PROTOKOLO PAGRINDAI PROFESINĖJE VEIKLOJE

TURINYS

ĮVADAS 3

LITERATŪROS APŽVALGA 4

1. Protokolo pagrindai profesinėje veikloje 4

1.1. Pokalbiai telefonu 4

1.2. Vizitinės kortelės 5

2. Protokolinis elgesys automobilyje 5

3. Oficialūs priėmimai 7

INTERVIU 10

ANALIZĖ 14

IŠVADOS 15

LITERATŪRA 16ĮVADAS

Šiandieniniame pasaulyje bendrauja daugelio įvairių šalių, skirtingų kultūrų žmonės. Tarpusavio santykiai gali būti vien tik dalykiški ir ne tokie oficialūs.Tačiau elgesys, kultūra šiuose žmonių santykiuose gali nulemti verslo sėkmę arba bendradarbiavimo baigtį.

Protokolas tapo ypatingai aktualus šiandienos visuomenėje. Jo išmanymas naudingas tiek verslo pasauly, tiek valstybiniu lygmeniu (tai privalu!). Žinodamas elementarias taisykles, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje bet kuris žmogus,- valstybės pareigūnas, verslininkas, įstaigos vadovas ar kitas darbuotojas gali lengviau orientuotis, llaisviau ir natūraliau elgtis sutikdamas garbius svečius ar tiesiog bendraudamas su verslo partneriais, verslo klientais.

Šiame darbe ir apžvelgsiu protokolo pagrindus profesinėje veikloje, automobilyje bei oficialiuose priėmimuose. Naudingi patarimai, kuriuos atskleidžia A.Lydeka knygoje „Protokolo pagrindai“ jau keletą metų yra svarbi metodinė pagalba mūsų valstybės politikams, verslininkams ir, manau, labai įdomūs ir mums.LITERATŪROS APŽVALGA

1. Protokolo pagrindai profesinėje veikloje

Kiekvieną dieną mums tenka spręsti įvairius klausimus, susijusius su kasdienine profesine veikla – svarstome, kaip parašyti dalykinį laišką, sutikti bei priimti svečius ir kaip su jais bbendrauti, kalbame telefonu, teikiame informaciją ar patys jos teiraujamės, bendraujame su daugeliu žmonių, ir t. t.1.1. Pokalbiai telefonu

Kalbėjimas telefonu padeda sutaupyti laiką, šiandien telefonu galime skambinti į bet kurį pasaulio kampelį. Bendraudami telefonu, keičiamės informacija, tariamės dėl būsimų vizitų. Tai bene llaisviausia bendravimo forma, nes pašnekovas nemato nei mūsų, nei aplinkos, kurioje tuo metu esame, todėl galime mažiau varžytis. Tačiau labai svarbu atidžiai klausytis pašnekovo, rišliai reikšti mintis.

Darbiniai telefono pokalbiai labai dažnai padeda susidaryti nuomonę apie pašnekovą ir jo įstaigą, kuriai jis atstovauja. Reikalaujama kalbėti mandagiai, atsakingai, kompetetingai. Atsiliepiant į telefono skambutį ypatingai svarbu laikytis šių reikalavimų, nes nuo atsiliepiančiojo asmens prasideda pirmoji pažintis su įstaiga.

Suskambėjus telefonui, ragelį rekomenduojama pakelti po trečio skambučio, pasisveikinti ir prisistatyti pranešant įstaigos pavadinimą, savo pareigas, vardą ir pavardę. Kalbant telefonu nepatartina rodyti savo nepasitenkinimo, susierzinimo. Norėdami nutraukti pokalbį, privalome mandagiai atsiprašyti pašnekovo, pasakyti, kad skubame, vėluojame ir pan. Pasiteiraukime dėl kito laiko pokalbio pratęsimui.

Jeigu skambiname patys, palaukime bent šešių telefono skambučių, kad žmogus suspėtų atsiliepti. PPaskambinę taip pat privalome pasisveikinti ir prisistatyti. Jeigu suklydome rinkdami numerį, būtinai atsiprašykime.

Vienas naujausių laimėjimų – mobiliojo ryšio telefono atsiradimas. Deja, dažnai pastebime, kad daugelis mūsų nežinome paprasčiausių etiketo reikalavimų (o gal nenorime jų laikytis?), kad tokiose vietose – bažnyčiose, teatruose ar koncertuose, konferencijų ar seminarų metu privalome savo mobiliuosius telefonus išjungti, kad garsiu skambėjimu netrikdytume tylos, tuo parodydami nepagarbą aplink mus esantiems žmonėms.

