Verslo etika

3.Tema. VERSLO ETIKA: DALYKAS IR JO STRUKTURA

1. Verslo etiniai aspektai.

2. Verslo etika kaip mokslo disciplina

3. Argumentai „už“ ir „prieš“ verslo etiką.

4. Trumpa verslo etikos pletros tendenciju apžvalga..

5. Priežastys, skatinančios domejimąsi verslo etika.

6. Verslo etikos struktura.

3.1. Veslo etiniai aspektai.

Etines problemos yra žmoniu .bendravimo rezultatas. Tik bendraudami , sueidami i kontaktą vieni

su kitais žmones priima sprendimus, kurie gali buti vertinami iš etiniu poziciju. Verslininkai, pasitelkdami

žmones savo tikslams pasiekti, privesti priimti sprendimus, kurie iš provokuoti etiniu problemu kilimą.Tai

didžia dalimi priklauso nuo pačiu verslo ssubjektu moralines brandos, teikiamu moraliniu vertybiu

prioriteto. Šiaip ar taip verslininkui privalu tureti stiprius moralinius principus ir laikytis tam tikru

moraliniu standartu. Tai ji ipareigoja parasta aplinkybe: jam tenka priimti sprendimus, nuo kuriu priklauso

daugelio žmoniu likimai, sprendimus, kurie nevisada sutaps su darbuotoju ar vartotoju interesais. Štai

kodel verslo etikos studijavimas yra svarbus kiekvienam verslo organizacijos vadovui. Žinoma JAV verslo

sociologe Lora Neš išskyre tokias svarbiausias etines problemas, su kuriomis susiduria amerikiečiu

verslininkai:

• Godumas,

• Faktu ir neteisingos informacijos ataskaitose nuslepimas.

• Prastos produkcijos gaminimas.

• Neprotingas kainu kelimas aar tiesiogine apgaule derybu metu.

• Pernelyg didelis pasitikejimas savo teisingumu,

• Žema darbo ir prekiu kokybe, aklas paklusnumas vadovybei, kad ir kokia ji neetiška ir neteisinga butu.

• Prieštaravimai tarp asmeniniu ir verslo organizacijos (firmos) interesu.

• Galimybiu nebuvimas išsakyti savo pasipiktinimą ar nnesutikimą nuolatiniu neetišku poelgiu atmosferoje.

• Nepakankamai rodomas demesys šeimai arba asmeniniams reikalams del pernelyg didelio darbo apimties.

• Produkcijos su abejotinomis saugumo charakteristikomis gamyba.

• Negrąžinimas daiktu ar vertybiu , paimtu darbo vietoje, iš bendradarbiu ar firmos fondu.

• Sąmoningas pervertinimas savo plano privalumu siekiant susilaukti jo palaikymo.

• Perdetas demesys judejimui hierarchiniais karjeros laipteliais

• Kilimas karjeros laiptais „per kitu galvas“. Darbuotoju apgaule siekiant gauti naudos firmai.

• Sąjungu kurimas su abejotinais partneriais, tikintis laimingo atsitiktinumo

• Neskubejimas (delsimas) vykdyti savo isipareigojimus, ir del to švaistomas verslo organizacijos laikas ir

pinigai.

Autore pastebi, kad vadovai ir darbuotojai, kurie susiduria su panašiomis problemomis negali ju išspręsti,

vadovaudamiesi ta informacija apie moralę, kurią jie sužinojo savo šeimose, mokykloje ar pan. „Kelias i

pragarą gerais ketinimais gristas“ – kartais labiausiai amoralius sprendimus priima žžmones, kurie yra teisingi,

padorus ir kupini geriausiu ketinimu.

Šiuolaikine verslo etika, kaip pastebi daugelis mokslininku, turetu remtis trimis teiginiais:

• Pirma. Materialiuju vertybiu ivairoves kurimas yra svarbiausias pradinis verslo pašaukimas (jo misija).

• Antra. Verslo organizaciju pelnas ir kitos gaunamos lešos turi buti kreipiamos visuomeniškai

reikšmingiems tikslams siekti.

• Trečia. Sprendžiant problemas, kylančias verslo pasaulyje, prioritetas turi buti teikiamas

tarpasmenininiams interesu derinimui, o ne produkcijos gamybai didinti..

