Verslo etika „Tarptautinis protokolas“

TURINYS

Įvadas 4

Tarptautinis protokolas istoriniu požiūri 5

Protokolo svarba 5

Protokolo svarba darant karjerą 6

Protokolo rūšys 7

Protokolo taisyklės 7

Protokolo taisyklių svarba darbe 8

Elgesio taisyklių žinojimo svarba ieškant darbo 8

Išvados 10

Literatūros sąrašas 11

ĮVADAS

Žodis „protokolas“ kilęs iš graikų kalbos. Juo buvo vadinama doku¬mentų įforminimo ir archyvų tvarkymo taisyklių visuma. Laikui bė¬gant tarptautinio protokolo turinys pasipildė bendravimo etikos ir ce¬remonialo sąvokomis.

Tarptautinio protokolo normos nėra kurios nors šalies ar grupės asmenų pramanas. Tai – ilgos oficialaus bendravimo istorijos rezulta¬tas. Tarptautinio protokolo sąvoka pasaulinėje literatūroje apibūdina¬ma įvairiai: protokolas – vyriausybių ir jų atstovų oficialaus ir neofi¬cialaus bendravimo taisyklių vvisuma; tarptautinis protokolas – visu¬ma visuotinai pripažintų taisyklių ir tradicijų, kuriomis tarpusavio bendravimą grindžia vyriausybės, užsienio reikalų žinybos, diplomatinės atstovybės, oficialūs asmenys ir t.t.

Tarptautinio protokolo normas turėtų pažinti ne tik oficialūs, įtakingi asmenys, bet ir tie, kurie nori gauti gera darbą, siekti karjeros, svajoja uždirbti daug pinigų, trokšta bendrauti su žymiais, daug pasiekusiais, apsukriais žmonėmis, palaiko ryšius su užsienio partneriais, mėgsta lankytis priėmimuose, trokšta pelnyti aplinkinių pagarbą, o taip pat kiekvienas, kuris trokšta patobulinti, pagražinti ir pagerinti savo gyvenimą, todėl iir šio mano darbo tikslas supažindinti su tarptautiniu protokolu, parodyti kam jis yra naudingas, kokia jo svarba.

TARPTAUTINIS PROTOKOLAS ISTORINIU POŽIŪRIU

Dar Liudviko XVI laikais aristokratiškų priėmimų metu svečiams būdavo įteikiamos kortelės su pagrindinėmis elgesio taisyklėmis. Jos buvo vadinamos etiketėmis – iš ččia ir kilęs žodis „etiketas“. Šiuo žo¬džiu apibūdinamas išsiauklėjimas, geros manieros, mandagus bendra¬vimas. Etiketo pagrindu ir susiformavo tarptautinis protokolas. Tam tikrų jo reikalavimų laikytasi ir viduramžiais. Sakykim, Vilniaus auk¬sakalių cecho meistrams viešoje vietoje nebūdavo galima pasirodyti be švarko. Stodami į prekybininkų gildiją, pirkliai turėdavo iškilmin¬gai pasižadėti padėti draugui, ginti vienas kitą, laikytis gildijos nuro¬dymų, o vienas iš svarbiausių reikalavimų buvo nemenkinti gildijos vartotojo akyse – garantuoti sandorių sąžiningumą ir teisėtumą.

