Civilinės egzas

5.1 Gaisrų priežastys: 1)neatidus elgesys su ugnimi; 2)elektros įrenginių naudojimo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai; 3)vaikų žaidimai su ugnimi; 4)krosnių naudojimo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai; 5)padegimai; 6)netinkama technologinių įrenginių eksploatacija

5.2 Savaiminis užsidegimas – reiškinys, kai medžiagos užsidega savaime, atsiradus degimo židiniui pačiose medžiagose dėl jose vykstančių biologinių, cheminių ar fizikinių procesų. (Medžiagos, užsidegančios sąveikoje su oru [durpės, tepaluoti skudurai], sąveikoje su vandeniu [šarminiai metalai], jungiantis vienai su kita [deguonis-mineral. tepalai, alyvos]).

5.3 Sprogimų priežastys: būtina tam tikra degiųjų dujų ar garų koncentracija; žžemutinė ir aukštutinė ribinės medžiagų dulkių ore koncentracijos (sieros, miltų).

5.4 Degių dujų sprogimo koncentracija: acetileno – žemutinė 2,5%, aukštutinė 80%; propano – 2,10% ir 9,50%; acetono 2,25% ir 12,8%; benzino 0,76% ir 5,40%; žibalo 1,10% ir 7,0%; metano 5,0% ir 15,0%.

5.5 Degimo proceso esmė. Degimas – sudėtingas fizinis ir cheminis procesas, kurio metu vyksta greita medžiagų oksidacijos reakcija, išskirdama šviesą ir šilumą. Degimo procese oksidatorius yra deguonis, tačiau degimas gali vykti ir chloro, bromo ir kt. terpėse. Degimui reikalinga: ddegioji medž., oksidatorius, uždegimo šaltinis.

5.7 Būtinos gaisrų gesinimo priemonės: gesintuvai, smėlis, nedegus audeklas, priešgaisriniai skydai, vidaus priešgaisrinis vandentiekis.

5.8 Gesintuvai: Vandens: netinka gesinti veikiančius el. įrenginius; Putų: naudojami kietoms degiosioms medž. Ir degiems skysčiams; netinka veikiantiems el. įrenginams; Miltelių: tinka gesinti vveikiančius el. įrenginius iki 1000V, šarminių metalų gaisrus, Veikimas: milteliai iš baliono išpurškiami suslėgtuoju oru iš nedidelių oro balionėlių, įtaisytų gesintuve arba tiesiog iš gesintuvo, sudarant jame slėgį; Dujų: žema temperatūra veikiant, patalpų vėdinimas po naudojimo; tinka gesinti veikiančius el. įrenginius iki 1000V, negadina daiktų. Veikimas: Gesintuvo blionas pripildomas skysto anglies dioksido. Gesinant šiais gesintuvais atidaromas paleidimo vožtuvas ir pro sifoną, ventilį, žarną ir difuzorių į gaisro židinį paleidžiamas skystas anglies dioksidas.

5.9 Gaisro sukeliami pavojai: 1)liepsna, 2)dūmai, 3)kiti degimo produktai, 4)statybinių konstrukcijų griuvimas, 5)sprogimas.

5.10 Evakuacija gaisro metu. Priverstinės evakuacijos pagrindinis ypatumas tas, kad kilus gaisrui jau pradinėje situacijoje žmogui gresia pavojus. Degančios medžiagos ir konstrukcijos išskiria šilumą ir nuodingąsias medžiagas, kurios pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei. Dėl to evakuacijos procesas tturi būti saugus ir baigtis per norminį laiką. Dėl gresiančio pavojaus žmonių judėjimas prasideda vienu metu ir ta pačia kryptimi – išėjimo link. Perėjimuose tuoj pat susidaro tam tikro tankio žmonių srautai. Didėjant srauto tankiui, žmonių judėjimo greitis mažėja. Priverstinės evakuacijos proceso efektyvumo rodiklis yra laikas, per kurį, esasnt būtinumui, žmonės gali išeiti iš atskirų patalpų ir viso pastato.

5.11 Gaisrų profilaktika. Tai organizacinės ir techninės priemonės, kurios leidžia išvengti gaisrų ir sprogimų arba sumažinti tikimybę jiems kilti ir nuostolius. Profilaktikai ttaikomos priemonės: 1)Statybinės (nedegios medž., ugniai atsparios konstrukcijos); 2)Technologinės (mažiau pavojingų technologijų parinkimas, signalizacijos apie gaisro ar sprogimo pavojų); 3)Organizacinės (priešgaisrinės signalizacijos, ugniagesių komandų objektuose sudarymas, darbuotojų instruktavimas priešgaisriniais klausimais, priešgaisrinės būklės objektuose kontrolė).

5.12 Gaisrų gesinimas, būdai ir medžiagos. Fizinis gesinimo būdas – degiųjų medžiagų paviršiaus atšaldymas gesinimo medžiagomis (vandeniu, anglies dioksidu ir kt.); degieji skysčiai, kurių aukšta pliūpsnio temperatūra, atšaldomi maišant; degiosios medž. skiedžiamos, išsklaidomos ir ataušinamos; aplinkos oras pripildomas inertinių dujų arba garų (anglies dioksido, azoto, vandens garų ir kt.); gaisro židinys izoliuojamas nedegiosiomis medž.; liepsna izoliuojama susprogdinant sprogstamosios medž. užtaisus; patalpų angos izoliuojamos nuo švaraus oro. Cheminis gesinimo būdas – cheminių degimo reakcijų slopinimas ir sustabdymas tiekiant į degimo zoną gesinimo medž. (chlorintus angliavadenilius grandininėms degimo reakcijoms nutraukti); degančios medžiagos paviršius apliejamas halogenintais angliavandeniliais (anglies tetrachloridu). Medžiagos: vanduo, vandens garai, suslėgtas oras, inertinės dujos (anglies dioksidas, helis, azotas ir kt.), putos (dujų ir skysčių mišinys), halogeninti angliavandeniliai, smėlis, smulkus dirvožemis.

