Video kameros
Turinys
Įvadas…………………………3
Skaitmeninių kamerų istorija…………………………4
Video kamerų formatai ir struktūra…………………………5
Video kamerų sudedamosios dalys:
Šviesos signalo keitiklis…………………………6
Video kamerų objektyvai…………………………6
Vaizdo ieškiklis…………………………7
Video kamerų nustatymai:
Automatinis fokusavimas…………………………8
Išlaikymo nustatymas…………………………8
Automatinis juodo balanso nustatymas……………………..8
Automatinis balto balanso nustatymas……………………..9
Testai ir derinimo lentelės…………………………9
Video kamerų indikacija…………………………9
Išvados…………………………10
Naudota medžiaga…………………………11Video kamerų formatai ir struktūra
NK yra mono blokas sudarytas iš mažų matmenų: TV kameros ir portatyvinio video plejerio. Dažnai vadinama „camcordier“. Cam – TV kamera.
Recordier – įrašantis Video grotuvas . Naudojamos VK (Video kameros) Betacom formatic. t.y. profesionalios VK.
S – VHS – pusiau profesionalios VK. Taip pat ir Hi – 88. Gali būti naudojamos S – VHS – C pusiau profesionalios Hi- 8 pusiau profesionalios. VHS-C, V-8 buitinės. Šviesos srautas atspindėtas nuo filmuojamo objekto fokusuojamas į šviesos signalo keitiklį ŠSK- 5, šviesai jautrų taikinį. Prieš kurį pastatytas rastrinis koduojantis šviesos filtras ŠF- 4. Elektrinis signalas atitinkantis optiškai užkoduotą trijų pagrindinių spalvų (raudona, geltona, balta.) vaizdą iš ŠSK patenka į dekoderį DK-6. Čia įvyksta video signalo dekodavimas ir jo komponenčių išskyrimas ir tolesniam apdorojimui iš dekoderio paduodami trys atskirti video signalai RRGB atitinkantys 3 spalvų raudonos, žalios, mėlynos spalvų vaizdus. Po to sekančiame korekcijos bloke KB-7, koreguojami iškraipymai kuriuos įneša optinė sistema ir šviesos signalo keitiklis. Po to video signalai pakeičiami į formatą, kuris naudojamas vaizdo signalo įrašymui arba į pilną, sspalvotą TV signalą, užkoduotą pagal atitinkamą standartą (dažniausiai PAL, NTSC). Po to signalai paduodami į VM arba į išorinį Video IŠ, iš šio gali būti paduodami tiesiog į VM TV IN, arba per radijo dažnių moduliatorių į anteninius TV imtuvus. Be šių minėtų pagrindinių mazgų dar yra visa eilė blokų, kuriuose formuojami ir dominuoja pagalbiniai sign., ir įtampos. Sinchronizacijos blokas SB- 9 sutapdina ir sinchronizuoja visų VK sistemų ir blokų darbą laike įrašymo/atkūrimo režimuose. Valdymo blokas VB-3 formuoja automatiniam režime, arba keičia rankiniame režime komandas ir kameros signalus ir jos atskirų sistemų valdymo signalų valdymas atliekamas operatoriaus iniciatyva, keičiantis apšviestumo lygiui, arba automatiškai. Kontrolės ir indikacijos blokas KIS-10 skirta užtikrinti vizualiai kameros būklei ir formuojamų video signalų kontrolei, derinti ir ddiagnozuoti sutrikimams, kontrolės ir indikacijos sistemoms, vaizdo ieškikliams ir šviesos indikatoriams. Pagal vaizdo ieškiklio ekraną kontroliuojamas filmuojamo vaizdo turinys. Jame gali būti peržiūrėtas vaizdas, įrašytas į VK VM. Dažnai vaizdo ieškiklyje indikuojamas laikas, data, baterijų įkrovimo lygis, juostos kasetėje likutis ir t.t. Garso blokas GB- 12 formuoja garso signalus su kameroje įtaisytu arba išorinio mikrofono pagalba. Garso bloke iš mikrofono gautas garso signalas apdorojamas ir iš jo paduodamas įrašymui į VM. Maitinimo blokas MB formuoja reikalingų dydžių maitinimo įtampas, pirminiu mmaitinimo šaltiniu gali būti akumuliatorių baterija ir kintamos įtampos elektros srovės tinklas.
