draugas

Draugas – tas, kuris padės nors ir pačiam sunku.

Draugas – tas, kuris atiduos ką turi, nors nieko pačiam nebeliks.

Draugas – tas, kuris nusišypsos nors pačiam širdy sunku.

Draugas – tas, kuris tikės nors pats jau netiki savimi.

Tai tu

Myliu Tave !!!

Tikra draugystė yra ta, kurios neišardo nei viltis, nei baimė, nei savanaudiškumas, tokia draugystė, su kuria žmonės miršta ir dėl kurios miršta.

Būti tikru žmogumi – tai draugo akyse matyti dar nespėjusią pasirodyti ašarą, suprasti giliai širdyje užslėptą skausmą.

Įsivaizduok ddykumą, kurioje lyja tik kartą per metus.. Įsivaizduok augalėli jos viduryje.. Įsivaizduok kaip labai jis ilgisi lietaus. Taip pat tik tūkstantį kartų labiau aš pasiilgau tavęs.

Kartais apie meilę pasakyti ką nors būna be galo sunku,

Ji ateina tarsi laimė mažytė

Ir, rodos, visai nelaiku.

Nesvarbu, kiek kartų suklupai, Svarbu kiek kartų pakilai. Mes gyvename iš to, ką gauname, Mes kuriame gyvenimą iš to, ką duodame, Turėti draugą-reiškia būti draugu. Tikėk tais, kurie ieško tiesos, Abejok tais, kurie ją rado. Žmonės nne visada tiki, ką sakai, Bet jie visada tiki tuo ką darai. ATSIMINK: Paprastumas yra kelias i tikrą džiaugsmą!

Kaip dažnai mus vadina nevykėliais, Kaip dažnai mus vadina keistais. O mes bėgam keliais, bėgam kryžkelėm Ir vienas kitą vadinam draugais..

Draugystė nniekad neišdyla Kaip tas mėnulis ir dangus Draugystė niekad neapvylė nei vieno mylimo žmogaus. Ir jei tave paliktų kartais Kai tau sunku, labai sunku Žinok, nes tai žinoti verta Nebuvo jis tau artimu draugu!!

Draugas – tai žmogus, kuriuo reik mokėti pasitikėti,

Draugas – tai lyg skrynia, kurioj sudėtos visos tavo slaptos mintys..

Geri draugai- didžiausias turtas. Ir draugystė visada tyra. Žmogus gyvenime daug ką pamiršta, Bet draugas draugo – niekada!

Draugas – tai kažkas, kas pažysta dainą tavo širdyje ir gali tau ją paniūniuoti, jei tu staiga pamiršti žodžius.

Būti tikru draugu – tai draugo akyse matyti dar nespėjusią pasirodyti ašarą, suprasti giliai širdyje užslėptą skausmą.

Tavo draugas yra žmogus, kuris žino apie Tave viską, ir vis dar tave mėgsta. <

Vaikinas ir jo mergina važiavo motociklu apie 200 km/h. Mergina: Sulėtink,aš bijau. Vaikinas: Nebijok, tai smagus žaidimas. Mergina: Prašau, padarysiu viską, kad tik sulėtintum. Vaikinas: Gerai, apkabink mane labai stipriai. Mergina: Gerai gerai tik sulėtink greitį. (Mergina jį apkabino) Vaikinas: Ar galėtum nuimti mano šalmą, nes jis man trukdo, ir užsidėti sau. (Mergina nuėmė šalmą ir užsidėjo sau) Vaikinas: O dabar pabučiuok mane, ir pasakyk, kad myli. Mergina: Myliu tave. (Mergina jį pabučiavo) . Kitą dieną laikrašty: Vakarykščiam dviejų jaunuolių įįvyky, kuris įvyko mieste žuvo vienas asmuo. Pasirodė, jog motociklo vairuotojas kelionės vidury sužinojo, jog jo stabdžiai neveikia, tad davė savo merginai savo šalmą ir paprašė jos pasakyti, kad jinai jį myli ir pajausti paskutinį mylimosios bučinį, kuriai atidavė savo gyvenimą.

Istorija apie du draugus, keliaujančius per dykumą.. Du draugai ėjo per dykumą, susipyko ir vienas trenkė kitam antausį. Patyręs skausmą, nieko nesakęs, pastarasis parašė ant smėlio: „Šiandien gavau antausį nuo savo geriausio draugo“. Jiedu keliavo toliau, priėjo oazę ir nusprendė išsimaudyti. Tas, kuris buvo gavęs antausį, pradėjo skęsti, tačiau draugas jį išgelbėjo. Atgavęs sąmonę jis išraižė ant akmens: „Šiandien geriausias mano draugas išgelbėjo man gyvybę“. Tas, kuris buvo trenkęs antausį ir paskui išgelbėjęs savo draugą, paklausė: -Kai tave įskaudinau, tu apie tai parašei ant smėlio, o kai tave išgelbėjau parašei ant akmens. Kodėl? Draugas atsakė: -Kai kas mus užgauna, rašome tai ant smėlio, kad skriaudą užglaistytų atleidimo vėjai. Tačiau, kai kas mums padaro gero, išgraviruojame tai ant akmens, kad joks vėjas negalėtų nutrinti. Išmok rašyti skriaudas ant smėlio, o patirtą džiaugsmą ant akmens..

Aš pabūsiu lietum,

Kai Tau širdį skaudės,

Kad galėčiau nuplaut

Dalį Tavo rimties.

Aš ateisiu išryt,

Jei reikės – ir nakčia,

Kad galetum mylėt,

Kad liktum šalia.

Aš ateisiu. Tu lauk

Ir jei niekas nekvies,

Tau aatnešiu lietaus

Ir truputį nakties.

Kas jaučia meilę,

O kas ne.

Priprask, pasaulyje jau taip yra,

Kad žmogų nugali aistra.

Bet jei jo meilė amžina,

Nenugalės jo niekas niekada!!!

Jei iš audros atimsi žaibą,

O žmogui meilę iš širdies,

Nieko gražaus neliks pasauly,

Neliks pasaulyje ugnies..

Mes ėjom ten, kur vedė mus likimas.

Tave aš pamilau, tik vieną iš visų.

O ką žada ateitis, to nieks dar nežino,

Gal tikrai ne veltui susitikom – aš ir Tu?

Žmogus yra – žmogaus nėra..

Tam gyvenimas ir skirtas,

Kad gimtume ir mirtume

Kad mylėtume ir kentėtume

Kad lietume ašaras

Iš laimės ir nelaimės..