Norvegija ir jos gyventojų etiketas

ŠALIS – NORVEGIJA

1. Norvegija išvertus į Lietuvių kalbą reiškia “ kelias į šiaurę “. Šis pavadinimas atsirado todėl, kad žmonės metų metais veržėsi į šiaurės gilumą iškodami naujų žvejybos ir medžioklės plotų. Sostinė – Oslas. Tikėjimas – evangelikų liuteronų. Šalies plotas – 386’890 km².

2. Valdymo forma – demokratija. Norvegija yra konstitucinės monarchijos valstybė su vienu rūmų parlamentu (Stortingu), kuris vykdo įstatymų leidžiamąją valdžią ir yra renkamas kas ketveri metai. Norvegijoje yra daug politinių partijų, turinčių proporcinį atstovavimą. Valstybės ggalva – karalius. Jis realios valdžios neturi, tačiau karališkoji šeima norvegų tautai yra autoritetas. Vyriausybei vadovauja Premjier ministras. Stortingo ir vyriausybės santykiai grindžiami parlamentarizmo principu. Tai reiškia, kad vyriausybė privalo turėti Stortingo, kurį sudaro 165 nariai, pasitikėjimą. Be to, renkami deputatai į Samentingą, aukščiausią atstovaujamąjį samių valdžios organą. Policija ir armija pavaldi ministrų kabinetui. Kas ketverti metai vyksta rinkimai į savivaldybes ir fiulkų (apskričių) tarybas. Kitame lygmenyje demokratija įgyvendinama per daugybę Norvegijoje veikiančių visuomeninių organizacijų. Valdžios organai, ruošdami svarbesnius nutarimus, pprivalo atsiklausti suinteresuotų organizcijų nuomuonės. 1814 m. konstitucija pabrėžia asmenines žmogaus laisves, valdžių atskirimo principus ir asmenybės teisę kritikuoti vyriausybę. Taip pat Norvegijoje yra keletas “arbitrinių” Įstaigų, kurioms piliečiai gali pateikti įvairius skundus – kai nepadeda kitos institucijos. Pavyzdžiui galima kkreiptis į civilinių reikalų, vartotojų ar lygybės klausimų patikėtinius. Be to, Norvegijoje yra atskiras vaikų reikalų patikėtinis, ginantis vaikų teises.

3. Gyventojų skaičius: Visoje Norvegijoje – 4’273’634,

Osle ir jo priemiesčiuose – 696’095,

Tik Osle – 467’411.

4. Piniginis vienetas – Krona. Apytikrė Norvegijos kronos supirkimo kaina „Hansa banke“ šių metų balandžio mėnesį – 0,4050 lito, pardavimo – 0,4250 lito.

5. Kalba ir pagrindiniai posakiai

Norvegų kalbėjimo maniera neatspindi jų dorybių ir šaltų jausmų. Šaltas klimatas skatina uždarumą, ir norvegai kartu su suomiaias yra droviausi iš visų europiečių.

Ašiaurus kraštas ir pietų bei šiaurės, miesto ir kaimo skirtumai lėmė šimtą įvairių dialektų. Kadangi norvegų kalba yra skandinaviška, tai turi panašumo su danų ir švedų kalbomis; tačiau, kaip jau buvo sakyta, joje daug tarmių. Šiaip jau, ššalyje vartojamos dvi kalbos: Bųkmål (literatūrinė kalba), kuria kalbama mokyklose, per radiją bei televiziją ir valdžios institucijose ir kuria šneka dauguma žmonių; ir tarmiškesnė Nynųrsk kalba, kuria daugiausiai šneka Norvegijos šiaurės vakaruose.

Štai keli pagringiniai norvegiški posakiai ir jų vertimas:

hållų labas

ädjų sudie

gųd dåg laba diena

gød mųrgen labas rytas

god middag laba popietė

gųd kveld labas vakaras

gųd natt labanaktis

vennlings prašom

tåkk ačiū

månge tåkk labai ačiū

ingen årsak sveiki atvykę, prašom, nėr už ką

det gleder meg å treffe Dem malonu su jumis susipažinti

jå taip

nei ne

unskyld atsiprašau

beklåger atleiskite

6. Kaip šalis reaguoja į dovanas, kkyšius?

Norvegų papročiai teikti dovanas panašūs kaip švedų, tik jei dovanojate gėles, venkite baltųjų gėlių ir gvazdikų, nes Norvegijoje – tai laidotuvių gėlės. Dovanos tarp verslo partnerių nėra įprastas dalykas. Šventinės atvirutės labai dera. Jei eidamas pietų perkate gėles, prieš įeidamas vidun būtinai jas išvyniokite.

