PROJEKTUOJAMOS ĮRANGOS ANALIZĖ

1. PROJEKTUOJAMOS ĮRANGOS ANALIZĖ

Mašinų gamybos pramonėje didžiąją dalį sudaro besisukantys elementai bei mazgai. Kiekviename didesniame mazge ar agregate, gausu guolių bei įvorių. Šiuolaikinės technologijos leidžia pagaminti labai mažus guolius, bei didelius iš kelių dešimčių susidedančių detalių guolius. Analizuojant įvairius guolių nuimtuvus, padarėm išvadą, jog universalūs guolio nuimtuvai yra sudėtingos konstrukcijos, didelių gabaritų, dideli pagaminimo kaštai, daug surinkimo detalių, sunku naudotis ribiniais matmenimis.

Kadangi mums keliamas uždavinys pagaminti guolio nuimtuvą, kuris būtų pigus, paprastos konstrukcijos bei lengvo aptarnavimo, bei naudojimosi. Guolio nuimtuvą nnusprendėm suprojektuoti paprastą, lengvą, pigų ir mažų gabaritų. Tačiau skirta tik vienos rūšies guolio išpresavimui, nes mums reikia tik vienos rūšies guoliui išpresuoti.

Mūsų siūlomas projektuoti guolio nuimtuvas atliks mums keliamus guolio išorinio žiedo nuėmimo sąlygas, tuo pačiu jo eksploatacija bus: paprastesnė (mažiau konstrukcinių elementų), ilga amžiškesnė ir pigesnė negu panašūs ir tos pačios paskirties universalus guolio nuimtumas.

Šitas guolio nuimtuvas skirtas guolio išorinio žiedo išpresavimui iš skylės. Reikia suprojektuoti tokį nuimtuvą, kuris leistų nepažeisti guolio išorinio žiedo. Nupresuojamas guolis nebūtinai bus kkeičiamas kaip susidėvėjęs, paprasčiausiai jis gali būt nuimamas dėl to jog to reikalauja agregato ar mechanizmo išardymo– surinkimo eiliškumas. Nuimtuvas naudojamas retai.

2.ĮRANGOS SCHEMOS IR VEIKIMO PRINCIPO NAGRINĖJIMAS

1- sraigtas, 2 – srieginė įvorė, 3 – kreipiamoji įvorė, 4- apkaba, 55-rutuliukas, 6-ribojimo veržlė

PROJEKTUOJAMO ĮTAISO DARBO SĄLYGOS

1 .Guolio sąlyginis žymėjimas 6-206

2.Guolio suleidimas su stebule K7/K6

3,Įtaisa naudojamas retai

Veikimo principas: su sriegine įvore už guolio vidinio žiedo.Ir sukdami sraiktą ištraukiame guolį iš guoliavietės

3. ĮRANGOS VEIKIANČIŲ JĖGŲ SKAIČIAVIMAS

3.1.Suleidimo tolerancijų parinkimas

Sąlyginis guolio žymėjimas 6-206;

Įtaisas naudojamas retai;

Guolio vidinio žiedo skersmuo d = 30 mm;

Guolio išorinio žiedo skersmuo D = 62 mm;

Guolio plotis B = 16 mm;

Guolio suleidimas ;

Skylės skersmens nuokrypos ;

Guolio išorinio skersmens nuokrypos ;

Pagal jungiamųjų paviršių suleidimą ir skersmenį parenkami matmenų ribinių nuokrypų (tolerancijų) didumai:

ES – skylės skersmens viršutinis ribinis nuokrypis mikrometrais; [9- 202– 9.12 lent.]

EI – skylės skersmens apatinis ribinis nuokrypis mikrometrais; [9- 202– 9.12 lent.]

es – veleno skersmens viršutinis ribinis nuokrypis mikrometrais; [9- 203– 9.13 lent.]

ei – veleno skersmens apatinis ribinis nuokrypis mikrometrais. [9– 252– 10.12 lent.]

ES = 9 µm = 0,009mm;

EI = 21 µm = 0,021mm;

es = 21 µm = 0,021mm;

ei = 2 µm = 0,002mm.

3.2.Jungiamųjų paviršių suleidimo didžiausios ir mažiausios įvaržos skaičiavimas

, mm; [1 – 118]

, mm;

,mm;

,mm;

3.3.Jungiamųjų paviršių nugludinimo dydžio skaičiavimas

, mm;

µm = 0,0132 mm;

Ra1 ir Ra2 – jungiamųjų paviršių mikronelygumų vidutinis aritmetinis nuokrypis, kurio didumas parenkamas pagal paviršiaus tikslumo kvalitetą ir paviršiaus matmenis arba imamas iš darbo brėžinio, kuriame pažymėta paviršių Ra.

