Visas Leksikografijos egzamino konspektas (magistro studijoms VPU)

1.LEKSIKOGRAFIJA.Jos apibrėžimų yra daugybė.tai žodynų leidimo procesas.Parašyti gerą gramatiką,žodyną-pranc.mintis ir tikslas.Yra preskriptyviniai(norminamieji) ir deskriptyviniai(aprašomieji) žod.Tai,kas yra leksikologijoj,t.b.leksikografijoj.Kalbinės inform.veikalai:istorinis,dvikalbis,vardų,dialektinis,vartosenos ir kt.žodynai.Kalbinis žod.-klb.terminų žod.,pvz.:rašybos,tarties žodynai.Mūsų žod.yra semasiologiniai.Nuo formos einama prie reikšmės.Onomasiologinis žod.-sisteminis žod.(pvz.J.Paulausko“Sisteminis liet.klb.žod.“).Žod.vienetas yra leksikos vienetas.Leksema-to vieneto formų ar morfemų rinkinys;tai mūsų leksikos vienetas leksikografijoje. Nėra vieningos žodynų tipologijos.Leksikogr.susideda iš teorijos ir istorijos.Žodyno objektas-sistemiškas leksemų sąrašas,ž.ir ž.junginiai ir informacija,kurią autorius pasirenka įdėti su kiekv.leksema.Žodynų klasifikacija:Vienakalbiai:a)kalbos žodynai;b)bendrieji žod.;c)specializuoti žod.(pagal klb.reiškinius-specialieji žod.) ir Dvikalbiai arba daugiakalbiai:a)teminiai žod.;b) specializuoti žod. taip pat.

2.Istorija. 18a.pr.Kr.Egipte buvo ssudarinėjami ž.sąrašai(praktiniu atžvilgiu).Tai buvo pradžia.Jie vad.onomastikonai. Mesopotamijoje buvo naudojamos iškaltos molio lentelės ženklai,šumerų ir akadų atitikmenimis-dvikalbiai jau reiškė. 2tūkst.pr.Kr. ž.sąrašai sisteminami pagal sąvokų grupes.17a.pr.Kr. hetitų raštininkai tuos šumerų arba akadų sąrašus papildė savo žodžiais-trikalbis sąrašas pasidarė. Itūkst.pr.kr.buvo sudaryti I-ieji Indijoje žodynai;tai vedų himnuose nesuprantamų ž.sąrašai. graikai yra Europos leksikogr.pradininkai.prasidėjo skaitant poetinius tekstus.5a.pr.kr.Homero ir kt.autorių tekstai jau buvo pasenę ir sunkiai suprantami,tad juos reikėjo aiškinti. Tas aiškinimas vad.glosa.T.y.glosografijos(rašymo)pradžia.Tas sąrašas vad.glosarijus,sudarytas ABC tvarka. Romėnų pirmieji žod.daugiau yra gramatiniai veikalai. Europos klb.ratas prasiplėtė,kad bbuvo rašomi tautinių kalbų žodynai-pirmasis italų klb.žod.1612m.;jį išleido akademija della Crusca. Mūsų I-asis trikalbis žod.išleistas 1620m.VLN.

3.Medž.atranka,pateikimas. Antikos ir viduramž.laikais buvo rengiami lot.,gr.,ir hebrajų žod.Jiems parenkami tautinių klb.žodžiai.Tai dvikalbiai žod. Dabart.žod.tipai atspindi prkatinius klb.,leksikos poreikius.Nėra universalaus žod. Fenomenologinė tipologija-pagal išorinius požymius(pvz.,kišeninis žžod.).Pagal sandarą:abėcėlinis,teminis tipas ir pan.Pagal funkcinę tipologiją yra paskirtis arba vartojimas.jie reikalauja inform.specializavimo(tarimo,rašybos,etimologinis žodynai).Lingvistinė tipologija-pagal kalbų skaičių.Rus.V.Ščerba suskirsto į 6 priešpriešas:1)akademinis žod.ir žod.-žinynas. A.ž.turinys-tam tikro žm.rato reali tam tikro laiko kalbinė sąmonė. Žod.-žin. yra pirmiausia enciklopedinis;tai yra tarmių žod.2)encikloped.žod.ir bendrasis žod.šis žod.-tai universalumo siekimas.3)tezaurus ir paprastasis(aiškinamasis arba verstinis)žod.Tezaurus turėtų atspindėti visą klb.(akcentuojama apimtis),o paprastasis turi aiškinti klb.sistemą.4)paprastasis arba verstinis žod.ir ideologinis žod. Tai sisteminis,pagal sąvokas,t.y.sąvokų žod.Mūsų sisteminis žod.yra J.Paulausko.5)aiškinamasis ir verstinis žod.Pirmas aiškinam.buvo Pranc.akademijos žod.tikslas-norminti klb.,reguliuoti vartoseną. Verstiniai žod.- a)tai ta pačia klb.,kaip ir žodis,t.y.vienakalbis žod.;b)vienos klb.žodžius aiškinti kitos klb.žodžiais. Verst.žod.trūkumas-nepakankamas neatsižvelgimas į kalbų poros sąvokos sistemos adekvatumą.6) neistorinis ir istorinis žod.Istorinis turi tikslą pateikti ž.istoriją,arba pateikti visas reikšmes,kurias turi ar turėjo per visą klb.istoriją.Vienas geriausių vok.H.Paulio“Vok.klb.žodynas“(2003m.išėjo 23leidimas). Neistorinis yra ppaprasčiausias „Dabart.liet.klb.žodynas“.

