Įvaizdis

Įvaizdis

Kas yra įvaizdis?

Jūsų išvaizda, elgesio ir kalbos maniera, elgesys dalykiniuose

susitikimuose ir visuomenėje taip pat svarbūs jūsų kilimui karjeros

laiptais kaip jūsų patirtis bei sugebėjimai.

Tyrimai patvirtina, kad rastum gerą darbą, padarytum karjerą ar siektum

pergalių verslo pasauluje, daug lemia ne tik kvalifikacija bei patirtis,

bet ir jūsų įvaizdis.

Nesėkmingas įvaizdis griauna mūsų ketinimus. Jis stovi skersai kelio,

neleisdamas pareikšti tikrųjų savybių ir bruožų. Galbūt daugelis norėtų,

kad juos vertintų pagal tuos rezultatus, kurių jie pasiekė, o ne pagal

nereikšmingus, nesvarbius, paviršutiniškus faktorius,pavyzdžiui, išorę.

Tačiau šiandieninėje profesinėje veikloje pirmiausia jjūs patys esate

svarbiausių savo minčių išraiškos instrumentu. Jūsų išorinis ”apvalkalas”,

ar būdas, kaip pristatote save, daug pasako žmonėms apie tai, kaip

vertinate save, kaip gerbiate kitus atskleidžia požiūrį kokybės

kategoriją, kūrybingumą ir profesionalumą.

Jūsų drabužiai, pasitempimas, balsa ir elgesys gali daug ką pasakyti apie

jus jau pirmąsias pokalbio akimirkas. Šių indikatorių pagalba mes

apsvarstome, ar tinkame vienas kitam ir sprendžiame apie kito žmogaus

savybes, visuomeninę padėtį, išsilavinimą ir sugebėjimus.

Jei renksitės per daug kasdieniškai ir blankai, ar gali žmonės tarti, kad

jūs esate kūrybiškas žmogus? Jūsų balsas skamba nedrąsiai iir nuleidžiate

akis žemyna, ar netars, kad nepasitikite savimi? Jei geriate putojančią

kokakolą ar šampaną dešimtą valdą ryte, ar galite sukelti subrendusio

žmogaus įspūdį? Jūsų išvaizda, kalbos maniera- visa tai suteikia gyvą

informacią apie tai, kas jūs, koks jūs, ko jūs vertas ir tam ttikru mastu

netgi apie tai, ką galite pasiekti.

Įvaizdis padeda jums sudaryti gerą nuomuonę ne tik aplinkiniams, bet ir

pačiam sau. Sėkmingas įvaizdis turi įtakos jūsų savijautai, jūs labiau

vertinate save ir laukiate paramos iš kitų. Tai kelia savigarbą,

pasitikėjimą, o tai skatina dirbti našiau.

93 procentai darbdavių tvirtina, jog svarbiausias veiksnys įdarbinant-

asmens prezentacija. Svarbiausios pozytivaus įvaizdžio priemonės-

komunikaciniai sugebėjimai, valyvumas, išvaizda, geros manieros.

Įvaizdį reikia tobulinti nuolatos. Tai, kas gelbsti viename lygyje, vienoje

kultūroje, nebūtinai tiks ar atneš sėkmę kitoje. Šioje situacijoje

duagiausiai nepotogumų sukelia neišmanymas kultūrinių skirtumų. Kaip

pavyzdį galiu pateikti honkongą. Jei jūs susiruošėtė i šią šalį verslo

reikalais, tai galite būti tikras, jog gero įvaizdžio nesudarysite jei

nežinosite kai kūrių specifinų šios šalies bruožų ir įsitikinimų, nes

kinams labai svarbu spalva. Jeigu atesite su žalia skrybele , tai aprodys

jog jūsų žžmona neištikima. O balta skirta laidotuvėms.

Taip pat svarbu žengti koją į koją su laiku. Tai visiškai nereiškia, kad

turite pirkti brangų apdarą- pakaks keltos, detalių, kurios atskleis, kad

jūs žinote rinkos poreikius, kad jūsų pirštai apčiuopia užsakovų pulsą.