Ra1 – veleno paviršiaus mikronelygumų vvidutinis aritmetinis nuokrypis, = 1,6 µm;

Ra2 – skylės paviršiaus mikronelygumų vidutinis aritmetinis nuokrypis, = 0,8 µm.

3.4.Jungiamųjų paviršių nominalinės įvaržos skaičiavimas

,μm; [1 – 117]

mm = 20,2 μm;

3.5.Skersmenų santykių skaičiavimas

; ; [1 – 116]

DN – jungiamųjų paviršių skersmuo milimetrais; DN = 62 mm;

D1 – gaubiamojo elemento vidinis skersmuo milimetrais; D1 = 51,7 mm;

D2 – gaubiančiojo elemento išorinis skersmuo milimetrais. D2 = 72 mm.

3.6.Pagalbinio koeficiento skaičiavimas

; [1 – 117]

E1 ir E2 – gaubiamojo ir gaubiančiojo elementų medžiagų tamprumo moduliai:

ν1 ir ν2 – gaubiamojo ir gaubiančiojo elementų Puasono koeficientai.

E1 = E2 (plienas) = 2,1*105MPa;

ν1 = 0,3;

ν2 = 0,25;

.

3.7.Didžiausio slėgio tarp jungiamųjų elementų skaičiavimas

, MPa; [1 – 117]

.

3.8.Presavimo jėgos skaičiavimas

, N; [1 – 118]

– jungiamųjų paviršių bendras ilgis milimetrais;

– sukibimo koeficientas, nustatomas bandymais;

Kai nėra bandymų rezultatų, sukibimo koeficientas γįpr apskaičiuojamas didinant slydimo trinties koeficiento f reikšmės, parinktas pagal jungiamųjų elementų medžiagas.

Rekomenduojama:

l= 16mm;

γįpr = 1,25•f

γįpr = 1,25•0,2 =0,25; [1 – 116]

4. SRAIGTINIŲ PAVARŲ PROJEKTINIS SKAIČIAVIMAS

4.1. Sraigto medžiagos parinkimas

Plieno markė 45;

Takumo ribos įtempimai σy,= 390 MPa;

4.2. Veržlės medžiagos parinkimas

Veržlės medžiagų mechaninės charakteristikos.

Plieno markė БpA9MЗЛ;

Takumo ribos įtempimai σy,= 490 MPa;

4.3. Leistinojo slėgio sriegių vijose parinkimas

Sraigtinių pavarų pagrindinis darbingumo rodiklis– atsparumas dilimui, kuris skaičiavimuose įvertinamas sriegio vijose atsirandančiu slėgiu pdil. Leistinasis slėgis ppdil.adm parenkamas pagal sraigto ir veržlės medžiagų derinį ir pavaros darbo pobūdį.

Darbas su pertraukomis, plienas su plienu.

Leistinasis slėgis pdil.adm = 15 MPa;

4.4. Leistinųjų tempimo įtempimų parinkimas veržlės medžiagai

Leistinųjų tempimo įtempimų didumas priklauso nuo veržlės medžiagos:

σt adm = 34 MPa; [10 – 127]

4.5. Leistinųjų glemžimo įtempimų parinkimas veržlės medžiagai

Leistinųjų glemžimo įtempimų didumas priklauso nuo sraigto ir veržlės medžiagų derinio.

Plienui su bronza arba plienui su ketumi:

σgl.adm = 42, MPa; [10 – 127]

4.6. Sriegio profilio formos parinkimas

Sraigtinių pavarų sriegių profilio forma parenkama įvertinus pavaros paskirtį, išorines veikiančias apkrovas. Trapeciniai ir atraminiai sriegiai naudojami, kai sraigtinėje pavaroje veikia kintamo ženklo dideles ašinės jėgos. Trapeciniai sriegiai .naudojami įvairių didumų poslinkiams gauti. Labai tiksliems paslinkimams gauti naudojami metriniai sriegiai.

Sriegio profilio aukščio koeficientas parenkamas pagal sriegio profilio formą:

trapecinio – ξ = 0,5; [10 – 125]

4.7. Veržlės aukščio koeficiento parinkimas

Veržlės aukščio koeficientas parenkamas pagal numatomą veržlės konstrukciją.

