Vokietijos etiketas

TURINYS

1. Įvadas…………………….2

2. Vokietija…………………..2

• Demografija………………2

• Ekonomika………………..2

• Geografija………………..2

• Administracinis susiskirstymas………3

• Politinė sistema……………..3

• Istorija…………………3

3. Etiketas ir protokolas…………….4

• Verslo kalba……………….4

• Pirmasis kontaktas. ……………4

• Orientavimasis į dalykinius reikalus……4

• Orientavimasis į laiką………….4

• Formalumas, hierarchija ir statusas……5

• Bendravimo versle stilius…………5

• Verbalinis bendravimas…………..5

• Valgymas ir gėrimas…………..5

• Vaišinimasis svečiuose…………..5

• Socialinis etiketas…………….6

4. Išvados……………………6

5. Literatūra………………….6

ĮVADAS

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą vis dažniau Lietuvos verslininkų plečia savo veiklą užsienio šalyse. Tačiau čia jie susiduria su kitais papročiais, moralės normomis bei etiketu, kas dažnai nulemia sėkmingo verslo garantijas.

Verslininkų veikla užsienyje iš tikrųjų gali suteikti ir pasitenkinimą. Įmonės atstovavimas užsienyje labai priklauso nuo jos vadovo elgesio. Jei įmonės įvaizdis tarptautiniu mastu dar nnėra susiformavęs, jos bendradarbių elgesys nulems, kas bus apie ją manoma ateityje; o jei įmonė jau yra labai garsi, tai vien jos vardas įpareigoja tos įmonės atstovus korektiškai elgtis. Taip pat ir privačiam asmeniui kelionė į užsienį bus malonesnė ir sudarys mažiau problemų, jei jis bus geriau susipažinęs su krašto, į kurį keliauja, papročiais ir elgesio normomis. Aš manau, norint geriau suvokti šalies kultūrą, kodėl ir iš kur kilę šie papročiai visų pirma reikia susipažinti su pačiu kraštu .

VOKIETIJA

Jos plotas 3356978 kv. km. Šalies krantus skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros. Jos kaimyninės šalys: Nyderlandai, Belgija, į Prancūzija, Šveicarija, Austrija, Čekija, Lenkija. Vokietijoje gyvena 82,4 mln. žmonių. Valstybinė kalba – vokiečių. Vokietijos sostinė – Berlynas. Vokietija garsi savo alaus, medikamentų, tekstilės iir siuvimo mašinų, lengvųjų automobilių gamyba.

Demografija:

Gyventojų struktūra pagal amžių (2000 m.):

• 0-14 metų: 16 proc. (vyrų 6 679 930; moterų 6 333 110),

• 15-64 metųt: 68 proc. (vyrų 28 638 814; moterų 27 693 630),

• virš 65 metų: 16 proc. (vyrų 5 133 121; moterų 8 318 803).

Tautinė sudėtis: vokiečiai 91,5 proc., turkai 2,4 proc., kiti 6,1 proc. (daugiausia – serbai, kroatai, italai, lenkai, rusai, graikai ir ispanai). Šiaurėje, Šlezvigo-Holšteino žemėje, gyvena danų tautinė mažuma, Saksonijoje ir Brandenburge – sorbų tautinė mažuma.

Pasiskirstymas pagal religiją: liuteronai 38 proc., katalikai 34 proc., musulmonai 1,7 proc., netikintys ir kitų tikibų 26,3 proc.

Ekonomika

Vokietija – trečia galingiausia pasaulio ekonomika, priklausanti pačiai didžiausiai ekonominei bendrijai pasaulyje – Europos Sąjungai.

Po Vokietijos susijungimo 1990 metais kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio RRytinės Vokietijos dalies ekonominio atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet pervadamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. JAV dolerių), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų lieka Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis kuria atstovybes rytuose.

Geografija:

Šiaurinę Vokietiją sudaro ledynmečio laikais susiformavusi žemuma (Šiaurės Vokietijos žemuma, žemiausias taškas 3,54 m žemiau jūros lygio). Pietų Vokietijoje – Alpių kalnai.

Sausumos sienų ilgis sudaro 3621 km.

