Ukrainos kultūra

UKRAINA

Kelios pastabos apie Ukrainą ir ukrainiečius

Žodis Ukraina reiškia „pasienio sritis“. Ukraina daugelio atžvilgiu buvo siena tarp Europos ir Azijos tiek europiečiams (daugiausia lenkams ir lietuviams keturioloktajame amžiuje), tiek azijiečiams (mongolams dvyliktajame amžiuje, tada turkams penkioliktajame amžiuje). Ukrainiečiai iš tiesų nėra rusai. Jie priešinasi bet kokioms pastangoms sujungti šias dvi tautas (nors Ukrainoje gyvena daugiau rusų, kurie laiko save rusiškais ukrainiečiais ir taip kompliktuoja reikalą). Tačiau ukrainiečiai laiko save Europos kultūros dalimi, trečia didžiausia šalimi Europoje.

Šalies topografija buvo itin svarbus veiksnys jjos istorijoje, kuri savo ruožtu lėmė kultūrą. Viena vertus, tai daugiausia lygumos, ir labai derlingos. Tai labai vilioja į Rytus ir Vakarus per šalį keliaujančius plėšikus. Be to, ir keliauti nesudėtinga. Nėra jokios natūralios apsaugos, todėl iš tikrųjų paprasta galingoms kaimynų kariuomenėms ją niokoti. Jeigu įsivaizduosite buvusią Sovietų Sąjungą, Ukraina buvo jos pietuose. Klimatas šiltesnis (pietinėje dalyje buvo įsikūrusios rusų poilsiavietės). Skiriasi ir žmonių temperamentas. Topografiniai ir klimato veiksniai lėmė žemės ūkio struktūrą, kuri nesirėmė bendra gynyba kaip rusų „mir“. TTodėl individuali ukrainiečių valia buvo daug mažiau priklausoma; jie tokie orientuoti į grupę kaip rusai.

Rusai yra sudėtingi, konfliktiški, linkę į savistabą ir gynybą. Tuo tarpu ukrainiečiai paprastesni, laimingesni, mėgstantys bendrauti ir romantiški. Kaip sakė vienas Ukrainos svečias – jie „minkštesni“. JJie neabejoja dėl savo identiteto, o tai yra svarbiausias rusų bruožas. Jeigu yra ypatinga slaviška našta, kurią ukrainiečiai neša, – tai faktas, kad jie save laiko slavų tikėjimo dvasios saugotojais ir slavų Rytų stačiatikybės tarnais. Kijevas (Ukrainos sostinė) atsirado anksčiau už Maskvą, ir krikščionybė – Rytų stačiatikybė – pirmiausia į slavų, taip pat ir rusų, kraštus atėjo devintajame amžiuje iš Konstantinopolio per Kijevą.

Trumpa istorinė apžvalga

Ukrainiečiai menkai apsaugoti nuo svetimšalių įsiveržimų; jie atnešė stačiatikybę į solavų kraštus. Būtent dėl šių priežasčių jie laiko save istoriniais tikėjimo saugotojais. Ankstyvaisiais viduramžiais lenkai užgrobė Ukrainą, kad stačiatikybę pakeistų katalikybe. Tą patį keturioliktajame amžiuje norėjo padaryti ir lietuviai. Kai nei vieniems, nie kitiems nepavyko, Ukraina buvo priversta gintis nuo turkų ir islamo penkioloktajame ir šešioliktajame aamžiuje. Galiausiai dvidešimtajame amžiuje ukrainiečiai turėjo gintis nuo Rusijos, nors Rusija buvo jų sąjungininkė kovojant su turkais. Tačiau dabar ji mane, kad Ukraina yra jos įtakos zonoje. Komunistinė sistema atnešė autoritarizmą ir ateizmą ir pavertė šią šalį Sovietų imperijos aruodu. Atominė katastrofa Černobylyje buvo dar viena ukrainiečių patirta nelaimė. Šiandien, kaip ir praeityje, jie stengiasi išsaugoti neprilausomybę, įveikti istorinius sunkumus ir sukurti stabilią ekonomiką.

