Narkotikai

Anfetaminas

________________________________________

Anfetaminai – sintetiniai stimuliantai, anksčiau juos skirdavo norintiems suliesėti ir nuo depresijos. Šiuo metu gydytojai juos išrašo retai ir tik ypatingais atvejais. Antrojo pasaulinio karo bei karo Vietname metu jų duodavo kareiviams, kad būtų aršesni. Šiuo metu ne gydymo tikslams skirti amfetaminai gaminami nelegaliose laboratorijose. Dažniausiai vartojamas anfetamino sulfatas. Tai pilkšvai balti milteliai, parduodami mažais popieriaus vokeliais ar polietileniniais maišeliais. Tačiau tai, ką jums siūlo kaip anfetamino sulfatą, iš tikrųjų yra 3-5% anfetamino sulfato ir kitų medžiagų, pvz., paracetamolio, kkofeino ir sodos, mišinys. Nuo jų ilgai nenori miegoti ir valgyti. Jie stimuliuoja nervų sistemą, greitina širdies veiklą ir kvėpavimą. Vartotojai jaučiasi labai energingi, labai žvalūs ir labai susijaudinę. Kai po 3-4 val. narkotikų poveikis baigiasi, galite pasijusti labai pavargę, alkani ir prislėgti. Po energijos antplūdžio reikės poros dienų slogiai nuotaikai nugalėti. Nuotaika svyruoja nuo pasitikėjimo savimi ir džiaugsmo iki nerimo ir dirglumo. Galite jausti ir paranoją. Ilgai vartojant anfetaminus, gali būti pažeidžiamos kraujagyslės. Ima šlubuoti širdis, sumažėja atsparumas ligoms, oo paranoja gali tapti !

Ecstazy

________________________________________

Populiariausias šokių narkotikas „Ecstazy“, atrastas 1912m., buvo vartojamas apetitui slopinti. Devintame dešimtmetyje jis paskelbtas nelegaliu. Įspėjame: kad ir kiek smagumo jis duotų, „Ecstazy“ įstatymiškai yra A tipo nelegalus narkotikas, toks pat kaip heroinas. Dažniausiai pasitaiko rrudų ar baltų tablečių, arba spalvotų kapsulių „Ecstazy“. Jų būna įvairių dydžių ir formų arba rūšių – gėlyčių, širdelių ar dar kokios nors formos. Niekada nežinai, kokia tabletės sudėtis. Tabletės dažnai sugrūdamos ir į jas pridedama kitų narkotikų pvz., heroino. Šalutinis poveikis gali būti LABAI nemalonus. Problemų atsiranda išgėrus „Ecstazy“ ir pradėjus šokti. Darosi vis karščiau. Laikas atsivėsinti. „Ecstazy“ kelia kūno temperatūrą. Kai kurie šokėjai netenka kelių litrų skysčių per naktį. Jei taip atsitiko tau, turi išgerti mažiausiai 400 g. skysčio kas valandą ( tinka vanduo ). Atminkite gerdami vandenį sustabdysite dehidraciją, bet ne „Ecstazy“poveikį organizmui: padidėjusį spaudimą, staigų prakaitavimą ar inkstų veiklos sulėtėjimą. Todėl patartina pakramtyti sūrių traškučių ar išgerti vaisių sulčių organizmo mineralinių medžiagų pusiausvyrai palaikyti . NEGERKITE AALKOHOLIO – neteksite dar daugiau skysčių. !

