Vertybinių popierių rinka Lietuvoje

ĮVADAS……………………….. 2

1. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA IR JOS ATSIRADIMAS……. 3

2. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RŪŠYS

2.1. Akcijos …………………….. 6

2.2. Obligacijos ……………………. 8

2.3 Vekseliai ……………………. 9

2.4 Opcionai,čekiai, fjūčeriai, hipotekos lakštai ………… 10

3. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA LIETUVOJE

3.1. Vertybinių popierių rinkos Lietuvoje įkūrimas………. 11

3.2. Vertybinių popierių rinkos infrastruktūra ir valdymas……. 13

3.3. Prekybos vertybiniais popieriais sistema………… 16

3.3.1. Centrinė rinka ……………… 17

3.3.2. Tiesioginiai sandoriai……………. 19

3.4. Vyriausybės vertybiniai popieriai, skolos vertybiniai popieriai… 20

3.5 Vyriausybės vertybinių popierių aukcionai………… 21

3.6 Vertybinių popierių ir pinigų skolinimas…………. 22

3.6 Vertybinių popierių registravimas, apskaita ir atsiskaitymai…… 21

4. VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOS VEIKLA…………. 25

5. RIZIKA CENTRINIO DEPOZITORIUMO VEIKLOJE. ……… 27

6. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS PLĖTROS PROBLEMOS IR

PERSPEKTYVOS…………………… 30

IŠVADOS……………………….. 32

LITERATŪRA……………………….. 33ĮVADAS

Vertybiniai popieriai, kaip ir grynieji pinigai, turtas bei kitos priemonės yra sudėtinė šalies ekonomikos dalis, aktyviai dalyvaujanti tos šalies ekonominėje – finansinėje veikloje, įnešanti savo svarų indėlį ir užtikrinanti tam tikrus finansinius rezultatus.

Nors vertybinių popierių sąvoka pasaulyje buvo žinoma jau prieš keletą šimtmečių,bet keletą paskutinių dešimtmečių Lietuvoje jie buvo pamiršti. Apie bemaž vienintelius, tarybiniais laikais viešai platinamus, vertybinius popierius – oobligacijas, ko gero esame girdėję iš tėvų. Dabartiniai 35 – 50-mečiai gerai atsimena tuos laikus, kada buvo viešai skelbiami valstybinių obligacijų pardavimai. Tuometinių obligacijų numeriai dalyvavo loterijose (žmonės galėjo išlošti nemažas pinigų sumas). Pasibaigus obligacijų galiojimo terminui, spaudoje pasirodydavo skelbimai aapie jų supirkimo sąlygas. Tokiu būdu valstybė surinkdavo didžiules pinigų sumas ir kurį laiką naudojosi tomis lėšomis.

Pereinant prie rinkos ekonomikos, atsirado nauji terminai: akcijos, akcinis kapitalas, opcionai, vertybinių popierių rinka, finansų makleriai ir t.t. Kitaip tariant, akcijos, obligacijos, opcionai, čekiai ir kiti vertybiniai popieriai – ne vien tik popieriaus lapai, tai finansinė priemonė išreiškianti tam tikrą finansinę – turtinę vertę.

Vertybinių popierių rinka – tai struktūra, kuri suveda pirkėją ir pardavėją, perkančius ir parduodančius vertybinius popierius, siekiančius sėkmingai investuoti arba pasipelnyti.

Šiuo metu vertybinių popieriai parduodami vertybinių popierių biržose. Jei ketiname investuoti vertybinių popierių rinkoje, investicijų saugumą ir pelningumą lemia sėkmingas pasirinkimas, reikalaujantis informacijos. Tokią rinkos informaciją renka, kaupia analizuoja ir teikia klientams finansų makleriai.1. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA IR JOS ATSIRADIMAS

Žodis birža kkilęs iš žodžio „bursa“, vėlyvoje lotynų kalboje reiškusio odinį maišelį (piniginę). Toks maišelis buvo pavaizduotas Briugės pirklių šeimos van der Burse herbe.

Birža atsirado iš pirklių susirinkimų riekšmingiausiuose Europos prekybos vietose. Briugėje šių susirinkimų vieta buvo prieš patricijaus namus „van der Burse“. Iš pardžių šiose biržose būdavo daugiausia prekiaujama vekseliais, kuriuos įvairiuose mugių miestuose pateikdavo pinigų keitėjai. Taip pat didelę reikšmę turėjo prekyba prekėmis, pavyzdžiui silkėmis ir pipirais. XVI amžiuje Amsterdame atsirado pirmoji birža šiandienine prasme. Vokiškai kalbančiose srityse juo netrukus ppasekė Augsburgas ir Niurnbergas (1540), nors Nyderlandų sostinė taip ir liko svarbiausia Europos biržos vieta; čia 1602 metais parduotos pirmosios akcijos: Nyderlandų Ost Indijos bendrovės vertybiniai popieriai. Svarbiausiais vokiečių biržos miestais per kelis šimtmečius tapo Berlynas ir Frankufurtas prie Maino. Pastarasis, kai Berlynas 1945 metais buvo padalytas, pasidarė neginčijamu „pinigų miestu“.

Didžiasusios pasaulyje biržos yra Niujorke, Londone, Paryžiuje, Tokijuje, Ciuriche, Frankfurte prie Maino. Viena iš prestižinių pasaulio biržų yra Niujorko birža, įkurta 1817 m.

Vertybinių popierių birža – tai rinka, kurioje brokeriai (makleriai) perka ir parduoda ver-tybinius popierius savo klientų vardu. Tiesiogiai parduodamų vertybinių popierių rinką sudaro visos šalies brokerių firmos, perkančios mažesnių “neįregistruotų” firmų vertybinius popierius ir juos viešai parduodančios. “Buliais” vadinami biržos lošėjai, kurie tikisi, kad vertybinių popierių kaina kils. “Lokiai” – tai biržos lošėjai, kurie tikisi, kad vertybinių popierių kaina kris, todėl jie parduoda trumpam. “Lokiai” pasipelno iš akcijų kainų kritimo. Jei iš tiesų kaina krenta, jie su-perka atgal mažesne kaina, o jų pelną sudaro kainų skirtumas.

Be nacionalinės vertybinių popierių rinkos įmonės ir ypač akcinės neturėtų galimybės su-kaupti pakankamai finansinių išteklių savo veiklai vystyti ir kartu slopintų viso krašto ekonomi-kos kilimą.

Efektyviai veikianti vertybinių popierių rinka turi tenkinti šias salygas:

• vertybinių popierių sandoriai turi būti sudaromi lengvai ir greitai;

sandorių sudarymas tturi būti kontroliuojamas ir ypatingai tose srityse, kur lengva prasiskverbti suktybėms ir korupcijai;

• tam tikro vertybinio popieriaus rinka turi būti plati, kad jo kursas susiformuotų esant

pakankamai paklausai ir pasiūlai ir užtikrintų investitoriams maksimalų likvidumą;

• nustatytas vertybinių popierių kursas turi bûti visada ir greitai skelbiamas, taip pat

teikiamos žinios apie vertybinių popierių skaičių ir kita informacija.

Svarbus vertybinių popierių rinkos uždavinys – užtikrinti galimai pilną ir greitą piniginių sankaupų persiliejimą į investicijas pagal kainą, priimtiną pirkëjui ir pardavëjui. Tuo užtikrina-mas laisvas ir greitas kapitalo persiliejimas į efektyviausias veiklos sferas. Šio uždavinio sprendimas šiandien negalimas be vertybinių popierių rinkos tarnautojų – brokerių ir dilerių (dar vadinamų makleriais).

Vertybinius popierius galima apibūdinti įvairiais aspektais, bet finansų valdymo aspektu vertybiniai popieriai reiškia juos išleidusioje kompanijoje jos finansinį įsipareigojimą, o turėtojui – finansinį turtą.

Vertybinių popierių išleidimas į apyvartą vadinamas emisija. Emituoti vertybinius popierius gali bankai, valstybinės įmonės.

Svarbiausi vertybinių popierių prekybos fondų biržoje privalumai:

– tiksliau bei realiau nustatomas akcijų kursas;

– padidėja vertybinių popierių likvidumas;

– visuomenë daugiau gauna informacijos apie eminentą, rinkos būklę, o tai

palengvina priimti sprendimus;

– didėja emitento prestižas, papildoma reklama.

Vertybiniams popieriams, kaip specifinei prekei, būdingas rizikingumas. Paskolos ar in-vesticijos pajamos priklausys ne tik nuo tarpininko sumanumo bei profesionalumo, bet ir nuo rinkos rizikos, nes, kaip praktika rodo, galima gauti ne t.ik ppajamø, bet neatgauti ir įdėto kapitalo. Mažiausiai rizikingi yra valstybiniai vertybiniai popieriai.

Optimali vertybinių popierių forma turi tenkinti šias sąlygas:

– užtikrinti nuosavybës teisės apsaugą (pametimai, vagystės, falsifikacijos turi būti neįmanomos);

– greito pervedimo galimybė: pirkėjai ir pardavėjai tarpusavyje turi per trumpą laiką apsi-keisti vertybiniais popieriais ir pinigais;

– minimalios saugojimo ir tvarkymo išlaidos bankams, finansų makleriams ir pačioms

įmonėms.

Vertybinių popierių ″gyvenimo″ciklas susideda iš trijų nevienodų pagal laiką fazių:

1. Dvi-trys savaitės skiriamos naujai išleidžiamų vertybinių popierių projektavimui.

2. Dvi-trys savaitës reikalingos vertybinių popierių pirminiam pardavimui (pirminė rinka).

0. Vertybinių popierių ″ilgas gyvenimas″antrinėje rinkoje.

Pirminė rinka yra vertybinių popierių pirminės emisijos rinka, kurioje įvyksta piniginių dokumentų pirminis paskirstymas investitorių ir kreditorių tarpe. Pirminės vertybinių popierių rinkos svarbiausias bruožas – pilnas informacijos pateikimas apie emitento finansinę būklę, vertybinių popierių rodiklius, kurie leistų investitoriui ar kreditoriui daryti pagrįstus savo laisvų piniginių lėšų panaudojimo sprendimus.

Antrinėje rinkoje vyksta emituotų pirminėje rinkoje vertybinių popierių apyvarta. Antrinės vertybinių popierių rinkos svarbiausias bruožas, yra jos likvidumas, t.y. galimybė per trumpą laiką vertybinius popierius paversti grynais pinigais ir atvirkščiai, įvertinant jų kurso svyravimus ir siekiant kuo mažesnių realizavimo kaštų

Emitento požiūriu vertybinius popierius galima suskirstyti į valstybinius ir privačius fondų rinkos vertybinius popierius Valstybinius vertybinius popierius gali išleisti centrinė val-džia, vietiniai valdžios organai ir valstybinės ar dalinai

valstybinës įmonės bei įstaigos.

Vertybinių popierių emitentas išleidžia vertybinius popierius siekdamas šių tikslų:

1. Suformuoti arba padidinti jau suformuotą įstatiną kapitalą.

2. Suformuoti arba padidinti skolintą kapitalą.

Lėšos, gautos už išplatintus pirminėje vertybinių popierių rinkoje vertybinius popierius, yra naudojamos emitento veiklai vystyti arba jo skoloms padengti.

Žmonių ir įmonių įsigytos akcijos ir obligacijos perkamos ir parduodamos fondų biržose ar tiesioginio pardavimo (nebiržinėse) rinkose. Bendrovių vertybiniais popieriais prekiaujama investavimo arba spekuliavimo tikslais.