7. Kaip priimamas atstumas tarp žmonių?

Norvegams iš esmės būdingas vienmatis požiūris į laiką, tik gal ne tiek kiek jų artimiausiems kaimynams švedams, ir jie laiko klausimais lankstesni, ypač per neoficialius susibūrimus. Jie gana greitai ima vadinti vienas kitą vardais ir tiek darbe, tiek per pobūvius būna labiau atsipalaidavę. Norvegai linkę leistis į atviras diskusijas ir taip nesibaimina priešpriešų ar konfliktų, kaip jų giminaičiai švedai. Jiems labai rūpi aplinkosaugos, gamtos, teisingumo klausimai (norvegai labai karšti teisingumo ir egalitarizmo šalininkai).

Su pavarde vartokite herr (ponas), fru (ponia); nėra reikalo nurodyti moterų šeimyninės padėties. Galbūt kolegos norvegai gana greitai jus paskatins vadintis vardais, bet iš pradžių visuomet kreipkitės pagarbiu kreipiniu ir pavarde. Vyrai ir moterys tiek oficialioje, tiek neoficialioje aplinkoje vieni kitus vadina pavarde, nepridėję kreipinio.

8. Derybų vedimas

KAIP SUTARTI SU NORVEGAIS

Būkite atviri, nuoširdūs ir stenkitės atrodyti tiesmuki. Jie mėgsta bendrauti dalykiškai, žiūrėdami į akis „gryno oro“ atmosferoje. Jiems girdint per daug negirkite švedų. Norvegai prasčiokiškesni negu švedai, jie mėgsta ir pprisilietimus, nors ne taip, kaip romanų tautos. Iš partnerio laukia tvirtumo, patikimumo ir veržlumo. Nedelsdami pristatykite, ką esate pažadėję. Niekados nepasirodykite nesąžiningi.

KLAUSYMOSI ĮPROČIAI

Norvegai klausosi palankiai nusiteikę bet greitai susidaro savo nuomonę, kurią netrunka pareikšti. Jiems svarbiausia yra faktai ir Norvegija.

FIZINIAI GESTAI IR VEIDO IŠRAIŠKA

Apskritimas iš nykščio ir smiliaus (JAV reiškiantis “gerai”) Norvegijoje nėra gerai: toks ženklas laikomas nepadoriu, vulgariu ir vengtinu. Kai kuriuose kaimo rajonuose žmogui nusisukus išeiti jis apspjaunamas “dėl sėkmės” – neįsižeiskite, jei būsite “apspjautas” atsisveikinant.

MOSTAI IR SKAIČIAVIMAS

Pirštais rodyti raidę “V”, reiškiančią pergalę, kaip visose angliškai kalbančiose šalyse, išskyrus JAV, visuomet reikia atsukus delną; šis ženklas atsuktu į save delnu – gali būti suprastas kaip labai nepadorus ir vulgarus.

TINKAMOS IR NETINKAMOS TEMOS

Kalbėkite apie norvegų žiemos olimpiadą – taip parodysite susidomėjimą norvegiškais ypatumais. Norvegų namuose (ypač senesniuose) langai ir durys gali būti uždengti portjeromis ar tapetais; kai prireiks nesivaržykite klausti, kur durys ar langas. Venkite ginčytinų temų, pavyzdžiui, kaip banginių medžioklė ar šalies priklausomybė nuo naftos pramonės. Be to, niekada nesiteiraukite apie sutuoktinius ir nepradėkite šnekos vedybiniais klausimais, nes daug porų Norvegijoje gyvena nesusituokę.

ELGESYS VIEŠOSE VIETOSE

Šiuo metu Norvegijoje telefonams automatams dar mažai kur tinka telekortelės; signalą išgirsite įmetę penkių kronų monetą. Ilgiau kalbant reikia įmesti daugiau monetų. Mandagu telefonu aatsakyti tariant hallo ir savo pavardę.

ARBATPINIGIAI

Arbatpinigiai paprastai įskaičiuojami į bendrą sąskaitą. Ne taip, kaip Švedijoje, čia nebūtina palikti papildomų arbatpinigių, tačiau atsidėkodami už puikų aptarnavimą galite pridėti 5 ar 10 procentų bendros sumos.

APRANGA

Rengimosi stilius nėra toks oficialus, kaip švedijoje, bet drabužiai švarūs ir tvarkingi. Darbe vyrams galima vilkėti sportinį švarką ir kelnes, siūtinius marškinius ir ryšėti kaklaraištį; kostiumas neprivalu. Moterys darbe dažnai mūvi kelnes. Kai kurias šventes ir iškilmes norvegai švenčia pasipuošę nacionaliniais drabužiais.

Norvegams patinka, kai pripažįstate juos esant kitokius nei skandinaviškieji jų giminaičiai. Danų, švedų, norvegų ir suomių vienų su kitais nepainiokite: tame regione skirtybės itin ryškios. Be to, norvegai vieni kitus laiko miestiečiais arba kaimiečiais, įžvelgdami vienų ir antrų būdingas savybes.