Šviesos signalo keitiklis
Viena svarbiausių videokamerų (VK) elementų yra šviesos signalų keitiklis (ŠSK). Užkoduojantis filmuojamą vaizdą elektrinių signalų pavidalu. Naudojami VK ŠSK būna arba perduodančių TV vamzdelių – vidikonų (šatikonų, trinikonų) arba kieto kūno matricų taip vadinamų PKR pavidalu. Buitinėse VK naudojami PKR užtikrina didelį patikimumą esant aukštiems techniniams rodikliams. Matricoje eilučių skaičius lygus TV eilučių atitinkamame TV standarte skaičiui. Matricą sudaro MDP struktūros kondensatorių išdėstytų 1 plokštumoje rinkinys. Buitinėse VK naudojama vidutiniškai 240, 290 tūkst., pikselių. PKR keitikliai užtikrina pakankamai didelę 430-450 TV eilučių skiriamąją gebą esant ne dideliam, minimaliam apšviestumui. Vidutinis apšviestumas yra apie 100lx. Profesionaliose VK kartais naudojami vamzdeliai, nors vis sparčiau plinta PKR didesnio dydžio matricos. MDP kodai yra sudaryti iš metalinių elektrodų. Apšvietus pagrindą, jame generuojamas krūvis, kuris kaupiasi potencinėje duobėje, o jo dydis priklauso nuo apšviestumo ir kaupimo laiko. Šie krūviai gali būti pernešami matricoje kryptingai valdant potencinės duobės judėjimą. Kadangi krūvio dydyje sukauptoje informacijoje, apie atitinkamo elemento apšvies.tumą ir ji gali būti kryptingai perduodama, tai ta informacija gali būti panaudota vaizdo signalo formavimui. PKR veikimo principas, tokiu būdu pagrįstas nuosekliu krūviuose sukauptos informacijos pernešimu nuo atskirų matricos elementų prie pirmo išėjimo įrenginio, kkeičiant krūvio paketus į vaizdo signalą.
Video kamerų objektyvai
Buitinių VK objektyvai turi kintamą židinio nuotolį, todėl vadinama – vario objektyvu. Jis leidžia nuosekliai keisti vaizdo dydį, mastelį, rankiniu būdu panaudojant elektrinį variklį objektyvo lęšiui stumdyti. Fokusavimas šiuo atveju išlaikomas automatiškai. Profesionaliose VK dažnai naudojami keli objektyvai: vario objektyvas ir objektyvai su pastoviu židinio nuotoliu. Pastarasis gali kadre sutalpinti didelį vaizdą, o vario objektyvas gali filmuoti atskirus objektus, tame tarpe ir nutolusius stambiu planu. Kaip taisyklė, vaizdo, gauto panaudojant objektyvą su fiksuotu židinio nuotoliu kokybė aukštesnė, negu naudojant vario objektyvus. Tačiau vario objektyvu naudotis žymiai patogiau.