Brokerių ir dilerių vaidmuo vertybinių popierių rinkoje labai svarbus, nes jie geriausiai žino, kokioje būklėje yyra rinka, kada ir kokiomis sąlygomis ir kokius vertybinius popierius iš-leisti, taip pat jie moka laiku pasitraukti iš pasyvios rinkos ir spėja grįžti į aktyvią rinką, kai pra-deda kilti kainos. Dažniausiai brokeris tik suveda vertybinių popierių pirkėją ir pardavėją ir gau-na už tai komisinį mokestį, o dileris dar ir perka savo vardu ir savomis lėšomis vertybinius po-pierius, kuriuos vėliau tikisi perparduoti palankiomis sąlygomis. Vertybinių popierių perparda-vimo įplaukos, minusavus išlaidas, sudaro dilerio pelną. Tai spekuliacinė operacija gerąja pras-me, nes tai yra vvertybinių popierių rinkos vystymo ir jos likvidumo užtikrinimo pagrindas. Esant ilgalaikiam investavimui, kai norima tik dalyvauti valdyme, gauti dividendus, t.y. be spekulia-cinių operacijų ir trumpalaikio investavimo rinkos konjuktūros tikslais, galima tikėtis, kad verty-bini popierių rinka vystysis lėtai.2. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RŪŠYS

2.1. AAkcijos

Svarbiausia vertybinių popierių rūšis yra akcijos. Jų vertę kiekvieną dieną nulemia paklausa ir pasiūla. Vienas svarbiausių akcinių bendrovių finansavimo šaltinių yra akcijų pardavimas. Akcijos turi nominaliają, emisijos, buhalterinę, rinkos ir kurso kainą.

Nominalioji kaina būna pažymėta akcijoje. Pavyzdžiui vienos akcijos nominalioji vertė yra 100 litų. Nominalioji akcijos kaina parodo, kokia įstatinio kapitalo dalis tenka vienai akcijai įmonės įkurimo metu.

Emisijos kaina – tai kaina, kuria parduodamos akcijos pirminėje rinkoje. Ji negali būti mažesnė už nominaliąją kainą. Akcijų emisija gali būti vieša ir uždara. Vieša akcijų emisija gerina įmonės likvidumą, palengvina kapitalo pritraukimą, tačiau reikalauja didesnių išlaidų, ji išviešina įmonės komercinę informaciją. Emisijos kaina nustatoma akcijų pasirašymo metu.

Buhalterinė kaina nustatoma pagal buhalterinio balanso turtą, kuris dalijamas iš apyvartoje esančių akcijų skaičiaus. Ši kaina aakcininkams reikalinga tam, kad jie žinotų kiek gaus turto likviduojant įmonę.

Akcijomis prekiaujama tam tikru kursu. Kursas – tai kaina, kuria akcijos parduodamos rinkoje. Ji vertinama kaip dabartinė rinkos vertė. Kainai gali daryti įtaką įvairūs veiksniai, tačiau ją lemia pajamos, kurias duoda viena akcija, palyginti su rinkoje susiformavusia vidine pajamų norma. Taip pat įtakos turi paklausa ir pasiūla, įmonės ūkinė veikla, įmonės pelno didėjimas ir kt.

Akcijos – tai įvairių tipų akcinių bendrovių leidžiami investicijų vertybiniai popieriai, rodantys, kad jų savininkai – aakcininkai dalyvauja formuojant akcinės bendrovės kapitalą, ir suteikiantys turtines ir asmeninės neturtines teises. Kitaip tariant, akcija – bendrovės nuosavybės vienetą paliudijantis sertifikatas. Jos esti kelių rūšių (žr. 1 pav.)

1 pav. Akcinės bendrovės akcijų klasifikacija

Akcijos

Pagal disponavimo būdą

Pagal suteikimo teises

Vardinės

Pareikštinės Darbuotojų Privilegijuotosios Paprastosios

Su kaupiamuoju

dividendu Be kaupiamojo

dividendo

Akcijos būna materialios ir nematerialios (daromi įrašai). Akcinių bendrovių akcijos turi būti nematerialios ir įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti materialios ir nematerialios. Akcijos nominali vertė nurodoma litais be centų.

Rinkos ekonomikoje, siekiant geriau patenkinti akcininkų poreikius, akcijų išleidžiama įvairiausių rūšių:

1. dalyvaujančios akcijos – pirmenybinės akcijos su pirmumo teise gauti dividendą virš nustatytos pradinės sumos, jei paprastosioms mokamas didesnis dividendas;

2. pirmenybinės akcijos – suteikia pirmenybę gauti dividendą, o bendrovę likviduojant gauti proporcingą turto dalį;

3. konvertuojamos privilegijuotosios akcijos – tai akcijos, keičiamos į paprastąsias akcijas;

1. auksinės akcijos – suteikia jų savininkams veto teisę visuotiniame akcininkų susirin-

kime;

2. akcijos be nominaliosios vertės – likviduojant įmonę garantuoja jų savininkams tik

dalies lėšų, o ne visos nominaliosios vertės grąžinimą;

3. aktyviosios akcijos – dideliais kiekiais kiekvieną dieną perkamos ir parduodamos

akcijos.2.2. Obligacijos

Obligacijos – tam tikros rūšies skolos pažymėjimai, viešai parduodami paliudijimai, atspindintys akcinės bendrovės įsiskolinimą obligacijų turėtojams. Nustatytu laiku savininkui išmokama pažymėjime nurodyta nominalo suma, be to, periodiškai visą obligacijos galiojimo laiką mokamos palūkanos.

Obligacijos yra skirstomos:

0. Pagal mmokėjimų formą.

1. Pagal padengimą.

2. Pagal apyvartos tipą.

Obligacijos – paskolos susitarimas, kuris reiškia, kad bet kuriuo atveju skolininkas privalo kreditoriui mokėti palūkanas ir grąžinti visą paskolos sumą tam tikru metu, kuris vadinamas išpirkimo momentu. Skolininkai turi teisę grąžinti skolą ankščiau. Bet daugelio obligacijų priešlaikinio skolos grąžinimo teisės būna apribotos. Tai savotiška pirkėjo apsauga, kuri reiškia, kad išpirkus obligaciją anksčiau laiko, jos savininkui turi būti išmokėta tam tikra suma, viršijanti obligacijos nominalią vertę.

Nominalioji obligacijos vertė – tai vertė, kuri buvo užrašyta ant obligacijos, ją išleidžiant; tai suma, kurią reikia sumokėti, pasibaigus obligacijos galiojimo laikui.

Daugumai obligacijų yra nustatytas pirminio mokėjimo terminas, kuriam pasibaigus nominalas turi būti padengtas. Obligacijas išleidusi kompanija privalo kartą per metus, per pusmetį, arba per ketvirtį mokėti nustatytą palūkanų sumą litais. Tai mokėjimas pagal kuponą. Jį padalinus iš obligacijos nominalios vertės, gaunama kuponų palūkanų norma. Mokėjimas pagal kuponą nustatomas obligacijos išleidimo pradžioje ir teisiškai galioja tol, kol galioja obligacija.

Kuponas – tai obligacijos dalis, atkerpama ir įteikiama kaip kvitas, patvirtinant ir išduodant palūkanas arba dividendą. Obligacijos kainą rinkoje lemia kupono palūkanų mokėjimai, kuo jie didesni, tuo aukštesnė obligacijos kaina rinkoje.

Pirmasis Lietuvos valstybės obligacijų aukcionas buvo surengtas 1994 m.liepos19d. 2.3 Vekseliai

Vekselis – vertybinis dokumentas, kuriuo išrašantis jį asmuo besąlygiškai įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai ssumokėti tam tikrą kredito sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tai padaryti paveda kitam. Vekselį išrašęs asmuo yra vekselio davėjas, jis perduoda vekselį teisėtam jo savininkui, jeigu jis įrodo šią teisę nenutrūkstama indosamentų (įrašas vekselio kitoje pusėje arba pratąsoje, patvirtinantis visų teisių pagal vekselį perdavimą kitam asmeniui) eile.

Vekseliai gali būti įsakomieji ir paprastieji. Įsakomuoju vekseliu jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui. Tokie vekseliai daugiausia vartojami tarptautinėje prekyboje. Paprastuoju (solo) vekseliu jo davėjas pats besąlygiškai pasižada išmokėti jame nurodytą pinigų sumą. Kiekvienas vekselis gali būti perduotas kitam asmeniui indosamentu.

Vekselio turėtojas, kol sueis mokėjimo terminas, gali pateikti mokėtojui (jo gyvenamojoje vietoje) įsakomąjį vekselį akceptuoti (patvirtinti), kad akcepte padaręs įrašą asmuo sutinka vekselį apmokėti laiku. Vekseliai, mokėtini per nurodytą laiką po pateikimo, turi būti pateikti akceptuoti per vienus metus nuo jų išdavimo dienos. Tačiau vekselio davėjas gali šį terminą sutrumpinti arba pratęsti, o indosantai – nustatytą vienų metų terminą arba vekselio davėjų nustatytus sutrumpintus ar pratęstus terminus sutrumpinti. Akcepto esmė yra tai, kad akceptavęs įsakomąjį vekselį mokėtojas įsipareigoja apmokėti vekselį pasibaigus jo mokėjimo terminui.

Jeigu vekselis neapmokėtas, vekselio turėtojas gali tiesiai pareikšti akceptantui reikalavimus pagal vekselį sumokėti visas sumas, t.y.:

• neakceptuoto arba neapmokėto vekselio

sumą su palūkanomis, jeigu jos buvo numatytos;

• 6 proc. metų palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo;

• protesto išlaidas, pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas.

Apmokėjęs vekselį asmuo ruti teisę atgalina tvarka reikalauti iš jam įsipareigojusių asmenų:

• visos jo sumokėtos sumos;

• sumokėtos sumos 6 proc. metų palūkanų, skaičiuojamų nuo sumokėtos dienos;

• visų jo turėtų išlaidų.

Vekselis gali būti išrašytas apmokėti:

• jį pateikus;

• per konkretų laiką nuo pateikimo;

• per konkretų laiką nuo išrašymo dienos;

• nustatytą dieną.

Vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti pateiktas apmokėti per vienus metus nuo išrašymo dienos. Vekselio, mmokėtino per konkpetų laiką po pateikimo, apmokėjimo terminas nustatomas pagal vekselio akcepto arba jo protesto datą. Vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per konkretų laiką nuo jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi vėlesnes darbo dienas. Vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu – protestu dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti. Vekselius protestuoja notarai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Vekseliai labai plačiai naudojami Europoje, Amerikoje.

Lietuvoje 1999 metų kkovo mėn. priimtas Vekselių įstatymas. 1995 metais LR Vyriausybė patvirtino vekselių ir čekių protestavimo taisykles. Nors įstatyminė bazė vekseliams yra sukurta, bet populiarumo jie nesulaukė.

2.4 Opcionai, čekiai, fjūčeriai, hipotekos lakštai

Opcionai – kontraktas, jo pirkėjui suteikiantis teisę pirkti arba parduoti tturtą už tam tikrą iš anksto nustatytą kainą per konkretų laikotarpį. Opcionai sudaromi viskam, kas turi neapibrėžtą perspektyvą. Galimi užsienio valiutos opcionai, užsienio akcijų, kitų finansinių priemonių opcionai.

Lietuvoje opcionų prekyba nepopuliari, bet tarptautinėje rinkoje ji vis labiau užgožia prekybą kitomis prekėmis. Opciono kontrakto sudarymas – brangus sandoris, jis apmokamas 5 – 10 proc. kontrakte nurodytos sumos priklausomai nuo galiojimo laikotarpio trukmės.

