Etikos kodekso samprata, funkcijos, formos

TURINYS

Įvadas ………………………… 2

1. Etikos kodekso samprata ………………………… 3

2. Etikos kodeksų paskirtis, funkcijos ir tikslai …………………… 4

2.1. Etikos kodekso funkcijos ………………………… 4

2.2. Etikos kodeksų tikslai ………………………… 7

3. Etikos kodeksų forma ir turinys ………………………… 8

4.Etikos kodekso struktūra ir jos sudarymas …………………….. 10

Išvados ………………………… 14

Naudota literatūra ………………………… 15

ĮVADAS

Etikos kodeksai egzistuoja nuo seno.

Sudėtingėjant socialiniam gyvenimui, atskiroms praktinės, profesinės veiklos sritims prireikia vis didesnės moralinės kompetencijos, – atsiveria nauji dorovės apmąstymo horizontai.

Dabartiniuose moralės svarstymuose, be tradicinio požiūrio, ssusiduriama su dar dviem priešingais postmoderniais požiūriais į etiką:

– nereikia jokios etikos – cenzūros, moralistikos, ideologijos; nemadinga nurodinėti žmogui, kas yra gera, o kas – bloga;

– etika yra pragmatiškai vertinga, mums visiems reikalinga, nes ja remiantis yra įmanoma sukurti mūsų visų gyvenimo gerovę, tobulinti atskirus socialinės dalykinės veiklos barus; tik susikūrę savo veiklos taisykles („žaidimo taisykles“) – elgesio standartus, etikos kodeksus, ir jų laikydamiesi, mes geriau jausimės, optimaliau veiksime, rezultatyviau dirbsime, nyks nepasitenkinimo, įtampos, nesaugumo pojūtis, taps humaniškesnis mūsų bendrabūvis. <

Šiame referate apžvelgsiu esminius etikos kodekso aspektus: paskirtį, tikslus, funkcijas, kaip sudaromi etikos kodeksai.

1. ETIKOS KODEKSO SAMPRATA

Etikos kodeksas – tai dokumentas, atspindintis asmeninės moralės reikalavimus, profesines vertybes bei teisinius draudimus atskirtų profesijos atstovų ar organizacijos darbuotojų sprendimams bei vveiklai ir tarnaujantis kaip tam tikras elgesio gidas.

Kodeksas (lot. codex – „knyga“) – sistemingas tam tikrą visuomenės santykių sritį reguliuojančių teisės normų rinkinys (civilinis kodeksas, baudžiamasis kodeksas

Etikos kodeksas – tai elgesio idealų, nurodymų ir draudimų deklaracija, tai pagrindinė etikos institucionalizavimo priemonės (instrumentas). Kodeksas jungia filosofines nuostatas ir aukštus idealus, įspėja vengti neteisėtų veiksmų ir laikytis apibrėžtų moralinių principų, ypač tų, kurie gerina asmeninį ir tarpasmeninį elgesį.

Šiuolaikiniai etikos kodeksai ne šiaip sau skelbia dorovės idealus, jie reglamentuoja konkrečiai praktinei veiklai būtiną elgseną.

1. Aiškią jo pagrindimo formuluotę.

2. Priemones, užtikrinančias, kad visi nariai jo laikysis.

3. Visų lygių organizacijos darbuotojų įtraukimą.

4. Emociškai neutralius santykius.

5. Poveikį visuomenei ir aplinkai.

6. Žmogaus teises.

7. Taikų technologijos naudojimą.

8. Informacijos laisvę.

9. Ataskaitos procedūrų kontrolę.

10. Profesijos kolegų kontrolę.

11. Atsakomybės plėtrą.

Taigi, kodeksas sudaro vadovui galimybę:

– numatyti žmonių elgesį;

– sudaryti atitinkamas sąlygas, kuriose iindividai elgsis būtent taip. O ne kitaip;

– siekti reikiamų rezultatų, tikslų;

– priartėti prie funkcionalios bei moralinės privalomybės – panaikinti atstumą tarp vertybių ir faktų, t.y. faktinį gyvenimą „padaryti“ vertingą.

Jeigu kodeksas nėra suprantamas, remiantis moraliniais principais, jis gali tapti tiesiog mintinai išmoktų taisyklių išraiška ar net dar blogiau – idealų, kurie niekad nebus pasiekti, atspindžiu.