Rekomenduojama:

Vientisoms veržlėms ψH = 2; [10 – 125]

4.8. Sriegio vidurinio skersmens skaičiavimas

, mm [10 – 125]

Pagal parenkami standartiniai sriegio dydžiai:

nominalinis sriegio skersmuo d = 8 mm; [8 – 27]

vidurinis sriegio skersmuo d2 = 7,25 mm;

vidinis sriegio skersmuo d1 = 6,2 mm;

sriegio žingsnis P = 1,5 mm;

sriegio profilio kampas α = 300;

4.9. Sriegio vijos kilimo kampo skaičiavimas

; [1 – 133]

4.10. Fiktyvaus trinties kampo skaičiavimas

; [1 – 132]

f – sriegių trinties kkoeficientas, kurio didumas priklauso nuo sraigto ir veržlės medžiagų, tepimo ir kitų faktorių. f = 0,12;

4.11. Veržlės aukščio skaičiavimas

Veržlės aukščio skaičiavimas

, mm; [10 – 125]

Pagal H´ rekomenduojama H parinkti artimiausią didesnę normalinių linijinių matmenų reikšmę H = 15;

Veržlės vijų skaičiaus skaičiavimas

[10 – 125]

4.12Veržlės išorinio skersmens skaičiavimas

, mm; [10 – 125]

Skaičiuojamoji jėga apskaičiuojama:

Fskaič = 1,25•F – trapeciniams sriegiams,

, mm

Fskaič = 1,25•1158,73=1448,41N;

Pagal D´ rekomenduojama D parinkti artimiausią didesnę normalinių linijinių matmenų reikšmę. D = 11 mm;

4.13 Veržlės atraminio paviršiaus skersmens skaičiavimas

, mm; [10 – 125]

Pagal rekomenduojama D1 parinkti artimiausią didesnę normalinių linijinių matmenų reikšmę. D1 = 13 mm.

4.2 APKABOS PROJEKTINIS SKAIČIAVIMAS

4.21. Apkabos medžiagos parinkimas

Apkabos medžiaga parenkama įvertinus jos paskirtį ir padėtį įrangoje, išorinių apkrovų didumus ir jų kryptis. Apkabos gaminamos iš plienų.

▪ Srieginės apkabos plieno markės ir jo mechaninių charakteristikų parinkimas

Plieno markė : Plienas 65C2BH; [9 – 34 –3.3 lent]

Plieno stiprumo ribos įtempimai σ u =1424 MPa; [1 – 29 -1.3 lent]

Plieno takumo ribos įtempimai σ y =1324 MPa. [1 – 30 –1.4 lent]

4.22. Apkabos medžiagos leistinųjų normalinių įtempimų skaičiavimas

, MPa; [1 – 223]

, MPa;

Priimu δ= 2mm;

4.23. Srieginės apkabos stiprumo tikrinimas

; [1 – 15]

;

Apkabos lenkimo stiprumo skaičiavimas

Priimu δ= 3mm;

4.3 APKABOS LENKIAMOS DALIES PROJEKTINIS SKAIČIAVIMAS

Plieno markė, terminis apdirbimas ir kietumas: Plienas 65C2BH;

plieno stiprumo ribos įtempimai σ u ,= 1424 MPa [1 – 29 -1.3 lent]

plieno takumo ribos įtempimai σ y = 1324 MPa. [1 – 30 –1.4 lent]

[9 – 34 – 3.3 lent]

 Leistinųjų normalinių įtempimų skaičiavimas

, MPa; [1 – 219]

MPa;

nadm – leistinasis stiprumo atsargos koeficientas nadm = 3; [1 – 219]

 Kvadratinio skerspjūvio kraštinė

mm; [1 – 219]

Parenku d = 2mm;

4. RANKENOS PROJEKTINIS SKAIČIAVIMAS

4.41.Rankenos medžiagos parinkimas

Rankenos medžiaga parenkama įvertinus jos paskirtį ir padėtį įįrangoje, išorinių apkrovų didumus ir jų kryptis. Rankenėlės dažniausiai gaminamos iš anglinių konstrukcinių retai legiruotų plienų.

▪ Rankenos plieno markės ir jo mechaninių charakteristikų parinkimas

Plieno markė : Plienas 46C42; [9 – 34 –3.3 lent]

Plieno stiprumo ribos įtempimai σ u =900 MPa; [1 – 29 -1.3 lent]

Plieno takumo ribos įtempimai σ y = 650 MPa. [1 – 30 –1.4 lent]

4.42.Rankenos medžiagos leistinųjų tangentinių įtempimų skaičiavimas

, MPa; [1 – 223]

τ0- sukimo pulsuojančio ciklo patvarumo ribos didumas, MPa; [1– 220–6.1 lent]

τ0 =450 MPa;

MPa;

Rankenos ilgis 100 mm.