Štai keletas sąvokų, kurios sudaro gerą įvaizdį:

|Patrauklus |Disciplinuotas |

|Malonus |Kūrybiškas |

|Nuovokus |Mėgstąs tvarką |

|Nuolat tobulėjantis |Pasirengęs dirbti |

|Patikimas |Išauklėtas |

|Darbštus |Gabus |

|Susiformavusio charakterio |Pareigingas |

|Draugiškas |Kruopštus |

|Profesionalus |Stiprus |

Kad geraiu įsivaizduotume, kas suadro įvaizdį, panagrinėkime koks yra,

pavyzdžiui, politiko įvaizdis. Ir tai mums padės padaryti internetinės

svetainės wwww.sociumas.lt vykdyta apklausa apie Lietuvos politiko įvaizdį.

Pirmiausiai, buvo paprašyta lankytojų įvertinti poltiko profesijos

populiarumą:[pic]

Svetainės respondentai nurodė, kokios savybės, jų nuomone, yra būdingos

politikams:[pic]jų

Šios savybės – teigiamos ir neigiamos (grafike teigiamos savybės žymimos

mėlynai, neigiamos – raudonai). Deja , apklausoje dalyvavę asmenys nurodė

daugiau neigiamų, nei teigiamų Lietuvos politikams būdingų savybių.

Apibendrinant galima teigti, kad:

• pagrindinės teigiamos politikų savybės – išsimokslinimas,

diplomatiškumas ir komunikabilumas.

• pagrindinės neigiamos – pirmenybė asmeniniams interesams, pažiūrų

ribotumas bei nesąžiningumas.

Dažnai visuomenėje vyrauja nuomonė, kad viena ar kita profesija yra vyriška

ar moteriška. Galbūt pastaruoju metu tokie lyčių stereotipai pradeda nykti,

tačiau su jais vis vien susiduriame labai dažnai. Todėl ir buvo paklausta,

ar lankytojui politko profesiją sieja su kokia nors viena lytimi:

[pic]

Dauguma lankytojų atmeta bet kokius lyčių stereotipus – jie mano, kad ši

profesija nesietina su nė viena lytimi. Na, o likę respondentai pasiskirstė

akivaizdžiai – dauguma jų politiką sieja su vyrais, ir tik labai maža dalis

– su moterimis.

Pirmasis įspūdis

Žmogus žinodams, kad yra ar bus kitų žmonių reagavimo objektas, nori tą

reagavimą padaryti kuo naudingesnį sau. Taip kuriame įspūdį apie save.

Įspūdžio kūrimas yra teisioginis ar netiesioginis informacijos apie save

pateikimas kalba, veiksmais, elgesiu. Įspūdžio kūrimo tikslai: atrodyti

kompetentingu, stipriu, teisingu, kelti užuojautą ir t.t. Tikslams

realizuoti naudojamos skirtingos strategijos:

• Įsiteikimas

• ĮĮbauginimas

• Savęs aukštinimas

• Pavyzdingumas

• Kentėjimas

O kaip mes susidarome įspūdį apie kitus? Svarbiausias vaidmuo tenka

išvaizdai ir apranagai. Pirmasis įspūdis formuojasi pagal tam tikrus

dėsningumus. Fizškai patraukliam žmogui esame linkę priskirti teigiams

savybes, taigi, formuojantis pirmam įspūdžiui patarauklūs žmonės įgyja tam

tikrą privalumą lyginant su mažiau fiziškai patrukliais asmenimis. Toliau

labai svarbus aspektas yra stereotipai. Stereotipas- tai supaprastintas tam

tikros grupės žmonių įvaizdis, tikėjimas, kad šioje grupėje visi žmonės yra

vienodi. Stereotipas- pagrindis prietarų šaltinis. Kuo mažiau pažįstame

vienai ar kitai grupei priklausančius žmones, tuo prietairai stipresni. Dar

pirmą įspūdį padade susdaryti socialiniai suvokiamų žmonių vaidmenys.