2. ETIKOS KODEKSŲ PASKIRTIS, FUNKCIJOS IR TIKSLAI

Vis sudėtingesnė, intensyvesnė, įgaunanti vis didesnių galių ir reikalaujanti vis didesnės atsakomybės darbinė veikla jau nebegali pasikliauti vien nemotyvuota individų „„gera valia“, ne visada efektyviu doriniu ugdymu, todėl organizacijos imasi kurti efektyvius instrumentus (etikos kodeksus) bei veiksmingus mechanizmus (etikos institucionalizavimo sistemą), siekdamos realiai įgyvendinti moralės principus

Etiniai kodeksai atspindi organizacijos, kaip kolektyvo, dvasią. Savo ruožtu visuomenė tikisi, kad tos organizacijos nariai elgsis būtent taip, kaip skelbiama jų etikos kodeksuose. Tiesa, etiniai kodeksai neturi prieštarauti įstatymams, kurie yra griežtai vykdomi, už nusižengimus numatytos konkrečios sankcijos ir bausmės. Įstatymams turi būti be išlygų paklūstama. Tuo tarpu etikos kodeksų laikymasis yra savanoriškas – niekas negali priversti asmens juo vadovautis. Taigi, etiniai kodeksai neturi įstatymo galios, o jų vykdymas nėra susijęs su juridine atsakomybe.

Nepaisant to, etinis kodeksas vaidina svarbų vaidmenį ugdant organizacijos kultūrą, formuojant jos narių vertybines orientacijas, pozityvų požiūrį į darbą ir atsakomybę už jo rezultatus.

Etikos kodekso misija – tarpininkauti formaliuose santykiuose tarp visuomenės ir atskirtos profesijos ar organizacijos atstovų, nustatyti profesijos ar organizacijos narių tarpusavio santykius.

Rengiant kodeksus visada orientuojamais į potencialius jų vartotojus. Paprastai kodeksai adresuojami:

– Visiems konkrečios profesijos atstovams,

– Organizacijos paslaugos ar prekės pirkėjams (vartotojams),

– Organizacijos potencialiems partneriams (investuotojams, kreditoriams, bendrų projektų dalyviams).

– Visuomenei (bendruomenei).

2.1. Etikos kodekso funkcijos:

– Tarnauja kaip pagrindinė etikos institucionalizacijos priemonė kultūroje, profesijoje, institucijose ar firmose.

– Padeda organizacijai ssuvokti savo misiją visuomenėje, sujungia filosofinius pareiškimus ir aukštus idealus su optimalia praktika.

– Padeda visuomenei pasiekti didesnį profesijų, institucijų ar verslo sferų viešumą, skaidrumą; etikos kodeksas – tai svarbiausias žingsnis viešųjų santykių link.

– Parodo kitiems, kad organizacijai rimtai rūpi atsakingas, profesionalus elgesys; formuoja (ir saugo) organizacijos įvaizdį tampa reputacijos ir akstinu, ir parametru.

– Apibrėžia organizacijos santykius su valdžia bei su visais suinteresuotaisiais, kuriems etikos kodeksas pateikia kriterijų, pagal kurį jie gali įvertinti organizacijos veiksmus.

– Atspindi organizacinių vadybinių formų evoliucionavimą siekiant maksimalaus veiklos efektyvumo ir įrodo kodifikuoto pasirinkimo sėkmę dalykinės veiklos praktikoje.

– Palengvina vadybininkams (makrolygmenyje – vyriausybei) uždavinį bei atsakomybę racionaliai (tinkamai, optimaliai) organizuoti veiklą.

– Kaip vadybos instrumentas, keičia darbinę strategiją, kuria veiklos terpę, skatina darbuotojus dorai ir efektyviai atlikti savo funkcijas

– Pagerina žmogiškojo kapitalo produktyvumą, kuria savitą turtą (pasitikėjimą, gerus darbinius santykius, aplinką bei klimatą).

– Instrumentiškai palaiko garbingumą, įtvirtina „žaidimo“ taisykles visuose socialinės veiklos fragmentuose.

– Kuria tam tikrą valdymo sistemos privalumą, kuris remiasi organizacijos santykių vertybėmis ir tuo didina firmos veiklos efektyvumą.

– Padeda spręsti piktnaudžiavimo valdžia problemą, vystant kontraktišką požiūrį į bendrai priimtas veiklos taisykles, padeda kontroliuoti biurokratiją.

– Vaidina svarbiausią vaidmenį įteisinant valdžią ir skatinant pasitikėjimą vadovais, suvokus, jog bbūtinas bendras, išankstinis teisėto naudojimosi valdžia supratimas.

– Tarnauja kaip darbo santykių organizacijoje reguliavimo priemonė.

