Esperanto kalba

Turinys

1. Įvadas

2. Esperanto kalbos tikslai ir kilmė

3. Charakteristika

4. Raida

5. Vartotojai

6. Esperanto kalbos mokymas

7. Oficialus pripažinimas

8. Susitikimai ir kelionės

9. Esperanto kalbos tyrimai ir bibliotekos

10. Profesiniai kontaktai ir specifiniai interesai

11. Esperanto literatūra

12. Vertyimai

13. Teatras

14. Muzika

15. Periodiniai leidiniai

16. Radijas ir televizija

17. Internetas

18. Lietuvių esperantininkų sąjunga Lietuvoje

19. Organizacijos

20. Apie Zamenhofą

21. Kalbos gramatika

22. Išvados

23. Literatūra

24. Iliustracijos

Įvadas

Šiandien pasaulyje yra daugiau kaip 3000 kalbų. Ne kartą mėginta nustatyti kalbų “demografiją”. Paaiškėjo, kad vietoj vienos mirusios kalbos, dažniausiai atsiranda bent dvi naujos kalbos. Tokį kalbų gausumą galima pavadinti tikru Babeliu. Dar XIX amžiaus pabaigoje, daugelis lingvistų laikė kalbą neliečiamu organizmu, kuris gimsta, vystosi ir miršta. Jie negalėjo įsivaizduoti, kad galima ne ttik sąmoningai veikti kalbą, bet ir sukurti ją pačią.

Bendros tarptautinės bendravimo sukūrimo idėja eina jau iš antikos. Daugiau kaip tris šimtus metų šviesiausi žmonijos protai mėgino surasti ar sukurti tarptautinę kalbą, kad ją būtų galima vartoti skirtingoms etninėmis kalbomis kalbančių žmonių bendravimui.

Nuo pat skirtingų kalbų paplitimo, žmonės siekia rasti bendrą kalbą, kuria būtų galima susikalbėti atsidūrus bet kuriame pasaulio krašte. Tam buvo du būdai: paskelbti pasauline kalba kurią vieną iš egzistuojančių ar sukurti visiškai naują, dirbtinę. Pirmasis būdas nelabai ttiko, nes išdidi žmogaus prigimtis nenorėjo atsisakyti savo kalbos ir perimti svetimą.

Dirbtinę kalbą mėgino kurti Platonas, R.Dekartas, I.Niutonas, G.V.Leibnicas. Pasaulinės kalbos kūrimo projektų būta daugiau nei 2 tūkstančiai.

Dirbtinės kalbos idėją mėgino įgyvendinti Galenas, žymus vaistingųjų augalų žinovas, gimęs aapie 130. Romoje.mėgino ir R.Dekartas, filosofai G.Leibnicas ir M.Piro.tačiau iš šimtų projektų daugumas taip ir liko užmiršti. Esperanto kalba čia buvo išimtis.

Esperanto tikslai ir kilmė.

Esperanto kalbos pagrindus 1887 m. Varšuvoje paskelbė daktaras Liudvikas Lazaris Zamenhofas. Planingai sukurtos tarptautinės kalbos, skirtos ne tautinėms kalboms pakeisti, bet būti visiems žmonėms antrąja pagalbine kalba, idėja nebuvo nauja. Tačiau būtent Zamenhofas suprato, kad tokia kalba gali vystytis tik ją kolektyviai vartojant, todėl jis apribojo savo pradinį pasiūlymą minimaliu gramatikos išdėstymu ir nedidele žodžių atsarga. Šiandien esperanto kalba yra pilnai išsivysčiusi, turi visas išraiškos priemones ir savo kalbančiųjų bendruomenę, paplitusią visame pasaulyje. Daugelis Zamenhofo idėjų pralenkė tas, kurias vėliau paskelbė moderniosios interlingvistikos kūrėjas, struktūralistas Ferdinandas de Saussure (jo brolis René buvo esperantininkas).

Charakteristika.

Esperanto kalba yra žžodinė ir rašytinė. Pagrindinė jos leksikos dalis sukurta Vakarų Europos kalbų pagrindu, sintaksei ir morfologijai didelės įtakos turėjo slavų kalbos. Esperanto kalbos morfemos yra nekintamos ir gali būti beveik neribotai įjungiamos į kitus žodžius, todėl kalba turi daug bendro su izoliacinėmis kalbomis, kaip, pavyzdžiui, kinų, tuo tarpu jos vidinė žodžių struktūra yra gimininga agliucinacinėms kalboms, pvz., turkų, suahili ar japonų.

Raida.

Pradinėje kalbos stadijoje būta apie tūkstantis šaknų, iš kurių buvo galima sudaryti dešimt-dvylika tūkstančių žodžių. Šiandien esperanto kalbos žodynuose esama 115000-20000 šaknų, iš kurių galima sudaryti šimtus tūkstančių žodžių. Kalba vystosi toliau, Esperanto kalbos akademija kontroliuoja jos raidos tendencijas. Per daugiau kaip šimtą metų kalba buvo naudojama įvairiausiems tikslams, net kontroversiškiems ar problematiškiems. Kalba buvo uždrausta, jos vartotojai persekiojami, ir Stalino (kaip „kosmopolitų“ kalba), ir Hitlerio (kaip žydų kalba, nes kalbos kūrėjas Zamenhofas buvo žydas). Yra gal tūkstantis žmonių, kurie nuo pat gimimo ją kasdien vartoja namuose.

Vartotojai.