Tikimės tokio elgesio, koks priimtinas tam tikrą padėtį užimančiam žmogui,

pavyzdžiui, dvasinikai ir psichologai užjaučia. Ir pabaigai, kalbant apie

pirmąjį įspūdį, norėčiau pasakyti, kad pirmais įspūdis yra labai svarbi

jūsų tolesnio įvaizdžio dalis, tačiau jis gali būti koreguojams.

Kaip pristayti save?

Ankščiau ar vėliau visiems pasitaiko proga pasisakyti prieš auditoriją. Tad

pasisakant su tam tikra kalba reikia nepamiršti, kad kartu pateikiate ir

save. Jau pirmosiomis minutėmis klausytojai turi nuspręsti, ar jie

varginsis jūsų klausydami, ar ne. Todėl gausi literatūra ir treniruočių

programos, skirtos pasisakymo meno tobulnimui, akcnetuoja sėkmingą pradžią.

Svarbu ne tik jūsų pranešimo turinys, bet ir jūdų įvaizdis.

Jūsų pasisakymas gali būti formalus, pavyzdžiui, vadybos posėdyje, ar

neformalus, pavyzdžiui, auditorijoje, grupiokams. Čia į pirmą vietą iškyla

du kalusimai:

1) koks jūsų pasisakymo tikslas? AAr atvykote informuoti

dalyvaujančiu, bet neįtraukiant juos į diskusiją?

Ar norite pasiūlyti aptarti kokius nors

klauimus?

2) Koks jūsų klauytojas?

Jūsų kolegos?

Jums lygūs, viršininkai ar pavaldiniai?

Klientai ar galimi užsakovai?

Spauda? Plačioji visuomenė?

Formalus pristatymas

Jei siekiate tik informuoti klausytojus, neįtraukiant juos į diskusijas,

turite pabrėžti savo autoritetą ir padėti drabužių stiliumi ir pasitinkičio

elgesio maniera. Jūsų gestai, elgesys ir balsas turi būti įtikinami kaip ir

žodžiai. Venkite apsauginių judesių: nesiimkite rankų už nugaros ir

„neapkabinkite savęs“, nekryžiokit jų ant krūtinės- tai apsauginiai

judesiai, reiškiantys nepasitikėjimą tuo, ką sakote. Jūsų gestai turi būti

atviri. Nesinauokite pamokančiais judesiais: pakeltu smiliumi, sustiprinant

argumentus, ar- sėdint prie stalo- nemeliu sudėjus pirštus (tai atskleidžia

išdidumą).

Nepaisant rimto pasisakymo turinio, šypsena, sušvintanti jūsų veide,

pagelbės susilaukti palankios nuomonės. Sąmoningai ir nuolat sutikite

salėje sėdinčių žvilgsnį lyg kreiptumėtės į juos. Nevenkite tokio

bendravimo su „nepatogiais“ asmenimis. Tiesioginis kontaktas su jais-

pasitikėjimo išraiška ir galimybė ušvengti jų antpuolio. Stebėkite, kad

jūsų balsas skambėtų įtikinamai. Mintį baikit žemesniu, lygesniu tonu,

reiškiančiu, kad pasakyta- nenuginčijamais faktais.

Neformalus pristatymas

Jei aplinka laisvesnė ir norite, kad žmonės atvirai aptartų savo problemas,

jūsų išvaizda ir elgesys gali būti ne tokie orūs, bet privalote rasti

individualų priėimą prie aplinkinių ir mokėti išreikšti jų požiūrio

supratimą. Čia jūsų pasisakymas turi būti nuoširdus, paremtas tarpusavio

supratimu.Elgtis reikia kitaip, nei formaliuose renginiuose, jūsų klausimai

ir judesiai turi būti nuoširdūs. Nestovėkite

lyg prikaltas vienoje vietoje.

Judėkite ir ištiesęs ranką pakvieskite ką nors pasisakyti. Jei patogu

palieskite kieno nors petį. Kalbant kitiems atisėskite, palikdami

kalbėtojui didesnę erdvę. Tai tam taikras signalas, rodantis, jog kalbėtojo

žodžiai domina visus, tame tarpe ir jus. Būkite aktyvus klausytojas- sekite

kalbantįjį, lyg jo žodžiai būtų svarbūs ir įtikinantys. Rašykitės pastabas,

kad vėliau galėtume pakartoti svarbiausius pasisakymo punktus. Linktėlėdami

galvą išreiškit pritarimą oratoriui. Jei nesutinkate, nereiškite jausmų.

