etiskumas

Įvadas……………….. 2

Etiškumas dalykiniuose santykiuose…….. 3

Etiško sprendimo supratimas……….. 4

Sprendimo teisėtumas ir etiškumas………. 5

Etiško sprendimo svarba………….. 5

Išvados……………….. 7Įvadas

Kiekviena veika reikalauja tam tikroje srityje dirbančiųjų žmonių atsakomybės, todėl turi atitikti specialiuosius profesinės moralės reiklavimus. O pastarieji neprieštarauti bendrosioms moralės normoms. Moralės turi paisyti ir verslo organizacijos.

Jos – verslo organozacijos, tai atlieka per tam tikras veslo organizavimo, valdymo, vadovavimo, administravimo ir kontrolės struktūras. Neabejotina, kad šis veikimas yra susijęs su morale, nes jo, kaip visuomenės nario, elgesys ir veiksmai gali būti vertinami ( ir turi būti vertinami ) moraliniu požiūriu, tt. y. ar jo keliami tikslai neprieštarauja visuomenės gerovės siekiams, ar jie nepažeidžia kitų žmonių teisių ir jų neriboja.

Įvairiose veslo situacijose derinant konfliktuojančius ir konkuruojančius interesus, kyla nemažai etinių problemų.

Kas yra etinė problema?

Tai – situacija arba galimybė, kuri reikalauja iš individo pasirinkti vieną iš keleto sprendimų, kuris gali būti vertinamas kaip teisingas ar neteisingas, moralus ar nemoralus.

Iškilus etinei problemai, tiek individas, tiek firma turi jos neslėpti, o stengtis aiškiai įvardyti ir išanalizuoti. Etinės problemos kyla iš konfliktų.

Konfliktas – tai ssituacija, kai du žmonės nesutaria dėl veiksmų, kurių vienas iš jų imasi, arba kai jis nenori, kad tų veiksmų būtų imtasi.

Čia ir esmė – ar konfliktą galima išspręsti etiškai, kultūringai, bet kartu ir nepažeidžiant tam tikrų taisyklių, t.y. – tteisėtai?

Remiantis literatūros analize, šiame referate stengsiuos į šį klausimą atsakyti.Etiškumas dalykiniuose santykiuose

Organizacijoje kylantys konfliktai dažniausiai sprendžiami struktūriniais metodais:

– vadovui pasinaudojant savo padėtimi (įsakymai, direktyvos ir pan.);

– nuosekliai aiškinant darbinius reikalavimus;

– konfliktuojančiuose padaliniuose diegiant specialius integruojančius (koordinuojančius) mechanizmus;

– sutelkiant įvairius padalinius bendroms problemoms spręsti;

– organizacijos darbe taikant atnaujintas darbuotojų skatinimo už konstruktyvias idėjas ir sprendimus sistemas.

Vadybininkas turi mokėti valdyti darbuotojų elgseną sudėtingose konfliktinėse situacijose, reguliuoti santykius, nurodyti, kaip išeiti iš vienos ar kitos situacijos. Didelę sėkmę organizacijai turi mažai konfliktiško elgesio technologijos taikymas. Tokia technologija – elgesio etikos pagrindas dalykiniuose santykiuose. Vadybinės etikos, vadybinio darbo kultūros pagrindiniai reikalavimai vadybininkui būtų šie:

 Vadybininkas darbe turi remtis ne savo valdžia, o pagalba, pavaldinių sutelkimu, jų kooperacija. Jis neturi ieškoti “atpirkimo ožių”, o stengtis parodyti savo pavaldiniams, kaip reikia padaryti.

 Iš vvadybininko reikalaujama pasitikėjimo savimi, savo verslu, nes tai rodo jo sugebėjimą valdytis kiekvienoje situacijoje.

 Milžinišką reikšmę turi sugebėjimas branginti pavaldinių laiką: neversti jų laukti, kada prasidės pasitarimas, kada vadybininkas ras laiko pakalbėti su pavaldiniu; bet koks vadovybės atidėjimas kitai dienai tai, ką galima ir reikia atlikti šiandien, savo ir pavaldinių laiko nebranginimas – signalas apie netinkamą vadovo darbo stilių.

 vadovas privalo laiku informuoti pavaldinį apie jo darbo trūkumus ir mokėti išklausyti pavaldinio nuomonę apie savo trūkumus ir į ją atsižvelgti.

 protingas nuobaudų ir ppaskatų derinimas: bausdami nebijokite ir pagirti; pabrėžkite nusikaltusio darbuotojo asmeninius interesus: “Jūs geras darbuotojas, tačiau tokiu elgesiu jūs bloginate savo reputaciją. Jūsų asmeninis interesas – ištaisyti padėtį”.