Heroinas

________________________________________

Heroinas – opiatų grupei priklausantis narkotikas; opiatus gydytojai skiria ir skausmui numalšinti. Jie gaminami iš opijinių aguonų. Heroinas gaminamas iš morfino, bet du kartus stipresnis. Tiesą sakant, pirmą kartą heroinas buvo panaudotas morfinui pakeisti, nes, nors morfinas gerai slopina skausmą, prie jo labai priprantama. Heroinas pasirodė esąs dar geresnė skausmo malšinimo priemonė, bet prie jo tik dar greičiau priprantama. „Heroinu“ medžiaga buvo pavadinta dėl didelių vilčių, kad atrastas stebuklingas vaistas. Kartais jo vis dar sskiriama neišgydomomis ligomis, pvz., vėžiu, sergantiems žmonėms. Grynas heroinas – balti milteliai, tačiau jo gatvėse nagausite. Nuo gryno heroino mirštama per kelias minutes. Jis maišomas su kitais milteliais – kofeinu, talku, gliukoze, miltais bei kreida ir tampa rusvas. Parduodamas mažais popieriaus paketėliais. Heroiną galima uostyti kaip ir kokainą arba maišyti su tabaku ir rūkyti. Dažnai jis kaitinamas ant folijos lapelio virš žvakės ar žiebtuvėlio liepsnos, o dūmai įkvepiami pro šiaudelį. Tačiau dažniausiai heroinas leidžiamas – tai efektyviausias ir pavojingiausias būdas. * Prie heroino labai greitai priprantama – ir fiziškai, ir psichologiškai. * Gali būti sužalojamos venos, įsimesti gangrena, galima užsikrėsti hepatitu ar ŽIV, sukeliančiu AIDS. * Vartotojas niekada nežino, kokio grynumo heroino jis įsigijo, todėl gali perdozuoti. !

________________________________________

Kanapės

________________________________________

Kanapės – tai vešlus dilgėlių ir apynių šeimos augalas. Jos kilusios iš Azijos, bet šiuo metu auga daugelyje kitų pasaulio vietų. Daug žmonių patys jų užsiaugina (nelegaliai!). Augalo lapai sudėtiniai, karpytais kraštais. Jau 2700 metais pr. Kr. kanapėmis Kinijoje buvo gydomi žmonės. Religiniais tikslais jos plačiai vartojamos Azijoje ir centrinėje Amerikoje. XIX a. Europoje kanapės buvo vartojamos galvos skausmui, nemigai ir mėnesinių skausmams gydyti. Šiuo metu JAV ir kitų salių gydytojai tiria kanapes, kaip galimą vaistą nuo glaukomos (akių ligos), išsėtinės sklerozės iir astmos. Kanapės parduodamos įvairios formos ir pavidalo. Pirmiausia marihuana (vadinamoji „zolė“), toliau derva, hašišas: kieti rudi ar juodi grumsteliai. Galite gauti ir kanapių aliejaus – lipnaus, panašaus į sirupą skysčio. Aliejus – stipriausia kanapių forma. Nuo mažos kanapių dozės pasijusite ramus, patenkinti arba mieguisti. Galite kikenti nesustodami ar pajusti alkį. Spalvos tampa ryškesnės, garsai skambesni. Arba apsvaigsite (kaip nuo alkoholio). Pasitaiko ir lengvos paranojos atvejų. Jei išgersite ir alkoholio, gali pradėti klaikiai pykinti, kartais netenkama samonės. Įvairūs tyrimai parodė, kad rūkant kanapės pavojus susirgti plaučių vėžiu 5-10 kartų didesnis negu rūkant cigaretes. Prisiekę kanapių rūkytojai jaučia apatiją, nenori nieko veikti, greitai viską pamiršta. Fizinė priklausomybė nuo kanapių reta, tačiau gali būti sunku jų atsisakyti (kaip ir tabako). !

________________________________________

Kokainas

________________________________________

Kokainas gaunamas iš kokamedžio, augančio Pietų Amerikos kalnuose, lapų. 1855 m. buvo sukurta kokaino ištraukimo iš lapu technologija. Kokainas greitai išpopuliarėjo Europoje kaip tonizuojamoji ir stimuliuojamoji priemonė. Iš jo net buvo pagamintas gėrimas, pavadintas „Andželo Mariano tonizuojamuoju vynu“. Medicinoje buvo vartojamas kaip vietinės nejautros priemonė. Aštuntame dešimtmetyje jis išpopuliarėjo tarp turtingųjų, nes yra labai brangus. Kokainas gatvėje parduodamas baltų spindinčių kristalėlių pavidalu. Kokainas – stiprus nervų sistemos stimuliantas, panašus į amfetaminus. Vartotojas jaučiasi puikiai – stiprus, energingas, pasaulio viešpats. Tačiau ppoveikis trunka neilgai (apie 30min.). Netrukus reikia jau didesnės dozės, kad žmogus nugalėtų jį užplūdusį nuovargį ir depresiją. Ir taip toliau. Prie kokaino greitai priprantama psichologiškai – poreikis gerai jaustis nepakeliamas. Tačiau pasitaiko, kad daug ir dažnai kokainą vartojantys žmonės jaučia stiprų nerimą, juos kankina nemiga, persekiojimo manija, jie jaučiasi išsekę ir liguisti. Itraukiamas į nosį kokainas gali pazžisti nosies gleivinę ir sukelti kraujavimą. Kokaino mišinys su heroinu dar pavojingesnis. Jį vartojant galima priprasti iškart prie dviejų narkotikų arba dar blogiau – mirti. !

