Verslas ir karjera
TURINYS
ĮVADAS…………………………3
1. VERSLO APLINKA IR ETIKA…………………………4
1.1. Verslo aplinka…………………………4
1.2. Verslo etika…………………………5
1.3. Etika ir šiuolaikinė vadyba…………………………7
2. KARJERA…………………………8
2.1. Kas yra karjera?…………………………8
2.2. Karjeros modeliai…………………………9
2.3. Karjeros planavimo aspektai………………………..10
2.4 Karjeros formavimas…………………………12
2.5. Karjeros planavimo ir realizavimo proceso etapai……………….12
3. INTERVIU…………………………15
INTERVIU IR SURINKTOS INFORMACIJOS ANALIZĖ………………..21
IŠVADOS…………………………23
LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………24ĮVADAS
Mes įžengėme į XXI amžių, kur viskas vystosi ir skuba beprotišku greičiu. Versle tai ypač aktualu. Kai verslo pasaulis taip greitai auga ir keičiasi sunku suspėti taip greitai prie jo prisitaikyti, todėl mes vis rečiau susimąstome apie moralės normas. Kaip mes elgiamės, ar mes sąžiningi ssu savo kolegomis ir klijantais? Verslo etika turėtų tapti labai aktualia tema verslo pasaulyje.
Verslo etika ne tik kaip disciplina, bet ir kaip sąvoka, yra gana nauja ir dar gerai nesuprantama šiandieninėje Lietuvoje pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu. Tačiau ji nepaprastai svarbi, siekiant sukurti teigiamą ir kartu realų šiuolaikinio verslininko įvaizdį.
Karjeros svarba vis labiau pripažįstama. Kiekvienas vadovas turi sugebėti planuoti savo ir bendradarbių karjerą. Tai būtina sąlyga, siekiant efektyviau panaudoti žmoniškuosius išteklius organizacijos veikloje. Akivaizdu, kad šiais laikais tampa būtinybė ugdyti iišsilavinusius piliečius, turinčius ne tik žinių, patirties bei įgūdžių, bet ir gebėjimų rasti sau tinkamą veiklą, intensyviame gyvenime. Todėl svarbu teikti dėmesį ne tik į profesinį rengimą(si), bet ir į kiekvieno žmogaus pasirengimą karjerai, t.y. ugdyti karjeros kompetenciją: gebėjimus išryškinti ggeriausius savo asmenybės bruožus, atskleisti savo profesinę kompetenciją, savo darbo patirties, įgūdžių ir organizacijos poreikių sąsajas, mokėti bendrauti ir bendradarbiauti su darbdaviu ir darbo partneriais, parengti paraišką darbo vietai užimti ir kt.
Šio darbo tikslas išsiaiškinti kas tai yra verslas, kokia svarba etikos yra versle; išsiaiškinti ir suprasti kas tai yra karjera. Taip pat atlikti apklausti tris respondentus interviu metodu ir pateikti analizę.1. Verslo aplinka ir etika
1.1. Verslo aplinka
Verslo sąvoką daugelis mokslininkų aiškina labai įvairiai. Pavyzdžiui, sakoma, kad verslas – tai organizuotos individų pastangos pagaminti ir pateikti tokį produktą ar paslaugą, kurio reikia visuomenei. Tai susiję ir su visuomenės poreikio patenkinimu ir, be jokios abejonės, siekiu gauti pelno, tenkinant tą poreikį. Kitaip tariant, tai tikslinga individų veikla, siekiant pelno. Ši tikslinga veikla, ssiekiant rezultato, turi būti dinamiška. Tiek norint išsiaiškinti visuomenės poreikius, tiek siekiant juos patenkinti laiku. Todėl galimas toks apibūdinimas:
Verslas – tai aktyvi žmonių veikla siekiant pelno.
Kurti verslą – sudėtinga. Reikia kruopščiai pasirengti, įveikti ne¬mažai sunkumų. Čia omenyje turima verslo aplinka ir jai įtaką darantys veiksniai. Tik turint realios informacijos galima sėkmingai numatyti verslo kūrimo galimybes. Pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, kas (pagal amžių, socialinę padėtį) nori kurti verslą ir kas juos skatina tai daryti. Antai jaunus žmones traukia noras įgyvendinti naujoviškas, neįprastas iidėjas; darbininkus – noras tapti nepriklausomiems, prasi¬mušti gyvenime, pakeisti savo socialinę padėtį; bedarbius – sukurti darbo vietą, valstybės parama; moteris – savarankiškumo siekimas, nepasitenkinimas turima profesija; pensininkus – sukauptų išteklių protingas investavimas, praktinė patirtis ir pan. Tai, kaip sakoma, yra pradinė stadija – idėjos kilimo ir „apmąstymo prie paradinių durų“ stadija. Toliau susiduriama su realia kasdienybe, kurią rodo mikro- ir makroaplinka bei jai įtakos turintys veiksniai.
Skiriami šie pagrindiniai makroaplinkos veiksniai: ekonomi¬niai, politiniai ir teisiniai, socialiniai ir kultūriniai, mokslo ir techni¬kos pažangos.
Tarptautinio verslo aplinkos veiksnių analizė ir pažinimas leidžia verslininkams imtis aktyvios strateginės pozicijos, įgyti pranašumų prieš konkurentus ir sėkmingai veikti tarptautinėse rinkose.
Verslo aplinka turi tiesioginę įtaką verslininkystei plėtoti. Ji gali skatinti verslą atsirasti arba, priešingai, sunkinti jo kūrimąsi ir toles¬nę plėtotę.
Verslininkystei plėtoti būtinos šios sąlygos:
• privati nuosavybė;
• ūkininkavimo laisvė;
• konkurencija;
• teisinė verslininkų apsauga ir verslininkystės skatinimas.1.2. Verslo etika
Verslas žengia pirmuosius žingsnius. Todėl kol kas dar nėra susikūrusi „lietuviška“ verslo etika. Nemažai Lietuvos verslininkų nėra susipažinę su užsienio šalių verslo etika ir linkę nepaisyti verslui keliamų moralinių reikalavimų.
Reikėtų pabrėžti, kad padorus, t.y. moralus, verslas ekonomiškai yra naudingas tiek pačiam verslininkui, tiek valstybei, nes civilizuoto verslo taisyklių (duoto žodžio, prisiimtų įsipareigojimų, elgesio normų ir t.t.) laikymasis garantuoja pelną pačiam verslininkui, o valstybei – mokesčius.
Vakarų šalių verslo ppraktika rodo, kad etikos klaida sužlugdo karjerą greičiau negu bet kuri kita – teisinė ar apskaitos – klaida. Klysti, žinoma, žmogiška, tačiau būti pagautam meluojant, sukčiaujant, vagiant verslininkui – neatleistina ir neužmirštama. Nors į verslą patys verslininkai žiūri skirtingai (vieniems – tai gyvenimas, kitiems – tik užsiėmimas), tačiau Vakaruose kiekvienas verslininkas žino, kad nieko nėra pavojingiau verslui kaip blogas vardas.