 Griežtumas, reiklumas pavaldiniams visada turėtų būti pagrįstas; negatyviai gali būti vertinama ne asmenybė, o tam tikras jos darbinis poelgis.

 Pagrindinės vadybininko savybės – mandagumas, taktiškumas, teisingumas, pareigingumas. Kiekvienas žmogus vidujai protestuoja prieš šiurkštumą, neteisingumą, o vadovo pareigingumas – uždega darbui.

 Įdomus reikalavimas vadovui – turėti humoro jausmą. Juk humoras visada pakelia nuotaiką, kelia darbingumą.

 Mokėjimas kalbėti, dėstyti savo mintis trumpai ir aiškiai, taip pat mokėjimas klausyti, mokėjimas prakalbinti savo pavaldinį, paskatinti jį išsikalbėti paprastai pašalina įtampą, sumažėja nusiskundimų.

 Būtina vadybininko sėkmės sąlyga – geras savo pavaldinių pažinimas, mokėjimas rūpintis jų problemomis, poreikiais, laiku juos pastebėti, vertinti. Tai efektyvus būdas pakelti nuotaiką, sudaryti gerą darbinę atmosferą organizacijoje.

Ne mažiau svarbu, kad savo požiūrius, gyvenimo taisykles galima ir reikia transformuoti, taikyti žmonėms, su kuriais tenka dirbti, gyventi ir kartu suteikti žmonėms galimybę prisitaikyti prie savo viršininko. Kiekvienas turi turėti savą dorovingumo lygį, žemiau kurio nusileisti nevalia. Peržengti tokią ribą – vadinasi, prarasti savigarbą, orumą, pasitikėjimą savimi, o be viso to negali būti sėkmės versle, visoje darbinėje veikloje.Etiško sprendimo supratimas

Rinkos mechanizmas veikia pagal savus dėsnius. Įtraukdamas į „ rinkos erdvę „subjektą, jis kkartu suteikia jam pasirinkimo galimybę, verčia rinktis, t.y. daryti sprendimus. Tie sprendimai gali būti vertinami ne tik ekonominio tikslingumo ( naudos ), bet ir moraliniu požiūriu. Taigi iškyla etiško sprendimo problema. Kokie turėtų būti etiški srendimai? Kas yra etiškas sprendima apskritai?

Sprendimas yra kiekvienos veiklos pagrindas, nes prieš imdamiesi veiklos nusprendžiame, kaip bus elgiamasi. Vieni sprendimai ilgai svarstomi ir brandinmai, kiti priimami greitai, nes to reikalauja aplinkybės.

Bet koks sprendimo priėmimas neatsiejamas nuo atsakomybės. Kartais tą atsakomybę sprendimo priėmėjas pajunta praėjus kuriam laikui. Pasirodo, kad kažkada priimtas sprendimas pasirodė nei naudingas, nei etiškas. Gero, moralaus sprendimo priėmimas yra menas, ir mokslas. Antai amerikiečių mokslininkas N. Perry teisingą sprendimą prylygina etiškam. Su tokia pažiūra sutinka ir J. Palidauskiatė: „ Geras, teisingas visuomenės daugumos puoselėjimoms vertybėms neprieštaraujantis sprendimas gali būti vadinamas etišku sprendimu “.

Tačiau toks etiško sprendimo apibrėžimas asmeninės etikos požiūriu yra gan sąlyginis. Juo labiau, kad kiekvienas individas vadovaujasi savu gėrio ir blogio, teisingumo ir neteisingumo supratimu. Tie supratimai turi tiesioginės įtakos priimant sprendimus konkrečiomis aplinkybėmis. Nepaisant skirtingo suvokimo, egzistuoja ir didesnei ar mažesnei visuomenės daliai priimtinos gėrio ir blogio, teisingumo ir neteisingumo ir su tuo susijusios sąvokos, leidžiančios kalbėti apie socialinio gyvenimo bendrumą ir jo vertinimą. Gėrio ( sąžiningumas, darbštumas, dora ir kkt. ) ir blogio ( melas, žudymas, plėšimas ir kt. ) ir neteisingumo ( tautų genocidas ir kt. ) suvokimas, nepaisant kai kurių religinių, kultūrinių tradicijų, yra bendras visai žmonijai.