Vaizdo ieškiklis
Jie gali būti optiniai ir elektroniniai. Optiniai parodo filmuojamo objekto vaizdą natūraliomis spalvomis ir vaizdas tiksliai atitinka tą kuris patenka į objektyvo numatytą lauką. Tai leidžia tiksliai sufokusuoti objektyvą į filmuojamą objektą. Tokio vaizdo ieškiklio tipas gali būti ir TTL sistema. Šioje sistemoje šviesa patenka į vaizdo ieškiklį tiesiog per objektyvą. Optinis vaizdo ieškiklis leidžia stebėti ir tada kai VK išjungta. Pagrindinis optinių ieškiklių minusas: neįmanoma stebėti VK suformuotą realų vaizdą. Kadangi optinio vaizdo ieškiklis neleidžia atkurti nufilmuotos medžiagos. Dauguma šiuolaikinių VK turi elektroninį vaizdo ieškiklį. Jo ekranas j/b elektroninio vamzdelio ekranas. Labiausiai paplitęs jo dydis yra – 38 mm pagal įstrižainę. Panaudojant tokį vvaizdo ieškiklį galima įvertinti vaizdo fokusavimą, teisingai parinkti ekspoziciją nustatyti spalvų balansą filmuojamame vaizde. Į elektroninio vaizdo ieškiklio ekraną galima išvesti visą būtiną informaciją apie VK būklę ir darbo režimus. Ji išvedama panaudojant mikroprocesorių pagal tam tikrą programą, paspaudus tam tikrą mygtuką. VK sukuriama papildoma informacija, kurią galima įvesti į filmuojamą vaizdą: filmavimo data, laikas, kuriuos formuoja įmontuotas elektroninis laikrodis, titrai, įrašomi pagal specialius simbolių generatorius. Elektroninio vaizdo ieškiklio minusai: jie naudoja energiją viso VK darbo metu t.y. turi būti pastoviai įjungta, nes jei kamera budinčiam režime, todėl gali išeiti iš rikiuotės elektroninis vamzdelis. Kadangi vaizdas j/b operatorius nėra tikras, kad nufilmuoto vaizdo spalvos neiškraipytos. Dėl mažų ieškiklio matmenų galima nepastebėti ne reikalingų detalių filmuojamoje scenoje, kurios aiškiai pasimatys TV. Vis daugiau dabartinių VK turi skystų kristalų vaizdo ieškiklius, kurie yra didelių matmenų ir gali būti nuimti nuo VK ir nešiojami atskirai (ant rankos). Tačiau jie daug kainuoja, ne ekonomiški.
Automatinis fokusavimas
Video kamerose yra eilė pradinių nustatymų elementų, kurie palengvina kameros pritaikymą įvairioms konkrečioms filmavimo kameroms.
Automatinis fokusavimas (AF). Ši sistema suderina objektyvą artimiausio objekto esančio kadro ribose, ryškumui. Šiuo atveju schema „nesupranta” ar tai yra tas objektas, kurį reikia filmuoti ar ne, todėl kai filmuojami įvairūs objektai esantys skirtingais
atstumais nuo videokameros, objektas turi būti sufokusuotas į objektą esantį scenos viduje. Tuomet naudojamas rankinis fokusavimas. Naudojant automatinį fokusavimą, naudojamos skirtingos sistemos su išoriniu signalų šaltiniu. Pirmo tipo sistemose su išoriniu šaltiniu dažniausiai naudojami infraraudonieji spinduliavimo šaltiniai. Gali būti naudojamas ir ultragarsas. TTL sistemose naudojami šviesos spinduliai sklindantys nuo filmuojamo objekto ir veikiantys į PKR matricą. Kai naudojami išoriniai šaltiniai infraraudonųjų arba ultragarso spindulių srautas atsi.spindi nuo objekto ir priimamas justuvo. Pagal spindulio sklidimo nuo VK iki objekto ir atgal llaiką, auto fokusavimo sistema sukuria informaciją apie atstumą iki objekto ir valdančią įtampą, kuriai veikiant pasukamas fokusavimo žiedas reikiamu kampu. Naudojant TTL sistemą apdorojami iš filmuojamo objekto atėjusių spindulių sukeliami elektros signalai ir apie fokusavimą sprendžiama pagal atstumą tarp dviejų žymių, kurios gaunamos į dvi dalis išskaidžius objekto vaizdą arba pagal signalų frontų statumą, pereinant per dviejų skirtingo skaisčio objekto ribą. Kai kuriais atvejais, automatinio fokusavimo sistema gali nesuveikti. Kai nėra kontrastingų elementų matomame lauke.
