Projektuojami itaisai

Turinys

Įvadas…………………………2

1. Projektuojamo įtaiso analizė…………………..3

1. Prisijungimo prie linijos būdai………………..3

2. Galimi linijos panaudojimo būdai………………4

1. Trumpalaikis prisijungimas……………..4

2. Ilgalaikis prisijungimas………………..4

3. Savavališkas prisijungimas nutraukiant liniją……….5

4. Savavališkas prisijungimas be linijos nutraukimo…….5

5. Bekontaktis prisijungimas……………….5

6. Telefoninės linijos panaudojimas ne pagal paskirtį…….5

3. Apsaugos būdai nuo savavališko telefoninės linijos

panaudojimo…….5

4. Tarpmiestinių pokalbių blokavimas………………6

2. Struktūrinės schemos sudarymas ir aptarimas……………..8

3. Elektrinės principinės schemos sudarymas ir aptarimas………..10

3.1 Telefoninės linijos analizatoriaus principinės schemos

sudarymas…..10

3.2 Integratoriaus principinės schemos sudarymas…………..10

3.3 Skaitliuko – dešifratoriaus pprincipinės schemos

sudarymas…….11

3.4 Telefoninės linijos blokavimo grandinės principinės schemos

sudarymas..12

3.5 Tarpmiestinių pokalbių blokatoriaus principinės schemos

sudarymas…13

4. Įtaiso konstravimas ir įrengimas……………..

5. Eksperimentinis tyrimas……………….

6. Išvados……………………..

7. Literatūra……………………..

ĮVADAS:

Šiais laikais kai telefoninių tinklų pagalba galime susisiekti

praktiškai su visu pasauliu ir esant gana brangioms paslaugoms už šį ryšį,

abonentai ir telefoninės kompanijos neišvengiamai susiduria su telefoninio

piratavimo problema. Dauguma abonentų, net nežinodami apmoka savo sąskaitas

už pokalbius, tuo pačiu apmokėdami, piratinio prisijungimo metu, padarytus

jam nuostolius. Tuo labiau, kad skambino ne abonentas, įrodyti ganėtinai

sudėtinga.

Pateiksiu keletą telefoninio piratavimo pavyzdžių:

Nuomininkas išsinuomojo kambarį, per mėnesį apskambino visas

aplinkines šalis ir dingo kaip į vandenį, palikęs neapmokėtas sąskaitas už

telefoninius pokalbius. Yra buvę atvejų kai nuomininkai išnuomotame

kambaryje prisijungę radio telefoną ir dirbdami automobilyje šalia

taksofono aparatų, visiems pageidaujantiems pardavinėjo galimybę

paskambinti į užmiestį už pusę kkainos.

Štai dar vienas pavyzdys: visi žinome apie intymių pokalbių paslaugas

telefonu į kurių tinklą dažnai patenka vaikai ir patiklūs abonentai.

Sąskaita už tokius pokalbius gali tapti nepakeliama ne tik šeimos

biudžetui, bet ir smulkesnei įmonei.

Čia tik keletas pavyzdžių ir visais atvejais telefoninės kompanijos

reikalaus sumokėti įsiskolinimą, o nesumokėjus pagrasins atjungti telefono

liniją.

Visiškai išvengti piratinio prisijungimo yra praktiškai neįmanoma dėl

prastai apsaugotų telefoninių linijų. Tačiau, finansiškai brangiau

kainuojančių skambučių į užmiestį skaičių, galima sumažinti panaudojant

mano projektuojamąjį įrenginį – tarpmiestinių pokalbių blokatorių.

1. Projektuojamo įtaiso analizė

Kad sumažintume nelegalaus prisijungimo prie telefoninės linijos

galimybę turime atidžiau išanalizuoti tokios linijos pažeidžiamiausias

vietas.

1.1. Prisijungimo prie linijos būdai

Tam, kad peržiūrėti visas galimas prisijungimo prie telefoninės

linijos vietas išanalizuokime struktūrinę schemą pateiktą 1.1 paveiksle.

Shemoje pavaizduota paskirstymo dėžutė kurioje pajungtos trys poros:

✓ Radiotelefonas.

✓ Paprastas telefonas.

✓ Antras paprastas telefonas su įrengtu piratiniu prietaisu –

automatinės

telefonų stoties signalų imitavimui.