5.15 Priešgaisrinės saugos organizavimas. Priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemą sudaro priešgaisrinės gelbėjimo ir kitos pajėgos bei teisinės, organizacinės, ekonominės, socialinės, mokslinės, techninės priemonės, skirtos gaisrų prevencijai, jiems gesinti, žmonėms ir turtui gelbėti gaisro metu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas: 1) organizuoja ir vadovauja gaisrų gesinimui, žmonių bei turto gelbėjimui, ggaisro padarinių mažinimui; 2) organizuoja bei vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą; 3) pagal kompetenciją rengia ir priima priešgaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus; 4) tvirtina įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų priešgaisrinės saugos mokymo programas bei mokymo tvarką; 5) nustato minimalius priešgaisrinės saugos mokymo programų, pagal kurias įmonėse, įstaigose ir organizacijose yra mokomi valstybės tarnautojai ir darbuotojai, reikalavimus; 6) informuoja visuomenę priešgaisrinės saugos klausimais, skleidžia priešgaisrinės saugos žinias; 7) įgyvendina mokslinius, techninius laimėjimus priešgaisrinės saugos srityje; 8) skatina gyventojų, visuomeninių organizacijų, savanorių ugniagesių veiklą priešgaisrinės saugos srityje

6.1 Elektros srovės pavojingumas žmogui. El. srovė, tekėdama kūnu, gali nudeginti, pažeisti organizmo audinius chemiškai ir sutrikdyti fiziologinius bei biologinius procesus, t.y. sutrikdyti kūno ląstelių biosroves ir sukelti nevalingus raumenų judesius bei susitraukimus. Ypač jautrūs širdies ir plaučių audiniai, todėl dažniausiai įvyksta kvėpavimo ir kraujotakos organų paralyžius. Tuos reiškinius elektros srovė sukelia tiesiogiai, arba per centrinę nervų sistemą.

6.3 Apsaugos nuo elektros priemonės. 1)Atitveriant apsauginėms aptvaromis ir širmomis, 2)Pažeminti įtampą, 3)Naudoti transformatorius, 4)Naudoti papildomą ar dvigubą izoliaciją, 5)Įžeminti ar įnulinti elektros srovei laidžius įrenginių korpusus, 6)Kontroliuoti įtampą ir srovę, 7)Naudoti garsinę ir vizualinę signalizaciją, 8)Naudoti apsaugai skirtus įtaisus ir priemones, 8)Panaudoti signalines spalvas ir ženklus, 9)Atjungti įtampas, 10)Naudoti ekranavmo komplektus.

6.4 Žaibo pavojingumas, apsaugos priemonės. Gali padegti, sugriauti, žmogui ppavojingas elektros išlydis. Apsauga – žaibolaidžiai.

6.6 Reikalavimai personalui, dirbančiam su elektros įrenginiais: Elektrotechninis personalas, dirbdamas veikiančiuose elektros įrenginiuose, privalo užtikrinti pagal jam suteiktas teises šių Taisyklių ir kitų darbų saugos ir sveikatos norminių aktų vykdymą. Savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose gali asmenys: 1)ne jaunesni kaip 18 metų; 2)kurių sveikata patikrinta pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką ir periodiškumą; 3)išklausę įvadinį, pirminį darbo vietoje ir periodinį instruktavimą; 4)teoriškai ir praktiškai apmokyti saugos ir sveikatos darbe taisyklių ir instrukcijų; 5)nustatyta tvarka išmokyti atpalaiduoti nukentėjusįjį nuo elektros srovės ir suteikti jam pirmąją pagalbą; 6)atestuoti šių Taisyklių nustatyta tvarka; 7)turintys pažymėjimą ir atitinkamus įrašus jame. •Naujai priimti į darbą asmenys, kol neatestuoti, gali dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose tik prižiūrimi atestuoto elektrotechninio personalo darbuotojo. Šiuo atveju jie vadinami stažuotojais.

6.7 Patalpų ir sąlygų klasifikavimas elektrosaugos požiūriu. Elektros srovės pavojingumo atžvilgiu patalpos skirstomos į normalias, pavojingas ir labai pavojingas: normali (nepavojinga) patalpa – sausa, nedulkėta, chemiškai bei biologiškai neagresyvi patalpa, kurioje temperatūra ne aukštesnė kaip +35 oC; pavojinga elektros patalpa – patalpa, pasižyminti bent vienu iš šių požymių: 1)santykinis oro drėgnumas viršija 75 % arba yra elektrai laidžių dulkių; 2)laidžios grindys (metalinės, gelžbetoninės, plytų, žemės ir pan.); 3)vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė nei +35 oC; 4)patalpoje yra

galimybė vienu metu prisiliesti prie srovei laidžių neįžemintų elektros įrenginių korpusų ir prie srovei laidžių konstrukcijų, turinčių kontaktą su žeme; labai pavojinga patalpa: 1)šlapia patalpa; 2)patalpa su chemiškai arba biologiškai agresyvia aplinka; 3)patalpa, pasižyminti dviem ar daugiau pavojingoms patalpoms būdingais požymiais.

6.8 Statinės elektros pavojingumas. Apsaugos priemonės. Pavojingumas: statinė el. gali tapti gaisro ar sprogimo priežastimi; kai kuriais atvejais statinės el. išlydis gali traumuoti dirbantį žmogų. Apsauga: 1)įžeminti visas metalines dalis, kuriose gali atsirasti statinė el., 2)mažinti medžiagų varžą, 3)padidinti patalpos llaidumą, 4)Riboti skysčių tekėjimo greitį, 5)nenaudoti diržinių pavarų sprogiose ar dulkėtose patalpose.

7.1 Staigi mirtis. Ištinka sutrikus kraujotakai dėl širdies skilvelio virpėjimo, paveikus el. srovei, įvykus širdies infarktui arba staiga sustojus kvėpavimui (skendus, uždusus, užspringus..)

7.2 Gaivinimo veiksmai ištikus staigiai mirčiai. Sudaroma dirbtinė kraujotaka (pagrindinės rankos plaštakos pagrindas dedamas ant krūtinkaulio apatinio trečdalio, kita ranka dedama ant pagrindinės riešo arba suneriami pirštai, ištiestomis rankomis ritmiškais paspaudimais spaudoma krūtinės ląsta) ir dirbtinis kvėpavimas.

7.3 Gaivintojų veiksmų algoritmai. Gaivinant dviese: 1 oro įpūtimas, 2 krūtinkaulio ppaspaudimai (60 kart/min). Gaivinant vienam: 2 oro įpūtimai, 15 paspaudimų (80 kart/min).

