Strukturizuotos_kabelines_sistemos_projektav_referatas
Strukturizuotos kabelines sistemos projektavimas
1. PASTATO PROJEKTAVIMAS
SKS bus įrengiama vieno auksto pastate (1 pav.), kurio matmenys yra
1 pav. Pastato gabaritiniai matmenys
0
22×15 m. Pastato auksto aukstis lygus 3,5 m, o bendras perdangių. storis – 30 cm. Pastato darbo patalpų sistema yra vienoda, koridorine, ir jij matmenys yra 6×3 m. Koridorius yra 3 m plocio ir eina isilgai viso pastato .
Pastato koridoriuje jrengtos kabamosios lubos, ir po jomis yra 35 cm laisvos erdves. Darbo kambariuose tokii^ lubij nera. Namo sienos plytines, tinkuotos 11 cm storio tinku. Jokii^ kitij papildomq kanali^ grindyse ir sienose nera. Pastate yra technine patalpa. Ji nurodyta 1 lenteleje.
1 lentele. Aparatine
Kuriama SKS turi uztikrinti duomenxj perdavimo tinklo ir telefono tinklo darba^. Kiekvienoje darbo vietoje turi buti montuojama po du TO. Be TO, darbo vietose turi buti montuojami du elektros tinklo lizdai: vienas garantiniam maitinimui, o kita -prisijungti prie buitinio elektros energijos tiekimo tinklo. Jegos kabelius ties ir elektros energijos paskirstymo (ranga^ montuos kita organizacija.
Pagal uzsakovo reikalavimus lizdi^ blokai [rengiami 11 m aukstyje nuo grinds.
2. APARATINES IR DARBO VIETy PROJEKTAVIMAS
Pagal planq. aukste yra 13 darbo patalpa, kurii^ kiekvienos plotas 18 m2. Bendras darbo plotas – 234 m2. Pagal atskiros darbo vietos plotq. gaunamas toks 13 x 4 = 52 rezultatas. KKiekvienoje darbo vietoje montuojami 4 lizdij blokai, tai yra is viso 52 lizdai. Papildomi lizdai
įrengiami koridoriuje, techninėje patalpoje, kai kuriose darbo patalpose, kad būtų galima prijungti kolektyvinio naudojimo aktyviąją tinklo įrangą, pavyzdžiui, spausdintuvus, faksus, apsaugos sistemos telefono aparatus, serverius ir kt.
Nepanaudoti lizdai, įrengiant SKS, lieka rezerviniai ir bus naudojami remontui. Jeigu užsakovas reikalauja, norėdamas pigesnės SKS, sutartyje numatoma sąlyga, kad nepanaudoti lizdai bus išperkami nominalia kaina baigus kurti SKS.
Horizontaliojo posistemio kabeliams tiesti aukštuose išilgai koridoriaus po kabamosiomis lubomis įrengiami latakai. Atstumas nuo latako viršutinio krašto iki kapitalinių lubų yra 25 cm. Į latakus bus klojami kabeliai, kurie aptarnaus po 117 m2 darbo ploto. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienoje darbo vietoje bus du TO, bus lygus 650 x (117/10) x 2/3 == 5070 mm2. Toliau esančioms patalpoms gali būti naudojami mažesnio skerspjūvio latakai.
Darbo patalpose kabeliai tiesiami dekoratyviniuose loviuose. Kad būtų galima pereiti iš latakų į lovius, koridoriaus sienose gręžiamos skylės, į kurias dedami specialūs vamzdžiai. Vidinis vamzdžių skersmuo yra apie 26 mm. Pagal anksčiau gaurus duomenis kiekvienoje darbo vietoje bus keturi lizdai – po du iš kiekvienos pusės. Tuomet dekoratyvinio lovio talpa parenkama turint galvoje, kad bus klojami keturi informaciniai ir du elektros kabeliai. Horizontaliojo kabelio skersmenį imame lygų 5,5 mm, tt.y. 10 % didesnį už jo nominalųjį skersmenį. Tuomet bendras keturių informacinių kabelių skerspjūvio plotas bus lygus 100 mm . Kadangi lovio užpildos koeficientas turi būti 50 %, tai jo skerspjūvio plotą imame lygų 200 mm2. Be to, tame pačiame lovyje turi būti atskira sekcija elektros kabeliams. Atsižvelgdami į visa tai, naudosime trijų sekcijų lovį, kurio matmenys 60 x 16 mm. Centrinės sekcijos skerspjūvio plotas lygus 200 mm2, o šoninių sekcijų matmenys bus pakankami elektros kabeliams. Loviai ir lizdų blokai bus tvirtinami nailoniniais diubeliais.
ŽATS, serveriai, centrinė duomenų perdavimo tinklo aparatūra yra aparatinėje.
Telekomunikacinių lizdų modulių tipas nustatomas atsižvelgiant į pralaidumą, darbo vietos konfigūraciją ir pasirinkto tvirtinimo būdo reikalavimus. Šiuo atveju patogu naudoti dviejų prievadų lizdų modulius. Jų bendras skaičius, taip pat elektros lizdų skaičius nustatomas sumuojant 2 lentelės 5-9 skiltis.
3. KABELIŲ APSKAIČIAVIMAS
Kiekvienoje darbo vietoje įrengiami dvi 5-osios kategorijos TO.