1.1 pav. Struktūrinė telefoninės linijos schema

Iš schemos matyti, kad galima išskirti penkias pagrindines piratinio

prisijungimo zonas:

1) ATS zona (ATS įrenginių salė)

2) Kabelinė zona nuo ATS iki paskirstymo dėžutės įskaitant visas

paskirstymo spintas ir ryšių šuliniukus.

3) Linija nuo paskirstymo dėžutės iki telefono aparato,

įskaitant ir

paskirstymo dėžutę.

4) Telefono aparatas

5) Radiotelefono radiokanalo zona

Šiose zonose nelegalus prisijungimas labiausiai tikėtinas.

1.2. Galimi linijos ppanaudojimo būdai.

1.2. paveiksle parodyta galimų linijos panaudojimų būdų struktūra.

1.2 pav. Galimų linijos panaudojimo būdų struktūra

1.2.1. Trumpalaikis prisijungimas harakterizuojamas trumpalaikiu

piratinio telefono aparato prijungimu prie linijos. Gana dažnai

pasitaikantis skirtingose telefoninėse linijose, nežymiai maskuojant arba

visai nemaskuojant prisijungimo vietos. Tokie prisijungimai dažniausiai

neatneša didelių finansinių nuostolių ir yra gana greitai išaiškinami.

1.2.2 Ilgalaikis prisijungimas. Jau pats faktas ilgalaikio

linijos panaudojimo kalba apie tai, kad asmenys yra kažkur šalia (šeimos

nariai, kaimynai, kolegos ir kt.), arba parodo šio abonento linijos

pažeidžiamumą piratiniam prisijungimui (pasleptos telefoninės spintos ir

paskirstymo dėžutės, nekontroliuojamas telefono naudojimas, elementarių

apsaugos priemonių nebuvimas).

Piratiniam prisijungimui naudojamas arba paprastas telefono aparatas,

arba specialus prisijungimo įtaisas, užtikrinantis paslėptą prisijungimą

prie dvilaidės linijos ir imituojantis linijos šeimininkui visus

pagrindinius automatinės telefonų stoties (ATS) signalus. Tuo momentu kai

savavališkai naudojamasi linija, abonentinės linijos šeimininkui siunčiamas

užimtumo signalas. Kitu laiku linijos šeimininkas telefonu gali naudotis

neribotai. Tokių prietaisų išaiškinimas gana sudėtingas, bet įmanomas,

analizuojant pokalbių išklotines. Kaip taisyklė, dažniausiai nelegalai

perdaug nepiktnaudžiauja telefoniniu laiku, bijodami išaiškinimo. Jiems

svarbi, pati nuolatinė telefono pasinaudojimo galimybė.

Taip pat ilgalaikiams prisijungimams priskiriamas telefono aparato

panaudojimas ne pagal paskirtį, pavyzdžiui: įmonės darbuotojai įmonėje,

vaikai kambaryje.

1.2.3 Savavališkas prisijungimas nutraukiant liniją. Dažniausiai

pasitaiko paskirstymo dėžutėje, kabelinėje zonoje, panaudojant spec.

įrenginius imituojančius užimtumo signalą.

Jeigu po prisijungimo, linijos veiksmingumas atstatomas ir

prisijungimo vieta maskuojama, tai galima įtarti, kad linija pasinaudojama

pastoviai.

1.2.4. Savavališkas prisijungimas be linijos nutraukimo. Tokiam

prisijungimui priskiriami: lygiagretus prisijungimas paskirstymo dėžutėje,

lygiagretus prisijungimas kabelinėje zonoje ar panaudojant neveikiantį

taksofono aparatą. Šiems prisijungimams būdinga numerio rinkimo girdimumas

šeimininko telefono aparate, kas verčia nelegalus naudotis linija tik

šeimininkams išvykus. Svetimų pokalbių perėmimas, neįprastas telefono

skambučio skambtelėjimas, parodo apie savavališką prisijungimą, todėl tokie

prisijungimai greitai išaiškinami.

Dažniausiai prisijungimas įvykdomas panaudojant paprasčiausia telefono

aparatą su prijungtais “krokodilais”, atidarytose paskirstymo spintose,

šuliniuse, po kurio praktiškai nepaliekama jokių prisijungimo pėdsakų

(išskyrus finansinius).

Neapmokamas taksofono panaudojimas gana stipriai finansiškai veikia

telefonines kompanijas. Todėl jos nemažai investuoja taksofonų tobulinimui.