Kaip ir kiti skandinavai norvegai tvirtai tiki socialinės apsaugos sistema, bet ir kiekvieno žmogaus atsakomybę už save ir kitus (ypač už tuos kuriems blogai sekasi). Norvegai linkę save suvokti kaip regiono atšiaurius individualistus, atsigręžusius ne į Baltijos valstybes ir Vokietiją ar Rusiją, kaip į savo veiklos sferą, o į Šiaurės jūrą ir Angliją. Norvegijoje, palyginti su Švedija, platesnėje socialinėje sistemoje šiek tiek labiau pabrėžiamas individo vaidmuo. Be to, Norvegijoje tvirta tradicija padėti kitiems ir remti nelaimėlius. Visi turi būti lygūs. Kasdieniame norvegų gyvenime ypač svarbi yra šeima: nepastoviame

pasaulyje šeima yra patvarus, patikimumo šaltinis.

9. Valgiai ir gėrimai

Pusryčiai (frøkøst) paprastai valgomi 7-9 val. ryto (vasarą kaime vėliau), tai dažniausiai sūriai, jogurtas, javainiai, bandelės, šalta mėsa, žuvis ir kiaušiniai( kietai ar minkštai virti).Per pusryčius įprasta gerti kavą ar arbatą.

Priešpiečiai (lunsj) valgomi 12-13 valandą. Priešpiečių valgiai panašūs kaip per vakarienę norvegų namuose arba tai būna vienpusis sumuštinis.

Pietūs norvegų namuose paprastai būna 17-18.30 val., o savaitgalio pietums svečius įprasta kviesti 17 valandai. Vakare valgoma įvairios mėsos, žuvis, daržovės bei ddesertas. Prie pietų dažniausiai patiekiamas vietinis alus ar vynas. Tradiciniai norvegiški pietūs prasideda sriuba, po to užkandama jūros gėrybių, paskui valgomas karštas mėsos patiekalas su daržovėmis ir pabaigai – desertas. Prie sriubos ir užkandžių geriamas baltas vynas, prie mėsos patiekalo – raudonasis vynas ir prie deserto –saldus vynas. Po pietų geriama kava. Per vakarienę dažnai valgoma namie kepta duona ar duonos paplotėliai. Vasarą pietų vaišės gali užsitęsti iki 23 val. ar iki pusės dvyliktos nakties; žiemą paprastai jos baigiasi 22 vvalandą.Tad jei pietūs baigėsi ankščiau, dar tikėkitės kavos ar likerio, o gal net pasivaikščiojimo prieš išsiskirstant.

REGIONINIAI SKIRTUMAI

Kaip ir visoje Skandinavijoje, Norvegijoje mėgstamas smorgasbord (švediškas stalas). Čia svarbiausia parodyti, kad nešvaistai maisto; įsidėkite tik tiek kiek suvalgysite, o jei bus mažai, vvisuomet vėl galite gryšti prie smorgasbord. Norvegų nacionaliniai valgiai – tai banginių mėsa, elniena, norvegiška lašiša ir gjetųst – saldus sūris iš ožkų pieno.

GĖRIMAI IR TOSTAI

Prieš pietus Norvegijoje patiekiamas šaltas kaip ledas aperityvas; jis išlenkiamas iškart ir užgeriamas alumi. Norvegijoje yra trijų rūšių alus: silpnas brigg, nestiprus šviesus alus pilsener ir stiprus alus export. Labiausiai įprastas tostas yra skøål , nors galima paraginti išgerti tik žvelgiant į akis ir nieko nesakant ( pakelkite taurę, pažvelkite į akis, vėl kilstelėkite taurę ir išgerkite nenuleisdamas nuo žmogaus žvilgsnio, kol taurę pastatysite ant stalo).

Pasibaigus pietums, paprastai garbingas svečias, tarsi visų svečių atstovas, padėkoja šeimininkui ar šeimininkei. Jis pirmiausia peiliu negarsiai pabarškina į savo vandens stiklinę ir paskui taria tåkk før måten ((ačiū už maistą).

ELGESYS PRIE STALO

Baigę valgyti norvegai per vidurį lėkštės sukryžiuoja peilį su šakute: tai ženklas, kad lėkštę galima nunešti. Maistas paprastai siunčiamas aplinkui pusdubeniuose, tad galite įsidėti kiek tinkamas. Paskui galima įsidėti pakartotinai, tad iš karto neprisikraukite tiek, kad nevaliotumėte suvalgyti (priš pakartotinai įsidedant). Per draugišką susibūrimą norvegų namuose nusiauti batų paprastai nereikia. Nors duona valgoma rankomis, vienpusiai sumuštiniai, tokie įprasti per prišpiečius, visuomet valgomi su peiliu ir šakute.

Literatūra:

1. www.google.lt,

2. Dean Foster „Europos Šalių Etiketas“.