4.2. Verslo etika kaip mokslo disciplina.

Verslo etika yra viena iš profesines etikos atmainu. Joje susipina visuomenes interesai ir individo

kaip tam ttikros profesijos atstovo, suverenumo garantijos. Profesine etika nusako profesijos atstovui

keliamus moralinius reikalavimus, kuriu jis turetu laikytis. Ši butinumą skatina ta aplinkybe, kad gilejant

darbo profesionalizacijai tarp daugelio ivairiu specialistu jiems bendraujant kyla moralines kolizijos, kuriu

išspręsti , remiantis vien tik profesinemis žiniomis, neimanoma. Profesinis susižavejimas savo

galimybemis išspręsti visas problemas, nepaisant moraliniu vertybiu ir kriteriju, neretai juos peržengiant,

gali tapti pavojingas aplinkiniams žmonems. Taigi, ir visam sociumui. Todel individo gebejimas spręsti

etikos problemas, kurios kyla jo profesineje veikloje, nera tik paprastas priedas prie profesinio

išsilavinimo. Turint visa tai omenyje, galima teigti, jog ir verslo etika gali buti suprantama dvejopai.

Visu pirma, kaip profesine etika, išreiškianti profesionalo (verslininko) etinę laikyseną (etiniai

reikalavimai verslininkui)

Antra, verslo etika gali buti suprantama kaip etiniu principu taikymas konkrečioms verslo

situacijoms spręsti. Kitaip tariant, etiniu principu”pasimatavimas” atitinkamose verslo situacijose.

Kadangi mes visi esame verslo dalyviai (vieni kaip darbdaviai, kiti kaip samdomi darbuotojai, treti

kaipvartotojai), tai neišvengiamai esame priversti egzistuojančiu santykiu tikrovę suvokti ir atitinkamai

vertinti. Žinoma, tie vertinimai bus skirtingi, nes skirtingi ir musu statusai. Nepaisant to, savo vertinimasis

ir konkrečiu elgesiu mes kuriame ir itvirtiname tam tikrą verslo etiką ( tiksliname požiuri i jo etini

išmatavimą). Ypač svarbus vaidmuo čia tenka vartotojui: jo elgsena ir etine laikysena turi nemažos itakos

verslininko priimamiems sprendimams, o galiausiai ir verslo etikai apskritai.

Suprantant verslo etika ssiauresne prasme – galima kalbeti apie profesionalaus verslininko etiką. Jos

subjektas – verslininkas, kuris savo profesineje veikloje demonstruoja požiuri i egzistuojančias moralines

vertybes ir normas siekdamas savu tikslu. Todel profesine verslininko etika didesni demesi i tai, , kaip jam

dera elgtis siekiant savu tikslu.

Be to profesine etika gali buti diferencijuojama, pavyzdžiui, galima kalbeti apie meneidžerio

,dirbančio prekybos ar gamybos organizacijoje , etinę laikyseną ir elgesi, ir t.t. Šia prasme profesines etikos

konkretika, jos reikalavimai gali buti suprantami kaip instrumentas (indikatorius), igalinantis pamatuoti bet

kuri, tarkim, vadybininko veiksmą ir jo priimamu sprendimu etiškumą.. Nenuostabu, kad profesine etika

daugiau orientuota i praktines patirties apibendrinimus, rekomendacijas ir siulymus kaip dera elgtis. Tačiau

visu situciju, kurios iškyla – nenumatysi, visiems atvejams taip pat neimanoma numatyti ir atitinkamu

rekomendaciju. Ypač laikytis griežtu reikalavimu sunku versle, kuris iš esmes yra sunkiai prognozuojamas

užsiemimas, o sekme jame neretai priklauso nuo nestandartiniu sprendimu, kurie gali kirstis su

vyraujančiomis visuomeneje etinemis nuostatomis.

Šiame darbe verslo etiką traktuosime kaip etiniu principu taikymą dalykinese situacijose. Tokiu

budu verslo etikos kursas suprantamas kaip teorijos ir tradiciniu reikalu (tokiu kaip organizacinis elgesys,

ekonomika, finansai, marketingas) tvarkymo sinteze. Galima pasakyti ir taip: verslo etika – tai žmogaus

veiklos etiniu normu atitikimo verslo organizacijos tikslams nustatymas. Tai nera paprastas etiniu

standartu rinkinys, o savo esme yra problemu , kurios iškyla prieš mmoralu žmogu, užisiimanti verslu,

analizes ir sprendimo instrumentas.

Tiesa, ne visi pripažista pačios verslo etikos buvimą ir butinumą. Šalininkai ir priešininkai pateikia savus

argumentus , teigiančius ar neigiančius verslo etiką.

3.3. Argumentai „už“ ir „prieš“ verslo etiką

Argumentai „prieš“.

Pirma. Morales normos yra visuotines ir ju privalu laikytis.visiems. Tuo tarpu verslo etikoje normu

laikymasis priklauso nuo tikslu, kuriuos individas sau kelia, t.y. verslo normos yra reliatyvios. O tai

apskritai ugdo etini reliatyvizmą.