________________________________________

Krekas

________________________________________

Krekas – tai greičiau veikiančio kokaino atmaina. Jis maišomas su vandeniu ir cheminėmis medžiagomis, pvz., amoniako ar kepimo milteliais, po to vanduo išgarinamas. Gauta kieta medžiaga kaitinama ir gali būti rūkoma. Krekas taip vadinamas todėl, kad rūkant spragsi (crackle – spragėti, traškėti). Krekas parduodamas gelsvais vaškingais trupinėliais – „dozėmis“. Dar esti baltų granulių pavidalo kreko, panašaus į pieno miltelius. Dozės susukamos į popierių ar į lipnią plėvelę. Krekas ima veikti per kelias sekundes, tiksliau – per 10 sekundžių narkotikas pasiekia smegenis. Vartotoją užplūsta neapsakomo malonumo ir susijaudinimo banga, trunkanti apie 10 minučių. Po to prasideda blogumas, nė kiek ne mažesnis. Žmogų gali apimti neviltis ar agresyvumas – taip norisi dar vienos kreko dozės. Troškimui negalite

atsispirti, jums reikia dar, malonumas didesnis, bet ir prablaivėjimas sunkesnis. Ką darote? Didinate dozę. Tai uždaras ratas – svaigulys – kritimas, svaigulys – kritimas. Prie kreko labai greitai priprantama, nes pojūčiai po ekstazės labai nemalonūs. Kai kurie griebiasi kitų narkotikų, pvz., heroino. Reguliariai vartojantys kreką tampa ūmūs, irzlūs, užsidarę, nesivaldo, praranda savigarbą, daro nusikaltimus, kad gautų pinigų sumokėti už narkotikus. !

________________________________________

Kas yra narkotikai?

________________________________________

NARKOTIKAI – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks nnarkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Tai kas tada yra narkotikai? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus? Heroinas, kokainas, kanapės, „Ecstasy“ ? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartum, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medziagų – kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir eenergingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai. Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais – heroiną, kokainą ir “ Ecstasy“ – labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus, pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jjų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įsukti uždaras ratas: įsigyjate narkotikų, vartojate, valandėle geros ( ar blogos ) savijautos, pristingate narkotikų, vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikai brangūs , dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių, kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, deja taip yra. !

________________________________________

Kaip tampama narkomanu?

________________________________________

Narkomanija plinta nepaisydama jokių kovos su ja būdų. Net tose šalyse, kur už narkotikų kontrabandą baudžiama mirtimi yra narkotikų prekeivių ir narkomanų. Vienintelis būdas apsaugoti savo vaikus nuo šios blogybės – auklėti juos taip, kad nekiltų pagunda jais svaigintis. Jeigu jie jausis laimingi realiame gyvenime, tai nesisvaigins kvaišalais. Jaunam žmogui, ypač paaugliui, ssunkiau įveikti gyvenimo sunkumus, todėl jis gali ieškoti lengvesnio būdo pasidžiaugti gyvenimo teikiamais malonumais. Dažniausiai paaugliai išbando lengvesnius narkotikus, tokius kaip marihuana, dar vadinamą „žole“. Tačiau remiantis statistika, apie 60 proc. žmonių, kurie pabando marihuaną, vėliau imasi heroino. Sociologų duomenimis, 61% apklaustųjų teigia, kad narkotikus išbandė ta pačią dieną, kai jie buvo pasiūlyti; 7 proc. atsisakiusiųjų išbandė juos per sekančias 10 dienų; 12 proc. per artimiausią mėnesį, o 9 proc. dar vėliau. Iš tų, kurie neatsispyrė narkotikams pirmąją dieną, maždaug 880 proc. per sekančias 10 dienų jais svaiginosi pakartotinai. Taip priprantama prie narkotikų, jų reikia vis dažniau ir daugiau. Žmogaus psichika gana greit pavargsta nuo didelio krūvio, kurį sąlygoja narkotikų sukelta euforija. Todėl, jų atsisakius, iškart pablogėja nuotaika, ima kamuoti depresija. Ilgai negaunant „dozės“ ima kamuoti ne tik psichologiniai, bet ir fiziniai negalavimai, kuriuos sąlygoja pakitusi medžiagų apykaita. Jie pasireiškia nežmoniškais skausmais. Jeigu paauglys juos pajustų suvartojęs pirmąją narkotikų dozę, jis niekada netaptų narkomanu.