4.Žodynų 3 informacijos grupės. 1.viršelio informacija:a)pasirodymo arba parašymo laikas ir aplinkybės;b)g.b.užsakovas;c)autorius arba autoriai(ar originalas ar nuorašas);d)adresatas,paskirtis;e)šaltiniai(spausdinti ir rankraštiniai);f)apimtis psl.ir ž.;g)publikacijos arba perspaudai;h)tyrinėtojai arba tyrinėjimo apžvalga(žod.istorija). 2.leksikologinė informacija. Žod.,kaip tam tikro laikmečio leksikos šaltinis,dokumentas.Leksikos turinys.Teminės grupės,įskaitant tikrinę leksiką,perimamumas ir originalumas,indėlis į to meto leksiką.Išliekamumas.kilminės grupės.Sinonimika.3. Pati leksikografija.medžiagos pateikimas.gramatiniai dalykai(gramat.+žodis)+ž.vartojimas(sintag.ir paradig.santykiai).

5.SIRVYDAS. savo amžiumi nenusileidžia vengrams ir italams,Vln;17a.pr.Senuosiuose raštuose 1579m.buvo manoma,kad gimė S.Vėliau manoma,kad gimė 1578-1581m.(Rabikauskis).Kilęs iš rytų aukšt.ploto. S.iškilo į teologijos aukštumas,sakė Jono bažn.lietuvišk.ir lenkišk. Pamokslus.Be „Punktų sakymų“parengė liet.klb.žodyną“dictionarum trium lingvarum“.žod.neoriginalus 22prasmėm:ne nuo liet.klb.pradeda; žodyną parašė remdamasis 2žodynais,iš kurių paėmė lenkų+lotynų k. žodžių registrus+lietuviškus. Patį žod.sudaro net apie 14 000 žodyninių straipsnių, juose lietuviškų žodžių yra apie 10 000, didžioji dalis ne tie patys. Žodžiai pateikiami taip:Dktv.-vns.V. ir dgs.V.,jokių galūnių ir linksniuočių nėra.Iš ž.junginių matyti kt.linksniai.Būdv.-vyr.g.vns.(jiems prilyginami dalyviai).Vksm.-senovine lot.k.praktika remiantis,aiškinami esam.l.Iasmenys. Ne vienas ž. yra perimamas. Yra lietuvišk.ž. ir šalia jo skolinys,pvz.:lakštas ir gromata. Parinko lietuv.atitikmenis iš spausdintų šaltinių(iš Daukšos“Postilės“). Antras šaltinis yra pati gimtoji S.klb. jo raštuose vak.aukšt. am,um,an,un yra dėsningas santykis,pvz.,bumba-bamba,umžinas,unksti,valunda. Išlaikyta nemaža senųjų klb.formų. Pir.leidime buvo palikęs net apie 600 neišverstų į liet. klb. žodžių.Antram turėjo likti daug mažiau,nes trečiajame tėra vos apie 100. S.žod.yra savotiška liet.leksikos kūrimo ir atrankos laboratorija. Dabart.mūsū leksikos pagrindai paveldėti iš 17a. pasitaiko ir svetimybių:turma(kalėjimas),nabagas(neturtėlis). S. Žod.skirtas lot.klb.,bet peršoko šią paskirtį ir tapo I-uoju leksikografijos paminklu. S.žod. bene 100m.buvo vienintelis liet.klb.informantas,mokymosi priemonė tol,kol prasidėjo žod. ML. VUbiblioteka turi vieną 1642 m. leidinio egzempliorių ir tris 1677m.