Visuotinę Esperanto Asociaciją (UEA) sudaro aktyviausi esperanto bendruomenės nariai, ji turi savo skyrius 62 šalyse, o individualių narių yra dvigubai didesniame šalių skaičiuje. Skaičiuojant pagal parduotų vadovėlių bei vietinių esperanto draugijų narių skaičių, galima teigti, kad bent šiek tiek šią kalbą moka šimtai tūkstančių, o gal ir milijonai žmonių. Esperantiškai kalbančių žmonių esama visose pasaulio šalyse, tame skaičiuje gana daug tokiose skirtingose šalyse, kaip Kinija, Japonija, Brazilija, Iranas, Madagaskaras, Bulgarija ir Kuba.

Esperanto kalbos mokymas.

Kadangi esperantiškai susišnekėti išmokstama greitai, toji kalba yra idealus įvadas į užsienio kalbų mokymąsi. Jau po kelių savaičių besimokantieji gali susirašinėti esperanto kalba, o po kelių mėnesių – vartoti ją ir išvykose į užsienį. Eksperimentai ir neformalūs stebėjimai patvirtina, kad propedeutinis esperanto mokymasis teigiamai veikia ir pirmosios, ir antrosios svetimos kalbos studijas. Nors ji ir yra dėstoma kai kuriose mmokyklose, dažniausiai jos išmokstama savarankiškai bei susirašinėjant (paprastu ar elektroniniu paštu) arba vietiniuose esperantininkų klubuose. Vadovėliai ir didaktinė medžiaga egzistuoja daugiau kaip šimtu kalbų.

Oficialus pripažinimas.

1954 metais UNESKO Generalinė asamblėja pripažino, kad esperanto kalbos pasiekimai atitinka UNESKO tikslus bei idealus, ir tarp UNESKO ir Visuotinės Esperanto Asociacijos buvo užmegzti konsultaciniai santykiai. Nuo tada šių dviejų organizacijų bendradarbiavimas tęsiasi. 1977 metais UNESKO generalinis direktorius p. Amadou-Mahtar M’Bow pasakė kalbą 62-ojo Pasaulinio Esperanto Kongreso atidarymo ceremonijoje, o 1985 metais Generalinė asamblėja paragino UNESKO priklausančias šalis ir tarptautines organizacijas plėtoti esperanto kalbos mokymą mokyklose ir vartoti ją tarptautiniuose reikaluose. Visuotinė Esperanto Asociacija (UEA) taip pat turi patarėjo statusą Jungtinėse Tautose, UNICEF (Tarptautinės pagalbos vaikams fonde), Europos Taryboje, Amerikos Valstybių Organizacijoje ir Tarptautinėje Standartizacijos Organizacijoje (ISO).

Susitikimai ir kelionės.

Kasmet esperanto kalba vyksta daugiau kaip šimtas tarptautinių konferencijų ir susitikimų – be jokių vertėjų. Didžiausi tokie susitikimai yra Pasauliniai esperantininkų kongresai, paskutiniais metais vykę Adelaidėje (1997), Montpeljė (1998), Berlyne (1999), Tel-Avive (2000), Zagrebe (2001). Sekantys kongresai vyks Fortalezoje (Brazilija, 2002), Gėteburge (Švedija, 2003), Pekine (Kinija, 2004) ir Vilniuje (Lietuva, 2005). Pirmasis arabų šalių esperantininkų simpoziumas įvyko Amane 2000 m., penktasis visos Amerikos kongresas buvo Meksikos sostinėje 2001 m., o sekantis Azijos kongresas bus Seule 2002 m. UUEA jaunimo sekcijos vadovaujamos „Pasporta Servo“ (Pasų paslauga) 2002 metų leidinyje yra 1200 adresų 82 šalyse, kur keliaujantys esperantininkai gali gauti nemokamą nakvynę.

Esperanto kalbos tyrimai ir bibliotekos.

Daugelis universitetų yra įtraukę esperanto kalbą į lingvistikos kursą, kai kuriuose ji yra atskiras studijų dalykas. Ypač pažymėtinas Budapešto Eötvös Lorand universitetas, suteikiantis esperanto kalbos diplomą, ir Poznanės universitetas su interlingvistikos programos diplomu. JAV šiuolaikinių kalbų asociacijos bibliografija kasmet įregistruoja daugiau kaip 300 mokslinių publikacijų apie esperanto kalbą. Didžiosios Britanijos esperantininkų sąjungos biblioteka turi virš 20000 vienetų. Kitos didelės bibliotekos yra: Tarptautinis esperanto muziejus Vienoje (Austrijos Nacionalinės bibliotekos dalis), Hodlerio biblioteka prie Centrinės UEA įstaigos Roterdame ir Esperanto kolekcija Aalene, Vokietijoje. Vienos ir Aaleno bibliotekoms galima daryti užklausas per internetą ir tarptautinę tarpbibliotekinio abonemento sistemą.

Profesiniai kontaktai ir specifiniai interesai.

Egzistuoja profesinės esperantininkų organizacijos, pvz., gydytojų, rašytojų, geležinkeliečių, mokslininkų, muzikų ir daugelio kitų. Tokios organizacijos dažnai leidžia savo žurnalus, organizuoja konferencijas ir padeda diegti šią kalbą tam tikrose specializuotose profesinės veiklos srityse. San Marino Tarptautinė Mokslų Akademija siekia palengvinti bendradarbiavimą universitetų lygyje. Reguliariai pasirodo originalūs ir verstiniai leidiniai esperanto kalba tokiose srityse, kaip astronomija, informatika, botanika, entomologija, chemija, teisė ir filosofija. Egzistuoja daugybė esperantininkų organizacijų, jungiančių tam tikrų interesų grupes, pvz., skautų, aklųjų, šachmatininkų ir

Go žaidėjų. UEA yra atskiras jaunimo skyrius TEJO, kuris dažnai organizuoja savo tarptautinius renginius ir leidžia savo periodinius leidinius. Budistai, šintoistai, katalikai, kvakeriai, protestantai, mormonai, bahajai turi savo esperantiškas organizacijas. Daugybė socialiai aktyvių grupių vartoja šią kalbą.

