Ryšių su žiniasklaida organizavimas
1. Trumpa įmonės AB „Lietuvos energija“ charakteristika
Įmonė AB „Lietuvos energija“ – svarbiausia ir didžiausia Lietuvos elektros ūkio bendrovė, kuri atlieka elektros sistemos perdavimo tinklo savininko, sistemos operatoriaus ir rinkos operatoriaus funkcijas:
Prižiuri ir plečia elektros energijos perdavimo tinklą;
Užtikrina elektros gamybos ir sunaudojimo balansą, elektros perdavimą iš Lietuvos elektrinių skirstomųjų tinklų bendrovėms;
Koordinuoja Lietuvos energetikos sistemos darbą, kad butu užtikrinas patikimas elektros energijos tiekimas vartotojams. Kartu su kaimyninemis energetikos sistemomis užtikrina elektros eksportą, importą ir tranzitą;
Organizuoja prekybą elektra.
AB „Lietuvos energija“ įmonės ištakos pprasideda dar 1892m. kai Rietave (Plunges raj.) pradėjo veikti pirmoji Lietuvos elektrinė, tapusi AB „Lietuvos energija“ simboliu. Vėliau statant vis daugiau elektrinių atsirado būtinybė jas visas sujunkti į vieną didelį tinklą. Pastačius Ignalinos atominės elektrinės antrajį bloką netrukus savo veiklą pradeda „Lietuvos energetika“ ir 1995m. „Lietuvos energetika“ reorganizuota į AB „Lietuvos energija“.
AB „Lietuvos energija“ valdomi perdavimo tinklai yra sujunkti su Latvijos Baltarusijos ir Rusijos (Kaliningrado) energetikos sistemomis. Vienas pagrindinių AB „Lietuvos energija“ tikslų yra integruoti Lietuvos energetikos sistemą į Vakarų EEuropos elektros rinką ir plėtoti regijoninį bendradarbiavimą. Išnaudojant bendras Baltijos šalių elektros energetikos sistemų galimybes, siekiama sukurti bendrą Baltijos valstybių elektros energijos rinką sėkmingai Baltijos valstybių integracijai į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių elektros rinkas. Siekdama tinkamai ir efektyviai vykdyti ppavestas funkcijas, bendrovė didelę reikšmę skiria techninei ir mokslinei pažangai, specialistų ugdymui, savo veikloje intensyviai diegia mokslo ir technikos naujoves. Vienas svarbiausių AB „Lietuvos energija“ siekių – valdyti perdavimo tinklus saugiausiu ir ekonomišiausiu būdu, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos reikalavimus ir perdavima tinklo paslaugų naudotojų interesus.
2. Ryšių su žiniasklaida padalinys organizacinėje valdybos struktūroje (OVS)
2.1. Įmonės OVS
2.2 Ryšių su žiniasklaida padalinio struktūra
Firmų ryšiais su visuomene siekiama darnos ir supratimo, paremto kuo išsamiausia informacija. Yra įvairių būdų įvaizdžiui formuoti, tačiau dažniausiai pasitelkiamos masinės informacinės priemonės – televizija, ypač spauda.
Ryšiai su visuomene yra planuotos ir organizuotos, kurios nors institucijos ar kompanijos siekimas užmegzti abipusius naudingus santykius su visuomene.
Ryšiai su visuomene yra apibūdinami ir kaip vadybos funkcija, siekiant įvertinti visuomenės nuomonę, suderinti atskiro individo aar organizacijos veiklą su visuomenės interesais, planuoti ir vykdyti tam tikrą programą, kuri padėtų organizacijai įgyti visuomenės palankumą ir palaikymą.
Kiekvienoje didelėje įmonėje svarbų vaidmenį atlieka ryšių su visuomene organizavimas.
Tam dažniausiai būna pasitelkiama žiniasklaida. Todėl tokiose didelėse įmonėse kaip „Lietuvos energija“ būna sukuriami specialūs padaliniai atsakingi už ryšius su žiniasklaida.
2.3 Įmonės atstovo spaudai pareigybine instrukcija
Ryšių su žiniasklaida atstovo spaudai pareigybinė instrukcija susideda iš keturių pagrindinių dalių:
1. Pareigos
2. Atsakomybė darbdaviams ir visuomenei
3. Paskirtis
4. Atsakomybė prieš įstatymą
Atstovo spaudai pagrindinės pareigos yra užmegzti ir sekmingai palaikyti ryšius su sspaudos, televizijos, radijo ir kitais žiniasklaidos šaltiniais.
Jam būtina geranoriskai bendradarbiauti su visais žiniasklaidos atstovais kurie domisi jo atstovaujamos įmonės veiklos sritimi. Sužinoti žiniasklaidos atstovų reikalavimus nuostatas renkant medžiagą, rašant straipsnius, bei kuriant laidas, reportažus. Ryšių su visuomene specialistas turi gebėti gerai bendrauti bei paveikti žmones. Būtent nuo atstovo žiniasklaidai gabumų, jo pareigos jausmo, ir priklauso įmonės įvaizdis.