6.ML leksikografija. Liet.leksikogr.iki 1804m.tilpo į Balaišio kn.“klb.ir žm.“.ML leksikog.-visos liet.leksik.sudedamoji dalis.lietuvninkai susiformavo apie 16a.Prūsijoj.Ji-daugiakalbė,daugiatautė šalis.1542,karaliaučiuj įsteigtas partikuliaras,iš kurio išaugo u-tas Albertina.1547Mažvydas I lietuv.kn.išleidžia.Mažv.,Bretkūnas ir Vilentas pirmuosius raštus išleido be gramatikų ir žodynų.Vienintelis biblijos tekstas buvo išleistas 1625m.(J.Rėza).1643m.kunigas Sapūnas parašė liet.k.gramatiką.1673m.ji tik buvo išleista.Tuo pačiu metu 2gramatikas įteikė Tilžės kkun.D.Kleinas (1609,1666) su lietuvišku žodynu.Apie šį Kleino žod.žinoma tik tiek,kad jis buvo Kleino,o koks žod.buvo,g.tik spėlioti.jei jo žod.buvo išlikęs iki 1638m.,arba žod.buvo niekam nereikalingas,arba iki 1638m.nebuvo nieko žinoma. Tačiau Kleino autorystė neįrodoma. Tai ko gero I-asis realus 17a.vok.-liet. klb.žodynas. Žod.pratarmėje-pirma dalis-žod.istorija,antra-apie žod.sandarą. maždaug 9200vok.ir 27000liet.ž. universalaus pobūdžio žod. skirtas ML kunigams,kad galėtų skaityti vok.tekstus. žod.yra neišplėtotas leksikografiškai. Turėtų būti 2 dalykai:a)gramat.ž.charakteristika;b)vok.(ar liet.atitikmenų). nėra ž.vartosenos iliustracijų. Tačiau tai pirmas realus darbas,kur liet.klb.leksika gavo leksikogr.pavidalą:a)buvo atrinktas tam tikras kiekis ž.(apie 9000);reikėjo tai daryti pirmam,nebuvo,kur žiūrėti;b)šiems žodžiams pateikti lietuviški atitikmenys. Tuo pačiu pradeda dvikalbių žod.tradiciją ir ML leksikogr.,kur paralelinė klb.yra vok. Žod.atspindėjo lietuvninkų materialinę ir dvasinę kultūrą(17a) ir užfiksavo tos klb.atminimą iki mūsų laikų. Žod.atskleista nemaža 17a.liet.klb.prūsinės atšakos leksikos,fonet.ir morfol.ypatybių.“trukūmas“-žod.liko neišspausdintas.

7.CLAVIS. žod.rengimas buvo aktualus dalykas. Pretorijus vyresnysis domėjosi žodynu ir rinko medž.,nes 17-18a.buvo apie 10žm.,kurie rinko ir domėjosi žod.medž.Mūsų Pretorijus gimė Tilžėje.Mokėsi Karal.u-te.Buvo Kleino gramatikų peržiūrėjimo komisijos nariu.9giesmes parašė(ar išvertė).I-asis liudijęs Clavis yra Lepneris.Manoma,kad žod.parašytas apie 1675m.CLAVIS-rankrašt.vok.-liet.klb.žodynas.čia sv.,kad išverstos vok.biblinės iliustracijos į liet.k.,nes mes neturėjome biblijos lietuviško vertimo.Bretkūno biblija taip ir buvo neatspausdinta. 1šaltinis-Pretorijus galėjo imti iš Bretkūno biblijos,2-tai paties Pretorijaus darbas.Žod.nėra parašyta,kad tai jo darbas.Jis yra be metų ir be autoriaus.žod.rankrašt.turi du įrašus:1)šis žod.priklauso Šimelpenigiui;2)Štimeriui.Tai vėlesni kunigai,matyt,tą žod.paveldėję. žod. nebuvo baigtas.ir jį kkažkas papildinėdavo. Žod.originalo yra 2511psl.,kurie susideda iš 2tomų.209p.yra visiškai tušti-tai rodo žod.nebaigtumą. dar yra adenda,t.y.priedas-tam tikri ž.,kurie buvo praleisti. Yra 18000vok.ž. ir apie 15000lietuviškų atitkmenų.tas žod.rastas Karal.u-te,parvežtas 1946m. turinys yra biblijos leksika(konkordansai). Dar yra šnekam.klb.ž. ir kartu jos posakių,frazių,iliustracijų. Yra pridėtas smulk.tautosakos rinkinys:3mįslės ir 101 patarlės ir priežodžiai.I-asis specialus tautosakos rinkinys. Sv.-čia yra ne vienas toks priež.ar patarlė,kurios nėra Brodovskio žodyne. Vok.ž.ne visais atvejais verčiamas.tai vėl rodo,kad žod.nėra pabaigtas.lietuviški atitikmenys gramatiškai yra informatyvūs,pvz.,rašomas dktv.kilmin. ir giminė. Šio žod.reikšmė yra gan didelė-vienas reikšmingiausių bandymų pateikti du leksikos sluoksnius(relig.ir šnekam.k.leksiką);tą leksiką iliustruoti;leksikografinis pateikimas,kuriuo Clavis išsiskiria iš kai kurių kt.žodynų;žod.reikšmingas savo smulkiąja tautosaka.Rodo autoriaus išsilavinimą bei žodynininko meistriškumą.yra mūsų humanit.kultūros šaltinis.