Bendraudami telefonu, kalbėkime aiškiai ir lėtai, kad informacija būtų išgirsta ir suprasta teisingai. Būkime dėmesingi savo pašnekovui: nnešiurenkime popieriais, nesiblaškykime, nekramtykime gumos, nekosėkime į telefono ragelį, nesiklausykime garsiai įjungto televizoriaus ar radijo ir kt.1.2. Vizitinės kortelės

XIX a. atsiradusios vizitinės kortelės, žymėjusios tam tikrą asmenų luomą visuomenėje, šiandieniniame gyvenime tapo labai patogiomis, kadangi pagelbsti mums atlikdamos kai kurias funkcijas norint prisistatyti, susipažinti. Šiandien jau neišsiverčiame be jų konferencijose, kituose dalykiniuose susitikimuose.

Vizitinės kortelės gali būti asmeninės ir tarnybinės. Mūsų apžvelgiamoje temoje aktualiau susipažinti su tarnybinėmis. Tarnybinių kortelių paskirtis – skelbti informaciją apie įmonę. Joje turėtų būti tik ši pažintinė informacija: įstaigos pavadinimas ir trumpai apibūdinta jos veikla.

Daugelis įmonių spausdina darbuotojų vizitines korteles. Pagal esamą informaciją vizitinės kortelės skirstomos į pažintines ir kontaktines. Pažintinėje kortelėje nurodomas įstaigos, kurioje dirbame, pavadinimas, mūsų vardas, pavardė bei pareigos. Patariama nurodyti ir konkrečią darbinę sritį. Kontaktinę informaciją – adresą, telefono numerius ir kitus duomenis įprasta nurodyti vizitinės kortelės apatinėje dalyje.

Labai gerai žinomų, aukšto rango pareigūnų vizitinėse kortelėse nurodoma informacija labai „kukli“ – dažniausiai tik pareigos, vardas ir pavardė. Keitimasis vizitinėmis kortelėmis taip pat vyksta griežtai pagal rangą – žemesnio rango asmuo įteikia kortelę rangu aukštesniam pareigūnui.

Duodami vizitinę kortelę, įteikiame ją atsuktą tekstu į pašnekovą, pasakome savo pavardę.

Vizitinė kortelė turėtų būti maža – 6 x 9 cm ar 5 x 9 formato, rekomenduojama neryškių spalvų fono, įįrašai viena spalva, šriftas aiškus ir estetiškas.

Vizitinė kortelė – tai žmogaus, įstaigos įvaizdžio dalis, todėl reikia gerai apgalvoti jos dizainą, kad ji atitiktų ir teisingai apibūdintų atstovaujamąjį.2. Protokolinis elgesys automobilyje

Automobilis yra tapęs oficialių ceremonijų dalimi šiuolaikiniame pasaulyje ir vaidina didelį vaidmenį., nes gali būti siejamas su pagarba ir dėmesiu žmogui, organizacijai ir net šaliai.

Automobilis yra labai ribota erdvė, kurioje žmonės priversti bendrauti pagal tam tikrus reikalavimus. Tai privati teritorija, kurioje taip pat vyksta žmogaus asmeninis gyvenimas. Automobilį galime sieti ir su dideliais pavojais – eismo nelaimėmis, triukšmu, aplinkos teršimu.

Automobilio paskirtis tiek kasdieniniame gyvenime, tiek priimant garbius svečius yra ta pati, tačiau vaidmuo ir elgesio taisyklės skiriasi. Apžvelgsime nustatytas tam tikras visuotines automobilio naudojimo taisykles.

Svarbu prieš atvykstant svečiams žinoti reikiamą automobilių skaičių ir numatyti svečių susodinimo į juos tvarką. Jeigu atvyko didelė grupė žmonių, lengvaisiais automobiliais nebūtina vežti visus delegacijos narius – pakanka tik vadovus ir svarbiausius dalyvius.

Automobiliai turi atitikti sutinkamų svečių rangą bei sutinkančios svečius šalies ar firmos galimybes. Bet kokiu atveju tai turi būti techniškai tvarkingi, švarūs ir erdvūs automobiliai su nepriekaištinga tiek išorine, tiek vidine išvaizda.

