Turkijos etiketas

Turkija

Yra daug šalių, galinčių pradžiuginti saule, jūra ir ramiais paplūdimiais, tačiau niekur pasaulyje nerasite tokios kultūrų įvairovės kaip Mažojoje Azijoje. Šventyklos, amfiteatrai, kapavietės, mečetės, tiltai, tvirtovės, pilys – visa tai įvairiausių senovės kultūrų palikimas. Hititai, jei galėtų, pašnibždėtų Jums, kaip jie didžiavosi sudarydami pirmą žmonijos istorijoje taikos sutartį. Frygai galėtų išduoti Karaliaus Mido paslaptį, sielvartaujantys Trojos gyventojai paaiškintų, kodėl jie pralaimėjo karą; Anatolijoje gimęs Šv. Paulius pakviestų sekti jo misijos keliais; osmanai papasakotų, kaip jie buvo sužavėti magiškąja Sofijos bbažnyčia.

O šiuolaikinės Turkijos gyventojo šiandien galite paklausti, kaip jis didžiuojasi beveik prieš šimtmetį įvykusia revoliucija ir savo Šalimi.

Šiandien Turkija – tiltas tarp Europos ir Azijos. Tai jaunų žmonių šalis: daugiau nei 20 % šalies gyventojų – jaunimas iki 20 metų. Tačiau senieji papročiai ir tradicijos yra išsaugotos ir puoselėjamos toliau. Nacionalinė muzika ir šokiai neprarado savo reikšmės šiuolaikiniame gyvenime, ir daugelyje vietų galima pamatyti nacionaliniais drabužiais pasipuošusius vietos gyventojus, pasidžiaugti jų atliekama muzika ir šokiais.

Turkija – gyvos kultūros ir senovės ccivilizacijų šalis. Vieną kartą joje pabuvojus, norisi grįžti čia ir vėl. Poilsio, dieviškos gamtos, istorijos ir kultūros derinys, svetingi žmonės, nebrangus servisas ir europietiškas aptarnavimas.

Geografinė padėtis : Turkija – valstybė Pietvakarių Azijoje ir Pietryčių Europoje, tarp Juodosios ir Viduržemio jūrų. 997 % teritorijos yra Azijoje ir 3 % teritorijos – Europoje. Pietuose Turkija ribojasi su Sirija ir Iraku, rytuose – su Iranu, šiaurės rytuose – su Armėnija, Gruzija ir Azerbaidžanu, šiaurės vakaruose – su Bulgarija ir Graikija.

Plotas : 780 tūkst. km²

Klimatas : Egėjo ir Viduržemio jūrų pakrantėms būdingas tipiškas Viduržemio jūros klimatas: karšta ir sausa vasara, švelni ir lietinga žiema. Maudymosi sezonas pietinėje Egėjo jūros dalies ir Viduržemio jūros pakrantėse trunka nuo balandžio iki spalio mėn.

Juodosios jūros pakrantėje klimatas drėgnas subtropinis: karštos vasaros ir vėsios žiemos.

Sostinė : Ankara (4 mln. gyventojų)

Miestai : Stambulas (12 mln.), Izmiras (2,7 mln.), Adana (1,9 mln.), Antalija (1,1 mln.), Bursa (1,6 mln.).

Valstybinė santvarka : Pilnas pavadinimas – Turkijos Respublika. Valstybės vadovas – prezidentas. AAdministraciniu atžvilgiu šalis suskirstyta į 75 provincijas (ilus).

Valiuta : Turkiška lyra. Cirkuliuoja 10 000 000, 5 000 000, 1 000 000, 500 000, 250 000, 100 000, 50 000 nominalų banknotai bei 250 000, 100 000, 50 000 lyrų vertės monetos.

Gyventojai : Šalyje gyvena virš 75 mln. žmonių.

Kalbos : Valstybinė kalba – turkų. Taip pat vartojamos anglų, kurdų, arabų kalbos.

Religija : Islamas. Didžioji dauguma tikinčiųjų – musulmonai sunitai (99 %).

Verslo ir kultūros ryšiai.

Prieš keliatą metų Lietuva Turkijoje buvo visiškai nnežinoma. Eiliniams gyventojams Lietuva asocijavosi su Australija ar Balkanais. Kita vertus, surengus ne vieną interviu ar laidą televizijoje, pastaraisiais metais spaudoje pasirodžius nemažai straipsnių apie Lietuvą, susilaukiama vis didesnio turkų susidomėjimo. Didelio atgarsio susilaukė televizijos laidos, kuriose pristatėme lietuviškus patiekalus, aptarėme moterų gyvenimo būdą, lietuviškus papročius bei tradicijas. Daug skambučių sulaukėme po specialios 50 minučių turkų žurnalistės parengtos laidos apie Lietuvą bei interviu su prezidentu Valdu Adamkumi. Laida buvo kartojama. Interviu buvo išspausdintas spaudoje, o netrukus pasirodys ir knyga. Po šios laidos atsirado daug norinčių Lietuvoje apsilankyti.

