analizė 4

2.2. Segmentavimas 5

2.3. Kaina 6

2.4. Reklama ir remimas 7

2.5. Konkurencija 8

3. GAMYBOS PLANAS 9

4. VADYBA 11

3.1. Įmonės administracija ir darbuotojai. 11

3.2. Organizacinė įmonės struktūra 12

5. FINANSINIS PLANAS 13

5.1. Sąnaudų prognozė 13

5.2 Pelno (nuostolio) prognozė (skaičiavimas) 14

5.3 Projekto finansavimo poreikis ir šaltiniai 15

LITERATŪRA 16I. VERSLO APRAŠYMAS

Šiuo metu turizmas – viena stambiausių industrijos šakų. Kaimo turizmas yra tik vienas (nors ir pakankamai svarbus) iš daugelio skirtingų rinkos sektorių, kartu sudarančių turizmo rinką. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje kaimo turizmas ttaip pat populiarus. Daug šalių visame pasaulyje pripažino turizmą ir jo svarba globalinei ekonomikai, dažniausiai išreiškiama jo įnašu į BVP ir darbinį užimtumą. Kaimo turizmas, žinoma, apima nedidelį pasaulinės turizmo rinkos dalį, bet jis yra labai reikšmingas kaimo ekonomikai.

Lietuva traukia savo mėlynais ežerais, kvapniais žaliais miškais, Baltijos jūros vėsa su auksiniu paplūdimio smėliu. Taip, žinoma, mūsų šalis, kaip ir daugelis kitų pasaulyje turi ekologinių problemų ir jos turizmo išteklių būklė kelia susirūpinimą , tačiau, paliginant, pavyzdžiui, su nualinta Vokietijos gamta, jji turi dar pakankamai pajėgumo pritraukti užsienio turistus, o tai reiškia, ir gauti nemažai pajamų iš turizmo verslo. Didėja užsieniečių noras pamatyti mūsų kraštą, susipažinti su jo gyventojų kultūra, papročiais, gyvenimo būdu: o kur tai įmanoma padaryti geriau, kaip ne kkaime, kur vis dar laikomasi (nors ne taip ir uoliai) senų tradicijų. Vietiniams gyventojams t.p. atsirado puiki galimybė savaitgalį ar net visas atostogas praleisti kaime. Atsižvelgiant į tokią padėti, buvo įkurta kaimo sodyba „Medžiotojų trobelė“, kuri jau kelerius metus ne tik sėkmingai gyvuoja turizmo rinkoje, bet ir atneša jos šeimininkams nemažą pelną. Įmonė nustatė sau ir sėkmingai siekia šiuos tikslus:

v teikiamų paslaugų senėjimo įspėjimas; rinkos pozicijų konkurentų atžvilgiu stiprinimas

v prestižo didinimas; įvaizdžio gerinimas.

v gamtos apsauga; socialinė pagalba – nemokamos jojimo pamokos vaikams iš šeimų su mažomis pajamomis, vaikų namų.1.1. Įmonės charakteristika ir jos veiklos apžvalga

Individualioji (personalinė) Š.Pocienės įmonė kaimo sodyba “Medžiotojų trobelė“ buvo įregistruota Plungės rajono savivaldybėje ir savo veiklą pradėjo 2003m. kovo 12d. Š.Pocienė kaimo sodyba “Medžiotojų trobelė“ nuosavybės teisė priklauso fiziniam aasmeniui – Š.Pocienėi privatinės nuosavybės teisė. Ši įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Įmonei taikomi įstatymai, reguliuojantys valstybinės įmonės veikla. Pagamintą produkciją (šiuo atveju kaimo turizmo paslaugas) ji realizuoja savo nuožiūra pagal tarpusavio susitarimus su gaminių (paslaugų) vartotojais. Įmonės nuosavybės forma – personalinė įmonė – pasirinkta todėl, kad ji dirba savininko naudai, jai neprivalomos valstybės valdžios ar valdymo organų užduotis, individualioji įmonė sudaro sąlygas reikštis savininko iniciatyvai. Privati nuosavybė – svarbus akstinas plėsti ir piginti ggamyba, diegti mokslo ir technikos naujoves. Be to, individualią įmonę paprasčiau įregistruoti, neprivalomi specialus valdymo organai, galima paprastesnė apskaita, mažesni pajamų mokesčiai, tarifai.

Individualioji Š.Pocienės įmonė „Medžiotojų trobelė“ priskiriama prie įmonių, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir samdinių darbu.