Atstovas spaudai turi būti sąžiningas, jis negali skleisti klaidingos informacijos ir rizikuoti savo reputacija nes ilgainiui žurnalistai atskiria kuo galima pasitiketi ir kuo ne.
Viena iš pagrindinių jo pareigų yra pateikti tikslią ir objektyvią informaciją pagal kurią bus rašomi straipsniai, kuriamos laidos, rengiami reportažai.
Atstovo spaudai funkcijos dažniausiai yra šios:
1. Patarti politikams pateikiant jiems objektyvią informaciją.
2. Skelbti visuomenei informaciją apie įmonės veiklą.
3. Tirti įmonių, politikų ekonominę, bei politinę aplinką siekiant nuspėti artėjančius įvykius ir patarti įmonių vadovams bei politikams.
4. Vertinti įmonių ir asmenų veiklos rezultatus paaiškinant privalumus ir trūkumus bei nurodyti veiklos tobulinimo perspektyvas ateityje.
Atstovo spaudai pareigos apima:
1. Reklamą.
2. Nuolatinių ryšių su žiniasklaida palaikymą.
3. Visuomenės nuomonės tyrimą apie organizaciją.
4. Spaudos konferencijų organizavimą.
5. Bandymą paveikti valdančiuosius sluoksnius tikintis kad bus leidziami įmonei palankūs įstatymai.
6. Visuomeninius kontaktus tai yra politines švietimo aptarnavimo funkcijas.
Atstovas ryšiams su žiniasklaida priklauso įmonės informaciniam skyriui.
2.4 Vidinės ir išorinės komunikacijos įmonėje aprašymas
Komunikacija yra platesnė sąvoka nei vien ttik pasikeitimas informacija. Žmonės keičiasi ir jausmais, mintimis, ketinimais. Komunikaciją organizacijoje visuomet sąlygoja ir grynai žmogiškas aspektas: noras, ar nenoras komunikuoti, simpatijos ir antipatijos ir pan. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kas tai per procesas, kaip jis vyksta ir ką daryti, kad jis būtų efektyvesnis.
Informacija, jos cirkuliavimas organizacijoje yra vienas iš organizacijos veiklos efektyvumą lemiančių veiksnių. Problemos ir sunkumai iškyla tuomet, kai organizacijos personalui pritrūksta informacijos. Kiekvienas organizacijos sėkmė priklauso nuo jos galimybių apdoroti ir valdyti informacijos srautus.
Komunikacijos įmonėje yra skirstomos į dvi rūšis:
1. Vidinė komunikacija vyksta organizacijos viduje. Pirminė vidinių komunikacijos kanalų organizacinė funkcija yra suteikti galimybę vykdyti ir koordinuoti formalias užduotis (pateikti darbuotojamms darbo instrukcijas, nurodymus, informaciją apie darbo įvertinimą, darbo veiklos koordinavimą, skatinant grįžtamąjį ryšį tarp skirtingų organizacijos hierarchijos lygių). Vidinė komunikacija organizacijoje gali būti suprantama kaip pasidalijimas žiniomis tarp oganizacijos narių arba kaip organizacijos narių tarpusavio sąveika siekiant tam tikro tikslo. Vidiniais organizacijos kanalais užtikrinamas oranizacijos funkcionavimo stabilumas. Vidinė komunikacija tai pagrindinė vadovo darbo priemonė pokyčiams įgyvendinti. Tik kažkodėl labai dažnai silpna vidinė komunikacija pasmerkia visas vadovybės pastangas įgyvendinti pokyčius ar įtakoti darbuotojus. Geriausi sprendimai neduoda rezultatų, nes buvo nevykusiai pristatyti. Puikiausia vadovų strategija privers darbuotojus jaustis miglotai, jei ji nebus gerai paaiškinta. Galiausiai sprendimai gali bbūti nevykę, nes esminę informaciją žinojo darbininkai, kurių nuomonės niekas neklausė.