Be kita ko, buvo surengta Lietuvos tapytojų parodą, kurioje pristatyti 47 darbai ir išleistas katalogas. Ekspozicijos pristatymas sutapo su prezidento Valdo Adamkaus vizitu. Tuo pačiu metu, diriguojant Martynui Staškui, “Aidoje” Ankaros teatro scenoje dainavo 6 Lietuvos operos ir baleto teatro solistai. Pernai 5-iuose Turkijos miestuose pristatėme 33-jų Lietuvos grafikų 90 darbų ir išleidome katalogą. Parodą, kurią atidarėme drauge su Turkijos kultūros ministru, iš dalies finansavo Turkijos kultūros ministerija ir privatūs rėmėjai. Šiuos darbus atvežė ir pristatė pati galerijos “Kairė, dešinė” direktorė Eglė Vertelkaitė. Mersino miesto galerijoje man pačiai ant sienų kabinant paveikslus, galerijos direktorius juokaudamas prasitarė norįs mane įdarbinti. Taigi mūsų darbas nėra vien rožės, tenka daug ką daryti ir savo rankomis.

Itin sėkmingai TTurkijoje buvo pristatomas mūsų šalies muzikinis gyvenimas. Prieš dvejus metus Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras dalyvavo trijuose baigiamuosiuose Ankaros klasikinės muzikos festivalio koncertuose. Dirigavo maestro Juozas Domarkas. Noriu pridurti, kad per pastaruosius trejus metus maestro Turkijoje su šios šalies orkestru koncertavo dažnai ir labai sėkmingai.Užpernai jis dirigavo Turkijos simfoniniam orkestrui Aspendos festivalio atidaryme. Šis festivalis, vasarą vykstantis didžiuliame ir įspūdingame romėniškame amfiteatre, vienas garsiausių Europoje. Amfiteatras pastatytas prieš 1800 metų ir atkastas tik prieš du dešimtmečius. Amfiteatre kasmet vyksta tarptautiniai operos ir baleto festivaliai. Kai pirmą kartą apsilankiau šiame amfiteatre ir sužinojau apie tuos festivalius, iškart pagalvojau, kad jame turėtų pasirodyti ir mūsų Operos ir baleto teatras. Ši mano svajonė šįmet išsipildė. Liepos 6-ąją, Valstybės ir Mindaugo karūnavimo dieną, teatro baleto trupė kartu su visu mūsų orkestro sąstatu šiame festivalyje parodė baletą “Romeo ir Džiuljeta”.

1931 metais tarp Lietuvos ir Turkijos pasirašyta draugingumo sutartis ne tik pasitarnavo kaip pagrindas Turkijai nepripažinti Lietuvos aneksijos, bet ja remiamės ir dabartiniame darbe.

Galiu akcentuoti, kad Lietuvos atžvilgiu Turkija nusiteikusi labai draugiškai. Pastaruoju metu vyksta labai aktyvūs politiniai ryšiai, yra daug vizitų. Šiemet balandį įvyko Turkijos prezidento vizitas Lietuvoje, prieš dvejus metus mūsų šalyje lankėsi Turkijos užsienio reikalų ministras, parlamento pirmininkas, prieš trejus metus Lietuvos RRespublikos prezidentas Valdas Adamkus lankėsi Turkijoje, o pernai rudenį oficialaus vizito buvo atvykęs KA ministras L.Linkevičius. Šiemet dar planuojami Turkijos gynybos ministro bei Lietuvos Seimo vadovo Turkijoje vizitai. Labai svarbu užmegzti kuo glaudesnius ryšius tarp abiejų šalių parlamentų. Mūsų Seime yra Lietuvos-Turkijos draugystės grupė, tokia pat draugystės grupė yra ir Turkijos parlamente. Šių grupių vizitai numatomi ir ateityje.

Šiemet Turkijoje lankėsi Seimo Nacionalinio saugumo komiteto grupė, vadovaujama komiteto pirmininko A. Sadecko. Pernai tokias pat funkcijas atliekančių Turkijos parlamentarų grupė buvo atvykusi į Vilnių. Šių metų balandį Ankaroje mūsų iniciatyva buvo surengtos politinės konsultacijos, kurioms vadovavo URM sekretorius G.Čekuolis. Tokie kontaktai labai svarbūs, nes mes suinteresuoti palaikyti kuo glaudesnius ryšius su Turkija, kuri jau 50 metų yra NATO narė.