Visi sodybos pastatai yra kaimiško, senovinio stiliaus. Sodyboje yra dviejų aukštų turistų gyvenamasis namas (gyvenamieji kambariai su balkonais ir visais patogumais ) aptarnaujančiojo personalo gyvenamasis namas, žirgynas su maniežų, pagalbinis pastatas, tvartas, daržinė. Sodybos kieme yra nedidelis prūdas, kur auginami karpiai ir už nustatytą mokestį galima žvejoti. Yra uždaras baseinas, pirtis, krepšinio aikštelė, teniso kortas, atvira jojimo aikštelė. Vaikams įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Už namo įrengta vieta šašlykams kepti, pastatyta pavėsinė, sauna. Sodybos šeimininkai, be turizmo verslo, verčiasi ir žirgų auginimu ir prekyba. Tam tikslui įrengtos puikios, šiuolaikiškos arklidės. Viena iš išskirtinių paslaugų, siūlomų sodyboje, yra medžioklė jojant žirgais, su šunimis. Sodybą turi garažą svečių ir šeimininkų mašinoms laikyti, yra įrengta išasfaltuota aikštelė mašinoms stovėti, saugoma stebėjimo kameromis.

Į Š.Pocienės kaimo sodyba „medžiotojų trobelė“ siūlo šias paslaugas:

² apgyvendinimas,

² maitinimas,

² pirtis, baseinas, tenisas, bilijardas, jojimas, grybavimas, uogavimas, medžioklė, žvejyba, išvykos į gamtą,

² švenčių šventimas,

² stovyklų, seminarų, pobūvių, banketų organizavimas.1.2. Paslaugos aprašymas

Sodyba be įprastų aukščiau įvardytų paslaugų siūlo ir dar nelabai paplitusią ppramogą. komercinė medžioklė jojant žirgais, su šunimis. Kadangi jau nuo senovės medžioklė – aristokratų privilegija, dabar atgaivinta, ji tapo sezono hitu. Medžiojami zuikiai, stirnos, šernai. Medžioklė vyksta su arbaletais arba su šautuvais. Ją organizuoja medžiotojų plotų turėtojas N.Kareivienė. Vadovauja samdomas medžioklės vadovo kvalifikaciją turintis medžiotojas. Prieš medžioklę klientai supažindinami su vietinėmis medžioklės taisyklėmis, kainoraščiu. Medžioklės metų laikomasi medžioklės tradicijų ir etikos. Medžioklė – uždaras renginys. Į ją kvietimai išsiunčiami iš anksto pastoviems sodybos lankytojams, turintiems galiojančius medžiotojų bilietus. Papildomos paslaugos – šautuvų, arbaletų nuoma, aprūpinimas šaudmenimis, palydovo paslaugos medžioklės plote.2.MARKETINGAS

2.1. Š.Pocienės kaimo sodybos „Medžiotojų trobelė“ marketinginės aplinkos analizė

Ekonominė aplinka

Lietuvoje šiuo metų yra pakankamai palanki situacija kaimo turizmui vystytis ir jis pradeda sudaryti konkurencija viešbučių verslui. Vis dažniau galima išgirsti, kad kaimo turizmas galėtų išgelbėti skurstantį Lietuvos kaimą ir sulaikyti gimtajam krašte kaimo jaunimą, kuris gimtinėje nemato ateityje sau nei darbo, nei perspektyvų. Kaimo turizmas tampa ir ūkininkų papildomų pajamų šaltinių. Poilsis kaimo sodyboje nėra ypatingai brangus. Nors po truputį, bet pragyvenimo lygis Lietuvoje gerėja. Žmonės pradeda atsigauti po sunkių sąstingio metų, jie daugiau pinigų gali skirti rekreacijai (tame tarpe ir turizmui). O kredito gavimo galimybė daro turizmą vis labiau prieinamu kiekvienam piliečiui.

Demografinė aplinka

Šalies lygmenų svarbiausia demografinė ypatybė yra žmonių aamžius. Jis sąlygoja darbo jėgos potencijos ir turizmo marketingą. Lietuvos gyventojų amžiaus vidurkis sparčiai auga. Mažėja ir gimstamumas – deja, dažniausiai šeimos augina po vieną, kartais po du vaikus. Nors tai galima vertinti dvejopai: pirma, žmonės daugiau pinigų gali išleisti savo malonumams, kelionėms, pramogoms. Bet antra vertus, vienas iš kaimo sodybų segmentų ir yra būtent šeimos su vaikais. Moteris šiais laikais sėkmingai siekia karjeros ir uždirba pinigus, todėl šeimos pajamos padidėjo – o tai reiškia, daugiau pinigų bus skirta pramogoms, tarp jų ir turizmui. Todėl sodyba siūlo tokias pramogas, kad patenkinti ir vyresniojo amžiaus turistus (nereikalauja labai daug fizinių pastangų), bet nepamirštas ir išlepintas, visko matęs jaunimas.

