Arbatpinigiai

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

ARBATPINIGIŲ KILMĖ…………………………4

KUR, KAIP IR KIEK DUOTI…………………………4

ARBATPINIGIŲ DAVIMO TAISYKLĖS………………………6

APTARNAVIMO ARBATPINIGIAI………………………..6

ARBATPINIGIUS APMOKESTINTI?………………………8

ŽMONIŲ NUOMONĖ…………………………8

IŠVADOS…………………………9

NAUDOTA LITERATŪRA…………………………10ĮVADAS

Duoti ar neduoti, o jei duoti tai kur, kada ir kiek? Tikriausiai kiekvienas nors kartą gyvenime susidūrėme su situacija, kurioje žinojimas atsakymus į šiuos klausimus būtų išgelbėjęs nuo nepatogios situacijos ar net raudonavimo. Arbatpinigiai – vienas iš aktualiausių šių dienų temų.

Arbatpinigiai tapo įsišaknijusia tradicija ir etiketo reikalavimu visame pasaulyje. Dažniausiai arbatpinigiai, kaip papildomas uždarbis, duodami nedideles algas gaunantiems aptarnavimo sferos darbuotojams. Ir imantys arbatpinigius, ir duodantys juos gauna naudos –– vieni paskatinami už įdėtas pastangas (paslaugumą, greitą aptarnavimą, ypatingas pastangas įtikti klientui), o kiti pamato, įvertina, kaip jais rūpinamasi, ir už tai atsidėkoja. Viešbučių, kavinių, restoranų darbuotojams, taksi vairuotojams arbatpinigiai – neatsiejama darbo užmokesčio dalis.

Atsidėkojimas arbatpinigiais už suteiktas smulkias paslaugas ar patarnavimus dar visai neseniai buvo šiek tiek politizuotas bei neigiamo atspalvio turintis reiškinys. Tačiau vis tiek arbatpinigiai buvo ir duodami, ir imami. Ir seniau, ir dabar. Vis dėlto yra dalykų, apie kuriuos verta žinoti, kad nepatektume į kkeblią padėtį. Juk nėra malonu nei pačiam pasijusti nepatogiai, nei į tokią pat situaciją įstumti viešbučio patarnautoją, kuris iš taksi automobilio iškėlė lagaminą, įnešė į kambarį, parodė, kaip langą atidaryti ar kaip naudotis televizoriaus pultu. Už šias paslaugas jam gali nnepakakti tik padėkos, todėl jis ir toliau mandagiai užtruks su Jumis neatsisveikinęs. Tegu nestebina toks paslaugumas – jis laukia arbatpinigių. Demonstratyviai jų gali lūkuriuoti ir šveicorius, kuris restorane jus palydės iki iš anksto užsakyto staliuko. Arba viešbučio patarnautojas, atrakinęs viešbučio gyventojo užtrenktas kambario duris.ARBATPINIGIŲ KILMĖ

Arbatpinigių davimo ir ėmimo žinovai ne be reikalo teigia, kad pirmieji arbatpinigiai greičiausiai duoti restorane. Žinomi rašytiniai faktai, kad tam tikra pinigų suma būdavo padedama ant stalo dar iki tol, kol ant jo būdavo išdėliojami indai su valgiu.Tikėtasi, kad padavėjas, išvydęs pinigus, atidžiau, dėmesingiau ir nuolankiau aptarnaus. Jeigu klientas likdavo patenkintas, pakildamas nuo stalo jis šių pinigų nepaliesdavo, o palikdavo jį aptarnavusiam darbuotojui. Tačiau jeigu jis nutardavo, kad atitinkamo aptarnavimo taip ir nesulaukė, apie jokią materialinę ppadėką padavėjui kalbos nebebūdavo – pinigai nuo stalo atsidurdavo kliento kišenėje arba piniginėje. Senovės Anglijoje įsišaknijus arbatos gėrimo tradicijoms aptarnavimas kavinėse ar arbatinėse nebūdavo labai greitas. Užsisakius puodelį gėrimo, neretai tekdavo ir gerokai palaukti, o sulaukus gerti jau bemaž praaušusį gėrimą. Taip ant stalų atsirado dėžutės su užrašu T.I.P. (angliškai – to improve promptness – aptarnavimo pagreitinimui), į kurias įmesta moneta išties paskatindavo padavėją suktis greičiau. Galbūt iš čia kilo ir lietuviškas arbatpinigių pavadinimas?KUR, KAIP IR KIEK DUOTI