Ankstesni monetiniai taksofonai būdavo prastai apsaugoti, dėl prasto monetų

kasavimo mechanizmo, dažnas piratas galėdavo kalbėti nemokamai. Atsiradus

korteliniams taksofonams su magnetine juostele, nelegalių pokalbių skaičius

sumažėjo, tačiau šie aparatai taip pat turėjo nemažai trūkumų. Dabar

naudojami korteliniai taksofonai, su mikroprocesoriniu pagrindu

pagamintomis kortelėmis. Tokių kortelių padirbimas gana sudėtingas ir

reikalauja aukštų elektronikos ir programavimo žinių, todėl pasitaiko

retokai. Be viso to taksofonams kaip ir paprastiems telefono aparatams,

būdingas prisijungimas prie linijos.

1.2.5. Bekontaktis prisijungimas Įvykdomas radiokanalo zonoje

tarp stacionaraus ir nešiojamo radiotelefono blokų. Elektroninio skanavimo

būdu nustatomas ragelio pakėlimo kodinis signalas, ir toliau, ryšys vyksta

įprastu būdu tik vietoj linijos šeimininko nešiojamo bloko naudojamas

piratinis.

1.2.6. Telefoninės linijos panaudojimas ne pagal paskirtį. Ši

prisijungimo sritis apjungia savyje visus galimus telefoninės linijos

panaudojimo būdus. Kaip taisyklė, tai viena iš labiausiai tikėtinų

situacijų įmonėse ir organizacijose. Tai papildomos išlaidos įmonės

biudžetui ir galvos skausmas vadovams.

Namų telefonas, neapgalvotai naudojant, taip pat gali pridaryti

didelių finansinių nuostolių. Padidėjusios išlaidos už tarpmiestinius

pokalbius gali tapti pagrindine telefono nutraukimo priežastimi už

neapmokėtas sąskaitas.

1.3. Apsaugos būdai nuo savavališko telefoninės linijos panaudojimo.

Kaip matome 1.3 paveiksle visus apsaugos nuo savavališko telefoninės

linijos panaudojimo būdus galime išskirti į dvi pagrindines grupes:

✓ Organizacines

✓ Technines

Organizacinė apsaugos grupė, apima telefono linijų reglamentavimą ir

kontrolę įmonėse. Įpatingai didelį efektą pasiekia įmonės turinčios daug

telefoninių linijų. Techniniai apsaugos būdai suprantami priimant

specialius apsaugos įrenginius, ribojančius nelegalių abonentų prisijungimo

galimybę.

Pagal tai, kaip paveikiama telefoninė linija, techniniai apsaugos

būdai skirstomi į:

✓ Aktyvius

✓ Pasyvius

Pasyvūs apsaugos įrenginiai skirti savavališko prisijungimo ir linijos

panaudojimo registracijai. Jie nemaišo ryšio procesui, o tik informuoja

linijos savininką, kad šis reaguotu ir imtūsi atitinkamų veiksmų.

Aktyviniai apsaugos įrenginiai numato įsikišimą į ryšio pradžią

ir eiga, kad išvengtų realių finansinių nuostolių, esant savavališkam

prisijungimui.

1.3 pav. Apsaugos būdų struktūra

1.4. Tarpmiestinių pokalbių blokavimas

Vienas paprasčiausių ir efektyviausių apsaugos būdų, siekiant

sumažinti finansinius nuostolius, yra tarpmiestinių telefoninių pokalbių

blokavimas.

Pats paprasčiausias šios problemos sprendimas būtų, kai automatinėje

telefonų stotyje uždraustų skambučius į užmiestį. Tačiau linijos

šeimininkas, reikalui esant, taip pat nebegalės paskambinti į užmiestį.

Kitas sprendimas surandamas išanalizavus vietinio ir tarpmiestinio

abonentinio ryšio numerių pirmojo skaičiaus skirtumą. T.y. vietinio ryšio

numeris niekada

neprasideda aštuonetu (būna 7,6,5,4,3,2,1), o tarpmiestinio

ryšio numerio pirmasis skaičius visada aštuonetas. Dėl šio skirtumo reikia

sugalvoti prietaisą kuris analizuotų renkamo numerio pirmąjį skaičių ir

uždraustų rinkimą jei šis skaičius didesnis nei septyni. Tokio įrenginio

principinė schema pateikta 1.4 paveiksle.

