Jaunimo žargoninė leksika

Turinys

Įžanga 3

Moksleivių ir studentų žargonas 4

Kompiuterinė leksika 5

Žmonių apibūdinimai 6

Švenčių ir vakarėlių žargonas 7

Kiti žargoniniai žodžiai ir frazės 8

Išvados 9Įžanga

Šiame referate norėčiau apžvelgti specifinę šiuolaikinio jaunimo leksiką, tai yra, žargoną.

Žargonas – prancūzų kalbos žodis, reiškiantis iškraipytą kalbą. Žargoninė leksika, arba žargonybės tai yra žodžiai arba žodžių junginiai, vartojami atskirų socialinių ar profesinių grupių šnekamojoje kalboje. Žargono žodžiai visada yra ne pagrindiniai, o paraleliniai tikrovės objektų pavadinimai, atsirandantys kalboje dėl įvairių priežasčių. Dalies žargonybių atsiradimą lemia tam tikrų visuomenės grupių noras padaryti savo kalbą nesuprantamą kitiems žmonėms, įįslaptinti ją. Tačiau dažniausiai žargonybės vartojamos, norint ką pasakyti sąmojingai, patraukti dėmesį, pasipuikuoti, sustiprinti įspūdį, padaryti kalbą kandesnę ar spalvingesnę. Dėl to visoms žargonybėms būdingas stiprus emocinis-ekspresinis atspalvis. Dėl savo ekspresyvumo žargonybės labai greitai plinta, peržengia profesines ar socialines ribas ir patenka į bendratautinę leksiką.

Lietuvių kalboje vartojami žargono žodžiai kilmės požiūriu labai nevienodi. Dauguma jų — fonetiškai ir morfologiškai asimiliuotos svetimybės (barbarizmai, hibridai). Kitos žargonybės — perdirbti ar sutrumpinti tarptautiniai žodžiai. Kartais žargonybių pasidaroma ir su lietuviškomis darybos priemonėmis, jjas nelauktai ar net neleistinai jungiant ar derinant, pvz.: bičas „bičiulis“. Iš kitų išsiskiria vadinamosios semantinės žargonybės. Tai bendratautiniai žodžiai, vartojami savotiška žargoninė reikšme, pvz.: ardytis „iš kailio nertis, labai stengtis.Moksleivių ir studentų žargonas

Dažnai jaunimo žargonas yra susijęs su aplinka, kkur jie praleidžia daug laiko, kaip pavyzdžiui mokykla arba universitetas. Dėl to su šitomis realijomis yra susieti tam tikri žargoniniai žodžiai ir posakiai.

Šulia / Šulė – žargoniškas mokyklos pavadinimas, kilęs iš vokiečių kalbos ‘schule’- mokykla. Ar vakar buvai šulioj?

Unikas / Univeras – žodžio ‘universitetas’ sutrumpinimas.

Dėstytuvas – dėstytojas. Priesaginis darinys, padarytas pagal principą: atsukti – atsuktuvas, taip ir dėstyti –dėstytuvas.

Auklyba – klasės auklėtoja. Žodis turi daug žargoninių sinonimų, kaip pvz.: auklieša, auklieva, klieša, klifa.

Dirikas – direktorius.

Fizikorius – fizikos mokytojas arba dėstytojas.

Isterikas – istorijos mokytojas / dėstytojas.

Cuja – dvejatas

Kontras / Kontrabaškė – kontrolinis darbas. Vakar iš kontro gavau cuja.

Egzas – egzaminas. Po dviejų savaičių prasidės egzai.

Dalykų pavadinimai:

Matieka – matematika.

Fizkė – fizika.

Lietkė – lietuvių kalba

Gieša – geografija

Fizkūltura – fizinis lavinimas

Litra – lliteratūra

Viduramžiai – istorija

Barakas / Benderis – studentų bendrabutis. Vakar barake remontą darėm.

Stipkė – stipendija. Šian gausiu stipkę.

Fuksas – pirmo kurso studentas.

Cementovkė – pirmakursių vakarėlis, skirtas artimesniam susipažinimui su grupiokais.

Grupiokai – toje pačioje grupėje besimokantys studentai.

Betonovkė – antrakursių vakarėlis.

Špargalkė – dažniausiai mažo formato lapelis su informacija, kurią studentas slaptai naudojasi egzamino ar kontrolinio darbo metu. Jei dėstytojas nepamato špargalkės, tai ji dažniausiai padeda studentui gauti geresnį pažymį.

Paruoštukė – lapas su iš anksto paruoštais atsakymais, sukeičiamas egzamino metu.Kompiuterinė leksika

Šiuolaikinis jaunimas daug llaisvo laiko praleidžia prie kompiuterių: dirbdami su kompiuteriais, naršydami internete, susirašinėdami elektroniniais laiškais arba bendraudami pokalbių svetainėse. Taigi atsirado įvairių, susijusių su ankščiau išvardytais dalykais, žargonybių. Dažniausiai tai yra sulietuvinti skoliniai iš anglų kalbos.

Kompas – kompiuteris. Jis daug laiko praleidžia prie kompo.