2. Išorinės komunikacijos perduodama informacija tarp konkrečios organizacijos ir išorinės aplinkos. Tokia komunikacija vyksta reklamuojant, pateikiant užsakymus, keičiantis informacija, pateikiant duomenis ir ataskaitas apie metų veiklą kitoms organizacijoms, valdžios organams, formuojant visuomenės nuomonę, atsakant į piliečių laiškus (prašymus, skundus, pretenzijas ir kt.). Efektyvi išorinė komunikacija formuoja pozityvų organizacijos įvaizdį. Organizacijos privalo atsižvelgti ir iš anksto numatyti rinkos, varžybų, prekių platinimo, komunikacijos technologijų pokyčius, taip pat socialinę ir technologinę aplinką. Didelės rinkos susiskaido į daug smulkių vienetų; distribucijos sistemos tampa įvairesnės ir išsišakoja; klientai pageidauja, kad prekių būtų galima įsigyti tiesiai per internetą, naudojant elektroninius katalogus ar telefoninį marketingą; produktų permąstymo metu reikia atsižvelgti į produktų dizainą ir distribucijos sistemą. Šie pasikeitimai reikalauja, kad organizacijos patikrintų savo organizacinę ir komunikacijos strategijas, o esant reikalui drastiškai jas keistų. Įmonės susiduria su naujomis problemomis, kurių nebegalima spręsti remiantis senais sėkmės receptais. (www.speros.lt)
2.5 Informacijos pateikimo šalies žiniasklaidai pavyzdžiai
Korespondencija – tai trumpa žinutė laikraštyje, žurnale ar kitame periodinės sapudos šaltinyje. Korespondencijos dėka galima informuoti plačiają visuomenę apie įmonės veiklą jos siekius, tikslus. Tokiai įmonei kaip AB „Lietuvos energija“ yra labai svarbu kad visuomenė gerai suvoktų jos veiklą ir tikslus.
Reklaminis straipsnis – reklaminiu straipsniu
siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į įmonės kuriamą produktą ar teikiamą paslaugą. Paveikti žmones, kad uzsisakytų reklamuojamą paslaugą ar pirktų reklamuojamą produktą.
Interviu – tai pokalbio su įžymiu žmogumi aprašymas arba kitais visuomenės veikėjais kurių pasakyti žodžiai ar suteikta informacija gali sukelti visuomenės susidomėjimą. Interviu dažnai būna imamas iš galingų korporacijų įmonių atstovų žiniasklaidai, siekiant išsiaiškinti apie įmonės veiklą.
3. Spaudos konferencijos organizavimas
Spaudos konferencija – tai susirinkimas, į kurį visuomenei žinomi asmenys kviečia žurnalistus, norėdami pranešti svarbių naujienų, išreikšti savo nuomonę ir atsakyti įį žurnalistų klausimus. Žiniasklaidai išsiunčiant kvietimus nurodoma renginio tema, data, laikas, vieta, kalbėtojų vardai ir pavardės bei tematika. Informacija turėtų pasiekti adresatą likus 7-10 iki spaudos konferencijos. Likus dienai iki renginio, dera dar kartą paskambinti ir priminti. Spaudos konferencijos laikas neturėtų sutapti su kokiu kitu svarbiu renginiu, vykstančiu tuo pat metu ir galinčiu atitraukti žurnalistų dėmesį.
Patartina užregistruoti atvykstančius žurnalistus ir įteikti jiems rinkinį spaudai. Jei būtina, spaudos konferencijai reikia parengti vaizdins priemones. Tai gali būti skaidrės, plakatai, kartais net vvaizdajuostė.
Kvietimas į spaudos konferenciją
Konferencijos scenarijus:
11.00 – 11.20
Žurnalistų registracija
11.20 – 11.25
Imonės generalinis direktorius tars įžanginį žodį.
5 min.
11.25 – 11.40
Konferencijos pristatymas
Rymantas Juozaitis
15 min.
11.40 – 12.00
Klausimai – atsakymai
Rymantas Juozaitis, Valdybos pirmininkas Jurgis Vilemas,
20 min.
12.00 –– 14.00
Furšetas
Konferencijos scenarijus
3.1 Imonės atstovų kalba konferencijos metu
Įmonės atstovų kalba yra viešas pranešimas,turintis įžangą, dėstymą, išvadas ir pabaigą. Jame gali būti naudojamo ir vaizdinės priemonės.
Kalba turėtų būti kuo paprastesnė. Mintis rekomenduojama dėstyti logiškai, nuosekliai pereinant nuo vieno klausimo prie kito. Svarbu kontroliuoti savo balsą, jo tembrą, tikslingai naudoti akcentus. Ypatingą dėmesį reikia skirti išvaizdai – tvarkinga apranga, malonus kūno aromatas, nepriekaištinga šukuosena. Pirmam įspūdžiui svarbi kalbėtojo laikysena, veido išreiška, rankų judesiai.
Dažniausiai pasitaikančios viešos kalbos klaidos: per nustatytą laiką nespėjama pasakyti visko, kas numatyta, neužmezgamas ir nepalaikomas grįžtamasis ryšys su auditorija, kalbos neišbaigtumas ir t.t. Labai svarbu kad kalbantysis nesijaudintų jaustų publiką ir kalbėtų nevirpančiu balsu, nemosikuotų rankomis, bei neatlikinetų kitų nevalingų veiksmų kuriuos sukelia jaudulys.
Kalba AB „Lietuvos energija“ ggeneralinis direktorius Rymantas Juozaitis:
Laba diena, gerbiami žiniasklaidos atstovai.