Literatūra.

Klestinčios esperantiškos literatūros tradicijas pripažino PEN internacionalas, kuris per savo 60-tąjį kongresą 1993 m. rugsėjo mėnesį priėmė esperanto skyrių savo nariu. Žymūs šiuolaikiniai esperanto rašytojai yra prozininkai Trevor Steele (Australija), Ištvan Nemere (Vengrija) ir Spomenka Štimec (Kroatija), poetai William Auld (Škotija), Michail Gišpling de DDiego (Venesuela) ir Kurisu Kei (Japonija). W.Auld 1999 ir 2000 metais buvo kandidatu Nobelio literatūros premijai už jo indėlį į poeziją.

Vertimai.

Tarp daugybės pastaraisiais metais išverstų kūrinių yra Hemingvėjaus „Senis ir jūra“, Tolkino „Žiedų valdovas“, Garsijos Markeso „Šimtas metų vienatvės“, Omaro Chajamo „Rubajatai“, Graso „Skardinis būgnelis“, Marko Polo „Nuostabių dalykų knyga“ ir didžioji Cao Xueqino šeimyninė saga „Svajonė apie raudoną namą“. Vaikams prie Asterikso, Vini Pū, Pepės Ilgakojinės, Muminukų personažų prisijungė suomių autoriaus Tove Jansono ir L.Frank Baumo knygų veikėjai, jiems pprieinamas www tinklas. Iš esperanto kalbos išverstas „Maskaradas“, kurį 1965 m. išleido Tivadar Soros, finansininko George Soros tėvas; knygoje pasakojama apie jo šeimos pergyvenimus nacių okupuotame Budapešte. Ši knyga išleista angliškai D.Britanijoje (2000) ir JAV (2001), pasirodė ir rusiškas, vokiškas bbei turkiškas vertimai.

Teatras ir kinas.

Paskutiniu metu esperanto kalboje pasirodė dramos kūriniai tokių autorių, kaip Goldonio, Ionesko, Šekspyro ir Alano Ayckbourgo. Daugelis Šekspyro veikalų yra išversta į esperanto kalbą kaip vieną iš naujausių pastatymų šia kalba reikia paminėti „Karalių Lyrą“ Hanojaus scenoje, Vietname 2001 m. gruodžio mėn., vaidinant vietos aktoriams. Nors Čaplino filmo „Didysis diktatorius“ scenose buvo esperantiškų užrašų, pilnametražinių filmų dar maža. Pažymėtiną išimtį sudaro Williamo Shatnerio filmas „Košmaras“, kurio dialogai vien esperanto kalba.

Muzika.

Muzikos žanras esperanto kalba apima populiarias ir liaudies dainas, toko ir kabaretų muziką, pjeses solistams bei chorams, ir net operą. Populiarūs kompozitoriai ir atlikėjai, įskaitant Elvį Costello Britanijoje ir Maiklą Džeksoną JAV, įkvėpti esperanto kalbos skambumo, sukūrė ir įrašė daug kūrinių su tekstais esperanto kalba. Kai kkurie kūriniai iš grynai esperantiško Warner albumo, išleisto 1996 m. lapkričio mėnesį Ispanijoje, pateko į populiariausių dainų sąrašą. Klasikiniuose kūriniuose orkestrams ir chorams atsiranda esperantiški tekstai, pavyzdžiui Lou Harisono „La koro Sutro“ ir pirmoji Davido Gaineso simfonija (abu iš JAV). Esperantiška muzika randama www, įskaitant ir kelis tinklalapius, skritus esperantiškai karaokei.

Periodiniai leidiniai.

Esperanto kalba reguliariai leidžiama daugiau kaip šimtas laikraščių ir žurnalų, tame skaičiuje naujienų žurnalas „Monato“ (Mėnuo), literatūrinis žurnalas „Fonto“ (Versmė) ir UEA leidinys „Esperanto“. Dvisavaitinis esperanto pasaulio naujienų lleidinys „Eventoj“ (Įvykiai) išeina ir elektronine forma, kaip ir minėtas „Monato“. Ir kai kurie kiti leidiniai pateikia santraukas www. Yra periodinių leidinių, skirtų medicinai ir kitiems mokslams, religinių žurnalų, periodinių leidinių jaunimui, auklėjimo temomis ir daugybė specialios tematikos žurnalų.

Radijas ir televizija.

Austrijos, Brazilijos, Kinijos, Kubos, Vengrijos, Italijos ir Lenkijos radijo stotys reguliariai transliuoja laidas esperanto kalba. Taip pat ir Vatikano radijas. Kai kurios programos girdimos ir per internetą. Įvairiose šalyse vyksta esperanto kalbos kursai per televiziją, pvz., neseniai transliuota 16 dalių BBC programa „Mazi en Gondolando“ Lenkijos pirmuoju kanalu.

Internetas.