Antra. Moralumo matas yra universalus. Tuo tarpu verslo etika turi partikuliarini (dalini) pobudi – t.y

.moraliniu masteliu matuoja tik verslo sriti ir tuo prieštarauja morales universalumui.

Τρε.ια. Μοραλ.σ οβ.εκτασ ψρα µογαυσ , ιρ νεσ.αρβυ, κοκ. δαρβ. .ισ διρβτ. αρ .αιδµεν. ατ

λικτ..

Τυο ταρπυ .ερσλο ετικα ρεδυκυο.α µογ. ικι περσοναλινιο .αιδµενσ, κυρ. .ισ ατλιεκα . τ.ψ. και

π .ερσλινινκασ, ο νε απσκριται µογυσ. Κιταιπ ταριαντ, .ερσλο ετικα µατυο.α νε πατ. µογ.,

βετ .ο ατλιεκαµ. δαρβ., οπεραχι.. ετινιυ µαστελιυ.( π.ζ., κοκιυ µαστυ ψρα ετι κασ µενειδ ερ

ιο πριιµτασ σπρενδιµασ).

Ketvirta. Moralinis vertinimas yra nesuinteresuotas (t.y. morale sako – kas elgiasi gerai, o kas blogai).

Tuo tarpu verslo etika turi praksiologini (praktini) aspektą – ji „suinteresuota“. Verslininkas elgdamasis

„gerai“ siekia praktinio tikslo – naudos. O toks siekis nera moralus, nes jame nera nesuinteresuotumo.

Penkta. Morale turi refleksyvini pobudi .Tuo tarpu verslo etika „sutvarko“ vertybiu pasauli pagal

save. Verslo etikos kodeksas

nurodo i atsakomybę ir butinumą laikytis morales normu. Moralinio

vertinimo kriterijus čia yra ne normu „refleksija“, o ju laikymasis praktikoje.

Šešta. .Moralumas nepriklauso nuo susitarimo – t.y. nera susitarimo tarp žmoniu pasekme. Morales

normos yra prigimtines (pvz. „nevok“, „nemeluok“ ir pan.). Tuo tarpu verslo etika priešingai: yra susijusi

su susitarimu, konvencija, išprotauta žmoniu. Verslo etikoje svarbiausia – etiniu normu nustatymas, kuriu

susitariama laikytis. Kas turi nustatyti verslo etikos normas, del ju susitarti: mokslininkai ar gydytojai? Visi

suinteresuoti? Pagal kokius kriterijus verslo normos bus kuriamos? Kas turi tteisę nustatyti konkretaus

verslo (pvz., gydytojo) elgesio normas?

Septinta. Verslo etinis kodeksas yra pažymetas konjugturos ženklu. Turint omeny etinio kodekso

sudarymo formaliąją pusę, verslo etika yra reliatyvi ta prasme, kad gali tureti konjungturini pobudi,

priklausyti nuo ideologijos (marksizmo, liberalizmo, katalikybes). O juk konjungtura politine ar

ideologine yra žemiau morales. Pats poreikis formuluoti verslo etikos kodeksus turi konjungturini pobudi.

Toks kodeksą paprastai linkusios kurtis tos organizacijos, kurios pergyvena krizę, kur nebuvo kreipiamas

demesys i individo moralumą. Kuo žemesne individo morale, tuo daugiau tikimasi iš verslo etikos

kodekso. (Jei žmones yyra žemos morales, tai firma stengiasi bent jau formaliu reikalavimu iškelimu

sudrausti darbuotojus. Tačiau pats kodekso priemimas dar nereiškia, jog iš tiesu firmai budinga aukšta

etinio elgesio kokybe).

Argumentai „už“.

Pirma. Morale nera kažkas anapusinio, o yra visuomenes faktas: tuomet jos uždavinys reguliuoti

santykius tarp iivairiu žmoniu grupiu. O viena tokiu svarbiu žmoniu grupiu yra verslo žmoniu grupe, kuri

taip pat turi teisę i savo veiklos etini iprasminimą.

Antra. Verslo etika, turint omeny jos kilmę, yra bene seniausia etika (Homero laiku pirkliu etika).

Taigi ji turi savas gilias istorines tradicijas.