Automobilyje būtina nustatyti garbingiausias vietas, kurios priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir automobilio konstrukcijos. Kalbėsime apie tokį automobilį, kurio konstrukcija pritaikyta prie dešinės pusės eeismo sąlygų.

Reikia įsidėmėti, kad gale nepriimtina sodinti tris žmones.

Jeigu mašina yra vairuojama vairuotojo, garbingiausia vieta – ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje:

V 3

2 1

a) šiame piešinyje pavaizduota, kaip skirstomos vietos, kai automobilį vairuoja vairuotojas: V – vairuotojo, 1 – garbingiausia vieta, toliau – 2 ir 3 vietos.

Jeigu pasitinkantis svečią asmuo pats vairuoja automobilį, garbingiausia vieta – šalia vairuotojo:

V 1

3 2

b) kai vairuoja pasitinkantis asmuo

Panagrinėkime, kaip paskirstytinos vietos limuzine. Limuzinas – ypač ištaigingas automobilis. Jame yra dvi eilės sėdynių keleiviams, o vairuotojo vieta dažniausiai nuo keleivių būna atskirta stiklu. Keleiviai šiame automobilyje sėdi arba veidu vieni į kitus, arba visi veidu judėjimo kryptimi. Vieta šalia vairuotojo lieka laisva arba joje gali sėdėti apsaugos darbuotojas, vertėjas ar kitas techninis darbuotojas.

Abu atvejus galime iliustruoti piešinėliais:

2 3 V 4 2 V

1 4 3 1

c) kai keleiviai sėdi vieni į kitus veidu; d) kai visi sėdi judėjimo kryptimi

Vietos mikroautobusuose skirstomos pagal tokius principus: kuo labiau link galo , tuo vieta mažiau garbinga, o eilėje garbingesnė vieta yra iš dešinės; jeigu sėdynės sustatytos priešpriešiais, garbingiausia eilė – pirmoji veidu judėjimo kryptimi; papildomos vietos (atlenkiamos sėdynės) šiuo atveju neskaičiuojamos.

3 1 2

6 4 5

e) vietų paskirstymas mikroautobuse

Jeigu automobilio vairas yra dešinėje pusėje, vietos paskirstytinos atvirkščiai.

Pirmiausiai į automobilį sodinamas garbingiausias svečias. Aukščiausio rango sutinkantysis sėdasi svečiui iš kairės, o po jo pagal rangą sėda likusieji

asmenys. Dešiniosios automobilio durelės turi būti šaligatvio pusėje. Svečiui jos turi būti atidaromos tiek įlipant, tiek išlipant, – tai atlieka arba vairuotojas, arba vienas iš sutinkančiųjų.

Jeigu automobilyje yra moteris, ji niekada nepaliekama viena ant užpakalinės sėdynės. Jeigu vykstama į iškilmes ir ji pasipuošusi vakarine suknele, vyras jai išlipant turi paduoti ranką, o jeigu lyja, palaikyti skėtį, kol moteris išlips iš automobilio.

Jeigu esantis automobilyje asmuo nori rūkyti, privalo paprašyti kitų mašinoje esančių asmenų sutikimo.

Išlipama tokia pat tvarka, kaip buvo susėsta,- pirmiausiai iišlipa svečias, po jo kiti asmenys.

Vykdamas į protokolinius pokalbius ar priėmimus, asmuo pats neturėtų vairuoti automobilio, o į aukšto lygio susitikimą nederėtų važiuoti taksi, patartina pasamdyti automobilį su va.iruotoju. Vykdamas į susirinkimą, asmuo turėtų sėdėti tik ant užpakalinės automobilio sėdynės. Grįžti iš priėmimo galima kuo nori.3. Oficialūs priėmimai

Pagal tarptautinį protokolą pobūviai, banketai, įvairios vaišės yra vadinami priėmimais. Tokie priėmimai rengiami įvairiomis progomis – nacionalinių ar kalendorinių švenčių, sutarčių pasirašymo, vizitų, jubiliejų, kitomis progomis ar kokio nors asmens garbei.