Išlaikymo nustatymas
Jis dažniausiai nustatomas rankiniu bbūdu. Dažniausiai nustatomas išlaikymas 1/50 – 1/10000 s. ribose. Visais atvejais krūvis PKR matricoje kaupiamas 1/50 s. Tačiau priklauso nuo to, kaip greitai juda filmuojamas objektas, norint nepalikti jo judėjimo pėdsakų, parenkamas kuo mažesnis išlaikymo laikas, tuo greičiau objektas juda. KKuo mažesnis išlaikymo laikas, tuo mažesnis nuskaitomas per tą laiką krūvis iš PKR matricos.
Automatinis juodo balanso nustatymas
Juodo balanso t.y. video signalo, minimalaus lygio nustatymas rankiniu būdu arba automatiškai. Nuėmus nuo VK objektyvo dangtelį atitinkama schema (automatiškai) nustato etaloninį juodą lygį, nors galimas ir rankinis.
Automatinis balto lygio balanso nustatymas
Video signalų max lygio nustatymas automatiškai arba rankiniu būdu. Skaitant, kad balta šviesa susideda iš 3 jų pagrindinių spalvų, balto lygio balansas reiškia stiprinimo, raudonos ir mėlynos spalvų kanaluose parinkimą, stiprinimą žalios spalvos kanale atžvilgiu. Šie reguliavimai atliekami gaminant VK. Tačiau, kai kuriais atvejais nustatytą stiprinimo koeficiento santykį reikia pakeisti ir tai daugiausia daroma automatiškai. Tam pakanka nukreipti VK į baltą objektą, sureguliuoti vaizdo mastelį taip, kad baltas objektas užimtų ne mažiau kkaip 80% kadro ploto. Po to paspaudus mygtuką – įjungti reguliavimo schemą. Nustatytas balto lygio balansas išsilaiko ir išjungus video kamerą, specialios, elektroninės atminties schemos dėka.
Testai ir derinimo lentelės
VK formuoja vaizdą iš raudonos, žalios ir mėlynos spalvų. Jeigu šių spalvų signalai nesuderinti arba sumaišomi ne teisingomis proporcijomis vaizdas gali turėti įvairių defektų spalvotus kontūrus, blogas ne vienodas skaistis, įvairiose kadro vietose. Spalvų ir vaizdo kokybės suderinimui naudojamos testinės kortos. T.y. įvairių spalvų ir gradacijų, juostų lentelės. Naudojamos spalvų pustonių, smulkių ddetalių išskyrimo gebai ir panašiai nustatyti. Spalvotos juostos naudojamos reguliuoti ir tikrinti VK spalvingumo kanalui. Tinklinis laukas, naudojamas geometrinių iškraipymų netiesiškumų ir spalvų kontūrų nustatymui.
Video kamerų indikacija
Dauguma indikatorių VK sutapatinami su elektroninio vaizdo ieškikliu ekrane, kadangi ten koncentruojasi operatoriaus dėmesys filmuojant. Indikatoriumi gali būti paprasčiausia šviesos indikacija, perspėjanti apie klaidas, avarines situacijas, vaizdų, žodžių, skaičių, grafikų, lentelių pavidalu. VK indukuojama ekspozicija esant nepakankamai arba per didelei šviesai, užsidega signalinė lemputė – indikatorius. Video signalo lygis į vaizdo ieškiklio ekraną išvedama informacija apie vaizdo lygį.
Išvados:
Video technika tikrai pakeitė žmonių gyvenimą. Padarė jį lengvesnį, linksmesnį. Juk senovėje žmonės prisiminimus saugojo tik savo atmintyje, arba viską užrašydavo. Dabar mes galime viską nufilmuoti ir viską peržiūrėti kada tik norime.
Nors atrodo, kad naujosios technologijos pasiekė labai daug, bet vis dėlto jos nestovi vietoje. Jos labai greitai tobulėja. Ir įdomu, kaip jos atrodys po dešimt metų? Technologijos keičia viena kitą taip greitai, kad sunku nuo jų neatsilikti.