Čekis – tam tikra teisine forma sudarytas čekio davėjo pavedimas bankui, kad jis besąlygiškai išmokėtų arba apmokėtų jame išrašytą pinigų sumą. Čekinės sąskaitos savininkas (f.izinis ar juridinis asmuo) gauna iš banko čekių knygelė. Čekių apskaita labai griežta. Čekių knygelės savininkas gali atsiimti pinigus iš banko, apmokėti pirkinius, išrašydamas čekį, tai labai patogi atsiskaitymo forma. Čekį galima išrašyti komerciniams bankams iir centriniam bankui. Centrinis bankas netvarko privačių klientų sąskaitų. Centrinis bankas laiko komercinių bankų rezervus, todėl dažnai atlieką bankų čekių kliringą.

Būsimieji sandoriai (forvardiniai sandoriai, fjučeriai) – tai sandoriai pirkti arba parduoti prekes ir finansines priemones nustatytomis kainomis tam tikru laikotarpiu ateityje. Remiantis šiuo sandoriu pirkėjai arba pardavėjai apsidraudžia iš anksto nustatydami kainą. Būsimojo sandorio savininkas privalo laikytis sutarties (pirkti arba parduoti vertybinius popierius sutartyje nustatyta kaina ir laiku). Forvardiniai kontraktai nėra pardavinėjami biržose. Ateities sandorių rinka yra likvidi.

Hipotekos lakštai –– tai vertybiniai popieriai, pažymintys fizinių arba juridinių asmenų nekilnojamojo turto įkeitimą įstatymo nustatyta tvarka, imant paskolą. Hipotekos lakštai jų laikytojams duoda pažymėtų procentų dydžio metines pajamas. Jie išperkami lakšte pažymėtu terminu apmokant hipotekos lakšto pažymėtą sumą (paskolos sumą), į kuria buvo įkeistas nekilnojamasis turtas. Jo neišpirkus, visos teisės į įkeistą nekilnojamąjį turtą pereina hipotekos lakšto laikytojui.3. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA LIETUVOJE

3.1. Vertybinių popierių rinkos Lietuvoje įkūrimas

1775 m. Klaipėdoje buvo įkurta pirmoji birža, kurioje buvo prekiaujama mediena, linais, grūdais. Ši birža veikė iki 1945 m. XX amžiaus pradžioje Vilniuje ir Kaune taip pat buvo įkurta biržos. Jose buvo prekiaujama užsienio valiuta ir vyriausybės vertybiniais popieriais. Šios biržos buvo uždarytos 1936 – 1940 m. Akcijos Lietuvoje imtos platinti XIX a. pirmoje pusėje, Klaipėdoje įsteigus pirmąją akcinę bendrovę, tačiau vertybinių popierių rinka susiformavo tik XIX a. pabaigoje, kai visoje šalyje masiškai pradėjo steigtis akcinės bendrovės. Pirmoji akcinė bendrovė – Žemės bankas – buvo įsteigta Vilniuje 1872 m. veikusi iki 1940 m.. TSRS okupavus Lietuvą buvo nacionalizuotos visos kredito įstaigos, pramonės, prekybos ir kitos įmonės. Po II pasaulinio karo vertybinių popierių birža Lietuvoje nebuvo vystoma.

1991 m. vasario mėn. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Pirminio privatizavimo įstaty-mą, ir antroje 1991 m. pusėje prasidėjo masinė privatizacija. Šio pproceso metu buvo išleistas di-delis kiekis vertybinių popierių – daugiausia paprastųjų vardinių akcijų, kurių savininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų. Dėl itin didelės infliacijos buvo labai svarbu sukurti centrali-zuotą vertybinių popierių rinką, kuri leistų nustatyti realią išleistų vertybinių popierių rinkos kai-ną ir apsaugotų smulkius investuotojus. Atsižvelgdama į egzistuojančią vertybinių popierių rin-ką, kurioje nebuvo popierinių vertybinių popierių ir sertifikatų, o vieninteliam akcininko nuosa-vybės teisių patvirtinimui buvo naudojami laikinieji akcininko pažymėjimai, Lietuvos Vyriau-sybė nusprendė įdiegti nematerialios vertybinių popierių rinkos modelį. 1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu Nr. 646 buvo įsteigta Nacionalinė vertybinių popierių birža (NVPB). Tuo metu buvo rengiami finansų makleriai, steigiamos finansų maklerių įmonės, išduo-damos licencijos jų veiklai, rengiami teisiniai ir procedūriniai biržos dokumentai. NVPB pirma prekybos sesija įvyko 1993m. rugsėjo 14 dieną. Šią dieną buvo nustatyti pirmi vertybinių popierių kursai.

Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos (NVPB) įsikūrimą sąlygojo du pagrindiniai veiksniai: masinė privatizacija ir akcijų emisijos.

Pagrindinis tikslas buvo įsteigti Lietuvoje vertybinių popierių biržą, pagrįstą tarptautiniais standartais ir moderniausia patirtimi. Buvo siekiama įkurti vertybinių popierių biržą, kuri:

1. Galėtų efektyviai funkcionuoti Lietuvos ekonominėje sistemoje.

2. Būtų maksimaliai patikima investitoriams.

3. Sukurtų vienodas sąlygas ir smulkiems, ir stambiems investitoriams.

Kuriant rinką buvo pasirinktas Europinis – kontinentinis modelis. Jo pagrindiniai bruožai yra:

1. Reguliuojama vertybinių popierių rrinka.

2. Centralizuota rinka.

3. Kotiravimo procesas, nustatant fiksuotą vertybinių popierių pardavimo kainą,

ir nepertraukiama prekyba kintančiomis kainomis.

Nacionalinės vertybinių popierių biržos nariu gali būti bet kuris Lietuvos Respublikos ar užsienio fizinis ar juridinis asmuo, įmokėjęs įnašą į biržos įstatinį kapitalą ir tapęs jos akcininku.

Nacionalinė vertybinių popierių birža veikia pagal Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą ir yra prižiūrima Lietuvos vertybinių popierių komisijos. Birža yra akcinė bendrovė, kurios pagrindinis akcininkas yra Finansų ministerija. Kiti Biržos akcininkai yra finansų maklerio įmonės, bankai, kitos įmonės ir privatūs asmenys.

Centrinis depozitoriumas pradėjo savo veiklą kaip NVPB padalinys, o nepriklausoma institucija – nepelno įmone tapo 1994m. vasario 25d. Akcinė bendrovė „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ VP rinkos subjektams, atliekantiems operacijas su VP, dabar teikia šias paslaugas:

• Atidaro sąskaitų tvarkytojų (emitentų ir FMĮ) bendrąsias ir asmenines (investuotojų) vertybinių popierių sąskaitas bei jas tvarko;

• Atlieka VP pervedimo operacijas, susijusias su biržiniais ir užbiržiniais sandoriais bei vertybinių popierių įvykiais;

• Organizuoja ir aptarnauja atsisk.aitymus per kliringines sąskaitas, kiek tai susiję su VP sąskaitų tvarkymu; užtikrina vienalaikį lėšų ir VP pervedimą tarp VP sąskaitų tvarkytojų sąskaitų;

• Kontroliuoja rinkoje cirkuliuojančių VP emisijų apimtis; užtikrina VP apskaitos vientisumą ir saugumą;

• Vykdo informacijos apie VP apskaitą kaupimo, apdorojimo ir platinimo funkcijas; yra atsakingas už VP duomenų bazės

formavimą VP rinkai;

• Tikrina, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi VP apskaitos taisyklių ir instrukcijų; rengia ir konsultuoja VP apskaitos specialistus;

• Rengia ir teikia VPK tvirtinti vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisykles; rengia ir tvirtina VP apskaitos instrukcijas.3.2.Vertybinių popierių rinkos infrastruktūra ir valdymas

Lietuvoje vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą sudaro:

0. Nacionalinė vertybinių popierių birža (NVPB) – akcinė bendrovė, įsteigta VP pasiūlos ir paklausos koncentravimui, sudaranti galimybę visiems rinkos subjektams per viešosios apyvar-tos tarpininkus operatyviai sudaryti sandorius pagal kursą, realiai atspindintį susiklosčiusios VP rinkos konjunktūrą. PPrekybos sesijos pradžioje nustatoma akcijų kaina, paskui vykdoma neper-traukiama prekyba. Sandoriai NVPB sudaromi remiantis pavedimais gautais iš rinkos tarpininkų.

1. Viešosios apyvartos tarpininkai – finansų maklerio įmonės arba banko specializuoti finansų maklerio padaliniai (toliau – FMĮ), investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės. Priklausomai nuo įmonės rūšies ir kategorijos jie:

• savo ir klientų vardu bei lėšomis atlieka VP pirkimo ir pardavimo operacijas,

• konsultuoja investuotojus VP kainų ir investavimo į juos klausimais,

• valdo savo klientų VP portfelius,

• atidaro klientams VP ir pinigų sąskaitas ir yra aatsakinga už klientų nuosavybės teisės įrodymą į vertybinius popierius.

Tik įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, ir įstatymų nusta-tyta tvarka licencijuoti komerciniai bankai, kurių licencijos nėra apribotos vertybinių popierių operacijos, turi teisę verstis tarpininkavimo viešojoje vertybinių popierių apyvartoje veikla aar konsultuoti trečiąsias šalis investavimo į vertybinius popierius klausimais. Tarpininkavimo vie-šojoje vertybinių popierių apyvartoje veikla Lietuvoje verčiasi finansų maklerio įmonės (toliau – FMĮ) ir komercinių bankų struktūriniai padaliniai – finansų maklerių skyriai (toliau – FMS). Lie-tuvoje finansų maklerio įmonės priklausomai nuo jų turimo pradinio nuosavo kapitalo dydžio skirstomos į A, B ir C kategorijas. A kategorijos licencija suteikia teisę verstis visomis Vertybi-nių popierių viešosios apyvartos įstatymo nustatytomis FMĮ veiklos rūšimis. Specializuota B ka-tegorijos licencija suteikia teisę verstis tik dalimi FMĮ veiklos rūšių. Ji nesuteikia teisės prekiauti vertybiniais popieriais savo sąskaita ir organizuoti vertybinių popierių emisijos garantuojant jų išplatinimą. C kategorijos licencija FMĮ leidžia užsiimti konsultavimu investavimo į vertybinius popierius klausimais, šios kategorijos FMĮ neturi teisės vykdyti vertybinių popierių prekybos nei ssavo, nei klientų sąskaita. Viešosios apyvartos tarpininkas, apskaitantis (saugantis) sandorio objektu esančius VP irpinigines lėšas, bet nevykdantis kliento pirkimo – pardavimo pavedimo, vadinamas VP ir piniginių lėšų saugotoju.

2. Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (LCVPD) – užtikrina, kad pinigai ir vertybiniai popieriai tarp vertybinių popierių sandorio šalių judėtų lygiagrečiai, vykdo vertybinių popierių apskaitą. LCVPD kontroliuoja, kaip vertybinių popierių apskaita tvarkoma emitentų bei rinkos tarpininkų lygmenyje.

3. Kliringo bankas – institucija, užtikrinanti piniginių atsiskaitymų įvykdymą už sandorius su VP tarp FMĮ ir bankų ppagal gautas iš Centrinio depozitoriumo atsiskaitymo instrukcijas. Centrinis depozitoriumas ir Kliringo bankas (šiuo metu – Lietuvos banko Atsiskaitymų centras) užtikrina VP ir pinigų pateikimo vienu metu principą.

4. Emitentai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys (tarp jų ir Finansų ministerija ir Lietuvos bankas), savo vardu siūlantys leisti ar leidžiantys vertybinius popierius, siekiant pritraukti laisvas investuotojų lėšas.

5. Investuotojai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys savo vardu nuosavybės teise turintys bent vieną kokios nors bendrovės vertybinį popierių.