Rizikos veiksniai

Narkologai pateikia keletą biologinių ir socialinių veiksnių, kurie padidina tikimybę tapti narkomanu:

..Sunki moters nėštumo eiga ir komplikuotas gimdymas.

..Galvos smegenų sutrenkimas, ypač pakartotinis.

..Vaikystėje persirgtos sunkios arba lėtinės ligos.

..Didelis tėvų užimtumas.

..Tėvų skyrybos, vaiko gyvenimas su vienu iš jų.

..Vienturtystė.

..Artimų žmonių alkoholizmas ir narkomanija.

..Ankstyva savarankiško gyvenimo pradžia (12 – 13 metų).

..Pernelyg didelė tėvų globa.

..Šalti santykiai šeimoje.

Narkomano požymiai

________________________________________

Ir tėvams ir vaikams labai svarbu žinoti narkomanijos požymius. Tėvams, kad galėtų laiku ištraukti vaiką iš narkomanijos liūno, vaikams, kad nesusidraugautų su narkomanais. Narkomanas paprastai atrodo ir elgiasi taip:

..Nenatūraliai siauri arba išsiplėtę vyzdžiai, sutinusios plaštakos, tamsūs, pažeisti dantys.

..Nepriklausomai nuo oro sąlygų apsivilkę drabužiais ilgom rankovėm.

..Nevikrus, gremėzdiškas, sunkiai kalbantis, nors iš jo burnos nesklinda alkoholio kvapas.

..Dažnai keičiasi jo nuotaikos.

..Vengia ssuaugusių šeimos narių.

..Šiurkštus, nemandagus.

..Vagia tėvų pinigus, neša iš namų vertingus daiktus.

..Įsigyja naujų draugų, apie kuriuos nelinkęs kalbėti, ir kurie vengia jo tėvų.

..Nebevertina senųjų draugų.

..Niekada nepasakoja apie savo užsiėmimus.

Be abejo, tokie vaiko pasikeitimai sukelia daug nerimo, bet labai nusiminti neverta. Laiku juos pastebėjus, vaiką galima apsaugoti nuo narkomanijos pasekmių, kurios yra žalingos. Tam prireikia labai daug kantrybės ir ištvermės. Ir tėvams, ir pačiam narkomanui. Todėl geriau iš anksto pasirūpinti, kad vaikas žinotų apie pažūtingą narkotikų poveikį jo sveikatai ir ateičiai.

________________________________________

Kaip išvengti narkomanijos?