Elektroniniai tinklai yra sparčiausiai plintanti ryšių priemonė esperantininkų kontaktuose. Jau egzistuoja keli šimtai esperantiškų diskusijų klubų, kuriuose svarstomos temos nuo šios kalbos vartojimo šeimose iki bendrosios reliatyvumo teorijos. Esperanto kalba plačiai vartojama pokalbių svetainėse ICQ, IRC ir PalTalk. Esperantiški www puslapiai skaičiuojami šimtais tūkstančių, informacijos apie juos galima rasti Virtualioje Esperanto Bibliotekoje ar bet kurioje paieškoje surinkus žodį „esperanto“.

Lietuvos Esperantininkų sąjunga Lietuvoje

Esperantininkų sąjunga įkurta dar 1918 metais Kaune. Pirmasis jos vadovas buvo profesorius Aleksandras DAMBRAUSKAS (Adomas JAKŠTAS) – prelatas,poetas, rašytojas, publicistas, literatūros kritikas, mokslininkas. 1940 m. prasidėjus Lietuvos okupacijai organizacija buvo likviduota. Vėl ji atkurta 1988 m. Po metų Lietuvos esperantininkų sąjunga įstojo į Pasaulinę esperantininkų sąjungą (UEA)..1999 m. įkurtas nuolat vveikiantis esperantininkų sąjungos skyrius Vilniuje. Veisiejuose, kur yra gyvenęs esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas, esperantininkų sąjungos rūpesčiu šios kalbos autoriui 1998 m. yra atidengtas paminklas. Nuo 1959 metų kas treji metai Lietuvoje vyksta tradicinės Baltijos esperantininkų dienos. Lietuvoje kelis kartus lankėsi Pasaulinės esperantininkų sąjungos (UEA) vadovai, jie susitiko su aukščiausiais šalies vadovais ir pareigūnais. Pastaraisiais metais sąjungos veikla žymiai suaktyvėjo – išsiplėtė esperanto kalbos mokymas, atgijo leidybinė veikla, daugiau dėmesio skiriama visuomenės informavimui apie esperantininkų sąjūdžio esmę ir prasmę.

Lietuvos esperantininkų sąjunga yra visuomeninė organizacija, vienijanti šią kalbą mokančius bei ją platinančius žmones, o taip pat palaikančius tarptautinės kalbos idėją asmenis. Pagrindiniai organizacijos tikslai yra aiškinti tarptautinės kalbos problemos buvimą ir tokios kalbos būtinumą, populiarinti tarptautinę esperanto kalbą, organizuoti jos mokymą, skatinti šios kalbos naudojimą visose gyvenimo sferose, platinti žinias apie Lietuvą užsienio esperantininkų tarpe.

Kaune esantys Lietuvos esperantininkų namai yra tarptautinės kalbos autoriaus L.Zamenhofo vardu pavadintoje gatvėje ir įsikūrę su šio žmogaus gyvenimu ir veikla susijusiame pastate, kuris LR Vyriausybės nutarimu yra perduotas neatlygintinai naudotis Lietuvos esperantininkų sąjungai. Esperantininkų namuose yra sąjungos būstinė, biblioteka, mokymo centras, muziejus, archyvas, leidybos centras, žurnalo redakcija, veikia klubai.

Dabar Lietuvoje yra per 3000 esperantininkų. Daugiau nei trečdalis jų priklauso Lietuvos esperantininkų sąjungai, kuri yyra viena solidžiausių ir aktyviausių visuomeninių organizacijų šalyje. Lietuvos esperantininkai kasmet dalyvauja pasauliniuose esperantininkų kongresuose įvairiose šalyse, kituose tarptautiniuose esperantininkų renginiuose, prisideda prie jų programų rengimo. Organizacijos brandumą ir tarptautinį pripažinimą bei autoritetą liudija ir tai, jog Pasaulinė esperantininkų sąjunga (UEA) nusprendė 2005 metais Vilniuje organizuoti 90-ąjį jubiliejinį pasaulinį esperantininkų kongresą, kuriame dalyvaus per 3000 esperantininkų iš 70 pasaulio šalių. Rengiantis šiam grandioziniam renginiui Lietuvos esperantininkų laukia dideli darbai ir milžiniška atsakomybė.Itin svarbu iki kongreso parengti daug informacinės medžiagos esperanto kalba apie Lietuvos istoriją ir dabartį, apie sostinę Vilnių ir kitus Lietuvos miestus ir vietoves užsienio esperantininkams. Tam sudaryta trijų metų plati leidybinė programa apimanti tiek pažintinę literatūrą apie Lietuvą, tiek literatūrą Lietuvos skaitytojui apie esperantininkų sąjūdžio esmę ir tarptautinės kalbos problematiką.

Organizacijos

Universala Esperanto-Asocio (UEA)

Pasaulinė esperanto asociacija

Universala Esperanto-Asocio (UEA) – Pasaulinė esperanto asociacija, įkurta 1908 m. balandžio 28 d. ir vienijanti kalbančiuosius esperanto kalba. Šiandien UEA yra didžiausia tarptautinė esperanto judėjimo organizacija, turinti narių iš daugiau nei 120 pasaulio šalių. Organizacijos tikslai:

• plėsti tarptautinės esperanto kalbos naudojimą;

• prisidėti prie kalbų problemos tarptautiniuose santykiuose sprendimo bei palengvinti bendravimą tarp tautų;

• supaprastinti bet kokio pobūdžio dvasinius ir materialinius ryšius tarp žmonių nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės, lyties, religijos, politinių pažiūrų arba kalbos;

• stiprinti organizacijos

narių solidarumą bei skatinti supratingumą ir pagarbą kitoms tautoms.