Ypač ištobulėjo karališkasis protokolas. Dėl pastangų kuo smulkiau nustatyti visas elgesio taisykles ilgainiui jis pasidarė toks sudėtingas, kad net prireikė specialios pareigybės – ceremonmeisterio. Imta leisti ceremonialo ir etiketo vadovėlius, etiketo mokymas tapo būtina kiek¬vieno aristokrato auklėjimo dalimi. Teikdami kilmingiems visuomenės nariams rangus, titulus ir apdovanojimus, monarchai normuodavo kiek¬vienam asmeniui skirtiną ppagarbą. Pavyzdžiui, carinėje Rusijoje XVIII a. pradėtas taikyti privalomas oficialus titulavimas pagal rangus ir socia¬linę kilmę. Petro I „Rangų tabelyje“ reikalaujama bausti kiekvieną, ku¬ris nepaisys pagal rangą nustatytos vietos rūmų ceremonijoje, iškilmin¬gose vaišėse, valdininkų suvažiavimuose ir k.t. Aukščiausioji valdovo padėtis visada buvo pabrėžiama aukščiausia pagarbos forma. Pavyz¬džiui, pagal XVI a. Ispanijos rūmų etiketą kiekvienas pavaldinys, pri¬siartinęs prie karaliaus, turėdavo atsiklaupti ir pabučiuoti jam ranką. Laikui bėgant sudėtingi rūmų ritualai nunyko kartu su visais ki¬tais senoviniais papročiais, tačiau pagrindinės tarptautinio protokolo nnormos liko nepakitusios. Jos, kaip klasika, yra bendros visoms pa¬saulio šalims. Tai lyg atspara, ant kurios kiekviena šalis, remdamasi tradicijomis, kultūra, religija, demografija, istorija, kalba, temperamentu ir t.t., sukūrė tam tikras savo normas. Kad ir kaip istoriškai kito eti¬keto formos ir funkcijos, etiketas visada buvo žmonių bendravimo priemonė, dėmesio ir pagarbos vienas kitam raiškos būdas.

PROTOKOLO SVARBA

Šiais laikais griežtai laikomasi tarptautinio protokolo taisyklių ir normų, kai oficialiai pripažįstamos naujos valstybės, užmezgami di¬plomatiniai santykiai, skiriami nauji diplomatinių atstovybių vadovai, įteikiami įgaliojamieji raštai (kredencialai), vyksta oficialūs vizitai, vedamos derybos, pokalbiai, pasirašomos sutartys ir susitarimai, rengia¬mi oficialių delegacijų priėmimai, tarptautiniai pasitarimai ir konferencijos, reaguojama į kitos šalies įvairaus pobūdžio šventes bei ge¬dulingus įvykius. Ypač griežtai paisoma valstybinės vėliavos ir valstybinio himno naudojimo normų.

Remian¬tis etiketo, kaip ir protokolo, normomis žmogus gali būti gerbiamas ir ignoruojamas, aukštinamas ir žeminamas. Etiketas yra iškalbingas, jis byloja apie reikšmingus dalykus: išorinės elgesio kultūros požiūriu apsaugodamas kiekvienos asmenybės orumą, jis padeda plėtoti humanišką žmonių tarpusavio santykių turinį. Etiketas ypač svarbus kon¬fliktinių situacijų, derybų metu. Nesilaikant etiketo normų iš principo neįmanoma našiai svarstyti problemų, keistis nuomonėmis, kolekty¬viai ieškoti tiesos. Net smarkiausiai susikirtus pažiūroms, įsitikini¬mams, koncepcijoms, etiketas neleidžia suirti pagarbos ir padorumo atmosferai, nuomonių skirtumui virsti tarpusavio įžeidinėjimu, orumo menkinimu. Jis padeda iišsaugoti partnerių lygiateisiškumo, džentel¬meniškumo principus.

Gal ir keista, bet žmogus, išmanantis tarptautinio protokolo nor¬mas, bet kokioje situacijoje jaučiasi jaukiau, stabiliau. Sakykim, įvai¬riausi pobūviai ir priėmimai: toks žmogus žino, kokiu atveju reikia vilktis tą ar kitą protokolo nustatytą drabužį, kaip jam dera elgtis toje ar kitoje aplinkoje. Žinojimas teikia pasitikėjimo savimi, išvaduoja nuo spėlionių, nervinės įtampos. Tam tikros bendravimo bei elgesio taisyk¬lės gyvuoja jau ne vieną amžių, jos yra bandytos perbandytos, tad šiandien nieko nauja nebereikia išradinėti – reikia tik įsiminti tarptautinio protokolo normas, ir jo padiktuota mandagumo ir pagarbos kalba leis mums susišnekėti bet kokioje situacijoje, bet kurioje šalyje.