Kai kalbame apie aarbatpinigius, suprantame, kad čia svarbu ne tik turėti elementarių matematikos žinių, bet ir žinoti, ko iš jūsų tikimasi. Arbatpinigiai įvairiose šalyse skiriasi: nepalikę arbatpinigių JAV sulauksite pikto žvilgsnio (ar dar blogiau), o jei stipriai permokėsite Vokietijoje, tai bus didesnis įžeidimas, nei išėjimas apskritai nepalikus arbatpinigių. Tam, kad išvengtumėte nepatogių nesusipratimų, trumpai pateiksiu arbatpinigių mokėjimo skirtingose valstybėse tradicijas bei įpročius.

Žinomos trys arbatpinigių davimo tendencijos: europietiška (arbatpinigiai mažesni), amerikietiška (arbatpinigių negailima) ir rytietiška (arbatpinigių išsireikalaujama). Visose pasaulio šalyse egzistuoja panašios arbatpinigių davimo ir ėmimo taisyklės, su kuriomis priversti taikstytis net ir tie, kurie yra kategoriškai nusiteikę prieš arbatpinigių davimą. Tiesa, kai kuriose valstybėse tenykštės kultūros tradicijos yra įleidusios šaknis giliau nei arbatpinigių davimo papročiai. Ten mintys apie šį reiškinį slepiamos po devyniais užraktais.

Australija. Grąžą pasilikite sau! Išskyrus aukštos klasės restoranus, kur 10 procentų nuo išleistos sumos yra automatiškai nuskaičiuojama už aptarnavimą. Arbatpinigiai šioje šalyje nėra įprastas dalykas. Jų nesitiki gauti nei taksi vairuotojai, nei kirpėjai, nei bagažo nešikai.

Bahamai. 15 procentų nuo išleistos sumos yra įprastinis užmokestis už gerą aptarnavimą restoranuose ir baruose. Būkite atsargūs, kai kuriuose restoranuose ši suma bus nuskaičiuota jūsų neperspėjus. Taksi vairuotojai taip pat yra pamaloninami 15 procentų nuo sumos arbatpinigiais, o bagažo nešikai iš jūsų lauks 1 ddolerio nuo kiekvieno nešulio.

Didžioji Britanija. Paprastai aptarnavimo mokestis restoranuose bei viešbučiuose nėra įskaičiuojamas į sąskaitą, o nuo 12 iki 15 procentų arbatpinigų duodama atsidėkojant už patarnavimus. Baruose ir kavinėse padavėjai arbatpinigių nelaukia, tačiau kartais užeigos savininkas gali pasiūlyti nupirkti geram padavėjui stiklą kokio gėrimo. Dėl suprantamų priežasčių, dažniausiai jie paima tik gėrimui skirtus pinigus. Taksi vairuotojams įprasta mokėti 10 procentų arbatpinigių, priklausomai nuo nuvažiuoto atstumo. Viešbučio kambarinės nudžiunga gavusios smulkiųjų kiekvieną dieną už sutvarkytą kambarį.

Prancūzija. Beveik visi restoranai užsideda 15 procentų antkainį aptarnavimo paslaugoms apmokėti. Nepaisant to dar 2-3 procentai papildomų arbatpinigių yra norma. Nešikai ir viešbučių pasiuntinukai laukia 1,5 euro arbatpinigių už kiekvieną nešulį. Taksi vairuotojams įprasta mokėti 10-15 procentų arbatpinigių nuo sumos. O gidai bei autobusų vairuotojai gauna nuo 1,5 iki 3 eurų.

Vokietija. Arbatpinigiai – nėra paplitusi tradicija Vokietijoje. Jei permokėsite, galite sulaukti aptarnaujančiojo personalo nepasitenkinimo, tačiau vargu, ar vis dėl to kas atsisakytų paimti pinigus. Taksi vairuotojus reikėtų pamaloninti 10 procentų arbatpinigių nuo sumos.