Kaip žinote artimiausiu metu pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai turi būti uždaryta Ignalinos atomine elektrinė, kuri ir sudaro pagrindą elektors tiekimo sistemoje. Ignalinos atominė elektrinė iki šiol tiekia elektros energiją visai lietuvai, todėl uždarius abu jos blokus iškils nesklandumų tiekiant elektrą. Nes kitos lietuvos elektrinės yra nepajėgios teikti elektros energiją visai lietuvai, todėl iškyla būtinybė ieškoti kitų energijos šaltinių, kaip žinote labai daug kalbama apie alternatyvios energijos šaltinius tai yra raginama kurti hidro eelektrines bei statyti vejo jėgaines ir naudoti kitus ekologiškus energijos šaltinius, tačiau šie energijos šaltiniai yra gana nepajėgūs aprūpinti elektros energija visą Lietuvą taip pat sukelia nepatogumų jų eksplotacija, nes norint pastatyti tokias elektrines reikia daug vietos, taip pat statant hidroelektrines iškyla nesklandumų ieškant sraunių upių ir jų veikla gali pakenkti gyvajaj upių faunai. Todel Lietuvoje labai intensyviai naujos atominės elektrinės statymo projektas, žinoma pastatyti vienos elektrinės veikiausiai neužteks, nes dabartinės uždaro tipo atominės elektrinės yra palyginus gerokai mažesnio galingumo nei atviro tipo Ignalinos atominė elektrinė. Ignalinos atominė elektrinė yra galingiausia pasaulyje, tačiau visiems kelia nerimą jos saugumas, todel pastačius naujo tipo elektrinę būtų kurkas saugiau. Kaip žinote atominė energija yra ekologiškai švari ir gana efektyvi jos naudingumo koeficientas yra didžiausias todel ir jos kaina klientams yra prieinamiausia ir patraukliausia. Mūsų įmonės vienas pagrindinių tikslų ir yra, kad klientas būtų patenkintas tuo yra suinteresuota ir Lietuvos vyriausybė
žinoma atominės energijos priešininkai ir skeptikai teigia jog elektros energija galime importuoti, tačiau tai būtų nepalanku mūsų įmonei, Lietuvos vyriausybei ir klientui, nes elektrą eksportuojanti įmonė gali nustatyti jai palankius tarifus šitaip pakeldama elektros paslaugų kainą.Taip pat Lietuvos energetikos sistema būtų priklausoma nuo kitos šalies ekonominės ir politinės padėties, iškilus politiniams nesutarimams gali atsitikti ppanašiai kaip atsitiko su naftos importavimu iš Rusijos, elektors tiekimas gali būti nutrauktas.
3.2 Pasiruošimas galimiems klausimams ir atsakymams
Kiekvienos spaudos konferencijos metu yra užduodami klausimai susiję su spaudos konferencijos metu nagrinėta tema. Mes pateikiame keletą galimų klausimų ir atsakymų:
1. Kas vykdytų šį projektą?
Šio projekto įvykdymui ketinama samdyti Prancūzijos specialistus. Jų kompetencija šioje srityje yra neabejotina, kadangi Prancūzijoje labai populiari atominė energija.
2. Gal galėtumėte įvardyti kelis pagrindinius skirtumus tarp Ignalinos atominės elektrinės ir modernios atominės jėgainės?
Na visų pirma skiriasi generatorių galingumai, o pagrindinis skirtumas tai, kad Ignalinos atominė elektrinė, kaip ir cernobilio yra atvrio tipo tai yra avarijos atveju tarsi garai iš atviro katilo radioaktyviosios daleles pasklistų į aplinką, o naujo tipo jegainės yra uždaro tipo ir avarijos atveju poveikis aplinkai nebūtų toks fatališkas.
3. Jūs kalbate, kad ši energija būtų pigesnė klientui bet už šio projekto įgivendinimą mokėtų būtent mokesčių mokėtojai.
Žinoma tai kainuotų mokesčių mokėtojams, bet mes tikimės, kad galbūt šį projektą parems Europos Sąjunga, beto ši elektrinė per ilgą laiką mokesčių mokėtojams ir Lietuvos valstybei tikrai atsipirktų.
4. Koks likimas laukia valstybių importuojančių elektros energiją iš Lietuvos?
Kolkas į šį klausimą negaliu atsakyti nes projektas vis dar svarstomas.
5. Kas atsitiktų jūsų įmonei, jeigu šis projektas nebūtų patvirtintas?
Žinoma mūsų įmonės vaidmuo, Lietuvos energetikos sistemoje svariai sumažėtų, bet neišnyktų. KKažkas vistiek tures būti atsakingas už energijos tiekimą Lietuvos gyventojams.
6. Kas laukia jusų įmonės darbuotojų ateityje jeigu projektas nebus patvirtintas?
Įmonė prisiima atsakomybę už darbuotojų ateitį, bus rengiami kvalifikacijos kėlimo kursai, o nebereikalingiems specialistams išmokamos išeitinės kompensacijos.
7. Kodel jums nemordenizamus ir nepraplėtus senų hidroelektrinių, tokių kaip kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno marių hidroelektrinė?
Jų galingumas vistiek nebūtų pakankamas, o ju praplėtimas sukeltų ekologinių problemų.