PROTOKOLO SVARBA DARANT KARJERĄ

Neišmokus gerų manierų neįmanoma padaryti karjeros. Šiandien, gy¬venant itin judriame ir permainingame pasaulyje, karjerai daryti reikia kaip niekad daug žinių ir įgūdžių, mokėti neprarasti takto ir pasitikėjimo savimi. Protokolo žinovai teigia, jog nėra dviejų asmenų, kurie elgtųsi visiškai vienodai, net jeigu abu priklausytų tai pačiai kultūrai. To¬dėl visada pravers visos protokolo subtilybės, tarkim, – kaip keliauti lėktuvu, ką vilkėti, kaip kalbėti, kad patrauktume ir įtikintume pašne¬kovą. Ir darbe, ir namuose svarbu mokėti paprašyti ir padėkoti, kalbėtis telefonu, paklausti, atsakyti, ginčytis, ką nors pagirti ar papeikti, pa¬sveikinti iškilminga proga ir paguosti skaudžios nelaimės valandą.

Tarpusavio santykių kultūros taisyklės ypač svarbios šiandien, kkai vis daugiau šalių pasirenka laisvosios rinkos kelią. Norint pasiekti verslo ar karjeros sėkme, būtina žinoti bent pagrindinius protokolo reikalavimus tik tada galima išvengti keblių situacijų ar net kuriozų. Protokolo laikyma¬sis padeda laisvai jaustis oficialiose situacijose, žinoti, ko iš mūsų tikima¬si, kaip reikia elgtis, kad neįžeistume žmonių, su kuriais bendraujame.

Protokolo ir etiketo išmanymas – labai svarbus socialinės psicho¬logijos elementas. Turbūt daugelis yra patekę į nemalonias situacijas arba regėję sutrikusį žmogų, nežinantį, ar jam dera pirmam paduoti ranką susitikimo metu, ar palaukti, kol tą padarys partneris. Nepasitikėjimas savimi, sutrikimas trukdo dalykiniams santykiams, gadina bendrą susitikimo atmosferą.

Rodyti dėmesį ir pagarbą kiekvienam žmogui – humaniškumo ir kultūringumo požymis. Tačiau norėdami, kad kiti šiuo teiginiu pati¬kėtų, turime jį pagrįsti atitinkama savo elgsena, antraip žodžiai ir liks žodžiais. Tai, kad žmogus nežino mandagumo normų, nėra pasiteisinimas: jo elgesys laikomas tiesiog nepagarbiu ir dėl to jam tenka pa-tirti nemažai nusivylimo akimirkų.

Dėl protokolo neišmanymo gali kilti daug nesusipratimų, ir atvirkš¬čiai – tinkamu elgesiu ne tik galima patraukti klientus, bet ir pelnyti puikią reputaciją tarp bendradarbių ir tarp tų žmonių, kurie stovi ant aukštesnės hierarchijos laiptų pakopos. Protokolu reikia naudotis kaip sėkmės ir karjeros raktu.

PROTOKOLO RŪŠYS

Protokolo pagrindas – tai griežtos taisyklės, reglamentuojančios su-likimų ir palydų tvarką, derybų ar

pokalbių vedimą, priėmimų orga¬nizavimą, dalykinio susirašinėjimo įforminimą, aprangą ir t.t.

Skiriamos kelios protokolo rūšys:

KARALIŠKASIS PROTOKOLAS – tai griežtų taisyklių sistema ir jų vykdymo formos, priimtos monarchų rūmuose.

KARINIS PROTOKOLAS – armijoje visuotinai priimtų elgesio normų, manierų ir taisyklių kodeksas, taikytinas visose karinėje srityje dir¬bančių žmonių gyvenimo ir darbinės veiklos sferose, taip pat laivyne.