Graikija. Arbatpinigiai šioje šalyje dažniausiai įtraukiami į sąskaitą ir kinta nuo 15 iki 20 procentų nuo sumos. Be to, įprasta palikti ir šiek tiek smulkiųjų atskirai padavėjui (lėkštutėje) ir staliuką tvarkančiam asmeniui (ant stalo).

Italija. Čia arbatpinigių dydis gali kisti priklausomai nuo to, kokio dydžio mmieste esate. Paprastai restoranai ir barai bei viešbučiai užsideda 15-20 procentų antkainį už patarnavimus. Kambarinėms privalu palikti arbatpinigių atskirai. Nešikai ir pasiuntinukai taip pat gauna nuo 1,5 iki 2,6 eurų už kiekvieną lagaminą ar kitą nešulį.

Kai kuriose valstybėse (Vokietijoje, Šveicarijoje, Skandinavijos šalyse) paprastai arbatpinigiai įskaičiuojami į paslaugos kainą, todėl ten apie šį reiškinį kalbama retai ir mažai. Taip pat šiose šalyse gaji nuomonė, kad atvirai duodami arbatpinigiai – nepriimtinas dalykas, nes tai žeidžia žmogaus savigarbą. Šių konservatyvių valstybių gyventojai mano, kad arbatpinigius duodantys klaidingai įsivaizduoja, jog jų uždarbis nepakankamas, todėl teikiamos ne tinkamiausio lygio paslaugos.

Ap.skritai Vakarų Europoje ir ypač aukščiausio lygio (įvertintų ne mažiau kaip 5 žvaigždutėmis) viešbučiuose arbatpinigių galima ir nepalikti. Tenykštis aptarnavimo lygis reiškia, kad ir lagaminai bei maistas į kambarį nunešamas, ir taksi iškviečiamas, ir kliento automobilis privairuojamas prie viešbučio slenksčio nemokamai.

Anglijoje ir Prancūzijoje net ir pigiuose viešbučiuose arbatpinigių galima neduoti kambarinėms, tačiau jeigu viešbučio klientas vis tik nutars nepagailėti vienos kitos monetos ar kupiūros kambarinei už jos paslaugumą, šį atlygį derėtų palikti peleninėje. Kitur padėtų pinigų kambarinė paprasčiausiai neims, manys, kad klientas juos tiesiog pamiršo.

Šiltųjų Europos kraštų (Ispanijos, Portugalijos, Italijos, Graikijos) viešbučiuose arbatpinigiai privalomi. Jie nebūtini tik tuose viešbučiuose, kurie skirti turistams apsistoti vienai

nakčiai.

O JAV reikia arbatpinigių duoti kasdien – už dieną po dolerį. JAV kavinių, restoranų, viešbučių aptarnaujantis personalas iš arbatpinigių gyvena, kadangi jie didesni negu už darbą mokamas atlyginimas.

Niujorko merija yra net patvirtinusi specialias rekomenduojamojo pobūdžio taisykles, kurios reglamentuoja papildomo piniginio paskatinimo dydžius. Jamaikoje, Kuboje, Dominikoje, Tailande, Indonezijoje, Kinijoje, Malaizijoje arbatpinigiai (paprastai maždaug doleris) būtini visuose viešbučiuose – ir be žvaigždučių, ir įvertintų keliomis. Visada viešbučių ir restoranų darbuotojai arbatpinigių laukia ir Rytų Europos valstybėse. Izraelyje, kaip ir arabų ššalyse, griežtų arbatpinigių davimo tradicijų nėra. Tačiau galima patekti ir į tokius viešbučius, kur arbatpinigių yra arba tiesiog pareikalaujama, arba apie juos mandagiai užsimenama. Tarkim, Egipte arbatpinigių negavęs patarnautojas viešbučio svečią gali „persekioti“ (kiekviename žingsnyje įkyriai siūlys įvairias paslaugas, visais įmanomais būdais stengsis patarnauti) tol, kol bus atsidėkota arbatpinigiais.