Verslo etika – tai etikos sritis, kuri atsiranda verslui ir etikai sąveikaujant. Tai moralinių principų ir standartų visuma, veikianti verslo pasaulyje.
Kiekvienas verslininkas turi laikytis verslo etikos normų. Kas sudaro verslininko etinį kodeksą? Kokios yra tos bendrosios etinės nuostatos, kurių jam dera laikytis?
Pirma, verslas neturi skaudinti kitų žmonių. Verslas – viena žmo¬gaus veiklos rūšių. Ši veikla pirmiausia turi padėti žmogui, jo gerovei.
Antra, verslas neturi pažeisti ar naikinti žmogaus ekologinės ir ekonominės erdvės. Šio pažeidimo pavyzdys gali būti tarsi gamyba bei prekyba ekologiškai nešvariais produktais, kurie masiškai įveža¬mi į silpnai kontroliuojamas šalis. Pavyzdžiui, Lietuvoje kontroliuo¬jama tik tam tikros dalies įvežamų maisto produktų kokybė. Taigi vartotojai tampa nesąžiningų verslininkų aukomis, nes trūksta infor¬macijos apie įvežtą prekę. Kenkiama ne tik sveikatai, bet ir menkėja verslo reputacija visuomenės akyse. Verslininkas turi mokėti dorai užsidirbti pinigus.
Trečia, verslininkas turi prisiminti, kad rinkoje jis veikia ne vie¬nas, todėl privalo aatsižvelgti ne tik į savo, bet ir į konkurento inte¬resus, siekti abipusio naudingo susitarimo. Rinkos ekonomika – vie¬na visuomenės ekonominio gyvenimo organizavimo formų. Ji ku¬riama sąmoningai visų visuomenės narių pastangomis ir veiksniais. Savo ruožtu ji savaip pasiekia kiekvieno žmogaus laisvės ribas. Rin¬koje nėra visiškos individo laisvės, nes yra tam tikros ribos – kito žmogaus erdvė, su kuria nuolat susiduriama.
Ketvirta, verslininkas turi sąžiningai vykdyti savo įsipareigoji¬mus partneriams ir siekti, kad šie taip pat elgtųsi su juo. Kiekvienas verslininkas turi vykdyti sutartyse numatytus įsipareigojimus. Rei¬kia siekti, kad būtų pripažintos ir įgyvendintos civilizuoto verslo normos, suprastas dorovinių vertybių prioritetas siekiant ekonomi¬nių tikslų.
Penkta, verslininkas privalo:
• gerbti valstybės įstatymus ir jų laikytis;
• gerbti vyresniuosius, žmogaus gyvybę, teises ir garbę;
• gerbti privačią nuosavybę;
• turėti tikslą;
• laikytis žodžio;
• būti garbingas ir teisingas;
• teisingai paskirstyti savo lėšas.
Verslo klestėjimas lemia geresnį visuomenės gyvenimą, todėl rei¬kia suprasti, kad verslo etika gina pagrindinius klestėjimo, nepriklau¬somybės, sąžiningumo ir individualumo tikslus.
Kiekvienas verslininkas, laikydamasis bendrųjų etinių nuostatų, užsitikrina geresnę nišą civilizuoto verslo erdvėje, kuri apima geres¬nę partnerystę tiek su užsieniu, tiek su Lietuvoje verslu užsiimančiais žmonėmis, turi didesnį autoritetą visuomenės akyse, gali kovo¬ti su konkurentais įsigydamas jų pagarbą, išvengti rizikos ieš¬kodamas įprastų sprendimų. Aišku, visos verslo etinės nuostatos ir jų laikymasis civilizuotose šalyse jau seniai tapo įprastu dalyku, to¬dėl Lietuvai kuo
greičiau dera priimti šias nuostatas ne tik teoriš¬kai, bet ir praktiškai.
Verslo etika negali atsirasti mūsų noru. Jos kūrimas yra sudėtin¬gas ir ilgas procesas, kuriame dalyvauja visų pirm.a patys verslininkai, taip pat įvairios valstybės institucijos, masinės informacijos priemo¬nės ir t. t. Kalbama apie tai, kad šis procesas labai intensyvus, jam suteikiamas idėjinis pagrindas, nes visuomenei labai svarbu, kokie moraliniai principai bus paimti verslo ideologijos pagrindu.
Svarbiausios civilizuotos verslo etikos susidarymo sąlygos:
• Laisve – ir politinė, ir ekonominė. Kartu demokratinė valsty¬bė, daugiapartiškumas, žodžio, spaudos, ssąžinės laisvė, prekių gamintojų laisva konkurencija, fizinių ir juridinių asmenų lygy¬bė versle, vartotojo suverenitetas ir t.t.;
• Stabilumas – stipri vykdomoji valdžia, parlamentinė kova politikoje, stabili įstatimdavystė;
• Propaganda – masinės informacijos priemonėmis aukštos moralės principų, smerkiančio korupciją ir nesąžiningą konku¬renciją klestinčio verslininko įvaizdžio kūrimas;
• Teisė – tai ne tik bendrų normatyvinių, socialiai priimtinų elgesio standartų, reglamentuojančių verslą šalyje, įtvirtinimas, bet ir nuolatinė kova su neigiamais reiškiniais. Įstatymų, savi¬ninko gerbimas turi tapti svarbiausiu rinkos ekonomikos ideo¬logijos atributu. Dabartiniu metu, kol dar galutinai nesusikūrė rinkos ekonomikos ttradicijos ir bendros rinkos dalyvių morali¬nės vertybės, valstybės teisinio rinkos reguliavimo reikšmė yra labai didelė ir atsakinga. Svarbu ne tik priimti „gerus“ įstaty¬mus, bet ir nenukrypstamai jų laikytis, atitinkamai juos taikyti versle;
• Asocijavimasis – tai suprantama kaip profesinių gamin¬tojų sąjungų kkūrimasis. Jos turi tapti nesuinteresuotomis ar-bitrėmis vertinant etikos laikymosi versle ir imtis pačių griež¬čiausių priemonių prieš etikos normų pažeidėjus.1.3. Etika ir šiuolaikinė vadyba
Verslo etika – tai etikos normų visuma visuo¬menėje. Dabartiniu metu buvusiose administracinės – komandinės sis¬temos šalyse susidarė ir verslo santykių tuštuma. Ilgainiui minėtose šalyse padėtis pasikeis ir įsivyraus šiuolaikinė „vakarietiška“, kaip ir visose civilizuotose šalyse, verslo santykių etika.
Verslo etika apima ne tik socialiai atsakingus poelgius. Jos dė¬mesys sutelktas į gamybos vadovų ir valdomų darbuotojų poelgius. Etika apima jų asmeninius tikslus ir lėšas, kurios naudojamos ben¬driems tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, amerikiečių verslininkai mano esant neetiška duoti valdininkui kyšį, kai siekiama gauti palankų kontraktą. Daugelio Vakarų šalių verslininkams atrodo neetiška ben¬drauti su verslininkais iš tų pasaulio šalių, kuriose nepaisoma žmo¬gaus teisių. VVadovų ir paprastų darbuotojų veiksmai, kurie pažeidžia įstatymus, taip pat laikomi neetiškais. Bet veiksmai, kurie nepažei¬džia įstatymų, gali būti laikomi etiškais arba neetiškais, atsižvelgiant į kiekvieno individo vertybių sistemą.