– Leidžia derinti individo ir organizacijos (visuomenės) tikslus bei interesus, siekia harmonizuoti funkcionalumą ir humaniškumą darbo vietose.

– Naikina situaciją, žinomą kaip „kalinio dilema“, kurioje nepasitikėjimas, apgaulė ir abipusis nebendradarbiavimas suprantami kaip vienintelis dalykinės veiklos dėsningumas.

– Drauge sukurti, kruopščiai suformuluoti, aiškiai suvokiami, plačiai veikiantys kodeksai apsaugo individualią sąmonę, skatina darbuotojus pasikliauti savo vertybių supratimu.

– Gali būti naudojamas kaip dokumentas, kuris gali pasitarnauti kaip priemonė atsilaikyti prieš spaudimą, apsiginti nuo prievartavimo, galinčio pažeisti darbuotojo pareigybės priedermę ar standartus.

– Sudaro vidinę skundų ir apeliacijų sistemą, gina darbuotojus nuo diskriminavimo, represijų ir pan.

– Nurodo sudrausminimo priemones (teigiamas ir neigiamas sankcijas).

– Kodekse išdėstytos taisyklės ir procedūros gali padėti vadybininkams nusikratyti etikos problemų sukelto „paralyžiaus“ ir sumažinti asmeninės atsakomybės baimę iškilus nenumatytiems atvejams.

– Jos patį veiklos subjektą įpareigoja ir kartu suteikia jam tikrumo jausmą (numatomumo situacijas, stabilumo, saugumo pojūtį, pasitenkinimo būseną), bendrą išankstinį supratimą, nustatantį racionalius kiekvienos šalies lūkesčius, jog kitos šalys laikysis šių įsipareigojimų.

– Taip kodeksai (su)kuria kooperatyvią praktiką (kiekvienas dalyvis gauna naudos iš žinojimo, ką ir kaip kiti daro arba ko nedarytų), efektyvią ir psichologiniu, ir ekonominiu aspektais.

– Kodekso

priėmimas reikšmingas profesinių grupių profesionalumui kelti, nes tai – vienas profesijos kriterijų; tai kolektyvinis profesijos narių atsakomybės pripažinimas.

– Profesinės grupės nariai patys siekia nustatyti aukštus profesinius standartus, kad apgintų visuomenę nuo nekompetentingų apsišaukėlių ir taip gintų savo organizacijos reputaciją.

– Kodeksas gali tarnauti kaip lavinimo, moralinės kompetencijos formavimo(si) įrankis, tapdamas profesinių susitikimų, diskusijų ašimi; padeda pasiekti aukštą sąmoningumo ir atsakomybės lygį.

– Pats kodekso kūrimo procesas yra naudingas, nes daugeliui firmos žmonių duoda impulsą savirefleksijai, kuri tegali būti savireguliacijos &– tobulėjimo pagrindas.

– Taip kodeksu pasiekiama dalykinė privalomybė, (pa)naikinamas siekiamybės ir esamybės atskyrimas bei humaniškumo ir funkcionalumo priešprieša.

– Kodeksai atlieka reguliuojančias funkcijas, gina visuomeninius poreikius ir interesus tų, kuriems jie tarnauja; suderina organizacinę elgseną su visuomenės vertybėmis.

– Dažnai apibrėžia etine prasme iš esmės teisingą problemos sprendimo būdą, yra kaip „kompasas“ konkrečioje situacijoje (preliminariai apsvarsčius galimas alternatyvas), optimizuoja sprendimus.

– Padeda orientuotis sudėtingose, daug atsakomybės reikalaujančiose, kartais konfliktiškose, dinamiškose, stresinėse situacijose, nurodo išeitį iš jų.

– Kai kkurie kodeksai reglamentuoja profesijos ir kompanijos etiketą.

– Didina įmonės konkurentabilumą ir kartu nustato teisingos konkurencijos standartus, naikina necivilizuotas tarpusavio kovos formas.

– Orientuoja žmones į tingumo ir konsensuso tiesos principus, ugdo komunikatyvines dorybes.

– Formuoja rimtą požiūrį į įstatymus, ttaip padėdamas kurti pilietinę visuomenę, vystyti demokratinį procesą.

– Taip išreiškiamos pastangos naudotis etiniais principais, siekiant tiek struktūrų, tiek visos visuomenės „gerai sutvarkytos būklės“ (neskausmingos evoliucijos:; kodeksas – įrankis įgyvendinant apgalvotus, tikslinius pokyčius, modeliuojant etines nuostatas, (re)konstruojant socialinę tikrovę.