Turkijoje arbatpinigius imti irgi įprasta aptarnavimo sferoje. Priklausomai nuo Jūsų ir Jums suteikto serviso arbatpinigių ten visgi reikėtų duoti. Restoranuose ir viešbučiuose pagal tradiciją paliekama 10 proc. nuo sąskaitos sumos. Nešikams, kkambarinėms ir ekskursinių autobusų vairuotojams duodama ne mažiau kaip 1 JAV doleris. Taksi vairuotojams Turkijoje arbatpinigiai nepaliekami, tačiau galima palikti grąžą.

Pastaruoju metu pietų Europos šalyse sparčiai plinta „turistų švietimo dėl arbatpinigių“ tradicija. Viešbučiuose kambarių raktus išduodantys darbuotojai klientams be sskrupulų paaiškina, kam ir kiek arbatpinigių derėtų duoti.

Informaciją apie arbatpinigius rasite kiekviename Lietuvos turistinių kelionių agentūrų informaciniame-reklaminiame leidinyje, kokią šalį, maršrutą, keliones jis bepristatytų. Kartais verta ne tik kurortų paveikslėlius pasižiūrėti, viešbučių žvaigždutes suskaičiuoti, ekskursijų kainas pridėti, kad teisingai įvertintumėte savo finansines galimybes vienur ar kitur nukeliauti. Kad nenumatytos išlaidos nemaloniai nenuteiktų ir nesuerzintų Jūsų, visuomet kelionių žinynuose atkreipkite dėmesį į tokias grafas, kaip “Informacija apie šalį”, “Bendra informacija keliaujantiems”. Ten rasite ir apie arbatpinigius – kokia jų tradicija toje šalyje. Arba apie tai išgirsite jau kelionei prasidėjus – iš gido.

O nuvykę į svečią šalį, ypač Pietų Europos, kur ilsėtis itin mėgsta lietuviai, irgi nenustebkite, kad viešbutyje kambario raktus išduodantis darbuotojas Jums be skrupulų paaiškins, kam ir kiek aarbatpinigių derėtų duoti. Ir tik po to palinkės malonaus poilsio, gerų atostogų ar nepamirštamų įspūdžių..ARBATPINIGIŲ DAVIMO TAISYKLĖS

Dažnai tenka sukti galvą, kiek duoti ir kaip tai padaryti. Žinoma, jeigu piniginė plyšta nuo banknotų, tokia dilema neiškils. Tačiau gali atsitikti taip, kad toje piniginėje neatsiras smulkiųjų. Kita vertus, į kairę ir į dešinę švaistytis pinigais, tikintis, kad už tai bus gaunamos geresnės kokybės paslaugos, neverta. Nes solidūs arbatpinigiai ne visada yra gero tono ženklas.

Taigi – keletas patarimų duodantiesiems arbatpinigius:

• Norint nnustatyti, kiek reikia duoti arbatpinigių, nerekomenduojama viešai naudotis elektronine skaičiavimo mašinėle.

• Arbatpinigių negražu duoti smulkiausiomis monetomis, pavyzdžiui, litą surinkti baltais centais.

• Nemandagu aiškinti, kad arbatpinigių nebus, nes turimos kupiūros per stambios.

• Nepatartina patarnavusiam ar paslaugą suteikusiam arbatpinigius dėti į kišenę.

• Arbatpinigiai padedami arba ant stalo, arba ant lėkštelės, arba įdedami į dėklą (knygelę), kuriame buvo pateikta sąskaita.

• Jeigu atsiskaitoma ne grynaisiais, o mokėjimo kortele, apmokant sąskaitą derėtų pasakyti, kiek arbatpinigių skiriate. Arba išeidami palikite tą sumą ant stalo, lėkštelėje, prie sąskaitos.APTARNAVIMO ARBATPINIGIAI

Maisto pristatymas. Jei vairuotojas ir maistą pristatantis žmogus – tas pats asmuo ir jei užsakymas didelis, o atstumas tolimas, ir jei užsakėte ne picą ir ne kinietišką maistą, tai priimta sumokėti 15-20 proc. arbatpinigių nuo sąskaitoje nurodytos sumos.