UEA ypatingai svarbu platinti esperanto kalbą ir idėjas tose šalyse, kuriose dar nėra savarankiško esperanto judėjimo. Ši organizacija atstovauja visą esperanto judėjimą įvairiose tarptautinėse institucijose ir tokiose organizacijose kaip Jungtinės Tautos, UNESCO, Europos taryba ir kt.

UEA – tai judėjimas, siekiantis idealo: žmogiško supratimo bei bendradarbiavimo. Tai reiškia, kad didžiąja dalimi šios organizacijos veikla savanoriškai remiama ir išlaikoma pačių jos narių.

Tutmonda Esperantista Junulara Organizo (TEJO)

Pasaulinė jaunųjų esperantininkų organizacija

TEJO yra tarptautinė nevyriausybinė jaunimo oorganizacija, įkurta 1938 m. Olandijoje, kurios veikla skirta skleisti taiką bei supratingumą tarp pasaulio jaunimo per esperanto kalbą. Ji aktyviai dalyvauja sprendžiant šių dienų problemas bei nepalieka nuošalėje aktualių jaunimo temų, šalia to užsiimdama ir įvairiais kalbiniais bei kultūriniais dalykais. TEJO centrinėje būstinėje Roterdame (Olandija) koordinuojamas skyrių iš 40 šalių bei narių daugiau nei 80 šalių organizacijų – darbas. TEJO bendradarbiauja taip pat su įvairiomis tarptautinėmis bei šalies institucijomis, pvz. Europos jaunimo reikalų taryba, UNESCO, Jungtinėmis Tautomis.

Internacia Ligo de Esperantistaj IInstruistoj (ILEI)

Tarptautinė esperanto kalbos mokytojų lyga

Įkurta 1949 m. Tai demokratiška profesinė organizacija, bendradarbiaujanti su UEA. Pagrindinis jos tikslas – padėti dėstytojams, kurie nori platinti mokyklose esperanto kalbos mokymąsi bei vartojimą. Tarptautinė esperanto kalbos mokytojų lyga platina šios kalbos mokymo priemones, oorganizuoja kalbos konkursus bei egzaminus. Šios lygos nariai gali susitikti konferencijose, kurios vyksta kiekvienais metais vis kitoje šalyje.

Sennacieca Asocio Tutmonda (SAT)

Netautinė pasaulinė asociacija

Ją įkūrė E. Lanti 1921 m. SAT, priešingai nei UEA ar daugelis kitų tarptautinių esperantininkų organizacijų, nėra politiškai neutrali asociacija. Nors ji ir nepropaguoja konkrečios politinės ideologijos (SAT narystė suteikia galimybę pasikeisti nuomonėmis su kitų partijų ir judėjimų įvairiose šalyse atstovais), tačiau pritaria tai politikai, kuri atstovauja dirbančiųjų interesus, gina žmonių teises ir t.t. SAT, kitaip nei UEA, niekada neorganizavo kongresų šalyse, kuriose akivaizdžiai yra pažeidinėjamos žmogaus teisės. SAT kiekvienais metais organizuoja daugybę suvažiavimų, susitikimų, taip pat visuomenei pristato knygutę „Amikeca Reto“, didžiausią esperanto kalbos žodyną „PIV“ ir daugelį kitų naudingų dalykų.

Akademio de Esperanto

Esperanto kalbos akademija

Esperanto kalbos akademija ((toliau bus vadinama Akademija) – tai nepriklausoma kalbos institucija, kurios užduotis yra išsaugoti pagrindinius esperanto kalbos principus ir kontroliuoti jos vystymąsi. Ji tęsia pirmojo Pasaulinio kongreso metu įkurtos Kalbos komisijos ir Akademijos darbus. Akademija tiria visus klausimus, susijusius su esperanto kalba. Taip pat ji sudarinėja esperanto kalbos žodynus, kuria, kontroliuoja bei patvirtina kitų autorių sudarytus techninius terminus. Geriausių kūrinių autoriams Akademija gali skirti premiją.

Akademio Internacia de la Sciencoj San Marino (AIS)

San Marino tarptautinė mokslų akademija

Šios akademijos tikslas – palengvinti tarptautinį įįvarių mokslo šakų mokslininkų bendradarbiavimą, kurie mano, kad vartojant tarptautinę kalbą mokslo tyrinėjimas ir mokymas taps efektyvesnis. Tai nepriklausoma institucija laisvoje San Marino respublikoje. San Marino vyriausybė suteikia teisinę bazę bei materialią pagalbą, bet nevaržo mokslo tyrinėjimo ir mokymo laisvės. Akademija rūpinasi akademinėmis užduotimis: konferencijų organizavimu, ypatingų mokslininkų pagerbimu, artistų ir technikų publikacijų spausdinimu; universitetinėmis užduotimis: organizuoja kursus bei egzaminus.

Internacia Esperanto-Instituto (IEI)

Tarptautinis esperanto institutas

Tarptautinį esperanto institutą įkūrė A. Cseh bei sutuoktiniai Isbrücker 1930 m. kaip esperanto kalbos mokymo centrą. Institutas organizuoja pedagoginius kursus, leidžia ir parduoda kursų knygas bei pagalbines mokymo priemones.

Apie Zamenhofą – Esperanto kalbos iniciatorių

1858 m. Bjalistoke (dabartinė Lenkijos dalis, kuri tuo metu priklausė Rusijos imperijai) susituokė 21 metų mokytojas Markas Zamenhofas ir aštuoniolikmetė Rozalija Sofer. Pirmasis vaikas iš devynerių – L. L. Zamenhofas (Liudvikas Lazaris Zamenhofas) – gimė 1859 metų gruodžio 15 dieną.