Oficialūs priėmimai dažniausiai rengiami mmerijose, ambasadose, viešbučiuose, restoranuose – vietą, kurioje rengiamas priėmimas nulemia tai, ar priėmimas labai iškilmingas, ar mažiau, taip pat, kiek dalyvių pakviesta į priėmimą.

Iškilmingumas turi atitikti progą, kitaip priėmimo šeimininkas gali būti neigiamai įvertintas ar visiškai nesuprastas.

Daugelio priėmimų metu susitinka ssvarbūs ir įtakingi visuomenės veikėjai, verslininkai, politikai, kurių dėka kuriamas šalies, įmonės, asmens įvaizdis, todėl priėmimo tikslas – ne tik pavaišinti svečius, bet ir užmegzti bei plėtoti dalykinius ryšius. Tokiu būdu galima gauti naudingos informacijos, pasikeisti nuomonėmis, aptarti įvairius klausimus ir problemas.

Labai svarbu rengiant priėmimą numatyti šiuos dalykus:

 koks bus priėmimo tipas,

 kiek ir kokių svečių dalyvaus,

 parašyti ir išsiųsti kvietimus,

 kaip susodinti svečius,

 koks bus meniu – valgiai ir gėrimai,

 kaip bus serviruojamas stalas, kas ir kaip aptarnaus svečius,

 kokia bus priėmimo eiga,

 ar bus sakančių tostus, kalbas ir kt.

Priėmimai skirstomi:

Priėmimas „Taurė šampano“ rengiamas kokia nors proga, taip pat ir kokiam nors asmeniui ar atvykusiai delegacijai pagerbti. Svečiai vaišinami šampanu, baltuoju ir raudonuoju vynu, sumuštiniais, sūriui, pyragaičiais, vaisiais. Padavėjai ar šeimininkų atstovai stovintiems svečiams išnešioja valgius ir ggėrimus.

Šio priėmimo metu negalima atsisakyti šampano – atsisakymas gali būti suprastas kaip nepagarba asmeniui ar įvykiui.

Tai nėra labai iškilmingas pobūvis – apranga gali būti kasdienis kostiumas, suknelė ar pan. Priėmimas patogus tuo, kad vyksta trumpai (1 val.) ir nereikalauja didelio pasiruošimo.

„Taurė vyno“ rengiamas nelabai svarbia proga arba progos gali ir visai nebūti. Labai panašus į anksčiau minėtą priėmimą, tik dar mažiau iškilmingas. Reikalavimas yra toks, kad užkandžiai būtų labai maži – „vieno kąsnio“.

Pats praktiškiausias būdas priimti ir pavaišinti daug žžmonių – suruošti kokteilio vakarą. Tai gali būti būti tiek oficialus, tiek ir nevaržantis – artimų bičiulių sambūris. Tokio priėmimo metu svečiai vaišinami kokteiliu,šampanu, vynu,- prie baro svečiai gali pasivaišinti ir stipresniais gėrimais. Užkandžiai ruošiami tokie, kuriems nereikia įrankių.

Furšetas ir bufetas yra labai panašūs.Jų metu svečiai apsitarnauja patys, valgoma tik šakutėmis. Ilga, beveik grindis siekiančia staltiese,dengiamas stalas turėtų būti statomas vidury salės arba palei sieną, kad būtų lengvai prieinamas svečiams; lėkštės, taurės išdėliojamos taip, kad svečiams būtų patogiai pasiekiamos. Šių priėmimų privalumas – laisvas bendravimas.

Rengimo stiliumi panašūs priėmimai – arbatėlė ir ponių kava – ruošiami dažniausiai tik moterims.Aplinka nėra labai oficiali. Vaišinamasi saldumynais, vaisiais ledais, gali būti ir sumuštinių. Vyksta „lengvas“ bendravimas.

Dalykiniai pietūs- patogi proga aptarti verslo reikalus ramioje aplinkoje. Iškilmingumas priklauso nuo pasirinkto restorano. Vyksta per pačius pietus 12-13 val., trunka apie 1,5 val.

Kviestiniai pietūs ar vakarienė rengiami iškilmingomis progomis. Svečiai dalyvauja su kvietimais, apranga iš anksto nurodyta. Pietūs ir vakarienė rengiami vakare, – tai ilgesnės trukmės nuo 2,5 iki 3,5 val. trunkantys prabangūs priėmimai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarbiems asmenims į priėmimus privalu vėluoti, tačiau išvykti iš pobūvio garbingiausi svečiai turi pirmieji, tik po svarbiausio asmens išvykimo skirstosi visi kiti svečiai.

