Vaiko globos etinės problemos

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

Vaikų globos etinės problemos

KURSINIS DARBAS

Kaunas, 2003

TURINYS

Įvadas………………………..3

Svarbiausios sąvokos…………………3

Truputis istorijos……………..4

Vaikų globos bruožai…………………5

Trumpa statistika……………………9

Vaikų globos etinės problemos…………….9

Išvados……………………….11

Naudota literatūra…………………..13

Priedai………………………..14

Įvadas

Globa – tai piliečių asmeninių ir turtinių interesų teisinė gynimo forma. Juridiškai įteisintos dvi globojimo formos: globa ir rūpyba. (L.Terencova)

Pagal veikiančius Lietuvos įstatymus globa ir rūpyba rūpinasi vietinės savivaldos. Jų funkcijos vykdomos per švietimo įstaigas (asmenų, teismo pripažintų visiškai arba iš dalies nedarbingais, atžvilgiu); per socialinių gyventojų teisių gynimo institucijas (darbingų asmenų, dėl sveikatos būklės negalinčių apginti visų savo teisių).

Globa nustatoma, sskiriama: vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamų materialinių išteklių, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų.

Globos ir rūpybos institucijos, vaikų teisių apsaugos tarnybos ieško tokių vaikų ir paauglių, kurių tėvai žuvo, mirė ar dėl kitų priežasčių negali vykdyti savo pareigų; veda tokių vaikų apskaitą, atsižvelgdami į aplinkybes, skiria jiems tam tikrą globos rūšį, kontroliuoja tolesnį jų gyvenimą pas globėjus, rūpinasi jų auklėjimo, mokymosi sąlygomis. Tačiau ttai padaryti nėra labai lengva ir dažnai iškyla begalės įvairiausių problemų. Todėl mūsų darbo tikslas – aptarti vaikų globos etines problemas bei paanalizuoti konkrečius atvejus.

Iškėlėme tokius uždavinius:

 Išsiaiškinti sąvokas, susijusias su vaikų globa;

 Trumpai aptarti vaikų globos istorinius bruožus;

 Išskirti vaikų globos bruožus: ttikslus, uždavinius, globos nustatymo principus, rūšis, formas ir kt.

 Aptarti galimas vaikų globos etines problemas remiantis konkrečiais atvejais.

Rašant darbą naudota literatūros ir spaudos analizė.

Svarbiausios sąvokos

Vaikų globa organizuojama vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu, LR Civilinio proceso kodeksu, Vaiko globos organizavimo nuostatais (2002 m. kovo 27 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr.45), Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatais (2002 m. balandžio 18 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr.56), Vaiko teisių konvencija, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu bei LR Konstitucija. Toliau šiame skyrelyje pateikiamos, mūsų manymu, svarbiausios sąvokos, susijusios su vaikų globa.

Vaikas – tai žmogus, neturintis 18 metų. Įstatymas numato lygias visų vaikų teises, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, ugdymo savitumų. Tačiau vaikai savo teisių patys atstovauti negali. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai ppagal įstatymą arba valstybė, jeigu tai yra susiję su viešaisiais interesais, gina arba atstovauja jo teisėms. (Vaikų globos organizavimo nuostatai)

Vaiko globa – likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. (Vaikų globos organizavimo nuostatai)

Globėjas – teisėtas globojamo vaiko atstovas, ginantis jo teises ir interesus. Jis paskiriamas vietinių savivaldos oorganų per mėnesį nuo tos dienos, kai buvo sužinota, jog tam vaikui reikalinga globa. (I.Leliūgienė, 2002)

Globojamas vaikas – tai toks vaikas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa. (Vaikų globos organizavimo nuostatai)

Pagal LR Civilinį kodeksą likęs be tėvų globos vaikas – tai toks vaikas, kurio:

• abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs;

• tėvai arba artimieji giminaičiai nežinomi (rastas vaikas);

• turimas vienintelis iš tėvų arba abu tėvai yra dingę ir paskelbta jų paieška;

• turėtas vienintelis iš tėvų arba abu tėvai teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais;