7.5 Elektros trauma, žaibo smūgis. Elektros srovė plisdama pažeidžia kūno audinius ir gyvybiškai svarbius organus – širdį, smegenis. Dėl elektros srovės poveikio gali sutrikti širdies veikla, prasidėti kvėpavimo raumenų pparalyžius, žmogus gali mirti. Pirmoji pagalba 1)Būkite atsargūs. Nesilieskite prie elektros srovės šaltinio, nelieskite nukentėjusiojo, jei nesate įsitikinę, kad tai saugu! 2)Nutraukite žalingą elektros poveikį: išjunkite elektros srovę jungikliu elektros skydinėje, nustumkite nukentėjusįjį nuo elektros srovės šaltinio srovei nelaidžiu daiktu (pvz., sausa lazda). 3)Pagalbą teikite atsižvelgdami į sužalojimo pobūdį (sutvarstykite žaizdą, nudegimą, gaivinkite). 4)Kvieskite greitąją medicinos pagalbą, vežkite į gydymo įstaigą. Prie nukentėjusiojo, veikiamo aukštos įtampos elektros srovės (elektros srovės perdavimo linijos, transformatoriai) negalima nei artintis, nei jo liesti – elektros srovė veikia kelių metrų atstumu, lyjant – keliolikos metrų. Nemėginkite gelbėti – tai pavojinga jūsų gyvybei. Praneškite elektros tinklų tarnybai.

7.6 Paskendimas, uždusimas. 1. Kuo skubiau pasistenkite, kad vanduo nebetekėtų į nukentėjusiojo kvėpavimo takus. Gelbėkite ir gabenkite skęstantįjį atsargiai, nes ggalite jį dar labiau sužeisti. Ypač pavojingi yra kaklo slankstelių lūžiai bei galvos traumos, kurias patiria neriantieji po vandeniu. 2. Dirbtinį kvėpavimą „burna į nosį” pradėkite daryti dar jam esant vandenyje, kai tik kojomis pasiekiate dugną. Užčiaupkite skenduolio burną ir apžioję nosį pūskite orą. 3. Įvertinkite skenduolio būseną jį gelbėdami, gabendami, atvykę į krantą ar laukdami pagalbos. Nustatykite, ar jis sąmoningas (apžiūrėkite, kalbinkite, lieskite), įvertinkite kvėpavimą (išvalę burnos ertmę ir kilstelėję apatinį žandikaulį stebėkite krūtinės ląstos judesius, prikišę ausį prie jjo nosies klausykitės iškvepiamo oro garso, skruostu stenkitės pajusti iškvepiamo oro srovę), patikrinkite širdies veiklą (dviem pirštais vienoje kaklo pusėje, kiek toliau nuo gerklų – ,,Adomo obuolio” – pabandykite užčiuopti miego arterijos pulsavimą). 4. Jei skenduolis nekvėpuoja, neužčiuopiama širdies veikla, tai jį reikia gaivinti.

7.7 Užspringimas: 1)5 kartus pliaukštelėti per nugarą tarp menčių; 2)Jei pliaukštelėjimai nepadeda, užspringusįjį apglėbkite iš nugaros, vienos rankos kumštį uždėkite žemiau jo krūtinkaulio (tarp šonkaulių lanko apačios ir bambos), kita ranka sugriebkite kumštį. Tada greitu, stipriu judesiu spustelėkite į save ir į viršų (5 k.); 3)Kviesti pagalbą ir toliau kartoti 1-2 veiksmus. Nekvėpuojančiam žmogui atlikite dirbtinį kvėpavimą

7.8 Svetimkūniai akyse. Reikia kuo skubiau pašalinti svetimkūnį. Akies negalima trinti, nes svetimkūnis gali įsiskverbti į audinį. Jei svetimkūnis yra po apatiniu voku, o ašaros pačios savaime jo neišplauna, tuomet apatinį voką reikia šiek tiek patraukti žemys, akies obuolį pasukti į viršų, svetimkūnį pašalinti švaria nosinaite. Jei svetimkūnis yra po viršutiniu voku, tuomet žvilgsnis nukreipiamas į viršų, o pagalbininkas, patraukęs viršutinį voką žemyn ir į išorę, stikline lazdele, degtuku ar švariu pagaliuku išverčia voką į viršų. Taip gleivinė tampa puikiai matoma ir lengvai išvaloma. Tačiau jei nuolaužą pateko į akies junginę ar rageną, ją pašalinti gali tik gydytojas. Jei akies sužeidimas yyra atviras, būtinai uždėkite sterilų, akies nespaudžiantį, tvarstį. Šaldantis kompresas mažina stiprų skausmą ir slopina uždegimą. Reikia sutvarstyti ir sveikąją akį, nes jai judant kartu juda ir sužeistoji akis, o tai yra pavojinga.

Skysčio arba garų pavidalo cheminėmis medžiagomis nudegintą akį tuojau pat išskalaukite švariu drungnu vandeniu. Ligonį paguldykite ant nugaros, jo galvą pakreipkite į sužeistąją pusę. Nykščiu ir smiliumi praskleiskite ligonio vokus. Vandenį pilkite iš dubenėlio maždaug 10-15 cm aukščio į vidinį pažeistos akies kampą. Uždėkite sterilų tvarstį ir vykite pas gydytoją.

7.9 Apalpimas. Paguldykite apalpusį žmogų horizontaliai (be pagalvės) arba šiek tiek pakėlus kojas. Atverkite langą ar duris. Atsekite apykaklę, atriškite kaklaraištį. Apšlakstykite veidą, kaklą, krūtinę vandeniu. Duokite įkvėpti amoniako, patrinkite smilkinius vata, suvilgyta amoniake. Rankomis patrinkite smilkinius ir krūtinę. Paplokite ligoniui per veidą delnais arba rankšluosčiu, sumirkytu šaltame vandenyje. Pašildykite pėdas termoforu, apklokite. Apžiūrėkite, ar krisdamas žmogus neužsigavo galvos, ar nesusižeidė. Esant galimybei, pamatuokite arterinį spaudimą, jei jis būtų per žemas, skubiai kvieskite Greitąją medicinos pagalbą. Ligoniui atgavus sąmonę, pasiteiraukite apie savijautą (ar neskauda, ar nesilpna, ar nejaučia širdies pertrūkių ir pan.).