Priėmimų metu pokalbiai gali būti tiek dalykiniai, tiek iir asmeniniai; gali skambėti muzika ir vykti šokiai. Jeigu priėmimas labai iškilmingas – samdomas orkestras.

Šeimininkas, ruošdamas pobūvį, turi n.umatyti jo eigą, pasakyti oficialią sveikinimo kalbą ar paskelbti tostą. Jo pareiga – nors trumpai pabendrauti su kiekvienu svečiu, padėti svečiams susipažinti, pagelbėti jiems užmezgant pokalbį.INTERVIU

Pašnekovė, XXXXXXX administratorė

UAB XXXXXXXXXXX

– Laba diena, esu studentė, rašau savarankišką darbą apie protokolą profesinėje veikloje, automobilyje ir oficialiuose priėmimuose. Norėčiau pakalbinti Jus, sužinoti Jūsų nuomonę apie kai kuriuos klausimus. Ar galėsite atsakyti?

– Pabandysiu.

– Kas, Jūsų manymu, yra protokolas?

– Protokolas – tai (elgesio) taisyklės, nustatytos normos, reikalavimai konkrečiai situacijai.

– Kodėl šiandieniniame gyvenime protokolo išmanymas tampa aktualus?

– Todėl, kad bendraujant su visuomene, atsakingais, garbingais žmonėmis, užsienio valstybių atstovais, būtina žinoti, kaip reikia bendrauti, kad nepasirodytum nemandagus (netašytas stuobrys).

– Ar Jūsų profesinėje veikloje yra tekę sutikti svečius? Kaip juos sutikdavote?

– Yra tekę. Verslininkai, aukšti valstybės asmenys, diplomatai yra sutinkami skirtingai. Tam ir yra protokolas, kad tai apibrėžtų. Atskiros šalies atstovai taip pat sutinkami skirtingai. Kas priimtina Vokietijos atstovui, tas visiškai gali būti nepriimtina Kinijos ar Japonijos atstovui.

– Kokiu būdu (susisiekimo priemone) svečiai pasiekia susitikimo vietą?

– Automobiliu su vairuotoju.

– Ar automobilis gali būti ta vieta, kurioje privalu laikytis protokolo? Kodėl?

– Taip. Nes protokolo turi būti laikomasi visada.

– Kaip automobilis gali aapibūdinti jo savininką? Kokie reikalavimai keliami automobiliui?

– Automobilis turi būti švarus, techniškai tvarkingas. Kad kvapas turi būti geras ir neprirūkyta – turbūt savaime aišku.

-. Kokia eilės tvarka į automobilį sodinami pasitinkami svečiai?

– Durelės atidaromos garbingam svečiui, palaukiama, kol jis įlips. Garbingo svečio vieta automobilyje – gale, už priekinio keleivio.

– Kas susitikimo metu svečiui pasiūlo kavos, arbatos, sulčių,- sekretorė ar pats vadovas?

– Pagal protokolą – pats vadovas turi pasiūlyti. Sekretorė paprastai tyli ir stebi savo vadovą. Išimtiniu atveju pasiūlo sekretorė, Kai ji sutinka svečius biure, juos palydi į posėdžių kambarį.

– Ar vizitas oficialiam pokalbiui gali būti netikėtas?

– Ne. Dėl vizito turi būti tariamasi iš anksto. Netikėtai užklupti žmogų yra didelis netaktas ir protokolo nesilaikymas.

– Ar turite (turėjote) vizitinę kortelę? Asmeninę ar tarnybinę?

– Taip, turiu tarnybinę vizitinę kortelę.

– Koks yra vizitinės kortelės vaidmuo, kokią informaciją ji gali suteikti?

– Visą pagrindinę informaciją, reikalingą darbe – vardą, pavardę, pareigybę, kontaktinius duomenis.

– Šių dienų gyvenime neišsiverčiame be ryšio priemonių. Kaip bendraujate telefonu su klientais?

– Mandagiai. Trumpai, konkrečiai ir aiškiai. Suteikiama visa klientą dominanti informacija. Jei sekretorė kažkokiu klausimu negali padėti klientui, ji jį nukreipia pas kitą žmogų, galintį jam padėti.