Įmonių vadovai svarbiausiomis neetiškos verslo praktikos išpliti¬mo priežastimis laiko:
1) konkurencinę kovą, kuri nustumia į šalį etikos samprotavimus;
2) norą nuolat dirbti pelningai, t. y. gauti pelną kiekvienu ata¬skaitiniu laikotarpiu;
3) negauti paskatinimo iš gamybos vadovų už etišką elgseną;
4) bendrą visuomenės etikos normų kritimą, dėl to visiškai nebesilaikoma etikos normų konkrečioje darbo vietoje;
5) kompanijų vadovų spaudimas paprastiems darbuotojams, ver¬čiant eiti jjuos į kompromisus su savo etikos vertybėmis.
Pagrindinis veiksnys, skatinantis įmonių darbuotojus elgtis neetiškai, yra jų vadovų neetiški poelgiai. Kartu etiškas vadovo elge¬sys skatina ir pavaldinius elgtis etiškai.2. KARJERA
2.1. Kas yra karjera?
Prancūzų kalbos žodis carriere reiškia veiklos sritį. Tarptautinių žodžių žodyne karjera apibūdinama kaip sėkminga veikla, pasisekimas gyvenime, veiklos rūšis. Tai kiekvieno žmogaus prigimtinis siekis, jo nuostatų ir veiklų seka, susijusi su žmogaus darbine patirtimi per visą gyvenimą.
Karjera – tai individualus tobulėjimas sėkmingai pasirinktos veiklos kryptimi ir pozytivus jos vertinimas tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu požiūriu.
Darbinės veiklos karjeros samprata aiškinama labai įvairiai. Dažnai karjera suprantama kaip greitas ir sėkmingas kilimas tarnyboje, visuomenėje ar mokslinėje veikloje – pasisekimas gyvenime. Įprasta karjerą sieti su didesniais pinigais, didesne atsakomybe, aukštesniu statusu, prestižu. Personalo valdymo požiūriu, karjera – tai individualiai suvokta požiūrių ir elgsenos seka, susijusi su darbo patyrimu bei asmeniniu individo gyvenimu.
Douglas T. Hall’as nuomone karjera yra ne vien tik pareigų kilimas. Visų pirma – tai procesas, kuriam vadovauja ne organizacija, o asmuo. Ji apima individo patyrimą įvairiuose srityse – išsilavinimo, išsiauklėjimo, darbinės veiklos ir pan. Karjera yra daugiau nei paaukštinimas tarnyboje, didesnis atlyginimas ar atsakingesnės pareigos. Galimas ir toks karjeros variantas, kuris neturi nieko bendra su pinigais ar prestižu. Karjera tęsiasi visą individo darbinį ggyvenimą, o tai, kas vyksta vienoje organizacijoje, tėra tik atitinkamos karjeros sudėtinė dalis. Sprendimas apie karjeros sėkmę visais atvejais yra individualus. Jeigu individas patenkintas savo darbine veikla, niekas negali tvirtinti, kad jo karjera yra nesėkminga.
Apskritai galima teigti, kad, be vidinių karjeros pasirinkimo veiksnių: asmeninės orientacijos, savybių komplekso ir pan., reikia skirti ir išorinius karjeros veiksnius (žr. 2.1.1 pav.).
Didelę įtaką renkantis karjeros kelią daro šeima, draugai, socialinė grupė, bendra ekonominė situacija krašte ir konkrečioje įmonėje. Labai stipri ir visuomeninių nuostatų įtaka. Tarp vidinių ir išorinių veiksnių visada yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau juos galima ir suderinti, jei įmonė vadovaujasi pažangiomis idėjomis: laimi stipresnioji pusė, todėl neabejotinas yra asmenybės vaidmuo.
2.1.1pav.Vidiniai ir išoriniai karjeros veiksniai2.2. Karjeros modeliai
Postmoderniosios epochos sukeltos socialinės transformacijos ir organizacijų kaitos tendencijos turi įtakos karjeros sampratos ir modelio pokyčiui.
Šiuo metu žmogaus veikloje pastebimi du karjeros modeliai: biurokratinės karjeros modelis ir šiuolaikinės karjeros modelis. Vis labiau žmogaus veikloje įsigali šiuolaikinės karjeros modelis. Biurokratinės ir šiuolaikinės karjeros sampratų apibendrinti ir išryškinti skirtumai pateikti V. Stanišauskienės ir N. Večkienės sudarytoje lentelėje.
2.2.1 lentelė Biurokratinės ir šiuolaikinės karjeros sampratos skirtumai
Karjeros sampratos kriterijai
Biurokratinė karjera Šiuolaikinė karjera
Karjeros modelis Vientisa hierarchinė struk¬tūra, įtvirtinta organizacijoje; karjeros laiptai. Lanksti vientisa struktūra, neįtvirtinta organizacijoje.
Karjeros sėkmės matas Individualūs pasiekimai (statusas, atlyginimas ir kt.) tam tikrame aamžiuje lyginami su kitų tokio pat amžiaus žmonių pasiekimais. Savirealizacijos, asmens laisvės, individualaus požiūrio į sėkmę tenkinimas.
Karjeros ateities planavimas Numatoma, aiški, susijusi su organizacija. Sunkiai nuspėjama, susijusi su žmogaus kompetencija pasirinktų tikslų atžvilgiu.
2.2.1 lentelės tęsinys
Socialinis (materialinis) saugumas Stabilus aiškios ateities progresijos kontekste. Reliatyvus, priklauso nuo daugelio personalinių ir socialinių veiksnių.
Žmogui keliami reikalavimai Paklusnus, gerai atlieka įprastą užduotį; būtini specifiniai profesiniai įgūdžiai. Novatoriškas, iniciatyvus, kūrybiškas neapibrėžtoje darbo aplinkoje. Būtinas karjeros „portfelis“ (karjeros kompetencija, kai derinami specifiniai ir universalūs įgūdžiai).
Kaip teigia autorės, biurokratinės karjeros sėkmė buvo tapatinama su kilimu karjeros laiptais, užmokesčio kilimu. Tokia karjeros samprata skatina individualizmą ir konkurenciją tarp organizacijoje dirbančių žmonių. Šiuolaikinės karjeros sėkmė netapa¬tinama su „karjeros laiptais“, nes šis karjeros modelis nėra hierarchinis. Jos sėkmės matas yra ne tik darbo užmokestis, statusas, bet ir asmeninė savirealizacija, savo gyvenimo tikslų siekimas, asmeninis tobulėjimas. Karjeros sėkmė gali būti suprantama labai individualiai.