Bendra apžvlga

Politinė sistema

Suverenitetas paskelbtas 1990 m. liepos 16 d.; nepriklausomybė paskelbta 1991 m. rugpjūčio 24 d. Sostinė KKijevas.

Gyventojų 52,2 milijono, iš jų 73% yra ukrainų, 22% rusų, yra žudų (1%), baltarusių, rumunų, lenkų, bulgarų.

Religija ir demografija

Svarbu suprasti: tai, kad neseniai Rusija valdė Ukrainą, pakeitė pastarosios demografinį veidą. Maždaug trečdalis žmonių Ukrainoje kalba rusiškai ir laiko save rusais. Jiems Ukraina nėra savarankiška valstybė, o Rusijos dalis. Čia gimę nerusiški ukrainiečiai dažnai atsisako kalbėti rusiškai ir stengiasi išsaugoti ukrainiečių kultūrą. Šitai Ukrainoje yra labai jautri tema, taip pat kebli ir užsieniečiams.

Kaip ir Rusija, Ukraina yra energinga kultura, nors moterys nėra tokios pavaldžios vyrams. Kartų skirtumai Ukrainoje nėra tokia skaudi tema kaip Rusijos ir Ukrainos etninis skilimas.

Istorinė kova apginti Rytų stačiatikybę nuo Vakarų katalikybės (vadovaujama kazokų, t.y. Ukrainos valstiečių, kuriuos galiausiai pasisavino Rusija) baigėsi bekompromise fundamentalia tikinčiųjų ištikimybe. Ukrainos stačiatikių bažnyčia tapo simboliškiausia, mistiškiausia ir labiausiai ritualine iš visų stačiatikių bažnyčių. Kartu kova atnešė ir katalikybę (šios dvi grupės dažnai nesugyveno: lenkai ir lietuviai atnešė katalikybę per besistengenčius atvesti į kitą tikėjimą jėzuitus. Net ir šiandien katalikai ir jėzuitai atmetami ir gąsdinami Ukrainos stačiatikių.), ir vienintelę unito bažnyčią, kuri seka Rytų stačiatikių apeigas, bet pripažįsta Romos įtaką ir stengiasi užpildyti spragą tarp katalikų ir stačiatikių bažnyčių.

Pagrindinės kulturos kryptys

1) Kaip geriausia žmonėms bendrauti?

PRIKLAUSOMAI AR NEPRIKLAUSOMAI NUO KITŲ? Ukrainiečiai jaučia daug didesnę individualią aatasakomybę ir įtaką priimant sprendimus, nei jų pusbroliai rusai. Grupės gerovė yra individualių veiksmų ir atsakomybės priežastis. Gerai ar blogai, bet viskas priklauso daugiau nuo individo ar jo/jos šeimos nei nuo didesnės grupės.

HIERARCHIJOS AR LYGYBĖS ŠALININKAI? Stiprus struktūros, hierarchijos ir organizacijos poreikis. Ukrainiečiai semiasi stiprybės iš savo Bažnyčios ir visiškai asmeninio vaidmens visuomenėje, pasaulyje, visatoje. Egzistuoja gilus, beveik mistiškas ryšys tarp individualių ukrainiečių ir kosmoso. Ukrainiečiai didžiuojasi savo kultūra. Čia daugiau moterų ir vyrų lygybės nei Rusijje. Giliai gerbiamos moterys ir jų motiniškas vaidmuo visuomenėje. Darbovietėse daug moterų, ir kartais jos gali užimti vienodą padėtį su vyrais.