Trečia. Verslo etika nepakeičia egzistuojančio moralumo visuomeneje, o ji papildo:

a) konkretizuoja morales normas, pritaikydama konkrečiomis (analitinems situacijoms);

b) apibrežia ir ivertina atskiru verslo dalyviu (vartotoju, darbdaviu, darbuotoju) poreikius, ju veikimo

ribas, taip pat tikslus, atsižvelgiant i pagrindines bendrąsias pamatines morales normas;

c) formuluoja budus ir galimybes konfliktu sprendimui, remiantis pamatinemis morales normomis.

d) formuoja idealus, gerio koncepcijas, kuriu realizavimui ir kreipiamas verslas. Tokiu mastu, kokiu

morale turi visuotinio privalomumo pobudi (kaip taisykliu visuma, isakymas), tokiu ir verslo etika stebi,

kaip verslas vykdo savo isipareigojimus visuomenei. TTaigi stebi ir vertina verslo pasaulio atstovu elgesio

moralumą.

Ketvirta. Verslo etika neprovokuoja morales normu reliatyvumo, kaip teigia verslo etikos oponentai.

Tiesiog ji atlieka kitas funkcijas. Ji yra individu požiuriu etika. Verslo etika – tai konkretaus individo kaip

verslo dalyvio etinio elgesio išraiška. Kitaip tariant, verslo etika niekuo deta, jeigu konkretus verslo dalyvis

(pvz. firmos darbuotojas) elgesi nedorai. Tai anaiptol nereiškia, kad verslo etika tokius veiksmus

toleruoja. Tai –individo problema, o ne verslo etikos.

Penkta. Paklusnumas kodeksui neatleidžia žmogaus nuo individualios atsakomybes, o tik yra jam

parama, padedanti ggeriau suvokti ir artikuliuoti tos atsakomybes kriterijus. Kitaip tariant, verslo etikos

kodeksas dar nereiškia, kad žmogus už firmos ribu gali elgtis, kaip nori – svarbu, kad vykdytu firmoje

galiojančius reikalavimus. Šiaip ar tai, jis yra firmos darbuotojas, jos bendruomenes narys ir firmai ne tas

pat, kaip jis elgiasi už jos ribu, namie ir pan.

Kaip matome, verslo etikos šalininkai ir priešininkai turi savus argumentus, kurie yra neretai sąlygoti

skirtingo požiurio i verslą ir šios veiklos specifikos supratimo. Tai atsispindi ir verslo etikos vystymosi

tendencijas.

3.4. Trumpa verslo etikos pletros tendenciju apžvalga.

Verslo etika susidometa pirmiausia JAV po Antrojo pasaulinio karo. 20 amžiaus penktame

dešimtmetyje etiniai klausimai, susiję su verslu, dažnai buvo aptariami teologiškai. Religiniai lyderiai

keldavo klausimus apie teisingus atlyginimus, darbo praktikos ir kapitalizmo moralę. Katalikiškoji

socialine etika kreipe demesi i darbininku teises, pragyvenimo lygi; gyne moralines vertybes prieš

materialines; pasisake už nepasiturinčiuju gyvenimo sąlygu pagerinimą.

Tuo metu JAV keli kataliku koledžai ir universitetai i mokymo programas itrauke ir socialines

etikos kursus. Protestantai taip pat isivede etikos kursą savo seminarijose ir teologijos mokyklose, kur

tyrinejo moralę ir etiką versle. Protestantu etikos darbai kreipe individus buti kukliems, taupiems,

sąžiningai dirbti ir tokiu budu užsitarnauti sekmę. Tokios religines tradicijos paskatino tolesni verslo

etikos vystymąsi. Ilgainiui tapo iprastu reiškiniu, kai kiekvienos religijos atstovai (bažnyčiu vadovai)

siulydavo moralines koncepcijas ne tik bizniui, bbet ir vyriausybei, politikams, šeimai, asmeniniam

gyvenimui sutvarkyti.

Šeštajame dešimtmetyje iškilo daug socialiniu klausimu, kuriuos reikejo spręsti.

Amerikos visuomene atsisuko veidu i priežastis. Verslas sparčiai vystesi stengdamasis vis labiau

kontroliuoti svarbiausias ekonomines ir politines visuomenes gyvenimo puses – taip vadinamuosius

militarinius – industrinius pagrindus. 1960-tieji mate mažu ir vidiniu miesteliu nuosmuki, ekologiniu

problemu (oro, vandens užterštumas ir kt.) aštrejimo plitimą. Šis periodas taip pat mate vartotojiškumo

visuomeneje pakilimą – nepriklausomu individu, grupiu bei organizaciju veiksmus, kuriais buvo siekiama

apginti ju, kaip vartotoju teises.