• turimas vienintelis iš tėvų arba abu tėvai nustatytąja tvarka pripažinti neveiksniais;

• tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (pvz., tėvų išvykimo į užsienį);

• tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja arba vengia auginti ir auklėti savo vaikus, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, ir kuris įstatymų nustatyta tvarka paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų);

• nuo kurio radimo dienos per tris mėnesius nenustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai;

• kuris įstatymų nustatyta tvarka yra atskirtas nnuo tėvų;

• kurio tėvams (tėvui ar motinai) įstatymų nustatyta tvarka laikinai ar neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia, t.y. apribotos tėvų teisės.

Truputis istorijos

Vakarų Europoje pirmieji vaikų globos namai kurti 787 m. Milane, seniausi vaikų globos namai – Bergame (įkurti 982 m.), Florencijoje (1061 m.), Romoje (1198 m.). 19 a. pradžioje vaikų globos namų buvo visuose stambiuose Europos ir Amerikos miestuose: Paryžiuje, Venecijoje, Miunchene, Amsterdame ir kt. Rusijoje pirma prieglauda įkurta Novgorode 1706 m.

Kadangi Lietuva ilgus metus buvo carinės Rusijos valdžioje, įdomu pažvelgti, kaip buvo žiūrima į vaikų globą carinėje Rusijoje, kokie veikė įstatymai.

Maskvoje (1764 m.), o vėliau ir Peterburge (1771 m.) veikė vaikų auklėjimo namai, kuriuose tikėtasi išugdyti “naują žmonių rūšį“, vaikus piliečius, “sugebančius tarnauti tėvynei savo darbu. Tačiau to visiškai įgyvendinti nepavyko, nes buvo neįmanoma išlaikyti visus ten patenkančius vaikus iki pilnametystės, be to, buvo labai didelis vaikų mirtingumas, todėl juos atiduodavo į šeimas.

Našlaičių globos reikalus bandė spręsti Jekaterina II, Petras I bei Aleksandras I. Dauguma našlaičių buvo siunčiami maitinimui ir auklėjimui į pasiturinčias valstiečių šeimas. Egzistavo specialus prižiūrėtojų korpusas, kuris turėjo rūpintis tokių vaikų gyvenimu šeimose. (I.Leliūgienė)

Pirmuosius tris 20 a. dešimtmečius Sovietų Sąjungoje labai padaugėjo tėvų globos netekusių vaikų, todėl globa įgijo valstybinį statusą. Tuo metu globa bbuvo ypatinga tuo, kad bet kurį pilietį galėjo paskirti globėju, nepaisydami jo norų, kadangi tai buvo jo kaip visuomenės nario pareiga. 20 a. 4-5 dešimtmetyje sovietinė valstybė galutinai paėmė į savo rankas vaikų globos reikalus.

Iširus Sovietų sąjungai iškilo būtinybė kurti socialines prieglaudas, socialinės reabilitacijos centrus nepilnamečiams, pagalbos vaikams centrus ir kt.

Įdomu pažvelgti iir į kitų šalių patirtį šioje srityje. Pvz., Vokietijoje tėvų globos netekusius vaikus ir paauglius stengiamasi atiduoti į šeimas arba šeimyninius vaikų namus. Taikoma dar viena, mums neįprasta, vaikų globos forma – viename bute gyvena 4-5 vyresnio amžiaus vaikai, o juos prižiūri ir reguliariai lanko socialinis darbuotojas ar socialinis pedagogas. Dažnai šie darbuotojai tokiems vaikams pakeičia tėvus.

Tuo tarpu JAV nuo momento, kai vaikas lieka beglobis, iki jo įkurdinimo naujoje šeimoje, praeina vidutiniškai trys valandos, o vaikai, kurių mamos atsisakė jų gimdydamos, įvaikinami per kelias dienas.

Vaikų globos bruožai

LR Civiliniame kodekse apibrėžti svarbiausi vaikų globos bruožai: tikslai, uždaviniai, globos nutatymo principai, rūšys, formos ir kt. Toliau aptarsime kiekvieną bruožą plačiau.

Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti.

Civiliniame kodekse yra numatyti tokie vaiko globos uždaviniai:

 Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus;

 Sudaryti

vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą;

 Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Vaikų globa nustatoma pagal tam tikrus principus. Tai:

– vaiko interesų pirmumas (jei vaikas nėra labai mažas, atsižvelgiama į jo norus);

– pirmumo teisę tapti globėjais turi vaiko artimieji, giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus;

– vaiko globa šeimoje (jei vaiką nori globoti šeima, jai teikiama pirmenybė);

– brolių ir seserų neišskyrimas (visuomet stengiamasi neišskirti brolių ir seserų, išskyrus atvejus, kai vieno buvimas kartu kenkia kkito gerovei).

Vaikų globos rūšys skirstomos į dvi grupes, pavaizduotas 1 pav.

1 pav. Vaikų globos rūšys (LR Civilinis kodeksas)

Kaip matote iš pateiktos schemos, viena iš globos rūšių yra laikinoji vaiko globa. Tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą.

Vaiko laikinoji globa nustatoma, kai:

 Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma;

 Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai nnegali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių;

 Tėvai arba turimas vienintelis ię tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl kyla pavojus vaiko ffiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų).

Kita vaiko globos rūšis – nuolatinė globa – nustatoma Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.257 straipsnyje nustatytais atvejais pagal Vaiko teisių apsaugos tarnybos arba prokuroro pareiškimą. Ji skiriama be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

Vaikui nuolatinė globa nustatoma, kai:

 Abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs;

 Abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais;

 Vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų;

 Tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius;

 Tėvai arba turimas vienintelis iiš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais.

Nustačius vaiko nuolatinę globą, Vaiko teisių apsaugos tarnyba arba jos įgalioti socialiniai partneriai ne rečiau kaip kartą per metus aplanko globojamą vaiką šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos įstaigoje.

Vaikų globos formos priklauso nuo to, kur globojamas vaikas. Globojamo vaiko šeimoje, šeimynoje ir globos institucijoje išlaikymą reglamentuoja įstatymai. Šios formos pateiktos 2 pav:

2 pav. Vaikų globos formos (LR Civilinis kodeksas)

Vaiko globa šeimoje – ne daugiau kaip penkių vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais –– ne daugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, kai neišskiriami broliai ir seserys.

Vaiko globa šeimynoje – globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip dvylika vaikų) šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta, kai neišskiriami broliai ir seserys, arba mažesnis, jeigu yra globojamas neįgalus vaikas. Šeimynos veiklą prižiūri šeimyną įregistravusios savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri kartą per metus peržiūri šeimynos veiklą dėl jos tęstinumo.

Nustatant vaiko laikinąją globą, šeimynos vaikų globėjas skiriamas savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu). Nustatant vaiko nuolatinę globą, šeimynos vaikų globėjas skiriamas teismo nutartimi pagal Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimą.

Likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Šios institucijos skirstomos į:

 Laikinuosius vaikų globos namus;

 Nuolatinius globos namus;

 Kūdikių namus;

 Internatines mokyklas;

 Šeimyninius vaikų namus.

Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos ir kitokių institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus, privalo apie tai nedelsdami informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pagal vaiko ar savo gyvenamą vietą. Vaiko teisių apsaugos ttarnyba arba jos įgalioti socialiniai partneriai ieško ir parenka vaiko globėją. Tai daroma atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju, jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.249 ir 3.269 straipsnių nuostatomis, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai atitinkamai įtvirtina vaiko globos nustatymo principus ir nustato asmenis, kurie negali būti skiriami vaiko globėju. Taigi, globėju negali būti skiriamas asmuo:

• neturintis dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimas giminaitis;

• pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu;

• nuo kurio buvo atskirtas vaikas;

• buvęs įtėviu (įmote), jeigu jo teisės buvo apribotos dėl to, kad netinkamai atliko savo pareigas arba buvo atskirtas nuo vaiko;

• jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo, įgaliojimai buvo nutraukti;