6. Klientai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie naudojasi FMĮ teikiamomis paslaugo-mis perkant ir parduodant VP biržoje ar už biržos ribų, gauna konsultacijas investavimo klausi-mais, suteikia makleriams įgaliojimus tvarkyti ar valdyti jų VP portfelį, turi finansų maklerio įmonėse atsidarę VP sąskaitas.

7. Vertybinių popierių komisija (VPK) – valstybinė institucija, atliekanti VP rinkos priežiū-ro.s ir reguliavimo, investuotojų apsaugos bei kitas Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių rinkos įstatyme numatytas funkcijas.

Vertybinių popierių rinkos priežiūrą vykdo Vertybinių popierių komisija, įsteigta 1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. 1996 m. sausio 16 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas, pakeitęs Verty-binių popierių komisijos statusą ir jos narių skyrimo tvarką.1996 m. rugsėjį Lietuvos Respubli-kos vertybinių popierių komisija tapo IOSCO ( Tarptautinės vertybinių popierių komisijų orga-nizacijos ) nare. 2001 m. ggruodžio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vertybinių popie-rių viešosios apyvartos pakeitimo įstatymą (Žin., 2001, Nr.112-4074), kuriuo buvo patvirtinta nauja šio įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2002 m. balandžio 1 d. Pagrindiniai pakeitimo tiks-lai – atspindėti naujas pasaulines investicinių paslaugų globalizacijos ir rinkų jungimosi tenden-cijas, perkelti Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, susijusias su vertybinių popierių rinka, su-derinti įstatymą su Civiliniu Kodeksu bei ištaisyti ankstesnio įstatymo taikymo praktikoje paste-bėtus trūkumus.

Pagrindiniai Vertybinių Popierių Komisijos uždaviniai:

0. prižiūrėti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių vertybinių popierių

apyvartoje;

1. imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingą vertybinių popierių rinkos veikimą ir

investuotojų apsaugą;

2. teikti pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios vertybinių popie-

rių rinkos plėtrą, formavimo;

3. skleisti informaciją apie vertybinių popierių rinkos veikimo principus;

4. imtis kitų priemonių Vertybinių popierių rinkos įstatymui ir kitiems teisės aktams,

susijusiems su vertybinių popierių rinka, įgyvendinti.

Yra sukurti teisiniai pagrindai, būtini stabiliam kapitalo rinkos funkcionavimui. Esminės kapitalo rinkos funkcionavimo nuostatos išdėstytos Akcinių bendrovių, Vertybinių popierių vie-šosios apyvartos bei investicinių bendrovių įstatymuose. Poįstatyminiuose aktuose reglamentuo-jamos kapitalo rinkos dalyvių veiklos sąlygos, informacijos apie vertybinius popierius ir jų emi-tentus atskleidimo potencialiems investuotojams tvarka, rinkos tarpininkų licencijavimas ir kapi-talo pakankamumo reikalavimai, investuotojų interesų apsauga, vertybinių popierių apskaita ir kt. Nuo 1998 m. pradžios vertybinių popierių rinkos tarpininkų santykius su klientais reguliuoja Etikos kodeksas. <

Tais atvejais, kai finansų maklerio įmonė neturi piniginių lėšų ir vertybinių popierių savo įsipareigojimams pagal vertybinių popierių sandorius vykdyti, jos įsipareigojimus dengia garan-tijų fondas. Garantijų fondo lėšų šaltinis yra FMĮ, kurios prekiauja biržoje, įnašai. 3.3. Prekybos vertybiniais popieriais sistema

Vertybiniai popieriai (VP) – tai serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirti-nančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei sutei-kiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. VP rūšys – akcijos, obligacijos, Vy-riausybės vertybiniai popieriai, taupymo lakštai, teisės ir kt. Vertybiniai popierių apyvarta gali būti pirminė (pasiūlymas įsigyti VP jų išleidimo metu bei jų perleidimas investuotojų nuosavy-bėn) ir antrinė (pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą VP, taip pat jų perleidimas kitiems in-vestuotojams). Akcinės bendrovės akcijos ir obligacijos, Vyriausybės vertybiniais popieriai gali būti platinami ir jais prekiaujama viešai kreipiantis į visuomenę, ir (arba) kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų (vieša VP apyvarta). Pagal sandorio vietą yra išskiriama biržinė ir užbiržinė VP apyvarta.

Yra sudaryti trys Nacionalinės vertybinių popierių biržos prekybos sąrašai: Oficialusis, Einamasis ir nelistinguojamų vertybinių popierių sąrašas. Į Oficialųjį prekybos sąrašą patenka tik tos įmonės, kurių veikla stabili, ekonominis potencialas aukščiausias ir vertybiniai popieriai likvidžiausi. Tai prestižiškiausias Nacionalinės vertybinių popierių biržos sąrašas. Tos įmonės, kurių vertybiniais popieriais buvo prekiaujama Einamajame prekybos sąraše

pusę metų ir kurios atitinka kitus reikalavimus, gali pretenduoti į Oficialųjį sąrašą. Tos įmonės, kurių vertybiniai popieriai yra kotiruojami nelistinguojamame prekybos sąraše, nepatenka į Einamąjį sąrašą dėl to, kad neatitinka tam tikrų reikalavimų arba paprasčiausiai jos nesikreipia į biržą dėl jų vertybinių popierių kotiravimo. Investicijos į tokias įmones yra labiausiai rizikingos.

Lietuvos akcijų rinka vis dar turi dideles galimybes plėstis, kadangi įvairūs finansiniai tarpininkai nuola tieško perspektyvių įmonių ir jų vertybiniais popieriais didina Einamąjį sąrašą. Lietuvoje tokių įmonių yra daugiau nei vvienas tūkstantis.

Biržos prekybos sistema yra visiškai kompiuterizuota. Pavedimus pirkti arba parduoti vertybinius popierius gali tik nustatyta tvarka įregistruoti Biržos nariai elektroninių ryšio priemo-nių pagalba. Vertybinių popierių pirkėjas arba pardavėjas gali dalyvauti Biržos prekyboje tik per Biržos narį. Prekyba vykdoma tik nematerialiais vertybiniais popieriais.

Biržoje gali būti sudaromi centrinės rinkos ir tiesioginiai sandoriai. Be šių sandorių Bir-žoje gali būti sudaromi ir sandoriai pagal specialias taisykles (pvz., valstybės turto pardavimas, oficialus pasiūlymas, akcijų paketo pardavimas ir kt.).

Investuotojai, be centrinės rinkos sandorių bei tiesioginių ssandorių, registruojamų NVPB, turi galimybę sudaryti sandorius, kurie registruojami ne NVPB, o už biržos ribų. Užbiržinė pre-kyba ar vertybinių popierių perleidimas vyksta investuotojams ar kitiems asmenims sudarant pir-kimo-pardavimo, dovanojimo, mainų, paveldėjimo ar kitas sutartis. 1997 m. liepos mėnesį, įgy-vendinant atitinkamas VVertybinių popierių komisijos taisykles, NVPB priimtos Pranešimų apie už vertybinių popierių biržos ribų sudarytus sandorius dėl vertybinių popierių, įtrauktų į Biržos prekybos sąrašus, pateikimo taisykles. Remdamasi gautais pranešimais, NVPB nuolat informuo-ja rinkos dalyvius apie sandorius, sudarytus už biržos ribų. 1998 m. buvo patvirtintos šių taisyk-lių pataisos, draudžiančios nuo birželio mėnesio sudaryti užbiržinius sandorius atsiskaitant pini-gais su vertybiniais popieriais, įtrauktais į Biržos Oficialųjį ir Einamąjį prekybos sąrašus.3.3.1. Centrinė rinka

Pagrindinė Biržos centrinės rinkos užduotis – sudaryti Biržos nariams galimybę pateikti viešą pavedimą pirkti arba parduoti vertybinius popierius. Centrinėje rinkoje naudojamas pavedimų rinkos modelis, t.y. kaina priklauso nuo gautų pavedimų. Sandoriams sudaryti gali būti pateikiami limituoti pavedimai ir pavedimai „rinkos kaina“ (tik prekybos sesijos atidarymo metu).Prekybos centrinėje rinkoje procedūros taikomos visiems vertybiniams popieriams, įįtrauktiems į Oficialųjį ar Einamąjį prekybos sąrašus ir kai kuriems Nelistinguojamų vertybinių popierių sąrašo vertybiniams popieriams. Siekiant apsaugoti investuotojų interesus prekyba atskirais vertybiniais popieriais gali būti laikinai sustabdyta.

Kainos (pajamingumo) kitimas prekybos sesijos metu ribojamas. Atnaujinant prekybą sustabdytais vertybiniais popieriais, nustatant jiems kainą pirmą kartą ir kai kuriais kitais atvejais kainos (pajamingumo) kitimo ribos gali būti panaikintos.

Prekyba vertybiniais popieriais centrinėje rinkoje skiriama į du etapus – prekybos sesijos atidarymą ir nepertraukiamą prekybą. Prekybos sesijos atidarymo metu sandoriai sudaromi vie-nu nustatytu kursu. ŠŠis prekybos sesijos etapas taikomas tik akcijomis ir pasirašymo teisėmis. Rinkos kursas prekybos sesijos atidarymo metu gali keistis +/- 5% ribose. Iki nustatyto laiko visi Biržos nariai gali pateikti pavedimus pirkti ir/arba parduoti akcijas bei pasirašymo teises, juos koreguoti bei anuliuoti. Pasibaigus pavedimų priėmimui, nustatomas rinkos kursas. Rinkos kur-sas nustatomas vadovaujantis 5 kriterijais:

• rinkos kursu parenkama kaina, kuria galima nupirkti (tuo pačiu ir parduoti) maksimalų vertybinių popierių skaičių;

• rinkos kursu parenkama kaina, kuriai lieka mažiausiai nepraduotų (arba nenupirktų) vertybinių popierių skaičius;

• rinkos kursu parenkama aukštesnė kaina, jei paklausa viršija pasiūlą arba žemesnė, jei pasiūla viršija paklausą;

• rinkos kursu parenkama kaina mažiausiai nutolusi nuo paskutinės uždarymo kainos;

• rinkos kursu paliekamas paskutinis nustatytas rinkos kursas.

Šie kriterijai taikomi vienas po kito, jei ankstesnio nepakako rinkos kursui nustatyti. Jei VP kursas nustatytas kurso kitimo ribose (natūralus rinkos kursas), sudarant sandorius pirmiausia tenkinami pavedimai pirkti aukštesne ir parduoti žemesne kaina nei nustatytas kursas.

Prekybos sesijos atidarymo metu skolos vertybiniams popieriams kursas nenustatomas ir sandoriai nesudaromi.

Nepertraukiamos prekybos pagrindinis bruožas yra tai, kad prekybos sistema, gavusi nau-ją pavedimą, iš karto patikrina ar yra kita jį atitinkanti sandorio šalis tarp anksčiau gautų pavedi-mų. Jei tokia sandorio šalis randama, pavedimas vykdomas iš karto, jei ne, pavedimas įrašomas tarp laukiančių. Apie įvykdytą pavedimą ir įįregistruotą sandorį nedelsiant informuojami visi Bir-žos nariai, dalyvaujantys prekyboje. Į nepertraukimą prekybą perkeliami visi prekybos sesijos atidarymo metu gautų pavedimų neįvykdyta dalis, jei juose nurodytas kainos limitas patenka į kainos kitimo ribas.