Politinė-teisinė aplinka

Turistų srautas labai priklauso nuo šalies politinės situacijos stabilumo. Lietuvoje politinė situacija yra paliginant stabili, bet jos kriminogeninė situacija kelia rūpesčius. Šalies prioritetai labai svarbus turizmo verslui.Vienam iš nustatytų prioritetų – konkurencingai ekonomikai kurti numatytos 8 įgyvendinimo kryptys, kurių tarpe yra ir turizmas. Kaimo turizmo paslaugų kūrimas ir plėtojimas gali būti remiamas specialiosioms ir kitoms programoms vykdyti skirtomis lėšomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, prioritetą teikiant kaimų architektūrinėms tradicijoms išlaikyti. Valstybei supratus, kad Lietuva, kaip ir daugelis kitų išsivysčiusių šalių savo biudžetą gali papildyti įplaukomis (ir gan nemažomis) iš turizmo

verslo, leidžiami įstatymai ir poįstatyminiai aktai, kurie turi padėti plėtoti, o ne alinti turizmo verslą.

Gamtos aplinka

Kaip teigia turizmo specialistai, didžiausią įtaką turizmui (tuo tarpų ir kaimo turizmui) daro gamtinė aplinka. Lietuvos ir atskirų jos regionų gamtinė aplinka bei kraštovaizdžių kompleksai yra labai palankūs rekreacijos ir turizmo procesui organizuoti. Lietuva savo ištekliais yra turtingesnė už kai kurias Vakarų Europos šalis. Pažymėtina tai, kad Lietuvos gamtinėse teritorijose paliginti daug antropogenizuotų elementų, vertingų turizmui. Deja, Lietuvos rekreacinių teritorijų naudojimas daugelyje vietovių neefektyvus, ežeringų iir miškingų administracinių rajonų savivaldybėse nėra organizacinių struktūrų, kurios koordinuotų ir skatintų rekreacinių išteklių naudojimą, užtikrinant subalansuotą ir tausojančią plėtrą. Lietuvos vaizdingo kraštovaizdžio, kaip turistinio ištekliaus, naudojimą stabdo nepakankamas tų vietų parengimas lankyti, blogai tvarkoma aplinka, trūksta informacijos, menkas turistų aptarnavimas.

Kaimo turizmas yra vienas iš būdų tausoti gamtinius išteklius. Kaimo sodybų savininkai rūpinasi sodybų aplinka, tvarko priėjimus prie vandens telkinių.

Socialinė-kultūrinė aplinka

Išsilavinimo lygis visada turėjo įtakos kelionių, poilsio pasirinkimui. Daugiau keliauja išsilavinę žmonės, kurie daug skaito, turi daug pomėgių, nnori daug pamatyti, nei tie, kurių išsilavinimo lygis bei troškimas sužinoti kažką naują yra žemas. Daugiau turistų sulaukiame iš išsivysčiusių šalių ne tik dėl to, kad jų finansinės galimybės yra didesnės, bet ir dėl to, kad jie daugiau domisi kitų ttautų kultūra, papročiais. Lietuva gal.i sudominti vietinius ir užsienio turistus savo dvarų ansambliais, bažnyčiomis, dailės, meno, architektūros vertybėmis ir t.t. Šiuo metu auga susidomėjimas mūsų vietinėmis tradicijomis, papročiais, amatais. Socialiniai veiksniai taipogi labai svarbus turizmo versle. Personalas turi būti parinktas labai atsakingai, nes nuo jo priklausys įmonės darbo sėkmė. Darbuotojai turi būti išsilavinę, lengvai kontaktuojantys, turėti atitinkamą išsilavinimą.2.2. Segmentavimas

Sodybos “Medžiotojų trobelė“ kūrėjai savo klientus segmentuoja pagal keletą kintamųjų:

· Pajamų lygį, nes paslaugų kainos yra aukštos ir nedaug uždirbantys vartotojai negali sau leisti tokio malonumo. Pastaruoju metu atsirado žmonių, kurie daug dirba (ar nelabai) ir kurie po sunkios savaitės nori kokybiško, vertingo poilsio. Jie gali ir sutinka mokėti už puikų aptarnavimą. Jie žino, kad jų laisvalaikiu rūpinsis profesionalai, kad jiems bus ppasiūlytos tokios pramogos, kurios negali pigiai kainoti.