1962 m. JAV prezidentas John F.Kennedy išleido “Specialiuosius vartotoju teisiu gynimo istatus”,

kuriuos ivardino 4 pagrindines vartotoju teises: teise i saugumą, teise buti informuotiems, teise pasirinkti,

teise buti išgirstiems. Šie istatai tapo žinomi kaip „Vartotoju teisiu Bilis“. Tai turejo lemiamos itakos

vartotoju teisiu judejimui, kuris ypač suaktyvejo 1965 m., kai pasirode Ralph Nader knyga „Nesaugu bet

kokiu greičiu“. Šioje knygoje jis kritikavo visą automobiliu industriją ir pirmiausia korporaciją „General

Motors“, kuri pelną ir stiliu iškele virš gyvenimo ir saugumo. R.Nader`is eme telkti aktyviai

besireiškiančius vartotojus visoje šalyje. Jo vadovaujama Vartotoju teisiu gynimo organizacija, plačiai

žinoma kaip „Naderio važiuotojai“, sekmingai kovojo už mašinu gaminimą su papildomomis apsaugos

priemonemis. Vartotoju teisiu ginimo aktyvistai priverte vyriausybę priimti tokius istatymus kaip:

Radiacijos kontroles aktas (1968 m.); Švaraus vandens aktas (1972 m). ir kt. svarbius aplinkos apsaugai

dokumentus.

20 amžiaus septintajame dešimtmetyje vverslo etika tapo rimtu moksliniu studiju objektu. Teologai

ir religiniai mąstytojai dave tam pagrindus, siulydami pritaikyti religinius principus verslo praktikai. Nuo

šiol daugelyje JAV aukštuju mokyklu verslo profesoriai pradejo destyti ir mokyti studentus bendrosios

socialines atsakomybes.

I verslo etikos studijas isitrauke ir filosofai, siulydami etines teorijas ir filosofines verslo etikos

strukturos analizes. Verslas daresi vis labiau pastebimas ir susijęs su palankaus ivaizdžio formavimu

žmoniu akyse. Augant socialinei paklausai, daugelis verslininku suprato, kad etiniu problemu versle

negalima ignoruoti ar nutyleti. Imta rengti konferencijas, kur buvo aptariami verslo socialines atsakomybes

klausimai bei moralines ir etines problemos versle. Pradeti steigti verslo etikos problemu centrai, kurie

subure kartu verslo profesorius, teologus, filosofus ir verslo žmones.

1970-uju pabaigoje verslo pasaulyje i visumą iškilo daug etiniu problemu: kyšininkavimas,

melaginga reklama, kainu suokalbis, produkto saugumo garantijos ir kt.. Verslo etika tapo iprastu dalyku.

Akademiniai tyrinejimai, ypač menedžmento ir marketingo srityse, padejo geriau pažinti etines problemas

ir stengesi paaiškinti, kaip verslininkai turetu rinktis veiksmu strategiją ypatingose situacijose. Buvo

dedamos dideles pastangos siekiant paaiškinti, kaip veikia etinis sprendimu priemimo procesas ir kokie

veiksmai ji itakoja. Tuo metu buvo sukurti pirmieji etiniu sprendimu priemimo versle modeliai.( A.

Kohlbergo, A.Gresham, L.Trevino ir kt.)

1980-aisiais verslo teoretikai ir praktikai pripažino verslo etiką kaip studijuojamą ir tyrinejamą

dalyką. Augantys ivairiausiu ekonominiu grupiu ikurti institutai, mokyklos, kure mokymo programas ir

siule studijuoti verslo

etiką. Dabartiniu metu JAV koledžuose destoma 500 ivairiu verslo etikos kursu,

kuriuos studijuoja daugiau nei 400000 studentu. Verslo etikos centrai rengia kursus, konferencijas ir

seminarus, skelbia tyrimu rezultatus. Verslo etika tampa tokiu dideliu kompaniju kaip General Elektronic

Co, General Motors, Cathpillar Inc ir kt. vienu iš pagrindiniu rupesčiu. Daugelis stambiu firmu ikure

etikos ir sočialines politikos komitetus; kuriems pavesta spręsti etines problemas, kylančias versle. Šis

verslo etikos tyrimu ir ju rezultatu sisteminimo procesas tęsiasi. Tokiu budu verslo etika dar labiau

isitvirtina kaip studijavimo objektas.

Demesys verslo etikai ppastebimas ir Europoje. Siekiant koordinuoti Europos Sąjungos šaliu

inicityvas šioje srityje, 1986 m. Paryžiuje ikurta Europos Verslo Etikos taryba. Jos tikslas – organizuoti

sociologinius tyrimus, siekiant nustatyti verslo etinio patikimumo lygi atskirose šalyse, teikti paramą

mokslo itaigoms, organizuoti konferencijas, seminarus, leisti literaturą.