• teistas už tyčinius nusikaltimus;

• sulaukęs 65 metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip 10 metų vaiką;

• sergantis alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ar kt. ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

Pagal LR Civilinį kodeksą vaiko globėjas, prisiimdamas atsakomybę už globojamą vaiką, turi vykdyti tokias pareigas:

 užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą;

 rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi;

 auklėti vaiką;

 spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis;

 netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams;

 palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar aartimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kt. svarbiais klausimais;

 rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius;

 rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Negalima pamiršti, kad vaiko globėjas turi ne tik rūpintis globojamu vaiku, kruopščiai vykdyti savo pareigas, bet ir turėti tam tikrą atsakomybę. Jis:

 už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka;

 už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Be to, vaiko globėjas neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi, jei tėvai vaikui paliko kažkokį turtą, jis galės juo disponuoti, kai sulauks pilnametystės.

Trumpa statistika

Pasak Lietuvos statistikos departamento, 2002 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 828 tūkstančiai vaikų, t.y. beveik kas ketvirtas gyventojas buvo iki 18 metų amžiaus. Per 2001 m. vaikų skaičius sumažėjo 23 tūkstančiais. 2001 m. gimė 31,5 tūkstančiai vaikų, t.y. 1000-iui gyventojų teko 9,1 gimusiųjų.

Našlaičiai ir beglobiai vaikai – viena iš skaudžiausių socialinių problemų. Vaikų teisių apsaugos tarnybų duomenimis, 2001 m. pabaigoje buvo 13,5 tūkstančių našlaičių ir beglobių vaikų, iš jų 57% buvo globojami šeimose, 3% – šeimynose ir 40% – įvairiose vaikų globos įstaigose. Taigi, kaip matome, vaikų, kuriems reikalinga globa, skaičius yra gan nemažas.

Pasak I.Leliūgienės, dažniausiai valstybės globoj atsiduria vaikai,

sulaukę 7 metų, rečiau nuo 3 iki 7 metų, o mažyliai iki 3 metų sudaro vos dešimtadalį. Tokiu būdu vaikų globos namų auklėtiniais tampa vaikai, psichologiškai susiformavę, su negatyviom nuostatom. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikai, augę be šeimos, atsilieka nuo savo bendraamžių, jie uždaro būdo, sudirgę, jaučiasi nuskriausti dėl tėvų kaltės.

Vaikų globos etinės problemos

Išanalizavus literatūrą, turimus dokumentus bei informaciją spaudoje, išskyrėme dažniausiai pasitaikančias vaikų globos etines problemas, kurių kiekvieną aptarsime plačiau.

Netinkamas globėjų elgesys vaiko atžvilgiu (fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas). Dažnai pprieš globoti paimamus vaikus yra naudojamas smurtas. Dažniausiai pasireiškia fizinio smurto forma, kai vaikas yra mušamas, stumdomas ir pan. Šeimoje, kurios aprašymą pateikiame priede, globotinis dažnai mušamas gumine lazda, diržu, arba tiesiog apkumščiuojamas. Su juo visiškai nesiskaitoma.

Netinkamas vaiko globos pašalpos bei įsikūrimo pašalpos naudojimas. Pašalpa mokama nuo pirmos vaiko globos ar rūpybos dienos, iki baigiasi vaiko globa (sukanka 18 metų, nepilnametis pripažįstamas veiksniu ir pan.). Jei sukakęs 18 metų vaikas tęsia mokslus dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, pašalpa mokama jam pačiam, kkol baigs šią mokyklą ir ją baigus iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, jeigu jis tuo metu nedirba. Pašalpa yra 4 MGL dydžio (kitaip sakant, 500 lt) kiekvieną mėnesį.