Biurokratinės karjeros planavimas ir ateitis pakankamai aiški – tai „lipimas laiptas“. Žmogus gali numatyti, kokio karjeros „laiptelio“ jis sieks po metų, penkerių, dešimt ir t.t. Šiuolaikinę karjerą dėl socialinių transformacijų, darbo pasaulio dinamikos, organizacijų kaitos sudėtinga numatyti ir planuoti. Todėl žmogus savo karjeros kelyje turi būti lankstus, mokėti strategiškai mąstyti, sąmoningai apgalvoti kiekvieną žingsnį.
Biurokratinės karjeros hierarchinė struktūra sudarė sąlygas žmogui jaustis pakankamai socialiai saugiai ir planuoti
savo gyvenimą. Šiuolaikinės karjeros teikiamas saugumas yra santykinis. Tai priklauso nuo žmogaus požiūrio į karjerą, lankstumo, gebėjimo spęsti iškilusias problemas, gebėjimo adaptuotis. Šiuolaikinio pasaulio kaita, besikeičiantys reikalavimai darbo jėgai didina socialinį nesaugumą. Biurokratinės ir šiuolaikinės karjeros modeliai kelia skirtingus reikalavimus organizacijos darbuotojui. Vis daugiau reikia darbuotojų, kurie mokėtų kūrybiškai ir savarankiškai veikti neapibrėžtose, dviprasmiškose, problemiškose situacijose, išsiugdytų lankstų požiūrį į darbą ir gebėtų prisitaikyti darbo rinkoje. Todėl dabartiniam žmogui iškyla reikalavimas turėti ne tik specialiųjų, bet ir bendrųjų kompetencijų, kurios ggarantuoja geresnę žmogaus adaptaciją ir lankstumą.2.3. Karjeros planavimo aspektai
A. Sakalo skirtingose knygose, galime rasti skirtingus karjeros apibūdinimus. A. Sakalas (1998) savo knygoje karjerą apibūdina taip: tai darbuotojo pareigybių, darbo vietų raida įmonėje. Nors karjera dažniausiai asocijuojasi su vertikaliu darbuotojo augimu, tačiau tai apima ir horizontalų judėjimą. Kylant darbuotojų reikalavimų lygiui jis darosi vis svarbesnis.
Tačiau A. Sakalas ir V. Šilingienė (2000) karjerą vadina: natūralų kilimą tarnybos laiptais, pačiam tobulėjant.
Pasaulinė praktika rodo, kad efektyviai veikiančios organizacijos yra suinteresuotos visų savo darbuotojų pprofesiniu augimu, rūpinasi jų karjera bei siūlo įvairias jos planavimo programas. Ir tai duoda apčiuopiamą naudą tiek darbuotojams, tiek ir pačiai organizacijai, nes karjeros planavimas leidžia susieti darbuotojų profesinio augimo planus su organizacijos uždaviniais. Kai atskirų darbuotojų karjera tiesiogiai susijusi ssu organizacija, jie aktyviau domisi iškilusiomis problemomis, dalyvauja jas sprendžiant, yra suinteresuoti visos organizacijos sėkme. Šiuo atveju darbuotojams patiems rūpi jų kvalifikacijos kėlimas, profesinių žinių gilinimas ir atnaujinimas, didesnis savo galimybių panaudojimas. Patenkinti darbuotojų potencialo sėkmingos karjeros planavimą organizacijoje padeda:
• Užtikrinti pastovų kvalifikuotų specialistų skaičiaus didėjimą;
• Suformuoti vidinį profesinio ugdymo ir profesinio augimo poreikius;
• Efektyviai panaudoti darbuotojų galimybes;
• Padidinti darbuotojų pasitikėjimą savo jėgomis;
• Atsirasti pagarbiems santykiams tarp organizacijos vadovybės ir pavaldinių.
Prieš gerą dvidešimtį metų, kai žmonės buvo labiau linkę visą gyvenimą dirbti vienoje įmonėje, dėmesys buvo skiriamas ekstensyviam darbuotojų karjeros planavimui. Jis daugiausiai buvo nukreiptas į darbuotojų parengimą įvairioms progoms ir galimybėms toje organizacijoje. Šiuo metu į karjerą pradėta žiūrėti kaip į žmogaus užimamų pareigybių seką per visą jo gyvenimą. Dauguma žmonių keičia ssavo profesija kelis kartus per gyvenimą. Profesijos pakeitimas dar nereiškia kad ankščiau buvo pasirinkta netinkama. Laikui bėgant, poreikiai, vertinimai, interesai gali keistis, o tai savo ruožtu sukelia norą ieškoti naujos darbo srities. Karjera – tai stimulas, verčiantis žmogų siekti geresnių darbo rezultatų, jo našumo, tobulėjimo. Karjera tęsiasi visą gyvenimą, o asmens sėkmė yra individuali. Jeigu individas yra patenkintas savo darbine veikla, tai niekas negali teigti, kad jo karjera nesėkminga. Tikrai ne visi trokšta užimti aukštas vadovaujančias pareigas. Yra žmonių, kuriems ssiekti karjeros reiškia planuoti atitinkamą tobulėjimą tam tikroje srityje ar profesijų grupėje. Vadinasi organizacijoje negali būti sukurta ir visiems darbuotojams taikoma viena karjeros planavimo strategija. Todėl palaipsniui karjeros planavimo ir formavimo iniciatyva perduodama patiems darbuotojams. Tuo tarpu organizacijos užduotis – visapusiškai paremti darbuotojus, siekiančius karjeros, suteikti reikiamą informaciją, bei apmokymą. Tačiau už galutinę savo karjeros sėkmę atsakingi tik jie patys. Tokia pozicija yra prasminga, nes visada atsiranda darbuotojų, kuriuos visiškai patenkina jų užimamos pareigos ir atliekamas darbas. Jų niekada nereikia versti sudarinėti profesinio tobulėjimo planų, tik būtina informuoti apie papildomas galimybes, kurios atsivertų, jeigu jie panorėtų planuoti tolesnę savo karjerą.
2.4. Karjeros formavimas
Darbuotojas, prisiima atsakomybę už individualų karjeros formavimą, organizacija prisiima atsakomybę už sąlygų darbuotojo tobulėjimui sudarymą. Darbuotojas gauna informaciją per savianalizę ir duomenų rinkimą:
• Ką aš mėgstu daryti?
• Kokios mano stipriosios ir silpnosios savybės?
• Kur aš noriu pasukti?
Suteikia atspindinčią realybę informacijos:
• Kaip vadovas vertina darbuotoją?
• Kaip kiti vertina darbuotoją?
• Kokia yra reali situacija?