________________________________________

Svarbiausia vaidmuo su narkomanija tenka tėvams. Norėdami apsaugoti savo vaikus nuo narkomanijos liūno, jie turėtų deramai juos auklėti ir rodyti gerą pavyzdį. Pirmiausia reikia stengtis išsaugoti su vaiku kuo stipresnį emocinį ryšį – mylėti jį, padėti jam, domėtis jais. Geri santykiai šeimoje apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių. Ir atvirkščiai, nesutarimai su tėvais, jų abejingumas greičiau stumteli vaiką į narkotikų liūną. Antra, reikia namuose sukurti kuo jaukesnę atmosferą, leisti vaikams užsiimti mėgstama veikla, pasikviesti į namus draugų, patarti jam, su kuo draugauti nederėtų. Matant, su kuo vaikas draugauja, lengviau jį apsaugoti nuo blogos įtakos. Nors gyvenime būna ir nelengvų akimirkų, negalima dejuoti, ypač girdint vaikui. Nuolat girdėdamas, koks sunkus gyvenimas, kiek daug aaplinkui blogų žmonių, apgaulės, vaikas gali nusivilti gyvenimu. O tai pavojinga.tad verčiau pasidžiaugti tinkama sveikata, daugiau su vaiku papramogauti, dažniau lankytis įdomiuose renginiuose. Būtina vaiką išmokyti gerbti ne tik kitus, bet ir save.Save gerbiantis paauglys lengviau pasakys „ne“, kai jam bus siūloma alkoholis, cigaretės ar narkotikai. O savigarbą ugdo bendra veikla, suaugusiųjų pagyrimas, jų pasitikėjimas, tam tikros pareigos namuose. Jei vaikas šeimoje jaučiasi visavertis šeimos narys, jis ima save gerbti. Dabar vaikai nuo mažens žino apie narkotikus ir tarpusavyje kalba apie juos. Bet tėvams vistiek dera pasišnekėti su savo atžalomis. Tokiam pokalbiui reikia pasiruošti iš anksto, nes vaikas turi gauti daugiau žinių. Nereikėtų vien tik bandyti įbauginti vaiką: kalbėti apie narkotikų daromą žalą, AIDS ir kitas su jais susijusias ligas. Vaikas turėtų žinoti, kad pradėjus vartoti narkotikus visiškai prarandamas savarankiškumas ir tampama narkotikų platintojų vergu. Pasitaiko, kai į narkotikus įninka kuris nors iš draugų. Todėl būtina iš anksto paruošti vaiką tokiai situacijai. Reikia patarti vaikui nesistengti pačiam jį išgelbėti, nes tai gali padaryti tik specialistai. Galima pasiūlyti draugui gydytis, pasakyti, kad su narkomanu draugauti neketinąs. Jeigu draugas nesiryžta pradėti gydytis, galima pabandyti jį įkalbėti. Jokiu būdu negalima užtarti narkomano, duoti jam pinigų, leisti nakvoti savo namuose. Vaikas

turi suvokti, kad tokia pagalba draugui nenaudinga, o jam pačiam – pavojinga. !

________________________________________

Narkotikai: priežastys, pasekmės, vartotojai

Su narkotinėmis priemonėmis žmonija pažįstama nuo seniausių laikų. Jų vartojimas pirmiausia buvo siejamas su buitiniais arba religiniais papročiais ir tradicijomis ten, kur augo augalų, turinčių narkotinių savybių. Būtent tie regionai ir tapo pirmaisiais narkotikų vartojimo židiniais: Pietryčių Azija (opijinės aguonos), Pietų Amerika (kokainas), Artimieji Rytai, Vidurinė Azija, Pietų ir Šiaurės Amerika, Šiaurės Afrika, Iranas, Pakistanas, Afganistanas, Indija (kanapės).

Jei Rytų kultūroje narkotikai nuo seno buvo ttradicijų, ypač religinių ritualų, dalis, tai Vakarų kultūrai narkotinių medžiagų vartojimas nebūdingas, tai gana naujas socialinis reiškinys. Europoje narkotikai pradėjo smarkiai plisti XX a. septintajame dešimtmetyje – su jais susijusi „gėlių vaikų“ laikotarpio kultūra, kuomet ore sklandė taika, meilė, darna ir kanapių suktinių dūmai. Aštuntame dešimtmetyje išpopuliarėjo heroinas, o šiandien narkotikai – aktuali socialinė problema tiek Europoje, tiek JAV.

Lietuvoje narkotikų vartojimas neturi senų tradicijų. Aguonos, kanapės nuo seno buvo žinomos kaip augalai, vartojami kulinarijoje, gana dažnai minimi lietuvių tautosakoje. Šiandien mmes jau baigiame tai užmiršti ir, išgirdę kalbant apie šiuos augalus, pirmiausia pagalvojame apie narkotikus. Pastaruoju metu Lietuvoje paplitę ne tik aguonos ar kanapės, bet ir amfetaminai, LSD, „ekstazi“, heroinas, kokainas.