Nepertraukiamos prekybos metu vertybinių popierių kaina gali kisti +/- 10% ribose nuo prekybos sesijos atidarymo metu nustatyto kurso. Jei pastarasis nebuvo nustatytas – kainos kri-timo ribos skaičiuojamos nuo paskutinės uždarymo kainos (pajamingumo). Nepertraukiamos prekybos metu gali būti pateikiami pavedimai tik kurso kitimo ribose visiems vertybiniams po-pieriams, kuriems taikomos prekybos centrinėje rinkoje procedūros ir prekyba nėra sustabdyta, t.y. akcijoms, pasirašymo teisėms, skolos vertybiniams popieriams.

Pavedimai gali būti vykdomi pilnai arba dalimi laikantis kainos ir laiko prioriteto. Pave-dimo neįvykdyta dalis lieka prekybos sistemoje laukimo režime iki jo visiško įvykdymo arba anuliavimo. Koreguoti arba anuliuoti Biržos nariai gali tik savo pateiktų pavedimų neįvykdytą dalį.

Pasibaigus prekybos sesijai nustatomas vertybinio popieriaus uždarymo kaina (pajamin-gumas). Uždarymo kaina (pajamingumu) laikoma paskutinio sudaryto sandorio ka.ina (pajamin-gumas).3.3.2. Tiesioginiai sandoriai

Tiesioginiai sandoriai – tai vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandoriai, sudaromi Biržos techninių ir organizacinių priemonių pagalba prekybos sesijos metu pagal Biržos narių pateiktus pavedimus pirkti arba parduoti ne mažesnį nei minimalus nustatytas vertybinių popierių kiekis pavedime nurodyta kaina. Savo ketinimą pirkti arba parduoti vertybinius popierius tiesioginiu sandoriu Biržos nariai gali paskelbti BBiržos elektroninėje skelbimų lentoje. Tiesioginiai sandoriai gali būti sudaromi visais vertybiniais popieriais, įtrauktais į Oficialųjį, Einamąjį ir Nelistinguojamų vertybinių popierių sąrašus.

Tiesioginio sandorio dydžiui ir kainai gali būti taikomi apribojimai. Jeigu tiesioginį sandorį sudaro Biržos narys su savo klientu ir šiais VP prekiaujama centrinėje rinkoje, tai jų kaina negali skirtis daugiau kaip 35% nuo paskutinės uždarymo kainos. Tiesioginių sandorių, sudaromų Oficialiojo sąrašo vertybiniais popieriais, minimalus dydis – 40000 litų. Sandorio šalims sutarus, sandoriai gali būti atšaukiami. Jei tiesioginis sandoris atšaukiamas iki prekybos sesijos, kurioje jis buvo įregistruotas, pabaigos, Biržos narys anuliuoja pavedimus sudaryti šiam sandoriui. Jei tiesioginis sandoris atšaukiamas iki atsiskaitymo dienos, Birža apie tai paskelbia viešai. Atsiskaitymo dieną, o taip pat po jos tiesioginis sandoris negali būti atšauktas.

Asmenys, ketinantys įsigyti emitento vertybinių popierių paketą, gali tai padaryti oficialaus pasiūlymo būdu. Oficialus pasiūlymas – tai fizinio ar juridinio asmens ketinimo įsigyti dalį ar visus emitento vertybinius popierius paskelbimo bei vykdymo procedūra. Oficialus pasiūlymas gali būti:

1. Privalomas – teikia asmuo arba asmenų grupė, įsigijusi daugiau kaip 50% Lietuvos Respublikoje registruoto emitento balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

2. Savanoriškas – teikia asmuo arba asmenų grupė, ketinanti įsigyti emitento vertybinius popierius.

Viešo pardavimo procedūros paskirtis – sudaryti sąlygas parduoti valstybei ar savivaldy-bėms priklausančias akcijas bei suteikti galimybę

visiems Biržos nariams susipažinti su pardavi-mo sąlygomis ir esančia paklausa. Viešas pardavimas gali būti vykdomas skirtingais būdais: lai-kantis vieningos (fiksuotos) kainos, kainos prioriteto būdu ar parduodant akcijas centrinėje rin-koje.

Akcijų paketų pardavimo procedūros paskirtis – sudaryti sąlygas parduoti akcijų, įtrauktų į Biržos prekybos sąrašus, paketus. Akcijų paketu laikomas toks vienos emisijos akcijų kiekis, kurio bendra nominali vertė ne mažesnė kaip 10% emitento įstatinio kapitalo arba balsų, jei par-duodamos akcijos, kuriomis galima prekiauti centrinėje rinkoje ir jų bendra nominali vertė dides-nė nnei 1 mln.Lt.

Atsiskaitymai vykdomi trečią dieną po prekybos sesijos per Kliringo banką ir Lietuvos Centrinį vertybinių popierių depozitoriumą. Jei Biržos narys nesukaupia pakankamai lėšų arba vertybinių popierių, sandoriai nutraukiami.3.4. Vyriausybės vertybiniai popieriai, skolos vertybiniai popieriai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleidžia įvairių rūšių Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP), kurie yra parduodami ir vidaus, ir užsienio kapitalo rinkose. Šie vertybiniai popieriai yra prieinami visiems – gyventojams, įmonėms ir organizacijoms, Lietuvos ir užsienio komerciniams bankams. Kaip ir kiti Lietuvoje esantys vertybiniai popieriai, VVP yyra nematerialios formos, tai yra vertybinių popierių savininkams sertifikatai neišrašomi, visi reikalingi duomenys iš pirkimo-pardavimo sutarčių perrašomi į specialias registravimo knygas.

Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) pirmą kartą buvo išleisti 1994 m. liepos 19 dieną.

Didžiąją dalį VVP Vyriausybė parduoda aukcionuose. Aukcionai ppaprastai vyksta vieną kartą per savaitę – pirmadieniais. Jeigu investuotojas – gyventojas arba juridinis asmuo – nori pirkti VVP aukcionuose, jis kreipiasi į finansų maklerio įmones arba komercinius bankus.

Aukcionuose išleidžiami trumpalaikiai iki 1 metų trukmės VVP vadinami iždo vekseliais, o tie, kurių trukmė viršija vienerius metus,- obligacijomis. Dabar Lietuvos banke rengiamuose aukcionuose siūlomi 6 ir 12 mėnesių trukmės iždo vekseliai ir 3, 5, 7 ir 10 metų trukmės obligacijos. Kuo ilgesnė VVP trukmė – tuo jie pelningesni.

Dar viena VVP rūšis, kuri skirta smulkiems investuotojams, yra taupymo lakštai. Taupymo lakštai yra lengviausiai prieinami gyventojams VVP, už kuriuos mokamos didesnės palūkanos negu už bankuose laikomus indėlius. Ši VVP rūšis yra patogi gyventojams, nes per komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių tinklą, kkuris apima daugumą Lietuvos miestų, įsigyti juos galima tiesiogiai, be tarpininkų, nemokant komisinių mokesčių. Taupymo lakštai yra ypač tinkami investuotojams, norintiems investuoti nedideles sumas (minimali investavimo suma tik 100 litų), o išpirkti juos galima ir anksčiau laiko pagal investuotojo pageidavimą.

Skolos VP yra vertybinių popierių leidėjo (emitento) įsipareigojimas skolintojui (investuotojui), pasibaigus skolos vertybinio popieriaus terminui, sumokėti pinigų sumą, lygią skolos vertybinių popierių nominaliajai vertei, ir sumokėti VP savininkui metų palūkanas. Įvairiausios trukmės skolos VP suteikia investuotojui galimybę tiksliai žinoti, kokios bbus pajamos per pasirinktą investavimo laikotarpį. Skolos VP palūkanų pajamos Lietuvoje neapmokestinamos. Jeigu investuotojui staiga prireikia pinigų, šiuos VP galima bet kada parduoti.

Skolos VP gali būti diskontiniai, tuomet jie yra parduodami už mažesnę negu nominaliąją kainą, o termino pabaigoje savininkui išmokama suma, lygi VP nominaliajai vertei. Tie skolos VP, kurių terminas yra ilgesnis negu vieneri metai, turi nustatytą atkarpos dydį, t.y. nustatytas investicijos laikotarpio palūkanas. Investuotojui, perkančiam tokius skolos VP, yra nurodoma, koks yra investicijos pelningumas iki išpirkimo: tai pelnas, gaunamas už skolos vertybinius popierius, laikomus iki jų išpirkimo termino. Jei skolos vertybiniai popieriai parduodami nepasibaigus išpirkimo terminui, bendras investicijos pelningumas gali kisti ir priklauso nuo įsigijimo ir pardavimo kainų.

Jeigu skolos VP kaina per laikymo laikotarpį padidėja, investicijos pelningumas bus didesnis negu nustatytas skolos VP atkarpos dydis, t.y. investuotojas gaus atkarpos išmoką ir investicijos kapitalo prieaugį. Skolos VP kaina per laikymo laikotarpį gali ir sumažėti. Tuomet investicijos pelningumas bus mažesnis negu nustatytas atkarpos dydis, ir bus patiriamas kapitalo nuostolis.

Pagrindinė prekyba skolos vertybiniais popieriais Lietuvoje vyksta Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje ( NVPB) ir Lietuvos banko organizuojamuose aukcionuose.3.5 Vyriausybės vertybinių popierių aukcionai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) – Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybės serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai, patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas tteises ir pareigas, naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas įstatymuose nustatytoms reikmėms finansuoti ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektas, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita. VVP aukcionus organizuoja Lietuvos bankas, vykdydamas LR Finansų ministerijos įgaliojimą rengti VVP pardavimo aukcionus, organizuoti Vyriausybės vertybinių popierių išpirkimą ir atkarpos išmokų mokėjimą. LR Vyriausybė išplatinusi VVP įsipareigoja kreditoriams emisijos platinimo sąlygose nustatytais terminais išpirkti obligacijas nominalia verte. Jei VVP yra ilgesnės trukmės nei vieni metai, tuomet investitoriui iki visiško VVP išpirkimo emisijos sąlygose nustatytais terminais išmokamos atkarpos. Finansų maklerio klientai norintys dalyvauti VVP aukcione privalo pateikti pavedimus ne vėliau kaip iki aukciono dienos 9.30 val. Ne vėliau kaip iki šio termino gali būti ir atšaukiami VVP aukcionui pateikti pavedimai. VVP aukcionui gali būti pateikimai pavedimai su konkurenciniais ar nekonkurenciniais pasiūlymais:

• Konkurentiniam pasiūlymui galima pateikti pavedimus nemažesnius nei 100 tūkst. Lt sumai. Konkurenciniuose pasiūlymuose nurodoma viso perkamų VVP kiekio nominalioji vertė ir pageidaujamas investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius pelningumas. Pelningumas nurodomas procentais trijų ženklų po kablelio tikslumu. Sudarius gautų konkurencinių pasiūlymų sąrašą, atrenkami aukcione laimėję pasiūlymai, pradedant nuo mažiausias palūkanų normų pasiūlymų, kol bus pasiektas Finansų ministerijos nustatytas didžiausias pelningumas (pagal pelningumą apskaičiuota mažiausia kaina).

• Nekonkurenciniuose pasiūlymuose nurodoma tik viso perkamų VVP kiekio nominalioji vertė. NNekonkurenciniai VVP pasiūlymai tenkinami pagal aritmetinį svertinį laimėjusiuose konkurenciniuose pasiūlymuose siūlyto pelningumo vidurkį.