Administracinis suskirstymas:

Vokietija suskirstyta į 16 žemių (Bundesländer, vns. Bundesland):

• Badenas-Viurtembergas (Baden-Württemberg, sostinė Štutgartas);

• Bavarija (Freistaat Bayern, sostinė Miunchenas);

• Berlynas (Berlin);

• Brandenburgas (Brandenburg, sostinė PPotsdamas);

• Brėmenas (Freie Hansestadt Bremen, sostinė Brėmenas);

• Hamburgas (Freie und Hansestadt Hamburg, sostinė Hamburgas)

• Hesenas (Hessen, sostinė Visbadenas);

• Meklenburgas-Pomeranija (Mecklenburg-Vorpommern, sostinė Šverinas);

• Reino kraštas-Pfalcas (Rheinland-Pfalz, sostinė Maincas);

• Saras (Saarland, sostinė Sarbriukenas);

• Saksonija (Freistaat Sachsen, sostinė Drezdenas);

• Saksonija-Anhaltas (Sachsen-Anhalt, sostinė Magdeburgas);

• Šlėzvigas-Holšteinas (Schleswig-Holstein, sostinė Kylis);

• Tiuringija (Freistaat Thüringen, sostinė Erfurtas);

• Žemutinė Saksonija (Niedersachsen, sostinė Hanoveris);

• Šiaurės Reinas-Vestfalija (Nordrhein-Westfalen, sostinė Diuseldorfas).

Politinė sistema:

Valstybės vadovas – federacinės respublikos prezidentas (Bundespräsident), renkamas bendrai bundestago ir bundesrato penkeriems metams. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų veto teisės prezidentas neturi; jis skiria ambasadorius ir konsulus.

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Bundestagas, renkamas tiesiogiai, bei žemes atstovaujantis Bundesratas. Bundestagas renkamas ketveriems metams slaptu, lygiu, tiesioginiu, proporciniu balsavimu. Bundestagą sudaro 603 atstovai, susiskirstę į keturias frakcijas:

• SPD,

• CDU/CSU,

• Bündnis 90/Žalieji,

• FDP.

1994 – 2002 m. parlamente buvo ir PDS frakcija.

Vyriausybei vadovauja kancleris (Bundeskanzler), kurį renka parlamentas.

Istorija:

Vokiečių kalba ir „Vokietijos“ samprata yra daugiau nei tūkstančio metų senumo, tačiau Vokietija kaip moderni valstybė buvo suvienyta tik 1871 m., kai buvo įkurta Prūsijos karalystės dominuojama Vokietijos imperija. Didele dalimi tai buvo Oto fon Bismarko (Otto von Bismarck), svarbiausio Vokietijos XIX a. politinio veikėjo, pastangų dėka. Iki Pirmojo pasaulinio karo Vokietija tapo viena stipriausių Europos valstybių. Po nesėkmingo karo, pagal Versalio sutartį, Vokietija paskelbta atsakinga už karo sukėlimą.

Dabartinėse savo sienose Vokietija buvo suvienyta 1990 m. spalio 3 dd. po komunizmo žlugimo Europoje; kartu su Prancūzija Vokietija vaidina vadovaujantį vaidmenį Europos Sąjungoje. Vokietija yra viena didžiausių Europos Sąjungos plėtros šalininkė, kuri siūlo stiprinti Europos Sąjungos politinį, gynybinį ir saugumo bendradarbiavimą. Vokietijos kancleris neseniai pareikalavo skirti Vokietijai nuolatinę vietą Jungtinių Tautų Saugumo taryboje, nurodydamas, kad jo siekį remia Prancūzija, Rusija ir Japonija.

Vokietija yra viena iš Europos Sąjungos įkūrėjų.

Etiketas ir protokolas

Kaip ir daugelis šiaurės europiečių, vokiečiai versle yra orientuoti į reikalus, siauro konteksto bei monochroniški. Šiaurės amerikiečių ir australų nuomone, vokiečiai gana formalūs, pietų europiečiai laiko juos santūriais, o azijiečiai – labai tiesmukais.

Žinoma, pačiose Vokietijos verslo tradicijose egzistuoja skir¬tumai tarp pietų ir šiaurės, rytų ir vakarų, nė neminint individua¬lios įvairovės. Todėl toliau pateiktas modelis apibūdina svarbiau¬sias elgesio versle tendencijas, kurias patirsite visur – Hamburge ar Miunchene, Leipcige ar Kölne.

Verslo kalba. Vokietijos vadybininkai moka užsienio kalbas, ypač anglų. Tarp didesnių bendrovių darbuotojų paprastai būna kom¬petentingų anglų kalbos žinovų. Bet kadangi verslo kalba yra kliento kalba, profesionalių eksportuotojų komanda turėtų turėti laisvai vokiškai šnekantį žmogų.

Jeigu jūsų susitikimo tikslas – derėtis dėl pirkimo, bendrosios įmonės ar strateginio susivienijimo, pasiteiraukite partnerių, ar rei¬kės vertėjo.

Pirmasis kontaktas. Vokietijos verslo pasaulyje svarbų vaidmenį vaidina bankai. Paprašykite savo tarptautinio banko jus pristatyti, nes visada naudinga turėti kieno nors rrekomendaciją. Tačiau, prie¬šingai negu tokiose į santykius orientuotose verslo kultūrose kaip Japonija, Korėja, Brazilija ar Saudo Arabija, Vokietijoje galima sėk¬mingai prisistatyti patiems.