Vienkartinė 50 MGL dydžio (6250 lt) pašalpa (dar kitaip vadinama įįsikūrimo pašalpa) skiriama pilnamečiams našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams, kurie buvo išlaikomi valstybės arba kuriems iki 18 metų buvo nustatyta globa. Ji pervedama ne į našlaičio asmeninę sąskaitą, bet pagal tikslinę paskirtį būstui įsigyti arba gyvenamųjų patalpų nuomai, mokesčiams už komunalines paslaugas, įsikūrimui (būstui remontuoti, baldams bei namų apyvokos reikmenims ir kt.), kai našlaitis ar likęs be tėvų globos asmuo turi nuosavybės teise priklausančią ar savivaldybės jam suteiktą gyvenamąją patalpą. Našlaičiai ar likę be tėvų globos asmenys dėl įsikūrimo pašalpos gali kreiptis iki jiems sukaks 25 metai.

Pašalpų, skirtų globojamiems vaikams švaistymas, naudojimas ne pagal paskirtį – dažniausiai Lietuvoje pasitaikanti problema. Visuomenėje yra netgi susidariusi nuomonė, kad vaikai paimami globoti tik dėl pinigų. Tačiau tai nėra išgalvotos istorijos, tokią nnuomonę patvirtina kasdien girdimi faktai. Priede pateikta istorija tai kuo puikiausiai iliustruoja: globėjai išleidžia vaikų pašalpas savo reikalams; už įsikūrimo pašalpą, kuri buvo skirta merginai, nupirko butą ir jį išnuomavo svetimiems žmonės. Už tai dabar gauna papildomas pajamas, kurių nei truputėlio neskiria globotinės poreikiams.

Neužtikrinamas vaikų saugumas. Ši problema ypač aktuali vaikų globos institucijose, kur vaikams neskiriamas pakankamas dėmesys, jie gali daryti ką nori, eiti kur nori ir pan. Kartais susiprantama, kai būna jau per vėlu, kaip, pvz., atsitiko “Tėviškės“ vvaikų globos namuose, kai buvo prievartaujama mergaitė.

Nesirūpinimas vaiko sveikata ir mokymusi. Anksčiau minėtoje šeimoje tiesiog perdėtai rūpinamasi globojamo vaiko mokymusi, tačiau visiškai apleista jo sveikata – sergantis gripu paauglys žiemą vejamas dirbti į lauką, jam neleidžiama dėl ligos praleisti pamokų.

Kitais atvejais dažnai pasitaiko, kad nesirūpinama globotinio mokymosi kokybe, jo rezultatais. Vaikas tiesiog paliekamas likimo valiai.

Netinkamas vaiko auklėjimas. Globėjai gali naudoti netinkamus auklėjimo metodus, pvz., už įvairius nusižengimus mušti ir pan., arba rodo netinkamą pavyzdį (keikiasi, muša sutuoktinį ir kt.).

Trukdymas vaikui bendrauti su tėvais ar kitais artimaisiais. Čia turima omenyje, kai vaikas paimamas į šeimą laikinai globai, nes LR Civiliniame kodekse numatyta, kad tokiais atvejais vaikai gali bendrauti su savo tėvais ar kitais artimais žmonėmis. Tačiau globėjai dažniausiai to nenori ir visaip stengiasi apriboti tokias vaiko teises.

Nesirūpinimas vaiko laisvalaikiu. Jau anksčiau aptartoje šeimoje globotiniai nuo ryto iki vakaro privalo dirbti įvairius ūkio darbus, todėl laisvo laiko jiems nebelieka. Netgi savaitgalį vaikai privalo anksti keltis ir eiti dirbti. Jei kuris nors iš globotinių vakare nori pažiūrėti televizorių, jam liepiama eiti miegoti, ruošti pamokas arba padaryti ką nors naudinga, t.y. padaryti kokį darbą. Šiuo atveju laisvalaikis vaikams tampa tiesiog retu reiškiniu. Taip žalojama vaiko sveikata.

Netinkamas vaiko rengimas tolimesniam gyvenimui. Tokia pproblema dažniausiai iškyla vaikų globos įstaigose, nes čia vaikams suteikiama labai daug, o jiems išėjus į gyvenimą tenka viskuo rūpintis pačiam, kas, dažniausiai, tampa nelabai įmanoma. Tai ypač aktualu be globos likusiems specialiųjų poreikių vaikams (žr. Priedą) Pasak I.Leliūgienės, visko “padavimas ant lėkštutės“ išugdo vaikų komunikacinį bejėgiškumą, padidintą savimonę, vartotojišką nuostatą.