Verslo etika šiandien – tai gan sparčiai besivystantis studiju objektas, kuris siejasi su etinemis

problemomis ir verslo veiklos moralumu. Verslo etikos problemas galima nagrineti iš filosofines teorijos ar

teologijos principu perspektyvos net iš pragmatines, siekiant rasti sprendimus specifinems vadovu

problemoms. Verslo etikos studijavimas nereiškia paprasto mmoralizavimo, kas yra gerai, o kas blogai

konkrečioje situacijoje. Greičiau verslo etika savaip susieja morales koncepciją, atsakomybes suvokimą ir

sprendimu priemimą organizacijos viduje. Verslo vadovai ir mokslininkai stengiasi sukurti sistemą, kuri

padetu individams ir organizacijoms priimti etinius sprendimus. Kas skatina didejanti demesi verslo eetikai?

3.5. Veiksniai, skatinantys domejimąsi verslo etika.

Tą domejimąsi skatina du svarbus pasikeitimai, vykstantys šiuolaikiniame verslo organizavime:

1). verslo galios augimas,

2) informacine revoliucija.

Nauju technologiju taikymas šiuolaikineje gamyboje igalina žymiai išpletoti korporacijas (verslo

organizacijas) ir ju augimo galimybes tiek vertikalia, tiek horizontalia kryptimi.. Toks korporaciju augimas

yra budinga 20 a. antrosios puses bruožas. Faktiškai daugelis pasaulio šaliu turi žemesni bendrą vidaus

produktą (BVP) nei metines stambiu korporaciju pajamos. Antai 1990m bendros metines Exon

Corporation pajamos viršijo Korejos Respublikos ir Indonezijos bendrą vidaus produktą,; Royal Dutch

Shell metiniai pelnai viršija Belgijos, Čekijos ar Argentinos metines pajamas; General Motors- Nigerijos

,,Pietu Afrikos, ar Austrijos, Mobil – Danijos ir Suomijos, Ford Motor Company- Tailando, IBM ir Du

Pont metines pajamos siekia Kolumbijos ir Graikijos BVP, General Electric metines pajamos didesnei nei

Naujosios Zelandijos ir Kuveito bbendras vidaus produktas.

Vienas iš svarbiausiu šiuolaikiniu korporaciju trukumu- tai biurokratiniu strukturu organizacijos

viduje augimas. Ryškeja tipiška biurokratinem strukturom tendencija- reikalavimas visiško paklusnumo

asmeniui, užimančiam aukštesnę herachinę padeti. Tai neišvengiamai slopina bet kokią asmeninę

iniciatyvą, savo ruožtu kelia eilę etiniu problemu asmenims, kuriems pavesta priimti sprendimus tokiu

organizaciju viduje. Neretai kyla situacijos, kai geri ir sąžiningi žmones daro blogus ir nesąžiningus

poelgius nors, tai ir daroma vardan korporacijos (firmos) geroves.

Informacine revoliucija – kitas istorinis pasikeitimas verslo organizacijoje, padaręs jam dideli

poveiki. Atsiradus kompiuteriui po Antrojo pasaulinio karo žžmoniu gyvenimas iš esmes pasikeite.

Duomenu rinkimas, saugojimas ir analize, kurią pasiule kompiuteris, padare tikrą informacini perversmą,

kuris turejo žmonijos istorijoje ne mažesnes pasekmes ir poveiki nei pramonine revoliucija, ivykdyta 18

amžiuje.Vakaru Europos šalyse (pirmiausia Anglijoje ir Vokietijoje)

Naują impulsą kompiuterinei technologijai 20 a. devintame dešimpmetyje suteike Internetas, kuris

susiejo milijonus kompiuteriu visuose žemynuose i vieningą informacinę erdvę.

Kompiuteris sukoncentravo informaciją ir padare ją žymiai prieinamesnę plačiam vartotoju ratui.

Viena vertus, šiandien žymiai daugiau žmoniu turi galimybę prieiti prie informacijos šaltiniu, nei tai buvo

per visą žmonijos istoriją. Kita vertus, kompiuteriu panaudojimas igalina sukoncentruoti labai asmeninę

informaciją apie žmones ir ju polinkius.. Tokios informacijos rinkimas ir jos centralizavimas gali buti

panaudotas gan konstruktyvai, pavyzdžiui, reguliuojant ir tenkinant atskiru visuomenes grupiu švietimo

poreikius ir pan.. Tačiau ši informacija gali buti uzurpuota ir atskiru grupiu panaudoja savo siauriems

asmeniniams tikslams.