Pasiųskite informaciją apie savo kompaniją ir laišką taisyklin¬ga vokiečių kalba, nusakantį susitikimo tikslą. Prašykite susitikimo prieš dvi tris savaites. Jeigu kreipiatės tiesiogiai, iš pradžių adre¬suokite laišką reikiamam skyriui, o ne pavieniam asmeniui. Jeigu jus pristato arba remiatės kieno nors rekomendacija, galite laišką adresuoti reikalingam asmeniui.

Jeigu nemokate vokiškai, pasisiūlykite atvykti su vertėju. Paprastai jums atsakys, jog tai nebūtina, tačiau pasiūlyti būtų mandagu.

Nesiprašykite į susitikimą liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėne¬siais bei per Velykų atostogas. Tas pat pasakytina apie penktadie¬nio popietes ir visų dienų pavakares.

Orientavimasis į dalykinius reikalus. Versle vokiečiai orientuo¬jasi j reikalus. Tai reiškia, jog jie derėsis remdamiesi numatoma nauda ir nejus poreikio {tvirtinti artimus asmeninius santykius su būsimaisiais partneriais prieš pradėdami kalbėti apie verslą. Tar¬pusavio supratimas didėja aptariant reikalus. Atvykę derybininkai gali tikėtis pereiti prie verslo reikalų po kelių pokalbio minučių.

Orientavimasis į laiką. Vokietija – labai monochroniška kultū¬ra. Vadinasi, pūnktlichkeit (punktualumas), labai svarbus, tvarka¬raščių ir dienotvarkių laikomasi griežtai, o susitikimams netrukdo¬ma. Atvykimas laiku iš tikrųjų reiškia, kad reikia atvykti prieš ke¬lias minutes, nes vėlavimas įspėja apie galimą nepatikimumą. Jei¬gu vėluojate į susitikimą pusę valandos, tikriausiai pusę mėnesio vėluosite pristatydami prekes

ar atlikdami užsakymą. Todėl jeigu matote, kad vėlavimo niekaip nebeišvengsite, skambinkite partne¬riui, kai tik galėsite, ir tarkitės dėl kito laiko.

Frankfurte ar Diuseldorfe jūsų susitikimas vyks pagal numaty¬tą darbotvarkę, o Paryžiuje ar Lione verslo diskusijos chaotiškesnės. Vokietijoje jūsų pokalbio nepertraukinės nei telefono skam¬bučiai, nei netikėti lankytojai. Nuo 1963-iųjų esu susitikęs su vo¬kiečiais verslininkais daugiau kaip šimtą kartų, bet neprisimenu nė vieno rimto trukdymo.

Formalumas, hierarchija ir statusas. Vokietijos visuomenė vertina tam tikrą socialinj formalumą, atsispindinti ir verslo pro¬tokole. Formalus elgesys reiškia pagarbą aaukšto rango žmonėms, asmenims su profesiniais titulais ir akademiniais laipsniais, ypač Pietų Vokietijoje. Tai itin svarbu, mat Vokietijoje daugiau vady¬bininkų negu bet kur kitur pasaulyje turi mokslų daktaro laipsnį. Apie 40 procentų valdybos narių šimte didžiausių bendrovių turi daktaro laipsnį.

Kreipkitės į dr. Wilhelma Schmidtą „Doktor Schmidt“ arba , Herr Dcktor“ („pone daktare“). Į jo kolegę, turinčią daktarės laips¬nį, kreipiamasi „Frau Doktor“. Į kitus verslo pažįstamus mandagu kreiptis pavarde, pridedant Herr; Frau arba Fraulein. Taip pat krei¬piamasi ir į sekretores. Pavyzdžiui, JJAV į sekretores paprastai krei¬piamasi vardais, o Vokietijoje – pavarde: „Frau Brauti“, ne „Waltraudt“. Neužmirškite, kad į moteris, vyresnes kaip 20 metų, krei¬piamasi Frau, ponia, nesvarbu, ar jos ištekėjusios, ar ne.

Vokiečių kalba, kaip ir daugelis kitų Europos kalbų, turi dvi aasmeninio įvardžio formas. Sie (jūs) yra formalus įvardis, vartoja¬mas verslo santykiuose, o Du (tu) kreipiamasi į artimus draugus, mažus vaikus ir naminius gyvūnėlius. Kreipkitės titulais, pavardė¬mis bei Sie, nebent jūsų partneris pats pasiūlytų pereiti prie ne to¬kio formalaus kreipimosi. Galite metų metus dirbti su vokiečiu, bet taip ir nevadinti kits kito vardais.

Vokiškas formalumas akivaizdus ir susipažinimo bei sveikinimosi protokole. Rankos spaudžiamos susitikus ir atsisveikinant, ta¬čiau nebūtinai su plačia šypsena. Daug vokiečių pataupo šypsenas draugams ir šeimai, laikydami, kad šypsojimasis nepažįstamam tė¬ra paikas, netgi dirbtinis manieringumas.