Tarybiniais metais narkomanijos problema buvo slepiama, ji tarsi neegzistavo. DDeja, iš tiesų taip nebuvo. Tiesa, jog LTSR laikais vartojančių narkotikus žmonių buvo žymiai mažiau, nei pastaruoju metu. Sovietiniais metais „narkomanijos židinys“ buvo Lietuvos uostamiestis – Klaipėda. Klaipėdoje klestėjo prostitucija, užfiksuota pirmoji AIDS auka ir pan. Antrasis miestas po Klaipėdos – Vilnius. Be abejo, Lietuvos sostinė tiek tarybiniais metais, tiek šiandien yra „kosmopolitiškiausias“, „laisviausias“ miestas, jame susirenka įvairiausi žmonės, toleruojamos skirtingos idėjos, pažiūros ir gyvenimo stiliai. Sovietmečiu kūrėsi įvairūs jaunimo (pogrindžio) judėjimai, kurių liberali atmosfera lėmė narkomanijos plitimą. Nepriklausomybės metais Vilnius išlaikė liberalumo atmosferą, tik atsirado dar didesnė laisvė veikti tiek narkotikus vartojantiems, tiek juos platinantiems žmonėms. Beje, tai tinka kalbant ir apie kitus Lietuvos miestus.

Narkomanų subkultūra

Narkotikus vartojančioms žmonių grupėms būdingas tam tikras juos jungiantis gyvenimo stilius, laisvalaikio praleidimo būdai, aapranga, bendravimo būdas, vertybinės orientacijos. Tačiau toli gražu negalima teigti, kad visiems narkotines medžiagas vartojantiems žmonėms būdingas vienodas gyvenimo stilius. Jis iš dalies priklauso nuo to, kokiai narkomanų kategorijai priklauso konkretus asmuo. Pavyzdžiui, gana ryškiai savo išvaizda išsiskiria „kislotnikai“, vakarėliuose paprastai vartojantys LSD, „extazi“, besiklausantys techno, reivo ir pan. Nuo jų išvaizda, vertybinėmis orientacijomis skiriasi Vilniaus senamiesčio narkomanai, kurie dažniausiai rūko „žolę“.

Narkomanų kategorijos bei narkotikų vartojimo priežastys

Iš tiesų vienareikšmiškai apibūdinti narkomanijos dėl jos priežasčių įvairovės, plataus pačių narkotinių medžiagų asortimento, įįvairių narkotikų vartojimo būdų ir pan., neįmanoma. Kalbant apie narkotikų vartojimo priežastis, tikslinga išskirti tam tikras grupes. Bendriausiai narkomanus galima skirstyti pagal amžių – į „suaugusius“ (amžiaus vidurkis – 24 metai) ir „paauglius narkomanus“, bei pagal narkotinių medžiagų vartojimo pobūdį – į „eksperimentuojančius su narkotikais“ ir „pastoviai narkotikus vartojančius asmenis“. Šios grupės susiję – „eksperimentinis“ narkotikų vartojimas būdingesnis jaunimui. Tačiau iš kitos pusės, Skandinavijos šalyse 1987 – 1991 metais atlikti tyrimai parodė, kad eksperimentinis narkotikų vartojimas tampa vis populiaresnis tarp vyresnio amžiaus, aukštą socialinę padėtį užimančių, asmenų.

Narkomanijos priežasčių pradėta ieškoti dar XIX a. viduryje, tačiau dar ir šiandien nesuformuluota bendra jų koncepcija. Pasaulinėje literatūroje rastume daugybę tapimo narkomanu priežasčių: pavyzdžiui, galimybė „nustumti“ realias problemas ir patirti malonumą, emocinis nepasitenkinimas susiklosčiusiu gyvenimu, santykių tarp kartų nutrūkimas, jaunimo protestas prieš egzistuojančias normas, smalsumas, nepalankios šeimyninės aplinkybės, asmenybės disharmonija, nesugebėjimas įgyvendinti planų, per dideli supančios aplinkos reikalavimai, grupės įtaka, psichopatinės asmens savybės, narkotikų „pasiekiamumo“ lygis, kultūrinė tradicija, narkotikų vartojimo pasekmių nežinojimas.