· Priklausomybės visuomenei klasę. Kiek gyvuos žmonės, tiek skirsis jų padėtis visuomenėje. Ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje priklausomybė kuriai nors visuomenės klasių stipriai veikia žmogaus pomėgius: žmonės apatinės klasės savo laisvalaikį leidžia visai kitaip nei vidutinės klasės žmonės, o vidutinės klasės žmonių pomėgiai skiriasi nuo pomėgių aukščiausios klasės atstovų. Aukščiausiai klasei priklausantys klientai beveik visada noriai pabrėžią savo padėtį visuomenėje. Praleisti savaitgalį „Medžiotojų trobelėje“ reiškia tą patį, ką prieš keletą metų praleisti atostogas MMaldyvuose. Pramogas sodyboje patenkina net patį subtilų skonį.

· Kelionės tikslą. Poilsis kaimo sodyboje priklauso malonumų kelionės rinkai. Dažniausiai klientai neturi daug laiko ir noriai renkasi poilsį netoli nuo namų – pati kelionė iki tikslo vietos užtrunka neilgai, nereikalauja daug pastangų, nesukelia nepatogumų, bet įprasta, pabodusi namų aplinka pakeičiama.

Atlikus segmentavimą, nustatyti šie pagrindiniai sodybos klientai – asmenys, užimantys aukštą padėtį visuomenėje bei turintys aukštas pajamas, kurie vertina kokybę, nori būti išskirti iš minios ir kurie sutinka už tai mokėti aukštą kainą.2.3. Kaina

Labai svarbu tinkamai nustatyti kainą kiekvienam pasirinktam segmentui. Kai kalba eina apie plačiai vartojamas prekes ar paslaugas, rinką galima užkariauti mažesnėmis nei konkurentų kainomis. Bet dauguma pirkėjų renkasi ne pigesnę, o daugiau naudos suteikiančią prekę. Nustatyti tinkamą paslaugos kainą yra pakankamai sunku. Kaina turi atitikti ne tik įmonės tikslus, bet ir reaguoti į rinkos pokyčius. Paslaugų teikėjai turi nustatyti optimaliausias kainas, siekiant, kad įmonė dirbtu pelningai.

Kurdama kainų strategiją, Š.Pocienės kaimo sodyba „Medžiotojų trobelė“ savo tikslu iškelė:

1. Gauti maksimalų pelną. Šį tikslą sodyba gali siekti nebijodama atsakomųjų konkurentų veiksmų, nes siūlo savo klientams unikalias paslaugas, kurių neteikia konkurentai (medžioklė raitais su šunimis ir pan.) ir paklausa šioms paslaugoms viršija pasiūlą.

2. Tapti kokybės lydere rinkoje. Kaimo sodyba „Medžiotojų trobelė“ siekdama aplenkti konkurentus mmaksimaliai gerina paslaugų kokybę. Todėl sodyba nustato aukštas paslaugų kainas, kurios turi padengti visas išlaidas. Mūsų atvejų aukštos kainos yra priimtinos klientams, todėl sodyba „Medžiotojų trobelė“ sėkmingai išlaiko lyderio pozicijas rinkoje bei išvengia konkurencinės kovos.

Konkrečios paslaugos kaina nustatoma remiantis veiksnių grupėmis: paslaugų sąnaudomis, paklausa bei konkurencijos lygiu rinkoje. Sodyba apskaičiuoja visas savo sąnaudas ir prie gautos sumos prideda antkainį. Bet sodyba gali keisti kainas į mažesnę arba didesnę pusę atsižvelgiant į paklausą. Šiuo metu paslaugų paklausa yra pakankamai didelė, todėl sodyba gali leisti sau šiek tiek pakelti kainas. Jeigu paklausa sumažės, sodyba galės sumažinti paslaugų kainas, bet vis tiek turės pelną. Sodybos paslaugų kainos yra aukštesnes, nei rinkoje. Tai leidžia siūlomo aptarnavimo lygis, paslaugos įvaizdis bei kai kurių paslaugų atžvilgių konkurentų nebūvimas. Sodyba laikosi „grietinėlės nugriebimo“ strategijos: pardavimui siūloma nauja paslauga (medžioklė), nėra konkurencijos, vartotojams rinka nėra svarbi.2.4. Reklama ir remimas

Kaimo sodyba „Medžiotojų trobelė“ savo paslaugoms reklamuoti naudoja šias reklamos rūšis:

Spausdinta reklama. Informacinę medžiagą apie teikiamas paslaugas spausdinama periodinėje spaudoje, dažniausiai žurnaluose; leidžia bukletus; kalendorius; reklamuojasi specializuotose leidiniuose, skirtuose turizmo profesionalams.

Transliacinė reklama. Televizija yra viena masiškiausių, galingiausių ir brangiausių reklamos priemonių. Todėl sodyba „Medžiotojų trobelė“ per vietinę televiziją reklamuojasi tik išskirtiniais atvejais, pvz., paruošus naują programą. Sodyba dažniau savo ppaslaugoms reklamuoti naudoja radijo reklamą, nes ji yra operatyvi, lanksti ir turi dideles galimybes apimti įvairias auditorijų grupes.