Picą atvežusiam asmeniui turite duoti 1-2 dolerius, jei jam nereikėjo važiuoti toli; 2-3 dol. už ilgesnį kelią; 5 dol. ir daugiau, jei užsisakėte daugiau negu vieną picą.

*Užsakymams iki 30 dol. arbatpinigiai nebūtini, bet jei norite, galite duoti nuo 50 centų iki 2 dolerių.

*Atsiimdami užsakymą nuo 30 iki 60 dol., galite duoti pristatytojui 5-10 proc. sąskaitoje nurodytos vertės.

*Užsakymus nuo 60 dol. paprastai praktikuoja įstaigos, kartu su maistu reikalaudamos pristatyti plastikinius įrankius, lėkštes. Pristatytojams tokiu atveju priimta sumokėti 88- 10 proc. bendros užsakymo sumos.

Baldų pristatymas. Įteikite mažiausiai po 5-10 dol. kiekvienam juos atvežusiam ir įnešusiam asmeniui. Jeigu baldai dideli, sunkūs ir nepatogūs nešti, duokite po 20 dol. kiekvienam nešikui.

Nešikai. Po 20-50 dol. nešikui už didelius ir sunkius daiktus. Į tą kainą ne visuomet įskaičiuojami: laiptai, ankšti liftai, siauros durys, nepatogūs nešti baldai, didelės, sunkios dėžės. 10-20 dol. arbatpinigiai mokami nešikui už smulkius krovinius (ne daugiau dešimties ir vidutinio dydžio – 20 svarų ir lengvesnius). Jei jums dirba didelė nešikų grupė, patariama 10 dol. padauginti iš jų skaičiaus ir bendrą sumą įteikti komandos vadovui.

Degalinė. Nebūtina duoti arbatpinigių. Jei norite, galite mokėti: 1-2 dol. ir 5 dol. įpylusiajam benzino, nuvaliusiajam langus – bet tik tuo atveju, jei jis tai padarė savanoriškai, ir 1-2 dol., jei tai padarė jūsų prašomas.

Mechanikas. Nepriimta duoti arbatpinigių, nes šitie vaikinai neblogai uždirba. Tačiau jei norite, galite duoti 10 dol. mechanikui, jei už automobilio remontą mokate iki 500 dol., ir 50 dol. arbatpinigių, jei atlikti darbai įkainoti 500 dol. ir daugiau.

Limuzino vairuotojas Taisyklė: mokate 20 proc. arbatpinigių nuo bendros sumos.

Stovėjimo aikštelė. Prie restoranų ir kitur jums patarnaujantys asmenys paprašo automobilio raktelių ir nuvaro juos į stovėjimo aikštelę. Tokiems (parking attendant) paprastai reikėtų duoti 1 ddol. Jei padeda iškelti lagaminus – 5 dol. Jei turėjo eiti labai toli paimti jūsų automobilio, vietoje 1 dol. mokate 2 dol.

Gėlės. 2-5 dol. už gėles ir 5-10 dol. už jums pristatytą didelį, sunkų augalą.

Buffet“ stiliaus restoranas. Nuo 5 iki 10 proc. sąskaitos – arbatpinigių kiekis priklausys nuo to, ar uoliai jums patarnavo padavėjai. Dažnai jie nepersistengia: pakeičia servetėles, nuvalo stalą ir viskas.

Restoranas. 15 proc. nuo bendros sąskaitos; 20 proc. sumos skiriama arbatpinigiams 4 žvaigždučių ar geresniame restorane. Vyno pilstytojui (wine steward) – 15 proc. nuo jums pateiktos sąskaitos; barmenui – 10-15 proc. bare gautos sąskaitos; rūbininkui – 1 dol. už vieną ar du paltus; tualeto prižiūrėtojui – 50 centų arba 1 dol.

Vaikų šventė. Klounui – 15-25 dol., priklausomai nuo spektaklio kokybės.

Oro uostas. Nešikams – po 1 dol. už krepšį. Invalido vežimėlyje sėdintis už pagalbą moka nuo 3 iki 5 dol., elektriniame invalido vežimėlyje – nuo 1 iki 2 dol., priklausomai nuo to, ar malonus vairuotojas.

