Naujosios technologijos. vertybinių popierių birža
TURINYS
ĮVADAS………………………… 3
1. Lietuvos vertybinių popierių rinkos apžvalga……………………. 4
1.1. Vertybiniai popieriai…………………….. 4
1.2. Vertybinių popierių rinkos dalyviai……………………. 4
1.2.1. Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža………………… 4
1.2.2. Viešosios Apyvartos tarpininkai………………….. 4
1.2.3. Lietuvos Centrinis VP Depozitoriumas……………. 4
1.2.4. Kliringo Bankas……………………. 6
1.2.5. Eminentai…………………….. 6
1.2.6. Investuotojai……………………. 6
1.2.7. Klientai……………………… 6
1.2.8. Vertybinių popierių Komisija……………………. 6
2. Vertybinių popierių rinkos įkaitai užsienio šalyse……………….. 6
2.1. Skaitmeninė revoliucija pradeda ryti savo vaikus……………… 6
2.2. Egzaminas Interneto ekonomikai…………………. 7
3. Naujosios technologijos ir Lietuvos VP rinka……………… 7
3.1. Nacionalinės Vertybinių Popierių Biržos teikiamos paslaugos……….. 7
3.1.1. Nepertraukiamos prekybos duomenys realiu laiku ir su pavėlavimu….. 7
3.1.1.1. Interneto tinklapis……………………. 8
3.1.1.2. Trumposios SMS žinutės………………… 8
3.1.1.3. Duomenų siuntimo sistema (DSS)……………….. 8
3.1.2. Dienos prekybos rezultatai………………… 10
3.1.3. Bendrovių pranešimai apie esminius įvykius……………… 10
3.1.4. Duomenų bazės………………………… 10
3.1.4.1. Vertybinių popierių prekybos rezultatų duomenų bazės……… 10
3.1.4.2. Emitentų finansinių duomenų bazės……………….. 10
3.1.5. Leidiniai……………………….. 11
3.1.6. Specialūs užsakymai……………………….. 11
3.1.7. Kontaktai……………………… 11
3.2. NVPB informacinės palaugos platintojai………………….. 11
3.3. Naujųjų technologijų įtaka atskiroms LLietuvos VP rinkos dalyviams……… 12
3.3.1. Elektroninis puslapis ženkliai pagerino finansinius AB FMĮ FINASTA rodiklius………………………… 12
3.3.2. Augantis techninis pranašumas bei mažinami įkainiai ženkliai gerina „Jūsų Tarpininko“ rezultatus………………………. 13
IŠVADOS………………………… 14
LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………… 15
PRIEDAI………………………… 16
ĮVADAS
Vertybinių popierių sąvoka buvo žinoma jau nuo vėlyvųjų viduramžių. Tuomet, didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu, atsivėrė plačios erdvės tarptautinei prekybai. Verslininkams prireikė didžiulio kapitalo, norint pasinaudoti puikiomis aplinkybėmis. Užjūrio rinkų įsisavinimas ir prekių pardavimas tapo neįmanomu pavieniams asmenims. Dėl šios priežasties atsirado akcinės bendrovės – anglų ir olandų kompanijos, prekiaujančios su Ost – Indija; jos ir tapo pirmaisiais VP eemitentais. XVI- XVII amžiuje Anglijoje steigėsi akcinės bendrovės, finansuojančios anglies gavybą, kitas kapitalui imlias šakas. Tuo metu anglų brokeriai sudarinėjo sutartis tiesiog gatvėse arba kavinėse. Iš čia kilo “gatvės” rinkos pavadinimas.
Prasidėjus pramonės perversmui ir susikūrus apdirbimo įmonėms, plačiai paplito akcijų pprekyba. Tam tikslui Londono brokeriai 1773 m. išsinuomavo dalį karališkosios pinigų keityklos patalpų. Taip atsirado pirmoji pasaulyje Londono VP birža, o kartu su “gatvės” rinka pradėjo vystytis ir “organizuota” rinka.
Pirmoji amerikietiška VP birža pradėjo veikti 1791 m. Filadelfijoje, o po metų- garsios Niujorko VP biržos pirmtakė.
Pradžioje biržos prekiavo ne tiek akcijomis, kiek obligacijomis, kurias noriai leido vyriausybė ir geležinkelio kompanijos, kurioms reikėjo itin didelių lėšų, stambiai mašinų gamybos infrastruktūrai sukurti.
Perėjimas prie akcinės nuosavybės XIX pabaigoje sąlygojo biržų specializaciją akcijų prekyboje, o obligacijų prekyba apsistojo “gatvės” rinkoje. 60 -ais XIX amžiaus metais Vokietijoje atsirado universalūs investiciniai bankai, apsiėmę vykdyti visas tarpines operacijas su VP. Eksplotuodami netradicinius kapitalo šaltinius ir formuodami vos ne ištisas pramonės šakas, jie turėjo didžiulę reikšmę ppirmaujančių šalių (tokių, kaip JAV, Švedijos, Prancūzijos) pramonės vystyme. Iš šių šalių brokerinis verslas toliau plito po kitas pasaulio šalis.