1.4 pav Tarpmiestinių pokalbių blokatorius

Šio prietaiso veikimo principas: Pakėlus telefono ragelį, mikroschemos

DD1.1 išėjime 3 atsiranda loginis “1”. Po 1,5-2 sekundžių skaitliukas DD2

pasiruošęs skaičiuoti impulsus. Surinkus “aštuonetą” ir po ilgokos pauzės

(ištisinio signalo iš ATS laukimas) DD2 įėjime 9 atsiranda loginis “1” kas

įjungia raktą DA1 per DDD1.3 – DD1.4. Linija šuntuojama rezistoriumi R5 ir

tolimesnis numerių rinkimas blokuojamas.

Surinkus bet kokį kitą numerį neprasidedantį “aštuonetu” ir esant trumpoms

pauzėms tarp numerių linija lieka laisva. Integruojanti grandinė

susidedanti iš R8, C4 atsiradus trumpalaikiui loginio “1” impulsui DD2

išėjime 9 neleidžia suveikti raktui DA1.

Pagrindinis šios schemos trūkumas tas, kad ji blokuoja liniją atsiradus

aštuonetui ir ilgokai pauzei (ištisinio signalo iš ATS laukimas), kas

naudojama analoginėse linijose, kurių Lietuvoje jau gerokai sumažėjo. O

ateityje tokių linijų išvis nebeliks, nes visos keičiamos skaitmeninėmis.

Dar vienas būdas uždrausti tarpmiestinius pokalbius surandamas

išanalizavus vietinio ir tarpmiestinio abonentinio ryšio numerių skaičių

kiekio skirtumą. Vietinio ryšio numeris dažniausiai susideda iš 6 arba 5

skaitmenų. Tarpmiestinio ryšio numeris susideda iš: 8 + miesto kodas

(mažiausiai trys skaičiai) + abonento numeris (mažiausiai penki skaičiai)

kas bendoje sumoje sudaro devynis skaičius ir daugiau. Dėl to reikia

sugalvoti prietaisą kuris analizuotų renkamo numerio skaičių kiekį ir

uždraustų rinkimą jei šis kiekis didesnis nei aštuoni. Norint linijos

šeimininkui paskambinti į užmiestį perjungėjo pagalba draudimas pašalinamas

ir šeimininkas gali skambinti neribojamai.

Pats linijos blokavimas gali būti įvykdytas keliais būdais:

Telefoninės linijos šuntavimas rezistoriumi kaip pavaizduota 1.4

paveiksle. Tokiu būdu blokuojant liniją, rezistoriaus pagalba sumažinama

numerio rinkimo amplitudė, kas neleidžia automatinei telefonų stočiai

nustatyti renkamo numerio ir įvykdyti sujungimą.

Telefoninės linijos šuntavimas RC grandinę kaip pavaizduota 1.5

paveiksle. Kondensatorius reikalingas tam, kad gesintų toninį rinkimą, o

taip pat šuntuoja pokalbį jei vis dėl to įvyko sujungimas.

Sukeliami trukdžiai impulsiniam rinkimui. Iškraipomos numerių rinkimo

impulsų formos, jų skaičiaus mažinimas ir panašiai, kas taip pat neleidžia

automatinei telefonų stočiai teisingai nustatyti renkamą numerį ir įvykdyti

sujungimą. Tokio prietaiso pprincipinė schema pavaizduota 1.6 paveiksle.

1.5 pav TL šuntavimo rezistoriumi schema 1.6 pav TL

šuntavimo RC grandine schema

1.7 pav Principinė schema įnešanti trukdžius į TL

2. Struktūrinės schemos sudarymas ir aptarimas

2.1 pav. Struktūrinė įrenginio schema

Telefoninės linijos analizatorius analizuoja įtampą telefoninėje

linijoje. Kai telefono ragelis padėtas įtampa linijoje yra apie 60V ir

telefoninės linijos analizatorius neatlieka jokių veiksmų. Kai tik

pakeliamas telefono ragelis įtampa linijoje nukrenta iki 5.15V (kaip

pavaizduota 2.2 pav.) tai fiksuoja telefoninės linijos analizatorius.

2.2 pav.Įtampos linijoje epiūra

Maitinimo grandinė užtikrina integratoriaus ir skaitliuko –

dešifratoriaus maitinimą.

Kai renkamas numeris, telefono linijoje formuojami impulsai su

intervalu ne mažiau 0,5s (2.3 pav.). Impulsų skaičius atitinka renkamą

numerį. Integratorius šią impulsų seką paverčia į ištisinius impulsus (kaip

parodyta 2.4 paveiksle) ir šiuos impulsus paduoda į sakitliuką –

dešifratorių.