C.Lewis pateikia tokį etiško sprendimo apibūdiniimą: „Etinis srendimas yra: atspindintis ( remiasi asmens mintimis ir turimu patyrimu ), principingas ( rodo puoselėjimas vertybes ( principus ), normatyvinis ( reiškia asmens sugebėjimą pasirinkti )“. Etiškiems sprendimams priimti būtinas tam tikra asmens moralės branda.

Kartais sprendžiant ir analizuojant problemas darbe yra remiamasi iškreiptais ar neišsamiais duomenimis. Dėl to priimami sprendimai yra vienapusiai, prieštarauja ne tik įstatymams, bet ir visuomenėje galiojančioms moralinėms normoms.

Kai kuri informacija gali būti gauta daug vėliau, – jau priėmus sprendimą dera pabandyti rasti ir pastudijuoti panašias praeityje kilusias problemas, jų sprendimo būdus, kad paaiškėtų, kiek jie pasiteisino. Tačiau nedera jų aklai kopijuoti, nes naujoje situacijoje jie nebūtinai pasiteisins.

Nagrinėjant situaciją galima bandyti iš anksto numatyti vieno ar kito sprendimo pasekmes. Šiame etape ima formuotis ir galimos sprendimo alternatyvos. Aiškinantis situacijos veiksnius, derėtų atkreipti ypatingą dėmesį į organizacijos darbuotojų tarpusavio santykius. Tuos aspektus iš dalies reguliuoja darbo teisė, tačiau kartais jie gali būti užšifruoti ( paslėpti ) ir darbo sutartyje, kurią pasirašo darbuotojas su firma.

Kita vertus, kai kolektyve nėra palnkių sąlygų etiškai veiklai,

tai asmuo, viduje priėmęs etišką sprendimą, nebūtinai ims jį įgyvendinti. Tik labai stipri asmenybė gali tam ryžtis – pasipriešinti organizacijoje galiojančioms tradicijoms ir nerašytoms taisyklėms.

Kartais žmonės priima moralius, gerus sprendimus intuityviai. Veiksmas ar sprendimas turi atitikti tam tikrus kriterijus, kad jis būtų priimtas.

Pasak, C. Lewi‘o tie yra trys pagrindiniai kriterijai:

 Teisėtas, t.y. remtis įstatymais.

 Etiškas, t.y. moralus ir priimtinas didesniai firmos darbuotojų daliai.

 Efektyvus – padėti išspręsti iškilusiais problemas ir užtikrinti efektyvų darbą.

Taigi, sprendimo priėmimas – tai nuoseklus procesas, padedantis priimti etišką sprendimą, aapibrėžiant problemą ir numatant galimas alternatyvas. Ši procedūra atliktina ir priimant sp.rendimus verslo organizacijose.Sprendimo teisėtumas ir etiškumas

Nėra nė vienos visuotinai priimtos moralės filosofijos: kiekvienas verslininkas naudojasi tą, kuri padeda išspręsti kylančias konkrečias problemas santykiuose su darbuotojais, partneriais, visuomene, darant kuo mažesnę skriaudą sau ir visuomenei.

Daug kas priklauso nuo individo veikimo motyvų ir vertybinių nuostatų. Jeigu verslininkui aukščiausia vertybė – gyvybė, tai siekdamas tikslo ( pelno ), jis elgsis vienaip, o jeigu vertybė pinigai, tai ir pasielgs kitaip.

Kita vertus, nėra llengva nustatyti sprendimo ar polegio etiškumą, nuspręsti, kas yra gera ir teisinga, bloga ir klaidinga dinamiškoje aplinkoje.

Sprendimo etiškumas ir teisėtumas keičiasi priklausomai nuo laiko. Tikraisiais verslo organizavimo vadovais galima laikyti tuos, kurių sprendimai vieši ir aiškūs, tada galima teigti, jog jjie yra etiški ir teisėti. Tai galimybė visiems, kurie priima sprendimus. Tačiau ne visi ja pasinaudoja.

Tarp etiškumo ir teisėtumo galima rasti daugybę vienas kitam prieštaraujančių subjektų, kurie aiškiai padalija sferą, nes jų veikimo etiškumas ir teisėtumas konfliktuoja ( narkotikų prekyba, nelegalūs sandoriai ir panašiai ). Dauguma individų bando išspręsti šiuos konfliktus, sutelkdami dėmesį į problemų sprendimus. Tuo tarpu etiškumas taip pat turi būti ištiriamas. Etiškas supratimas apie problemą turi būti paskelbtas prieš tai, kai jos teisėtumas gali būti pakeistas. Žinoma, tam reikia laiko ir pastangų.