Situacija šiandienos elektroninės komercijos rinkoje dažnai lyginama su geležinkelių suklestėjimu XIX amžiaus viduryje. Tada technologijų bumas prilygo isterijai – atrodė, kad geležinkelio transportas pakeis visą ekonomiką, buvo kuriami fantastiškiausi projektai, investuojami šimtai milijonų dolerių. Atrodė – kuo daugiau geležinkelio kelių, kuo daugiau garvežių, tuo sparčiau vystysis ekonomika. Siūlyta geležinkelio bėgius nutiesti iki kiekvienų namų (ar tai neprimena dabar pasigirstančių planų prie iinterneto prijungti kavinukus ir šaldytuvus?), kelionę į kiekvieną pasaulio kampelį paversti smagiu pasisėdėjimu prie staliuko prabangiame restorane. Po poros dešimtmečių paaiškėjo, kam geležinkelio transportas yra naudingas, o kam jo neįmanoma pritaikyti. Šimtai geležinkelio bendrovių bankrutavo, dalis spekuliantų, už milijonus supirkinėję geležinkelių trasas, liko su beverčiu turtu – niekam nereikalingais bėgiais ir pylimais. Tokį pat nuosmukį dėl staiga prablaivėjusių investuotojų dabar patiria ir elektroninis verslas. Tik dabar pradedama susivokti, kam galima pritaikyti internetą, o kam jis nėra tinkamas. Geležinkelių įtaka vėlesnei išsivysčiusių šalių ekonomikos gerovei buvo didelė, tačiau ne lemiama. Lygiai taip pat ir dabar nereikia pervertinti interneto įtakos šiandienos ekonomikos išsivystymui. Pagal amerikiečio ekonomisto profesoriaus P. Krugmano stebėjimus, pastaruosius penkerius metus JAV ekonomika būtų sėkmingai augusi, net jei ir elektroninė komercija nebūtų tapusi tokia populiari.
1. LIETUVOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS APŽVALGA
1.1. VERTYBINIAI POPIERIAI
Vertybiniai popieriai (VP) – tai serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. VP rūšys – akcijos, obligacijos, Vyriausybės vertybiniai popieriai, taupymo lakštai, teisės ir kt.
Vertybiniai popierių apyvarta gali būti pirminė (pasiūlymas įsigyti VP jų išleidimo metu bei jų perleidimas investuotojų nuosavybėn) ir antrinė (pasiūlymas įsigyti jau išleistų į aapyvartą VP, taip pat jų perleidimas kitiems investuotojams). Akcinės bendrovės akcijos ir obligacijos, Vyriausybės vertybiniais popieriai gali būti platinami ir jais prekiaujama viešai kreipiantis į visuomenę, ir (arba) kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų (vieša VP apyvarta). Pagal sandorio vietą yra išskiriama biržinė ir užbiržinė VP apyvarta.
1.2.VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS DALYVIAI
Lietuvos vertybinių popierių rinką sudaro šie dalyviai:
1. Nacionalinė vertybinių popierių birža
2. Viešosios apyvartos tarpininkai
3. Centrinis depozitoriumas
4. Kliringo bankas
5. Emitentai
6. Investuotojai
7. Klientai
8. LR Vertybinių popierių komisija
1.2.1. NACIONALINĖ VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽA
– akcinė bendrovė, įsteigta VP pasiūlos ir paklausos koncentravimui, sudaranti galimybę visiems rinkos subjektams per viešosios apyvartos tarpininkus operatyviai sudaryti sandorius pagal kursą, realiai atspindintį susiklosčiusios VP rinkos konjunktūrą.
1.2.2. VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAI
Viešosios apyvartos tarpininkai – finansų maklerio įmonės arba banko specializuoti finansų maklerio padaliniai (toliau – FMĮ), investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės.
1.2.3. LIETUVOS CENTRINIS VERTYBINIŲ POPIERIŲ DEPOZITORIUMAS
Centrinis depozitoriumas pradėjo savo veiklą kaip NVPB padalinys, o nepriklausoma institucija – nepelno įmone tapo 1994m. vasario 25d. Akcinė bendrovė „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ VP rinkos subjektams, atliekantiems operacijas su VP, dabar teikia šias paslaugas:
• Atidaro sąskaitų tvarkytojų (emitentų ir FMĮ) bendrąsias ir asmenines (investuotojų) vertybinių popierių sąskaitas bei jas tvarko;
• Atlieka VP pervedimo operacijas, susijusias su biržiniais ir užbiržiniais sandoriais bei vertybinių popierių įvykiais;
• Organizuoja ir aptarnauja atsiskaitymus per kliringines sąskaitas, kiek ttai susiję su VP sąskaitų tvarkymu; užtikrina vienalaikį lėšų ir VP pervedimą tarp VP sąskaitų tvarkytojų sąskaitų;
• Kontroliuoja rinkoje cirkuliuojančių VP emisijų apimtis; užtikrina VP apskaitos vientisumą ir saugumą;
• Vykdo informacijos apie VP apskaitą kaupimo, apdorojimo ir platinimo funkcijas; yra atsakingas už VP duomenų bazės formavimą VP rinkai;
• Tikrina, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi VP apskaitos taisyklių ir instrukcijų; rengia ir konsultuoja VP apskaitos specialistus;
• Rengia ir teikia VPK tvirtinti vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisykles; rengia ir tvirtina VP apskaitos instrukcijas.
1.2.4. KLIRINGO BANKAS
Tai institucija, užtikrinanti piniginių atsiskaitymų įvykdymą už sandorius su VP tarp FMĮ ir bankų pagal gautas iš Centrinio depozitoriumo atsiskaitymo instrukcijas. Centrinis depozitoriumas ir Kliringo bankas (šiuo metu – Lietuvos banko Atsiskaitymų centras) užtikrina VP ir pinigų pateikimo vienu metu principą.
1.2.5. EMINENTAI
Emitentai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys (tarp jų ir Finansų ministerija ir Lietuvos bankas), savo vardu siūlantys leisti ar leidžiantys vertybinius popierius, siekiant pritraukti laisvas investuotojų lėšas.