A. Sakalas ir V. Šilingienė (2000) teigia, kad planavimas sudaro individualų karjeros planą, kuris padeda darbuotojui. įvertinti šį planą. Veikla rodo iniciatyvą, vykdydamas plano užduotis teikia konsultacijas ir informaciją apie tolesnes galimybes. Taigi karjeros planavimą įmonėse reikia organizuoti dviem pagrindinėmis kryptimis:
• Darbuotojas turi pats individualiai planuoti savo karjerą;
• Organizacija tturi organizuoti darbuotojo individualios karjeros rėmimą, sudaryti įvairias karjeros planavimo programas.2.5. Karjeros planavimo ir realizavimo proceso etapai
A. Sakalas (1998) rašo, kad planuojant karjerą, asmeniniai aspektai būtinai derinami su organizacijos poreikiais. Kiekviena įmonė, norėdama organizuoti sistemingą karjeros planavimą, turi sukurti atitinkamą individualios karjeros planavimo ir realizavimo sistemą. Jos viena nuo kitos skiriasi:
• Karjeros planus sudarančių darbuotojų skaičiumi;
• Vadovybės, darbuotojų įtraukimo į karjeros planavimą ir realizavimą lygiu;
• Karjeros planavimo, realizavimo, reglamentavimo lygiu.
Remiantis vienų iš literatūros šaltinių galima skirti tris pagrindinius karjeros planavimo ir įgyvendinimo proceso etapus:
• Karjeros planavimo ir realizavimo proceso parengiamasis etapas:
Priimamas sprendimas dėl tokios sistemos būtinumo. Čia lemiamas vadovo – savininko vaidmuo. Daugelyje nedidelių įmonių visi darbuotojai matomi, pasikeitimai taip pat palyginti lengvai prognozuojami, vadovas – savininkas tvirtai įsitikinęs, kad jo sprendimai gana „objektyvūs“. Kita svarbi šio etapo darbų grupė – informavimas. Pagrindinė supažindinimo forma – tai grupiniai renginiai, apimantys įvairaus lygio darbuotojus.
• Individualios karjeros planavimo etape:
a. Nustatomi šios srities įmonės interesai, taikoma vertinimo sistema, sudaromi perspektyviniai pavadavimo planai;
b. Remiantis įmonėje, savęs vertinimu, aplinkinių nuomone, nustatomi individo interesai, gabumai, siekiai, mėginama suderinti individo ir aplinkinių nuomones;
c. Sudaromas karjeros planas, įvertinantis individo ir įmonės siekius, numatomos įgyvendinimo priemonės ir vadovybės pagalba joms įgyvendinti.
• Individualios karjeros priemonių realizavimo, įvertinimo ir karjeros realizavimo etapas.
Tuo tarpu kkitas literatūros šaltinis išskiria šiek tiek kitokius karjeros planavimo proceso pagrindinius etapus:
1 etapas – savęs įvertinimas. Šio etapo tikslas – pažinti save, objektyviai įvertinti savo polinkius, motyvus, sugebėjimus, padėtį bei asmeninio gyvenimo ir darbo siekius. Siekiant padėti darbuotojams tai atlikti kokybiškai, organizacijoje patariama turėti standartines savęs įvertinimo formas. Juose suformuluoti klausimai palengvintų šį darbą.
2 etapas – galimybių numatymas. Šio tetapo tikslas – darbuotojų sugebėjimus, interesus, vertybes, poreikius susieti su karjeros galimybėmis.
3 etapas – tikslų nustatymas. Aiškia įvardijus asmeninius siekius ir potencialias galimybes, reikia apsibrėžti ir savo karjeros tikslus. Pagrįstų ir motyvuojančių tikslų nustatymas yra vienas svarbiausių efektyvaus karjeros planavimo elementų, tačiau savaime tai dar negarantuoja sėkmingo jų įgyvendinimo. Tikslai yra tarsi orientyrai, nurodantys darbuotojui, ko jis nori pasiekti.
4 etapas – individualių karjeros planų parengimas.
5 etapas – plano įgyvendinimas. Darbuotojui, parengusiam išsamų ir pagrįstą karjeros planą, labai svarbu, kad organizacijos aplinka jį palaikytų.
Sakalas A. ir Šalčius A. kiek kitaip patikslina karjeros plano sudarymo etapą. Jų nuomone karjeros planą turi sudaryti:
1) asmeninių sugebėjimų, interesų ir karjeros tikslų įvertinimas, kurį atlieka pats individas
2) individo potencialo įvertinimas, kurį atlieka organizacija;
3) susipažinimas su informacija apie karjeros galimybes organizacijoje;
4) karjeros koregavimas, siekiant numatyti realius tikslus ir priemones
jiems pasiekti.
Karjeros planavimo rezultatas yra darbuotojo paskyrimas į pareigas. Karjeros plane numatyta darbų seka turi didelę įtaką organizacijos veiklos efektyvumui, todėl svarbu, kad poreikiai laiku būtų patenkinami. Kita vertus, tai turi būti suderinama su darbuotojų interesais. Įmonės ir darbuotojų interesus pilnai suderinti sunku, tačiau sistemingas karjeros planavimas padeda sumažinti atotrūkį iki minimumo. Kiekvienos karjeros plane numatytos pareigos pasiekiamos tada, kai individas įgyja reikiamą patyrimą ir yra tam pasirengęs. Konsultuojant darbuotojus karjeros klausimais, svarbiau pabrėžti realistinį, o ne tradiciškai suprantamą kilimą. TTo nepadarius, darbuotojui teks spėlioti, kokia bus jo karjera, .jei sąlygos organizacijoje pasikeistų.3. INTERVIU
Interviu su marketingo vadove Gintare Gucaityte Dariaus Gaudiešiaus įmonės „Techasas“.
Laba diena, malonu kad sutikote ir atradote laiko mūsų susitikimui. Aš esu Ramunė Valatkevičiėnė, Marijampolės kolegijos studentė. Aš atlieku apklausą apie verslą ir karjerą.
Laba diena.
Taigi pirmiausiai norėčiau sužinoti ką Jūsų gyvenime reiškia verslas.
Mano gyvenime verslas – tai pinigų šaltinis, savęs realizavimas.
Kaip Jūs žiūrite į šiuolaikinį verslą ir verslininkus Lietuvoje bei kaip juos vertinate?
Į šiuolaikinį verslą žiūriu neigiamai taip ppat neigiamai žiūriu ir į didelę dalį verslininkų.
Nors žmonės versle dažnai vienaip ar kitaip elgiasi siekdami ekonominės naudos, tačiau etiški verslo santykiai turi būti grindžiami sąžiningumu ir pasitikėjimu. Ar sutinkate su šiuo teiginiu?
Visiškai sutinku, galima suderinti ekonominės naudos siekimą ssu sąžiningumu.
Ar verslas šiais laikais atlieka savo funkciją: ar jis pateikia visuomenei tokį produktą ar paslaugą, kurio jai reikia, ar patenkina visuomenės poreikius?
Nedidelę dalį vartotojų patenkina, bet didelė dalis vartotojų savo lūkesčių nepateisina.
Sakykite, kokia Jūsų nuomonė apie verslo etiką. Ar versle būtina etika?
Teigiama, tiek versle, tiek ir bet kurioje kitoje srityje etika turi egzistuoti.
Ar verslininkai turėtų laikytis verslo etikos taisyklių ir kam to reikia?
