Draugystė

DRAUGYSTĖ

Po šeimos tikriausiai didžiausią įtaką mūsų gyvenime turi draugystė. Jei šeimos mes negalime pasirinkti, tai draugus, atvirkščiai, renkamės patys. Draugų įtaka gali būti juntama mūsų aprangoje, mūsų pasaulėvaizdyje. Ji gali lemti, kokią muziką mes mėgstame, mūsų interesus, netgi mūsų kalbėjimo būdą. Iš tiesų draugai gali smarkiai paveikti, o kartais netgi pakeisti mūsų nuomonę, nuostatas, požiūrį į gyvenimą.

Teoriškai mūsų draugu gali tapti kiekvienas žmogus – kaip kad kiekvienas žmogus gali būti laikomas mūsų artimu. Tačiau gyvenime nekiekvieną sutiltą ir nekiekvieną pažįstamą llaikome savo draugu. Kad ir kiek daug įvairiausių žmonių būtų greta, galime jaustis vieniši ir ilgėtis draugo.

KUO MUS TRAUKIA KAI KURIE ŽMONĖS?

Žmonės ieško draugystėje ne visai tų pačių dalykų: vienas labiau nori gauti, kitas –duoti; vienas pats nori būti suprastas, kitas – suprasti draugą, pažinti kitokį žmogų; vienam reikia kitų pagalbos, kitas trokšta pats būti reikalingas kitiems. Žmogus žmogui nelygus. Mūsų norą susidraugauti su kokiu nors žmogumi taip pat gali lemti labai skirtingi veiksniai. Štai kai kurie jų:

 Panašūs pomėgiai, interesai,

 Skirtingi ppomėgiai ir interesai,

 Panaši į mūsų kito žmogaus prigimtis,

 Nepanaši, išskirtinė, ypatinga kito prigimtis,

 Patraukli, maloni, įdomi išvaizda,

 Stipri, įdomi kito asmenybė,

 Aplinkybės, kuriose atsidūrę patyrėme kito pagalbą,

 Aplinkybės kuriose mes buvome reikalingi kitam.

NERAŠYTOS DRAUGYSTĖS TAISYKLĖS

Visi žmonių santykiai remiasi tam tikromis neformaliomis taisyklėmis, draugystė –– tai pat. Tikriausiai atrodo, kad skirtingose kultūrose turėtų skirtis ir draugystės taisyklės, tačiau tyrimai liudija, kad nerašytas draugystės kodeksas visur panašus:

 Dalintis naujienomis apie savo laimėjimus ir patirtį.

 Teikti emocinę paramą (suprasti, užjausti, palaikyti).

 Savo noru teikti materialinę pagalbą.

 Grąžinti skolas ir atlyginti už paslaugas.

 Stengtis, kad draugui būtų malonu su tavimi.

 Tikėti ir pasitikėti kitu.

 Ginti draugą už akių.

 Nekritikuoti draugo santykių su kitais ir nepavyduliauti.

 Nekritikuoti draugo nei viešai, nei už akių.

 Saugoti patikėtas paslaptis.

 Nepamokslauti ir neįkyrėti draugui.

 Gerbti draugo vidinį pasaulį ir autonomiją.

Draugystė – neatsiejama meilės dalis, vienas iš jos etapų. Idealiausia, kai nuoširdi, artima draugystė perauga į meilės santykius.

Daugystė – būtinas ir labai svarbus meilės etapas. Pagrindinis draugystės tikslas ir užduotis – pažinti vienas kitą, suprasti vienas kito jausmus, bendravimo stilių, susipažinti su artimiausiais draugais, ššeimos nariais. Svarbu įsigilinti į draugo pasaulėžiūrą, jo vertybes ir rasti bendrus sąlyčio taškus. Tai be galo svarbu, nes psichologų nuomone, jei konfliktai kyla dėl pasaulėžiūrų nesuderinamumo ar vertybių skirtingumo, tai tokie konfliktai paprastai yra neišsprendžiami. Jei tu esi tikintis, o tavo draugas yra abejingas ar net priešiškai nusiteikęs Dievo ir bažnyčios atžvilgiu, greičiausiai laikui bėgant tai taps bendravimo konfliktų priežastimi, ir vienam iš jūsų teks nusileisti, atsisakyti savo vertybių arba išsiskirti. Todėl draugaujant svarbu dalintis svajonėmis, planais, idėjomis, troškimais, nnorais. Manau, kad daugelis sutiksite, jog į sąvoką „pažinti žmogų“ įeina ne tik teigiamų savybių akcentavimas, bet ir neigiamų charakterio bruožų, silpnybių, ydų pažinimas. Visa tai anksčiau ar vėliau išryškėja, tad geriau išsiaiškinti kai kuriuos dalykus iki tol, kol dar nepadaryti rimti sprendimai.

DRAUGYSTĖS IŠIRIMO PRIEŽASTYS :

 Fizinis atsiskyrimas

 Naujų draugų atsiradimas

 Sumažėjęs senų draugų patrauklumas

 Trukumai draugystėje dėl mylimojo (-osios) atsiradimo ar vedybų.