1.2.6. INVESTUOTOJAI
Investuotojai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys savo vardu nuosavybės teise turintys bent vieną kokios nors bendrovės vertybinį popierių.
1.2.7. KLIENTAI
Tai fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie naudojasi FMĮ teikiamomis paslaugomis perkant ir parduodant VP biržoje ar už biržos ribų, gauna konsultacijas investavimo klausimais, suteikia
makleriams įgaliojimus tvarkyti ar valdyti jų VP portfelį, turi finansų maklerio įmonėse atsidarę VP sąskaitas.
1.2.8.
– valstybinė institucija, atliekanti VP rinkos priežiūros ir reguliavimo, investuotojų apsaugos bei kitas Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių rinkos įstatyme numatytas funkcijas.
2. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS ĮKAITAI UŽSIENIO ŠALYSE
2.1. SKAITMENINĖ REVOLIUCIJA PRADEDA RYTI SAVO VAIKUS
Dar prieš 6 mėnesius ekonomikos temomis rašantys Vakarų Europos ir Jungtinių Valstijų leidiniai mirgėjo antraštėmis – senosios, klasikinės ekonomikos dienos yra suskaičiuotos, ateitis priklauso naujajai ekonomikai. Didelių, ilgą istoriją turinčių koncernų vadybininkai aapstulbę stebėjo, kaip vos porą mėnesių gyvuojančios elektroninės komercijos, interneto paslaugų teikimo bendrovės vertybinių popierių biržose pernakt būdavo įvertinamos šimtais milijonų ar milijardais dolerių, kuriems uždirbti anksčiau reikėdavo dešimtmečių. E-party – taip dabar amerikiečių ekonomistai vadina šį vos prieš pusmetį buvusį laikotarpį. Deja, visi vakarėliai anksčiau ar vėliau baigiasi – staiga investuotojai susigriebė, kad į IT rinką įdėti milijardai labai retai duoda pelną. Kurį laiką firmų nuostoliai buvo kompensuojami didelės aukštųjų technologijų bendrovių akcijų paklausos vertybinių popierių biržose, tačiau kai ssusidomėjimą ir čia pakeitė nerimas, e-party pakeitė liūdnos pagirios. Atlikę rinkos analizę, investicijų banko “Merrill Lynch” interneto analitikai paskelbė, kad apie 75% visų elektroninės komercijos srityje dirbančių firmų yra pasmerktos žlugti. Ekonomikai skirtuose Vakarų Europos ir Jungtinių Valstijų leidiniuose atsirado nnaujos antraštės – nėra nei naujosios, nei senosios ekonomikos, tėra viena tikroji ekonomika.
2.2. EGZAMINAS INTERNETO EKONOMIKAI
Tie verslininkai, kurie pavasarį pardavė savo elektroninės komercijos firmas, dabar save vadina laimės kūdikiais – jie tapo milijonieriais ir gali iš šalies stebėti, kaip kitos šios srities bendrovės dabar kapanojasi skolų ir kreditorių ieškinių klampynėje. Gegužės mėnesį vokietis S. Glänzeris pardavė kontrolinį on-line aukciono “Ricardo” akcijų paketą Didžiosios Britanijos firmai QXL. Tada už vieną “Ricardo” akciją biržoje buvo duodama 200 eurų, o dabar jos vertė tik 40. Pavėlavusiems parduoti savo kompanijas dabar sunkios dienos. Vokietijos bendrovė “letsbuyit.com” jau porą mėnesių nesėkmingai bando įsiūlyti savo vertybinius popierius. Kai pirmą kartą investuotojai už akcijas pasiūlė po 7 eurus, “letsbuyit.com” nutraukė akcijų platinimą: buvo planuota už kiekvieną akciją ggauti 14 eurų. Tačiau vėliau už akcijas nebuvo įmanoma gauti ir po 3 eurus.
Per 6 mėnesius aukštųjų technologijų vertybinių popierių rinka apsivertė aukštyn kojomis. Pirmą kartą per visą interneto ekonomikos istoriją investuotojai iš IT rinkoje veikiančių firmų pradėjo reikalauti aiškių ir pagrįstų verslo planų, realių, o ne į mokslinės fantastikos sritį orientuotų elektroninio verslo idėjų. Uždirbti pinigų dabar gali tikėtis tik tie, kurie gauna pelną arba turi konkrečių planų, kaip toliau plėtoti savo verslą. Tie, kurie tikėjosi tapti milijonieriais vien ppasiskelbę, kad kažką dirba elektroninės komercijos srityje, dabar gali pamiršti savo investuotus pinigus.
Kol kas egzamino interneto ekonomikai dažniausiai neišlaiko tik mažos, vien pardavimui vertybinių popierių biržoje įkurtos bendrovės. Amerikiečių ekonomisto, Prinstono universiteto profesoriaus P. Krugmano manymu, kitoms elektroninio verslo firmoms nuosprendis atidėtas iki kitų metų pavasario. Jei tokie elektroninės komercijos milžinai kaip “Amazon.com” ir tada skelbs, kad patiria vien nuostolius, visą interneto ekonomiką gali ištikti krachas.