Nepaisant to, kompiuteru era prasidejo. Šiuolaikiniai verslo organizatoriai profesionalai yra

pagrindiniai informacines eros ideologai nešą tiesioginę atsakomybę už etiniu principu formulavimą ir

taikymą naudojantis šiuolaikinemis technologijomis (taip vadinamoji kompiuterine etika, tinklu etika ir

pan.) Tai ipareigoja juos giliau studijuoti etiką.

Šalims, kurios sparčiai keičia savo ekonomines sistemas (tame tarpe ir Lietuvai) verslo etikos

studijavimas ypač butinas. Pasak amerikiečiu ekonomisto V.Vegelio, tai daryti skatina dvi aplinkybes:

Pirma, butinumas pletoti etinius santykius decentalizuotose strukturose, kurios yra atsakingos už

sprendimu priemimą.

Antra, butinumas iterpti pereinamojo laikotarpio eekonomiką ir jos institutus i jai nebudingas naujas

istorines ir kulturines sąlygas.

Perejimas i rinką reikalauja decentralizuoti ekonomines strukturas, atsakingas už sprendimu

priemimą.. Darbas tokiose strukturose savo ruožtu iš kiekvieno reikalauja pasitikejimo savimi, gebejimo

objektyviai ivertinti situaciją ir atsakingo elgesio. Kitaip tariant, decentralizacija reikalauja butino

pasitikejimo ir visuotines pagarbos sąžiningiems veiksmams. Sąžiningumas ir pasitikejimas lieka visu

pirma etinemis kategorijomis, skirtingai nuo teisiniu ar ekonominiu apribojimu, kurie turi užtikrinti

pilnaverti ekonomini gyvenimą.

Rinkos ekonomikos sąlygomis sąžiningumas ir pasitikejimas yra labiausiai vertinamos etines

savybes. Pavyzdžiui, nežiurint to, kad kontraktai su teisiniais apribojimais yra bet kurios imones veiklos

pagrindas, daugelis imoniu išeina už kontraktiniu isipareigojimu ribu.. Tokia veikla, skirtingai nuo teisinio

reguliavimo, yra apibrežiama pasitikejimo lygiu, kuris primiausia priklauso nuo verslo žmogaus ar firmos

etines reputacijos lygio. Centralizuotos ekonomikos sąlygomis buvo iprasta laikytis biurokratinio žaidimo

taisykliu, kas neišvengiamai vede i neatsakingumą ir nepasitikejimą žmonemis. Tokios savybes kaip

nesąžiningumas ir nepasitikejimas, centralizuoto sprendimu priemimo sąlygomis ugde žmonese

prisitaikeliškumą.. Daugelis šias savybes laike racionaliomis centralizuotos sitemos sąlygomis.. Tačiau

tokiu savybiu buvimas rinkos sąlygomis negali buti laikomas racionaliomis. Akivaizdu, kad kiekviena

ekonomine transformacija privalo sukurti ir tam tikrą etinę infrastrukturą naujiems ekonominiams

institutams funkcionuoti.

Butinumas sukurti atitinkamą etinę infrastrukturą rinkos ekonomikos sekmingam funkcionavimui –

yra antra svarbi priežastis, skatinanti verslo etikos studijavimo butinumą. Ekonominiu institutu

funkcionavimo efektyvumas glaudžiai susijęs su etinemis vertybemis. Neimanoma griežtai priešpastatyti

ekonominiu aspektu etiniams. EEtika ir ekonomika turi jas glaudžiai siejančiu ypatumu. Jeigu verslo lyderai

ir politikai demontruoja primityvumą, ignoruoja etiniu vertybiu ryši su ekonominiu institutu darbu, tai

žymiai apsunkina ekonomikos ir jos institutus iterpimą i naujas, ją atitinkčias istorines, socialines ir

kulturines šalies sąlygas. Neužtenka nukuopijuoti ekonominius Vakaru institutus. Butina „iterpti“ juos i

visai skirtingą nuo vakarietišku sąlygu aplinką, tiketina kad verslo etikos studijavimas turetu lengvinti ši

nauju etiniu estandartu isisavinimo versle procesą.

3.6. Verslo etikos struktura.

Verslo etika – tai moksline disciplina, kuri nagrineja etiniu principu taikymą verslo situacijose. Ji turi

ryši su ivairiais mokslais.

Verslo etikos ryši su kitomis žinijos sritimis rodo ši schema:

Tradiciškai verslo etiką priimta skirstyti i makroetiką ir mikroetiką. (Žr. žemiau pateiktą schemą )

Verslo etika

Morales

teorija Menedžmentas

Psichologija Ekonomika

MIKRO ETIKA

• Nagrineja moralinius santykius

korporacijos (verslo organizacijos) viduje;

• Santykius tarp korporaciju kaip

moraliniu subjektu ir ju darbuotoju bei akciju

turetoju.