Todėl galima manyti, kad draugystės išlaikymui svarbūs priešingi dalykai :

 Fizinio atsiskyrimo nebuvimas

 Ištikimybė

 Toliau mėgti savo draugus

 Išlaikyti tokį gyvenimo stilių, kuris leistų palaikyti draugystę

KUO ŽAVI DRAUGYSTĖ

Nerastumėte Žemėje žmogaus, kuris nebūtų susimąstęs, kas gi yra draugystė, kuo ji traukia, keri, dėl ko nepraranda savo vertės. Ir kodėl, jeigu draugo neturite, jaučiate, jog kažko trūksta? Trūksta net tuo atveju, jeigu jūsų santykiai su kolektyvu klostosi palankiai, bičiulių į valias, sutariate su tėvais, broliais ir sesėmis?

„Skirtingai negu dalykiniai, funkciniai (priklausomybės) santykiai, formuojami kartu dirbant ir pasiskirstant pareigomis, draugystė – v i s i š k a i a s m e n i š k i santykiai, kurie patys savaime yra neįkainojamas turtas. Skirtingai negu giminystė arba bičiulystė, gali būti plėtojami ir ne kolektyve, kurį vienija solidarumas; draugystė yra absoliučiai i n d i v i d u a l i ir i š r a nn k i, nepriklauso nuo niekieno valios, grindžiama tarpusavio simpatija. Galų gale draugystė – gilus ir intymus bendravimas, suvokiamas ne tik kaip savitarpio pagarba, bet kaip sielų artumas, atvirumas, pasitikėjimas, meilė“ – štai kaip psichologai vertina draugystę.

Toks kilnus ir aukštus reikalavimus žmonėms keliantis jausmas atsiranda iš nesudėtingų santykių.

Jus sieja su draugu : bendra veikla, priklausomybė vienam kolektyvui – dažniausiai – ta pačiai klasei, rečiau – mokyklai. Ko gero, jūs ir gyvenate vienas šalia kito. Vadinasi, esama „erdvė artumo‘, įgalinančio dažniau būti kartu. Ir nurodysite, ar jūs, kaip asmenybės, skirtingi ar panašūs, kas jus domina, jaudina – kas jungia. Kitais žodžiais tariant, ką jums draugas duoda: „jus papildo“ ar jums užtenka to, kad jis panašus į jus?

Tačiau pretekstas draugystei atsirasti papildomas draugystės motyvais, be kurių apie draugystę nėra ko ir šnekėti. Kokie gi šie motyvais, be kurių apie draugystę nėra ko ir šnekėti. Kokie gi šie motyvai?

Pirmiausia draugystė neįmanoma be tarpusavio pagarbos ir ištikimybės motyvo. „Draugas padės“, „Draugas nepaliks likimo valiai“ – esate tikri.

Po to – sielų artimas. „Draugas“ – tai žmogus, kuris mane supras“. „Draugas yra tas, kuris širdies dėl manęs nepagailėtų“, – sakote jūs. Beje, štai ką teigia mokslininkai : septintoje ir paskutinėje klasėje artumo motyvas vertinamas skirtingai. Be tto, dvyliktos klasės mokiniai pasidaro patiklesnis, dalijasi išgyvenimais, nori būti suprasti.

Psichologinė sielų giminystė, tvirtina psichologas ir sociologas I. Konas, tai, kaip jūs supranta draugai, ir tai kiek su juo esat atviras, jaunystėje yra svarbiausia ir pranoksta visus kitus santykius. Vyresniosios klasės moksleivis draugo nori būti vertinamas taip, kaip pats save vertina ar norėtų, kad jį taip vertintų. Tai reiškia, jog jaunuolių draugystė būtina. Ji palaiko asmenybės savigarbą.

Psichologiniu požiūriu jaunuolių draugystė vertinga, nes ji moko atskleisti savąsias galimybes ir suprasti kitą žmogų.

Kartais norima vyresnio draugo. Paprastai būna žmogus, kurį trokštama būtų panašiam, kuriuo sekama, iš kurio tikimasi patarimo ir užtarimo.

Draugystė su jaunesniu amžiumi žmogumi atskleidžia geriausias vytesniojo draugo savybes, jis jaučiasi esąs suaugęs ir atsakingas už jaunesnįjį.

Šiaip jau manoma, kad draugystė – „vyrų reikalas“. Todėl, anot taip galvojančių, draugų – berniukų, jaunuolių yra daugiau negu draugių – mergaičių. Pasirodo, taip atsitinka dėl to, jog ir vieni, ir kiti draugauja skirtingai.

Kai kas galvoja, kad vyrų draugystė linkusi būti santūri ir atšiauri. Ji negalima be tarpusavio supratimo, grindžiamo intelekto panašumu. Mergaites sieja vienodi jausmai, išgyvenimai, joms didelę reikšmę turi draugiškų santykių niuansai. Jų draugystėje pirmenybė atitenka emocijoms.

Dėl to akivaizdūs berniukų ir mergaičių draugystės skirtumai, kitoks draugų elgesys. Bet tai tikros draugystės

reikšmės.

Ar galima draugystė – būtent draugystė – tarp berniuko ir mergaitės? Tokį klausimą mokyklose mėgstama kelti. Ir į jį atsakyta.

Didesnė dalis vyresniųjų klasių moksleivių įsitikinę, jog tokia draugystė galima. Tačiau šis atsakymas tėra teorinis, nes iš tikrųjų berniukai labiau linkę draugauti su berniukais, mergaitės – su mergaitėmis. Nustatyta, kad du trečdaliai vyriškosios lyties ir daugiau negu pusė moteriškosios lyties atstovų nedraugauja su „kita puse“.