8.Halės žodynai.Richteris. 17a.mes jokio spausdinto žod.nepaveldėjome,o 18a.-ML gyventojams didž.nuostolį padarė maras,kuris išnaikino iki 40proc.lietuvninkų.šio maro pasekmės-ekonominis krašto pakilimas su kultūrinėmis pastangomis.1718m.įsteigtas liet.klb.seminaras.Karal.u-tas turėjo ruošti lietuviškoms parapijoms kunigus(ortodoksus).liuteronizmo pakraipa-pijotizmas(pamaldumas).Idėjas įgyvendino Frankė.jis buvo teologas,idėjas skelbė Leipcige,didelis Špėnerio pasekėjas Halėje.1694m.buvo įsteigtas Halės u-tas.1727m.buvo įsteigtas IIliet.k.seminaras Halėje ir tokiu būdu čia pradėta dėstyti liet.k.,nes buvo ruošiami pietistinės pakraipos mokyt. Ir pamokslininkai rytų prūsijai.Veikė nuo 1727iki1740m.per tą laiką buvo parengta 40žm.,kurie dirbo lietuviškuose parapijose.Karaliaučiuj buvo išleistos 2Kleino gramatikos,bet nebuvo žodyno.Halėje buvo 2pirmieji liet.k.seminaro vadovai:Richteris ir Hakas.Su Richterio vardu yra susijęs vok.-liet.k.žodynas.Jis yra be pavardės.turime tik perrašymo metus. Tai

galbūt yra Krauzės žod.nuorašas. žod.yra tyrinėjęs Špechtas. Žod.rankraščio yra 30psl.yra 30000ž. 12750 vok. antrašt.ž.,iš kurių 1500yra be atitikmenų.9700yra lietuv.ž. tai pirmiausia reiliginės leksikos žod. Richteriui priskiriami 27 šakniniai ž.su –štein-,o Lexicone-tik 9 ž. randami su -štein-. Žod.trūkumas-daugelis ž. yra gramatiškai necharakterizuojami. Žod.turinys:gamta ir aplinka(akmuo,kalnas,lyguma,žemė);pastatai,dalys(pirtis,lubos);buitis(alus,dešra,kėdė,lova);žmogus(brolis,dėdė,duktė);amatai,profesijos,soc.sluoksniai(artojas,bajoras,kalvis),ligos(gumbas,liga);veiksmai(akėti,malti);religija(krikštas,poteriai,klebonas);kultūros sąvokos(knyga,mokslas,studentas);onomastika(Kalral.,Ragainė,Tilžė). Tas žodynas yra išsaugotas. Ir reikia laukti jo publikacijos ar atnaujinimo.

9.P.Ruigys. g.b.,kad jo pavardė lietuviška. Kt.kildina iš vok.Ruhig.1735m.jau buvo paršęs“Lietuvių k.kilmės,esmės ir būdo tyrinėjimas“. Tuo metu dar nebuvo lietuv.biblijos,ir kažkas suorganizavo liet.vertimą,kurio red.buvo P.Ruigys.1747m.jo žod.“Liet.-vok.,vok.-liet.“.išleistas kkartu su tyrinėjimu. Pliusas tas,kad yra žodynas,kuriame pakankamai ž. ir posakių įv.bendravimo srityse ir religijoj;ir,kad yra tyrinėjimai. Hako žod.netenkino,nebuvo l.geras,išsamus,todėl P.R. ir sumanė rašyti savo žodyną. Žod.pradėjo rašyt,parašęs bibliją 1735m. pirmam registrui panaudojo Hako žodyną.new šaltinių nebuvo,išskyrus bibliją.naudojo ne tik Hako žod.,bet ir Sirvydo žod.,1677m.leidimą. savo žod.vokiečių daliai Ruigys pasitelkė Weismano 2dalių vok.registrą,kuris būdamas universalaus pobūdžio,papildė R.žod.leksiką. jis iš Weismano perėmė dviklabių žod.skirstymą į analitinį ir sintetinį.dar perėmė ž.pateikimą lizdais-tai išplėtė lizdinio redagavimo tradiciją.weism.iliustracija pateikiama kaip Ruigio lizdinis ž. ruigys ddėjo ir savo žodžių iš šnekam.klb. jis vertinamas kaip pirmasis žodynininkas,išspausdinęs pluoštą priežod.ir patarlių. Liet.-vok.dalis turi 192psl.,kur yra 7680ž.ir jų junginių,o vok.-liet.dalis turi 423psl.ir maždaug 24000liet.ž.ir jų junginių. Žod.atitinka 18a.Ipusės Europ.dvikalbio žod.tradiciją. Aukščiausias Ruigio žod.įvertinimas-jo panaudojimas Milkaus žodyne.