– Kodeksai padeda spręsti vystymosi, žmogaus teisių, globalizacijos, aplinkosaugos ir panašius klausimus

Su etikos kodeksu turėtų susipažinti kiekvienas įmonės darbuotojas. Etikos kodekso skelbimas priklauso nuo įmonės tipo, joje vyraujančių informacinių kanalų.

Kodekso skelbimu dažniausiai rūpinasi personalo skyrius. Kadangi šis dokumentas nėra įstatymas, įmonės vadovas jo negali leisti įsakymo forma, tačiau jis gali būt skelbiamas kartu su kitais sverbiais dokumentais (pavyzdžiui, įmonės informaciniu rinkiniu darbuotojams).

2.2. Etikos kodeksų tikslai:

1. Užkirsti kelią neetiškam elgesiui. Rengiant etikos kodeksus, pirmiausia orientuojamasi ne į nnumatomas bausmes už netinkamą elgesį ar sprendimus, bet į tokių situacijų prevenciją.

2. Nubrėžti atsakomybės ribas. Kodeksai aiškiai nusako profesijos atstovų ar organizacijos narių atsakomybę ir gina juos nuo neteisėtų pretenzijų, kai tikima, kad darbuotojai turi atlikti jiems nepriskirtas funkcijas. Susidūrus su pretenzingais ir neturinčiais pagrindo reikalavimais, etikos kodeksas gali būti kaip ginamasis skydas.

3. Skatinti būti etiškus. Etikos kodeksuose kalbama apie daug svarbių asmeninių, profesinių ar organizacinių vertybių, į kurias turėtų būti orientuojamasi. Kadangi kodeksuose galima rasti veiklos kriterijus, etikos kodeksai yra lyg elgesio gidas. Visi profesijos atstovai ar organizacijos nariai inspiruojami ne tik veikti, bet ir mąstyti, vadovaujantis asmeninės bei profesinės etikos reikalavimais.

4. Atlikti moralinio švietimo funkciją. Kodeksas gali būti naudojamas tiek formalaus, tiek neformalaus etinio mokymo procese, siekiant darbuotojus padaryti jautresnius etiniams klausimams bei dilemoms. Jis gali būti etiško elgesio ir galvojimo mokytojas, ypač organizacijose, kur etiniam švietimui neskiriama pakankamai dėmesio. Tačiau tokiose situacijose daug kas priklauso nuo moralinio asmens subrendimo lygmens.

5. Drausminti profesijos atstovus ar organizacijos narius. Etikos kodeksas kontroliuoja veiklos bei sprendimų priėmimo kokybę. Jie nurodo daugelį reikalavimų bei standartų, kurių privalu laikytis (nešališkumo, lygybės principo ir kt.). Prekių ar paslaugų gavėjai užtikrinami, kad prekės ar paslaugos atitiks tam tikrus standartus. Visuomenės administratoriai, atlikdami paslaugas, visų pirma vadovausis visuomenės interesais, susidūrus atskirų visuomenės grupių interesams, bus bandoma ieškoti kompromiso ir visiems priimtino sprendimo.

6. Padėti priimti sprendimus. Kai susiduria skirtingos vertybės, ištikimybės ar interesai ir reikia apsispręsti, darbuotojas gali tikėtis etikos kodekse rasti tam tikras gaires, padedančias priimti sprendimą. Jame dažnai nurodomi prioritetai (pvz., ištikimybė visuomenės interesams yra aukščiau už atsidavimą organizacijai ar jos vidaus taisyklėms), puoselėtinos asmeninės (sąžiningumas, garbingumas ir kt.) bei profesinės vertybės (interesų konflikto vengimas, nešališkumas ir kt.).

7. Didinti vvisuomenės pasitikėjimą. Nurodytos siektinos vertybės bei standartai turi sudaryti įspūdį, kad tos profesijos ar organizacijos darbuotojai verti pasitikėjimo, nes savo veikloje vadovaujasi jiems keliamais reikalavimais (sąžiningumu, kompetencija ir kt.). Kalbant apie valdžios ir visuomenės administravimo institucijas, etikos kodeksai ir jų paisymas, gali grąžinti visuomenės pasitikėjimą valdžia ir jos teisėtumu. Tai gali būti pasiekiama, apribojus privačių asmenų bei grupių priėjimą prie valdžios, užtikrinus savarankiškus ir teisingus valdžios atstovų sprendimus.