8. Koks Lietuvos vyriausybės vaidmuo šio projekto parengime?
Lietuvos vyriausybės vaidmuo būtų lemiamas, Lietuvos vyriausybė priimtų sprendimą ar galima vygdyti šį projektą taip pat rūpintūsi lešomis šiam projektui įgyvendinti.
3.3 Furšeto (kokteilio) priėmimas
Furšetui stalas dengiamas patalpos viduryje, jei patalpa pakankamai didelė ir visi svečiai turės galimybę prieiti prie stalo iš visų pusių, o mažesnėje patalpoje stalai gali būti dengiami prie sienų – tada svečiai prie stalų prieina iš vienos pusės. Kad svečiams būtų patogu vaišintis stovint, stalai turėtų būti šiek tiek aukštesni nei įprastai. Stalo plotis turėtų būti 1,2 – 1,5 m, kad būtų lengvai pasiekiami visi patiekalai. Stalai dengiami ilgomis staltiesėmis, kurių kraštas 7-10 cm nuo grindų.
Stalo serviruotė gali būti derinama prie pageidaujamos šventės spalvinės gamos ar įmonės ženklo spalvų, tačiau reikia atsižvelgti ir į pobūvio patalpos interjerą, kad stalo serviruotė nesudarytų neskoningo kontrasto patalpos sienų spalvai. Prie tamsių sienų
geriau derinti baltos ar tinkančios pastelinės spalvos staltieses. Taip pat turėkite omenyje, kad raudona, oranžinė, balta ir žalia spalva skatina apetitą, o juoda, mėlyna ir geltona – jį slopina. Nepatartina derinti žalios ir mėlynos, mėlyno ir juodos, žalios ir geltonos spalvų.
Ant furšetinių stalų atskiromis salelėmis dedamos lėkštės ir įrankiai. Dažniausiai naudojamos tik šakutės, nes vien pobūvio pavadinimas (furšetas prancūziškai reiškia „su šakute“) sufleruoja pateikimo būdą.
Šaltieji patiekalai ir užkandžiai pateikiami supjaustyti, o padėklai su patiekalais gali būti išdėstomi keliais lygiais, ttoliau nuo stalo kraštų. Jei nėra staliukų, furšetinio stalo kraštai paliekami laisvi, kad svečiai galėtų pasidėti lėkštes. Ant stalo gali būti sudedamos taurės su vynu, gaiviaisiais gėrimais. Svečių patogumui reikėtų pasirūpinti ir specialiais taurių laikikliais, kurie tvirtinami prie užkandžių lėkštės. Taip svečiui patogiau vaišintis, neieškant, kur pastatyti taurę su gėrimu.
Užkandžiai, gėrimai, indai, valgomieji įrankiai, servetėlės turėtų būti išdėstomi taip, kad svečiams būtų patogu, nereikėtų grūstis prie vieno stalo galo. Geriausia indus bei įrankius ir patiekalus išdėstyti simetriškai ant stalo nnuo stalo vidurio: vienodai iš kairės ir iš dešinės. Gėrimai taip pat gali būti patiekiami ir ant atskirų staliukų, kur pastatomos atitinkamos taurės ir atkimšti gėrimų buteliai. Gėrimus svečiams įpila padavėjai.
Furšeto pradžioje šeimininkai stovi prie įėjimo į salę ir sutinka ssvečius, o aptarnaujantis personalas pasiūlo taurę šampano ar aperityvo. Kai atvyksta paskutinis, garbingiausias, svečias, šeimininkas visus pakviečia vaišintis. Vaišės gali būti pradedamos ir šeimininkui paskelbus pirmąjį tostą.
Furšeto etiketo taisyklės
Furšeto metu ypač išryškėja vaišių etiketo neišmanymas, nes svečiai vaišinasi stovėdami. Toks būdas daugeliui neįprastas, tad pasitaiko daugiau klaidų. Būtina pirmiausia išmokti naudotis įrankiais, kuriais įsidedamas maistas, taip pat skirtingam maistui naudoti tinkamais įrankiais – jei ledus valgysime mentele, skirta ikrams dėti ar salotų šaukštu bandysime įdėti damai gabalėlį kepsnio, tai atrodys mažiausiai neelegantiška. Nors furšeto metu kiekvienas svečias pats įsideda maisto, tačiau mandagu patarnauti damai.
Svečias, priėjęs prie furšetinio stalo, paima į ranką servetėlę, po to lėkštutę, į ją pasideda šakutę, kurią prilaiko didžiuoju kairės rankos pirštu. Įsidėjęs patiekalo į lėkštę ssvečias nueina nuo stalo, užleisdamas vietą kitam svečiui – jokiu būdu nevalgoma prie pat furšetinio stalo, trukdant praeiti kitiems. Nebūtina prisikrauti pilną lėkštę skirtingų vaišių – prie furšetinio stalo priimta prieiti keletą kartų.