Aukciono metu VVP parduodami žemesne kaina (atitinkamai nuo aukciono metu nustatytos metinių palūkanų normos) nei yra nominali VVP vertė (100 Lt), tačiau pateikiant nekonkurencinio pasiūlymo pavedimą per finansų maklerio on-line pinigai yra rezervuojami nominalia verte, kadangi nėra žinomas VVP pelningumo vidurkis, pagal kurį gali būti apskaičiuoja sandorio vertė. Jei aukciono metu įvykdomos visos sąlygos, kurias klientas nurodė pavedime, tuomet pavedimui rezervuoti pinigai yra saugomi iki pilno VVP apmokėjimo dienos. Apmokėjimas už aukcione įsigytus VVP vyksta po trijų darbo dienų. Tą pačią dieną kliento nuosavybėn pereina ir VVP. Jeigu finansų maklerio klientas turi VVP, kurie išperkami arba už kuriuos turi būti sumokėtos atkarpos išmokos tą pačią dieną, kai yra mokama už naujai perkamus Vyriausybės vertybinius popierus, tai visos išpirkimo ir atkarpos išmokų lėšos arba atkarpos išmokų lėšos arba jų dalis iš karto panaudojama sumokėti už naujai perkamus Vyriausybės vertybinius popierius.3.6 Vertybinių popierių ir pinigų skolinimas

Klientams, geriau pažįstantiems vertybinių popierių rinką ir ketinantiems joje aktyviai dalyvauti siekiant maksimalių rezultatų, “Nord/LB” bankas siūlo pasinaudoti skolintais vertybiniais popieriais bei lėšomis ir naudotis atpirkimoir atvirkštinio atpirkimo sandoriais.

Atpirkimo sandoriai yra alternatyva pinigų skolinimui įkeičiant vertybinius popierius.

Sudarant atpirkimo sandorį, Klientas iš banko įsigyja vertybinius

popierius, o suėjus terminus parduoda juos bankui už iš anksto sutartą sumą. Sudarant atvirkštinio atpirkimo sandorį Bankas iš kliento įsigyja vertybinius popierius sutartam terminui, o suėjus šiam terminui juos parduoda klientui už iš anksto sutartą kainą Sudarydamas atpirkimo sandorį klientas žymiai paprasčiau gali pritraukti lėšų trumpam laikotarpiui nei imdamas bankų paskolas. Sudarant atpirkimo sandorius nereikalaujama turto įkeitimo. Atpirkimo sandoriai gali būti sudaromi naudojant Nacionalinės vertybinių popierių biržos Oficialiajame ir Einamajame sąrašuose kotiruojamus vertybinius popierius ir vyriausybės vertybinius popierius. Atskirais atvejais ggali būti naudojami ir kiti vertybiniai popierai.

Artimiausiu metu bankas pasiūlys naujas skolinimosi paslaugas:

• Trumpalaikis vertybinių popierių skolinimas („short selling“) – klientui sudarius su Banku sutartį dėl trumpalaikio vertybinių popierių skolinimosi paslaugos, klientas galės pasinaudodamas palankiomis sąlygomis rinkoje uždirbti iš vertybinių popierių, kurių jis neturi sandorio dieną, pardavimo. Jeigu klientas tikisi, kad tam tikrų vertybinių popierių kaina artimiausiu laiku kris, jis gali sudaryti tokių vertybinių popierių pardavimo sandorį rinkoje, o atsiskaitymams panaudoti iš banko pagal „short selling“ paslaugų sutartį pasiskolintus vertybinius popierius. BBankui vertybiniai popieriai grąžinami vėliau, jų nusipirkus rinkoje palankesnėmis sąlygomis, o už naudojimąsi skolintais vertybiniais popieriais Bankui sumokamos palūkanos. Klientas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad keičiantis vertybinių popierių kainai kita linkme nei jis tikėjosi, klientas gali patirti nuostolį.

• Trumpalaikis pinigų sskolinimas vertybinių popierių pirkimui („margin trading“) -klientui įnešus tam tikrą pinigų sumą į specialiai atidarytą sąskaitą („margin account“) bankas įsigis kliento nurodytų akcijų proporcingai kliento įneštų lėšų sumai. Banko įsigyjamų akcijų pagal „margin trading“ tipo sutartį suma paprastai žymiai viršija kliento įneštų pinigų sumą, o kliento lėšų/įsigyjamų akcijų santykis nustatomas atsižvelgiant į tų akcijų rizikingumo laipsnį. Akcijos vėliau parduodamos kliento nurodymų arba susidarius iš anksto susitarime tarp banko ir kliento nustatytomis sąlygomis. Klientas, sudarydamas tokį sandorį pretenduoja į visą pelną, numatomą gauti iš tokio sandorio metu įsigytų ir vėliau parduotų akcijų, o bankui privalo sumokėti tik nustatytas palūkanas už sandoryje panaudotas banko lėšas. Sudarant „margin trading“ tipo sandorius, bankas iš anksto nustato sąlygas (akcijų kainų svyravimų ribas, minimalų kliento įneštų llėšų ir įsigytų akcijų rinkos vertės santykį), kurioms susidarius bankas parduoda akcijas arba klientas įneša papildomai lėšų į specialią sąskaitą.

Šuo metu „Short selling“ ir „Margin trading“ tipo sandoriuose gali būti naudojamos Nacionalinės vertybinių popierių biržos Oficialiajame ir Einamajame sąrašuose kotiruojamos akcijos. 3.6 Vertybinių popierių registravimas, apskaita ir atsiskaitymai

Bet koks Emitentas (taip pat ir užsienio) pirmiausiai privalo gauti VPK leidimą viešam pirminiam VP platinimui. Šiam leidimui gauti jis privalo pateikti VP emisijos prospektą, memo-randumą ar programą. Gavęs leidimą emitentas aar jo atstovas, jeigu reikia įregistruoja Įmonių registre įstatus ar jų pakeitimus, ir tada jau gali įregistruoti naujos emisijos vertybinius popierius Depozitoriume. Emitentas tam tikrais atvejais emisijas (pvz. obligacijų), skirtas neviešam plati-nimui, gali iš karto registruoti Depozitoriume, kuris apie tokių emisijų registravimą per 10 dienų privalo informuoti VPK. Emisiją įregistravus Centriniame depozitoriume, t.y. atidarius (ar papil-džius) emisijos registracijos bei VP apskaitininkų (emitentų ar jų įgaliotinių) bendrąsias sąskai-tas, VP apskaitininkai privalo tuos popierius įskaityti į klientų asmenines VP sąskaitas. Pažymė-tina tai, kad Lietuvoje visi vertybiniai popieriai yra nematerialūs, t.y. fiksuojami įrašais asmeni-nėse vertybinių popierių sąskaitose, atidaromose vertybinių popierių savininkų vardu. Įrašas ver-tybinių popierių sąskaitoje yra tiesioginis nuosavybės teisės į jame nurodytus vertybinius popie-rius įrodymas. Vertybinių popierių sąskaitos gali būti tvarkomos popieriuje arba kompiuteriniu būdu.

Lietuvoje įdiegta 2-jų lygių VP apskaitos sistema, būdinga didesnėms šalims. Tokios sis-temos įdiegimą nulėmė privatizacijos sparta ir apimtys 1991-1993 metais, kai buvo privatizuota 70% valstybinių įmonių ir atsirado apie 1mln. smulkių akcininkų. Dviejų lygių sistemos esmė to-kia, kad Centrinio depozitoriumo lygyje atidaromos tiktai sąskaitų tvarkytojų (emitentų ir tarpi-ninkų) bendrosios sąskaitos, o nuosavybės teisė į VP fiksuojama asmeninėse sąskaitose, kurios yra tvarkomos pas sąskaitų tvarkytojus. Norėdamas prekiauti Biržoje akcininkas ar investuotojas turi persivesti savo VP iš emitento apskaitos į vviešosios apyvartos tarpininko apskaitą. Centrinis depozitoriumas ir visi VP sąskaitų tvarkytojai privalo laikytis šių vertybinių popierių apskaitos principų:

1. Dvigubo buhalterinio įrašo principas;

2. Visų operacijų privalomo registravimo principas;

3. Atskiros apskaitos kiekvienai vertybinių popieriui emisijai principas;

4. Apskaitos atskirtinumo principas;

5. Skaidrumo principas;

6. Nuosavybės teisės į vertybinius popierius fiksavimo principas.

Platesnį apskaitos principų išaiškinimą galima rasti Vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisyklėse. Centrinis depozitoriumas turi teisę nustatyti VP sąskaitos parametrus, kurie priklauso nuo VP apskaitos sistemos lygio:

LCVPD lygis (I lygis) Dalyvio lygis (II lygis)

1) VP ISIN kodas; 1) VP ISIN kodas;

2) CD dalyvio kodas; 2) CD dalyvio kodas;

3) Veiklos tipo kodas; 3) Veiklos tipo kodas;

4) Sąskaitos rūšies kodas. 4) Sąskaitos rūšies kodas;

5) Sąskaitos numeris;

6) Kliento identifikavimo numeris.

Centrinio depozitoriumo lygyje 4-ių sąskaitos elementų derinys yra laikomas viena sąs-kaita ir, pasikeitus bent vienam sąskaitos elementui, tai laikoma jau nauja sąskaita. Sąskaitų tvar-kytojo lygyje papildomai prisideda du sąskaitos elementai – asmeninės sąskaitos kodas ir kliento identifikavimo numeris. Centrinis depozitoriumas nustato Minimalų VP sąskaitų planą ir jame esančių VP sąskaitų kodavimą, taip pat VP sąskaitų korespondavimą ir detalią VP sąskaitų atida-rymo ir naudojimo tvarką Centrinis depozitoriumas pat yra pateikęs VP sąskaitų tvarkytojams Rekomenduojamą piniginių lėšų sąskaitų planą, naudotiną piniginėms operacijoms, susijusioms su vertybiniais popieriais. Atsiskaityti už VP sandorius galima pper Kliringo banką ir tiesiogiai. Atsiskaitymai už visus biržinius centrinės rinkos sandorius ir kai kuriuos užbiržinius sandorius vyksta tik per Kliringo banką. Visi viešosios apyvartos tarpininkai privalo atsidaryti kliringines sąskaitas Lietuvos banko Atsiskaitymų centre. Paprastai tarpininkai turi bendrąją kliringinę sąs-kaitą ir specialias kliringines sąskaitas, skirtas biržiniams VP sa.ndoriams, sandoriams su VVP ir užbiržiniams VP sandoriams. Vykdant atsiskaitymus už biržinius sandorius, kliringinės sąskaitos yra debetuojamos tik pagal Centrinio depozitoriumo nurodymus. Centrinės rinkos VP sandoriai yra garantuojami Garantinio fondo lėšomis. Garantinio fondo įmokos yra kaupiamos komercinio banko atsiskaitomojoje sąskaitoje ir jas privalo mokėti visi viešosios apyvartos tarpininkai, pre-kiaujantys NVPB. Atsiskaitymai vykdomi vienalaikio VP ir pinigų pervedimo principu (DVP – Delivery versus Payment), t.y. piniginės lėšos Kliringo banke ir vertybiniai popieriai Centrinia-me depozitoriume pervedami tarp sandorio šalių sąskaitų vienu metu.4. VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOS VEIKLA

Š.m. rugsėjo 14 d. sukanka 10 metų nuo pirmosios Nacionalinės vertybinių popierių biržos (NVPB) prekybos sesijos. Pirmojoje prekybos sesijoje NVPB sąraše buvo 19 emitentų 22 vertybiniai popieriai (VP), įregistruota 19 finansų maklerio įmonių (FMĮ). Per 10 NVPB metų nuosekliai pereita nuo vienos prekybos sesijos per savaitę 1993 metais prie kasdieninės nepertraukiamos prekybos VP, suformuoti Oficialus bei Einamasis sąrašai, kurių sudėtyje įsitvirtino ryšių, energetikos, transporto, gėrimų gamybos pramonės bendrovės. Nuo 1996

m. skaičiuojami ir skelbiami akcijų kainų indeksai, NVPB informaciją platina pripažintos tarptautinės ir Lietuvos informacijos agentūros, esminė informacija apie padėtį rinkoje ir bendroves nedelsiant pasiekia rinkos dalyvius.

