Asinchroninio_variklio_su_rotoriumi_mechanines_charakteristikos_laboratorinis

Laboratorinis darbas Nr. 3

ASINCHRONINIO VARIKLIO SU TRUMPAI JUNGTU ROTORIUMI MECHANINĖS CHARAKTERISTIKOS

• Darbo tikslas

Šio darbo tikslas – ekspermentiškai nustatyti asinchroninių variklių su trumpai jungtu rotoriumi mechanines charakteristikas, esant įvairiems jų darbo režimams.

• Teorinė dalis

Iš visų elektros variklių rūšių pramonėje, žemės ūkyje ir bityje plačiausiai paplitę asinchroniniai elektros varikliai. Sukurta daug įvairių tipų asinchroninių variklių, kurie skiriasi savo elektrinių ir magnetinių grandinių konstrukcija. Galios elektros pavarose naudojami asinchroniniai varikliai (0,6 kW ir daugiau) paprastai būna dviejų tipų: su faziniu rotoriumi ir su narveliniu rotoriumi. DDažnesni asinchroniniai varikliai su narveliniu (trumpai jungtu) rotoriumi.

Asinchroniai varikliai gali dirbti keturiais režimais: variklio, priešjungimo stabdymo, generatorinio (rekuperacinio) stabdymo ir dinaminio stabdymo. Kiekvienas režimas turi savaą, jam būdingą, mechaninę charakteristiką.

Esant variklio režimui, iš tinklo imama elektros energija paverčiama mechanine ir velenu perduodama darbo mašinai. Paimta iš tinklo energija suvartojama naudingam darbui atlikti ir nuostoliams elektros ir darbo mašinose padengti, elektros ir darbo mašinose virsta šiluma ir išsisklaido aplinkoje.

Priešjungimo stabdymo režimas gaunamas tada, kai variklio statoriaus apvijos prie tinklo yra pprijungtos taip, kad jo rotorius suktųsi į vieną pusę, bet išorinio sukimo momento jis yra sukamas priešinga kryptimi. Esant priešjungimo stabdymo režimui, elektros mašina velenu gauna mechaninę energiją iš maitinančio tinklo. Energija išsiskiria tik variklyje ir papildomame reostate (kai variklis ssu faziniu rotoriumi).

Esant generatoriniam (rekuperaciniam) stabdymui darbo mašina suka variklį jo sukimosi kryptimi greičiu, didesniu už sinchroninį. Šiuo atveju asinchroninis variklis dirba kaip generatorius, iš tinklo imdamas įmagnetinimui sunaudojamą energiją, o iš darbo mašinos velenu gaudamas mechaninę energiją. Reikia pažymėti, kad asinchroninis variklis generatoriaus režimu dirba su mažu naudingumo koeficientu – dėl didelių energijos nuostolių tik palyginti nedidelė gaunamos energijos dalis grąžinama į tinklą.

Dinaminio stabdymo režimas šiek tiek panašus į generatorinį. Šiuo atveju asinchroninis variklis dirba taip pat, kaip generatorius, gaunantis mechaninę energiją iš darbo mašinos, tačiau įmagnetinimui elektros energija imama ne iš kintamosios, o iš nuolatinės srovės tinklo. Variklis dirba kaip sinchroninis generatorius su kintamu dažnumu, sąlygojamu variklio sukimosi greičio. Energija šiuo atveju mašinoje ir rotoriaus išorinės grandinės vvaržose (jei variklis su faziniu rotoriumi) virsta šiluma ir išsisklaido aplinkoje.

Asinchroninių variklių greitį galima reguliuoti (t.y. gauti dirbtines mechanines charakteristikas) šiais būdais:

1) įjungiant į statoriaus grandines papildomas aktyvines, reaktyvines ar kompleksines varžas,

2) perjungiant statoriaus polių porų skaičių,

3) keičiant maitinančios įtampos dydį,

4) keičiant maitinančios įtampos dažnumą,

5) galimas ir kombinuotas šių būdų panaudojimas.

Varikliui dirbančiam su nepilnu apkrovimu, prijungus sumažintą įtampa, pagerėja jo naudingumo ir galios koeficientai.

Variklio maitinimo įtampa praktikoje keičiama fazinio valdymo elektros pavarose arba droselinėse asinchroninėse pavarose. Tokiu būdu reguliuojamas variklio sukimosi greitis.

Praktikoje dar naudojamas ttrikampiu sujungtos statoriaus apvijos perjungimas į žvaigždę (30 – 40 % apkrautiems varikliams). Tuo fazinė įtampa sumažinama √3 kartų, o variklio kritinis ir paleidimo momentai sumažėja 3 kartus.