KAS SVARBIAU – TAISYKLĖS AR RYŠIAI? Didėja visuotinai taikomų taisyklių, sistemų ir procesų reikšmė; mažėja baimė, kad jie bus apgaulingi. Vis dėlto gal svarbesnis jūsų pažįstamas žmogus nei taisyklės ir sistemos. Stiprus ir nacionalizmo jausmas. Dažnai jis yra sprendimų ir veiksmų kriterijus.

2) Pžiūris į laiką

VIENMATIS AR DAUGIAMATIS? Ukraina, kaip ir Rusija, laikosi daugiamačio požiūrio į laiką. Tam daugiau reikšmės turėjo žemės ūkis nei komunistų įtaka.

RIZIKUOJANTYS AR VENGIANTYS RIZIKOS? Egzistuoja konservatyvus ukrainiečio prigimties aspektas. Tai, be abejo, istorinės patirties, žemės ūkio ir tvirtos Rytų stačiatikių bažnyčios įtakos rezultatais. Ukrainiečiams reikia daug informacijos, kad jie imtųsi veiksmų.

ORIENTUOTI Į PRAEITĮ AR Į ATEITĮ? Ukrainiečių išdidumo šaltinis – praeitis. JJų gebėjimas judėti į priekį daugeliu atžvilgių yra rodiklis, kad jie moka semtis energijos iš tradicinių vertybių. Nėra aiškaus ateities plano, bet beveik visuotinai garbinama praeitis.

3) Kaip geriausia žmonėms bendrauti su pasauliu?

AR BENDRAVIMAS PRIKLAUSO, AR NEPRIKLAUSO NUO SITUACIJOS? Ukrainiečiai iš esmės intuityvūs, beveik poetiški žmonės, bet ne tokie emocionalūs kaip rusai. Su jais reikia bendrauti ramiai; žinios paaiškėja iš konteksto, bet jos visada pateikiamos taip, kad būtų aiškus jų poveikis kitiems.

PROCESO AR REZULTATO ŠALININKAI? Ukrainiečiai, matyt, ne tokie asociatyvūs kaip rusai, bet, žinoma, jiems daro įtakos subjektyvi patirtis, kurią jie neseniai įgijo kaip individai, šeima, visuomenė.

FORMALŪS AR NEFORMALŪS? Ukrainiečiai labiau neformalūs ir spontaniški žmonės nei rusai. Tik iš pradžių jie būną santūresni, o vėliau atsipalaiduoja.

Kalba ir pagrindiniai posakiai

Ukrainiečių kalba panaši į rusų kalbą, todėl jie gali susikalbėti vieni su kitais; vis dėlto nerusai ukrainiečiai nelinkę vartoti rurų kalbos, o Ukrainos rusai mieliau kalba rusiškai. Tai visuomenėje nuolat jaučiama. Ukrainiečių kalbai turėjo įtakos lenkų ir lietuvių kalbos, o rusų iš esmės neturėjo. Iš užsienio kalbų populiaresnė vokiečių, paskui anglų, nors apskritai nedaug jas mokančių žmonių. Štai keletas pagrindinių ukrainietiškų žodžių.

dobrihi ranok – labas rytas

dobrihy den – laba diena

dobrihy večer – labas vakaras

prošu – prašau

djakuju – taip, ačiū

djakuju ni – ne, ačiū

Pagarbūs

kreipiniai į vyrus, moteris, vaikus

Ukrainiečiai vadinasi vardais. Jeigu pavardė baigiasi –enko (moterų –enka), tikriausiai žmogus ukrainietis, o ne rusas.

Fizinis sveikinimosi stilius

Ukrainiečiams svarbios vizitinės kortelės. Jei jūsų kortelės antra pusė išversta į rusų kalbą, geriau naudokite neišverstą. Geriausiai tiks tos, kurios išverstos į anglų arba ukrainiečių kalbas.