Patartina pradėti nuo žuvies ir daržovių patiekalų, po to, pasiėmus naują lėkštutę ir šakutę, vaišintis mėsos patiekalais. Jei nėra tam skirtų staliukų, panaudoti indai ir įrankiai paliekami ant bendrų stalų. Jei ant vaišių stalų nelieka pripildytų taurių su gėrimais, jų daugiau nebestatoma, o gėrimai nešiojami po salę. <
Ne taip paprasta sėkmingai įpilti į puodelį punšo, nepraliejus nė lašo pro šalį. Patartina kontroliuoti alkūnių padėtį, laikyti jas arčiau kūno, negestikuliuoti, kad neužkliudytumėte kito svečio lėkštės ar neįmerktumėte rankovės į kito svečio lėkštę. Jei netyčia nukrito įrankis, nedera jų ieškoti po stalu. Jei netyčia sudaužėte taurę, mandagiai paprašykite aptarnaujančio darbuotojo, kad sutvarkytų.
Išeidamas iš furšeto svečias atsisveikina tik su šeimininkais. Išeiti galima ir neatsisveikinus, bet tada būtina palikti vizitinę kortelę specialiai tam tikslui padėtoje vazoje ar ant padėklo.
3.4 Spaudos konferencijos išlaidų sąmatos sudarymas
Organizuojamos spaudos konferencijos išlaidas sudaro vietos koneferencijai organizuoti kaina, konferencijos įrangos nuoma, kanceliarijos ir priėmimo išlaidos.
Šioje konferencijoje dalyvauja 70 žmonių.
Spaudos konferencija vyksta viešbutyje „Perkūno namai“, kur po dalykinės dalies organizuojamas furšetas. Už furšeto paruošimą ir aptarnaujantį personalą atsakingas viešbutis „Perkūno namai“.
1. 500 LT. – sales nuoma;
2. 100LT – salės papuošimas (gėlės);
3. 350 LT. – konferencijos įrangos nuoma;
4. 540LT.– kanceliarijos prekės:
• 130LT – rinkinys spaudai;
• 250LT – reklaminiai bukletai;
• 100LT – darbo reikmenys žurnalistams;
• 60LT – vardinės kortelės konferencijos dalyviams
5.1100LT– furšeto išlaidos:
• 700 LT – maistas;
• 400LT – gėrimai.
Bendra suma – 2590LT
II išlaidų sąmatos variantas
Spaudos konferencija vyksta įmonės AB „ Lietuvos energija“ patalpose. Samdoma organizacija „Garduma“ priėmimo paruošimui.
1. 150LT. – salės papuošimas;
2. 540LT.– kanceliarijos prekės:
• 130LT – rinkinys spaudai;
• 250LT – reklaminiai bukletai;
• 100LT – darbo reikmenys žurnalistams;
• 60LT – vardinės kortelės konferencijos dalyviams
3. 1050LT &– kokteilio išlaidos:
• 250LT. – aptarnaujantis personalas;
• 500LT. – maistas;
• 300LT – gėrimai;
Bendra suma – 1740LT
III išlaidų sąmatos variantas
Spaudos konferencija organizuojama centro restorane „Daniela“, kur po dalykinės dalies organizuojmas furšetas.
1. 400 LT. – sales nuoma;
2. 100LT – salės papuošimas (gėlės);
3. 300 LT. – konferencijos įrangos nuoma;
4. 540LT.– kanceliarijos prekės:
• 130LT – rinkinys spaudai;
• 250LT – reklaminiai bukletai;
• 100LT – darbo reikmenys žurnalistams;
• 60LT – vardinės kortelės konferencijos dalyviams
5. 1250LT– furšeto išlaidos:
• 800 LT – maistas;
• 450LT – gėrimai.
Bendra suma – 2590LT
4. Kiti periodinių ryšių su žiniasklaida būdai
Ryšiai su žiniasklaida gali būti nuolatiniai ir periodiniai. Prie periodinių ryšių priskiriami:
• Raštai;
• Pranešimai;
• Reguliari informacija žiniasklaidai;
• Apžvalginiai straipsniai;
• Rinkinys spaudai;
• Įdomus straipnis;
• Įvykis-istorija;
• Autoriniai straipsniai;
• Faktas-lapas;
Kiti.
Mes pateikiame keletą pavyzdžių iš įmonės AB “Lietuvos energija” internetinio portalo skyrelio žiniasklaidai:
Atominės elektrinės Lietuvoje projektas yra įgyvendinamas
2006-10-25
Šiandien, spalio 25 dieną, Vilniuje, trijų energetikos bendrovių vadovai paskutiniame vadovaujančiojo komiteto posėdyje patvirtino galimybių studijos dėl naujo branduolinio reaktoriaus statybos rezultatus.
Šešis mėnesius trukusios galimybių studijos metu buvo siekiama ištirti jėgainės statybos įgyvendinamumą, atsižvelgiant į Baltijos šalių bei ES ekonominius, technologinius, finansinius bei juridinius aspektus. Studijos metu nustatyta, jog naujos atominės elektrinės projektas, atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius, yra įgyvendinamas.