Tiesioginė reklama. Reklaminius pranešimus: asmeninius laiškus, atvirukus, kvietimus, programas, kuriais esami ir potencialus klientai informuojami apie naujas paslaugas, rengiamus renginius ir t.t.; žodinė reklama patenkintų klientų (nepatenkintų beveik nebūna).

Demonstracinė reklama. Kadangi kaimo sodyba „Medžiotojų trobelė priima turistus ir iš kitų šalių, informaciją jiems perduodama internetu: sodyba turi savo internetinį puslapį.

Sodyba dažniausiai naudojasi reklamos agentūrų paslaugomis, nors tiesiogine reklama rūpinasi sodybos vadybininkė.

Asmeninis pardavimas, kaip ir kiti rėmimo komplekso elementai, padeda spręsti vartotojų poreikių pažinimo, jų tenkinimo ir turizmo paslaugų pardavimo problemas. Kadangi turizmo paslauga yra neapčiuopiama, ji dažnai sutapatinama su pardavėju. Dirbantis turizmo įmonėse personalas turi būti nepriekaištingai apsirengęs, malonios išvaizdos, mandagūs, paslaugūs, dėmesingi, profesionalai savo darbo srityse, mokėti užsienio kalbas, bendravimo pagrindus. Būtent tokie darbuotojai dirba kaimo sodyboje „Medžiotojų trobelė“.

Svarbiausias asmeninio pardavimo tikslas – parduoti siūlomą turizmo produktą. Bet nereikėtų apsiriboti vien tik pardavimų: puiku, kai santykiai su klientais palaikomi ir po pirkimo. Kaimo sodyba „Medžiotojų trobelė“ savo nuolatinius klientus informuoja apie įvairias naujienas, sveikina su šventėmis.

Turizmo įmonės sėkmė priklauso nuo visuomenės nuomonės apie jos veiklą. Ryšiai su visuomenė – svarbus marketingo rėmimo komplekso elementas. Ryšiai su visuomenė padeda formuoti

įmonės, jos gaminamų produktų ir teikiam paslaugų įvaizdį. Kaimo sodybai „Medžiotojų trobelė“ pavyko sukurti savo teigiamą įvaizdį visuomenėje, o tai – kelias į įmonės veiklos sėkmę.

Pagrindinis ryšių su visuomenė tikslas – abipusių ryšių bendriems interesams, savitarpio supratimo, pagrįsto teisinga ir išsamia informacija, nustatymas. Tikslui pasiekti turizmo įmonė veikia keliomis kryptimis:

1. Ryšiai su visuomenės informavimo priemonėmis.

2. Ryšiai su tiksline auditorija.

3. Ryšiai su valstybės valdžios institucijomis.

Ryšio užmezgimui su visuomenės informavimo priemonėmis kaimo sodyba „Medžiotojų trobelė“ naudoja interviu, asmeninius kontaktus, pranešimus ir informaciją spaudai. SSu tikslinę auditoriją susisiekti naudojami bendrieji ryšiai – sodyba remia kai kuriuos kultūros ir sporto renginius, kas ne tik formuoja teigiamą sodybos įvaizdį, bet ir populiariną sodybą. Valstybinių institucijų vadovų kvietimu į sodybos šventes, rengiamas varžybas, renginius sodyba palaiko ryšius su valstybės valdžios institucijomis.

Taikydama pardavimų skatinimą, Kaimo sodyba „Medžiotojų trobelė“ naudoja šias priemones:

· Nuolaidas nuolatiniams klientams, atskirų kategorijų klientams (vaikams, pensininkams, invalidams).

· Premijas – prekės, siūlomos už mažą kainą arba nemokai (krepšelis uogų, pieno produktai, suvenyrai ir t.t.)

· Prezentacijas – vis labiau populiarėjančios kkaip marketingo veiklos komponentas. Sodybos darbuotojas vyksta į parodas, seminarus, kur aktyviai naudojasi įvairiomis demonstravimo priemonėmis pristatydamas sodybos tikiamas paslaugas.