DIPLOMATINIS PROTOKOLAS – elgesio taisyklės, kurių diplo¬matai ir kiti oficialūs valstybių atstovai privalo laikytis įvairiuose oficialiuo¬se diplomatiniuose renginiuose (per priėmimus, vizitus, pristatymus, de¬rybas, delegacijų susitikimus ir pan.) ir bendraudami ttarpusavyje.

TARNYBINIS PROTOKOLAS – tai visuma taisyklių, tradicijų ir susitarimų, kuriais grindžiamas bendravimas darbo sferoje.

PROTOKOLO TAISYKLĖS

Daugelis protokolo taisyklių yra identiškos arba sutampa vienoje ar kitoje srityje. Tačiau griežtų protokolo taisyklių laikymuisi didžiau¬sią reikšmę teikia diplomatai ir kiti oficialūs asmenys.

Verslininkai, be abejo, taip pat privalo ne tik teoriškai žinoti visas šias taisykles, bet ir be priekaištų vykdyti jas praktinėje veikloje.

Etiketas apima įvairias elgesio formas, mandagumo taisykles. Šiuo¬laikinio etiketo reikalavimai susiklostė per ilgą žmonių civilizacijos gy¬vavimą. Etiketas – tai daugelio žmonių kartų patirties rrezultatas, tai formalių taisyklių taikymas iš anksto numatytose situacijose. Šios tai¬syklės vadinamos tarptautinėmis, kadangi jos yra daugiau ar mažiau vienodos visose šalyse. Tuo tarpu kiekvienos šalies etiketas gali turėti savų ypatybių, kurias galėjo lemti savita istorinė raida, etninės ir re¬liginės ttradicijos bei papročiai.

PROTOKOLO TAISYKLIŲ SVARBA DARBE

Naujoji verslo strategija dabar daug dėmesio skiria komunikacijai ir informacijai. Daugeliui įstaigų išoriniai kontaktai nėra vien komerciniai. Šiais laikais nerasime nė vienos firmos, kuri manytų, kad jos giminius pirks ar jos paslaugomis naudosis vien tik dėl jų puikios ko¬kybės. Savaime aišku, kad pardavimo strategijai vis didesnę reikšmę turi psichologiniai svertai. Malonūs ir paslaugūs darbuotojai atspindi įmonės ar įstaigos strategiją. Tai ypač akivaizdu klasikinėje paslaugų srityje – bankuose, draudimo įstaigose ir kt. Pastaruoju metu net mo¬nopolinės įmonės, pavyzdžiui, elektros energijos gamintojos, ėmė siųsti savo darbuotojus mokytis nepriekaištingo elgesio, mat ir jos priverstos saugoti savo gerą vardą visuomenėje. Sėkmę lemia gebėjimas bendrauti, todėl darbuotojų elgesiui dabar keliami ypač dideli reikalavimai. Taigi bendravimo kultūra, ilgą laiką buvusi užmiršta, ddabar įgyja vis didesnę reikšmę. Tyrimai rodo, kad nuo 40 iki 80 procentų vi sos vadovų veiklos sudaro bendravimas. Bendravimo sėkmę lemia va¬dovo elgesys, tiksliau, – vadovavimo stilius.

Svarbiausias bendravimo būdas yra pokalbis, ypač kai sprendžia¬mi subtilūs asmeniniai klausimai, vyksta derybos ar aptariamos su¬dėtingos verslo problemos. Todėl patartina nesikliauti vien pokalbio strategija, o rūpintis ir bendravimo stiliumi.