„Šiandien oficialiai baigta naujos atominės elektrinės statybos galimybių studija. Jos rezultatai bus perduoti Baltijos šalių vyriausybėms, parlamentams bei plačiajai visuomenei“ – teigia AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Rymantas Juozaitis.
Tiriant šiuolaikines reaktorių technologijas pprieita išvados, jog yra nemaža pasiūla jau pastatytų ir veikiančių reaktorių, kurie tiktų naujajai elektrinei ir atitiktų šiuo metu taikomus tarptautinius saugos reikalavimus. Remiantis pirminiais įvertinimais, turima Ignalinos infrastruktūra tinkama naujojo reaktoriaus statybai. Studijos rezultatai taip pat parodė, jog perdavimo tinklo galios pakaktų perduoti naujojoje atominėje elektrinėje pagamintą elektrą, atlikus reikalingus tinklo sustiprinimo ir pritaikymo darbus. Trumpalaikiam panaudoto kuro saugojimui būtų galima panaudoti iki šiol naudojamą saugyklą, o sprendimai ilgalaikiam iki šiol bei ateityje panaudoto branduolinio kuro saugojimui bus priimti pagal ES teisės aktų reikalavimus.
Bendrovės Latvenergo vadovas Karlis Mikelsons teigė, jog projektas leidžia išlaikyti dabartinį Baltijos energetikos sistemoje naudojamo kuro įvairovės balansą bei išlaikyti diversifikuotą energijos gamybos šaltinių struktūrą. „Yra nepaprastai svarbu užtikrinti, kad uždarę atominę elektrinę, turėtume pakankamai generuojančios galios ir pajėgtume aprūpinti elektra savo vartotojus“ teigė K. Mikelsons. „Reikėtų atsižvelgti ir į kitus branduolinės energetikos pranašumus- geras kuro tiekimo sąlygas, Kijoto protokolo reikalavimų vykdymą“, – pridūrė K. Mikelsons.
Remiantis galimybių studijos rezultatais, projekto investicijos sudarytų 2,5-4 mlrd. eurų ir priklausytų nuo pasirinktų reaktorių tipo bei skaičiaus.
„Studijos pabaiga bei galimi rezultatai nereiškia, kad sprendimas dėl investavimo jau priimtas“ – komentuodamas atliktos galimybių studijos rezultatus teigė bendrovės Eesti Energia vadovas Sandor Liive. Kol galėsime visiškai apsispręsti dėl
investavimo į naują branduolinę jėgainę, reikia nuveikti nemažai kitų darbų – vesti derybas, organizuoti konkursą“, – vardijo tolimesnius žingsnius S. Liive.
Artimiausiu metu įgyvendinamumo studijos apibendrinanti ataskaita bus pateikta Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybėms bei parlamentams.
Pusę metų trukusi studija buvo vykdoma šių metų kovo 8 d. trijų energetikos bendrovių pasirašyto susitarimo memorandumo pagrindu.
Šalys projekte dalyvavo vienodomis sąlygomis, o bendram vadovavimui ir priežiūrai buvo įsteigtas vadovaujantis komitetas, pakviesti šalių mokslininkai bei tarptautinės konsultacinės bendrovės, tarp kurių – Dresdner Kleinwort, Freshfields bbei Colenco Power Engineering.
Per 2006 metų devynis mėnesius AB „Lietuvos energija“ uždirbo 37,7 mln. litų pelno
2006-10-27
Vilnius, spalio 27 d. Išankstiniais duomenimis AB „Lietuvos energija“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 37,7 mln. litų pelno prieš apmokestinimą. Pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA), siekė 160,8 mln.Lt ir buvo 29,1 mln. litų didesnis negu per tą patį 2005 metų laikotarpį.
Pajamos už parduotas prekes ir atliktas paslaugas siekė 708,1 mln. litų, t.y. 62,2 mln. litų daugiau negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. IIš viso uždirbta 725 mln. litų pajamų. Iš bendro pajamų kiekio 250,1 mln. litų buvo gauta teikiant elektros energijos perdavimo, tranzito ir galios rezervavimo paslaugas, 342,9 mln. litų – parduodant aukciono elektros energiją ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, 115,1 mln. llitų – eksportuojant elektros energiją.
„Pagrindinė pajamų augimo priežastis – sustojus Ignalinos AE planiniam remontui daugiau elektros energijos buvo importuojama ir atitinkamai daugiau parduodama tiekėjams“, – sako AB „Lietuvos energija“ finansų direktorius Rimantas Šukys.
Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina, įskaitant veiklos sąnaudas, siekė 666,1 mln. litų. Iš viso per devynis mėnesius išleista 687,3 mln. litų t.y. 5,2 proc. daugiau negu per atitinkamą praėjusiųjų metų laikotarpį. Didžiąją sąnaudų dalį – 426 mln. litų – sudarė elektros energijos pirkimai. Pasak R. Šukio, sąnaudos išaugo padidėjus elektros energijos importui.