Leiskite ir kitiems išsakyti kartais priešingą požiūrį. Nepamirškit – jūs

nevienintelis, kuris, ka nors gina.

Pristaymas prieš didelę auditoriją

Sakyti kalbą prieš ddidelę žmonių grupę- tai jau vaidybinių pastangų

reikalaujantis sugebėjimas. Čia nepakanka būti talentingu specialisu- tenka

prasiskverbti į linksminimo sferą, tam kad visų dėmesys būtų sutelktas ties

jūsų kalba. Klausytojų dėmesį turite patrauti ir sutelkti kurį laiką ne tik

kalbos turiniu, bet ir rengiamaisiais efektais. Puikus gaminys tobulame

įpakavime- štai teisingas derinys. Geras pasisakymas prieš didelę

auditoriją- toli gražu ne vien žodidnis veiksmas. Jis visada reikalauja ir

gerų vaizdinių priemonių. Kiekviena šiuolaikiška auditorija- ir jūsų-

laukia ir vaizdinio informacijos pateikimo. Pavyzdžiui, jūsų kalusytojai

dvi valandas per dieną žiūri televizorių, atakuojami įįmantriomis radijo

reklamomis, skaito laikraščius, kur gausu vaizdinės informacijos.

Pagyvinant didelį pranešimą, sisteminant ir pabrėžiant informaciją,

prireiks tam tikrų rekvizitų. Bet nepamirškit- svarbiausiu rekvizitu

liksite jūs. Pristatnt prieš didelę auditoriją reikia naudoti teatro

taktiką: sustiprinti balsą, pabrėžti kiekvieną gestą. Taip pat svarbu

patraukti auditorijos dėmsį ne ttik pranešimo turiniu, bet ir savo išvaizda.

Taip pat labai svarbu išstudijuoti patalpos planą ir nustatyti, kokiu kampu

jus matys klausytojai. Jei kalbėsit iš vietos, kuri viename aukštyje su

klausytojais, reikia būti pakankamai aukštam. Taigi, jei pritūko kelių

centrimetrų, būtų pravartu pasirūpinti pakyla.

Didžiausia tikimybė, kad formaliuose renginiuose teks sėdėti prie stalo ar

jus pakvies į tribūną, iš kurios teks kalbėti. Bet kuriuo atveju turit būti

tikra, kad apranga jūsų nepavestu. Taigi drabužiai turi būti ne tik gražūs,

bet ir patogūs. Scenoje ir tribūnoje stenkitės, kad gerai matytusi jūsų

veidas. O idealu, kai matosi nors dalis biusto. Paprastai iš tribūnos

sakoma kalba migdo klausytojus, jei trunka ilgiau nei 10 minučių. Jei

neturit laiko mintinai išmokti kalbos ir nepavyksta žvilgčioti į užrašus,

tai geriau kartkartėmis nutraukti kalbą, nueiti nuo tribūnos ir pradėti

improvizuoti.. Kartą kkitą būtinai nueikite nuo tribūnos, kad kalusytojai

išvystų jus visą, tuo būdų sklaitydami monotonišką kalbančios kalbos

vaizdą.

Norint didelėje scenoje būti pastebimam, svarbu žinoti, kokia jos fono

spalva. Dažnai ją sudaro labai tamsios užuolaidos ir apsirengusi tamsiu

kostiumu galite pasimesti scenoje, todėl apisrenkite kontrastinga spalva,

kad išsiskirtume fone.

Jūsų balso skambesys

Daugelio politkų, aktorių ir verslininkų sėkmė tam tikra dalimi priskiriama

jų balso tembrui. Kokį įspūdį kelia jūsų balsas aplinkiniams?