ELGESIO TAISYKLIŲ ŽINOJIMO SVARBA IEŠKANT DARBO

Šiandien, kai į darbo vietą kartais pretenduoja 250 norinčiųjų, turinčių pakankamą kvalifikaciją, kas gaus darbą, o kas ne, lemia kiti kkriterijai, dažnai – simpatijos veiksnys. Svarbu, koks pirmasis įspūdis – kertinis profesinės sėkmės akmuo. Personalo skyrių vadovai šiandien nori nu¬simanančių ir žavingų, pasitikinčių savimi ir malonios išvaizdos pre¬tendentų, žinoma, jokiu būdu ne „lėlių Barbių“, nes išvaizda – tai ma¬nierų visuma, o manieros negali kirstis su veido bruožais ir apsiren¬gimu. Ne vienas atsidus: „Kokie dideli reikalavimai“. Tačiau tai, ko reikalaujama, labai lengvai pasiekiama. Nepatartina elgtis nenatūra¬liai – visur reikia asmenybių, o ne dirbtinių būtybių. Žavesys, charak¬teris ir patirtis – trys dalykai, kuriuos turi kiekvienas iš mūsų ir ku¬riais reikia mokėti pasinaudoti: ką reikia – išryškinti, kas nelabai pa¬trauklu – užmaskuoti. Einant į pokalbį dėl darbo, visų pirma reikia tinkamai apsirengti: mergina neturėtų vilkėti kelnėmis, o vaikinas tu¬rėtų pamiršti apie patogiuosius džinsus, nes darbdavys pirmąjį įspūdį susidaro iš apsirengimo, o pirmas įspūdis daug ką lemia.

Be to, darbo jėgos pasiūla jau daugelį metų didesnė už paklausą, todėl valdantysis sluoksnis stengiasi diegti savo elgesio normas. Iš žmonių tikimasi ne tik dalykinės kvalifikacijos, bet ir atitinkamų manierų. Tos manieros prigyja ne vien dėl to, kad jas atrenka, jų plitimą skatina visuomenės vadovai. Ekonominiai interesai – dar viena svar¬bi elgesio normų plitimo priežastis.

Geros manieros – tai ne tik visuomenėje priimtos elgesio normos. Gerai išauklėtas žmogus deramai eelgiasi visur, nesvarbu, mato jį kas nors ar ne. Jei atkreipsime dėmesį į tai, kaip žmogus elgiasi vadinamojoje atokioje vietoje, suprasime, koks jis yra iš tikrųjų. Elgesys daug pasa¬ko apie firmos darbuotojų įpročius, todėl vadovas turi stengtis savo pa¬vyzdžiu ir kitomis priemonėmis sukurti atitinkamą teigiamą klimatą, būti pavyzdžiu savo darbuotojams.

IŠVADOS

Žmogus, išmanantis tarptautinio protokolo nor¬mas, bet kokioje situacijoje jaučiasi jaukiau, stabiliau. Žinojimas teikia pasitikėjimo savimi, išvaduoja nuo spėlionių, nervinės įtampos. Tam tikros bendravimo bei elgesio taisyk¬lės gyvuoja jau ne vieną amžių, jos yra bandytos perbandytos, tad šiandien nieko nauja nebereikia išradinėti – reikia tik įsiminti tarptautinio protokolo normas, ir jo padiktuota mandagumo ir pagarbos kalba leis mums susišnekėti bet kokioje situacijoje, bet kurioje šalyje.

Todėl nėra labai svarbu ar tu esi kokios nors įmonės vadovas, ar paprastas eilinis darbuotojas, žinios, etiketo išmanymas visada gali praversti, nes mes esame žmonės, gyvename bendruomenėje, kasdien tenka bendrauti, kalbėtis. Pirmas įspūdis susitikus su žmogumi gal ir yra išvaizda, tačiau pratarus žodį, šis įspūdis susiformuoja galutinai.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Lydeka A. Protokolo pagrindai kiekvienam, siekiančiam. Vilnius. Eugrimas leidykla. 2000.

2. Baršauskienė V. Biznis ir profesinis įvaizdis. Kaunas. 1994.

3. Demidevas N. V. Dalykinis protokolas ir etiketas. 1990.

4. Razauskas R. 365 vadovo dienos. Vilnius. 1994.