Procas – procesorius.

Flopas / Flopikas – trijų su puse colių diskelis.

Kompiaškė – interneto skaitykla.

Inetas – internetas.

Brauzinti – naršyti internete. Jis vakar iki paryčių brauzino.

Čatas – pokalbio svetainė, kilęs iš anglų kalbos žodžio ‘chat’ – pokalbis.

Čiatintis – bendrauti internete interaktyviuose pokalbių puslapiuose. Žodžio ‘čiatintis’ sinonimas – ‘mirčintis’ – reiškia tą patį, tik kad šis žodis susijęs tik su bendravimu mIRC pokalbių svetainėje.

Emailas / Imailas – elektroninis paštas. Šiandien tau išsiunčiau emeilą/imailą.

Muilas – elektroninio pašto adresas.

Daunlaudinti – iš anglų kalbos žodžio ‘download’ , reiškia parsiųsti iš interneto

Apdeitinti – iš anglų kalbos žodžio ‘update’, reiškia atnaujinti duomenis internete.

Logintis – iš anglų kalbos žodžio ‘log on’, reiškia jungtis prie tinklo.

Seivinti – iš anglų kalbos žodžio ‘save’, reiškia išsaugoti.

Printinti – iš anglų kalbos žodžio ‘print’, tai yra spausdinti.Žmonių apibūdinimai

Žargone žmonių išvaizda, charakterio bruožai ar įpročiai yra apibūdinami kaip būdvardžiais, taip ir daiktavardžiais, turinčias dažnai perkeltinę reikšmę.

Fainas – jau beveik lietuviškas tapęs būdvardis, kilęs iš anglų kalbos žodžio fine – geras, gražus, puikus; ppuikiai. Vartojamas įvairiausiose situacijose, apibūdinant ne tik žmones, bet ir daiktus, ir reiškinius, ir net jausmus.

Lievas – būdvardžio ‘fainas’ antonimas. Žodis gali apibūdinti kaip žmogų, tada jis reiškia kvailas, neįdomus, banalus, taip ir daiktą – nepatogus, prastos kokybės. Tas vyriškis yra toks lievas. Filmas buvo lievas.

Daužtas – originalus naujadaras, vartojamas šiek tiek kvailam ar nesąmonę pasakiusiam asmeniui apibūdinti. Atsirado iš posakių: į sieną atsitrenkęs, ant galvos nukritęs, su plyta pridaužtas ir pan.

Trenktas – būdvardžio ‘daužtas’ sinonimas.

Kietas – neaiškios kilmės žodis, reiškia puikus, šaunus.

Krūtas – rusiškos kilmės žodis. Būdvardžio ‘kietas’ sinonimas. Reiškia beveik tą patį: puikus, šaunus, išpuikęs.

Pasikaustęs – mokantis tam tikrą dalyką. Kiekvienas mokytojas stengiasi atrodyti pasikaustęs.

Džiumbras – visiškai naujas, skambus ir neįžeidžiantis daiktavardis, taikomas nestilingiems, nedrąsiems, tyliems, nepopuliariems paaugliams.

Grybas – labai originaliai pritaikytas lietuviškas žodis. Daiktavardžio ‘džiumbras’ sinonimas, taip pat taikomas nerangiems, pasimetusiems (gyvenime) asmenims.

Lūzeris – anglų kilmės žodis, reiškia nevykėlis, netikėlis.

Garvežys / Peleninė – daug rūkantis žmogus. Tas garvežys surūko vieną cizą po kitos.

Mokslo gumbas – žmogus, kuris daug mokosi, frazė turi menkinamąją reikšmę.

Kompiuterastas – asmuo, kuriam kompiuterio reikia kaip oro.

Stabdys – žmogus, dažniausiai nedrąsus, negalintis greitai apsispręsti, trukdantis kitiems.

Dviratis – plonas, kaulėtas žmogus.

Lenta – mergina stokojanti moteriškų apvalumų.

Žertva – negraži mergina, dažniausiai liesa dietų auka. PPažiūrėk į tą žertvą.Švenčių ir vakarėlių žargonas

Švenčių bei vakarėlių žargonas – dažniausiai yra žodžiai susiję su švenčių pavadinimais, muzika, alkoholiniais gėrimais, vietomis, kur dažnai renkasi jaunimas ir kt.

Naujakas – Naujųjų metų šventė. Na ir kaip atšventei naujaką?

Gimdienis / Gimsė – gimtadienis. Dar yra ši šventė yra vadinama: tortadienis, dovanadienis ir pan.

Tūsas / Tusovkė – pasilinksminimas, vakarėlis, šokiai. Žodis kilęs iš rusų kalbos irgi žargoniško žodžio ‘тусовка’. Iš ‘tūsas’ yra padarytas veiksmažodis ‘tūsintis” reiškia linksmintis arba leisti laiką (nebūtinai vakarėlyje). Kaip vakar fainai pasitūsinom jo gimsėje.

Diskonas – diskoteka. Ar buvai vakar diskone?

Pjankė – vakarėlis, kur dažniausiai geriama daug alkoholinių gėrimų, kitaip girtas vakarėlis.