Vykdydama perdavimo tinklo operatoriaus veiklą per sausio – rugsėjo mėnesius įmonė aukštos įtampos elektros tinklais šalies poreikiams perdavė 7 mlrd. kWh elektros energijos – 6,1 proc. daugiau negu per atitinkamą praėjusiųjų metų laikotarpį.
Per ataskaitinį llaikotarpį AB „Lietuvos energija“ užsieniui pardavė 2,1 mlrd. kWh elektros energijos – 0,4 mlrd. kWh mažiau negu per devynis 2005 metų mėnesius. Eksporto pajamų mažėjimą iš dalies kompensavo didesnės pajamos už elektros energijos perdavimą šalyje ir griežtesnė sąnaudų kontrolė.
2006 metų trijų ketvirčių investicijos energetikos objektų atnaujinimui sudarė 85 mln. litų.
AB „Lietuvos energija“ laiku vykdė visus sutartinius įsipareigojimus. Per 2006 metų devynis mėnesius kredito institucijoms grąžinta 157,3 mln. litų paskolų, pasiskolinta 118,2 mln. litų. Šios paskolos buvo naudojamos anksčiau paimtų kreditų rrefinansavimui bei investicijoms. Be to, trumpalaikiam pinigų srautų balansavimui buvo naudojami kreditai sąskaitose.
Išvados
Išanalizavus šią temą paaiškėjo, kad įmonės didelį dėmesį skiria savo įmonės įvaizdžio formavimui, visuomenės švietimui apie jos vygdomą veiklą, tam tikslui pasiekti pasitelkia įvairias priemones ir žiniasklaidos rūšis.
Ryšiams su žiniasklaida palaikyti yra kuriami specialūs padaliniai, kurie yra atsakingi už ryšių su žiniasklaida palikymą domėjimąsi kitų įmonių veikla spaudos konferencijų organizavimą.
Spaudos konferencijų organizavimas ilgas ir daug pastangų bei lėšų reikalaujantis procesas, svarbu gerai jį suplanuoti parengti specialistus kurie mokėtu bendrauti su didžiule auditorija žurnalistų, mokėtų parengti atitinkamas vaišes, kad žiniasklaidos atstovai būtų patenkinti.
Spaudos konferencijų metu žiniasklaida gauna objektyvią informaciją iš pirmų lūpų išvengiant duomenų iškraipymo, taip pat didelę reikšmę turi galimybė paklausti įmonės atstovų konkretesnės informacijos, išsiaiškinti iškilusius klausimus. Žurnalistai gauna galimybę pabendrauti neoficialioje aplinkoje su įmonių vadovais, gauti papildomos informacijos kuri nebuvo aptarta per konferenciją.
Įvadas
Ryšiai su žiniasklaida tai įmonės pastangos sukurti tvirtus ir pastovius ryšius su žiniasklaidos atstovais ir jų dėka palaikyti ryšius su visuomene. Tam yra kuriami specialūs daliniai rengiamos spaudos konferencijos, šie ryšiai labai padeda formuojant įmonės įvaizdį, informuojant visuomenę apie įmonės teikiamas paslaugas ir gaminamą produkciją.
Siekdami gerai ir objektyviai išanalizuoti ryšius su žiniasklaida pasirinkome vieną iš didžiausių Lietuvos įmoniu AB „Lietuvos energija“.
Pagrindinė darbe nnaudota medžiaga buvo imta iš šios įmonės portalo iš kitų buvusių pirmakursių darbų. Darbe pateikiama viena schema paimta iš www.speros.lt. Pateikiamas pakvietimo į spaudos konferenciją pavyzdys, bei jos schema.
Darbą sudaro 20 puslapių.
TURINYS
ĮŽANGA……………….4
1.Trumpa įmonės charakteristika……………5
2.Ryšių su žiniasklaida padalinys OVS…………6
2.1. Įmonės OVS…………….6
2.2. Ryšių su žiniasklaida padalinio struktūra…….8
2.3 Įmonės atstovo spaudai pareigybinė instrukcija..8
2.4Vidinės ir išorinės komunikacijos įmonėje aprašymas
…..9
2.5 Informacijos pateikimo šalies žiniasklaidai pavyzdžiai…….11
3. Spaudos konferencijos organizavimas………..12
3.1 Imonės atstovų kalba konferencijos metu ………..13
3.2 Pasiruošimas galimiems klausimams ir atsakymams ……15
3.3 Furšeto (kokteilio) priėmimas ……….16
3.4 Spaudos konferencijos išlaidų sąmatos sudarymas……..18
4. Kiti periodinių ryšių su žiniasklaida būdai…..18
IŠVADOS……………………21
LITERATŪRA……………..22
Literatūra
1. www.speros.lt
2. www.lpc.lt
3. www.anonsas.lt
4. www.heritage.lt
5. www.delfi.lt