3. NAUJOSIOS TECHNOLOGIJOS IR LIETUVOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA
Pastaruosius dešimt metų pasaulinėse akcijų rinkose yra stebimas didelis akcijų kursų svyravimas. Galima stebėti kaip bendrovių akcijų kursai smarkiai keičiasi tai į vieną pusę, tai į kitą. Ženklūs akcijų kursų pasikeitimai skaičiuojami ne per metus ar mėnesius, o dienomis ar net valandomis. Vertybinių popierių rinkose darosi sunku dirbti finansų makleriams, analitikams ir investitoriams. Prognozuoti rinkas tampa sudėtinga. Spekuliavimas akcijomis aktyviose akcijų rinkose darosi labiau rizikingas, bet pelningesnis užsiėmimas.
Akcijų rinkų “demokratiškėjimas” paskatino daugiau žmonių domėtis akcijų rinkomis, jos teikiamomis galimybėmis. Ateinant į vertybinių popierių rinkas naujoms informacinėms technologijoms pats investavimo procesas techniniu požiūriu pasidarė supaprastėjęs ir nereikalaujantis didelių sąnaudų, bei gilių žinių.
3.1. NACIONALINĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOS TEIKIAMOS PASLAUGOS
Svarbų vaidmenį vertybinių popierių rinkoje vaidina prognozavimas. Ateinant naujoms technologijoms į pramonės įmones sunku pasakyti kaip tai atsilieps ateities bendrovės pelnams. BBūsimuosius bendrovės pelnus investitoriai įvertina atitinkama bendrovės akcijų kaina. Prognozių rezultatai priklauso nuo informacijos srauto. Lietuvoje Vertybinių popierių birža paslaugas, susijusias su informacija teikia įvairiais būdais.
3.1.1. NEPERTRAUKIAMOS PREKYBOS DUOMENYS REALIU LAIKU IR SU PAVĖLAVIMU
Birža nepertraukiamos prekybos duomenis vartotojams teikia dvejopai: individualiems vartotojams skirtas Interneto tinklalapis www.nse.lt, o klientams, ketinantiems šią informaciją perplatinti ar skelbti savo tinklalapyje (informacijos agentūroms, finansų institucijoms, Interneto portalams ir pan.), skirta speciali elektroninė duomenų siuntimo sistema (DSS). Omnitel abonentai gali Biržos informaciją gauti ir trumposiomis SMS žinutėmis į savo mobilųjį telefoną.
3.1.1.1.INTERNETO TINKLAPIS www.nse.lt
Biržos tinklalapyje nuo 10 val. skelbiami nepertraukiamos prekybos duomenys realiu laiku bei išsami informacija apie kiekvieną VP: aukciono rezultatai, pasiūla ir paklausa penkiomis geriausiomis kainomis, visi sudaryti sandoriai, detali dienos prekybos statistika. Ten pat galima susipažinti su kiekvienos akcijos kainų istorija, Biržos leidiniais, peržvelgti emitentų esminius įvykius bei akcijų emisijų duomenis.
Visi pageidaujantieji stebėti nepertraukiamos prekybos eigą realiu laiku, gali tai padaryti užsiregistravę Biržos tinklalapyje ir sumokėję už paslaugą. Prekybos duomenys pavėlinti 20 minučių yra skelbiami nemokamai.
3.1.1.2. TRUMPOSIOS SMS ŽINUTĖS (tik Omnitel abonentams)
Prekybos informaciją realiu laiku galite gauti siųsdami vienkartinę užklausą arba prenumeruodami informaciją:
• žinutė-užklausa siunčiama tokiu pačiu būdu kaip ir paprasta žinutė. Tačiau vietoje žinutės gavėjo telefono numerio surenkamas trumpasis numeris 1301. Žinutės ttekstas – pageidaujamos informacijos raidinis atitikmuo;
• kainos (Lt su PVM): žinutė-užklausa – 0,30; atsakymas – 0,60;
• visos užklausos pradedamos trumpiniu VP;
• VP sąrašą ir VP trumpinius rasite čia;
• laiko formatas: keturženklė laiko reikšmė įrašoma vietoje lauko , nenaudojant jokių skiriamųjų ženklų, pvz. ketvirta valanda dienos bus 1600;
• procentų ir litų reikšmių formatas: įrašomas vietoje lauko , prenumeruojant informaciją apie vieno VP pokyčius ir nurodant ribas litais arba procentais. reiškia bet kokį skaičių nuo 1 iki begalybės, nurodant litus ir bet kokį skaičių nuo 1 iki 100, nurodant procentus.
• informacija, kuri netelpa į vieną žinutę, yra padalinama į kelias (iki 3). Toks atsakymas apmokestinamas kaip viena žinutė.
Prenumeratos trumpąja žinute atsisakymas: atsisakyti prenumeratos galima siunčiant tokio pat turinio žinutę, kaip ir prenumeruojant, vietoj pliuso ženklo įrašant minusą.
3.1.1.3. DUOMENŲ SIUNTIMO SISTEMA (DSS)
Nepertraukiamos prekybos metu DSS klientams realiu laiku ar su 20 minučių pavėlinimu perduodami duomenys apie akcijų ir skolos vertybinių popierių prekybą Biržoje. Klientams gali būti siunčiami dvejopo lygio duomenų paketai. Pirmojo lygmens paketuose teikiami duomenys apie vertybinių popierių paklausą ir pasiūlą, kainas (atidarymo, žemiausią, aukščiausią, uždarymo, istorinę), apyvartą, sandorius, LITIN-10 indekso pakyčius, t.t. Antrojo lygmens paketais siunčiami visi pirmojo lygmens duomenys bei duomenys apie rinkos gylį (pasiūlą ir paklausą penkiomis
geriausiomis kainomis).
2003 metais NVPB pradėjo per DSS teikti pranešimus apie listinguojamų bendrovių esminius įvykius. Ši informacija gali būti prenumeruojama atskirai. Biržos informacijos platintojams, platinantiems duomenis realiu laiku, papildoma įmoka netaikoma.