1863 m. Kaune gimė Klara Zilbernik – būsima Liudviko žmona.

1865 m. Liudvikas pradeda mokytis keturmetėje mokykloje. Ją baigęs tęsia mokslus gimnazijoje. Ten jis mokosi keleto užsienio kalbų. Zamenhofas – puikus mokinys, gauna tik gerus ir labai gerus pažymius. O gimnaziją baigia sidabro medaliu.

1872 m. jaunasis Liudvikas pradėjo galvoti apie visiems bendrą kalbą, kadangi kalbų įvairovė, jo nuomone, yra nesusikalbėjimo priežastis. Kitais metais ZZamenhofų šeima apsigyvena Varšuvoje ir Liudvikas tampa Filologinės Gimnazijos mokiniu.

1874 m. Liudvikas vis dažniau galvoja apie bendrą kalbą. Iš pradžių jis mąsto apie graikų, vėliau – lotynų kaip bendrą kalbą, tačiau greit supranta, kad šios kalbos yra pernelyg sunkios. Jis jau patyrė įvairių tautų tarpusavio pavydą ir suprato, kad nė viena gimtoji kalba nebus pasirinkta visų vyriausybių kaip bendra kalba. Todėl jam kilo mintys apie dirbtinę kalbą.

Liudvikas, mokydamasis anglų kalbos, pastebėjo, kad jos gramatika nėra sudėtinga. Ji bent jau buvo lengvesnė už rusų, vokiečių ir prancūzų kalbų gramatikas. Tada jis padarė išvadą, kad bendrai kalbai sunki gramatika nėra reikalinga. Jis norėjo, kad kalba turėtų lengvas gramatikos taisykles ir naudotų Europos kalbų žodžius. Liudvikas išrinko žodžius, kurie įvairiomis kalbomis skamba labai panašiai. Taip pat jis pastebėjo, kad naudojant priešdėlius ir priesagas galima žymiai sumažinti žodžių skaičių.

Zamenhofas mokėjo labai daug kalbų. Jis pats vienas iš hebrajų kalbos į esperanto išvertė Senąjį Testamentą. Taip pat puikiai kalbėjo rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis, rimtai gilinosi į lotynų ir senąją graikų kalbas. Šiek tiek mokėsi italų ir lietuvių kalbų. Pasirodžius esperanto jis šiek tiek išmoko ispanų ir keleto kitų kalbų.

Ir štai – 1878 m. pirmoji esperanto kalbos versija buvo baigta. 119-metis Liudvikas pavadino ją „Lingwe Uniwersala“. Jos mokėsi keletas Liudviko bendraklasių. Su keliais draugais namuose Liudvikas atšventė tarptautinės kalbos gimimą.

1879 m. Liudvikas gavo Varšuvos gimnazijos diplomą ir išvažiavo į Maskvos universitetą studijuoti mediciną. Jo tėvas Markas sudegino sąsiuvinius su „Lingwe Uniwersala“ užrašais, nes norėjo, kad sūnus užsiimtų tik studijomis.

1881 m. finansinė Liudviko tėvo būklė pablogėjo. Jis nebegalėjo siųsti pinigų savo sūnui. Liudvikas buvo priverstas grįžti į Varšuvą tęsti medicinos studijų. Sugrįžęs sužinojo, kad tėvas sudegino jo sąsiuvinius. Laimei, Liudvikas viską prisiminė, todėl nebuvo sunku vėl parašyti gramatiką, bet tai vis tiek užėmė nemažai laiko. Kalba buvo pavadinta „Lingvo Universala“. Ta kalba nebuvo tokia kaip dabartinė esperanto. Liudvikas vis tobulino kalbą, ir 1884 m. ji įgavo dabartinės esperanto kalbos pavidalą.

1885 m. Liudvikas baigė studijas Varšuvos universitete ir gavo daktaro laipsnį. Nuo tada jis ėmė vadintis daktaru L.L.Zamenhofu ir pradėjo ieškoti darbo. Lietuvoje, Veisiejuose, gyveno jo vyriausioji sesuo Fani su vyru. Jis persikėlė gyventi pas juos. Veisiejuose Zamenhofas baigė kurti esperanto kalbą. Deja, gydytojo darbas nebuvo labai pelningas, kadangi lietuviai nebuvo turtingi. Be to, Liudvikas buvo jautrus. Jam buvo sunku matyti kenčiančius žmones. Todėl jis nutarė tapti akių gydytoju ir išvažiavo į Plocką, vėliau į Vieną. Galiausiai 1886 m.

Varšuvoje pradėjo gydytojo praktiką.

1887 m. dr. Zamenhofas ėmė ieškoti leidėjo savo tarptautinės kalbos vadovėliui. Deja, niekas nenorėjo, o gal nedrįso jo išleisti. Nuogastavo, kad knygos niekas nepirks.

1886-1887 m. žiemą Klara Zilbernik buvo apsistojusi pas savo seserį Varšuvoje. Čia ji sutiko Liudviką ir jie vienas kitą pamilo. Pora susižadėjo kovo 30-ą, o susituokė rugpjūčio 9-ą. Dvejus metus ieškojęs finansinės pagalbos, kad galėtų išleisti savo knygą, Liudvikas jos sulaukė iš Klaros tėvo. Spaustuvininkas Keleris 1887 m. liepos 26-ą išleido pirmąją kknygą „Tarptautinė kalba. Įžanga ir pilnas vadovėlis“ („Lingvo internacia. Antaŭparolo kaj plena lernolibro“). Būtent todėl 1887 metai ir vadinami esperanto gimimo metais. Liudvikas pasivadino dr. Esperanto („besitikintis daktaras“), tačiau greit visi ėmė taip vadinti pačią kalbą. Zamenhofo šeima padėjo išsiuntinėti knygeles daugeliui žmonių. Po netrumpo laiko atėjo atsakymai esperanto kalba.