7.10 Miokardo infarktas – tai negrįžtamas miokardo (širdies raumens) dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo. Simptomai: dusulys, pykinimas, prakaitavimas, skausmas už krūtinkaulio, spaudimo, gniaužimo, vveržimo jausmas krūtinėje, vėmimas, mirties baimė, sąmonės netekimas. Pirmoji pagalba: Miokardo infarktas gydomas tik ligoninėje! Pirmąją pagalbą reikia suteikti iš karto, tik prasidėjus intensyviems skausmams krūtinėje. Nuo suteiktos pagalbos operatyvumo priklauso infarkto dydis! Ligoniui kas 5 minutės duodama sučiulpti tabletę arba purškiama po liežuviu nitroglicerino, taip pat 1 tabletė aspirino ir kviečiama greitoji medicinos pagalba. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį (miokardas žūva per 6 valandas).

7.11 Insultas. Pirmieji simptomai, kurie turėtų būti signalas kreiptis į gydytoją, yra tokie: galūnių tirpimas, staigus regos, rijimo sutrikimas, netikėtai atsiradęs galvos skausmas ir kt.

7.12 Šiluminis ir saulės smūgis. Skubiai išnešti žmogų iš karštos aplinkos, paguldyti pavėsyje ar vėsioje aplinkoje. Atsagstyti drabužius, būtinai paguldyti ant nugaros, kojas šiek tiek pakelti, pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius. Taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka. Būtina žmogų šaldyti – tam pravers sudrėkinta (37˚C ) paklodė, rankšluostis, šaltas kompresas, ledas. Jei žmogus sąmoningas – duoti gerti vandens. Skubiai kreiptis į medikus.

7.13 Nudegimas. 1)Atvėsinti nudegusią vietą; 2)Ieškoti kitų traumų ir gydyti jas; 3)Padėti ištikus šokui; 4)Kreiptis į gydytoją. Skausmą malšinti galima tekančio šalto švaraus srove. Tai ne tik sušvelnina skausmą, bet ir sulėtina gresiančių šoko simptomų atsiradimą. Griežtai draudžiama

žaizdas barstyti milteliais, tinti miltais ar riebalais. Nudegimus steriliai uždenkite (stebėkite, kad audiniai nebūtų pūkuoti, geriausia naudoti lininius audinius) ir laukite gydytojo. Jei nukentėjusysis dar sąmoningas, nevemia, kad attolintumėte gyvybei pavojingo šoko simptomus, duokite išgerti 500-1000 ml sūdyto vandens.

7.14 Nušalimas, sušalimas. Nušalimai būna I ai II laipsnių. Esant pirmojo laipsnio nušalimui, odą pakanka rūpestingai pašildyti. Smarkiai nušalusį žmogų tuojau pat gabenkite pas gydytoją. Bendras kūno sušalimas pasireiškia kūno temperatūrai nukritus žemiau 35˚C. Sušalusį žmogų svaigina, suretėja jo kvėpavimas ir širdies ssusitraukimai, jis gali netekti sąmonės. Nukentėjusįjį perkelkite į šiltą patalpą, jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, atsargiai paguldykite jį ant šono, jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat darykite dirbtinį kvėpavimą ir gaivinimą. Šlapius drabužius pakeiskite sausais. Sąmoningam žmogui duokite atsigerti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Neleiskite jam judėti, jokiu būdu netrinkite odos, neduokite gerti alkoholio.

Jei sušalo vaikas, veikti reikia ypatingai greitai. Vaiką šiltai susukite į storą audeklą ar antklodę ir gabenkite pas gydytoją. Jei žmogus nušalo galūnes, nuo pažeistų vietų nnuimkite darbužius, žiedus ar laikrodžius, uždenkite šiltais drabužiais ar apklotais. Nušalusias vietas steriliai aptvarstykite, jokiu būdu netrinkite ir nebandykite atverti susiformavusių pūslelių. Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, merkti į karštą vandenį ir pan.).

7.15 Apsinuodijimai. Nuodas – ttai medžiaga, kuri patekusi į organizmą sutrikdo jo funkcijas ir gali sukelti mirtį. Apsinuodyti galima dujomis, skysčiais, pasenusiais maisto produktais, grybais ir uogomis, augalais, vaistais, alkoholiu, narkotikais ir kt. Nuodai į organizmą patenka pro burną, kvėpavimo takus, per odą ir gleivinę. Kodėl apsinuodijimas pavojingas? 1)Bet koks apsinuodijimas pavojingas, nes sutrikdo svarbiausių organų ir sistemų funkcijas, gali sukelti mirtį. 2)Dažniausiai apsinuodijima netyčia (nežinoma, kad medžiaga nuodinga, nejuntama, kaip ji patenka į organizmą). 3)Apsinuodijęs žmogus paprastai pats sau pagalbos suteikti nebepajėgia. 4)Dažnai net labai nedidelis ypač stiprių nuodingųjų medžiagų kiekis gali sukelti mirtį. 5)Kai kuriems nuodams priešnuodžių nėra.

7.16 Apsinuodijimas anglies dioksidu. Požymiai: 1)Galvos skausmas. 2)Bendrasis silpnumas, pykinimas, vėmimas. 3)Ryškiai raudona oda. 4)Greitai prarandama sąmonė. 5) Gali kisti (dažnėja, retėja) pulsas, kvėpavimas. PPirmoji pagalba 1)Išeikite, išneškite nukentėjusįjį iš apnuodytos patalpos. 2)Atsagstykite jo apykaklę, pasirūpinkite, kad patektų gryno oro. 3)Jei nukentėjusysis nesąmoningas, paguldykite ant šono, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia). 4)Sustojus kvėpavimui, širdies veiklai, gaivinkite. 5)Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, vežkite į gydymo įstaigą.

7.17 Apsinuodijimas anglies monoksidu. Požymiai: 1)Galvos skausmas. 2)Bendrasis silpnumas, pykinimas, vėmimas. 3)Ryškiai raudona oda. 4)Greitai prarandama sąmonė. 5) Gali kisti (dažnėja, retėja) pulsas, kvėpavimas. Pirmoji pagalba 1)Išeikite, išneškite nukentėjusįjį iš apnuodytos patalpos. 2)Atsagstykite jo apykaklę, pasirūpinkite, kad patektų gryno oro. 33)Jei nukentėjusysis nesąmoningas, paguldykite ant šono, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia). 4)Sustojus kvėpavimui, širdies veiklai, gaivinkite. 5)Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, vežkite į gydymo įstaigą.