4.43.Rankeną veikiančių apkrovų sskaičiavimas

Rankeną dažniausiai suka žmogus. Žmogaus jėgos didumas gali būti.

Fžm.= 10 KG (Reikia skaičiuoti niutonais, N);

F = 10*9,81 = 98,1 N;

Rankenos sukimo momentas

T = Fžm•lrank; Nm;

T = 98,1*100= 9810 Nm.

4.44.Rankenos skerspjūvio matmenų skaičiavimas

Rankenos dažniausiai būna cilindrinės pilnavidurės ar tuščiavidurės skritulio arba žžiedinio skerspjūvio.

Skritulio skerspjūvio skersmuo

, mm, [1 – 223]

mm.

Pagal apskaičiuotąjį rankenos skersmenį d’r arba d’re parenkama didesnė skersmens dr arba dre reikšmė iš normalinių linijinių matmenų eilės [8 – 372 – 24.1 lent]

dr = 5 mm.

6. SRAIGTINIŲ PAVARŲ TIKRINAMASIS SKAIČIAVIMAS

6.1.Sraigto pjūviuose veikiančių įrąžų nustatymas

F – sraigto ašinė jėga;

Tf – trinties jėgų momentas;

Ts – veržlės sukimo momentas.

d – nominalus skersmuo; d=8 mm;

d2 – vidurinis sriegio skersmuo; d2=7,25 mm;

d1 – vidinis sriegio skersmuo; d1=6,2 mm;

, Nmm;

Nmm;

Nmm;

Nmm;

T=Ts+Tp;

T=7372,4+269,4=7641,8Nmm;

6.2.Sraigto stiprumo tikrinimas

Apskaičiuoti ekvivalentiniai įtempimai turi tenkinti stiprumo sąlygą:

Pjūvyje B-B;

T=7372,4+269,4=7641,8Nmm;

[10 – 125]

;

Pjūvyje B-B;

[10 – 125]

;

6.3.Sraigto ilgio nustatymas

Sraigto ilgis l priklauso nuo sraigtinės pavaros paskirties, darbo sąlygų, sraigto atliekamo poslinkio didumo, nuo sraigtinės pavaros paskirties projektuojamoje įrangoje. Sraigto ilgis l išmatuojamas iiš eskizinio komponavimo brėžinio.

l = 240 mm.

6.4.Gniuždomų sraigtų liaunio skaičiavimas

; [10 – 126]

Vienas galas įtvirtintas standžiai kitas –šarnyriškai.

Sraigto stabilumas priklauso nuo jo liaunio;

µ = 0,7 – vienas sraigto galas įtvirtintas standžiai, kitas – šarnyriškai,

, mm; [1 – 161]

.

6.5.Kritinių normalinių įtempimų skaičiavimas

Gniuždymo įtempimai skaičiuojami iš formulės

m2; [10 – 126]

6.6.Gniuždomo sraigto pailgėjimo skaičiavimas

Sraigto stabilumas tikrinamas pagal stabilumo sąlygą:

[10 – 125]

7. SULEIDIMAI

Veržlės ir sraigto suleidimas

9.ĮRANGOS IR JOS ELEMRNTŲ TEPIMO BŪDO IRMEDŽIAGŲ PARINKIMAS

Giuolio žiedo nuimtuvo detalės tepamos rankiniu bbūdu ir su sutirštintu tepalu.

Tepamos yra šios detalės : jėgos sraigtas, ašelė,veržlė.

Parenkamas tepalas :Litol-24 GOST21150-75

10.ĮRANGOSSURINKIMAS .ĮRANGOS TECNINĖ PRIEŽIŪRA IR DRBŲ SAGA

10.1.Griebruvo surinkimas

Paimamas jėgos sraigtas ir įsukamas į nukreipiančiają veržlę. Prie veržlės šonų yra vieta pritvirtinti griebtuvus. Jie įstatomi tarp dvieju tvirtinimų , oužtvirtinama ižgręžta skyle per griebtuvus ir tvirtinimus laikiklius ir perkišus per juos smeigę. Tada per griebtuvų viršutinę dalį yra įsukama ašelė su sriegiu kuri reguliuos griebtuvus. Visa šitą surinktą konstrukciją kišame į korpuso viršutinę dalį kuriame yra skylė , per skylę iškišama jėgos sraigto viršutinė dalis , prie kurio užmaunama rankena. Rankena prie sraigto tvirtinama įsukamu varžtu.