Skaitliukas – dešifratorius skaičiuoja integratoriaus išėjime esančius

impulsus ir paduoda blokavimo signalą į telefoninės linijos blokavimo

grandinę esant uždraustam impulsų skaičiui.

Telefoninės linijos blokavimo grandinė gavusi blokavimo signalą

blokuoja liniją taip sustabdydama sekančių numerių rinkimą.

3. Elektrinės principinės schemos sudarymas ir aptarimas

3.1 Telefoninės linijos analizatoriaus principinės schemos sudarymas.

Telefoninės linijos analizatorius turi registruoti įtampos kritimą

linijoje.

Telefoninės linijos analizatoriaus schemą sudarome iš trijų n-p-n tipo

tranzistorių sujungtų pagal bendro emiterio schema ir dirbančių jungiklio

režimu.

Elektronics WorkBench programa suprojektuojame telefoninės linijos

analizatoriaus principinę schemą kaip pavaizduota 3.1 paveiksle ir

parenkame rezistorius R1, R2, R3, R4, R5 taip, kad esant telefoninės

linijos įtampai V1 lygiai 15V ir mažiau (t.y. kai telefono ragelis

pakeltas), tranzistorius Q1 būtų atkirtos režime (uždarytas), o Q2 ir Q3

būtų įsotinti (atidaryti). Padidėjus maitinimo šaltinio įtampai daugiau

kaip 15V, tranzistorius Q1 įsisotina (atsidaro) tuo pačiu uždarydamas

tranzistorius Q2 ir Q3.

3.1 pav Telefoninės linijos analizatoriaus principinė schema

Elektronics WorkBench programos pagalba, keisdami telefoninės linijos V1

įtampą gauname išėjimo įtampos priklausomybę nuo telefoninės linijos

įtampos, gautus duomenis surašomę į 3.2 pav.

|Uin |0 |1 |2 |3 |4 |5 |6 |7 |8 |9 |10 |11 |

|Uiš |0,74|0,74|0,74|0,73|0,71|0,70|0,70|0,7 |0,69|0,69|0,69|0,69|

| |8 |8 |8 |2 |9 |9 |4 | |7 |6 |5 |5 |

|Uin |12 |13 |14 |15 |15,1|15,2|15,3|15,4|15,5|15,6|15,7|15,8|

|Uiš |0,69|0,69|0,7 |0,71|0,71|0,72|0,73|2,96|4,18|5,06|5,69|6,15|

| |5 |5 | |2 |2 | |8 | |2 |4 |9 |6 |

|Uin |15,9|16 |16,1|16,2|16,3|16,4|16,5|16,6|16,7|16,8|16,9|17 |

|Uiš |6,48|6,72|6,88|7,01|7,09|7,1 |7,14|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|

| |4 | |9 | |7 | | | | |1 |1 |1 |

|Uin |18 |19 |20 |21 |22 |23 |24 |25 |26 |27 |28 |29 |

|Uiš |7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|

| |2 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |

|Uin |30 |31 |32 |33 |34 |35 |36 |37 |38 |39 |40 |41 |

|Uiš |7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|

| |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |

|Uin |42 |43 |44 |45 |46 |47 |48 |49 |50 |51 |52 |53 |

|Uiš |7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|

| |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |

|Uin |54 |55 |56 |57 |58 |59 |60 | | | | | |

|Uiš |7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15| | | | | |

| |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 | | | | | |

3.2 pav. Modeliavimo duomenys

3.2 Integratoriaus principinės schemos sudarymas.

Integratorius renkamų impulsų seką paverčia į ištisinius impulsus.

Integratoriaus principinė schema pavaizduota 3.2 paveiksle.