3. ETIKOS KODEKSŲ FORMA IR TURINYS

Visuose kodeksuose kalbama apie vertybes (sąžiningumą, garbingumą ir t.t.), taisykles arba principus, kurių dera paisyti (vengti interesų konflikto ar jo įvaizdžio susidarymo), taip pat siektinus idealus (tarnauti visuomenės interesams ir kt.)

Daugelis autorių pastebi, kad etikos kodeksuose atsispindi trejopo lygmens vertybės:

– asmeninės moralės principai,

– profesinės vertybės,

– teisės normos (draudimai).

Visos minėtosios vertybės realiame gyvenime yra tarpusavy glaudžiai susijusios. Todėl jų atskyrimas būtų dirbtinis. Kodeksuose dėmesys kreipiamas ne tik į profesinę, bet ir bendražmogiškąją etiką. Individo asmeninė moralė ragina vadovautis aukščiausiais teisingumo dorybės, sąžiningumo, nešališkumo standartais. Tačiau profesiniuose kodeksuose elgesys pirmiausia vertinamas profesiniu požiūriu. Būtent profesinės vertybės reikalauja tarnauti visų žmonių geriausiems interesams, siekti profesinio tobulumo. Atskirų profesijų, organizacijų nariams privalu laikytis valstybėje priimtų ir įstatymais įtvirtintų tam tikrų draudimų (piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, interesų konflikto, nneteisėtų sandorių ir kt.). Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad individo etika, profesijos etika ir organizacijos, kurioje jis dirba, etika yra glaudžiai tarpusavy susijusios. Nors individo etika ir patiria profesijos etikos ir organizacijos etikos spaudimą, tačiau pati joms daro poveikį.

Individo etika. Individo etinio elgesio standartus lemia jo gyvenimas — sukaupta patirtis ir socialinė aplinka. Tačiau kai individas tampa organizacijos nariu (pvz., vadybininku), jis privalo galvoti ir apie ją, jos pelną (naudą), išlikimą ir augimą. Tie dalykai priklauso nuo visų organizacijos narių, kurie savo veiksmais demonstruoja firmos organizacinių vertybių sistemą, priimtiną ar nepriimtiną veiklos praktiką. Per individą — firmos darbuotoją sklinda organizacijoje puoselėjamų vertybių šviesa. Individas, kuris priešinasi organizacijoje puoselėjamoms vertybėms, jų nepriima, stumia į pavojų ne tik savo karjerą, bet ir organizacijos likimą.

Profesijos etika. Skirtingai nuo individo etikos, ji pabrėžia kolektyvinį tos profesijos žmonių požiūrį į praktiką. Profesinė etika skiria organizacijos etikos išpažįstamas normas ir vertybes nuo profesijos vertybių, t.y. konkrečios grupės žmonių priimtų ir aprobuotų standartų. Profesinė etika remiasi autoritetu pačios profesijos, o ne firmos. Kartais ištikimybė profesijai (jos etinėms nuostatoms) tampa individui rimta dilema, ypač kai toji profesinė etika konfliktuoja su organizacijos etika, jos išpažįstamomis vertybėmis (pvz., pelnas, firmos augimas, ir pan.). Kita vertus, minėtosios

organizacijos puoselėjamos vertybės gali sueiti į konfliktą ir su profesine etika. Pavyzdžiui, gydytojo, siekiančio išgydyti neturintį pakankamai lėšų ligonį, ir gydymo įstaigos (privačios ligoninės), kuri nori gauti pelną iš to gydymo; arba nelegalių paslaugų teikimas vartotojams, kuriuo organizacija siekia išvengti mokesčių ir taip pasipelnyti.

Organizacijos etika, orientuota į naudos (pelno) siekimą, firmos augimą ir plėtrą, gali tapti kliūtimi profesijos etikai, kuri tą firmos pelno siekimą vertina visų pirma per profesijos etikos, o ne per firmos puoselėjamų vertybių (pelno, naudos) prizmę. PPavyzdžiui, privačios ligoninės savininkų tikslas — gauti kuo didesnę naudą už ligonio gydymą. Todėl nereti atvejai, kai ligoninės vadovai susitaria su vaistų tiekėjais dėl brangių vaistų tiekimo, eliminuojant pigesnius, nors jie ne visiems ligoniams iš tiesų reikalingi. Šioje situacijoje organizacijos (ligoninės) etika konfliktuoja su gydytojo profesijos etika, kuri reikalauja iš gydytojo sąžiningumo ligonio atžvilgiu.