· Beje, skatinami ir geriausi tarpininkai. Jiems įteikiamos dovanos, suvenyrai, taikomos labai didelės nuolaidos sodybos paslaugoms įsigyti.2.5. Konkurencija

„Kaip parengti verslo planą“ aautorius A.Jovaiša teigia: „ Kad jūsų verslas būtų sėkmingas, konkurentus turite pažinti kaip patys save. Tai nėra paprasta, tačiau atradimai gali pranokti lūkesčius. Galite savo verslą modeliuoti iš pačių geriausių „plytų“. Vien tai gali padaryti Jūsų verslą sėkmingu.“

Savo verslo pradžioje nebūtina turėti ką nors visiškai nauja. Kodėl nepasinaudojus konkurentų patirtimi ir nenukopijavus to, ką jie daro geriausiai, ir neaplenkus jų kitose srityse? Kaimo sodybos šeimininkai pasinaudojo būtent šiuo būdu: savo karjeros pradžioje jie dirbo kitoje sodyboje ir kuriant savo kaimo sodybą jau žinojo šiuo verslo ypatumus. Todėl jie išvengė klaidų, kurios taip dažnai padaro naujokai, o paslaugas siūlė tik tos, kurios buvo paklausios ir pirmoje sodyboje – taip jie išvengė beprasmių išlaidų ir sutaupė brangaus laiko.

Plungės rajone, be kaimo sodybos „„Medžiotojų trobelė“ savo paslaugas turistams siūlo dar 3 kaimo sodybas. Ateityje kai kurios iš jų gali sudaryti rimtą konkurenciją sodybai „Medžiotojų trobelė“, nes siūlo turistams aukštą aptarnavimo lygį, jų kainos yra žemesnės. Tam, kad tai ne įvyktu, reikia gerai pažinti savo konkurentus.

Kaimo sodybos „Medžiotojų trobelė“ ir pagrindinio konkurento sodybos „Poilsis kaime“ privalumai ir trukumai.

Sodybos „Poilsis kaime“ Sodybos „Medžiotojų trobelė“

Privalumai Trukumai Privalumai Trukumai

Prieinamos kainos Pelkėti miškai, vyksta kirtimai Šalia yra ežeras, tinkamas maudytis Labai aukštos kainos

Netoli nuo miesto Miškuose ne labai daug uogų, grybų Miškuose nemažai įvairių ggerybių

Aukštos kokybės aptarnavimas Šalia nėra natūralaus vandens telkinio (ežero, upės), tinkamo maudytis Šiaulių rajone dar niekur nesiūlomos paslaugos

Aplink daug ariamų laukų Šalia nėra kitų vienkiemių

Pastatai ne kaimiško stiliaus Aukščiausios kokybės aptarnavimas

Nepakankamai toli nuo kelių Prestižas3. GAMYBOS PLANAS

Lankytojų skaičius, paslaugų pardavimas priklauso nuo to, ar įmonę lengva pasiekti, ar patraukli lauko aplinka.

Sodyba įkurta Plungės rajone gražioje vietoje, paliginant toli nuo greitkelių, kad tai ne trukdytų klientų poilsiui. Savininkė – Š.Pocienė. Sodyba įkurta gamtinėje aplinkoje, kurioje juntama gamtinių ir antropogenizuotų elementų pusiausvyra. Turistai su gamtine aplinka bendrauja tiesiogiai. Sodybos aplinka gan atraktyvi: aplink paslaptingi miškai, netoliese žavus ežerėlis, pati sodyba kaimiško stiliaus. Sodyba užima 15 hektarų žemės plotą. Gyvenamųjų pastatų atstumas iki ūkinių pastatų yra pakankamas, kad turistams ne trukdytu nemalonus kvapas. Sodybą galima pasiekti važiuojant su autobusų ir automobilių, dviračių. Prie posūkio į sodybą yra reklaminis stendas. Sodyba yra saugoma – joje nuolat gyvena darbininkai, prie žirgyno, daržinės ir turistų gyvenamojo namo įrengtos stebėjimo kameros. Artimiausia parduotuvė, medicininis punktas, pašto skyrius – už 15 km.

Visi sodybos pastatai yra kaimiško, senovinio stiliaus, statyti iš medinių rąstų ir gražiai dera tarpusavyje. Sodyboje yra dviejų aukštų turistų gyvenamasis namas, aptarnaujančiojo personalo gyvenamasis namas, žirgynas su maniežų, pagalbinis pastatas, tvartas, daržinė. Sodybos kieme yra nedidelis prūdas, kur aauginami karpiai ir už nustatytą mokestį galima žvejoti. Yra uždaras baseinas, pirtis, krepšinio aikštelė, teniso kortas, atvira jojimo aikštelė. Vaikams įrengta vaikų žaidimo aikštelė su įvairiomis sūpynėmis. Už namo įrengta vieta šašlykams kepti, pastatyta pavėsinė, sauna. Gyvenamojo namo pirmame aukšte yra bilijardo kambarys, maža treniruoklių salė, vadybininko kabinetas, valgomasis-svetainė, virtuvė-baras. Antrame – 4 dviviečiai ir 2 tryviečiai gyvenamieji kambariai su balkonais ir visais patogumais (šaltas ir karštas vanduo, įrengtos dušo kabinos, santechnika – aukštos kokybės). Iš vidaus namas apkaltas medžiu. Kambarių baldai aukštos kokybės, pagaminti kaimo stiliuje. Valgomajame-svetainėje yra židinys. Svetainėje kabo įspūdingiausi medžiotojų, žvejų trofėjai. Kiekviename kambaryje yra televizorius ir palydovinė antena. Svetainėje yra telefonas, vadybininko kabinete – kompiuteris, įvestas internetas. Virtuvėje sudarytos sąlygos gaminti maistą ir patiems poilsiautojams, ir šeimininkams: yra visi šiuolaikiški, maisto ruošimui būtini įrenginiai. Indai moliniai.