Naudota medžiaga:
www.kompiuterija.lt
Turinys
Įvadas…………………………3
Skaitmeninių kamerų istorija…………………………4
Video kamerų formatai ir struktūra…………………………5Video kamerų sudedamosios dalys:
Šviesos signalo keitiklis…………………………6
Video kamerų objektyvai…………………………6
Vaizdo ieškiklis…………………………7
Video kamerų nustatymai:
Automatinis fokusavimas…………………………8
Išlaikymo nustatymas…………………………8
Automatinis juodo balanso nustatymas……………………..8
Automatinis balto balanso nustatymas……………………..9
Testai ir derinimo lentelės…………………………9
Video kamerų indikacija…………………………9
Išvados…………………………10
Naudota medžiaga…………………………11
Video kamerų formatai ir struktūra
NK yra mono blokas sudarytas iš mažų matmenų: TV kameros ir portatyvinio video pplejerio. Dažnai vadinama „camcordier“. Cam – TV kamera.
Recordier – įrašantis Video grotuvas . Naudojamos VK (Video kameros) Betacom formatic. t.y. profesionalios VK.
S – VHS – pusiau profesionalios VK. Taip pat ir Hi – 8. Gali būti naudojamos S – VHS – C pusiau profesionalios Hi- 8 pusiau profesionalios. VHS-C, V-8 buitinės. Šviesos srautas atspindėtas nuo filmuojamo objekto fokusuojamas į šviesos signalo keitiklį ŠSK- 5, šviesai jautrų taikinį. Prieš kurį pastatytas rastrinis koduojantis šviesos filtras ŠF- 4. Elektrinis signalas atitinkantis optiškai užkoduotą trijų pagrindinių spalvų (raudona, geltona, balta.) vaizdą iš ŠSK patenka į dekoderį DK-6. Čia įvyksta video signalo dekodavimas ir jo komponenčių išskyrimas ir tolesniam apdorojimui iš dekoderio paduodami trys atskirti video signalai RGB atitinkantys 3 spalvų raudonos, žalios, mėlynos spalvų vaizdus. Po to sekančiame korekcijos bloke KB-7, koreguojami iškraipymai kuriuos įneša optinė sistema ir šviesos signalo keitiklis. Po to video signalai pakeičiami į formatą, kuris naudojamas vaizdo signalo įrašymui arba į pilną, spalvotą TV signalą, užkoduotą pagal atitinkamą standartą (dažniausiai PAL, NTSC). Po to signalai paduodami į VM arba į išorinį Video IŠ, iš šio gali būti paduodami tiesiog į VM TV IN, arba per radijo dažnių moduliatorių į anteninius TV imtuvus. Be šių minėtų pagrindinių mazgų dar yra vvisa eilė blokų, kuriuose formuojami ir dominuoja pagalbiniai sign., ir įtampos. Sinchronizacijos blokas SB- 9 sutapdina ir sinchronizuoja visų VK sistemų ir blokų darbą laike įrašymo/atkūrimo režimuose. Valdymo blokas VB-3 formuoja automatiniam režime, arba keičia rankiniame režime komandas ir kameros signalus ir jos atskirų sistemų valdymo signalų valdymas atliekamas operatoriaus iniciatyva, keičiantis apšviestumo lygiui, arba automatiškai. Kontrolės ir indikacijos blokas KIS-10 skirta užtikrinti vizualiai kameros būklei ir formuojamų video signalų kontrolei, derinti ir diagnozuoti sutrikimams, kontrolės ir indikacijos sistemoms, vaizdo ieškikliams ir šviesos indikatoriams. Pagal vaizdo ieškiklio ekraną kontroliuojamas filmuojamo vaizdo turinys. Jame gali būti peržiūrėtas vaizdas, įrašytas į VK VM. Dažnai vaizdo ieškiklyje indikuojamas laikas, data, baterijų įkrovimo lygis, juostos kasetėje likutis ir t.t. Garso blokas GB- 12 formuoja garso signalus su kameroje įtaisytu arba išorinio mikrofono pagalba. Garso blok.e iš mikrofono gautas garso signalas apdorojamas ir iš jo paduodamas įrašymui į VM. Maitinimo blokas MB formuoja reikalingų dydžių maitinimo įtampas, pirminiu maitinimo šaltiniu gali būti akumuliatorių baterija ir kintamos įtampos elektros srovės tinklas.Šviesos signalo keitiklis