Taip, turėtų, kadangi nuo to priklauso gyvenimo gerovė.
Jūsų manymu, ar verslas ir karjera susiję dalykai? Kuo jie susiję?
Mano manymu karjera ir verslas yra susiję dalykai. Kylant darbuotojų karjerai gerėja verslo kokybė, kyla pragyvenimo lygis, o tai galiu priskirti tik prie teigiamų rodiklių.
Ką Jūsų manymu reiškia karjera ir kokį vaidmenį ji atlieka Jūsų gyvenime?
Mano gyvenime karjerai tenka ssvarbus vaidmuo, kadangi tik keldama savo kvalifikaciją galiu realizuoti save.
Ar kas kažkiek laiko keliate savo kvalifikaciją: mokotės, tobulinatės, ugdote save?
Kvalifikaciją keliu labai dažnai. Studijuoju individualiai, tobulinuosi kursuose, lankausi seminaruose.
Koks jūsų požiūris į karjeros planavimą. Ar darbdaviai turėtų būti suinteresuoti darbuotojų kvalifikacijos ir karjeros planavimu? Ar jie turėtų tai propaguoti?
Teigiamas, darbdaviai turi propaguoti, skatinti darbuotojus kelti kvalifikaciją, kartu su darbuotoju planuoti karjerą.
Kaip manote, kaip Lietuvos žmonės yra linkę planuoti ir „daryti“ karjerą?
Manau kad šiuo metu daugelis žmonių linkę planuoti ssavo karjerą.
O Jūs ar planuojate savo karjerą?
Taip.
Ar jūsų darbdaviai planuoja Jūsų bei kitų darbuotojų karjerą?
Taip, planuoja, bet nevisų darbuotojų.
Ar Jus tenkina darbdavių planuojama karjera? Kokius galėtumėte išskirti privalumus bei trūkumus?
Labai daug priklauso ne nuo darbdavio, bet nuo darbuotojo. Šiandien dienai esu patenkinta savo darbdavių suplanuota karjera mano atžvilgiu. Karjera turi būti planuojama darbuotojo ir darbdavio kartu, o prioritetus teikiant darbuotojo lūkesčiams, o ne vieno darbdavio nuožiūra.
Kaip manote, ar yra kokios literatūros, informacijos apie karjerą ir verslą tiems, kurie tuo susidomėtų? Gal būt yra kokios nors specialios organizacijos?
Yra nemažai knygų išleistų šia tema tiek lietuvių autorių, nemažai, vertimų yra iš užsienio literatūros. Organizacijų, tokia veikla užsiimančių, manau, trūksta.
Ačiū Jums už pokalbį ir Jūsų atsakymus.
Interviu su Kristina Gucaityte istorijos mokytoja.
Laba diena, malonu kad sutikote ir atradote laiko mūsų susitikimui. Aš esu Ramunė Valatkevičiėnė, Marijampolės kolegijos studentė. Aš atlieku apklausą apie verslą ir karjerą.
Laba diena.
Taigi pirmiausiai norėčiau sužinoti ką Jūsų gyvenime reiškia verslas.
Verslas mano gyvenime neužima didelės vietos, nes aš nesu verslininkė. Tačiau mano nuomonė yra ta, kad verslas tai pragyvenimo šaltinis, savęs realizavimo būdas, naujų darbo vietų sukūrimas.
Kaip Jūs žiūrite į šiuolaikinį verslą ir verslininkus Lietuvoje bei kaip juos ver.tinate?
Šiuolaikinis verslas negalėčiau sakyti, kad yra vien teigiamas ar nneigiamas. Mano manymu šiuolaikinėje visuomenėje yra visokių verslininkų ir sąžiningų ir ne.
Nors žmonės versle dažnai vienaip ar kitaip elgiasi siekdami ekonominės naudos, tačiau etiški verslo santykiai turi būti grindžiami sąžiningumu ir pasitikėjimu. Ar sutinkate su šiuo teiginiu? Ką apie tai galvojate?
Manau kad verslo santykiai turi būti etiški, bet deja nemanau kad jie visuomet tokie yra. Manau kad verslo santykių neetiškumu, nesąžiningumu susiduriame tuomet kai verslininkas nori kuo daugiau uždirbti, pasipelnyti.
Ar verslas šiais laikais atlieka savo funkciją: ar jis pateikia visuomenei tokį produktą ar paslaugą, kurio jai reikia, ar patenkina visuomenės poreikius?
Manau, kad verslas poreikius visuomenės daugmaž patenkina, nes jei vartotoją netenkina vienos firmos teikiama paslauga jis gali rinktis kitą kuri jo poreikius patenkins. Ir manau, kad tai lemia, kad verslininkai stengiasi patenkinti vartotojų poreikius norėdami, kad būtų perkama jų paslauga ar prekė ir tai yra gerai.
Sakykite, kokia Jūsų nuomonė apie verslo etiką. Ar versle būtina etika ir kam?
Mano nuomonė, verslas ir etika neatsiejami vienas nuo kito. Versle etika būtina ir jei kalbėtume apie etiką aplamai tai manau, kad etika būtina ne vien versle ji būtina ir kitose srityse.
Ar verslininkai turėtų laikytis verslo etikos taisyklių ir kam to reikia?
Taip, verslininkai turėtų laikytis etikos taisyklių, nes sąžiningumu (etikos nnormomis) pagrįsti santykiai gali duoti sėkmę ypač dabartinėje konkurencingoje rinkoje.
Jūsų manymu, ar verslas ir karjera susiję dalykai?
Manau, kad tai labai susiję dalykai.
Ką Jūsų manymu reiškia karjera ir kokį vaidmenį ji atlieka Jūsų gyvenime?
Mano gyvenime karjera nemažai reiškia. Keldama kvalifikaciją galiu kilti karjeros laiptais t.y. aukštesnės pareigos, didesnis atlyginimas.
Ar kas kažkiek laiko keliate savo kvalifikaciją: mokotės, tobulinatės, ugdote save?
Taip.
Koks jūsų požiūris į karjeros planavimą. Ar darbdaviai turėtų būti suinteresuoti darbuotojų kvalifikacijos ir karjeros planavimu? Ar jie turėtų tai propaguoti?
Manau, kad darbdaviai turėtų būti tuo suinteresuoti. O požiūris į karjeros planavimą yra labai teigiamas.
Kaip manote, kaip Lietuvos žmonės yra linkę planuoti ir „daryti“ karjerą?
Manau, kad yra visokių žmonių. Kalbant apie manę supančius žmones galiu tvirtinti, kad jie linkę planuoti karjerą.
O Jūs ar planuojate savo karjerą?
Taip, planuoju.
Ar jūsų darbdaviai planuoja Jūsų bei kitų darbuotojų karjerą?
Taip, bet per daug nesikiša, jie suteikia laisvę man pačiai apsispręsti.
Kaip manote, ar yra kokios literatūros, informacijos apie karjerą ir verslą tiems, kurie tuo susidomėtų?