Sodybos šeimininkai, be turizmo verslo, verčiasi ir žirgų auginimu ir prekyba. Tam tikslui įrengtos puikios arklidės. Arklidėse yra sportinio inventoriaus patalpa, vaikų persirengimo kambarys. Viena iš išskirtinių paslaugų, siūlomų sodyboje, yra medžioklė jojant žirgais, su šunimis. Todėl voljere, prie arklidžių laikomi ir 4 lietuvių skalikų veislės šunys.

Tvarte laikomi naminiai gyvuliai – maistą šeimininkai ruošia iš savų, natūralių produktų. Tvartas labai tvarkingas ir švarus, nes ten vaikų džiaugsmui laikomi ddekoratyviniai triušiukai, jūros kiaulytės, dekoratyvinių veislių vištos ir t.t.

Viename daržinės gale laikomi pašarai, kitame – rogės, karietos, sniego motociklai. Sodybą turi garažą svečių ir šeimininkų mašinoms laikyti, yra įrengta išasfaltuota aikštelė mašinoms stovėti, saugoma stebėjimo kameromis.4. VADYBA

Š.Pocienė kaimo sodybos „Medžiotojų trobelės“ savininkė ir valdytoja yra Š.Pocienė. Ji užima ir vadybininkės pareigas.3.1. Įmonės administracija ir darbuotojai.

Sodyboje išviso dirba 7 darbuotojai. 3 pastovus darbuotojai, kurie įtakoja paslaugos teikimą ir tiesiogiai aptarnauja klientus:

1. Vadybininkė (savininkė), 29 m.. Turi aukštąją išsilavinimą turizmo srityje ir 3 metų darbo stažą J.Domecko kaimo sodyboje, kur dirbo lauko darbus, priiminėjo svečius, padėdavo gaminti maistą. Moka anglų, vokiečių, rusų kalbas. „Medžiotojų trobelėje“ ji rūpinasi užsakymais, pasitinka ir įregistruoja (išregistruoja) turistus, sprendžia ginčius, koordinuoja darbuotojų veiklą, papildo maisto ir ūkinių prekių atsargas. Dabartinis atlyginimas: 26 000 lt/metus.

2. Šeimininkėlė (virėja-kambarinė), 38 m.. Turi specialų išsilavinimą maisto ruošimo srityje. Moka rusų, anglų kalbas. Gyvena sodyboje darbuotojams skirtame namelyje, todėl turistai gali kreiptis į ją kai nėra vadybininkės. Ji tvarko kambarius, ruošia valgius turistams, plauna indus. Dabartinis atlyginimas: 9600 lt/metus.

3. Ūkvedys (pagalbinis darbininkas), 43 m.. Aukštesnysis išsilavinimas. Jis rūpinasi sodybos aplinka, gyvulių pašarais, tvarko nedidelius gedimus, daro mažus remontus. Gyvena sodyboje darbuotojams skirtame namelyje. Dabartinis atlyginimas: 9600 lt/metus.

Ūkvedys ir šeimininkėlė yra susituokę. Jie taip

pat gauna premijas priklausomai nuo įmonės finansinės padėties ir gaunamo pelno.

Žirgyne dirba:

4. Treneris. Atsakingas už tvarką arklidėje, treniruoja žirgus, raitelius, paruošia žirgus svečiams (išvalo, pabalnoja). Jis turi medicininių žinių, todėl reikalui esant, gali pagelbėti tiek gyvuliams, tiek žmonėms. Dabartinis atlyginimas: 9600 lt/metus.

5. Trenerio padėjėjas (bereiteris). Pavaduoja trenerį, joja, apmoka arklius. Lydi turistus į išvykas. Kartais (pagal susitarimą) šeria arklius. Dabartinis atlyginimas: 8400 lt/metus.

6. Šėrikas. Šeria arklius, šunis, kitus gyvulius. Šluoja kiemą. Dabartinis atlyginimas: 6000 lt/metus.

