automobilizmas

Visuose šiuolaikiniuose automobilių varikliuose, naudojamas dujų

skirstymo mechanizmas su viršutiniu vožtuvų išdėstymų.

Šį mechanizmą sudaro:

Skirstymo velenas ir jo pavara (krumpliaračiai arba žvaigždutės ir

grandinė);

Pavaros detalės – kėlikliai su kreipiamosiomis įvorėmis, strypeliai

ir svirtelės;

Vožtuvai, jų kreipiamosios įvorės ir spyruoklės, spyruoklių

atraminės poveržlės su jų tvirtinimo detalėmis.

Besisukančio skirstymo veleno kumštelis remiasi į kėliklį, kuris

kildamas iškelia aukštyn strypelį. Strypelis pakelia svirtelės vieną petį.

Tuo metu kitas petys paspaudžia vožtuvą ir jį atidaro. Kai kumštelis

nustoja veikęs kėliklį, spyruoklė uždaro vožtuvą ir grąžina jo pavaros

detales įį pradinę padėtį.

Skirstymo velenas išliejamas iš ketaus arba štampuojamas iš plieno. Jis

turi atraminius kakliukus, kumštelius, alyvos siurblio ir uždegimo sistemos

skirstymo pavaros krumpliaratį, degalų siurblio pavaros ekscentriką.

Veleno kakliukai, kumšteliai ir ekscentrikai termiškai apdorojami ir

šlifuojami. Kad būtų lengviau įtvirtinti, veleno kakliukai gaminami

nevienodo skersmens. Jų skersmuo mažėja veleno užpakalinio galo link.

Kiekvienam variklio cilindrui velene yra po įsiurbimo ir išmetimo kumštelį.

Vienaeiliuose keturcilindriuose varikliuose įvairių cilindrų vienos

paskirties kumšteliai išdėstyti 90( kampu, V formos aštuoncilindriuose

varikliuose – 45( kampu.

Skirstymo velenas sukasi įvorėse, kurių vidinis ppaviršius išlietas

babitu. V formos variklių velenas įrengtas tarp cilindrų kairiųjų ir

dešiniųjų eilių.

Per keturtakčio variklio darbo ciklą, t.y. per du alkūninio veleno

apsisukimus, skirstymo velenas turi po vieną kartą atidaryti visus variklio

vožtuvus, apsisukdamas vieną kartą. Kad tai būtų įmanoma, skirstymo veleno

krumpliaračio aarba žvaigždutės krumplių skaičius turi būti du kartus

didesnis už alkūninio veleno krumpliaračio krumplių skaičių.

Krumpliaračius reikia taip sujungti, kad sutaptų žymės ant jų krumplių.

Skirstymo velenui išilgai pasislinkti neleidžia flanšas, dviem varžtais

pritvirtintas prie cilindrų bloko priekinės sienelės.

Kėlikliai būna plieniniai arba ketiniai, termiškai apdoroti.

Strypeliai gaminami iš plieninių arba diuraliumininių vamzdelių, į

kuriuos iš abiejų galų įpresuojami plieniniai antgaliai. Sferiniais

paviršiais pastarieji apačioje remiasi į kėliklį, o viršuje – į svirtelės

peties įdubą. Kai alkūninis velenas ima suktis greičiau kaip 5000 min,

strypeliai pradeda vibruoti, dėl to pablogėja variklio darbas. Todėl

variklių, kurių alkūninių velenų sukimosi dažnis didesnis kaip 5000

min,skirstymo velenas įrengtas viršuje, ir jo kumšteliai veikia tiesiog

svirteles.

Į svirtelių angas įpresuotos bronzinės įvorės. Svirtelės užmaunamos ant

tuščiavidurės ašies, įtvirtintos stoveliuose prie cilindrų galvutės.

Cilindrinės spyruoklės, uužmautos ant ašies tarp svirtelių, neleidžia

joms išilgai pasislinkti. Į vieną svirtelės petį įsuktas varžtas su

kontraveržle.

Vožtuvas, susidedantis iš galvutės ir strypelio, uždaro siurbimo arba

išmetimo kanalą cilindrų galvutėje. Siurbimo vožtuvo galvutės skersmuo

didesnis už išmetimo vožtuvo galvutės skersmenį, todėl cilindrai geriau

prisipildo naujo degiojo mišinio. Tuo tikslu variklio siurbimo vožtuvai

turi tulpės žiedo galvutę. Vožtuvo galvutės nuožula nupjauta 45( arba 30(

kampu ir glaudžiai prisispaudžia prie lizdo nuožulos.

Vožtuvų lizdai gaminami žiedų formos iš karščiui atsparaus plieno ir

įpresuojami į cilindrų bloko galvutę.