Įjungiant kai kuriuos darbo mechanizmus, reikia palaipsniui didinti variklio momentą. Tada, įjungiant asinchroninį variklį, įvairiais būdais palaipsniui keičiama įtampa:

a) įjungiant į statoriaus grandinę aktyvines ir reaktyvines varžas,

b) naudojant įtampą pažeminančius transformatorius,

c) perjungiant statoriaus apviją iš trikampio į žvaigždę paleidimo laikotarpiu,

d) naudojant tiristorinius paleidiklius (įtampos reguliatorius) su automatinėmis srovės ribojimo sistemomis.

• Užduotis

1. Susipažinti su laboratorinio darbo aprašymu ir stendu.

2. Asinchroniniam varikliui su trumpai jungtu rotoriumi gauti šias charakteristikas:

a) natūralią, dirbant variklio ir generatorinio stabdymo režimu, kai tinklo įtampa U1=380 V,

b) dvi dirbtines charakteristikas, dirbant variklio režimu kai U1= 300V ir U1=220V,

c) dvi charakteristikas, dirbant dinaminio stabdymo režimu, kai Id= 10A ir Id=5A.

3. Gauti asinchroninio variklio greičio reguliavimo charakteristiką n=f(U1), dirbant su I =< IN , kai U1=50 – 400 V.

4. Antrame punkte gautas charakteristikas nubraižyti vienoje koordinačių sistemoje, o trečiame – kitoje.

5. Iš antrame punkte gautų mechaninių variklinio režimo charakteristikų grafikų rasti priklausomybes M=f(U1) ir M=f(U12), esant pastoviam slydimui, pvz., kai s=0,08, (galima surasti po 3 taškus s) ir jas nubraižyti vienoje koordinačių sistemoje.

• Darbo eiga

Laboratorinio darbo schema skiriasi nuo strendo schemos tuo, kad stendo schemoje dar yra asinchroninis variklis su ffaziniu rotoriumi M3, sujungtu bendru velenu su M4. Atliekant šį laboratorinį darbą, M3 turi būti nuo tinklo atjungtas. Papildomai į bandomojo variklio M4 statoriaus grandinę reikia įsijungti komplektinį matavimo prietaisą K50.

Agregatai paleidžiami tokia tvarka:

a) nustatomos perjungiklių padėtys. SA5-1, SA6-1 visi likusieji – 0,

b) įjungiamas stendo maitinimas = 220 V ir ~380 V,

c) mašinai M1 nustatomas maksimalus žadinimas, o mašinai M2 – sumažinamas iki 0,

d) jungikliu S3 paleidžiamas agregatas M5-M2,

e) mašinos M2 žadinimas padidinamas iki maksimalaus,

f) perjungiklis SA3 įjungiamas į 2 padėtį,

g) perjungikliu SA2 M4 prijungiamas (2 padėtis) prie tinklo ir reostatu R2 nustatoma tuščia eiga (A1 rodo nulį).

Pradžioje bandomas variklis, kai prie jo statoriaus prijungta pilna įtampa. Po to gaunamos charakteristikos, esant sumažintai statoriaus įtampai.

Tuo tikslu nukraunamas bandomasis variklis, įjungiamas potencoreguliatorius, jo įtampa atreguliuojama lygi tinklo įtampai 380 V ir perjungiklis SA2 iš 2 padėties perjungiamas į 1.

Kadangi, palyginus su bandomuoju varikliu, jis yra nedidelio galingumo, tai bandomąjį variklį apkrovus, krinta UU išėjimo įtampa. Todėl po kiekvieno AV2 apkrovimo pakeitimo, kai bandymai atliekami esant sumažintai įtampai, reikia UU valdymo mygtukais SB1-2 sureguliuoti užduotyje nurodytą įtampos U1 dydį ir tik po to užrašyti prietaisų parodymus.

Atliekant bandymus su M4 varikliu ir keičiant apkrovimą, reikia atidžiai sekti komplekte K50 esančio ampermetro parodymus. Jo parodymai neturi viršyti 16 A. Esant ddideliam apkrovimui, kai bandoma variklio statoriaus srovė yra didesnė už vardinę (IN=9,7 A), reikia stengtis greitai užrašyti prietaisų parodymus ir, juos užrašius, variklį tuoj pat nukrauti.

Rin = 0,5Ω

Ir Mt.e. = 1,2 + 0,8 Jž(M/1000) N•m

,čia Rin – mašinos M1 inkaro grandinės varža, Ω,

Iž – mašinos M1 žadinimo srovė, A,

n – jos greitis, r/min.