Taip, literatūros apie verslą ir karjerą galima rasti tiek knygose, tiek internete.
Ačiū Jums už pokalbį ir Jūsų atsakymus.
Interviu su Martynu Mykolaičiu AB banko „Hansabankas“ verslo klientų vadybininku.
Laba diena, malonu kad sutikote ir atradote laiko mūsų susitikimui. Aš esu Ramunė Valatkevičiėnė, Marijampolės
kolegijos studentė. Aš atlieku apklausą apie verslą ir karjerą.
Laba diena.
Taigi pirmiausiai norėčiau sužinoti ką Jūsų gyvenime reiškia verslas.
Mano kasdieninis darbas yra tiesiogiai susijęs su visomis verslo šakomis. Darbo tikslas – finansuojant ilgalaikius investicinius projektus, tenkinant įmonių apyvartinio kapitalo poreikius ir parduodant įvairiausius bankinius produktus, skatinti verslo plėtrą. Kiekvieno verslo segmento išmanymas lemia paskolų portfelio kokybę ir rizikos laipsnį.
Kaip Jūs žiūrite į šiuolaikinį verslą ir verslininkus Lietuvoje bei kaip juos vertinate?
Šiuo metu Lietuvoje yra laikmetis kada verslas kyla tolygine progresija iir stengiamasi užpildyti laisvas, nepaliestas konkurentų rinkas. Vis daugiau verslininkų supranta, jog technologijų naujovės ir žmoniškieji ištekliai yra įmonės bazinės vertybės. Kaip ir visur žmonės. yra skirtingi, todėl ir verslininkų elgsena yra skirtinga. Vertinu gerai tik tuos verslininkus, kurie negaili laiko, lėšų ir entuziazmo siekiant kvalifikacijos kėlimo. Vertinu gerai tik tą verslą, kuris turi tęstinumą ir perspektyvą. Vertinu gerai tik tas įmones, kuriose yra tiksliai apibrėžta verslo strategija.
Nors žmonės versle dažnai vienaip ar kitaip elgiasi siekdami ekonominės naudos, tačiau etiški vverslo santykiai turi būti grindžiami sąžiningumu ir pasitikėjimu. Ar sutinkate su šiuo teiginiu? Ką apie tai galvojate?
Geri partnerių santykiai yra garantas, kuris užtikrina klientų ir tiekėjų diversifikaciją. Laikantis verslo etikos ir sąžiningumo taisyklių galima sumažinti riziką santykiuose su tiekėjais ((užtikrinamas nenutrūkstamas tiekimas) ir su klientais (kokybiška paslauga ir skaidri veikla yra didžiausia paslaugų reklama).
Ar verslas šiais laikais atlieka savo funkciją: ar jis pateikia visuomenei tokį produktą ar paslaugą, kurio jai reikia, ar patenkina visuomenės poreikius?
Visuomenės poreikių patenkinimas yra labai abstrakti sąvoka, nes kiekvienas žmogus skirtingai supranta to paties produkto vertę. Verslas Lietuvoje dagiau orientuojasi ne į gamybą, bet į paslaugų teikimą. Nuolat steigiantis naujoms įmonėms aštrėja konkurencija, o siekis didinti pardavimų rentabilumą, skatina atlikti paslaugas vis kokybiškiau.
Sakykite, kokia Jūsų nuomonė apie verslo etiką. Ar versle būtina etika ir kam?
Versle etika būtina. Manau, kad versle ilgainiui yra pelningesnis etiškas elgesys už neetišką.
Ar verslininkai turėtų laikytis verslo etikos taisyklių ir kam to reikia?
Manau, jog kiekvienas pritars, jog etika ggyvenimo situacijose yra ypač svarbi. Nuo elgesio etikos priklauso – partnerių santykių tęstinumas ir įmonės progresas. Geri santykiai plečia draugų ratą ir leidžia problemas spręsti paprasčiau. Versle etika būtina.
Jūsų manymu, ar verslas ir karjera susiję dalykai?
Karjeros siekiantis žmogus yra naudingas įmonei. Specialistas siekiantis aukštesnio karjeros laiptelio yra motyvuotas kvalifikacijos kėlimui ir efektyvesnio darbo našumui. Karjera ir verslas yra susiję bendrais tikslais.
Ką Jūsų manymu reiškia karjera ir kokį vaidmenį ji atlieka Jūsų gyvenime?
Karjera man:
1. Potencialo, žinių ir sugebėjimų realizavimas;
2. Poreikių ttenkinimas, kurių piramidės viršūnėje yra pripažinimas;
3. Siekio būti pirmaujančių patenkinimas;
4. Atsakymas į klausimą „ar galiu geriau?“.
Ar kas kažkiek laiko keliate savo kvalifikaciją: mokotės, tobulinatės, ugdote save?
Taip ir neketinu sustoti.
Koks jūsų požiūris į karjeros planavimą. Ar darbdaviai turėtų būti suinteresuoti darbuotojų kvalifikacijos ir karjeros planavimu? Ar jie turėtų tai propaguoti?
Karjeros planavimas yra ypač svarbus, nes tai lemia:
o Poreikių formavimą;
o Greitesnį tikslų įgyvendinimą.
Darbdaviai turi būti suinteresuoti darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, nes tai garantuoja darbo našumą ir paslaugos kokybę.
Kaip manote, kaip Lietuvos žmonės yra linkę planuoti ir „daryti“ karjerą?
Dažnas Lietuvis neplanuoja karjeros, tačiau stengiasi sau patinkantį darbą atlikti kuo geriau. Geri specialistai yra vertinami ir pastebimi darbdavių, todėl atsiranda galimybė kilti karjeros laipteliais.
O Jūs ar planuojate savo karjerą?
Planuoju.
Ar jūsų darbdaviai planuoja Jūsų bei kitų darbuotojų karjerą?
Darbdaviai mano karjeros neplanuoja, tačiau yra suteikiamos perspektyvos ir galimybė realizuoti save. Dažna gerų specialistų kaita suteikia galimybę karjerai.
Kaip manote, ar yra kokios literatūros, informacijos apie karjerą ir verslą tiems, kurie tuo susidomėtų?
Internetas – neišmatuotos žinių platybės. Leidiniai „Verslo Žinios“ ir kt.
Ačiū Jums už pokalbį ir Jūsų atsakymus..INTERVIU IR SURINKTOS INFORMACIJOS ANALIZĖ
Buvo malonu bendrauti su visais trim respondentais, pažiūrėti jų požiūrius į tuos pačius dalykus. Nė vienas iš apklaustųjų nėra sukūręs savo verslo, tačiau vienas iš jų dirba su vverslininkais (verslo klientų vadybininkas, teikiant verslininkams banko paskolas); kiti respondentai tai marketingo vadovė bei mokytoja. Visi respondentai jauni, sykiu dirbantys ir besimokantys. Kadangi visi yra dirbantys, besimokantys, panašaus amžiaus tai nuo pat pradžių maniau, kad požiūriai į bendrus dalykus neturėtų labai išsiskirti.