Maža to, vienas svarbiausių uždavinių, žinoma, yra ekonominis bendradarbiavimas. Nors jis ir nėra labai intensyvus, bet palyginti su Latvija bei Estija gerokai ženklesnis ir intensyvesnis. Su Turkija esame pasirašę laisvos prekybos sutartį, ir mūsų tarpusavio prekybos apyvarta šiemet siekė 120 milijonų dolerių. Lietuvai tai naudinga – mūsų balansas teigiamas. Iš Lietuvos į Turkiją siunčiame kineskopus ir kitų televizijos aparatūros detalių. “Ekrano” produkcija sudaro 90 procentų mūsų eksporto. Iš Turkijos perkame daugiausia džiovintus vaisius, tekstilę. Gerokai sumažėjo vadinamoji krepšinė prekyba. Dėl to buvo

nutrauktas tiesioginis Vilniaus–Stambulo skrydis.

Beje, turkai pripažįsta, kad Gariūnų turgų užtvindžiusios pigios ir ne geriausios kokybės turkiškos prekės pakenkė jų šalies įvaizdžiui. Kita problema ta, kad iš Turkijos galima būtų importuoti šviežių produktų, ypač vaisių, kurie dabar įvežami per Vokietiją, įsivežti labai geros kokybės marmuro, kuris vėlgi įvežamas per Italiją. Neatsitiktinai per pastaruosius metus Turkijoje buvo surengti keturi Lietuvos verslininkų forumai. Savo ruožtu šiemet Lietuvoje lankantis Turkijos prezidentui, kartu buvo atvykę 15 verslininkų. Atsirandant vis didesniam abipusiam susidomėjimui, galėtų būti iintensyvesni ir dvišaliai tiesioginiai prekybiniai ryšiai. Taigi skatinčiau mūsų verslininkus imtis daugiau iniciatyvos, juolab kad, tarkim, Turkijos verslininkus domina lietuviška mediena, tokie jos gaminiai kaip parketlentės, baldai. Nors Turkijos tekstilės pramonė gana išplėtota, bet šioje šalyje galėtų turėti pasisekimą mūsų lino gaminiai. Reikia turėti omeny, kad Turkijos rinka yra moki ir palyginti didelė (65 mln. gyventojų).

Laiko naudojimo savitumai.

Bankai dirba iki 17 val. Parduotuvės paprastai dirba nuo 9.00-13.00 val., ir nuo 14.00 – 19.00 val. Mažos parduotuvės ir turistinės firmos kartais ddirba net iki 24 val. arba kol neišeina paskutinis klientas. Griežtų darbo laiko taisyklų nėra. Diskotekos prasideda tik po vidurnakcio, zodziu, gyvenimas ten verda per visa nakti.

Kaip geriau suprasti turką

Turkai garsėja prabangiais viešbučiais, įmantriomis paslaugomis ir tradiciniu svetingumu. Nors šiuolaikinė TTurkija turi puikią turizmo infrastruktūrą, daugelis turkų vis dar labiau vertina tradicines vertybes – nuoširdumą ir mandagumą.

Sveikinamasis, rankos paspaudimas, apsikabinimas, bučiniai į abu žandus, klausimai „Kaip sekasi? Kaip laikosi šeima? Kaip sveikata? Kaip sekasi darbe?“ yra privalomas ritualas. Paprastai klausimai apie sveikatą ir gerovę yra svarbiausi.

Pašnekovo turko kalba dažnai lydima kreipiniais į Alachą, viliantis, jog jis padės sėkmingai užbaigti reikalus.

Atstumas tarp kalbančiu turkų yra mažesnis nei tarp europiečių: pašnekovai beveik liečiasi vienas su kitu ir tai liudija tarpusavio pasitikėjimą. Susipažindamas turkas jums rodo meilumą ir džiaugsmą. Tai neapsimetinėjimas, tai – tradicija. Toks elgesys vertas musulmono. Musulmonų etiketas pašnekovui draudžia atsakyti tiesiai ir kategoriškai. Turkai pašnekesio metu vengia skubotumo ir sumaišties. Jie stengiasi išlikti savimi ir to paties nnori iš kliento.