Esant bet kuriam režimui, išskyrus rekuperacinio stabdymo, Mem galima apskaičiuoti ir paprasčiau:

Mem = kM ۰ Iin ; mūsų stendui kM = 1,59 (N•m/A)

• A t a s k a i t a

• Darbo schema:

• Matavimo ir skaičiavimo rezultatų lentelė

Matavimai Skaičiavimai

n Uin Iin Iž Uin · Iin Iin2 · Rin Pem Mem Mt.e M

V A A W W W N•m N•m N•m

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Variklio režimas ( natūrali charakteristika U1 = 380 V)

1470 210 0 0,7 0 0 0 0 2,02 2,02

1440 200 5 0,7 1000 12,5 1012,5 6,71 2 8,71

1410 190 10 0,7 1900 50 1950 13,2 1,99 15,19

1380 180 15 0,7 2700 112,5 2812,5 19,5 1,97 21,47

1380 170 20 0,7 3400 200 3600 24,9 1,97 26,87

Generatorinis režimas ( natūrali charakteristika U1 = 380 V)

1470 220 5 0,7 1100 12,5 1087,5 7,1 2,02 -5,08

1500 225 10 0,7 2250 50 2200 14 2,04 -11,96

1515 230 15 0,7 3450 112,5 3337,5 21 2,05 -18,95

1530 235 20 0,7 4700 200 4500 28 2,06 -25,94

Variklio režimas (dirbtinė charakteristika U1 = 300 V)

1440 210 0 0,7 0 0 0 0 2,01 2,01

1410 200 5 0,7 1000 12,5 1012,5 6,9 1,99 8,89

1380 185 10 0,7 1850 50 1900 13,1 1,97 15,07

1350 170 15 0,7 2550 112,5 2662,5 18,8 1,96 20,76

1290 160 20 0,7 3200 200 3400 25,2 1,92 27,12

Variklio režimas (dirbtinė charakteristika U1 = 220 V)

1440 210 0 0,7 0 0 0 0 2 2

1380 190 5 0,7 950 12,5 962,5 6,7 1,97 8,67

1260 170 10 0,7 1700 50 1750 13,3 1,9 15,2

1110 145 13 0,7 1885 84,5 1969,5 16,9 1,82 18,72

900 115 14 0,7 1610 98 1708 18,1 1,7 19,8

690 85 13 0,7 1105 84,5 1189,5 16,5 1,59 18,09

Dinaminio stabdymo režimas, kai Id = 10 A

1380 205 3,5 0,7 717,5 6,125 711,375 4,92 1,97 -2,95

1200 180 3,5 0,7 630 6,125 623,875 4,97 1,87 -3,1

900 130 3,5 0,7 455 6,125 448,875 4,76 1,7 -3,06

600 90 4 0,7 360 8 352 5,6 1,54 -4,06

450 65 5 0,7 325 12,5 312,5 6,63 1,45 -5,18

300 50 6 0,7 300 18 282 8,98 1,37 -7,61

150 30 9 0,7 270 40,5 229,5 14,6 1,28 -13,3

60 15 18 0,7 270 162 108 17,2 1,23 -16

30 8 10 0,7 80 50 30 9,55 1,22 -8,33

tęsinys:

Uin Iin Iž Uin · Iin Iin2 · Rin Pem Mem Mt.e M

V A A W W W N•m N•m N•m

Dinaminio stabdymo režimas, kai Id = 5 A

1440 210 2 0,7 420 2 418 2,77 2 -0,77

1080 165 2 0,7 330 2 328 2,9 1,8 -1,1

840 125 2 0,7 250 2 248 2,82 1,67 -1,15

600 90 2 0,7 180 2 178 2,83 1,54 -1,29

360 55 2 0,7 110 2 108 2,87 1,4 -1,47

240 35 3 0,7 105 4,5 100,5 4 1,33 -2,67

120 20 4 0,7 80 8 72 5,73 1,27 -4,46

30 10 6 0,7 60 18 42 13,4 1,22 -12,2

Greičio reguliavimo charakteristika n=f(U1), dirbant su I < IN , kai U1 = 200 ~ 400

1410 400 12 0,7

1380 360 12 0,7

1350 300 12 0,7

1290 260 12 0,7

1140 220 12 0,7

• Naudotų mašinų ir prietaisų nominalūs duomenys

U P I n n.v.k. Rin

V kW A

% Ω

M 3 ~380 5.5 12 1420 85 –

M 4 ~380 4.5 9.7 1440 85.5 –

M 5 ~380 10.0 21.5 1420 83.5 –

M 1 =220 6.8 29.6 1460 0.5

M 2 =220 6.8 29.6 1460 0.5

• Pagrindinės skaičiavime naudotos formulės:

• Grafikai

Greičio reguliavimo charakteristika