– Kas yra oficialūs priėmimai? Kur jie rengiami?

– Oficialūs priėmimai – įvairūs su darbu susiję renginiai.

Oficialūs priėmimai gali būti rengiami tiek ofise, tiek išnuomotoje salėje, restorane.

– Kokia yra priėmimų reikšmė? Kokiu tikslu jie rengiami?

– Priėmimų metu aptariami abiems šalims aktualūs klausimai ne tokioje oficialioje aplinkoje.

– Kas yra svarbu rengiant priėmimą? Ką numatyti būtina? Kokios yra šeimininko pareigos?

– Rengiant priėmimą, svarbu laikytis protokolo reikalavimų. Tam, kad ir svečiai, ir šeimininkas jaustųsi patogiai. Svarbu apgalvoti, kokios yra tautybės svečias, kas jam priimtina, t.t. Šeimininkas visuomet „viena akimi“ turi stebėti savo svečius ir pagelbėti esant reikalui.

– Ačiū už nnuoširdžius atsakymus.

Pašnekovė – XXXXXXXXXXXXXXX, vyr.buhalterė

XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX

– Taip.Gerai.

– Kas, Jūsų manymu, yra protokolas?

– Protokolas – tai elgesio normos.

– Kodėl šiandieniniame gyvenime protokolo išmanymas .tampa aktualus?

– Gali tekti bendrauti su aukšto rango pareigūnais, valstybės ar įvairių įmonių vadovais ir kt.

– Ar Jūsų profesinėje veikloje yra tekę sutikti svečius? Kaip juos sutikdavote?

– Tekę, tačiau ne visai ttiesiogiai. Sutikdavome pagal iš anksto sudarytą planą.

– Kokiu būdu (susisiekimo priemone) svečiai pasiekia susitikimo vietą?

– Svarbiausi – automobiliu su vairuotoju, kiti gal gali atvykti ir savo transportu?

– Ar automobilis gali būti ta vieta, kurioje privalu laikytis protokolo? Kodėl?

– Gali, jeigu jjuo vežami svarbūs asmenys.

– Kaip automobilis gali apibūdinti jo savininką? Kokie reikalavimai keliami automobiliui?

– Jeigu svečias garbingas, – automobilis turi būti solidus, „nepavargęs“ – ta prasme tvarkingas techniškai, švarus.

-. Kokia eilės tvarka į automobilį sodinami pasitinkami svečiai?

– Svarbiausi sodinami pirmiausiai.

– Kas susitikimo metu svečiui pasiūlo kavos, arbatos, sulčių,- sekretorė ar pats vadovas?

– vadovas.

– Ar vizitas oficialiam pokalbiui gali būti netikėtas?

– Tikriausiai, ne.

– Ar turite (turėjote) vizitinę kortelę? Asmeninę ar tarnybinę?

– Turėjau, – darbinę.

– Koks yra vizitinės kortelės vaidmuo, kokią informaciją ji gali suteikti?

– Vizitinė kortelė suteikia informaciją aoie asmens pareigas (jau nekalbant, kokia jo pavardė bei vardas). Jeigu tarnybinė, – darbovietės pavadinimas, adresas.

– Šių dienų gyvenime neišsiverčiame be ryšio priemonių. Kaip bendraujate telefonu su klientais?

– Skambindama telefonu, pirmiausiai prisistatau, o ttada teiraujuosi konkretaus asmens arba informacijos, kuri mane domina.

– Kas yra oficialūs priėmimai? Kur jie rengiami?

– Oficialūs priėmimai rengiami pradedant įstaiga, baigiant prezidentūra.

– Kokia yra priėmimų reikšmė? Kokiu tikslu jie rengiami?

– Reikšmė? – gal bendravimas. Priėmimus galima rengti kokiai nors įžymiai datai pažymėti, jubiliejui, apdovanojimui paminėti.

– Kas yra svarbu rengiant priėmimą? Ką numatyti būtina? Kokios yra šeimininko pareigos?

– Svarbu svečių sąrašas, svečių pakvietimas. Būtina teisingai pasitikti, pristatyti svečius pagal jų rangą, užimamas pareigas. Ėeimininkas turi užtikrinti, kad svečiai nejaustų diskomforto, kkad jiems būtų malonu leisti laiką.