Paslaugos įkainiai 2003 m. (litais)
Informacijos platintojams (prekybos duomenų platinimas Lietuvoje)
Fiksuotos metinės įmokos
Už teisę platinti informaciją tik Lietuvoje Realiu laiku 20 min pavėlinta
Pirmo lygio duomenys 10.000,00 (11.800,00 su PVM) 2.400,00 (2.832,00 su PVM)
Antro lygio prekybos duomenys 14.000,00 (16.520,00 su PVM) —
Tik esminiai įvykiai 1.020,00 (1.203,60 su PVM) —
Tik indeksas 0,00 0,00
Kintamos mėnesinės įmokos
Už galutinių vartotojų grupę Realiu laiku 20 min pavėlinta
Iki 500 galutinių vvartotojų 150,00 (177,00 su PVM) 0,00
Iki 2000 galutinių vartotojų 200,00 (236,00 su PVM) 0,00
Iki 5000 galutinių vartotojų 250,00 (295,00 su PVM) 0,00
Iki 10000 galutinių vartotojų 350,00 (413,00 su PVM) 0,00
Virš 10000 galutinių vartotojų 350,00 (413,00 su PVM) plius po 50,00 (59,00 su PVM) už kiekvieną sekantį 1000 0,00
Biržos nariams
Fiksuotos metinės įmokos
Už teisę platinti prekybos duomenis Realiu laiku (tik savo klientams)* 20 min pavėlintus
Pirmo lygio duomenys 10.000,00 (11.800,00 su PVM) 1.200,00 (1.416,00 su PVM)
Antro lygio prekybos duomenys 14.000,00 (16.520,00 su PVM) —
*Jei Biržos narys pageidauja platinti nepertraukiamos prekybos duomenis realiu laiku ne tik savo klientams, taikomi iinformacijos platintojų įkainiai. Biržos nariams, gaunantiems prekybos duomenis atviru protokolu ir juos platinantiems, taikomi tokie pat įkainiai kaip ir Biržos nariams – DSS klientams.
Listinguojamoms bendrovėms
Fiksuotos metinės įmokos
Už teisę skelbti savo VP prekybos duomenis bendrovės Interneto svetainėje Realiu laiku 20 min pavėlintus
VP kaina, aapyvarta, sandorių skaičius, kt. duomenys ir LITIN-10 indeksas — 720,00 (849,60 su PVM)
Pirmo lygio duomenų siuntimo sistemos techninė specifikacija (žr.priedas Nr.1)
3.1.2. DIENOS PREKYBOS REZULTATAI
Kiekvieną dieną pasibaigus Biržos prekybos sesijai skelbiami oficialūs prekybos rezultatai. Klientai gali užsisakyti bendrą prekybos sesijos statistiką (pavedimų ir sandorių skaičius, apyvarta vienetais ir litais, kapitalizacija, akcijų indeksų pokyčiai, t.t.) bei suvestinius kiekvienos VP emisijos prekybos rezultatus. Dienos prekybos rezultatai perduodami elektroniniu paštu ar per FTP, prt (bendra statistika) ir dbf, txt arba xls (suvestiniai rezultatai) formatuose.
3.1.3. BENDROVIŲ PRANEŠIMAI APIE ESMINIUS ĮVYKIUS
Emitentai, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į Biržos prekybos sąrašus, privalo Biržą informuoti apie esminius įvykius (t.y., su emitento veikla susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti viešai neatskleistas įvykis, galintis smarkiai paveikti šio emitento vertybinių popierių rinkos kkainą), LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo ir Vertybinių popierių komisijos Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo instrukcijoje nustatyta tvarka. Įprasti esminiai įvykiai yra įstatinio kapitalo pasikeitimai, emitento reorganizavimas ar likvidavimas, valdymo organų pasikeitimai, visuotiniai akcininkų susirinkimai, finansinės būklės pasikeitimas, ketvirtiniai, metiniai emitento veiklos rezultatai, stambūs kontraktai, naujos vertybinių popierių emisijos ir pan.
Gavusi informacinį pranešimą apie esminį įvykį, susijusį su VP, įtrauktais į Oficialųjį ir Einamąjį prekybos sąrašus, Birža nedelsdama jį paskelbia savo Interneto tinklalapyje. Pageidaujantiems ši informacija gali būti teikiama rrealiu laiku per DSS arba elektroniniu paštu dienos pabaigoje.
3.1.4. DUOMENŲ BAZĖS
Statistinės duomenų bazės (DB) yra patogus įrankis istorinių duomenų analizei atlikti. Jos lengvai gali būti papildytos naujausia Biržos informacija.
Birža siūlo dviejų tipų DB: vertybinių popierių prekybos rezultatų bei emitentų finansinių rezultatų.
3.1.4.1. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PREKYBOS REZULTATŲ DUOMENŲ BAZĖS
Vertybinių popierių prekybos rezultatų duomenų bazėse (DB) pateikiama visa emitento VP prekybos Biržoje istorija (visi įrašai iki apmokėjimo dienos). Prekybos duomenis galima rūšiuoti pagal prekybos sesiją, sandorius ar emitentą pasirinktinai. Klientui pageidaujant duomenų bazę galima suformuoti iš norimo emisijų skaičiaus.
