Muzika Lietuvoje

Muzika lydi kiekvieno žmogaus gyvenimą, nesvarbu, ar jis muzika domisi, ją mėgsta, ar yra jai abejingas. Šiandien muzika skamba beveik visur, o ir to išvengti, net ir labai stengiantis, neįmanoma. Tačiau žmonės palankūs vienoms muzikos rūšims, kitų stengiasi privengti. Tai nulemia tradicijos, įpročiai, mados, švietimas ir reklama. Šiuo požiūriu muzikos paklausa ir populiarumas yra tokie pat netvarūs dalykai kaip drabužių stiliai, filmai, pramogos ir laisvalaikio užsiėmimai. Kiekvienos kartos žmonės ir polinkiai šiek tiek skiriasi, todėl nenuostabu, kad kuriami ir ppasirenkami vis kitokie meno stiliai, žanrai, rūšys ir formos. Kartu su skirtinga gyvenimo patirtimi keičiasi kultūros kraštovaizdis, ir šis vyksmas niekada nesibaigia.

Elektroninė šokių muzika

Šiandien dar ne vienam lietuviui, dažniausiai vyresnės kartos atstovui, tenka ilgai aiškinti ar atkakliai įrodinėti, kad elektroninė šokių muzika yra išskirtinis muzikos reiškinys, jau senokai išaugęs vis dar ant jo velkamą subkultūros rūbą, o svarbią vietą šiandieniniame pasaulyje užimanti kultūra su daugybe scenų, stilių, žanrų, specializuotų leidybinių firmų ar klubų bei nesuskaičiuojama galybe labai skirtingų tos mmuzikos kūrėjų ir atlikėjų.

Elektroninė šokių muzika yra sąlyginai jaunas, dar ne visuotinai pripažintas, o be to daugelio asocialiu laikomas (naktinis gyvenimas, narkotikai ir pan.) reiškinys. O tai reiškia, kad jos istorija nėra išdėstyta mokykliniuose vadovėliuose, visų esminių šios muzikos sstilių, krypčių ar scenų panašumų ir skirtumų jums tikrai nepaaiškins net ir Lietuvos universitetų bei akademijų profesoriai. Ką jau bekalbėti apie kokį vietinį dienraščio, savaitraščio, radio ar televizijos žurnalistą. Tai gyva ir nuolat besikeičianti kultūra, todėl jos pulsą nevisada lengva užčiuopti net ir tiems, kurie gyvena tuo ir tame. Elektroninė šokių muzika yra labai specializuota – didžioji jos dalis kuriama didžėjų ir didžėjams, ji dažniausiai skirta išskirtinai šokių aikštelėms. „Nelegalūs“, „slapti“ ir visokie kitokie „specialūs“ renginiai vis dar populiarūs elektroninės šokių muzikos kontekste, nors jau dažniausiai nebėra nuo ko „slėptis“. Dar iki 1988 m. taip vadinamos „meilės vasaros“ Didžiojoje Britanijoje, pagimdžiusios visą britų šokių muzikos sceną, house ir techno muzikos atsiradimo 1983-ių Čikagoje ir Detroite, 70-ų ir 80-ų sandūroje su ssava muzika, šokiu ir daile sprogusios unikalios hip hop kultūros, 70-ų hedonistinės disco karštinės, 1970-ų pradžios vokiečių ketveriukės „Kraftwerk“ išrasto electronic pop ar net 60-ais Jamaikoje savo karaliavimą pradėjusios ir remikso meną pagimdžiusios reggae ir dub muzikos buvo daug daug svarbių įvykių ir asmenybių, padėjusių pamatus visai šiandieninės šokių muzikos įvairovei.

Vien tik šokių muzika grojančių grupių nėra labai daug. Užsienyje daugiausiai albumų yra išleidusios Everything But The Girl, Jeff Mills, Kraftwerk, Moby, New Order, Pet Shop Boys. Lietuvoje šokių muziką ggroja Empti, Sel, Happyendless, Exem, Flex, F.U.

Vaikų dainos kitų lietuvių liaudies dainų tarpe užima savitą vietą. Jos yra arba suaugusiųjų kurtos vaikams, arba pačių vaikų kūryba. Dažniausiai vaikų dainas atlieka suaugusieji arba patys vaikai.