Nacionalinė vertybinių popierių birža plėtoja ilgalaikį bendradarbiavimą su Europos biržų federacija (Federation of European Securities Exchanges, FESE). Federacijos misija – atstovauti bendrus Europos biržų interesus. Šiuo metu FESE turi 31 visateisius narius, 8 asocijuotus ir 4 narius-korespondentus. Nuo 1995 m. NVPB atstovai dalyvaudavo FESE rengtuose Europos VP biržų forumuose, o 1999 m. balandį NNVPB buvo šio renginio šeimininkė. 2000 m. birželį FESE Generalinė asamblėja oficialiai suteikė NVPB narės-korespondentės statusą. 2002 m. lapkričio 15 d. Londone vykusi FESE Generalinė asamblėja, atsižvelgdama į Federacijos narių misijos rekomendacijas, priėmė teigiamą sprendimą dėl asocijuotos narystės suteikimo NVPB. Asocijuoto nario statusas suteikiamas reguliuojamoms VP biržoms tų valstybių, kurios pradėjo oficialias derybas dėl narystės ES. Biržos kandidatės turi atitikti FESE nustatytus reikalavimus, o jų šalies teisė turi būti suderinta su ES teisės aktais finansinių paslaugų ir kapitalo rinkos srityje. TTapusi asocijuota FESE nare, NVPB įgijo teisę deleguoti savo atstovus į FESE Generalinę asamblėją, darbo komitetus, gauti aktualią informaciją iš pirminių šaltinių. Tai suteikia NVPB daugiau galimybių dalyvauti eurointegracijos procesuose bei leidžia geriau pasirengti pokyčiams, kurie laukia šalies kapitalo rinkos LLietuvai įstojus į ES.

1998 m. birželį tapusi Pasaulio biržų federacijos (World Federation of Exchanges, WFE) nare-korespondente, NVPB įsitraukė į šios organizacijos veiklą. Šiandien WFE skaičiuoja 56 visateisius narius, 9 asocijuotus narius bei 33 biržas nares-korespondentes. Siekdama plėtoti savo informacines paslaugas bei jų platinimo sistemą pagal tarptautinius standartus ir geriausią praktiką,

2001 m. vasario mėn. NVPB tapo Programinės įrangos ir informacijos bendrovių asociacijos Finansinės informacijos paslaugų grupės (Financial Information Services Division of the Software and Information Industry Association, FISD) nare. FISD, vienijančios biržas, informacijos platintojus, duomenų teikėjus, FMĮ bei bankus, misija – svarstyti bei spręsti klausimus, susijusius su finansinės informacijos platinimo, administravimo bei naudojimo komerciniais ir techniniais aspektais.

Siekdamos populiarinti Baltijos šalių kapitalo rinkas bei pritraukti į jas daugiau investicijų, 1999 m. bbalandžio 24 d. NVPB, Rygos ir Talino VP biržos pasirašė Bendradarbiavimo memorandumą. Memorandumas numatė bendrus biržų veiksmus: Baltijos vertybinių popierių sąrašo sudarymą, statistinio leidinio „Baltijos VP biržos. Mėnesinė statistika“ išleidimą, bendros interneto svetainės sukūrimą ir kt.

2000 m. liepos 4 d. NVPB ir Londono vertybinių popierių birža (London Stock Exchange, LVPB) pasirašė Bendradarbiavimo memorandumą, kuris numato glaudesnius biržų ryšius keičiantis informacija apie bendroves, listinguojamas abiejose biržose. AB „Lietuvos telekomas“ tapo pirmąja Lietuvos bendrove, kurios akcijos, tarptautinių depozitoriumo pakvitavimo forma, buvo įįtrauktos į LVPB prekybos sąrašus.

2001 m. rugpjūčio 9 d. NVPB ir Varšuvos VP biržos (Warsaw Stock Exchange, WSE) pasirašė Bendradarbiavimo memorandumą dėl keitimosi informacija, dalinimosi rinkos organizavimo ir plėtojimo patirtimi bei naudojimosi .bendromis technologijomis.Biržos pasisakė už Lietuvos ir Lenkijos kapitalo rinkų suartinimą ir sutarė siekti, kad abiejų šalių investuotojai galėtų prekiauti abiejų biržų prekybos sąrašuose kotiruojamais VP. Tikimasi, kad ateityje bendradarbiavimas tarp biržų palengvins bei paskatins prekybą abiejų šalių VP. Žengiant pirmąjį žingsnį buvo atlikta Galimybių studija, tirianti technines ir organizacines galimybes Nacionalinėje VP biržoje įdiegti WARSET technologija pagrįstą prekybos sistemą.

Nuo 1998 m. NVPB yra akcinė bendrovė, jos akcinis kapitalas – 3,69 mln. Lt. Pagrindiniai akcininkai NVPB yra LR Finansų ministerija (44,3%), FMĮ bei bankai (28,1%). Per dešimt prekybos VP metų NVPB 343 tūkst. sandorių pirkta-parduota VP už bendrą 13 mlrd.Lt sumą. Per visus NVPB gyvavimo metus, jos nariais buvo 86 FMĮ ir bankai. NVPB kapitalizacija per dešimt veiklos metų išaugo nuo 70 mln.Lt iki 18 mlrd.Lt (256 kartus). Rekordinė metų apyvarta NVPB buvo pasiekta 1999 m. – 2,3 mlrd. Lt. Praėjusių metų NVPB apyvarta vėl perkopė 2 mlrd. Lt ribą. Pastaruoju metu ženkliai suaktyvėjo prekyba centrinėje rinkoje, kas rodo padidėjusį investuotojų susidomėjimą Lietuvos bendrovių vertybiniais popieriais. Nuo š.m. pradžios NNVPB akcijų indeksai įspūdingai išaugo: LITIN – 74.69%, LITIN-G – 110.95%, LITIN-10 – 88.60%. Tai reiškia, kad investavusieji į akcijas metu pradžioje per aštuonis mėnesius padvigubino savo kapitalą. Šiuo metu NVPB prekiaujama 45 emisijų akcijomis ir 36 emisijų VVP. 2003 m. aštuonių mėnesių bendra NVPB apyvarta sudarė 1,31 mlrd.Lt. Š.m. rugsėjo 10 d. bendra kapitalizacija siekė 18,18 mlrd.Lt.5. RIZIKA CENTRINIO DEPOZITORIUMO VEIKLOJE

Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų veikloje taip pat iškyla ir rizikos. Rizikos kriterijai yra šie:

1. Turto perdavimo rizika

Turto perdavimo rizika atsižvelgia į laiko tarpą, nuo kada prarandama teisė naudotis vertybiniais popieriais ar pinigais (atsisakoma jų kontrolės) iki neatšaukiamo (angl. irrevocable) kitos vertybės gavimo. Sutelkiamas dėmesys į turto perdavimo laikotarpį. Tai laiko trukmė nuo, kada dalyvio turtas (pinigai ar vertybiniai popieriai) yra užšaldomas CVPD, laukiant atsiskaitymo už atitinkamus sandorius, iki neatšaukiamo kitos vertybės gavimo. Po pradinio atsiskaitymo proceso, rizikos laikotarpis tęsiasi tol, kol lėšų ir vertybinių popierių pervedimas tampa neatšaukiamu. Jis neapima laikotarpio, kada turtas (pinigai ar vertybiniai popieriai) yra perduodamas rinkos dalyviui, įskaitant maklerius, bankus ir investicijų saugotojus, nesinaudojant CVPD paslaugomis.

Turto perdavimo rizika vertybinių popierių ir piniginių lėšų atžvilgiu:

• Vertybiniai popieriai – vienų šalių vertybinių popierių kliringinių atsiskaitymų infrastruktūroje, nurodymai dėl prekybos bet kuriai nurodytai atsiskaitymo datai yra priimami 3-5 ddienos prieš atsiskaitymo dieną (S-5 – S-3). Dieną prieš atsiskaitymų dieną (S-1) 12 valandą nacionalinis vertybinių popierių depozitoriumas blokuoja vertybinius popierius, kuriuos reikia pateikti kitą dieną, kiekvieno dalyvio sąskaitoje, veiksmingai pašalindamas dalyvių galimybę panaudoti vertybinius popierius vienos nakties skolinimui, užstatui, ar kuriuo nors kitu tikslu. Dalyviai mato iš depozitoriumo gautų informacinių pranešimų, kad tie vertybiniai popieriai pakeitė savo statusą iš normalaus “TURIMŲ” į “PARDUODAMŲ” vertybinių popierių statusą, ir neberodomi tarp jų sąskaitų likučių.

Įtaka vertybinių popierių perdavimui – kadangi bendrasis kliringinis atsiskaitymas už vertybinius popierius vyksta 12 valandą atsiskaitymų dieną (S), laikoma, kad turto perdavimo laikotarpis trunka vieną dieną, t.y. nuo S-1 12 valandos iki S 12 valandos. Šio laikotarpio pabaigoje vertybiniai popieriai neatšaukiamai yra įrašomi į perkančiojo dalyvio sąskaitą, o pinigai negrąžinamai (pagal galutinumo principą) įrašomi taip pat 12 valandą į parduodančio dalyvio sąskaitą. Nors apsikeitimas yra laikomas galutiniu šiuo momentu, tačiau per praėjusį 24 valandų laikotarpį pardavėjas nėra apsaugotas nuo pasekmių, kurios gali atsirasti dėl sistemos gedimo ar operacinių problemų, tuo metu, kai jis jau nebekontroliuoja savo vertybinių popierių ar negali jų pasiekti, bet dar nėra gavęs atitinkamų piniginių lėšų iš pardavimo.

• Pinigai – kitų šalių vertybinių popierių rinkos infrastruktūroje nurodymai dėl prekybos yra priimami tik tris dienos prieš atsiskaitymų

dieną (S-3) visiems mokestiniams atsiskaitymams. Vieną dieną prieš atsiskaitymų dieną (S-1) 9 val. pinigų suma, lygi bendrai kiekvieno dalyvio pirkimų sumai, yra užšaldoma dalyvio centrinio banko piniginėje sąskaitoje, tikintis ją nurašyti kitą dieną (S) 12 val. Per šias 27 valandas šios blokuotos pinigų sumos yra neprieinamos nei pirkėjui, nei pardavėjui. Išrašuose iš vienos nakties piniginės sąskaitos parodomos tos pinigų sumos kaip turinčios “užšaldytų” pinigų statusą.

Įtaka pinigų perdavimui – prieš atsiskaitymą pinigų perdavimo laikotarpis trunka 27 valandas nuo 9 val. ryto SS-1 iki 12 val. S. Šio laikotarpio pabaigoje vertybiniai popieriai neatšaukiamai yra įrašomi į perkančiojo dalyvio sąskaitą, o pinigai negrąžinamai (pagal galutinumo principą) įrašomi taip pat 12 valandą į parduodančio dalyvio sąskaitą. Nors apsikeitimas yra laikomas galutiniu šiuo momentu, tačiau per praėjusį 27 valandų laikotarpį pirkėjas nėra apsaugotas nuo pasekmių, kurios gali atsirasti dėl sistemos gedimo ar operacinių problemų, tuo metu, kai jis jau nebekontroliuoja savo piniginių lėšų ar negali jų pasiekti, bet dar nėra gavęs tų pirktų vertybinių popierių.