1888 m. birželio 11-ą porai gimė sūnus Adomas. Vėliau gimė dukterys Sofija (1889 m.) ir Lidija (1904 m.). Tais pačiais metais buvo išleista „Dua Libro“ („Antroji knyga“). Netrukus susikūrė Varšuvos eesperantininkų bendruomenė. 1889 metai buvo labai svarbūs tarptautinės kalbos paplitimui. Niurnberge pasirodė esperantiškas leidinys „La Esperantisto“ („Esperantininkas“), susikūrė pirmieji esperanto klubai. Zamenhofas susirašinėjo su daugeliu esperantininkų iš įvairiausių šalių. Tai reikalavo daug laiko ir, žinoma, pinigų.

1897 m. rugpjūtį Liudvikas įįstoja į Vienos universitetą siekdamas pagerinti savo žinias akių medicinos srityje. Po keleto mėnesių studijų jis grįžo į Grodną. Kitais metais jis su šeima persikėlė gyventi į Varšuvą ir liko ten iki 1915 m.

1898-1903 m. Zamenhofas labai daug dėmesio skyrė esperanto kalbos tobulinimui. Esperanto paplito daugelyje šalių. 1905 m. rugpjūčio 5-12-ą dienomis prancūzams pavyko suorganizuoti pirmąjį Pasaulinį kongresą. Jame dalyvavo 688 žmonės iš 20 pasaulio šalių. Paryžius Liudviką pasitiko apšviestu Eifelio bokštu. Atidarymo metu Liudvikas pasakė iškilmingą kalbą. Dalyvių džiaugsmas buvo begalinis, nes jie puikiai suprato, ką kalba Liudvikas. Po kalbos Liudvikas sulaukė garsių ovacijų. Jam buvo įteiktas prancūzų „Garbės legiono“ ordinas. Liudvikui tai buvo viena iš gražiausių gyvenimo akimirkų. Jis įrodė, kad esperanto kalba gali būti kuo puikiausiai nnaudojama ir ją supranta pačios įvairiausios tautos.

Liudvikas taip pat dalyvavo 2-ajame Pasauliniame kongrese (Šveicarijoje), 3-ajame, kuris vyko Didžiojoje Britanijoje. Taip pat ir 4-ajame – Vokietijoje, 5-ajame – Ispanijoje, 6-ajame – JAV, 7-ajame – Belgijoje, 8-ajame – Austrijoje, 9-ajame – Šveicarijoje. 10-asis turėjo įvykti Prancūzijoje, tačiau neįvyko, nes prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Su vyru visur vykdavo ir žmona Klara, nes ir ji be galo žavėjosi tarptautinės kalbos idėja.

1914 m. Čekijos esperantininkai Zamenhofo garbei pastatė paminklą. Tai buvo pirmasis ir vienintelis ppaminklas Zamenhofui dar esant gyvam.

Jau nuo pat vaikystės Zamenhofas buvo linkęs sirgti, be to, labai daug rūkė. Būdamas 57-ių susirgo ir mirė (1917 m. balandžio 14 d.) Varšuvoje.

1931 m. Varšuvos miesto valdžia nusprendė gatvės, kurioje gyveno Zamenhofo šeima, pavadinimą (Dzika) pakeisti į Dr. Liudviko Zamenhofo.

Kalbos gramatika

Abėcėlė

Štai esperanto abėcėlė. Kiekviena raidė visada tariama taip pat, o raidės žodyje rašomos taip, kaip tariamos.

ami – mylėti

bela – gražus

celo – tikslas

ĉokolado – šokoladas

doni – duoti

egala – vienodas

facila – lengvas, nesudėtingas G

granda – didelis

ĝui – mėgautis H

horo – valanda

ĥoro – choras

infano – vaikas

juna – jaunas

ĵurnalo – laikraštis

kafo – kava

lando – šalis

maro – jūra

nokto – naktis

oro – auksas

paco – taika

rapida – greitas S

salti – šokti (šuolį)

ŝipo – laivas

tago – diena

urbo – miestas Ŭ

aŭto – automobilis

vivo – gyvenimas Z

zebro – zebras

Daiktavardžiai

Visi daiktavardžiai esperanto kalboje baigiasi galūne O.

amiko – draugas arbo – medis

birdo – paukštis domo – namas

hundo – šuo libro – knyga

strato – gatvė viro – vyras

Daugiskaita

Sudarydami daugiskaitą, paprasčiausiai pridėkite raidę J.

amikoj – draugai arboj – medžiai

birdoj – paukščiai domoj – namai

hundoj – šunys libroj – knygos

stratoj – gatvės viroj – vyrai

Papildinys

Esperanto kalboje tiesioginį papildinį sakinyje nurodome pridėję rraidę N. Tai leidžia keisti žodžių tvarką sakinyje nepakeičiant sakinio prasmės. (Tiesioginis papildinys yra tas, kurį tiesiogiai liečia veiksmas.)

La hundo amas la katon. – Šuo myli katiną.

La katon amas la hundo. – Reiškia tą patį, nes raidė N yra prie to paties daiktavardžio.