Viena svarbiausių videokamerų (VK) elementų yra šviesos signalų keitiklis (ŠSK). Užkoduojantis filmuojamą vaizdą elektrinių signalų pavidalu. Naudojami VK ŠSK būna arba perduodančių TV vamzdelių – vidikonų (šatikonų, trinikonų) arba kieto kūno matricų taip vadinamų
PKR pavidalu. Buitinėse VK naudojami PKR užtikrina didelį patikimumą esant aukštiems techniniams rodikliams. Matricoje eilučių skaičius lygus TV eilučių atitinkamame TV standarte skaičiui. Matricą sudaro MDP struktūros kondensatorių išdėstytų 1 plokštumoje rinkinys. Buitinėse VK naudojama vidutiniškai 240, 290 tūkst., pikselių. PKR keitikliai užtikrina pakankamai didelę 430-450 TV eilučių skiriamąją gebą esant ne dideliam, minimaliam apšviestumui. Vidutinis apšviestumas yra apie 100lx. Profesionaliose VK kartais naudojami vamzdeliai, nors vis sparčiau plinta PKR didesnio dydžio matricos. MDP kodai yra sudaryti iš metalinių elektrodų. AApšvietus pagrindą, jame generuojamas krūvis, kuris kaupiasi potencinėje duobėje, o jo dydis priklauso nuo apšviestumo ir kaupimo laiko. Šie krūviai gali būti pernešami matricoje kryptingai valdant potencinės duobės judėjimą. Kadangi krūvio dydyje sukauptoje informacijoje, apie atitinkamo elemento apšviestumą ir ji gali būti kryptingai perduodama, tai ta informacija gali būti panaudota vaizdo signalo formavimui. PKR veikimo principas, tokiu būdu pagrįstas nuosekliu krūviuose sukauptos informacijos pernešimu nuo atskirų matricos elementų prie pirmo išėjimo įrenginio, keičiant krūvio paketus į vaizdo signalą.Video kamerų objektyvai
Buitinių VVK objektyvai turi kintamą židinio nuotolį, todėl vadinama – vario objektyvu. Jis leidžia nuosekliai keisti vaizdo dydį, mastelį, rankiniu būdu panaudojant elektrinį variklį objektyvo lęšiui stumdyti. Fokusavimas šiuo atveju išlaikomas automatiškai. Profesionaliose VK dažnai naudojami keli objektyvai: vario objektyvas ir oobjektyvai su pastoviu židinio nuotoliu. Pastarasis gali kadre sutalpinti didelį vaizdą, o vario objektyvas gali filmuoti atskirus objektus, tame tarpe ir nutolusius stambiu planu. Kaip taisyklė, vaizdo, gauto panaudojant objektyvą su fiksuotu židinio nuotoliu kokybė aukštesnė, negu naudojant vario objektyvus. Tačiau vario objektyvu naudotis žymiai patogiau.Vaizdo ieškiklis
Jie gali būti optiniai ir elektroniniai. Optiniai parodo filmuojamo objekto vaizdą natūraliomis spalvomis ir vaizdas tiksliai atitinka tą kuris patenka į objektyvo numatytą lauką. Tai leidžia tiksliai sufokusuoti objektyvą į filmuojamą objektą. Tokio vaizdo ieškiklio tipas gali būti ir TTL sistema. Šioje sistemoje šviesa patenka į vaizdo ieškiklį tiesiog per objektyvą. Optinis vaizdo ieškiklis leidžia stebėti ir tada kai VK išjungta. Pagrindinis optinių ieškiklių minusas: neįmanoma stebėti VK suformuotą realų vaizdą. Kadangi optinio vaizdo iieškiklis neleidžia atkurti nufilmuotos medžiagos. Dauguma šiuolaikinių VK turi elektroninį vaizdo ieškiklį. Jo ekranas j/b elektroninio vamzdelio ekranas. Labiausiai paplitęs jo dydis yra – 38 mm pagal įstrižainę. Panaudojant tokį vaizdo ieškiklį galima įvertinti vaizdo fokusavimą, teisingai parinkti ekspoziciją nustatyti spalvų balansą filmuojamame vaizde. Į elektroninio vaizdo ieškiklio ekraną galima išvesti