Šie trys etikos tipai (individo, profesijos ir organizacijos) yra skirtingi ir todėl sunkiai tarpusavyje suderinami. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad jie daro vienas kitam neabejotiną ppoveikį.

Organizacijų etiniai kodeksai bando tuos prieštaravimus įveikti, pateikdami atitinkamas elgesio normas ir taisykles. Tačiau jų pateikimu jie labai skiriasi.

Etikos kodeksai pirmiausia skiriasi savo forma. Vieni yra labai apibendrinti, kiti — labai specifiški. Labai apibendrinto kodekso pavyzdys yra Dekalogas ((dešimt Dievo įsakymų). Labai detalaus kodekso pavyzdys — 1995 m. Jungtinės Karalystės vadovavimo visuomeninei tarnybai kodeksas, kurį sudaro 12 skyrių, detaliai dėstančių elgesio ir sprendimo priėmimo taisykles nuo pat tarnautojų įdarbinimo iki išėjimo į pensiją, akcentuojant elgesio ir disciplinos reikalavimus, vienodas galimybes visuomeninėje tarnyboje ir kt.

Etikos kodeksai skiriasi ir savo turiniu. Vienur etikos reikalai dėstomi išsamiai, kitur atrenkamos tik svarbesniosios temos. Neretai kuriant valdžios institucijų (centrinės ar vietos valdžios) etikos kodeksus, gvildenamos tik tos problemos, kurios gali būti įdomios žiniasklaidai (neteisėtos valdžios informacijos atskleidimas, interesų konfliktas ir kt.) Kuriant verslo organizacijos etikos kodeksus, dėmesys sutelkiamas į vartotoją ir jam teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimą. Kadangi kai kurie kodeksai atsirado po tam tikro įvykio, tai juose bandoma uždrausti tam tikrą įvykį ssukėlusius veiksmus. Kai kuriuose kodeksuose tam tikrų temų tiesiog neminima (vertybių: tiesos sakymo ir pažadų laikymosi konfliktas, konkurencijos taktika ir kt.).

4. ETIKOS KODEKSO STRUKTŪRA IR JO SUDARYMAS

Kodeksai kuriami tam, kad būtų aiškiai apibrėžta organizacijos filosofija ar politika, nustatytos samdomo darbuotojo teisės ir pareigos, nubrėžtos atsakomybės už supančią aplinką ribos. Dauguma kodeksų nurodo savo tikslus, kalba apie administravimą ir galias, kompanijos pobūdį, darbuotojų problemas, įstatymiškus reikalavimus ir pilietinę atsakomybę.

Kodeksas – rašytinis dokumentas (būtinai), veiklos filosofijos, organizacijos kultūros bei politikos iišraiška, efektyvios vadybos priemonė.

Kodeksai grindžiami ne iliuzinėmis metafizinėmis etikos teorijomis, o tikrovę, kasdienį, profesinį, veiklųjį žmonių gyvenimą nagrinėjančiomis ir aiškinančiomis teorijomis. Vadinasi, etikos kodekso struktūrą lemia šios prielaidos (charakteristikos)

1. Jis turi būti reguliuojantis, gali būti įtraukti idealai, tačiau turi būti nurodyta, kurie iš teiginių yra idealūs, o kurie baudžiamai reguliuojantys. Naujos profesijos ar veiklos barai, besiformuojantys į profesijas, priimdami etikos kodeksus prisiima ir ankstesnius įsipareigojimus.

2. Turi ginti visuomenės interesus bei poreikius tų, kuriems tarnauja profesija. Prioritetinis yra visuomenės interesas. Visuomenė turi atšaukti privilegiją, suteikiančią profesijai autonomiją, iki tol, kol tai taps visuomenei naudinga.

3. Neturėtų tarnauti pats sau, būti kodeksu dėl kodekso. Kodekso kūrėjams būtina įsisąmoninti, numatant pozityvius bei negatyvius organizacijos elgsenos modelius, optimaliai tinkamas etines normas ir konstruojant jų vykdymo veiksnius.

4. Turi būti pritaikytas konkrečiai sričiai, skaidrus, atviras. Jei kodeksas siekia realios doros, tai jis pateikia, išdėsto tuos profesijos aspektus, kurie sukelia ypatingų pagundų savo nariams. Profesinei grupei suteikiama autonomija, nes ši grupė žino ir kelia į paviršių silpnas savo organizacijos vietas – šešėlines sritis, nepadorios (nors ir ne visiškai nelegalios) praktikos atvejus.