7.18 Apsinuodijimas maistu. Požymiai: 1)Bendrasis silpnumas. 2)Pykinimas. 3)Vėmimas. 4)Gali būti galvos, pilvo skausmai, viduriavimas. 5)Gali kisti odos ir gleivinės spalva. 6)Gali kisti (dažnėja, retėja) pulsas, kvėpavimas. 7)Nukentėjusysis praranda sąmonę, gali prasidėti traukuliai. Pirmoji pagalba: 1)Nutraukite nuodo patekimą į organizmą. 2)Jei nukentėjusysis nesąmoningas, paguldykite ant šono, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia). 3)Jei apsinuodijęs žmogus sąmoningas, sukelkite vėmimą (duokite išgerti 1-2 litrus šilto vandens, kiškite pirštus, šaukštą (atsargiai!) į burną, dirginkite ryklę). 4)Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, vežkite į gydymo įstaigą. (Visais atvejais, vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, būtina surinkti ir vežti kartu tas medžiagas, maisto produktus, vaistus, jų pakuotes su pavadinimais ir etiketėmis, augalų dalis ar kita, kuo žmogus galėjo apsinuodyti.)

7.19 Įkandimas ir alerginė reakcija. Alerginės reakcijos požymiai: 1)Niežėjimas alergeno patekimo į organizmą vietoje ar kitose kūno dalyse. 2)Paraudimas, patinimas, išbėrimas, pūslės patekimo į organizmą vietoje ar kitose kūno dalyse. 3)Bendras silpnumas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas. 4)Skausmai įvairiose kūno vietose. 5)Nerimas, baimė. 6)Pykinimas, vėmimas, viduriavimas. 7)Dusinimas. 8)Kraujospūdžio kritimas, sąmonės išnykimas, šokas. 9)Galimi traukuliai, klinikinė mirtis. Pirmoji pagalba: 1)Nutraukite alerginės medžiagos patekimą į organizmą (ištraukite vabzdžio geluonį). 22)Skubiai vykite į gydymo įstaigą. 3)Jeigu būklė darosi pavojinga gyvybei (žmogus dūsta, tinsta veidas, kaklas, atsiranda silpnumas, galvos svaigimas, skausmai ir t.t.), skubiai vežkite į gydymo įstaigą gulimoje ar pusiau sėdimoje padėtyje, kvieskite GMP, palaikykite svarbiausias gyvybines funkcijas (kvėpavimą, širdies veiklą), gaivinkite.

7.20 Žaizdos, trauminis šokas. 1)Gydyti traumas; 2)Pakelti ligonio kojas ir nuraminti jį; 3)Apkloti ligonį, kad nesušaltų; 4)Tikrinkite ligonio būklę (stabdyti kraujavimą, jei šokas dėl alergijos – suleisti į veną adrenalino, traumuotą ligonį ar sergantį miokardo infarktu nuskausminti ir t.t.) 5)Skubiai kviesti greitąją pagalbą.

7.21 Kraujavimas. Sunkių pasekmių suaugusiam žmogui gali sukelti tik dviejų ir daugiau litrų kraujo netekimas. Pats pavojingiausias kraujavimas būna pažeidus arterijas. Arterinis kraujas yra šviesiai raudonas, iš žaizdos liejasi pulsuodamas. Sužeidus veną, kraujavimas esti taip pat gana stiprus, iš žaizdos teka tamsiai raudonos spalvos kraujas. Sužeistą galūnę šiek tiek pakelkite į viršų, ant žaizdos uždėkite specialų sterilų tvarstį arba švarią sulankstytą nosinę, tvirtai sutvarstykite (tik nesuspauskite per stipriai). Jei kraujas persisunkia, ant viršaus uždėkite dar vieną tvarsčio sluoksnį. Jei kraujavimas yra arterinio pobūdžio ir paprastomis priemonėmis jo sustabdyti nepavyksta, pabandykite tarp kraujavimo vietos ir širdies užveržti arteriją. Tam naudokite plačius tamprius tvarsčius.

7.22 Žaizdų tvarstymas. Prieš tvarstymą, žaizdos kraštus reikėtų nuvalyti (bet į žaizdą nepilti!) dezinfekuojamaisias skysčias ((spiritu, jodo tirpalu). Žaizdą galima plauti tik specialiais (3% vandenilio peroksido arba steriliu furacilino tirpalu), negalima barstyti jokias milteliais, tepti tepalu. Po to ją reika uždengti sterilia marle, tvarsčiu (tiesiai ant žaizdos negalima dėti vatos, nesterilaus tvarsčio) ir sutvarstyti. Skirtingos kūno vietos tvarstomos įvairiais būdais. Bendrieji tvarstymo principai 1)Tvarstis turi dengti visą žaizdą arba sužalotą plotą. 2)Jis turi atitikti savo paskirtį (stabdyti kraujavimą, spausti, imobilizuoti). 3)Tvarstis turi gerai laikytis, nesmukti. 4)Jis neturi trikdyti sveikų audinių kraujotakos. 5)Tvarstis neturi riboti sveikų kūno dalių funkcijos, išskyrus atvejus, kai jos atlieka įtvaro funkciją. Pagrindiniai tvarstymo būdai: 1)Žiedinis tvarstis Tvarstis apie kūno dalį viniojamas žiedais. Kiekviena nauja vija uždengia prieš tai esančią. Žiediniu tvarsčiu tvarstoma kakta, kaklas, riešas, juo pradedamas visų kitų rūšių tvarstymas. 2)Spiralinis tvarstis Tvarstis vyniojamas spirale, kiekviena nauja vija dengia dalį prieš tai einančios vijos. Šis tvarstis naudojamas pailgoms kūno dalims tvarstyti. 3)Kryžminis (aštuoneto formos) tvarstis Tvarstis panašus į skaitmenį „8“. Tai dvi viduryje susikryžiuojančios kilpos, kurios gali būti vienodo arba skirtingo dydžio. Šis tvarstis tinka nelygioms kūno dalims, sąnariams tvarstyti. 4)Varpinis tvarstis Tvarstis vyniojamas spirale, kiekviena vija dengia dalį prieš tai einančios vijos ir perlenkiama. Šis tvarstis naudojamas pailgoms nevienodo dydžio kūno dalims tvarstyti.