Integratoriaus grandinė sudaryta iš dviejų “išskiriantis-arba” (exclusive-

or) loginių elementų kurių loginių reikšmių lentelė pateikta 3.5 paveiksle

ir rezistoriaus R7 bei kondensatoriaus C2.

|X |Y |Z |

|0 |0 |0 |

|1 |0 |1 |

|0 |1 |1 |

|1 |1 |0 |

3.5 pav “IŠSKIRIANČIO-ARBA” loginių reikšmių lentelė

Renkami impulsai per D1.1 patenka į integratoriaus, sudaryto iš DD1.2; R7;

C2; VD1, įėjimą, kuris išėjime D1.2 /10 formuoja ilgą impulsą, šio impulso

ilgumas priklauso nuo impulsų skaičiaus integratoriaus įėjime. Kol linijoje

egzistuoja trumpi impulsai atitinkantys renkamo numerio skaičių, elemento

DD1.2/9 įėjime bus loginio vieneto lygis, išėjime DD1.2/10 taip pat bus

loginio vieneto lygis. Pauzės metu tarp renkamų numerių elemento DD1.2/10

išėjime bus loginio nulio lygis. Pauzės metu per diodą VD2 išsikrauna

kondensatorius C2. Taip suformuojami stačiakampiai impulsai kurių skaičius

atitinka renkamo telefono numerio skaičių kiekį.

Rezistoriaus R8 ir kondensatoriaus C2 reikšmių skaičiavimas:

Kiekvienas skaitmuo perduodamas užtrumpinant ir atitrumpinant telefoninę

liniją. Atitrumpinimo laikas yra 50-70ms; užtrumpinimo laikas yra 34-46ms

tarp skaičių sudaroma 0,4s-1s pauzė. Tada minimali integravimo grandinės

laiko pastovioji τ, kuriai esant kondensatorius pasikrauna, renkant skaičių

1 bus:

čia : ti=50ms – minimali impulso trukmė renkant numerį 1.

– nusistovėjusi impulso reikšmė.

– pradinė įtampa.

Uex(ti)=4,5v – elemento DD1.2 slenksčio įtampa, prie kurios jis

persijungia.

Rezistoriaus R8 varžą parenkame 220KΩ ir randame kondensatoriaus C2 talpį:

Parenkame kondensatoriaus C2 talpį 0,68μF

Tada laiko pastovioji:

Ši laiko pastovioji yra mažesnė už reikalaujamą, todėl

kondensatorius C2

pasikraus iki slenkstinės įtampos truputi greičiau.

Per rezistorių R6 paduodamas loginis “vienetas” į D1.1 /5 įėjimą.

3.3 Skaitliuko – dešifratoriaus principinės schemos sudarymas.

Skaitliukas – dešifratorius skaičiuoja impulsus ir paduoda blokavimo

signalą į telefoninės linijos blokavimo grandinę esant uždraustam impulsų

skaičiui.

Skaitliuko – dešifratoriaus schema pateikta 3.6 paveiksle.

Atsiradęs loginio “vieneto” lygio signalas DD2/6 išėjime, perduotas į

DD2/13 įėjimą sustabdo skaitiklio tolesnį darbą tik tada, kai DD2/15 įėjime

atsiras skaitiklio pervedimo į nulinę būseną lygis. Skaitiklio pervedimo į

nulinę būseną lygis DD2/15 įėjime atsiranda tik tada kkai kondensatorius C5

užsikrauna per rezistorių R11 iki įtampos, kuriai esant elementas DD1.3

persijungia į aukštos įtampos lygį.

Grandinėlės R11 ir C5 laiko pastovioji apytikriai gali būti paskaičiuota

pagal formulę:

Čia: to=10.15s – praktinių bandymų metu nustatytas telefono numerių

rinkimo laikas.

Parenkame rezistoriaus R11 varžą 3MΩ, tada:

Parenkame C2 – 4,7μF

3.4 Telefoninės linijos blokavimo grandinės principinės schemos

sudarymas.

Telefoninės linijos blokavimo grandinė gavusi blokavimo signalą blokuoja

liniją taip sustabdydama sekančių numerių rinkimą.

Telefoninės linijos blokavimo grandinei panaudosime šuntavimo rezistoriumi

principinę schemą pavaizduotą 3.7 paveiksle.

3.7 Blokavimo grandinės principinė schema

Atsiradus impulsui skaitiklio išėjime, elemento DD1.4/11 išėjime

formuojamas impulsas kuris atidaro tranzistorių Q4. Pastarojo kolektoriaus

srovė pratekėdama pro tranzistoriaus Q5 bazė-emiteris sandūrą jį taip pat

atidaro. Atsidaręs tranzistorius Q5 trumpina rezistoriumi R15 diodinį

tiltelį, kuris šuntuoja telefoninę liniją. Tokiu budu numušama renkamo

numerio impulsų amplitudė ir blokuojamas tolimesnių numerių rrinkimas.