10.J.Brodovskis. biografijos neturime.gimęs GGeldapėje(Lenkijoj).manoma,kad gimęs 1692m. apie jį daugiausia žinome iš amžininko Ostermejerio.jis matė žodyną ir 2jo dalis.aptarė B.entuziazmą renkant atitikmenis. Ostermej.tas žod.buvo reikalingas,kaip mitologijos žod.,kurį panaudojo diskusijoje dėl Prūsijos kilmės. B.žod.medž.rinko iš gyvosios kalbos.žod.nebuvo išleistas. Milkus leido savo žodyną,panaudojęs Ruigio žod.ir papildęs ž. iš Br.žodyno. Br.žod.studijavo Neselmanas(1851m.)Ypač Šleicheris. Jis perima senovės prūsų dievybių sąrašą,kur išlaikyta Br. Užrašymo tvarka ir forma. IIdalis(liet.-vok.)yra dingusi. Yra Idalies(vok.)titulinis psl. Yra ir liet.k.žodžių linksniavimo lentelės. IId.pagrįsta Hako žodynu. Daugelyje psl. Papildymai daro žod.sunkiai įskaitomą. Priežodž.ir mįslės dažnai pateikiami iškart po antrašt.ž. Lebedys paskelbė šio žod. tautosaką ir nurodė šaltinius. Sako,kad patarlių yra daugiau kaip 2000 (abiejuose žod.dalyse). kai kurios patarl.kartojasi. lebedys ieško atsakymų,iš kokių šaltinių tai buvo paimta. Gal iš Anoniminių patarl.ir priežod. Rinkinio(1687),ar dar iš kažkokio ššaltinio. Br.ėmė iš 2pagr.šaltinių žodžius:1)lietuviškos (1735)biblijos vertimas;2)šnekam.klb.leksika. Br.sukūrė savo žodyno antraštyną(rodo,kad ž.paimtas iš biblijos). Ne konkordanciniai ž. pateikti dvejopai:1)t.y.naujas vardyno ž.arba registro ž. yra savar.vienetas vokiškas su liet.atitikmenimis.2)papildomi ž. prie pagr.šaltinio;jie sudaro giminiškų ž.lizdą. yra ir fakultatyvinių elementų,kur vok.ž. yra pristatomi,aiškinami. Yra lakūnos-ž.,kuris neturi savo atitikmens. Tokie ž. dažnai paties Br. apibūdinami. Dažnai prie vok.ž. duodamas ir vertimas į lot.klb. yra vokiškų homoniminių formų aiškinimas. Autorius nurodo abi skirt.klb.dalis,pvz.,dktv.ir vksm. Gramatinė charakt.yra ne kiekv.žodžio;nėra sisteminga. Savo registru jis pralenkia Hako iir Ruigio spausdintus žodynus ir rankraštinį Clavis. Jo pateikta lietuviškoji medž.yra keleriopo pobūdžio leksika,ž.junginai,smulk.tautosaka,nes ankstesnių žod.paveikslėliai nebuvo iliustruoti. Žodyne yra sukaupti keliolika tūkst.liet.ž. užrašymų. Daugiau nei 1000patarlių galima laikyti frazeologizmų prototipais.