7.23 Krūtinės ir pilvo žaizdos. Krūtinkaulio

lūžiai.1.Galimo lūžio vietoje dėkite šaltą kompresą, pūslę su ledu ar šaltu vandeniu. 2.Įtarus, jog krūtinkaulis gali būti lūžęs, reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Malšinkite skausmą. Krūtinės ląstos organų sumušimas. 1)Nuraminkite, patogiai paguldykite ar pasodinkite. 2)Jei skauda, duokite skausmą malšinančių vaistų (pvz., tabletę analgino). Jei manote, jog gali ištikti širdies infarktas, ir turite nitroglicerino, validolio, dėkite 1 tabletę po liežuviu, duokite gerti aspirino. Pastaba Nitroglicerino negalima duoti, jei yra šoko požymių, ligonis be sąmonės ar skundžiasi dideliu silpnumu. 3)Skubiai kvieskite greitąją mmedicinos pagalbą, vežkite į gydymo įstaigą. Pilvo traumą patyrusiam žmogui jokiu būdu negalima duoti valgyti ir gerti! Žaizdas reikia steriliai sutvarstyti, jei iš žaizdos kyšo koks nors svetimkūnis – jokiu būdu negalima jo patiems traukti. Reikia nedelsiant vykti į ligoninę. Jei sužeidimas padarytas buku daiktu, tai gali sukelti stipresnį ar silpnesnį vidinį kraujavimą. Priklausomai nuo to, į kurią kūno dalį buvo smogta, gali būti pažeisti ir vidaus organai. Sutrenkus pilvą, dažniausiai jaučiamas priekinės pilvo raumenų sienos tempimas, be to, greitai aatsiranda šoko simptomai. Dažnai šiais atvejais pažeidžiamos žarnos, skrandis, kepenys. Smūgis į juosmenį gali pažeisti inkstus (tokio pažeidimo simptomas – kraujingas šlapimas). Bet koks didesnį kraujo išsiliejimą ar šoko simptomus sukėlęs sumušimas yra pakankam dingstis nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei ssmūgis teko į pilvą, nukentėjusį guldykite ant nugaros, po jo keliais pakiškite susuktą antklodę, ir tada gabenkite į ligoninę. Inkstų pažeidimo atveju nukentėjęs guldomas ant šono ir taip pat kuo skubiausiai vežamas pas gydytojus.

7.24 Galvos traumos. Galvos smegenų trauma. Paguldykite ligonį ant šono, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia). Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kaukolės lūžiai. Paguldykite sužeistąjį. Suteikite ramybę. Malšinkite skausmą. Skubiai vežkite į gydymo įstaigą gulimoje padėtyje. Ant tos vietos, kurioje galimas lūžis, dėkite šaltą kompresą, pūslę su ledu ar šaltu vandeniu.

7.25 Galūnių lūžiai, imobilizavimas. 1.Įtarus, jog yra lūžis, išnirimas, panirimas, draudžiama bandyti sudėti lūžgalius į vietą, išnirimą tempti! 2.Lūžus kaulams, panirus, išnirus nukentėjęs žmogus turi vykti ar būti vežamas į gydymo įstaigą. 3.Transportuoti nukentėjusįjį galima tik imobilizavus ppažeistą sritį! Neimobilizavus dėl stipraus skausmo gali ištikti šokas. Neimobilizavus lūžusio kaulo galai gali pažeisti kraujagysles, nervus, gyvybiškai svarbius organus, todėl žmogus gali mirti arba likti invalidas. Imobilizacija ¬- lūžio, išnirimo, panirimo įtvėrimas tokiu būdu, kad sužalota sritis nejudėtų. 1.Imobilizuojant lūžį įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai. 2.Imobilizuojant sąnarį įtveriamos abipus esančios kūno dalys. 3.Atskirais imobilizacijos atvejais galimi specialūs įtvėrimo būdai. 4.Naudojant standžius, kietus įtvarus, po jais būtina padėti paklotą. 5.Įtvaro negalima dėti ant žaizdos! Jei lūžis atvirasis, prieš imobilizaciją būtina ssustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą.

7.26 Stuburo lūžimas. Įtarus stuburo traumą, ligonis guldomas ant nugaros, ant lygaus kieto pagrindo. Draudžiama lankstyti ar sukinėti stuburą, nes šie veiksmai gali pasunkinti nugaros smegenų ar nervinių šaknelių pakenkimą. Ypatingai svarbu nesukinėti ir nejudinti galvos. Ligonio transportavimui į gydymo įstaigą būtina iškviesti GMP. Ligonio, patyrusio stuburo traumą, pervežimui rekomenduojama imobilizacija: ligonis guldomas ant kieto lygaus pagrindo (tam tinka plati lenta, durys). Kaklas ištiestas, galva neutralioje padėtyje. Iš abiejų galvos pusių dedami smėlio maišeliai, per kaktą ir abu smėlio maišelius 10cm pločio juosta galva pririšama prie lentos. Šis įtvirtinimas apsaugo nuo kaklo judesių transportavimo metu. Kita juosta prie lentos fiksuojama krūtinės ląsta. Trečia juosta prie lentos pririšamas dubuo. Ketvirta juosta per kelius prie lentos pririšamos kojos (vietoj juostų galima panaudoti diržus, lipnią medicininę juostelę). Tokioje padėtyje yra saugu transportuoti ligonį, nes negalimi nei kaklo nei juosmens judesiai.

8.1 Darbdavių pareigos saugos ir sveikatos srityje: 1)Laikytis saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, sudaryti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas; 2)Instruktuoti darbuotojus ir mokyti juos saugiai dirbti; 3)Kontroliuoti, kaip jie laikosi saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų; 4)Aprūpinti juos saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais, apsaugos priemonėm, teikti medicinos paslaugas; sudaryti normalų darbo ir poilsio režimą; 5)Nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nnelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų; 6)Tvirtinti saugos ir sveikatos bei pareigines instrukcijas; Darbuotojų pareigos: 1)Saugoti savo ir kitų sveikatą; 2)Susipažinti su saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais ir vykdyti pagal atliekamų darbų specifiką; 3)Dirbti su specialiais drabužiais, naudotis apsauginėmis priemonėmis; 4)Informuoti darbdavį apie nelaimingus atsitikimus.

8.2 Potencialiai pavojingi įrenginiai (didesnio pavojingumo priemonės, kurią naudojant darbe pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai dėl jose sukauptos energijos, vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių): garo katilai, vandens šildymo katilai, slėginiai indai, įranga dujoms, suskystintoms ar birioms medž. supilti ar išpilti slėgimo būdu ir jų talpyklos, keliamieji kranai, liftai, keltuvai, el. įrenginiai, branduolinės energijos ar radioaktyvių medž. naudojimo įrenginiai. Pavojingi darbai (rizikos turintys darbai, kurių metu galimas atsitiktinis pavojingo, kenksmingo veiksnio, susijusio su darbo pobūdžiu arba anomaliai pasikeitusio kenksmingo veiksnio poveikis): darbai su potencialiai pavojingais įrenginiais (jų derinimas, išbandymas, eksploatavimas, techninė priežiūra); darbai su kenksmingom medž., lipesniosiomis dujomis, nuodingomis medž.; darbai šuliniuose, tuneliuose; aukščiau kaip 5m nuo žemės; po vandeniu, veikiančiuose el. įrenginiuose.