Paprasta kirpykla (Barbershop). 15 proc. nuo sumos, mažiausiai – 1 dol. Jei kerpatės ne dažnai – 5 dol. Plaukus plovusiajam – 1-2 dol.

Grožio salonas-kirpykla. 15 proc. nuo bendros sumos. Jei jus aptarnavo grupė darbuotojų, tuomet po 10 proc. priklausytų šukavusiai

kirpėjai, kitus 10 proc. išdalinkite visiems kitiems. Manikiūrininkei – 1 dol. (arba priklausomai nuo sumos). Savininkui nereikia mokėti, plovusiajam plaukus – 1-2 dol.

Masažas. Paprastai už vienos valandos masažą (50 dol.) priimta duoti 10 dol. arbatpinigių.

Ekskursijos vadovas. 10 dol. arba galima 15 proc. nuo bendros ekskursijos kainos.

Vilkikas. Vilkiko (tow truck) vair.uotojas geriau pasirūpins jūsų automobiliu, jei apdovanosite jį arbatpinigiais. Vairuotojai yra pasiskirstę teritorijas – tas, kuris gavo arbatpinigių, prisimins jus ir kitą kartą. 20 dol. nėra jums neįkandama ssuma, tiesa? Mažiausia arbatpinigių suma už automobilio nutempimą – 5 dol., atrakinimą – 5-10 dol., padangos pakeitimą – 3-5 dol. (jums pateiktą sąskaitą apmokate atskirai).

Vestuvės. Rūbininkui priimta duoti po 50 centų nuo kiekvieno svečio. Limuzino vairuotojui – 15 proc., tačiau prieš tai atidžiai perskaitykite sutartį – gali būti, kad arbatpinigių suma jau įtraukta į bendrąją. Gėlininkams, fotografams, maisto gamintojams, muzikantams – po 15 proc. nuo sąskaitoje nurodytų sumų. Kunigams, šventikams ir pan. – ne mažiau kaip 75 dol., paprastai vidutinė aarbatpinigių suma jiems – 100 dol. Bažnyčios vargonininkui arba muzikantams – vidutiniškai po 35-50 dol., o vargonininkui, atliekančiam solo partijas, priklausytų 70 dol. Paprastai bažnyčios muzikantams numatoma arbatpinigių suma yra iš anksto įrašoma bažnyčios salės nuomos sutartyje.

Šuns kirpėjas. Asmeniui, maudančiam iir kerpančiam šunį, priimta mokėti 15 proc. sąskaitoje nurodytos sumos – ne mažiau negu po 2 dol. už gyvūną.

Vaikų auklei – dviejų dienų užmokestis arba dovanėlė.

Laikraščių išvežiotojui – po 15-20 dol. asmeniui ir po 5-15 dol. dirbantiems savaitgaliais.

Jei gyvenate apartamentiniame name, asmeniui, prižiūrinčiam, valančiam pastatą, – 20-30 dol., durininkui – 25-100 dol., priklausomai nuo pastato ištaigingumo, aptarnavimo ir jus lankančių žmonių kiekio.

Visuose kruiziniuose laivuose priimta, kelionės pabaigos metu duoti arbatpinigių aptarnaujančiajam personalui. Nuo 2004 metų arbatpinigiai yra įtraukti į turisto bendrąją sąskaitą. Tačiau jei turistas nori pats atsidėkoti arbatpinigiais, vienam ar kitam aptarnaujančiajam asmeniui, apie tai jis turi pranešti administracijai iki paskutinės stotelės likus parai, tuomet šie arbatpinigiai nebus įskaičiuoti į jo sąskaitą. Arbatpinigiai yra reikalingi todėl, kad dažniausiai aaptarnaujančiojo personalo atlyginimai nėra dideli, arbatpinigiai yra pridedami prie jų algos, dėl to personalas dirba geriau ir darniau. Arbatpinigiai tarsi aptarnaujančiojo personalo įvertinimas, kuris taip pat padeda jiems užsidirbti. Turistų patogumui arbatpinigiai dažniausiai jau yra įskaičiuoti į paslaugų kainas. Jie sudaro apie 10-15proc. sąskaitos sumos.ARBATPINIGIUS APMOKESTINTI?