– Ačiū už nuoširdžius atsakymus.ANALIZĖ

Dažniau ar rečiau žmonės atsiduria situacijose, kuriose privalu laikytis tam tikrų taisyklių. Apie jas kažką yra girdėję, skaitę įvairiuose spaudos leidiniuose. Nemažai apie protokolinį elgesį pradėta kalbėti ir kai kuriose televizijos, radijo laidose. Kai kuriuos protokolinius dalykus tiesiog stebime kasdieniniame mūsų gyvenime. Pagaliau, kiekvieną mūsų supa žmonės, ir kai kurie elgesio elementai mums perduodami nuo mažų dienų, – pačią pradžią, visa ko suvokimą mums suteikia tėvai ir kiti artimieji.

Kalbindama pašnekoves, pajutau, kad protokolo pagrindai – ne naujiena, tačiau apie kai kuriuos dalykus paklaususi, kartais išvysdavau klausiamą žvilgsnį ir ne itin tvirtą atsakymą, žinių ir pasitikėjimo stoką. Galiu pripažinti, kad iki šios temos nagrinėjimo aš ir pati jaučiausi lygiai taip pat, – tarsi žinau, bet nesu visiškai tikra, kaip reikia elgtis tam tikrose situacijose.

Kalbintos moterys nei kiek nesutriko klausiamos apie pokalbius telefonu, abi susidūrusios ir su vizitinėmis kortelėmis, gal kiek nedrąsiai (tačiau atsakymai buvo teisingi) kalbėjo apie protokolinį elgesį automobilyje. Priėmimų protokolo temą suprato labai plačiai, todėl, manau, atsakymai buvo labiau abstraktūs negu konkretūs.

Tačiau džiaugiuosi, kad mano kalbintos pašnekovės noriai atsakinėjo į klausimus, o po trumpo mūsų pokalbio pajutau didesnį susidomėjimą šia tema, – klausė, kokioje knygoje galėtų apie tai pasiskaityti daugiau, nnes pripažino, kad taisyklių žinojimas visai nevaržo, o atvirkščiai – padeda jaustis laisvai, užtikrintai, pasitikinčiai.IŠVADOS

Profesinė veikla – labai plati sąvoka. Esam labai skirtingų profesijų žmonės, dalyvaujame įvairiose veiklose. Tačiau visur esame apsupti žmonių: kolegų, verslo partnerių, klientų, darbdavių ar pavaldžių darbuotojų, kartais tenka sutikti ir išlydėti svečius. Gertrud Teusen žodžiais tariant, – „joks žmogus, juo labiau dirbantis, nėra atskira sala. <.> Tačiau bendras darbas ir dalijimasis gyvenimu gali funkcionuoti tik tuomet, kai atsižvelgiama į tam tikras bendro gyvenimo taisykles.“ (G. Teusen, 1997, p.12).

Supratau, kad su žmonėmis negalima bendrauti atmestinai – norint užtikrinti gerą įstaigos vardą, neužtenka tik mūsų „jaučiamų“ elgesio taisyklių žinojimo, – reikia šių dalykų mokytis. Protokolinių dalykų neišmanymas sukelia nepasitikėjimą savimi, daugeliu atvejų gali trukdyti dalykiniams santykiams, nes bendravimas tampa „sunkus“. Savo netinkamu elgesiu galime patekti į nemalonias ir dviprasmiškas situacijas, galime netgi įžeisti asmenį ir nesuprasti, kodėl nutrūko tik prasidėję gražūs dalykiniai santykiai.

Manau, kad kiekvienas žmogus, norintis kilti karjeros laiptais, privalo atidžiai studijuoti protokolinio elgesio taisykles, turi jas žinoti, kad galėtų laisvai jaustis visuomenėje. Esu tikra, kad taisyklių žinojimas gali tapti ne prievole, bet natūraliu, gerą asmens bei jo atstovaujamos įmonės ir net šalies įvaizdį kuriamu ir atspindinčiu elgesiu.LITERATŪRA

1. Lydeka A. Protokolo pagrindai kiekvienam siekiančiam. – Vilnius, 2000, IISBN 9986-752-59-0

2. Misevičius V. Tarptautinio bendravimo protokolas: vizitai, priėmimai. – Kaunas, 1998

3. Teusen G. Tarnybinis etiketas: knyga moterims. – Kaunas, Vaiga, 1997, ISBN 9986-432-69-3