11.Liet.k.sinon.ir anton.žodynai. 1961m.išėjo pirmasis liet.k.sinon.žod. ln ir Kaune,kurį sudarė A.Lyberis.žod.yra nedidelės apimties-720 ž.lizdų su daugiau kaip 3900ž. tai aiškinamasis žod.,skirtas mokykloms. Medž.imta iš visų sv.iki 1961m.pasirodžiusių žod.,grož.liet.liter.,iš gyvosios liaudies kalbos. Sudarytas abc tvarka pagal pirmą ž.-dominantę. Į žod.neįeina gramat.,sintaks.,loginiai sin.pateikiami tik leksiniai,rečiau morfol.sin. frazeolog.pateikiami lizdo pabaigoje. 1980m.išėjo antrasis Lyberio sin.žod.,daug platesnis,išsamesnis.jį sudaro apie 5200sinoniminių ž.grupių,apimančių per 27000ž. tai aiškinamasis,atrankinis,dabart.liet.k.žod.skirt.nuo pirmojo žod.,didelis dėmesys skirtas stilistiniams sin.,pateikiami sutrump.,nurodantys stilistinį atspalvį. Sudarytas abc tvarka.“Liet.k.sin.žodynėlis/sud.Bindokienė,1982“-šis žod.yra l.trumpas-apima 878sin.ž.lizdų su daugiau kaip 3700ž.(kn.apimtis 285p.). jis skirtas kaip vadovėlis užsienyje besimokantiems moksleiviams,tad daugiau prakt.pobūdžio. Nekirčiuotas,nėra aiškios sin.pateikimo hierarchijos,ne visi pateikti sin.vartojami,gausu pasenusių sin. „pranc.-liet.k.sin.žod./sud.Melnikienė,1999“- l.išsamus dabart.pranc.k.aiškinamasis,atrankinis,norminamasis,abc sin.žod.,skirtas vertėjams,pranc.k.specialistams,visuomenei.žod.apimtis 693p. Sin.iš pranc.k.ne tik išverčiami,bet ir lietuv.paaiškinami reikšmių niuansai,sutrump.nurodomi spec.terminai,ž.vartojimo sritis,stilistiniai atspalviai ir kt. „Liet.k.antonimų žod.,1985“-tai pirmasis liet.k.ant.žod.,apimantis 920 antoniminių porų(žod.sudaro 160p.).Tai aiškinamasis norminis žod.,skirtas mokykloms(mokomasis),kirčiuotas. Žod.apima tik b.k.ž. Ant.poros dedamos pagal abc. „Antonimų žod./sud.Ermantytė,2003“.Apimtis 582p.,pretenduoja į išsamų mokslinės paskirties žod. tai aiškinamasis,atrankinis,norminamasis žod. medž.rinkta iš akademinio „Liet.k.žodyno(1-13t.) bei žodyno kartotekos,grož.liter.,spaudos,tautosakos,gyvos liaudies kalbos. Į žodyną įeina tikrieji antonimai.

12.Juška-žodynininkas. Į liet.filologijos istoriją įėjo kaip vienas žymiausių 19a.leksikogr. ir lliaudies dainų rinkėju(surinko apie 7000dainų).19a.vid. Juška ėmė rinkti šnekam.k. faktus,kartu iškeldamas šnek.k.kaip pagr.kalbinio darbo šaltinį.pirmasis jo leksikogr.darbas yra 1853-1854m.parašytas“Slownik posko-litewski“.tai len.-liet.k.žod.,turintis 7000ž.registrą. rankraštį sudaro 274p. Lenkiški ž. Juškos žod.išversti ne tik į liet.k. žod.dar turi lotyn.ir rusiškus atitikmenis.A.J.pradėjo galvoti,kad pavieniai ž.klb.mokslui ir praktikai negali duoti tiek naudos,kiek ištisinis klb.tekstas.Pradėjo užrašinėti šnek.k.tekstus.rinkti iš žm.ne tik ž.,bet ir užrašinėti tų ž.reikšmių aiškinimus,etimologijas.taip kaupėsi medž.naujam žod.,kurį vėliau pradėjo rašyti.žymiausiu leksikogr.darbu yra laikomas liet.-lenkų klb.žodynas.per 20m.užrašė apie 30000šnek.k.žodžių.Ž.žodyne išdėstyti straipsniais.kadangi žodynui užrašinėjo l.įv.tarmių medžiagą,todėl ir kirčiavimas žod.l.įvairus.Oficialiu žod.redaktoriumi buvo paskirtas I.Jagičius,1884m.pasirodė pirmosios žod.korektūros.Visos žod.išleistos knygos buvo spausdinamos Rusijos Mokslų akademijoj.Visas pirmasis žodyno tomas turi 721žodyno teksto puslapį.Dėl nemažo skaičiaus įdomių kituose raštuose neaptinkamų 19a.liet.k.faktų šis žodynas svarbus ir dabar.