Bendravimo versle stilius. Gana santūrus, nerodant emocijų, – nors pietų vokiečiai šiek tiek ekspresyvesni. Skirtingai nuo lotynų euro¬piečių ir lotynų amerikiečių, vokiečiai vengia plačių gestų, gyvų mi¬mikų ir pertraukti pašnekovą. Pertraukti kalbantįjį labai netaktiška.

Verbalinis bendravimas. Vokiečiai ddidžiuojasi kalbą tai, ką gal¬voja. Aiškumas – pagrindinis bendravimo tikslas. Į tarpusavio san¬tykius orientuoti derybininkai dažnai vartoja netiesioginę, neaiš¬kią kalbą, o vokiečiai vertina tiesius, atvirus, suprantamus, siauro konteksto žodžius. Jie kartais įtarinėja arabus, azijiečius ir Lotynų Amerikos derybininkus, esą šie bando juos apgauti savo neaiškiais, dviprasmiais atsakymais, nors iš tikrųjų tie plataus konteksto žmo¬nės paprasčiausiai stengiasi išlaikyti harmoniją ir neįžeisti. Antra vertus, verslininkai, atvykę iš kultūrų, vertinančių netiesioginį ver¬balinį bendravimą, turėtų suprasti, jog tiesmukiškieji teutonai visai nenori jų įžeisti.

Valgymas ir ggėrimas. Daugelis vokiečių stengiasi aiškiai atskirti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Jie gali būti svetingi šeimininkai, tačiau skiria mažiau dėmesio svečių vaišinimui negu verslininkai iš kultūrų, orientuotų į tarpusavio santykius.

Nesitikėkite pasikalbėti apie reikalus Frühsttick metu: „dalyki¬niai pusryčiai“ dar neatėjo į madą Federalinėje Respublikoje. Kai eisite drauge pietauti ar vakarieniauti, planuokit šnektelėti apie verslą prieš arba po valgio, bet ne valgydami, nebent vietinis part¬neris pats pasiūlytų.

Vaišinančiam vokiečiui atrodo nemandagu vis raginti svečius valgyti ar gerti, todėl nesidrovėkite imti patys. Nelaukite, kol jus paragins du ar tris kartus, kas taip įprasta Vidurio Rytuose, Brazi¬lijoje ir kitose tradicinėse kultūrose.

Vaišinimasis svečiuose. Jeigu vokietis pakvies jus į svečius pas save, būtinai sutikite. Neatvažiuokite per anksti, geriausia – praėjus 10-15 min. po nurodyto laiko.

Gražu atnešti dovanėlę šeimininkei, tačiau neneškite vyno, ne¬bent aukščiausios kokybės iš garsiausio regiono. Gėlės yra geras Mitbringsel, bet neneškite raudonų rožių (tinka tik meilužiams), lelijų ar chrizantemų (skirtos tik laidotuvėms). Puokštę turi sudaryti nelyginis žiedų skaičius (išskyrus 6 ir 12), bet niekada netiks 13, ir nepamirškite jos išvynioti prieš teikdami. Jei susipainiojote skaitydami apie visus šiuos gėlių tabu, puiki alternatyva – aukščiausios kokybės šokolado dėžutė.

Socialinis etiketas. Į barą, restoraną ar kitą viešą vietą vyras įei¬na pirmas, o lauke eina moteriai iš kairės. Mandagu atsistoti, kkai į kambarį įeina moteris, vyresnio amžiaus žmogus ar aukšto rango pareigūnas.

Vokiečiai pasijunta nesmagiai girdėdami pompastiškus kom¬plimentus, būdingus kai kurioms kitoms kultūroms. Jie taip pat nepersistengs girdami kitus – išskyrus vieną išimtį: vokiečiai greitai įvertins užsieniečio pastangas kalbėti vokiškai.

Išvados:

Jūsų elgesys yra labai svarbus kiekvienu momentu, nes veikia aplinkinius. Net mažmožis gali juos supykdyti, pradžiuginti, nuraminti ar ateityje garantuoti gerus santykius. Mokėdamas elgesio taisykles jūs nejausite nuolatinės įtampos ir, užuot sutelkęs dėmesį į save, galėsite jį skirti aplinkiniams ir puikiai praleisti laiką. Vokiečiai labai vertina darbą ir tikisi, kad jų partneriai darys tą patį. Kompetencija, o ne naudingos pažintys yra pagrindinis kelias į sėkmę Vokietijos rinkoje.

LITERATŪRA:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vokietija

V. Misevičius, Tarptautinio Bendravimo protokolas, 1998

R. Wrede-Gridchbat, Manieros ir karjiera, 1996

Amy Vanderbilt, Viskas apie etiketą, 1996