Plotas – butas arba namas paliktas vaikų atsakomybei, kol tėvai kažkur išvažiuoja bent kelioms dienoms. Paprastai kalbama apie plotą, kai tokiomis aplinkybėmis toje aplinkoje surengiamas vakarėlis. Šian pas mane bus plotai, taigi galime surengt kokį tūsą.

Šampas – šampanas.

Vodzė / Vadera – degtinė. Varom vaderos nupirkt.

Sabonis – vieno litro talpos degtinės butelis.

Soskė – dviejų litrų talpos plastmasinis alaus butelis. Vakar išgėrėm tris soskes dviese.

Zagironas / Zapivonas – užsigėrimas, dažniausiai prie degtinės arba ,,Starkos”. Zapivonu gali būti sultys, kompotas, Coca-cola, kartais net alus.

Staparikas / Stopkė – stikliukas. Jis išgėrė tik du staparikus.

Statyti – vaišinti, dažniausiai alkoholiu esant

kokiai nors progai. Vakar jis gavo vairuotojo teises, tai šian visiems statė.

Apsiforminti – išgerti alkoholio prieš diskoteką. Einam, apsiforminam prieš diskoną.

Baldielinti – šėlti, linksmintis, kvailioti. Kilęs iš rusiško žodžio ‘болдеть’.

Pachmielas /Daryti pachmielą – dažniausiai pachmelą daroma kitą dieną po ‘pjankės’,tai yra išgertuvių, tam, kad ,,pataisyti sveikatą”.

Muzonas – muzika. Tame klube nu toks jau lėvas muzonas buvo!

Bumčikas – techno arba drum”n”base muzika.Kiti žargoniniai žodžiai ir frazės

Blemba – sušvelnintas rusiškas keiksmažodis, nieko nereiškiantis žodis, vartojamas kaip jaustukas arba įterpinys.

Dzin – nesvarbu. „man ddzin“ reiškia „man nerūpi, aš nekreipiu dėmesio“. Oman dzin, tegu sau daro ką tik nori!!!

Karočė – be galo populiarus rusiškas įterpinys, vartojamas vietoj lietuviško ‘vienu žodžiu’, ‘trumpiau sakant’ arba tiesiog kaip dalelytė norint nutraukti tylą ar kt. nemalonią situaciją.

Tipo – dažniausiai bereikšmis, bet kalbą gyvinantis įterpinys. Taip pat gali būti vartojamas reikšme ‘negi’, ‘nejaugi’ arba ‘tartum’, ‘lygtai’.

Čiki – viskas gerai. Vartojamas taip pat kaip ir angį. ‘ok’. Išpopuliarėjo po to, kai Erica iš grupės „Skamp“ pavartojo jį „Tele2“ reklamoje.

Davai –– 1) tegul, tegu. 2) gerai. 3) na. Dažniausiai vartojamas vis dėlto įterpinio ‘na’ reikšme. Žodis yra kilęs iš rusų kalbos. Davai einam pasivaikščioti.

Žiauriai – labai, ypač. Šitas vaikinas man žiauriai patinka!!!

Eik į NATO! – nekaltas pakaitalas rusiškam keiksmažodžiui.

Smauk iš ččia! / Čiuožk iš čia! – sakoma, kai nesinori kažko matyti.

Pakasyti sliekui pažastį – keistas, beprasmis posakis. Nusibodęs asmuo gali būti pasiųstas atlikti šio neįmanomo veiksmo.Išvados

Taigi, žargonas tai prancūzų kalbos žodis, reiškiantis iškraipytą kalbą. Tai labai netaisyklinga, kartais tyčia iškraipyta, vulgari kalba.

Pats universaliausias, nors ir nevienalytis yra jaunimo žargonas. Jaunimo žargonas gana smarkiai veikiamas kriminalinio žargono, nes tokio amžiaus jaunuoliams norisi pasirodyti šauniems („krūtiems“), o šaunumas neretai suprantamas kaip sąmoningas visuomenės normų nepaisymas ir to demonstravimas. Kalbėjimas tokiu žargonu neretai vertinamas kaip smulkus chuliganizmas, toks mielas patiems žargono vartotojams ir smerkiamas kitų, ypač suaugusiųjų. Todėl šis žargonas yra palyginti šiurkštus ar net kartais vulgarus.

Bendrinės kalbos normos požiūriu žargonas vertinamas kaip žemiausia pakopa hierarchinėje struktūroje. Kalbininkų nuomone, žargonybės yra neigiamas, nnors ir neišvengiamas kalbos reiškinys. Gausiai vartojami įmantrūs su taisyklėmis prasilenkiantys žargono žodžiai kenkia kalbos grynumui, rodo menką žmogaus kultūrą.

Žargoniškos kalbos pavyzdžiai:

Vakar indėnai zasiokino su čiuvaku laižiakus mėtant (= tėvai užtiko su vaikinu besibučiuojant). Pas jį kliovas bymeris – su visais pribumbasais (= jis turi puikų automobilį BMW su daugybe privalumų).“