Prekybos sutartis turkui visada mažytis spektaklis. Šioje srityje turkų ir europiečių nuomonės išsiskiria. Norintis sudaryti sutartį turkas tampa pačiu meiliausiu. Pirmoji pasakyta kaina visada truputėlį didesnė. Pasakęs didesnę kainą prekės savininkas ima šią prekę girti. Pirkėjas stengiasi kainą sumažinti. Derėdamiesi partneriai gali išsiskirti, po to vėl apsvarstyti prekės vertę, kol bus pasiektas teigiamas rezultatas. Pirkimo procesas dažnai lydimas vaišių: gaiviųjų gėrimų, kavos, arbatos. Jei prieš geriant kavą pasiūlo gaiviųjų gerimų, tai reiškia, kad susitikimas eina į pabaigą.

Apibendrinant, ggalima pasakyti, kad svarbiausias bruožas, vertinamas turkų, ne svečio socialinė padėtis, o jo gyvenimiška situacija. Jeigu rodote lygybę ir pagarbą, beje, ką turkai labai nujaučia, viskas bus puiku.

Turkijos žmonių religijos, elgsenos ir manierų ypatumai.

Žvelgiant iš lingvistinių (kalbinių) arabų kalbos ištakų, žodis “Islamas” reiškia pasiekti taiką – taiką su Dievu, taiką su savimi ir taiką su Dievo kūriniais per nuolankumą Dievui ir įsipareigojimą Jo pamokymams ir vadovavimams.

Islamas nėra nauja religija, bet paskutinė svarbiausios tiesos, kurią Dievas atskleidė per Jo pranašus kiekvienam žmogui, kulminacija ir atlikimas. Penktadaliui viso pasaulio populiacijos Islamas yra ne tik asmeninė religija, bet ir pilnas gyvenimo būdas.

Islamas dažnai blogai suprantamas ir gali net atrodyti egzotiškas kai kuriose šiandieninio pasaulio dalyse. Galbūt taip yra todėl, kad religija nebedominuoja kasdieniniame gyvenime Vakarų visuomenėje; tuo tarpu Musulmonams Islamas yra gyvenimas.

Šeima yra Islamo visuomenės pagrindas. Saugumas ir taika, kurią garantuoja stabili šeima, yra labai vertinami ir laikomi gyvybiškai reikalingais dvasiniam jos narių augimui. Harmoninga socialinė tvarka yra kuriama stabilių vieningų šeimų; vaikai yra branginami ir retai kada palieka namus prieš sukurdami savo šeimas.

Tėvai Islamo tradicijoje yra labai gerbiami.

Motinos yra ypatingai gerbiamos: Qur’an moko, kad, todėl kad mottinos kenčia per nėštumą, gimdydamos ir augindamos vaikus, jos nusipelno ypatingo dėmesio ir gerumo.

Turkai jautrus vvyrai, isvyde sviesiaplaukes merginas visaip kaip demesi reiškia.

Aprangos reikalavimai.

Siekdami tinkamai atstovauti šaliai ar bendrovei, būtina skirti dėmesio ne tik savo intelektui, bendravimo kultūrai, bet ir rūpintis savo išvaizda, kuriai labai svarbu apranga.

Jeigu norite pasirodyti tvarkingi, gerbiantys save ir kitus, bei gerai jaustis aplinkoje, turite rūpestingai pasirinkti drabužį, kuris atitiktų paros laiką ir aplinkybes. Puošni pokylių apranga byloja apie pagarbą šeimininkams ir svečiams, tačiau pernelyg puošni, neadekvati situacijai apranga verčia jaustis nepatogiai. Apranga turi atitikti tam tikras taisykles: būti labai švari ir tvarkinga, gerai išlyginta, atitikti figūros ypatybes, ūgį, odos ir akių spalvą, amžių ir t.t. Žinoma kaip ir betkurioje kitoje save gerbiančioje šalyje, vyras dėvintis dryžuotą kostiumą, gėlėtus maršknius ir taškuotą kaklaraištį – gero įspūdžio nepaliks. Todėl reikia mokėti pasirinkti ne tik suknelę ar kostiumą, bet ir tinkamai pasirinkti priedus.

Išvados

Kadangi šiandien Turkija – tiltas tarp Europos ir Azijos nesunku suprasti, kad ateityje neišvengiami dalykiniai susitikimai ir verslo sandėriai su šia perspektyvia ir progresuojančia šalimi. Todėl jau dabar privalome domėtis jos kultūra ir tradicijomis tam, kad ateityje deramai atstovautume savo šalį ar įmonę ir tinkamai pasiruoštume vizitui į Turkiją. Nors ši šalis labai išsiskiria savo papročiais ir gyvenimo būdu, tačiau vistiek reikia atsižvelgti į tam tikrus europoje paplitusus etiketo reikalavimus. Net nneabejojam, kad Turkijos rinka bus naudinga ne tik europos sajungos, bet ir lietuvos ekonominiam augimui.