5. Turi būti kontroliuojantis ir kontroliuojamas. Jei jis nenumato sankcijų, neturi suformuotų nuostatų dėl kaltinimų bei baudų taikymo, tai kodeksas yra ne kas kita kaip idealų sąvadas. Kodekse užrašytos normos – tai pprofesijos savireguliacijos rodiklis. Normos yra nepriimtinos, jeigu:

• jų argumentai nėra tvirti ir individui suprantami;

• jos logiškai prieštarauja kitoms svarbioms normoms;

• jos trukdo kitoms, hierarchiškai svarbesnėms vertybėms realizuoti.

Etikos kodeksai yra gana įvairūs. Bendra tai, kad turi panašias sudedamąsias dalis (1. lentelė).

Kodekso sudedamosios dalys 1. lentelė

Dalių pavadinimai Turinio esmė

Darbuotojai Darbuotojai yra organizacijos stiprybė ir galia, todėl jiems skiriamas ypatingas dėmesys.

Vartotojai Organizacijos tikslas – patraukti vartotojus, išlaikant su jais draugiškus santykius ir geranoriškumą.

Konkurentai Tiekėjai ir rangovai yra svarbūs organizacijos progreso dalyviai, todėl būtina juos gerbti, laikytis susitarimų.

Turtas Rūpinamasi organizacijos turto skirstymo ir naudojimo tvarka.

Ūkinės operacijos Vadovų ir darbuotojų pareiga kruopščiai ir atsakingai tvarkyti organizacijos dokumentus, uždrausti ūkines operacijas, kurių rezultatas – draudžiamas veiksnys.

Visuomenė Organizacijos santykis su plačiąja visuomene, poveikis jai.

Konfidencialumas Nurodoma, kaip elgtis su slapta informacija, kaip garantuoti darbuotojų asmeninės informacijos saugojimą ir neplatinimą.

Interesų konfliktas Nurodoma, kaip organizacija rūpinasi, kad nesikirstų darbuotojų siekiai bei nuostatos su jos tikslais.

Santykiai su valdžia Atspindi organizacijos santykius su valdžios institucijomis, požiūrius į politiką, kad nebūtų kenkiama valstybei.

Praktika rodo, kad etikos kodeksuose pravartu įvesti ir tokias dalis: produkto kokybės užtikrinimo, jo saugojimo, viešųjų santykių, personalo profesinių charakteristikų, darbo aplinkos palaikymo; potencialaus tarnautojo, darbuotojo, kuris, nors ir nėra nusikalstęs įstatymo požiūriu, tačiau yra atleidimo iš darbo pagrindas, elgesio apribojimų po atleidimo iš administracinės pareigybės; neetiško elgesio, nesusijusio su tarnybine padėtimi, ggalių ir pan.

Kai kurie kodeksai gali atspindėti susirūpinimą tokiais dalykais, kaip kyšininkavimas, nelegalus politikų finansavimas, ryšiai su korupcija, dovanų ėmimas ir pan.

Tipinio etikos kodekso struktūra parodyta 2. lentelėje.

Organizacijos elgesio kodekso struktūra 2. lentelė

Skyrius Charakteristika

Įvadinis žodis Deklaruojama organizacijos misija bei vizija; nurodomos organizacijos vertybės (politika). Išsakoma, kam dokumentas skiriamas, ko juo siekiama ir kaip juo naudotis. Pareiškiama, kad kodeksas atitinka įstatymus ir taisykles.

Santykiai su vadovybe Užtikrinama aukščiausio lygio vadovų parama.

Darbuotojai Išsakomos personalo charakteristikos. Formuluojami darbuotojų įsipareigojimai organizacijai bei organizacijos įsipareigojimai darbuotojams. Apibūdinamos darbo vietos (vaidmenys ir funkcijos).

Dalyvavimas Numatomas eilinių darbuotojų dalyvavimas priimant svarbius sprendimus bei galimybė pasireikšti.

Interesų konfliktai Akcentuojamas bendrų tikslų siekimas, asmeninių interesų teisėtumas, numatomi galimų interesų konfliktai ir jų vengimas.

Politika ir procedūros Elgesio, nustatyto etikos kodekse, kontrolės instrumentai.

Veiklos įvertinimo formos Apibūdinama organizaciją diskredituojanti veikla. Lyčių, tautinės ir rasinės diskriminacijos vengimas, organizacijos nuosavybės nenaudojimas asmeninėms reikmėms.