8.3 Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė. Atlieka: Valstybinė darbo inspekcija(kad būtų užtikrinta darbų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija), Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba(kontroliuoja, ar laikomasi darbo ir darbų saugos įstatymų, kitų šiuos klausimus reglamentuojančių teisės aaktų), Valstybinė energetikos inspekcija (vykdyti LT fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių valstybinę prižiūrą ir kontrolę, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų energijos išteklių vartojimą, energijos tiekimą), Valstyb. atominės energetikos inspekcija (užtikrina saugų branduolinių ir radioaktyvių medž. ir atominės energijos naudojimą ir priežiūrą inspekcijos kontroliuojamuose objektuose), Valstybinė priešgaisrinės priežiūros inspekcija (vykdo gaisrų prevenciją, užtikrina technines bei organizacines priemones gaisrams gesinti, atlieka gelbėjimo darbus, kontroliuoja kaip vykdomi gaisrinės saugos normų ir taisyklių reikalavimai projektuojant, statant ir eksploatuojant pastatus, taip pat dirbant darbus, galinčius sukelti gaisrą).

8.4 Vidinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė. Atlieka įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistai ir darbuotojų atstovai. Tikrinama kaip įmonėje vykdomi teisės aktų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais reikalavimai; ar padalinių vadovai sudaro saugias ir sveikas darbo sąlygas; ar aprūpina darbuotojus visomis darbo sąlygas atitinkančiomis asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsauginėmis priemonėmis; ar užtikrina reikiamą jų priežiūrą; kaip vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus asmenys, atsakingi už kenksmingų medž. laikymą ir naudojimą, statinių ir potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimą, darbų priežiūrą bei vykdymą.

8.5 Darbų saugos ir sveikatos socialinė partnerystė. Atlieka 1)LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (teikia inspekcijoms siūlymų dėl saugos ir sveikatos darbe būklės kompleksinių tikrinimų ekonominės veiklos srityse; vertina darbuotojų saugos ir sveikatos būklę šalyje; analizuoja LT

ūkio ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo valstybines programas, teikia išvadas), 2)Teritorinės ir atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos (Nagrinėja darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politikos įgyvendinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų įmonėse prevencijos klausimus), 3)Įmonių profesinės sąjungos (gina savo narių sveikatos ir gyvybės išsaugojimo darbe interesus, jų atstovai dalyvauja tiriant lengvus nelaimingus atsitikimus), 5)Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas (analizuoja, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įmonėje ir rengia siūlymus, atitinkančius ddarbdavio ir darbuotojo interesus saugai ir sveikatai gerinti; dalyvauja tiriant profesines ligas, nelaimingus atsitikimus darbe, pakeliui į darbą; analizuoja jaunesnių kaip 18m. amžiaus asmenų ir moterų darbo sąlygas).

8.6 Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas, instruktavimas. Įmonės, įstaigos ar organizaacijos darbdavys turi būti atestuojamas drabuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Jei darbdavys yra atestuotas kaip darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, jis atleidžiamas nuo šio atestavimo. Atestuojama kas 5 metai. Darbdaviai, jų įgalioti asmenys mokomi mokymo institucijose, kurios turi licenciją mokyti, tačiau turi teisę rrengtis šiam atestavimui ir savarankiškai. Mokymas vyksta pagal Darbo rinkos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinus mokymo planus. Darbdavius, jų įgaliotus asmenis atestuoja mokymo institucijos sudaryta ne mažiau kaip trijų asmenų atestacinė komisija, kurioje dalyvauja atestuoti darbuotojų saugos ir ssveikatos klausimais darbdaviai arba saugos ir sveikatos tarnybų specialistai ir Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius. Teigiamai įvertinus žinias, išduodamas nustatytos formos pažymėjimas, o įvertinus žinias nepatenkinamai, pakartotinai tikrinti žinias leidžiama ne anksčiau kaip po dviejų savaičių. Atestavimo rezultatai įforminami atestavimo protokole ir saugomi nustatytais dokumentų saugojimo terminais. Privalomi darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažai: įvadinis, pirminis darbo vietoje, periodinis darbo vietoje, papildomas darbo vietoje, specialusis darbo vietoje.

8.7 Atsakomybės formos, pažeidus darbų sagos reikalavimus. Drausminė atsakomybė taikoma už darbų saugos teisės aktų pažeidimus, kurie juridiškai traktuotini kaip darbo drausmės pažeidimai. Įmonės, organizacijos vadovas gali skirti šias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, atleidimą iš darbo. Administracinė atsakomybė taikoma už darbų saugos teisės aktų pažeidimus. Administracine tvarka bausti darbuotojus nustatyto dydžio piniginėmis baudomis turi teisę valstybinę kkontrolę vykdančių institucijų inspektoriai. Pareigūnai šiuo atveju – tai darbdavio įgalioti asmenys, kurie darbo sutartimi ar pareigine instrukcija yra įpareigoti užtikrinti darbų saugą atitinkamame darbo objekte. Materialinė atsakomybė. Darbdaviui ar pareigūnui, pažeidusiam darbų saugos reikalavimus ir padariusiam materialinę žalą įmonei (už avarijų, griuvimo metu sugadintus įrenginius bei medžiagas) ar konkrečiam asmeniui (už jo sužalojimą nelaimingo atsitikimo metu arba jei jis suserga profesine liga) taikoma visiška ir ribota materialinė atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė. Kai dėl LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ar kkitų saugos darbe teisės aktų pažeidimų galėjo sukelti (nors nesukėlė) nelaimingų atsitikimų žmonėms, avariją ar kitokias sunkias pasekmes, šių pažeidimų kaltininkas baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų arba bauda. Kai nurodyta veika sukelia nelaimingus atsitikimus žmonėms, avarijas ar kitas sunkias pasekmes, tai kaltininkas baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų arba bauda.