Narkotikų vartojimo priežastis galima nurodyti dvejopas: – makro ir mikro. Makro priežastys – tai naujos socialinės–ekonominės sąlygos. Pasak amerikiečių sociologo R. Mertono, narkomanija, kaip ir alkoholizmas bei valkatavimas, yra socialinės adaptacijos forma, kurią pasirenka patyręs nesėkmę ir atsisakęs socialinių siekių žmogus. Tai aaktualu analizuojant šių dienų Lietuvos situaciją ir žmonių socialinės sėkmės/nesėkmės suvokimą. Iš tiesų labai didelė dalis žmonių patyrė nesėkmę, nes nebuvo susikūrę tam tikros naujas socialines-ekonomines sąlygas atitinkančios strategijos. Visada socialinių–ekonominių pasikeitimų procesą lydi įvairios deviacijos. Bendra marginalumo atsiradimo priežastis – chaotiškas visuomenės judėjimas kitos, dar aiškiai neapibrėžtos socialinės–ekonominės ir politinės sistemos link.

Narkotikų vartojimo mikro priežastys įvairuoja pagal tai, kuriai kategorijai priklauso narkomanas. Suaugusių narkomanų kategorijai priskirtų individų narkotikų vartojimo motyvas – euforijos paieškos. Suaugę žmonės vartoja narkotikus, norėdami taip „išspręsti“ savo problemas, „pabėgti nuo jų“. Rytų kultūroje narkotikų sukeltas pojūtis, ypač jei tai religinio ritualo akimirka, yra įtraukiamas į visą žmogaus patirtį, savotiškai įprasminamas ir tampa tos realybės, kurioje gyvena žmogus, dalimi. Tuo tarpu „vakariečiui“ narkotikų vartojimas dažnai tampa priemone, kurios pagalba jis bėga nuo nemalonios ar pernelyg sunkios realybės. Taip narkotikų sukeltas pojūtis neįtraukiamas į visos žmogiškosios patirties kontekstą ir gali tapti pretekstu stengtis vis iš naujo pabėgti nuo sunkios žmogiškosios patirties ir sugrįžti prie to paties pojūčio.

Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? Priežasčių gali būti labai daug: jie neturi rimto užsiėmimo, jiems nuobodu; jų draugai vartoja narkotikus; jie mėgsta riziką; jie nori šokiruoti tėvus ir draugus; tai yra madinga; jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių pproblemų. Šiandien narkotikų nesunku gauti, tai kodėl gi neišbandžius jų poveikio? Jiems patinka „ta“ savijauta. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš tėvus. Ne be reikalo „eksperimentuojančio“ jaunimo dauguma priklauso 14-17 m. amžiaus grupei, nes būtent paauglystėje būdingas noras tapti savarankišku, nebepriklausomu nuo tėvų, turėti „savo“ požiūrius, vertybes, o narkotikų vartojimas tampa vienu iš būdų tai įrodyti. Neretai pagrindiniu narkotikų vartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūris į reiškinius, siekis patirti malonumą „čia ir dabar“, autoritetų neigimas, smalsumas, noras tapti nepriklausomais, galų gale – nesugebėjimas realiai numatyti narkotikų vartojimo pasekmių. Paauglių socializacijos ypatybė – sekti mada, bendraamžiais, jiems būdinga didelė tarpusavio priklausomybė. Labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus, draugų įtaka. Daugumai žmonių pirmą kartą narkotikų pasiūlo draugai arba draugų draugai. Pirmąjį bandymą dažniausiai lemia aplinkiniai. Narkotikų vartojimas – „tai pagalba sau“, mat paaugliai dažniausiai susiduria su konfliktais mokykloje, šeimoje ir pan. Vartojant narkotikus tikimasi panaikinti psichosomatinį diskomfortą. Pastebėta, kad ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių paauglių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija.

Čia susipina aukščiau išskirtos narkotikų vartojimo mikro ir makro priežastys: šeimų, kurios patyrė socialinę nesėkmę pasikeitus socialinėms–ekonominėms sąlygoms, vaikų narkotikų vartojimas – tai reakcija į tėvų nesėkmes. Didelė dalis tų

šeimų – aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Todėl jų vaikams iškilo sunki pasirinkimo užduotis – arba atsisakyti vertybių, kurias diegė jų tėvai (pvz., siekis įgyti išsilavinimą), arba pasirinkti tas vertybes jau tarsi žinant, kad jos socialinės sėkmės neatneš, kaip kad neatnešė ir jų tėvams.