13.K.Būga. 1912m.dar studentaudamas.B.išleido pirmąjį savo leksikg.darbą-Liet.-rusų klb.žodynėlį“.jis buvo skirtas prof.B.de Kurtenė skaitomam liet.klb.kursui.tai mokomoji knyga,skirta praktiniam reikalui.yra tik 38p.Visi B.girdėti ž. šiame žod.yra sukirčiuoti.negirdėti-palikti nekirčiuoti.1912m.Peterburgo mokslo akademija jam paveda suredaguoti ir išleisti A.Juškos žodyno IItomą(K-L).B.iš A.J.medž.norėjo padaryti tobulą liet.k.žodyną.dirbdamas prie šio žod.B.prisirinko daug ž. ir būsimam“Liet.klb.žodynui“.B.savo kartotekoje apliko apie 46000tikrinių vardų.K.B.“Liet.k.žodyno“I sąsv.išėjo 1924m.1925m.išėjo B.žod.II sąsv.Būga savo žod.aiškino ž.reikšmes,iliustruodamas jas gyvosios k.ar raštų sakiniais,pateikė kai kurių ž.etimologiją,kartais nurodė net geografinį vieno ar kito ž.paplitimą bei suregistravo jį liečiančią literatūrą.taigi B.žod.nėra vien tik aiškinamasis,bet kartu istorinis-etimologinis. Yra alfabetinis,ne llizdinis.B.žodynas pradėjo naują lietuvių leksikografijos vystymosi etapą-dižiojo“Liet.klb.žodyno“leidimo etapą.

14.Akademinis liet.k.žodynas. išleistas 1941-2002m.-svarb.20-21a.pr.leksikogr.darbas.Žod.sudaro 20t.Jo rengimo pradžia laikytini 1902m.,kai Būga pradėjo tvarkyti savo ž.rinkinius,rašyti ž.į atskiras korteles,davusias pradžią dabart.“liet.k.žodyno“kartotekai.1941m.buvo išleistas žod.I tomas(A-B);1947-IIt.(C-F).žod.turinį sudaro žodžiai:1)paimti iš kt.žod.(spausdintų ir ne);2)išrinkti iš mūsų raštų;3)surinkti iš gyvosios mūsų kalbos.Naują žod.redagavimo instrukciją parengė J.Kruopas ir kt.Į žod.nutarta dėti daugiau tarpt.ž.,iliustravimui parinkti sakinių.Nuo 17tomo vyr.redakt.-Vitkauskas.“LKŽ“,apimantis lietuvių klb.leksiką nuo pirmųjų rašytinių šaltinių iki dabartinės šnekamosios ir raštų kalbos,yra svarbus ne tik liet.ir baltų kalbotyrai,bet ir slavų bei apskritai ide kalbų tyrinėjimui.Didžiulę reikšmę žod.turi klb.praktikai-padeda ugdyta bendr.k.,kelti klb.kultūrą.Žod.kartoteka nuolat pildoma.1999m.duomenimis,joje yra daugiau kaip 4 mlj.kortelių.Būga g.b.laikomas dabartinio „LKŽ“ pradininku.

15.19a.liet.k.žodynai(Poška,Sutkevičius,Daukantas). Vienas žymiausių 19a.pr.žem.rašytojų-D.Poška.Reikšming.jo darbas-dviejų tomų(2085p.)nepabaigtas rankraštinis žod.(liet.,lenk.,lot.).Jame į pirmą vietą iškelti ne lietuviški,kaip nurodyta antraštėj,bet lenkiški ž.,o į antrą-lotyniški(iki p.500) arba lietuviški(nuo p. 500). Žod.trūksta griežtesnės sistemos,neretai nukrypstama į įv.istorinio ir etnografinio pobūdžio aiškinimus.ne visų lenk.ž. įrašyti lietuviški atitikmenys.1824m.parašė nedidelį lyginamąjį lotynų ir liet.klb.žodynėlį. jame surašyti beveik 700panašių lotyniškų ir lietuviškų žodžių,pvz.,barba-barzda,nox-naktis.išliko dar kitas nedidelis Lenkų,lot.,liet.klb.žodyninės medžiagos rinkinys,kurį Poška vėliau iš dalies panaudojo savo didžiajam žodynui,pradėtam rašyti 1825m. ir dirbamam intensyviai iki pat mirties. D.Sutkevičius. Pirmasis leksik.darbas 1835m.parašytas liet.-lenk.žodyno rankraštis.Iš 1048psl.,rašyta tušu,jame yra apie 18000ž. su iliustraciniais sakiniais.Jo dvikalbis žodynas sudarytas remiantis Sirvydo lenkišku-lotynišku0lietuvišku žod.ir kt.senaisiais raštais.Jame pateikta nemaža iliustracinių pvz. Iš