Šiame pastate nėra didelių salių ir kompaktiškai išdėstytų vartotojų grupių. Todėl čia nereikės tiesti kabelio po kilimu ir organizuoti atskirų vietų su daugiaporiu horizontaliuoju kabeliu. Todėl SKS neturės ir perėjimo taškų.
Horizontalusis SKS posistemis bus sudaromas 5-osios kategorijos keturių porų kabeliais, nutiestais po du į kiekvieną lizdų bloką. Reikiamą kabelio ilgi skaičiuosime empiriniu metodu, nes yra netoli 30 TO ir jie tolygiai paskirstyti aptarnaujamame pplote.
Kabelio pakėlimas iš montažinės spintos iki kabelių latakų koridoriuose ir nuleidimas iki dekoratyvinių lovių patalpose lygus 3,25 + 2,25 = 5,5 m, nes lizdų blokai bei loviai yra 1 m aukštyje nuo grindų. Pagal planą kabelio trasos ilgis aparatinės iki artimiausio ir tolimiausio lizdų bloko atitinkamai yra lygus 3 m ir 25 m. Tuomet minimalus ir maksimalus kabelio ilgis atitinkamai bus lygus 5,5 + 3 = 8,5 m ir 5,5 + 25 = 30,5 m. Kabelių trasų vidutinis ilgis bus lygus (8,5+30,5) 12 x 1,1 + 3 = 25 m. Vienos kabelio ritės pakaks (305/25) = 12 vidutinėms kabelio trasoms. Horizontaliajam posistemiui reikės 234 x 2/12 = 39 kabelio ričių, arba 39 x 305 = 11900 m kabelio.
Šioje SKS telefono lizdų skaičius sutampa su duomenų perdavimo tinklo lizdų skaičiumi. Todėl komutacinei įrangai naudosime 110-ojo tipo panelius.
Kadangi aparatinėje bus daug kabelių, tai įranga bus išdėstoma mišriai – ant sienos ir spintoje. Kitas būdas – naudoti 19 colių atvirus stovus.
ŽATS prijungti prie SKS aparatinėje bus naudojami 3-iosios kategorijos 25 porų kabeliai su Telco jungtimis viename gale. Laisvas galas bus išskirstomas aparatinės violetinėje komutacinės įrangos sekcijoje. Kiekvienas kabelis prijungs prie kabelinės sistemos vieną 16 prievadų ŽATS vidaus numerių plokštę arba vieną 8 prievadų iišorės numerių plokštę. Tuomet 234 darbo vietų irį2 miesto numeriams prijungti reikės 20 kabelių.
Darbo vietoms prijungti prie duomenų perdavimo tinklo bus naudojami 4 porų 5-osios kategorijos montažiniai laidai, t.y. kabelis, kurio viename gale bus modulinės jungties šakutė. Antrasis laido galas išskirstomas aparatinės violetinės sekcijos komutacinės įrangos jungtyse. Montažinių laidų skaičius sutampa su darbo vietų skaičiumi, t.y. lygus 13.
Komutacinės įrangos skaičiavimo rezultatai surašomi 3 lentelėje.
Atskirų funkcinių elementų skaičius apskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad vienam 110-ojo tipo 100 porų kroso bloke išskirstomi 24 horizontalieji arba 4 daugiaporiai kabeliai.
Montažinė spinta
Vartotojo įrangai prijungti naudojami galiniai laidai su modulinių jungčių šakutėmis. Darbo stotims prijungti prie duomenų perdavimo tinklo bus 52 lizdų. Tarkime, kad pirmajame duomenų perdavimo tinklo plėtros etape bus prijungta 1/3 vartotojų, t.y. 17 laidų, plius 10 % tinklui plėsti. Gali būti naudojami 2,1 m ilgio laidai. 10 % jų gali būti ilgesni, pavyzdžiui 2 m. Tuomet reikės 19 laidų 2,1 m ir 2 laidų 5 m.
Telefono laidai komplektuojami su aparatais ir čia nenagrinėjami. ZATS prijungiama 25 porų kabeliais, viename gale turinčiais Telco jungtis. Gali būti užsakyti 30 m laidai. Jų ilgį imsime lygų 7 m.
Duomenų perdavimo tinklui prijungti bus reikalingi laidai su modulinių jungčių šakutėmis. Maksimalus ilgis siekia 10 m.
Tokių laidų niekas negamina, todėl perkami įprasti galiniai laidai su modulinių jungčių šakutėmis abiejuose galuose ir perpjaunami pusiau arba nupjaunama viena šakutė. Pasinaudosime antruoju būdu, manydami, kad pirmame aukšte pradžioje bus 52/2 = 26 darbo stotys. Joms numatysime 40 standartinių 7,6 m ilgio laidų. 4 lentelėje yra informacija aparatinėje apie komutacinius laidus, kurie reikalingi komutacijai.
Specifikacijoje taip pat numatyta technologinė įranga. Vienos poros ir penkių porų smūginis instrumentas naudojamas surenkant TO ir komutacinius panelius. Smūginiai instrumentai ir testavimo įranga baigus montažą pperduodami užsakovui ir naudojami eksploatacijos metu.
Papildomai į specifikaciją įtrauktos nailoninės apkabos, kurios naudojamos kabelių pluoštams sudaryti. Atskiri kabeliai žymimi klijuojamaisiais žymekliais. Kiekvienam kabeliui skiriama po keturis žymeklius, laidui – po du.
Bendra suprojektuotos SKS schema pateikta 4 pav.