VERSLO ETIKA

MAKRO ETIKA

• Nagrineja moralinius santykius tarp

visuomenes socialines ir ekonomines sistemos

makro subjektu;

• Tarp korporaciju ir valstybes, bei

visuomenes apskritai taip pat ir jos atskiru daliu.

Makroetiką sudaro ta verslo etikos dalis, kuri tyrineja moraliniu santykiu specifiką tarp

visuomenes socialines ir ekonomines sistemos makrosubjektu; tarp korporaciju .(verslo ,organizaciju),

valstybes ir visuomenes apskritai, taip pat ir jos atskiru daliu.

Mikroetiką – nagrineja specifinius moralinius santykius korporaciju viduje, taip pat tarp

korporaciju kaip moraliniu subjektu ir ju darbuotoju bei akciju turetoju.

Moraliniu santykiu tarp

makro subjektu sistemoje spečialistai skiria du lygmenis: horizantaluji ir

vertikaluji.

Horizotaliajame lygmenyje nagrinejami moraliniai santykiai tarp subjektu, kuriems budingos tos

pačios charakteristikos, taip pat moralinius santykius tarp skirtingu korporaciju.

Vertikaliajame lygmenyje nagrinejami moraliniai santykiai tarp subjektu, kuriems budingos

skirtingos charakteristikos ir savybes. Šitam lygmeniui priklauso santykiai tarp korporaciju ir valstybes,

tarp korporaciju ir visuomenes apskritai (arba jos dalies) ir tarp korporaciju ir supančios aplinkos.

Daugelis žmoniu priima etinius sprendimus mikro etikos lygmenyje, t.y kai žmogus atsako už savo

poelgius arba priima sprendimus, kurie liečia ir kitus žmones, pavyzdžiui aartimuju, draugu ar tam tikros

nedideles bendruomenes gerovę.

Tačiau kai kurie žmones anksčiau ar veliau pradeda priimineti sprendimus makro etikos lygyje,

kurie turi itakos ištisoms bendrijoms, pavyzdžiui, dalyvauja betarpiškai formuodami valstybinę nacionalinę

ekonominę politiką.

Verslo etika turi itakos ne tik formuojant ekonominius institutus, bet ir profesionaliu verslininku

veiklą. Visuomenes ekonominiai institutai neišvengiamai isiterpia i morales sriti, ir šiuo požiuriu verslo

etikos makro lygio reikšmę sunku pervertinti.

Makro lygmuo versle ypač svarbus pereinamojo laikotarpio ekonomikos sąlygomis kai vyksta

pagrindiniu ekonominiu institutu transformacija. Jeigu šie institutai turi gerai pergalvotą strukturą ir

pritaikyti pprie nauju kulturinio ir socialinio gyvenimo ( tarkim Lietuvoje) sąlygu, jie skatins atsakingą etini

elgesi ir mikrolymenyje. Tačiau jeigu šie institutai melagingai (klaidingai) suformuoti ir neatsižvelgia i

kokrečias socialines sąlygas, beviltiška yra gaišti laiką ir deti veltui pastangas sprendžiant konkrečias

kolektyvo etines problemas, nnes žmonems teks nuolatos kovoti su išsigimusiais ekonominiais institutais ir

klaidingu politiniu kursu.

Makro lygmeniu kartais buna sunku pasakyti, kur baigiasi verslo etika ir prasideda ekonomine

teorija.. Galiausiai jei verslo etika makrolygmenyje ir susijusi su etikos teorijos taikymu ekonominiams

institutams ir ju politikai ivardyti ir ivertinti,. tai negalima samprotauti apie etines verslo problemas

apskritai, užmirštant ekonomiką.

Nors sunku atlikti šiu dvieju liniju (etikos ir ekonomikos) sąveikos analizę, tačiau ir nutyleti jos svarbos

taip pat negalima. Viena vertus, verslo etikai butinos ekonomines teorijos žinios, jeigu kuriami naudingi

patarimai tiems, kurie šią politiką vykdo. Kita vertus, ekonomine analize negali buti pilnaverte

nepasitelkus socialiniu ir moraliniu vertybiu, kurios padeda geriau suprasti ekonominiu sprendimu

žmogiškąją vertę. Ir jeigu etikas kartais samprotauja kaip ekonomistas, o ekonomistas kaip etikas – tai

akivaizdus dvieju disciplinu sąveikos rezultatas. Sąveikos, kkuri kaip tik ir turetu padeti spręsti problemas,

kylančias verslo žmonems.