3.1.4.2. EMITENTŲ FINANSINIŲ REZULTATŲ DUOMENŲ BAZĖS
Emitentų finansinių rezultatų duomenų bazėse pateikiami emitentų, esančių NVPB Oficialiajame ir Einamajame prekybos sąrašuose, balansai ir pelno (nuostolio) ataskaitos. Duomenų bazė gali būti formuojama rūšiuojant pagal emitentą arba pagal ataskaitinį laikotarpį. Akcinių bendrovių finansiniai rezultatai pateikiami dbf arba txt formate, bankų – xls. Klientas gali pasirinktinai užsisakyti emitentų finansines ataskaitas, parengtas pagal Lietuvos ir/ar tarptautinius apskaitos standartus.
3.1.5. LEIDINIAI
Apibendrintos vertybinių popierių prekybos Biržoje tendencijos, suvestinė statistika, indeksų pokyčiai, rinkos vertės rodikliai, Biržos narių prekybos rezultatai ir kita vertinga informacija yra skelbiama Biržos periodiniuose leidiniuose – mėnesiniuose ir ketvirtiniuose biuleteniuose lietuvių ir anglų kalbomis.
Biržos leidiniai elektroniniame formate (pdf) nemokamai skelbiami Interneto tinklalapyje ir platinami elektroniniu paštu.
3.1.6. SPECIALŪS UŽSAKYMAI
Kliento užsakymu ggali būti specialiai paruošta pageidaujama statistinė informacija. Birža stengsis pateikti prašomą informaciją, tačiau negarantuoja, kad bus įvykdyti visi užsakymai. Specialiems užsakymams bus taikoma sutartinė kaina.
3.1.7. KONTAKTAI
Jeigu pageidaujate užsakyti aukščiau aprašytus Biržos informacinius produktus ir paslaugas arba norėtumėte pasiteirauti, prašome kreiptis: E-paštas: diana@nse.lt, arminta@nse.lt
3.2. NVPB INFORMACINĖS PASLAUGOS PLATINTOJAI
Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža, platindama informaciją susijusią su savo prekybos duomenimis bendradarbiauja su Lietuvos bei užsienio įmonėmis – platintojais. Kurie, savo ruožtu taip pat neapsieina be naujųjų technologijų „įsikišimo“:
Informacijos platintojai
Informacijos platintojai Platinami NVPB prekybos duomenys Kur rasti NVPB prekybos duomenis
(paieškos nuorodos, tinklapių adresai)
Lietuvos
FMĮ Finasta Realiu laiku per internetą FMĮ klientams www.finasta.lt
FMĮ Jūsų tarpininkas Realiu laiku per internetą FMĮ klientams www.jt.lt
Vilniaus Bankas Realiu laiku per internetą banko klientams VB Makleris
Omnitel Realiu laiku SMS žinutėmis ir per internetą SMS žinutės „Infotekstas“
www.omnitel.lt
OMNI vartai
https://austeja.omnitel.net/login.html
Hansabankas Pavėlinti per internetą Investuotojas
FMĮ Kapitalo srautai Pavėlinti per internetą www.kapitalosrautai.lt
AB Lietuvos Telekomas Pavėlinti LTEL prekybos duomenys per internetą www.telecom.lt
Baltic News Service Prekybos rezultatai naujienų pranešimuose http://terminal.bns.lt
ELTA Prekybos rezultatai naujienų pranešimuose www.elta.lt
Verslo žinios Prekybos rezultatai naujienų pranešimuose
Realiu laiku per internetą (projektas plėtojamas) VŽ online
www.vz.lt
Tarptautiniai
Bloomberg
Dienos prekybos rezultatai BLOOMBERG PROFESSIONALTM
VP kodas, biržos kodas „LH“, mygtukas , pvz., AB „Lietuvos telekomas“: 12391 LH
Factiva
Pavėlinti prekybos duomenys per Internetą FactivaTM
http://www.factiva.com
FT Interactive Data
Dienos prekybos rezultatai EXSHARE®
http://fts.ftsinfo.com/fts
Moneyline Telerate
Pavėlinti prekybos duomenys Telerate Station Telerate Channel
Puslapių nr.: 63270-63273; 45727-45728; 56748-56752
Reuters
Realiu laiku per terminalus ir internetą Reuters tinklas
Reuters 3000 Xtra®
„Quote“ langas, VL/MENU Reuters First® Reuters Investor®
http://rfs.reuters. com/investor
Bridge tinklas
Reuters BridgeStation® Reuters BridgeChannel®
LT;VP trumpinys, pvz., AAB „LISCO Baltic Service“: LT;LBS
Telekurs Finanzinformationen
Dienos prekybos rezultatai FINVESTTM FinXSTM
VP ISIN kodas, biržos kodas „307“, pvz., AB „Ekranas“: LT0000104234,307
Thomson Financial
Dienos prekybos rezultatai
Realiu laiku (projektas plėtojamas) Thomson Financial Datastream
VP ISIN kodas arba unikalus Datastream identifikatorius
3.3. NAUJŲJŲ TECHNOLOGIJŲ ĮTAKA ATSKIROMS LIETUVOS VP RINKOS DALYVIAMS
Informacijos perdavimo technologijos patobulėjo tiek, kad visi investitoriai atsidūrė vienodame gaunamų rinkos naujienų lygyje. Laikraščiai, radijas, televizija, internetas sparčiai orentuojasi į investitorių reikiamos informacijos pateikimą. Lietuvoje nei viena žiniasklaidos priemonė nebeapsieina be verslo žinių. Stebime konkurenciją kas greičiau, išsamiau pateiks naujienas. Belieka laukti verslo dienraščio, kurio numeriai pasirodys du kartus dienoje ryte ir vakare. Paskelbtos naujienos momentaliai veikia investitorių nuotaikas, kas automatiškai persikelia į vertybinių popierių rinką kaip akcijų kurso pasikeitimai. Neveltui sakoma, kad gyvename informacijos amžiuje, o informacija – brangus turtas. Prie informacijos gausybės turi prisiderinti investicinių fondų vadybininkai, makleriai, analitikai, investitoriai. Šiame amžiuje jie priversti ieškoti naujų investavimo strategijų, kurios padės išlikti ypač dinamiškoje rinkoje. Geriausios Lietuvos finansų maklerių įmonės „FINASTA“ ir „Jūsų Tarpininkas“ taip pat stengiasi eiti koja-kojon su naujosiomis technologijomis.