Tai svarbu žinoti, nes balsą sudaro 38 procentus bendro, kitiems daromo

įspūdžio. 55 procentai priklauso nuo jūsų išvaizdos ir elgesio, ir ttik 7

procentai- nuo to, ką jūs sakote. Tačiau nemokėdamas pateikti minčių

negalėsite sulaukti sėkmės taip pat. Geras balsas pabrėžia jūsų

profesionalumą ir palaiko dėmesį. Blogas balsas geriausiu atveju sukelia

nuobodulį, blogiausiu- erzina, o tai smukdo jūsų įvaizdį.

Pasiruošimas viešam pasisakymui

Taigi padirbėjote su savo balsu, o dabar atėjo metas prašnekti. Daugelis

žmonių tokioje situacijoje pradeda nervintis, todėl jūs ne vienintelis.

Pirmiausiai, ką turite padaryti, tai – asipalaiduoti. Laukiant pasisakymo

jūsų organizme kaupiasi adrenalinas. Būtent jis sukėlė neįtikėtiną įtampą.

Kai įtampa iš tiesų didelė, net užgniaužia kvapą. Jums turėtų padėti

vaikščiojimas, kuris išslaidytų iš jūsų organizmo adrenaliną. Tik

nepersistenkit, kad nepradėtumėte dusti. Jei nerimas nugalės, prasidės

paviršutiniškas kvėpavimas tik viršutine plaučių dalimi. Tai privers

kvėpuoti dažnai ir sunkiai, vos atgaunant kvapą, nenoromis viena oktava

pakils balsas. Taigi kvėpuokite lėtai ir giliai. Įkvėpkit, bet kalbėkit

iškvėpdami, taip balsas taps gilesnis, o skmbesys- valdomas. Jei kalbant

išdžiūsta burna, o po ranka nėra vandens, akimirką sustokit, lyg norėdami

žvilgtelėti į užrašų knygutę ar užrašus, ir dvi ar tris sekundes

pakandžiokite liežuvį. Taip išsiskyrusios seilės padės sušvelninti gerklę.

Kūno kalba

Savo elegesiu galime kitiems kelti teigiamą įspūdį, bet galime ir

sunaikinti kitą žmogų, pavydžiui, taip:

|Pritariantys signalai |Neigiami signalai |

|Sėdėkite tiesiai ir stenkitės |Nuleisti pečiai, sėdint išlenkta |

|atrodyti gyvai. Nuoširdų |nugara |

|susidomėjimą galima išreikšti | |

|lengvai palinsktant į priekį. | |

|Nenuleiskit žvilgsnio nuo | |

|pašnekovo. | |

|Sakykite ppastabas, bet ne nuolat,|Žvilgsnis nukreiptas į užrašų |

|o pagrindiniams punktams |knygelę, langą ar lubas. |

| |Bebrasmiškas murmėjimas |

|Veidas atgręžtas į oratorių ir |Į šoną nukreiptas lėmuo |

|pirmininką. | |

|Klausiantis kūnas lyg „atviras“: |Perspėjantys grasinantys judesiai|

|rankos laisvai guli ant stalo ar | |

|nuleistos palei kūną, plaštakos | |

|atpalaiduotos | |

|Švelnindami įtampą šypsokitės ir |Akmeninis veidas, šalta ar |

|būkit geros nuotaikos. |pašaipi išraiška. |

Kaip jūs spaudžiate ranką pasisveikindami? Rankos paspaudimo būdas

sveikinantis daug ką pasako apie jūsų pasitikėjimą, profesionalumą ir

padėtį. Kokius signalus siunčiate?

• Spaudžiant abiejomis rankomis dažnai išreiškiame palankumą ir šilumą,

bet dauguma laiko šį judesį motinišku, o kai kada net išdidžiu.

• Ištiesta ranka perspėja- nesiartinkite. Leidžiate suprsti, kad

jaučiate sau pavojų ar kad jūsų padėtis aukštesnė

• Teisingas rankos paspaudimas- atviras ir draugiškas. Stipriai suimkite

kito žmogaus ranką ir šypsodamiesi pažvelgite į akis.