2. SSandorio šalies rizika

Sandorio šalies rizika – tai rizika, kad sandorio šalis (t.y. asmuo) kuriuo nors laiku neįvykdy.s savo įsipareigojimų pilna verte. Ši rizika atsiranda, kai dalyvis nesugeba įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų centriniam vertybinių popierių depozitoriumui ir, galbūt, kitiems kreditoriams. Sandorio ššalies rizika priklauso nuo to, kas yra kiti dalyviai, ir nuo tų dalyvių kontrolės veiksmingumo. Esant veiksmingai sandorio šalies kontrolei, CVPD turi neteikti paslaugų dalyviui, kuris nevykdo finansinio įsipareigojimo kitai organizacijai, tiesiogiai nesusijusiai su CVPD. Reikia nagrinėti dalyvius, jų koncentraciją, finansinių įsipareigojimų vykdymą ir vertybinių popierių skolinimą, garantinį fondą, CVPD garantijas ir atliktų sandorių apskaitos tvarkymą.

3. CVPD kredito rizika kito CVPD atžvilgiu

CVPD kredito rizika kito CVPD atžvilgiu įvertina kredito riziką, kurią patiria CVPD, kuomet jis naudojasi ryšiais su CVPD grupės nariu, t.y. riziką, kurią CVPD patiria arba teikdamas paslaugas kitam CVPD ar pasinaudodamas kitu CVPD kaip vietinių paslaugų tiekėju Šiandien ši rizika santykinai neįprasta, bet rinkai vystantis, ypač Eurozonoje, ši rizika įgaus potencialią svarbą. Depozitoriumo paslaugų rizikos vertinimas apsiriboja kredito rrizika, susijusia su šiais ryšiais, taip pat duomenų, susijusių su šiais ryšiais, rinkimu, įskaitant galiojančias taisykles, reglamentuojančias šį ryšį.

4. Finansinė rizika

Ši rizika yra susijusi su finansiniu depozitoriumo pajėgumu dirbti kaip veikianti įmonė, t.y. ar pakanka kapitalo organizacijos vykdomoms operacijoms, kokios yra pajamos, pinigų srautai ir pelningumas. Tai nėra nagrinėjama, kada CVPD yra sandorio šalis, kadangi tuomet nagrinėjama sandorio šalies rizika. Finansinės rizikos įvertinimo aspektai apima CVPD kapitalo struktūrą ir jo finansinius rodiklius, jo nuosavybę, dividendus ir nuolaidų politiką, finansavimo kklausimus, įskaitant sugebėjimą sukaupti papildomą kapitalą.

5. Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad nepakaks vertybinių popierių ar piniginių lėšų įsipareigojimams įvykdyti, tačiau jie bus įvykdyti tam tikru laiku vėliau. Tai atsitinka tada, kai dėl tam tikrų techninių priežasčių (pvz., vertybiniai popieriai yra paskolinti; VP registracijos procese; neįmanoma atsiimti neseniai padėtų saugoti VP) vienai ar abiem prekybos sandorio šalims trūksta arba lėšų (kredito linijos) ar be disponavimo apribojimų (neapsunkintų) vertybinių popierių, kuriais galėtų laiku atsiskaityti. Tokie trūkumai gali sąlygoti laikiną atsiskaitymų nevykdymą, tačiau paprastai nereiškia įsipareigojimų nevykdymo.

Esant šiai rizikai, reikia atkreipti dėmesį į atsiskaitymų ciklą, kredito ir vertybinių popierių skolinimo mechanizmų buvimą bei registravimo modelą, pateiktų saugoti vertybinių popierių rūšis ir bei jų pateikimo saugoti ir atsiėmimo tvarka. Įvertinant riziką, reikia atsižvelgti į ryšį tarp biržos prekybos atsiskaitymo procesų ir tarpbankinių pervedimo procesų ar užbiržinių atsiskaitymų procesų, kurie nustato, ar vertybiniai popieriai, gaunami iš biržos, gali ar negali nedelsiant būti pervedami toliau į galutinio savininko sąskaitą.

6. Operacinė rizika

Operacinė rizika – tai nuostolio rizika dėl tarnautojų klaidų, organizacinių trūkumų, uždelsimų, sukčiavimo, sistemos gedimo, ar trečiosios šalies paslaugų tiekėjo neveiklumo. Tai ir vidiniai, ir išoriniai veiksniai, kurie turi poveikį saugiam depozitoriumo darbui. Įvertinant vidinius veiksnius reikėtų nagrinėti, ar CVPD turi nnustatęs oficialias procedūras visoms savo paslaugoms. CVPD turėtų būti nustatęs kontrolės tikslus ir atitinkamus pagrindinius kontrolės mechanizmus, užtikrinančius veiklą ir tinkamą nustatytų veiklos procedūrų kontrolę. Sistemos ir veiklos procedūros turėtų būti periodiškai tikrinamos. Turėtų būti nustatyti išorinio audito procesai, kurie pateiktų nepriklausomo audito patvirtinimą dėl kontrolės pakankamumo. Kontroliuojamos šios paslaugos: nurodymų apdorojimas, skolinimo programa, pinigai, atsiskaitymai, registracija, atskaitomybė, saugojimas, esminiai įvykiai, rinkos sąsajos, sistemos: sistemos program.inės įrangos pakeitimai, duomenų saugumas, patekimo kontrolė; duomenų centro saugumas, nenumatytų atvejų planavimas, trečios šalies paslaugos, išankstinis pozicijų sugretinimas, turto atskyrimas bei apmokymas ir priežiūra, nustatytos procedūros.

5 . VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS PLĖTROS PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS

Lietuva buvo pirmoji iš trijų Baltijos valstybių, įkūrusi vertybinių popierių biržą. Lietu-vos Vertybinių popierių rinkos kūrimo procesas buvo sudėtingas, nes reikėjo įteisinti realiai jau veikiančią rinką (investiciniai čekiai buvo išdalyti, akcijos išleistos ir pardavinėjamos). Lietuvoje pirma vyko masinis privatizavimas, o tik vėliau buvo kuriamos institucijos ir įstatymai, reikalin-gi rinkai funkcionuoti. Šitokia atvirkštinė tvarka iškreipė bei sumenkino vertybinių popierių rin-kos egzistavimo Lietuvoje pradžią. Praktikoje vyko nelegalus investicinių čekių pardavimas, nes vieni šitaip atsikratė čekių, kiti pirko akcijas, butus, treti kaupė asmeninį turtą, steigdami investi-cines akcines bendroves. Valstybė, norėdama spartinti privatizaciją, legalizavo investicinių bend-rovių veiklą, bet kartu nesirūpino akcininkų interesais. Tokia vertybinių ppopierių rinkos kūrimosi pradžia pasitikėjimą ir domėjimąsi visa VP rinka. Lietuvos vertybinių popierių rinka, kaip nauja ekonominio gyvenimo sritis, neišvengė besivystančių šalių rinkoms būdingų problemų: pasiūlos rinkos, žemo likvidumo ir tiesioginių sandorių rinkos.

Minėtos problemos Lietuvos vertybinių popierių rinkoje atsirado dėl kelių priežasčių.

0. bendras ekonominis nuosmukis ir nepasitikėjimas Vyriausybe, nestabili politinė

situacija, mažas gyventojų pajamų ir taupymo lygis.

2. labai akivaizdus investicijų fondų (IF) ir kitų institucinių investuotojų trūkumas

Lietuvoje.

3. didelė rinkos priklausomybė nuo užsienio investuotojų.

4. visuomenės požiūris į vertybinių popierių rinką.

5. informacijos stoka ir patikimumas. Tai susiję tiek su informacija apie vertybinius

popierius, tiek su informacija apie finansų maklerių įmones.

Lietuvos vertybinių rinkų atsiradimo etapas labai akivaizdžiai parodė, kad Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, vien sukurtos vertybinių popierių rinkos struktūros nepakanka investuoto-jams pritraukti. Ji labai priklauso nuo ekonominės padėties, apmokestinamosios bazės, Valstybės tarnautojų bei gyventojų ekonominio mentaliteto, investuotojų lūkesčių, labai jautriai reaguoja į ekonominį šalies gyvenimą

Lietuvą atranda vis daugiau investuotojų iš JAV, Skandinavijos, Vakarų Europos. Tai ro-do, kad žemos akcijų rinkos kainos neatspindi tikros jų vertės ir daro Lietuvos akcijų rinką pat-rauklia investuotojams. Žinoma, kad Lietuvos kapitalo rinka priklausys ne tik nuo vietinės, bet ir nuo tarptautinės ekonomikos raidos. Galima tikėtis, kad užsienio investuotojai susidomės Lietu-vos vertybinių popierių rinka, nes čia

yra sudarytos palankios sąlygos investicijoms į Lietuvos ekonomiką perkant įmonių vertybinius popierius. Ši tendencija dar labiau sustiprėtų, jei NVPB įsilietu į vieningą Šiaurės šalių vertybinių popierių biržų aljansą (NOREX), t.y. suvienodintų ver-tybinių popierių registracijos reikalavimus, vertybinių popierių rinką reguliuojančius įstatymus, bei vadovautųsi tais pačiais principais prekiaujant ir apskaitant vertybinius popierius.IŠVADOS

Apibendrinant darbą apie vertybinių popierių rinką Lietuvoje, galima teigti,kad per trumpą savo nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje buvo sukurta rinka, kuri sėkmingai funkcionuoja mūsų šalies finansų sistemoje. Nepaisant ekonominių nuosmukių, bankų krizių, Rusijos kkrizės padarinių buvo kuriamos įvairios institucijos, formuojama rinkos struktūra. Buvo priimta eilė įstatymų, tokių kaip LR Vertybinių popierių rinkos įstatymas, Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas, Vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos taisyklės. Sukurta VP apskaitos sistema. Visa tai reikalinga VP rinkos funkcionavimui.

Nors pagal pasiekimus ir rodiklius Lietuvos vertybinių popierių rinka plečiasi greičiausiai iš visų Baltijos šalių, bet šioje veiklos srityje dar yra nemažai problemų.

Anksčiau Lietuvoje nežinomos tokios struktūros, kaip: maklerio įmonės, Kliringo bankas, Centrinis Depozitoriumas, Vertybinių popierių komisija ir Nacionalinė vertybinių ppopierių birža, – šiandien sėkmingai funkcionuoja Lietuvos finansų sistemoje. Dabar-niams Lietuvos gyventojams vertybinių popierių rinkos sąvoka yra nauja ir jie dar atsargiai investuoja į vertybinius popierius, bet tikimasi, kad ilgainiui jų požiūris į rinką pasikeis.

Didėjančios užsienio investicijos, stiprėjanti šalies ekonomika iir gyventojų pragyvenimo lygis, integravimas į Europą padidins vertybinių popierių rinkos svarbą ir patrauklumą.LITERATŪRA

0. B.Martinkus, V.Žilinskas “Ekonomikos pagrindai”, Kaunas, 1997

1. Z.Gaidienė “Finansų valdymas”, Kaunas, 1998

2. Georg Milde, Philipp MiBfelder “Pinigai. Viskas apie pinigus nuo akcijų iki procentų”, Knygų spektras, 2002

3. G.Smalenskis “Finansai” II d., Vilnius, 2002

4. Lietuvos Respublikos finansų ministerija www.finmin.lt

5. FMĮ “Spekonis ir Gastonas” www.sg.lt

6. Nacionalinė vertybinių popierių birža www.nse.lt

7. Lietuvos centrinis vertybinių popierių Depozitoriumas www.csdl.lt

8. FMĮ “Jūsų tarpininkas” www.jt.lt

9. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija www.lse.lt

10. AB “Vilniaus bankas” www.vbfin.lt

11. AB “Nord/LB” bankas www.nordlb.lt

12. Lietuvos bankas www.lbank.lt