3.3.1. ELEKTRONINIS PUSLAPIS ŽENKLIAI PAGERINO FINANSINIUS AB FMĮ FINASTA RODIKLIUS
Vienas iš AB FMĮ „Finasta“ strateginių tikslų yra elektroninio verslo išplėtojimas. 2000 metais sukurtas internetinis puslapis buvo pirmas žingsnis elektroninės komercijos linkme. Jis
tapo finansiniu portalu, teikiančiu naudingą ir aktualią informaciją tiek profesionalams, tiek ir pradedantiesiems investuotojams ne tik apie Lietuvos, bet ir apie užsienio kapitalo rinkas.
2002-ieji bendrovei buvo labai sėkmingi finansine prasme. Nuosekliai plėtojama veikla bei naujos elektroninės paslaugos paslaugos padėjo perkopti vieno milijono litų grynojo pelno kartelę. 2002 metais „Finasta“ uždirbo 1,15 mln. litų. Palyginus su 2001 metais gautais 0,92 mln. litų, bendrovės pelnas išaugo 25 proc.
2002 metais „Finastos“ turtas ūgtelėjo beveik 17% iki 19,66 mln. litų. Savininkų nuosavybė taip ppat išaugo. Palyginus su 2001 metais ji padidėjo 22,7% ir metų gale siekė 6,21 mln. litų.
2002 metais „Finastos“ pajamos iš pagrindinės veiklos siekė 6,3 mln. litų. Pajamos iš finansinės investicinės veiklos sudarė 0,49 mln. litų, o pajamos iš kitos veiklos – 0,31 mln. litų. Visos bendrovės sąnaudos siekė 5,81 mln. litų.
3.3.2. AUGANTIS TECHNINIS PRANAŠUMAS BEI MAŽINAMI ĮKAINIAI ŽENKLIAI GERINA „JŪSŲ TARPININKO“ REZULTATUS
Šiais metais Finansų maklerio įmonei “Jūsų tarpininkas” (JT) ir toliau agresyviai augina rinkos dalį. Per šių metų vvienuolika mėnesių JT klientų apyvarta centrinėje rinkoje išaugo 3,8 karto nuo 14,58 mln. litų iki 55,48 mln. litų lyginant su 2002 metų 11 mėnesių. Pastebėtina, kad centrinės rinka per minėta laikotarpį išaugo 2,39 karto iki 565,102 mln. litų. “Jūsų tarpininkas” ppo 11 mėnesių užėmė 9,82 proc. centrinės akcijų rinkos.
JT direktoriaus Nikolajaus Dubnikovo teigimu: “įspūdingi augimo skaičiai pasiekiami dėka klientams teikiamų naujovių, kurios padeda efektyviau prekiauti akcijomis, bei mažėjančių paslaugų įkainių”.
Nuo gruodžio 1 dienos JT sumažino fiksuotą pavedimų įvykdymo mokestį pateikiant pavedimus pirkti/parduoti akcijas internetu nuo 9 iki 5 litų. JT taip pat sumažino kliento mokamus komisinius nuo apyvartos, kurie dabar siekia 0,6-0,3 proc., priklausomai nuo kliento sukauptos apyvartos. Anksčiau šie komisiniai siekė 0,7-0,4 proc.
Verta pastebėti, kad nuo šių metų spalio 30 dieną įdiegti prekybos sistemos “JTon-line” patobulinimai, kurie leido sutrumpinti klientų pavedimo patekimo laiką į biržą iki 1-2 sekundžių, taip pat ženkliai atsispindėjo konkurencinėje kovoje. Šių metų lapkričio mėnesį JT klientų apyvarta centrinėje akcijų rinkoje siekė 6,324 mln. litų arba nnet 4,25 karto daugiau nei pernai tuo pat metu. Lyginamuoju laikotarpiu rinkos dalis išaugo nuo 6,41 proc. iki 16,32 proc.
Pagal šį rezultatą JT įsitvirtino ketvirtoje vietoje po “Vilniaus banko” (8,473 mln. litų), “Hansa banko” (8,047 mln. litų) bei “Finastos” (7,287 mln. litų). Paskutiniais Nacionalinės vertybinių popierių biržos duomenimis, teisę prekiauti akcijomis turi devyni bankų finansų maklerio departamentai bei devynios finansų maklerio įmonės.
Vertybinių popierių vertės kitimo grafikas pagal JT-on line (žr. priedas Nr.2)
IŠVADOS
Elektroninės komercijos bendrovėms Vakarų Europoje ir JAV dabar labiausiai rreikia pinigų. Iki šiol investicijoms reikalingas lėšas jos dažniausiai uždirbdavo vertybinių popierių biržose parduodamos savo akcijas, tačiau investuotojams nustojus jomis domėtis, bendrovės ėmė ieškoti kitų lėšų šaltinių.