Kiekviena firma sau kelia tikslus ir pageidauja, kad darbuotojai, padėdami jų siekti, elgtųsi etiškai. Norint sukurti taisykles, kurios skatintų darbuotojus elgtis etiškai, būtina išsiaiškinti ir suprasti kodėl ir kaip žmonės daro etinius sprendimus ir kokie veiksniai ttam turi įtakos. Kitaip tariant būtina išsiaiškinti:

Pirma – kaip darbuotojai pritaiko savo moralines nuostatas, moralės filosofijas t.y. užimamas pozicijas, vertinant naudos siekimą – utilitarizmas, tikslų siekimą – teleologija, pareigos supratimą siekiant tikslo – deontologija konkrečiose situacijose.

Antra – kaip šių tikslų laikymasis atitinka

 frmos kultūros lygį,

 firmos organizacinę struktūrą,

 firmos etikos kodeksą ( kaip įsipareigojimų vartotojams, darbuotojams, investuotojams, bendruomenei).Etiško sprendimo svarba

Etiškas sprendimų priėmimas yra vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią galimiems etikos pažeidimams. Tokia taktika tinka ir valstybiniame, visuomeniniame ir privačiame sektoriuje, asmeniniuose santykiuose.

Kiekvienas darbuotojas, nneperžengdamas savo veikimo laisvės rėmų, kasdien priima daugiau ar mažiau svarbius sprendimus, tačiau kažin ar visuomet jie yra geri, teisingi, naudingi. Priimti etišką sprendimą nėra lengva. Dažnai turima informacija gali būti neadekvati, priežasties ir pasekmės suvokimas gali būti ribotas, situacija gali būto neaiški ir sudėtinga ir kt. Tačiau, bandant prognozuoti ilgalaikes pasekmes, minėti faktoriai atsakomybės nesumažina. Todėl būtina išmokti priimti tinkamus sprendimus. Svarbu, kad visuomenės tarnautojai būtų drąsūs, kai reikia nuspręsti ar veikti.

Etiški sprendimai, etiška viešoji politika, etiška visuomenės tarnautojų ir politikų veikla yra pasitikėjimo valdžia pagrindas.

Priimamas etiškas sprendimas daro įtaką:

 visuomenės gyvenimui ( ne tik materialine prasme )

 asmens, priimančio sprendimą, savęs suvokimui,

 organizacijos klimatui bei veiklai.

Etiškas sprendimo priėmimas moko kritinio mąstymo, padeda gerinti sprendimų kokybę. Tikslingas priimamų etiškų sprendimų įgyvendinimo įvertinimas gali būti veiksmingas žingsnis, mokantis etiškų sprendimų priėmimo. Sistemingai atliekama tokia analizė gali leisti pasekti atsirandačių etikos problemų tendencijas ir bandyti jų išvengti ateityje.Išvados

Pagal išdėstytą medžiagą suprantame, kad verslo organizacijoje svarbiausias dalykas yra etiškumas, nors ne visi vadovai tai priima už pagrindą savo versle. Dažniausiai besiekdami pelno, pradeda naudotis neteisėtais, neetiškais būdais. Tačiau tuom, jie patys save daugiau nuskriaudžia, nes neteisėtais būdais siekdami pelno, jie sukiršina žmones, kurie papraščiausiai tokią firmą palieka arba nesistengia darbų atlikti etiškai ir teisėtai, sekdami vvadovo pavyzdžiu.

Geros manieros ilgina žmogaus gyvenimą, tausoja nervus, ir atvirkščiai. Daugelio konfliktų priežastis yra paprasčiausių elgesio taisyklių nežinojimas. O ar taip jau sunku jas išmokti?

Sunku įgyti gerą reputaciją – tam sugaištami ne vieneri metai, o prarasti ją galima akimirksniu ir dažniausiai dėl menkniekio: laiku neatsakius į telefono skambutį ar laišką, neišsiuntus fakso, kurio laukiama, kaip nors kitaip parodžius savo neišsiauklėjimą. Kas kenkia vadovo darbui? Netobula dalykinių santykių technologija, derybų taisyklių neišmanymas ir nesilaikymas, dalykinio protokolo, komercinio bendravimo taisyklių nesilaikymas.

Ir didelės, ir nedidelės įmonės turėtų susikurti savo elgesio ir etikos normų kodeksą, ir aptarinėti etikos problemas, kad jos būtų sprendžiamos etiškai ir teisėtai su bendradarbiais.

Naudota literatūra

1. Jolanta Palidauskaitė „Viešjojo administravimo etika“. Kaunas 2001

2. Valdas Pruskus “ Verslo etika. Laiko iššūkiai ir atsako galimybės”. Vilnius 2003