Iki šiol vaikų dainoms nei rinkėjai, nei tyrinėtojai, nei patys pateikėjai neskyrė pakankamai dėmesio. Tarybinės santvarkos, ypač pokario metais buvo tęsiama populiariausių vaikų dainų leidinėlių rengimo tradicija. Jie buvo leidžiami be melodijų ir su jomis. Kita vertus, vis didesni vaikų dainų pluoštai imti spausdinti tautosakos rinktinėse, kurios jau buvo leidžiamos moksliniais pagrindais. Vaikų dainų klasifikavimas tautosakos rinkimo programose, literatūros vadovėliuose didesnio mokslinio masto neįgijo. Lietuvių liaudies vaikų dainos kataloge buvo suklasifikuotos remiantis visų pirma pačios dainų medžiagos ypatumais, lietuvių liaudies dainų klasifikavimo tradicija ir kitų tautų vaikų dainų klasifikavimo pasiekimais. Mažesnes grupes sudaro jaunimo, vaikų, meilės dainos ir kitos.

Hip-Hop muzika Lietuvoje nemirs tol, kol ji bus grojama gyvai. Tuo įsitikinę renginių ciklo „U LIVE Session“ organizatoriai ir dalyviai, muzikos klube „Tamsta“ ruošiantys supervakarėlį nuo plokštelių ir įrašų pavargusioms bei urbanistinės muzikos ritmų nevengiančioms ausims. „U LIVE Sesion“ darsyk parodys ir įrodys, jog gyvai atliekama muzika „veža“ daug smarkiau. Šiuo vakarėliu pratęsiamas „Save da Hip-Hop“ renginių ciklas, kuriuose gyvai koncertavo Svaras iš „G&G Sindikato“, į aaukštumas kylantys „Legato“, Lietuvos hiphop’o apdovanojimuose geriausiu 2005 metų atlikėju pripažintas Messiah, soul atlikėja Austėja bei Gon ir Mowf .

Anot organizatorių, unikalaus koncerto metu buvo galima išgirsti dalyvaujančių atlikėjų geriausių kūrinių interpretacijas, kurios atskleidė gyvos muzikos pranašumus ir įtraukė „urban culture“ elementus.

„Atėjusieji į vakarėlį naujas dainas ir klausytojų jau pamėgtus hitus išgirs kiek kitu kampu. Scenoje improvizuos ne tik vokalistai, tačiau ir muzikantai, todėl galima sakyti, kad repas bus gyvas visais 200 procentų“, – pasakojo „G&G Sindikato“ vokalistas Svaras.

Neseniai susibūrusi grupė „Legato“, kurios pirmasis kūrinys „Verpetas“ iškart iškopė į antrąją „Radiocentro“ lietuviškos muzikos Top 20 vietą, augančiam gerbėjų ratui pristatys ir keletą naujų kūrinių, kuriuos ketina įtraukti į greitai pasirodysiantį dueto albumą.

Pirmieji „urban music“ (miesto muzikos) vakarėliai, kuriuose derinama gyva muzika su Hip-Hop, buvo organizuoti vos prieš metus. Jie ne tik susilaukė didelio susidomėjimo, bet ir suformavo gyvai grojančio muzikantų kolektyvą „A.I.R.“.

Vakarėlio organizatoriai teigia, kad panašaus pobūdžio renginiai, pritraukiantys minias žmonių, turėtų būti organizuojami reguliariai. Todėl planuojama, kad ateityje prodiuserinė kompanija „U Sound“ pristatys ir daugiau „urban music“ (miesto muzikos) vakarėlių, kuriuose skambėtų gyvai atliekama Hip-Hop, R`n`B, Soul, Reggae, Beatbox’o ir panašių stilių muziką.

“G&G Sindikatas” savo muzikinėje karjėroje daug nuveikė, štai jų išleisti aalbumai:

Apklausa

Apklausos metu Klaipėdos “Vėtrungės” gimnazijos mokiniai daugiausiai balsavo už Pop ir R&B stiliaus muziką (42%), kurių atlikėjai yra Justin Timberlake, Rihana, Nelly Furtado, Beyonce Knowles, Fergie, “The Pussycat Dolls”, “Kelias Į Žvaigždes” atlikėjai ir kt., ir šokių muziką (26%): SEL, Cicada, Roger Sanchez, James Zabiela, “Chanel”, “Global Deejays” ir kt. Sekantis, surinkęs mažiau, bet vis tiek nemažą balsų kiekį yra Hip-Hop/Rep stiliaus muzika (19%), populiariausi atlikėjai iš Lietuvos yra žinoma “G&G Sindikatas” (Pušaz, Svaras) ir naujokai “Legato”, o iš užsienio labiausiai klausomi reperiai yra “50 Cent”, “Akon”, “Nelly”, dar “nemiręs” “2 Pac”, “Eminem” ir “Snoop Dogg”. Mažiausiai populiarus bet vis tiek klausomas yra Rock’as, surinkęs tik 13%, labiausiai išsiskyre legendinė grupė “Metalica”, “Green Day”, naujai pasirodžiusi grupė “The Killers”, “Prodigy” ir lietuvis Andrius Mamontovas.