Vienas iš labiausiai išpopuliarėjusių ir lengviausių būdų – parduoti elektroninės komercijos bendroves įvairioms “senosios ekonomikos” firmoms. Šią vasarą koncernų vadybininkų pašto dėžutėse atsirado šimtai pasiūlymų pirkti įvairias paslaugas teikiančias interneto bendroves. Tačiau, pagal skelbtus duomenis, gamybine veikla užsiimantys koncernai nupirko vos 2-5% siūlomų elektroninės komercijos firmų. Kitą, daug sudėtingesnį kelią rinkosi nedaugelis. Nesėkmes patyrusios elektroninės komercijos bendrovės turėjo pripažinti, kad ankstesnė jų veikla neturėjo perspektyvos, rašyti rinkos tyrimais pagrįstus verslo planus ir ieškoti investuotojų. Argumentuotoms, realioms verslo idėjoms pinigų atsiranda net šiuo elektroninės komercijos nuosmukio laikotarpiu, nors jos ir yra toli nuo ambicingų elektroninės komercijos projektų, skelbtų vos prieš pusmetį. Geru šiandienos situaciją elektroninės komercijos versle iliustruojančiu pavyzdžiu galėtų būti žymaus amerikiečių žurnalisto M. Putzelio elektroninio verslo idėja – rašyti nekrologus interneto leidiniams. Keista, tačiau žurnalisto įkurta bendrovė “Webobits” labai lengvai gavo milijoną dolerių pradinėms investicijoms ir sėkmingai derasi dėl kitų 3 milijonų. Be jokių problemų 12 milijonų dolerių investiciją gavo ir amerikiečių bendrovė “gear.com”, pasiūliusi verslo planą rašyti ir pardavinėti straipsnius on-line leidiniams apie sportą.
JAV elektroninės komercijos firmoms toks savo veiklos perorientavimas yra mmažiau skausmingas nei Europoje. Tai yra susiję su verslo etikos ypatumais. Pavyzdžiui, Vokietijoje nesėkmę patyręs verslininkas tarsi įgyja dėmę visam gyvenimui – su juo vengiama turėti reikalų bankuose, į bandymus kurti naują verslą žiūrima su nepasitikėjimu. JAV į verslo nesėkmę ar net bankrotą žiūrima kur kas atlaidžiau – dvi ar net trys bankrutavusios firmos nėra priežastis, dėl kurios bankai atsisakytų suteikti paskolą verslininkui naujam verslo planui įgyvendinti. Todėl Vokietijoje dažnai laukiama paskutiniosios, tikintis, kad verslą išgelbės koks nors stebuklas. Rezultatas – labai lėtai reaguojama į pokyčius rinkoje. O pinigų investicijoms Vokietijoje yra – apskaičiuota, kad šiems metams investuotojai dar turi laisvus 8 milijardus eurų (praėjusiais tuo pat metu – tik 2,5 milijardo). Apibendrinant įvairių užsienio ekonomistų svarstymus, galima išskirti dažniausiai minimus elektroninio verslo sėkmės metmenis. Įdomiausia tai, kad visuose jų pirmiausia akcentuojama verslo sprendimų paprastumas ir suprantamumas eiliniam, apie technologijas menkai išmanančiam vartotojui – vis dėlto pagrindinę ir didžiausią vartotojų masę sudaro būtent tokie žmonės.
Kaip viena svarbiausių elektroninės komercijos sąlygų dabar dažnai minimas realus situacijos įvertinimas. Daugeliui IT kompanijų jis yra labai nepalankus. Pavyzdžiui, šių metų kovo mėnesį Vokietijos telekomunikacijų bendrovė “Emprise” ekspertų buvo įvertinta 1,54 milijardais eurų. Tačiau vasaros pradžioje, jau pradėjus blėsti elektroninės komercijos euforijai, vertybinių popierių biržoje jjos vertė tebuvo 235 milijonai eurų. Ekspertų manymu, ši suma buvo daug artimesnė realiai bendrovės kainai.
Kita sąlyga – elektroninės komercijos firmos turi orientuotis į ilgalaikius ir į aiškiai apibrėžtos veiklos projektus. Be to, būtina suvokti, kad tradicinės prekių ir paslaugų gamybos internetas negalės išstumti. Internetas tėra kitokia platinimo priemonė, jis gali padėti paskirstyti krovinius, suderinti užsakymus, atsiskaitymus, tačiau jis negali pakeisti sunkvežimių, kuriais prekės vežamos.
Dar viena sąlyga – geras verslo administravimas. Daugelis Europos bankų, investuodami į elektroninės komercijos firmas, dabar kelia sąlygą, kad firmose dirbtų jų pasiūlyti vadybininkai, kurie kontroliuotų tiek verslo planų vykdymą, tiek personalo atranką. Tad greta jaunų, vos per 20 metų sulaukusių elektroninio verslo entuziastų dabar sėdintys keturiasdešimtmečiai verslo administratoriai Europoje jau ne naujiena, nors dar prieš pusę metų tai atrodė neįmanomas dalykas.
Kad ir kokius sunkumus šiandien patirtų elektroninės komercijos bendrovės, vis dėlto ilgalaikės prognozės yra optimistinės. Anot jau minėto Prinstono universiteto profesoriaus P. Krugmano, šiuo metu elektroninė komercija vis dar gyvena pagal principą “laimėtojui atitenka viskas”, o kiti patiria tik nuostolius. Tačiau jei elektroninę komerciją pavyks nukreipti nuo naujosios ekonomikos į tikrosios ekonomikos kelią, internetas ilgainiui uždirbs pinigų visiems šios rinkos dalyviams.