Punktualumas- ne tik karalių mandagumas

Taip, tai tiesa, mandagumas- karalių privilegija. Bet jūs taip pat

siekiate užimti geras pareigas, gauti trokštamą darbą ar sudaryti sandorį

su itin svarbiais asmenimis ar verslo partneriais. Todėl punktualumas-

tai jūsų įvaizdžio svarbiausioji dalis. Kodėl mes pasipuošę auksiniais

laikrodžiais, apsiginklavę kompiuteriniais kalendoriais ir telefonuose

pypsinčiomis dienotvarkės atmintinėmis, vis tiek vėluojame į renginius, o

karaliai būdavo punktualūs net ir be visų tų laikmačių.

Nors mūsų šalyje autobusai, troleibusai ar kitas viešasis tarnsportas

nuolat vėluoja, tačiau žmogiškasis nepunktualumas laikomas vienu

didžiausių etiketo nusikaltimų. Tai- savęs sureikšminimas, sukeliant

kitam nepatogumą. Kas gali būti šlykščiau?

O vėluoti į pokylius, vakarėlius, kokteilius, renginius ar svečius-

dvigubai žema, nes taip paniekinamas šeimininko svetingumas. Tai tas pats

kaip spjauti į pasisveikinimui ištiestą ranką. Kaip įdomų pavyzdį galių

pateikti britų kultūrą, kur, pavyzdžiui, juridinis asmuo ar kompanija

vėluoja atisikaityti į jūsų laišką, po 28 valandų jiems gresia

administarcinė bauda.

Kokios yra nerašytos visuomenės normos dėl vėlavimų į pokylius,

vakarėlius ir renginius.

Įsivaizdukite, jūs gaunate kvietimą į pokylį. Paprastai tai kvietimo

lapelis, pokylio programėlė su RSVP kortele, kuri reiškia prancūziško

pasisakymo “prašome atsakyti” trumpinys. Jei jūs išsiunčiate teigiamą

atsakymą, jau nuo tos minutės jūs neturite teisės neatvykti. Šios

taisyklės jums gali pasirodyti pakankamai griežtos, tačiau supraskite ir

šeimininkus. Nesvarbu ar jie organizuoja pokylį penkiems ar penkiems

šimtam žmonių. Jų rūpestis, kad vakaras praeitų sklandžiai, kad visiems

užtektų gėrimų ir valgių, kad nebūtų spustis tuštumos. Tačiau jei jau

atsitiko kokia rimta nelaimė (liga, laidotuvės ar pan.), būtinai

praneškite apie tai organizatoriams ar šeiminikams.

O taoliau jau viskas labai paprasta. Pasižiūrite programėlėje kelintą

valandą reik atvykti. Atvykstate. Šeiminikai pasitinka svečius,

bučiuojamasi į skruostelius,

sakoma: “Kaip gyvuojate? O, kokia nuostabi

suknelė”. Siūloma taurė šampano, svečiai susipažįsta vieni su kitais ir

mezgą vadinamąjį “small talk”- elegantišką pokalbį.

Tačiau kaip elgtis ne tokų iškilmingų ir formalių renginių metu? Taigi,

susižinote atvykimo laiką ir nėvėluojate. Nebijokite, kad ateisite pirmi-

juk sudarysite draugiją nekantraujantiems šeiminikams. Ypač jei kviečiama

pietų į namus- nėra nieko baisiau, nei žongliruoti patiekalais, šildant

juos vėluojantiems svečiams.

Žodžiu- nevėluokime. Atminkite: jei jūs pavėluojate ir, jums įžengus pro

duris, visi susirinkusieji vienu metu atsisuka, tai vveikiausiai ne todėl,

kad jūs- nuostabi princesė, kuri visus pakerėjo savo pasirodymu.

Veikaiusiai tai tik spontaniška reakciją į “pagadintą ora”. Tikros

princesės atvyksta su lig paskutiniu kvietime nurodytu valandos dūžiu.

Litararatūra:

www.sociumas.lt

Meri Špilen “Vyro įvaizdis” 1997m.

Meri Špilen “Moters įvaizdis” 1997m.

Gestelan richard “Kaip išgauti “taip”: menas bendrauti ir derėtis

įvairiose kultūrose” 1997m.

Gertrud Tuesen “Tarnybinis etiketas:knyga moterims” 1999m.

Inge Wolkf “Biznio knyga nuo A iki Ž” 2000m.