Pakeisti raidės N vietą reiškia pakeisti sakinio prasmę.

La kato amas la hundon. – Katinas myli šunį.

Būdvardžiai

Visi būdvardžiai esperanto kalboje sudaromi pridedant galūnę A.

alta – aukštas bela – gražus

longa – ilgas granda – didelis

nova – naujas varma – šiltas

seka – sausas sana – sveikas

Priešdėliai

Pridėjus priešdėlį MAL, gaunamas priešingos reikšmės žodis.

malalta – žemas malbela – negražus, bjaurus

mallonga – trumpas malgranda – mažas

malnova – senas (nenaujas) malvarma – šaltas

malseka – šlapias malsana – ligotas

MAL yra vienas iš priešdėlių. Jie pridedami kuriant naujus žodžius. Esperanto kalboje egzistuoja 10 įvairių priešdėlių.

Priesagos

Vienas iš būdų naujiems žodžiams sudaryti – naudoti priesagas. Pavyzdžiui, priesaga ET ką nors sumažina.

dometo – namelis, namukas libreto – knygelė, knygutė

beleta – šiek tiek gražus varmeta – šiltokas

urbeto – miestelis hundeto – šunelis

ET yra viena iš priesagų. Jos pridedamos kuriant naujus žodžius. Esperanto kalboje egzistuoja 32 įvairios priesagos.

Veiksmažodžiai

Veiksmažodžiai, aišku, yra labai svarbūs, bet pamatysite, kad jie esperanto kalboje yra visai paprasti. (Veiksmažodžiai parodo veiksmą ar būsenos kitimą.)

doni – duoti fari – daryti

havi – turėti lerni – mokytis

ludi – žaisti, groti paroli &– kalbėti

povi – galėti ridi – juoktis

scii – žinoti vidi – matyti

Veiksmažodžių formos

Bendraties galūnė yra I. Esamojo laiko veiksmažodžiai turi galūnę AS, būtojo – IS, o būsimojo – OS. Netaisyklingų veiksmažodžių ir asmenavimo esperanto kalboje nėra!

mi estas – aš esu mi estis – aš buvau mi estos – aš būsiu

vi estas – tu esi (jūs esate) vi estis – tu buvai (jūs buvote) vi estos – tu būsi (jūs būsite)

li estas – jis yra li estis – jis buvo li estos – jis bus

ŝi estas – ji yra ŝi estis – ji buvo ŝi estos – ji bus

ĝi estas – jis, ji yra ĝi estis – jis, ji buvo ĝi estos – jis, ji bus

ni estas – mes esame ni estis – mes buvome ni estos – mes būsime

ili estas – jie, jos yra ili estis – jie, jos buvo ili estos – jie, jos bus

Yra dar dvi veiksmažodžių formos: US tariamajai ir U liepiamajai nuosakoms nurodyti.

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai sudaromi naudojant galūnę E. (Prieveiksmiais apibūdinami veiksmažodžiai.)

aktive – aktyviai bone – gerai

facile – lengvai fiere – išdidžiai

glate – lygiai rapide – greitai

serioze – rimtai silente – tyliai

vere – tikrai zorge – rūpestingai

Sakiniai

La viro parolas Esperanton. – Vyras kalba esperantiškai.

La amiko povos ludi en la granda urbo. – Draugas galės žaisti dideliame mieste.

Rikardo donis libron al Maria. – Rikardo davė knygą Marijai.

Mi malfacile vidis la birdetojn. – Aš sunkiai mačiau paukštelius.

La katoj estas belaj. – Katinai yra gražūs.

La hundo estas en la malnova domo. – Šuo yra sename name.

Išvados

Esperanto kalba yra sukurta tam, kad palengvintų bendravimą įvairių tautybių žmonėms, padarytų šį bendravimą lygiateisį ir demokratišką. Ši kalba egzistuoja jau daugiau nei šimtą metų ir per tą laiką įrodė esanti tikrai gyva kalba, kuria galima perteikti pačias subtiliausias mintis. Dabar daugiau nei 100 pasaulio šalių keli milijonai žmonių kalba ššia tarptautine kalba, tinkančia tiek poezijai, tiek mokslui, tiek filosofijai, tiek prekybai, tiek susirašinėjimui, tiek kitiems žmonių poreikiams. Nėra tokios minties, kurios žmogus negalėtų pasakyti šia kalba.Nė vienai tautai esperanto kalba nėra gimtoji.Ji – tarsi tiltas – sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms. Mokantys esperanto kalbą gali susirasti draugų ir bendraminčių visame pasaulyje, praplėsti akiratį, susipažinti su kitomis pasaulio kultūromis, bendrauti su kolegomis pagal profesiją. Mėgstantys keliauti gali naudotis adresynu, kuriame daugiau kaip 70-ies šalių esperantininkai skelbia savo adresus iir maloniai priima kolegas iš kitų šalių, nemokamai suteikia nakvynę.Kiekvienais metais organizuojama daugybė tarptautinių seminarų, suvažiavimų, stovyklų ir kitokių esperantininkų renginių. Esperanto kalba parašyta bei į ją išversta daug knygų įvairiausiomis temomis, leidžiami laikraščiai, žurnalai,transliuojamos radijo laidos. Esperanto kalbos populiarumą llemia ir tai, kad ją žymiai lengviau išmokti lyginant su kitomis kalbomis.

Literatūra

1. M. Boulton „Zamenhofas esperanto kalbos autorius“

2. P.Čeliauskas “Nuo Babelio iki Esperanto“

3. L.Skūpas „Esperanto- tarptautinė kalba“