visą būtiną informaciją apie VK būklę ir darbo režimus. Ji išvedama panaudojant mikroprocesorių pagal tam tikrą programą, paspaudus tam tikrą mygtuką. VK sukuriama papildoma informacija, kurią galima įvesti į ffilmuojamą vaizdą: filmavimo data, laikas, kuriuos formuoja įmontuotas elektroninis laikrodis, titrai, įrašomi pagal specialius simbolių generatorius. Elektroninio vaizdo ieškiklio minusai: jie naudoja energiją viso VK darbo metu t.y. turi būti pastoviai įjungta, nes jei kamera budinčiam režime, todėl gali išeiti iš rikiuotės elektroninis vamzdelis. Kadangi vaizdas j/b operatorius nėra tikras, kad nufilmuoto vaizdo spalvos neiškraipytos. Dėl mažų ieškiklio matmenų galima nepastebėti ne reikalingų detalių filmuojamoje scenoje, kurios aiškiai pasimatys TV. Vis daugiau dabartinių VK turi skystų kristalų vaizdo ieškiklius, kurie yra didelių matmenų ir gali būti nuimti nuo VK ir nešiojami atskirai (ant rankos). Tačiau jie daug kainuoja, ne ekonomiški.Automatinis fokusavimas
Video kamerose yra eilė pradinių nustatymų elementų, kurie palengvina kameros pritaikymą įvairioms konkrečioms filmavimo kameroms.
Automatinis fokusavimas (AF). Ši sistema suderina objektyvą artimiausio objekto esančio kadro ribose, ryškumui. Šiuo atveju schema „nesupranta” ar tai yra tas objektas, kurį reikia filmuoti ar ne, todėl kai filmuojami įvairūs objektai esantys skirtingais atstumais nuo videokameros, objektas turi būti sufokusuotas į objektą esantį scenos viduje. Tuomet naudojamas rankinis fokusavimas. Naudojant automatinį fokusavimą, naudojamos skirtingos sistemos su išoriniu signalų šaltiniu. Pirmo tipo sistemose su išoriniu šaltiniu dažniausiai naudojami infraraudonieji spinduliavimo šaltiniai. Gali būti naudojamas ir ultragarsas. TTL sistemose naudojami šviesos spinduliai sklindantys nuo filmuojamo objekto ir vveikiantys į PKR matricą. Kai naudojami išoriniai šaltiniai infraraudonųjų arba ultragarso spindulių srautas atsispindi nuo objekto ir priimamas justuvo. Pagal spindulio sklidimo nuo VK iki objekto ir atgal laiką, auto fokusavimo sistema sukuria informaciją apie atstumą iki objekto ir valdančią įtampą, kuriai veikiant pasukamas fokusavimo žiedas reikiamu kampu. Naudojant TTL sistemą apdorojami iš filmuojamo objekto atėjusių spindulių sukeliami elektros signalai ir apie fokusavimą sprendžiama pagal atstumą tarp dviejų žymių, kurios gaunamos į dvi dalis išskaidžius objekto vaizdą arba pagal signalų frontų statumą, pereinant per dviejų skirtingo skaisčio objekto ribą. Kai kuriais atvejais, automatinio fokusavimo sistema gali nesuveikti. Kai nėra kontrastingų elementų matomame lauke.Išlaikymo nustatymas
Jis dažniausiai nustatomas rankiniu būdu. Dažniausiai nustatomas išlaikymas 1/50 – 1/10000 s. ribose. Visais atvejais krūvis PKR matricoje kaupiamas 1/50 s. Tačiau priklauso nuo to, kaip greitai juda filmuojamas objektas, norint nepalikti jo judėjimo pėdsakų, parenkamas kuo mažesnis išlaikymo laikas, tuo greičiau objektas juda. Kuo mažesnis išlaikymo laikas, tuo mažesnis nuskaitomas per tą laiką krūvis iš PKR matricos.Automatinis juodo balanso nustatymas
Juodo balanso t.y. video signalo, minimalaus lygio nustatymas rankiniu būdu arba automatiškai. Nuėmus nuo VK objektyvo dangtelį atitinkama schema (automatiškai) nustato etaloninį juodą lygį, nors galimas ir rankinis.