Narkotikų poveikis ir jų vartojimo pasekmės

Skirtingų narkotikų vartojimas gali turėti šiek tiek skirtingą poveikį ir pasekmes. Narkotikai turi tiek mikro (psichologinių ir fizinių), tiek ir makro (socialinių) pasekmių.

Mikro pasekmės priklauso nuo nakrotinių medžiagų:

• Ilgalaikis tirpiklių uostymas llemia dėmesio, koncentracijos praradimą, didelę depresiją ir nuovargį. Ilgai vartojami tirpikliai gali pažeisti smegenis, inkstus ir kepenis.

• Ilgalaikis kanapių vartojimas skatina nuolatinį nerimą, depresiją, atsiranda noras pabandyti „sunkesnių“ narkotikų.

• Dažniausiai vartojami stimuliatoriai amfetaminai padidina jaudrumą, nuo jų padažnėja pulsas, padidėja kraujospūdis, pakyla temperatūra. Poveikiui susilpnėjus, paprastai pasijuntama labai blogai (vyzdžiai lėtai reaguoja į šviesą, atsiranda persekiojimo manija, prapuola apetitas). Nuo ilgalaikio vartojimo gali išsivystyti širdies ar psichinės ligos.

• Kokaino ir kreko poveikis panašus į amfetaminų, tik daug stipresnis. Vartojant kokainą, ppažeidžiama nosies gleivinė, smarkiau paveikiama psichika.

• Nuo „ekstazi“ vartojimo atsiranda troškulys, drebulys, haliucinacijos, širdies ritmo sutrikimų, depresija, įvairių fobijų. „Ekstazi“ gali tapti kepenų irimo priežastimi.

• LSD poveikis įvairus. Pastovus vartojimas lemia visų psichinių susirgimų paūmėjimą, paranojos vystymąsi.

• Heroinas slopina smegenis, vveikia tokius organizmo refleksus, kaip kosulys, kvėpavimas, pulsas. Tai žmogų padaro mieguistą, jis nejaučia nerimo ir skausmo. Atsiranda stipri psichologinė priklausomybė. Staigiai nustojus vartoti heroiną, atsiranda abstinencijos sindromas, mėšlungis, raumenų traukuliai, gripo simptomai.

Kaip minėta, narkotikų vartojimas lemia ir socialines pasekmes. Vartojant narkotikus, ypač jei tai daroma pastoviai, smarkiai pakinta socialiniai ryšiai: pašlyja ar net visiškai nutrūksta santykiai šeimoje, darbe, mokykloje. Atsiranda pseudokolekyvizmo atmosfera tarp „draugų“, kartu vartojančių narkotikus.

Be to, narkotikų vartojimas sietinas su nusikalstamumu. Narkotikų vartojimo ir nusikalstamumo ryšys yra akivaizdus, nors jo paaiškinti vienareikšmiškai neįmanoma. Viena nuomonių – tai, jog faktas, kad narkotikai yra nelegalus ir nepigus malonumas, skatina nusikalstamą veiklą, taigi pats narkotikų vartojimas yra pagrindinė aukšto narkomanų nusikalstamumo lygio priežastis. Kita nuomonė – nusikaltimai lemia nnarkotikų vartojimą, nes narkotikų vartojimas būdinga nusikaltėlių subkultūrai. Dar viena nuomonė – nusikalstamumą ir narkotikų vartojimą sieja tai, jog nusikaltimas yra motyvuotas, socialiai ekspresyvus elgesys, susijęs su narkotikus vartojančio žmogaus tapatumu. Jis turi lemiamos svarbos įprasminant gyvenimą.

Skirtingi narkomanijos priežasčių aiškinimai atspindi tai, kad įvairios teorijos formuojasi nevienoduose socialiniuose bei kultūriniuose kontekstuose. Be to, narkomanijos problema domisi įvairios disciplinos, todėl prieiti prie bendrų ir visuotinai priimtinų išvadų praktiškai neįmanoma. Tačiau be jokių abejonių, tai aktuali ir skaudi visuomenės problema, kurios ssprendimui reikalingas įvairių mokslo sričių dialogas.