8.8 Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų klasifikavimas. Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe,

įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Lengvas nelaimingas atsitikimas – tai įvykis, kurio

metu darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių

nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai. Po tam tikro laikotarpio nukentėjęs pasveiksta be liekamųjų pasekmių.

Sunkus nelaimingas atsitikimas – tai įvykis, kurio metu darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą

traumą. Tai kaulų lūžiai, galūnių amputacijos, III-IV laipsnių nudegimai ir kt. Sunkių nelaimingų atsitikimų

klasifikaciniai požymiai nurodomi Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose. Mirtinas nelaimingas atsitikimas – tai įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta. Grupinis nelaimingas atsitikimas – tai įvykis, kurio metu nukentėjo du ir daugiau darbuotojų.

8.9 Lengvų nelaimingų atsitikimų tyrimas. Įvykus lengvam n.a., nukentėjusysis privalo apie ttai nedelsdamas pranešti darbo vadovui arba darbdaviui. Darbuotojai, matę ar sužinoję apie įvykį, turi nedelsdami suteikti nukentėjusiajam pagalbą ir pranešti nukentėjusiojo darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui.• Darbdavys (jo įgaliotas asmuo) privalo nedelsdamas organizuoti pirmosios pagalbos suteikimą, o prireikus nukentėjusįjį nugabenti į gydymo įstaigą.• Apie įvykusį n.a. atsitikimą darbdavys (jo įgaliotas asmuo) privalo nedelsdamas pranešti įmonės profesinei sąjungai, privalo darbo vietą ir įrenginių būklę išsaugoti, kokia ji buvo n.a. metu, iki n.a. bus ištirtas. Šiuo atveju dokumentuojama ir surašomas aktas.• Lengvą n.a. atsitikimą tiria dvišalė komisija, sudaryta darbdavio įsakymu iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo.• Darbdavys privalo sudaryti tinkamas sąlygas tirti n.a. Lengvą n.a. dvišalė komisija privalo ištirti per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos.• Ištyrusi lengvą n.a., komisija surašo N-1 arba N-2 formos aktą ir jį pasirašo visi komisijos nariai. Darbdavys, gavęs nelaimingo atsitikimo N-1 ar N-2 formos aktus su tyrimo medžiaga, savo parašu bei įmonės antspaudu patvirtina, kad susipažino su tyrimo medžiaga.• Lengvo nelaimingo atsitikimo N-1 ar N-2 formos akto ir tyrimo medžiagos originalas paliekamas įmonėje, o po vieną patvirtintą akto kopiją darbdavys per 3 dienas privalo išsiųsti visiems, kam nurodo įstatymas.

8.10 Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrimas. Jam įvykus darbdavys privalo iškart po įvykio pagal nustatytą formą pranešti mmiesto (rajono), apylinkės, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, prokuratūrai; Valstybinei darbo inspekcijai; suinteresuotoms įstaigoms; nukentėjusiojo šeimai. Tiria valstybinis darbo inspektorius. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai. Tyrime gali dalyvauti draudimo įstaigos atstovas. Inspektorius privalo ištirti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų. Ištyręs sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą, darbo inspektorius surašo N-1 arba N-2 formos aktą, nurodydamas, kokie darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai ir jų reikalavimai buvo pažeisti, ir jį pasirašo. Darbdavys, pasibaigus N-1 formos akte nurodytų priemonių įvykdymo laikui, apie šių priemonių įvykdymą privalo per 3 darbo dienas raštu pranešti valstybiniam darbo inspektoriui.

8.11 Traumatizmo analizės metodai ir rodikliai. Metodai: •topografinis, kada aiškinamasi, kokiuose cechuose, įmonėse įvyksta daugiausia traumų; •monografinis, kai nustatinėjama, kokie įrenginiai, mechanizmai, darbo zonos pavojingiausios; •tinklinio plano metodas, kuriuo nustatinėjamas priežastinis traumų ryšys; •traumų analizė pagal amžių, darbo laiką, pamainos laiką, laiką nuo darbo pradžios ir pan.; •statistinis metodas.Rodikliai: traumų dažnis, traumavimo pasekmių sunkumas.

8.12 Darbo ir poilsio laikas. • Normali darbuotojų darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 darbo valandų per savaitę.• Vidutinis maksimalus darbo laikas kartu su viršvalandžiais per 7 dienas neturi viršyti 48 val..• Darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti negali būti ilgesnė kaip 12 val. per parą. •Išimtiniais atvejais

tam tikrų kategorijų (gydymo, socialinės globos, vaikų auklėjimo įstaigų, avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kt.) darbuotojų, budėtojų, dirbančių patalpose, darbo laikas per parą gali būti ilgesnis. Šiuo atveju vidutinis savaitės darbo laikas per 7 dienas neturi viršyti 48 val., o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 val.• Darbų, kuriems taikomi šie darbo ir poilsio režimai, sąrašą tvirtina Vyriausybė. Paaugliams (16-18 metų asmenims) nustatomas sutrumpintas darbo laikas – ne daugiau kaip 8 val. per parą kartu ssu kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę.• Vaikams iki 16 metų darbo laikas yra iki 2 val. per dieną per mokslo metus ir 12 val. per savaitę, jeigu dirbama per trimestrą arba pusmetį, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 val. per dieną ir 35 val. per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne per mokslo metus (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 val. pper dieną ir 40 val. per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų).•Darbuotojams nustatoma 5 darbo dienų savaitė su 2 poilsio dienomis.• Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų 5 darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma 6 darbo dienų savaitė su 11 poilsio diena.•Darbas naktį apima laiką atitinkamai nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto.• Naktinių pamainų darbuotojų darbo laikas neturi viršyti 8 valandų per parą. Sutrumpinti nakties darbo laiką gali būti numatyta kolektyviniuose sutarimuose ir kolektyvinėse sutartyse, o jeigu jų nėra – darbo sutartyse. Dirbantiems lauke ir nešildomose patalpose (kai aplinkos temperatūra yra mažesnė kaip -10°C) privalo būti suteikiamos specialios pertraukos. Kasmetinės atostogos yra minimalios ir pailgintos. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos. •Darbuotojams iki 18 metų, invalidams, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems namuose vaiką invalidą iki 16 metų amžiaus, atostogų trukmė – 35 kalendorinės dienos. •Darbuotojams, kurių darbas susijęs su nervine, emocine, protine įtampa ar profesine rizika suteikiamos pailgintos iki 58 kalendorinių dienų atostogos.