3.5 Tarpmiestinių pokalbių blokavimo principinės schemos sudarymas.

Tarpmiestinių pokalbių blokavimo principinė schema pateikta 3.8 paveiksle.

Tarpmiestinių pokalbių blokatoriaus darbo režimų indikacijai prijungiame du

šviesos diodus HD1(žalias) ir HD2(raudonas) Iš kurių HD1 indikuoja apie

telefoninės linijos būseną (kai ragelis pakeltas šviesos diodas HD1

šviečia) ir HD2 indikuoja apie tarpmiestinių pokalbių blokatoriaus darbą

(kai linija šuntuojama rezistoriumi R15 šviesos diodas HD2 šviečia).

Jungtuko SA1 pagalba perjungiami blokatoriaus darbo režimai. Įrenginys

maitinamas nuo 9V baterijos.

3.8 pav Tarpmiestinių pokalbių blokatoriaus principinė schema

4. Įtaiso konstravimas ir įrengimas.

4.1 Montažinės plokštės gamyba.

Visi elementai, išskyrus jungiklį ir šviesos diodus, montuojami ant stiklo

tekstolito plokštės padengtos vario sluoksniu, su matmenimis 7x5cm, kurios

eskizas pateiktas 4.1 paveiksle.

4.1 pav Montažinės plokštės eskizas

Detalių išdėstymo eskizas pateiktas 4.2 paveiksle.

4.2 pav Detalių išdėstymo eskizas

Pagal šiuos eskizus išpjauname montažinę plokštę kurios matmenys 7x5cm,

išgrežiojame skylutes elementams. Po to lako pagalba išvedžiojame sujungimo

takelius ir montažinę plokštę įdedame į geležies chlorido (FeCl3) tirpalą,

kad išėsdintu nepadengtas laku vietas. Ištraukus iš tirpalo nuvalome lako

ir geležies chlorido likučius. Sulituojame elementus į montažinę plokštę.

Gautas rezultatas pavaizduotas 4.3 ir 4.4 paveiksle.

4.3 pav Montažinės plokštės apatinės dalies vaizdas

4.4 pav Montažinės plokštės viršutinės dalies vaizdas

4.2 Prietaiso konstravimas.

Pagamintą prietaiso montažinę plokštę ir maitinimo bateriją montuojame į

elektros dėžutę kurios matmenys 8x8x4 kaip pavaizduota 4.5 paveiksle.

4.5 pav Prietaiso vaizdas iiš vidaus

Ant viršutinės dėžutės sienelės sumontuojame telefoninę rozetę 4, o taip

pat jungiklį 1 ir šviesos diodus 2 ir 3, kaip pavaizduota 4.6 paveiksle.

Taip pat dėžutės šoninėje sienelėje išvedame prijungimui prie telefoninės

linijos laidą 5.

Panaudoti elementai pateikti 4.7pav.