Siurbimo vožtuvas gaminamas iiš chrominio plieno, o išmetimo – iš

karščiui atsparaus (silicio-chromo) plieno. Kai kurių variklių išmetimo

vožtuvų darbiniai paviršiai, kad ilgiau nesudiltų, aplydyti karščiui

atspariu lydiniu. Variklių ЗМЗ-53 ir ЗИЛ-130 išmetimo vožtuvų strypai

gaminami tuščiaviduriai ir pripildomi natrio. Dėl to jie per daug

neįkaista.

Vožtuvų strypelių kreipiamosios įvorės būna ketinės arba metalinės –

keraminės. Jos įpresuojamos į cilindrų galvutę. Fiksavimo žiedas arba

briaunelė viršutiniame įvorės gale neleidžia joms pasislinkti išilgai

ašies.

Spyruoklė, pagaminta iš specialios plieninės vielos, tampriai

prispaudžia vožtuvą prie lizdo. Vienu galu spyruoklė remiasi į poveržlę

cilindrų galvutėje, o kitu galu – į atraminę poveržlę, kurią laiko du

kūginiai veržtukai, įstatyti į vožtuvo strypelio išdrožą. Ant siurbimo

vožtuvų strypelių užmaunami guminiai gaubtuvėliai, kurie neleidžia alyvai

patekti į cilindrus.

Kad vožtuvas glaudžiai prisigaustų prie lizdo, dirbant dizeliui, kai

įšilęs strypelis pailgėja, tarp vožtuvo ir kėliklio arba svirtelės turi

būti šiluminis tarpelis, kuris tikrinamas, ataušus dizeliui.

Dujų skirstymo fazės. Variklis dirba maksimalia galia, kai jo cilindrai

gerai pripildomi naujo degiojo mišinio ir iš jų išvalomi deginiai.to

pasiekiama, anksčiau atidarant ir vėliau uždarant vožtuvus mirties taškų

atžvilgiu. Vožtuvų atidarymo ir uždarymo momentai, išreikšti alkūninio

veleno pasisukimo kampo laipsniais, vadinami dujų skirstymo fazėmis.

Karbiuratorių variklių siurbimo vožtuvas ima atsidaryti, kai skriejikui

dar lieka 10-25( iki VMT ( išmetimo takto pabaigoje ), o užsidaro po to,

kai skriejikas jau yra praėjęs AMT 50-75 ( suspaudimo ttakto pradžioje ).

Siurbimo vožtuvo atidarymo trukmė 240-280( alkūninio veleno pasisukimo

kampo.

Išmetimo vožtuvas atsidaro variklio darbo eigos pabaigoje taip pat

anksčiau laiko, t. y. Kai skriejikui iki AMT padėties lieka praeiti 50-70(,

o užsidaro siurbimo takto pradžioje pavėluotai, t.y. skriejikui praėjus VMT

20-50(. išmetimo vožtuvo atidarymas trunka 250-280( alkūninio veleno

pasisukimo kampo.

Momentas , kai abu vožtuvai būna atidaryti, vadinasi vožtuvų perdengimu.

Tuo metu iš cilindrų nauju degiuoju mišiniu išpučiami deginiai.

Daugiacilindrių variklių darbas. Kad daugiacilindris variklis dirbtų

tolygiai, vienvardžiai taktai įvairiuose cilindruose turi kartotis tam

tikra tvarka, kuri priklauso nuo alkūninio veleno pasisukimo kampo.

Variklio darbo tvarka – tai taktų kaitaliojimasis jo cilindruose. Darbo

tvarka priklauso nuo alkūninio veleno švaistiklių kakliukų ir skrstymo

veleno kumštelių išsidėstymo.

Variklio cilindrai numeruojami, pradedant nuo alkūninio veleno priekinio

galo. Taip pat numeruojami ir V formos variklių cilindrai, bet čia pirmąja

laikoma eilė, esanti iš dešinės pusės pagal automobilio eigą.

Keturcilindrių variklių švaistikliniai kakliukai išdėstyti poromis: 1 su

4 ir 2 su 3 180( kampu. Todėl variklio darbo tvarka gali būti tokia:

1 – 3 – 4 – 2 ( АЗЛК-412 )

1 – 2 – 4 – 3 ( ГАЗ-24 )

Aštuoncilindrių V formos variklių švaistikliniai kakliukai išdėstyti 90

kampu vienas kito atžvilgiu. Šių variklių darbo tvarka paprastai būna

tokia: 1 – 5 – 4 –– 2 – 6 – 3 – 7 – 8.

Pagrindiniai dujų skirstymo mechanizmo gedimai:vožtuvai nesandariai

prisispaudžia prie lizdų, vožtuvai nepilnai atsidaro.