7. Pagalbinis darbuotojas. Valo arklides, tvartą, išleidžia iišeiginių šėriką, vykdo ūkvedžio nurodymus, dirba lauko darbus. Dabartinis atlyginimas: 6000 lt/metus.

Šie darbuotojai priklauso Š.Pocienės kaimo sodybos personalui, bet jie nėra tiesiogiai susiję su sodybos siūlomų paslaugų teikimu (išskyrus trenerį ir bereiterį).

Reikalui esant, reikiami darbuotojai samdomi. Pvz., medžioklės vadovas samdomas vykstant medžioklei, vet. gydytojas iškviečiamas susirgus gyvuliui.

Visi darbuotojai buvo atrenkami labai rūpestingai. Jie aukštos kvalifikacijos, kūrybingi, savo darbo entuziastai.5. FINANSINIS PLANAS

5.1. Sąnaudų prognozė

Straipsniai Laiko tarpis mėn. Per metus

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

I. Gamybos (kintamo-sios ssąnaudos)

1. Tiesioginiam darbo užmokesčiui 4100 4100 1400 4100 4100 4100 4100 4100 4100 4100 4100 4100 49200

2. Soc draudimui 1271 1271 1271 1271 1271 1271 1271 1271 1271 1271 1271 1271 15252

3. Elektros energijai, šildymui ir vandeniui 800 800 750 750 550 450 450 450 500 600 700 800 7600

4. Kitos sąnaudos 1800 2600 2950 1900 1500 900 800 800 1000 1500 1600 2000 19350

VISO: 91402

II. Administracinės (pastovios) sąnaudos

1. Administracijos darbo užmokesčiui 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 24000

2. Soc. draudimui 620 620 620 620 620 620 620 620 620 620 620 620 7440

3. Remontui ir eksploatacijai 200 500 300 100 1100

4. Kitos sąnaudos 500 1000 400 500 400 2800

VISO: 35340

III. Pardavimų sąnaudos

1. Rėmimui (reklamai, pardavimų skatinimui) 200 500 500 300 400 400 500 2800

2. Ryšiams ir komunikacijoms 250 300 250 250 100 100 150 250 250 300 300 500 3000

3 Kitos sąnaudos 100 80 200 150 100 250 100 150 200 100 150 300 1880

VISO: 7680

IŠ VISO: 134422 5.2 Pelno (nuostolio) prognozė (skaičiavimas)

Š.Pocienės kaimo sodyba „Medžiotojų trobelė“ pplanuoja jau pirmais metais gauti nemažą pelną, kadangi jau turi numačiusi stabilią pardavimo rinką. Plungės savivaldybės nutarimu nuo 2003m. kovo 12d. sodyba 7 metams atleista nuo dalies pelno mokesčio.

Straipsniai Laikotarpiai, mėn. Per metus

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

1. Pajamos iš realizavimo 16000 17000 17000 12000 7100 9500 9500 10500 16000 18000 21500 30000 184100

2. Parduotų paslaugų savikaina 10000 8500 85000 7000 3400 4000 3000 3500 4000 5000 6500 8000 71400

3. Bendras pelnas/nuostolis 6000 8500 8500 5000 3700 5000 6500 7000 12000 13000 15000 22000 112700

4. Veiklos sąnaudos (pardavimų ir administracinės) 7000 6500 6000 5000 5000 4500 4500 4500 4500 5000 5000 5000 62500

5. Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą -1000 2000 2500 0 -1300 500 2000 1500 7500 8000 10000 17000 50200

6. Pelno mmokestis 2510

7. Grynasis pelnas -1000 100 125 0 -1300 25 100 75 375 400 500 850 47700 5.3 Projekto finansavimo poreikis ir šaltiniai

Lėšų poreikis Suma, Lt Finansavimo šaltiniai Suma, Lt

1. Ilgalaikiam turtui įsigyti:1.1 Žemei1.2 Pastatams1.3 Transporto priemonėms 30000 1. Vidiniai šaltiniai (nuosavos lėšos):1.1 Akcinis kapitalas 1.2 Pelnas 47700

2. Trumpalaikiam turtui įsigyti: 2.1 Pinigų rezervas 70000 3. Išoriniai šaltiniai2.1 Ilgalaikės paskolos2.2 Trumpalaikės paskolos 62800

3. Statybos ir remonto darbų sąnaudos 15000

IŠ VISO: 110500 IŠ VISO: 110500 LITERATŪRA

Bagdonas E., KazlauskienėE Biznio įvadas. –K.: Technologija, 1997.

Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. –V.: Pačiolis, 2001.

Meškienė L. Verslo planas/metodinė medžiaga kursiniam darbui.-Š.: ŠATM, 2000

Rutkauskas A.V., Tamošiūnienė R. Verslo projektavimas.-V.: Technika, 2000.