|Rezistoriai |

|R1 |5MΩ |0,125w |±5% |

|R2; R11 |3 MΩ |0,125w |±5% |

|R3 |680 kΩ |0,125w |±5% |

|R4 |1 MΩ |0,125w |±5% |

|R5; R14; R16 |1 kΩ |0,125w |±5% |

|R6; R13 |10 kΩ |0,125w |±5% |

|R7; R8; R10;R12 |220 kΩ |0,125w |±5% |

|R9 |110 kΩ |0,125w |±5% |

|R15 |200 Ω |0,5w |±5% |

|Kondensatoriai |

|C1 |0,01µF |63V |±10% | |

|C2 |0,68µF |63V |±10% | |

|C3 |0,1µF |63V |±10% | |

|C4 |22µF |25V |±10% |Elektroli|

|C5 |2,2µF |63V |±10% | |

|C6 |68µF |50V |±10% |Elektroli|

|Diodai, diodiniai tilteliai, šviesos diodai |

|Pozicija |Markė |

|VD1 |KЦ405A |

|VD2; VD3; VD4; VD5; VD6 |KД102Б |

|HD1 |AЛ307ВМ |

|HD2 |АЛ307АМ |

|Tranzistoriai |

|Pozicija |Markė |Rusiškas analogas |

|Q1; Q2; Q3 |BC547 |KT3102 |

|Q4 |BC556 |KT3107 |

|Q5 | |KT940A |

|Mikroshemos |

|Pozicija |Markė |Rusiškas analogas |

|DD1 |CD4030M |K561ЛП2 |

|DD2 |CD4017A |К561ИЕ8 |

4.7 pav Panaudotų elementų sarašas

4.3 Prietaiso įrengimas.

Pagamintas prietaisas jungiamas lygiagrečiai telefono linijai, o į jo

rozetę kišasi telefono aparato kištukas. Prietaisą rekomenduotina įrengti

rakinamoje spintelėje, kad apriboti pašalinių asmenų prėjimą prie

blokatoriaus. Trijų padėčių jungiklis turi galimybę visai išjungti

blokatorių (pavyzdžiui kai norima paskambinti į užmiestį), blokuoti

tarpmiestinių numerių rinkimą ir blokuoti visų numerių, išskyrus pagalbos

dviženklius numerius, rinkimą. Du šviesos diodai indikuoja blokatoriaus

būklę, kai abu indikatoriai nešviečia telefono linija laisva (telefono

ragelis padėtas) ir blokatorius neveikia arba jis išjungtas. Žalias šviesos

diodas indikuoja telefono linijos būklę, kai jis šviečia tai telefono

linija užimta (pakeltas telefono ragelis). Kai įsijungia telefoninės

linijos blokavimas užsidega raudonas šviesos diodas.

5 EKSPERIMENTINIS TYRIMAS

Patikriname pagaminto prietaiso veikimą. Prijungiame įtaisą prie

telefoninės linijos, į prietaiso rozetę įkišame telefono kištuką, nustatome

jungiklio padėtį į “4” , renkame numerį.

Pajungiame prietaisą prie reguliuojamo maitinimo šaltinio ir keisdami

maitinimo šaltinio įtampą surandame išėjimo įtampos priklausomybę nuo

telefoninės linijos įtampos. Gautus duomenis suvedame į 5.1 pav.

Išmatuojame telefono linijos įtampą ir prietaiso naudojamą srovę esant

pakeltam ir padėtam telefono rageliui. Gautus duomenis suvedame į 5.2 pav.

Išmatuojame prietaiso vartojamą srovę nuo vidinės baterijos esant pakeltam

ir padėtam telefono rageliui. Gautus duomenis suvedame į 5.3 pav.

———————–

4.6 pav Bendras prietaiso vaizdas

[pic]

Uin

Uiš

3.3 pav Išėjimo įtampos priklausomybė nuo telefono linijos įtampos

[pic]

3.6 pav Skaitliuko – dešifratoriaus principinė schema

2.4 pav Impulsų forma integratoriaus išėjime

2.3 pav. Renkamų numerių impulsų formos

Telefoninė linija

Maitinimo ggrandinė

Telefoninės linijos blokavimo grandinė

3.4 pav Integratoriaus principinė schema

Renkamo numerio skaitliukas – dešifratorius

Integratorius

Telefoninės linijos analizatorius

Pokalbių laiko skaitliukai

Prisijungimo ir nutraukimo signalizatoriai

Įrenginiai ribojantys pokalbio laiką

Įrenginiai koduojantys priėjimą prie telefono linijos

Įrenginiai apsaugantys nuo lygiagretaus pasijungimo

Tarpmiestinių pokalbių blokatoriai

Pasyvūs

Aktyvūs

ATS tarmiestinių pokalbių atjungimas

Telefono aparato naudojimo kontrolė įmonėse

Paskirstymo spintų, dėžučių, šulinių apsaugojimas

Telefono aparato perkėlimas į svetimiems nepasiekiamą vietą

Techniniai

Organizaciniai

Apsaugos būdai nuo savavališko telefino linijos panaudojimo

Sugedusio taksofono aparato panaudojimas

Prisijungimas prie radiotelefono radiokanalo zonos

Lygiagretus prisijungimas kabelinėje zonoje

Lygiagretus prisijungimas paskirstymo dėžutėje

Spec. įrenginio imituojančio užimtumo signalą prijungimas

Prisijungimas kabelinėje zonoje

Prisijungimas paskirstymo dėžutėje

Bekontaktis

Be linijos nutraukimo

Nutraukiant liniją

TA panaudojimas mokamiems pokalbiams (pvz.: intymūs pokalbiai)

Įmonių darbininkų ir lankytojų tarmiestiniai pokalbiai

Išoriniu prisijungimu

Be išorinio prisijungimo (panaudojnt TA ne pagal paskirtį)

Galimi linijos panaudojimo būdai (trumpalaikis ir 汩慧慬歩獩ഩ഍

ilgalaikis)