Griebtuvo priežiūra paprasta. Griebtuvas turi būti buti visada tepamas preiš paradedant darba. Laikyti jį galima tik sausoje ne drėgnoje patalpoje kad nesurudytų. Griebtuvai turi būti tiksliai užkabinami už žiedo kraštų kad nepraslystų. Jaigu žiedo neina ištraukti su grebtuvu, reikia nepersistengti sukant jėgos sraigtą, kad nesugadintume sriegio.

10.2. Darbų saugos taisyklėsDarbų saugos taisyklės dirbtuvėse

1. Autošaltkalviui nesilaikančiam šių instrukcijų reikalavimų, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta drausminė, materialinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pasekmės.

2. Dirbti autošaltkalviui leidžiama ne jaunesniam kaip 18 metų asmeniui, specialiai pasiruošusiam, turinčiam profesinių įgūdžių, mediciniškai pasitikrinusiam, išklausiusiam įvadinį darbų saugos instruktažą ir instruktažą darbo vvietoje.

3. Autošaltkalvis privalo:

4. gauti iš meistro užduotį ir atlikti tik jam pavestą dabą,

5. mokėti saugiai dirbti, netrukdyti saugiai dirbti kitiems,

6. laikytis mechaninių įrankių ir mechanizmų eksploatavimo instrukcijų, dirbti tik su techniškai tvarkingai įrankiais,

7. naudotis individualiosiomis ir kolektyvinėmis saugos darbe priemonėmis,

8. informuoti darbdavį apie gautas darbo metu traumas,

9. nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą,

10. laikytis vidaus tvarkos taisyklių,

11.darbo metu nenaudoti alkoholinių gėrimų bei narkotinių medžiagų.

12. rūkyti tik tam skirtoje vietoje,

13. laikytis asmens higienos reikalavimų.

14. draudžiama susitepus rankas valyti skiedikliais, acetonais, naftos produktais ir kitomis ne prausimuisi skirtomis medžiagomis.

15. Autošaltkalvis turi teisę:

16.reikalauti, kad darbdavys užtikrintų saugų darbą,

17. žinoti apie sveikatai kenksmingus ir pavojingus veiksnius darbo vietoje,

18. atsisakyti dirbti iškilus pavojui sveikatai arba gyvybei,

19. reikalauti atlyginti už padarytą sveikatai žalą.

20. Autošaltkalvis privalo žinoti priešgaisrinės saugos instrukcijos reikalavimus bei juos vykdyti. Žinoti kur įmonėje laikomos gaisro gesinimo priemonės, mokėti jomis naudotis, vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą.

21. Pastebėjęs gaisrą autošaltkalvis nedelsiant turi pranešti ugniagesiams, vadovaujantiems darbuotojams, po to gesinti gaisro židinį turimomis gesinimo priemonėmis.

10.3. Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią

1. Prieš pradėdamas dirbti autošaltkalvis privalo:

2. patikrinti, ar aptverti, ar su gaubtais velenai, diržai, krumpliaračiai, grandininės ir kitos judamosios mašinų bbei mechanizmų dalys su kuriomis bus dirbama

3. patikrinti, ar izoliuoti, tvarkingi elektros laidai, kabeliai, kaip įžeminti elektros įrengimai

4. įsitikinti, ar tvarkingos individualiosios saugos garbe priemonės (akiniai, šalmas ir t. t.)

5. įsitikinti, ar tinkami lynai, skridiniai, dervės ir kiti mechanizmai bei priemonės, kuriomis reikės pasinaudoti kroviniams kelti, ar jie išbandyti

patikrinti elektros instrumentus tuščiąją eigą.

6. Jei įrankiai, įrengimai bei staklės netvarkingi, nėra apsauginių aptvarų reikiamose vietose, netinkama elektros linija ir t. t., apie tai nedelsiant reikia pranešti meistrui.

7. Pernešti arba pervežti įrankius su aštriomis dalimis galima tik apdengus specialiais tam skirtais apvalkalais.

Išvados

Šiame kursiniame projekte guolio žiedo nuimtuvas gali neatitikti visus reikalavimus, standartus ir kitus projektavimo reikalavimus. Taip gali būti todėl, kad trūksta praktikos, techninių žinių, įgūdžių šioje srityje. Šiuo metu yra kur kas patogesnių, patvaresnių šio tipo nuimtuvų. Tam, kad suprojektuoti norimą įrenginį reikia atlikti daug bandymų, skaičiavimų.