Kadangi šio darbo tema „Verslas ir karjera“ tai akivaizdu, kad atliekant respondentų apklausą interviu metodu buvo užduodami įvairūs klausimai šia tema.
Verslas – tai aktyvi žmonių veikla siekiant pelno. Vakarų šalių verslo praktika rodo, kad etikos klaida sužlugdo karjerą greičiau negu bet kuri kita – teisinė ar apskaitos – klaida. Taigi pagal tai galima teigti verslas ir etika neatsiejami dalykai. Apie verslo etiką galima perskaityti įvairiose knygose, straipsniuose, internete. Respondentai atsakydami apie etikos svarbą versle turi tokią nuomonę „.verslas ir etika neatsiejami vienas nuo kito.“, „.versle ilgainiui yra pelningesnis etiškas elgesys už neetišką.“, „. versle.etika turi egzistuoti.“. Aš taip pat manau, kad verslas ir etika neatsiejami vienas nuo kito.
Karjera – tai individualus tobulėjimas sėkmingai pasirinktos veiklos kryptimi ir pozityvus jos vertinimas tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu požiūriu. Atlikdama interviu negalėjau nepaklausti respondentų nuomonės apie tai ar jų manymu karjera ir verslas susiję dalykai, juk tai šio darbo tema. Atsakymai buvo tokie kokių tikėjausi, tokie pat kaip ir mano aasmeninis požiūris šiuo klausimu sutampa.
Taip pat klausiau ką jiems reiškia karjera, kaip supranta kas tai yra karjeros sėkmė. Karjeros sėkmė gali būti suprantama labai individualiai. Šiuo metu žmogaus veikloje pastebimi du karjeros modeliai: biurokratinės karjeros modelis ir šiuolaikinės karjeros modelis. Apie tai plačiau galima perskaityti šio darbo 2.2 skyriuje. Respondentų nuomone karjera, jos sėkmė tai: „.aukštesnės pareigos, didesnis atlyginimas.“, „.Potencialo, žinių ir sugebėjimų realizavimas, poreikių tenkinimas.pripažinimas.“. Pirmoji respondento nuomonė tai biurokratinis modelis, kuris tapatinamas su aukštesnių pareigų kilimu, užmokesčio kilimu. Antroji nuomonė tai šiuolaikinės karjeros modelis, kuri netapatinama su „karjeros laiptais“, pagrindiniai šiuolaikinės karjeros matai tai asmeninė savirealizacija, savo gyvenimo tikslų siekimas, asmeninis tobulėjimas. Man pačiai priimtinesnis šiuolaikinis karjeros modelis, tačiau manau, kad daugumai vis dar labai svarbus statusas ir darbo užmokestis.
Ar šiandien žmonės planuoja karjerą? Į šį klausimą atsakymai nesutapo: „.šiuo metu daugelis žmonių linkę planuoti savo karjerą.“, „Dažnas Lietuvis neplanuoja karjeros.“. Aš nemanau, kad galėčiau pasakyti kas teisus, tas kuris mano, jog šiandien žmonės planuoja karjerą, ar tas, kuris teigia kad neplanuoja. Tačiau galiu pasakyti tik tiek, kad nemažai mano aplinkinių tarpe yra planuojančių savo karjerą. Respondentų paklausus ar jie patys planuoja savo karjerą buvo visų vienareikšmiškas ir teigiamas atsakymas. Knygoje „Karjera šiandien ir rytoj“ skyriuje „Karjeros
modeliai“ rašoma, jog karjeros planavimas ir ateitis yra pakankamai aiški biurokratiniame modelyje, o šiuolaikinę karjerą dėl socialinių transformacijų, darbo dinamikos, organizacijų kaitos yra sudėtinga numatyti ir planuoti. Apie karjeros planavimą pakankamai nemažai rašo Sakalas A., Šalčius A., Šilingienė V. šiame darbe pateikta šių autorių medžiagos apie karjerą, jos planavimą.
Paskutinis klausimas buvo ar pakankamai informacijos, leidinių yra apie verslą ir karjerą. Atsakė, kad medžiagos tokia tema yra nemažai, buvo įvardintas internetas, kaip neišmatuojamos žinių platybės, paminėti leidiniai pvz.: „Verslo žinios“ ir kkt. Tad visi susidomėję šia tema gali rasti pakankamai literatūros reikia tik vieno – noro.IŠVADOS
Verslas – tai aktyvi žmonių veikla siekiant pelno.
Verslo etika – tai etikos sritis, kuri atsiranda verslui ir etikai sąveikaujant. Tai moralinių principų ir standartų visuma, veikianti verslo pasaulyje.
Vakarų šalių verslo praktika rodo, kad etikos klaida sužlugdo karjerą greičiau negu bet kuri kita – teisinė ar apskaitos – klaida.
Karjera – tai individualus tobulėjimas sėkmingai pasirinktos veiklos kryptimi ir pozytivus jos vertinimas tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu požiūriu.
Pastebėjau, kad kkiekviename literatūros šaltinyje karjeros planavimo etapai yra labai panašūs, tačiau vis dėlto ne vienodai apibūdinami.
Visuose šaltiniuose yra išskiriamos dvi pagrindinės karjeros organizavimo kryptys: tai yra pats darbuotojas ir organizacija.
Remiantis literatūros šaltiniais apibendrinus galima išskirti tokius karjeros planavimo etapus: ssavęs įvertinimą atlieka pats darbuotojas, individo potencialo įvertinimą atlieka organizacija, susipažinimas su informacija apie karjeros galimybes organizacijoje, individualių karjeros planų parengimas, plano įgyvendinimas.
Gerai parengti darbuotojų karjeros planai yra ne tik sėkminga darbuotojo karjera, bet ir sėkminga organizacijos veikla.
Karjeros planavimo problemos kyla: nes karjeros planavimą ir poreikio planavimą atlieka skirtingos orientacijos specialistai, dėl organizacinės struktūros.
Šio darbo tema „Verslas ir karjera“ iš atlikto darbo, iš interviu galiu teigti, kad karjera su verslu yra susiję. O etika yra neatsiejama ne tik nuo bendravimo su draugais, pažįstamais ir t.t. ji neatsiejama yra ir nuo verslo.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. „Karjera šiandien ir rytoj“. – Šiaulių universitetas, 2002 ISBN 9986-38-38-4
2. Sakalas A. „Personalo vadyba“.- Vilnius: Margi raštai, 1998. ISBN 9986-09-186-1
3. Sakalas A., Šalčius A. „Karjeros valdymas“.- Kaunas.: Technologija, 1997. IISBN 9986-13-606-7
4. D. Vyšniauskienė, V. Kundrotas „Verslo etika“.- Kaunas.: Technologija, 1999. ISBN 9986-13-722-5
5. Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J. Tamulevičius „Verslas“. – Vilnius, 2003 ISBN 9986-00-325-3
6. Sakalas A., Šilingienė V. 2000. „Personalo valdymas“.- Kaunas.: Technologija, 200 ISBN 9986-13-818-3