Kol JAV padavėjai keikia savo klientus internete, Lietuvoje svarstoma, ar nederėtų apmokestinti arbatpinigių. Antradienį “Verslo žinios” rašė apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija, siekdamos skaidrumo norėtų apmokestinti arbatpinigius. Anot jų, padavėjai turėtų ddeklaruoti šias pajamas ir sumokėti už jas pajamų mokestį. Tai restoranai vadina plėšikavimu. Iš anksto į kliento sąskaitą įrašyti arbatpinigiai nemotyvuos padavėjų stengtis, o klientas bus priverstas juos sumokėti net ir jei bus blogai aptarnautas, sako jie.ŽMONIŲ NUOMONĖ

●Arbatpinigius moka už gera aptarnavimą.Tikrai napalikčiau nei cento jei padavėjas nesugeba bendrauti,stovi prie staliuko susiraukęs,blogos nuotaikos.Visada žaviuosi padavejais ,kurie dar gal ir neturi patirties,bet sugeba išeiti iš keblių situacijų.Tokie ir turi dirbti aptarnavimo sveroje,kuri yra labai sunki.

●Didelės dalies padavėjų ir barmenų nuomone , arbatpinigiai jiems turi būti mokami tiesiog todėl, kad tokia yra tradicija. Gal būt tokia nuostata susiklostė todėl, kad retas kuris aptarnaujantis darbuotojas yra savo darbo profesionalas.. Ar sutinkate su manim?

●Moku pinigus už sąskaitą , o arbatpinigius – už DĖMESĮ. O kiek ir kokį aš gausiu- tai jau padavėjų profesionalumo klausimas.Viskas jų pačių rankose.

●Šiaip arbatpinigiai yra norma, kaip troleibuse bilietukas ar mėnesinis bilietas,bet sutinku,kad jeigu nėra dėmesio ar dar kokios blogybės,pirma, ten daugiau nebeinu,antra jau nepalikdamas arbatos parodai,kad tokiai padavėjui reik keisti darbo stilių arba eiti naktiniu sargu.

●Padavėjai dirba už labai mažas algas – dažniausiai minimumą, arbatpinigiai sudaro didžiausia jų uždarbio dalį. Bet, aišku, nieks Jūsų neverčia to daryti, čia yra tik Jūsų kultūros reikalas. Nors, aišku, jei aptarnauja nnemaloniai, nereikia ir arbatpinigių tikėtis.IŠVADOS

Arbatpinigiai yra tradicija, o ne būtinybė. Mes juos turėtume mokėti ne dėl to, kad reikia o todėl, kad mums patinka aptarnavimas. Būtina žinoti bent elementarias arbatpinigių davimo taisykles nenorint apsikvailint. Tačiau visada reikia suprasti sunkų aptarnaujančio personalo darbą ir nepagailėti arbatpinigių, jei darbuotojas nuoširdžiai stengiasi atlikti savo darbą. Manau arbatpinigiai parodo darbuotojo kvalifikacijos lygį bei tinkamumą darbui ir skatina siekti geresnių rezultatų aptarnavimo srityje.

Jei mus prastai aptarnauja restorane, galime nepalikti arbatpinigių, pasiskųsti šios įstaigos vadovams ar net kokiai Vartotojų teisių apsaugos tarybai. O ką gali vargšai padavėjai, kai juos vaiko girti ar/ir pretenzingi klientai, o išeidami nepalieka nei cento arbatpinigių?

Menka, bet maloni paguoda – užsukti į puslapį http://www.bitterwaitress.com, kur padavėjai palieka savo atsiliepimus apie nevykėlius klientus, įvardydami jų pavardes, paliktų arba nepaliktų arbatpinigių sumą bei visą nutikusią istoriją. Gal ten rasite ir savo pavardę?NAUDOTA LITERATŪRA

http://www.gastro.lt/Default.asp?DL=L&TopicID=34&ArticleID=1735

www.meniu.lt/board.php?strid=1421&nid=958

www.moteris.lt/00vasar/moterys/tarnauja.htm

http://femina.lt/index.php?sr_id=18&kat_id=50&n_id=330