Skatinimas laikytis etiško elgesio standartų

Numatomos priemonės: kilimas karjeros laiptais, galimybė kelti kvalifikaciją, premijos už pavyzdingą elgesį; numatomos nuobaudos nesilaikantiems elgesio normų, nustatytų kodekse.

Etiketo reikalavimai Pageidaujami aprangos, išorinės elgsenos stiliai; punktualumo ir patikimumo būtinybė.

Konfidencialumas Nurodoma, kaip elgtis su vidine įmones informacija.

Informavimas Pasisakoma informavimo, pranešimų rašymo („švilpuko pūtimo“) klausimu.

Dokumentavimas Pabrėžiami darbuotojų įsipareigojimai kruopščiai tvarkyti dokumentus, fiksuoti kiekvieną ūkinę operaciją.

Dovanos, kyšiai Akcentuojamas draudimas priimti dovanas dėl organizacijoje užimamų pareigų bei iš asmenų, susijusių su organizacijos veikla.

Santykiai su vartotojais Pabrėžiama, kad

su vartotojais visur ir visada elgiamasi sąžiningai ir garbingai, teikiamos tik aukščiausios kokybės prekės bei paslaugos.

Santykiai su kreditoriais, tiekėjais Nurodoma, jog įmonės darbuotojai gerbia kreditorius bei tiekėjus, tiksliai vykdo sutarties reikalavimus.

Saugumas Įmonė ar institucija įsipareigoja teikti tik saugius produktus bei paslaugas, atlyginti galimą žalą.

Santykiai su konkurentais

Pabrėžiama, kad vykdoma tik sąžininga, įstatymais pagrįsta veikla, ori konkurencija, remiantis prekių ir paslaugų kokybės kriterijumi.

Santykiai su valdžia Atspindimas įmonės santykis su valdžios institucijomis, požiūris į politiką, išsakomas požiūris į dalyvavimą politinėje veikloje.

Santykiai su bendruomene, kaimynais

Numatomi įmonės ryšiai ssu visuomene, teigiamas poveikis jai (minimum – įsipareigojimas nepakenkti). Aplinkosaugos įsipareigojimai.

Viešieji santykiai Pastangos įrodyti, jog kiekvienas asmuo, turintis ryšių su organizacija, pasitikėtų ir gerbtų ją.

IŠVADOS

Išnagrinėjusi pasirinktą temą, susipažinau su etikos kodekso reikalavimais, sandara, funkcijomis, tikslais, bei padariau šias išvadas:

1. Etikos kodeksas – tai dokumentas, atspindintis asmeninės moralės reikalavimus, profesines vertybes bei teisinius draudimus atskirtų profesijos atstovų ar organizacijos darbuotojų sprendimams bei veiklai ir tarnaujantis kaip tam tikras elgesio vadovas.

2. Kodeksas sudaro vadovui galimybę numatyti žmonių elgesį, sudaryti atitinkamas sąlygas, kuriose individai elgsis bbūtent taip, o ne kitaip, siekti reikiamų rezultatų, tikslų, priartėti prie funkcionalios bei moralinės privalomybės – panaikinti atstumą tarp vertybių ir faktų, t.y. faktinį gyvenimą „padaryti“ vertingą.

3. Pagrindiniai etikos kodekso tikslai yra:

– užkirsti kelią neetiškam elgesiui;

– nubrėžti atsakomybės ribas;

– skatinti būti etiškus;

– atlikti moralinio švietimo funkciją;

– drausminti profesijos atstovus ar organizacijos narius;

– padėti priimti sprendimus;

– didinti visuomenės pasitikėjimą.

5. Sudarant tam tikrų profesijų etinius kodeksus, keliami du reikalavimai:

– nusakyti konkrečios profesinės grupės atstovų laikyseną kainų falsifikavimo, kyšių (dovanų) davimo (ėmimo) ir neteisingų reikalavimų vartotojams, konkurentams, darbuotojams, bendruomenei atžvilgiu;

– nusakyti kurių priemonių bus imtasi, nustačius minėtus pažeidimus, prieš jų vykdytojus.

6. Kodeksuose dėmesys kreipiamas ne tik į profesinę, bet ir bendražmogiškąją etiką.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. Kučinskas V. „Verslo etika ir bendravimo organizavimo pagrindai“, KTU, 2003.

2. Vasiljevienė N. „Verslo etika ir elgesio kodeksai“, Kaunas, 2000.

3. Palidauskaitė J. „Viešojo administravimo etika“, Kaunas, 2001.

4. Pruskus V. „Verso etika. Laiko iššūkiai ir atsako galimybės“, Vilnius, 2003.