Bendravimo būdai

Tinkamos ir netinkamos temos

Tinkamos: pirmiausia turite išsiaiškinti jūsų kolegos ukrainiečio aplinką, tik tada pradėti diskusiją apie rusus, ukrainiečių nacionalizmą ir pan. Netinkamos: Antrasis pasaulinis karas, holokaustas, katalikai, lietuviai, jėzuitai, lenkai, Černobylis. Kitaip nei rusai, uukrainiečiai nesistebės, jeigu domėsitės jų šalimi ir sakysite, kad ji jums patinka. Jie garbina Vakarus, todėl jiems bus malsu sužinoti apie jūsų gyvenimą Vakaruose, politikją, ekonomiką ir kultūrą. Taip pat jie stengsis parodyti viską, ką turi geriausia.

Tonas, garsumas, kalbėsena

Ukrainiečiai paprastai kalba švelniai, lėtai, dėmesingai, maloniai, kartais poetiškai.

Fiziniai gestai ir veido išraiška

Ukrainiečiai rodo špygą (nykštys tarp smiliaus ir vidurinio piršto suspaudus kumštį). Ji reiškia „nulį“. Taip parodoma, jog nieko neturima. Špyga nelaikoma vulguria.

Emocijos

Apskritai ukrainiečiai labiau prislopinti nei jų kaimynai rusai.

Metų laikai

Čia iilgos vasaros ir šiltas drėgnas pavasaris.

Valgiai ir gėrimai

Daugeliu atžvilgių pietūs panašūs į pietų Rusijoje. Skirtumas tik tas, kad čia daugiau šviežių daržovių ir vaisių, ypač sezono metu.

Gėrimai ir tostai

Tikras ukrainietiškas gėrimas yra medvika, gaminama iš medaus. Ji dažniausiai atnešama po vvalgio, kartais prieš valgį. Po tostų ir vaišių prasideda šokiai ir dainos. Bus laukiama, kad į linksmybes įsitrauktumėte ir jūs. Padainuokite anglišką dainą. Jeigu ukrainiečiai ją mokės, jie pritrs. Gal jie jums padės net ir nemokėdam dainos. Kiap ir Rusijoje, čia paprastai ant stalo būna du buteliai – degtinės ir mineralinio. Dažnai jie be etikečių. Kai butelis atkemšamas, dažniausiai visas išgeriamas. Atsargiai!

Šventės ir iškilmės

Didžiosios šventės

Ukrainoje veikia Rytų stačiatikių (Julijaus) kalendorius, todėl svarbiausių religinių švenčių datos skiriasi nuo panašių švenčių Vakaruose (kaip Kalėdų ir Velykų). Velykos ir Didžioji savaitė daug svarbesnė už Kalėdas. Yra ir ypatingų patiekalų (pvz., Velykų duona, kepama su kietai virtu kiaušiniu ir moneta viduje). Vardadieniai taip pat svarbesniu už- gimtadienius.

Sausio 1 – Naujieji metai

Sausio 7 – Rytų sstačiatikių Kalėdos

Kovo 8 – Tarptautinė moterų diena

Gegužės 1 – Darbo žmonių šventė

Gegužės 9 – Pergalės diena (Antrojo pasaulinio karo pabaiga)

Rugplūčio 24 – Nepriklausomybė diena

Verslo etiketas

Ukrainoje galite patirti daug pramogų. Čia daugiau restoranų nei Rusijoje. Žmonės linkę per susitikimus vaišintis gėrimais. Nenustebkite, jeigu derybos vyks per priešpiečius ar pietus. Sekite kolegų ukrainiečių pavyzdžiu. Supratę, kad esate vakarietis, ukrainiečiai norės padaryti įspūdį,kad jums verčiau bendradarbiauti su jais negu su rusais. Tačiau vėl kitaip kalbės Ukrainos rusai.

LITERATŪRA

1) Rose Marie Wrede-Grischkat. Manieros ir karjera. VVilnius, 1996. ISBN 9986-405-78-5.

2) Dean Foster. Europos šalių etiketas. Vilnius, 2004. 440 p. ISBN 9955-604-03-4.