Automatinis balto lygio balanso nustatymas
Video signalų max lygio nustatymas automatiškai aarba rankiniu būdu. Skaitant, kad balta šviesa susideda iš 3 jų pagrindinių spalvų, balto lygio balansas reiškia stiprinimo, raudonos ir mėlynos spalvų kanaluose parinkimą, stiprinimą žalios spalvos kanale atžvilgiu. Šie reguliavimai atliekami gaminant VK. Tačiau, kai kuriais atvejais nustatytą stiprinimo koeficiento santykį reikia pakeisti ir tai daugiausia daroma automatiškai. Tam pakanka nukreipti VK į baltą objektą, sureguliuoti vaizdo mastelį taip, kad baltas objektas užimtų ne mažiau kaip 80% kadro ploto. Po to paspaudus mygtuką – įjungti reguliavimo schemą. Nustatytas balto lygio balansas išsilaiko ir išjungus video kamerą, specialios, elektroninės atminties schemos dėka.Testai ir derinimo lentelės
VK formuoja vaizdą iš raudonos, žalios ir mėlynos spalvų. Jeigu šių spalvų signalai nesuderinti arba sumaišomi ne teisingomis proporcijomis vaizdas gali turėti įvairių defektų spalvotus kontūrus, blogas ne vienodas skaistis, įvairiose kadro vietose. Spalvų ir vaizdo kokybės suderinimui naudojamos testinės kortos. T.y. įvairių spalvų ir gradacijų, juostų lentelės. Naudojamos spalvų pustonių, smulkių detalių išskyrimo gebai ir panašiai nustatyti. Spalvotos juostos naudojamos reguliuoti ir tikrinti VK spalvingumo kanalui. Tinklinis laukas, naudojamas geometrinių iškraipymų netiesiškumų ir spalvų kontūrų nustatymui.Video kamerų indikacija
Dauguma indikatorių VK sutapatinami su elektroninio vaizdo ieškikliu ekrane, kadangi ten koncentruojasi operatoriaus dėmesys filmuojant. Indikatoriumi gali būti paprasčiausia šviesos indikacija, perspėjanti apie klaidas, avarines situacijas, vaizdų, žodžių,
skaičių, grafikų, lentelių pavidalu. VK indukuojama ekspozicija esant nepakankamai arba per didelei šviesai, užsidega signalinė lemputė – indikatorius. Video signalo lygis į vaizdo ieškiklio ekraną išvedama informacija apie vaizdo lygį.
Išvados:
Video technika tikrai pakeitė žmonių gyvenimą. Padarė jį lengvesnį, linksmesnį. Juk senovėje žmonės prisiminimus saugojo tik savo atmintyje, arba viską užrašydavo. Dabar mes galime viską nufilmuoti ir viską peržiūrėti kada tik norime.
Nors atrodo, kad naujosios technologijos pasiekė labai daug, bet vis dėlto jos nestovi vietoje. Jos labai greitai tobulėja. Ir įįdomu, kaip jos atrodys po dešimt metų? Technologijos keičia viena kitą taip greitai, kad sunku nuo jų neatsilikti.
Naudota medžiaga:
www.kompiuterija.lt