Išvados

 Vaiko globa – likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.

 Anot I.Leliūgienės, vaikai atsiduria globos įstaigose dėl to, kad:

– tėvams buvo apribotos tėvystės teisės,

– vaikai buvo atskirti nuo tėvų teismo ar vaikų teisių apsaugos tarnybų sprendimu,

– jų atsisakė tėvai.

 Moksliniais tyrimasi įrodyta, kad vaikų, netekusių tėvų globos, vystymasis turi daugybę neigiamų ypatumų, paveldėtų iš neigiamos tėvų patirties (girtavimas, amoralus elgesys ir t.t.).

 Tik šeima gali vaikui duoti tai, ko neduos net patys geriausi globos namai – šeimos gyvenimo įgūdžių, tėvų vaidmens šeimoje suvokimą, švelnumą bei meilę, tačiau ne visada globėjų šeimoje vaikas tai gauna.

 Nors pati vaikų globa jau savaime yra geras dalykas, tačiau neretai jos etinės problemos užgožia gerąją globos pusę.

 Sunku prognozuoti, kaip keisis vaikų globos institucijų kiekis ir kokybė ateityje, tačiau viena aišku, kad vaikų globą reikia tobulinti. Pasinaudojus kitų šalių patirtimi, Lietuvoje einama teisinga llinme, tačiau šis procesas paspartėtų, jei valstybė skirtų daugiau lėšų.

Naudota literatūra

Laikinoji sostinė. 2003 m. sausio 18 d. Nr. 12 (2015), p.1

Dagienė E. Už pensiono slenksčio – baugi gyvenimo kloaka. /Laikinoji sostinė. 2003 m. vasario 25 d. Nr.38 (2041), p.1

Leliūgienė, I. Socialinė pedagogika. – Kaunas: Technologija, 2002, p. 306-332

Leliūgienė, I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. – Kaunas: Technologija, 2002, p. 52-55, 327

LR Civilinis kodeksas (patvirtintas 2000 m. Liepos18d. Įstatymu Nr.VIII-1864). Trečioji knyga. – Vilnius: V.Į. Teisinės informacijos centras, 2002, p.264-276

Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės: http://www.lsd.lt

Vaiko globos organizavimo nuostatai

Šeimynų nuostatai

http://www.kaunas.lt/savivalda/administracija/administracija_new/skyriai/vtat.shtml

Priedai

Neišgalvota situacija

Kaimynystėje gyvenanti šeima globoja du vaikus – 15 metų paauglį ir merginą, kuriai dabar jau 20. Vaikai šeimoje apsigyveno prieš 8 metus. Globotinių situacija šeimoje nepavydėtina: jie verčiami dirbti visus ūkio darbus, neturi laisvalaikio, dažnai mušami ar kitaip skriaudžiami. Globėjai ne kartą paauglį mušė gumine lazda. Vasaros metu vaikai nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro dirba lauke: ravi daržus, grėbia šieną, prižiūri gyvulius ir pan.

Už kiekvieną globotinį šeima anksčiau gaudavo po 500 litų, kuriuos visus išleisdavo ne pagal tikrąją jų paskirtį. Šiuo metu mergina įsidarbino, tačiau už tai, kad ji gyvena jų namuose, globėjai atima visą gaunamą algą.

Kai mergina baigė profesinę mokyklą, jai buvo skirta įsikūrimo pašalpa. Globėjai nupirko

vieno kambario butą ir jį išnuomavo svetimiems žmonėms. Dabar jie už tai gauna papildomas pajamas. Mergina norėtų gyventi savo bute, tačiau yra gąsdinama, kad nesugebės viena tinkamai tai daryti.

Vaikų padėtis šeimoje išties siaubinga. Kai apsilanko socialiniai darbuotojai, globėjai sugeba viską gražiai paslėpti ir tiesa neišaiškėja.