keliolikos senųjų relig.raštų ir šiek tiek iš Bogušo veikalo apie liet.tautos ir klb.kilmę.šis žod.neretai traktuojamas kaip I-asis istorinis liet.k.žod.,nes apima Sirvydo žod.ir pagr. 16-19a.pr.liet.raštijos paminklų leksiką. Vėliau Sutkev.šį žod.išplėtė ir apie 1842m.parašė naują,didesnės apimties,4 dalių (1529p.)liet.-lenkų klb.žodyną.trečias jo leksik.darbas-trikalbis žod.liet.,lenk.,lot.kalbomis. Apimtis-404numeruoti p.ir 23p.papildymų.Žodyne yra apie 19150liet.ž. su lotyniškais ir lenkiškais atitikmenimis. Apie 720ž.(pasikartojančių,įv.darybos variantų ir pan.)išbraukta.S.Daukantas. I-asis žod. yra lot.-liet.k.Žodrodys-vienintelis spausdintas(1838)42p. leksikogr.darbas.Kruopas jame suskaičiavo apie 2350lotyn.ž.bei 250junginių ir 3880lietuv.ž.bei 260junginių.Jame neretai pateikiama gramat.nuorodų,iliustracinių pvz.,ir,svarb.,didžioji dalis lotynų k. ž. pateikta su ppagrindinėmis formomis.kitas darbas-Mažasis lenkų-liet.k.žodynas(rašytas po 1838m). jo išlikusi tik 10-12dalis-2244vokabulos,nors visas galėjo būti net apie 23000.Žod.lenkiškas registras paimtas iš Litvinskio lenkų-lot.,pranc.k.žodyno;buvo naudojamasi Sirvydo žodynu.Minėtinas Daukanto lietuvių-lotynų k.žodynas.Kruopo duomenimis,kad lietuviškoje dalyje aiškiai surašyta abc tvarka 3977ž. Žod.buvo rašytas lietuviams,mokė „kurti tekstus liet.klb.“ Ketvirtas,pats didž.žodynas sąlygiškai vad. Didžiuoju lenkų-liet.klb.žodynu. jis parašytas tarp 1850-1856m.Žod.lenkiško registro šaltinis yra Ropelevskio lenkų-pranc.k.žod.,tai rodo visa didžiojo žod.struktūra,beveik identiški iliustraciniai pvz.,tokie pat ypatingiau pateikti antraštiniai straipsniai.Daukanto žod.ž. gramat.charakteistikų beveik neturi;žod.sandara daug paprastesnė.Jis į savo žod.perkėlė ne visus Ropelevskio ppateiktus lenkiškus ž.:nedėjo dalies vietovardžių;neįtraukė tam tikrų tarpt.ž.ir pan.Autorius buvo pradėjęs redaguoti žod.,tik nepabaigė.Daukantas laikytinas pirmuoju rimtesniu lietuviškos gramatinės terminijos kūrėju,pvz.,būdv.,dantiniai,lūpiniai,nosiniai,klb.dalys,laipsniai ir kt.

16.Onomastika. Pirmasis onomastikos žodynas „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas“, išleistas 1963 m. Šis vardynas apima apie 7000 uupių ir apie 3000 ežerų vardų. žodynas yra norminamasis, jis laikomas ir pirmuoju didžiausiu hidronimų šaltiniu mokslo tyrinėjimams. A. Vanago „Lietuvos hidronimų etimologinis žodynas“, išleistas 1981 metais, gali būti laikomas darbo „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno“ tąsa. Šiame žodyne pateiktų hidronimų eilutės praplėstos jų kilmės aiškinimu. Hidronimai žodyne pateikiami abėcėlės tvarka. Bendraisiais lietuviškų vietovardžių žodynais laikytini M. Razmukaitės ir V. Vitkausko sudarytas „Vietovardžių kirčiavimo žodynas“ (1994), A. Pupkio, M. Razmukaitės ir R. Miliūtės rengtas „Vietovardžių žodynas“ (2002) bei būsimasis „Lietuvių vietovardžių žodynas“. 1997 m. išleista V. Pėteraičio knyga „Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai“ – tai pirmasis vietovardžių (ne vienos rūšies) etimologinis žodynas. Jis apima istorinės Mažosios Lietuvos nuo Klaipėdos šiaurėje iki Galdapės pietuose, nuo Labguvos vakaruose iki Lietuvos sienos rrytuose, taip pat Tvankstos(daugiau kaip 4000 baltiškos kilmės vietovių pavadinimų). Į šį žodyną įtraukti vokiški atitikmenys. Eilutė baigiama vietovardžio kilmės ir reikšmės aiškinimu. M Razmukaitės ir A. Pangonytės sudarytame žodyne „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai“ (2002) atskirai pateikiami Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos tradicinių vietovardžių sąrašai. Kuzavinio ir Savukyno darbas„Lietuvių vardų kilmės žodynas“ (1987). Šiame žodyne daugiausia ir pateikiami vardai jau skelbti „ Lietuvių vardų etimologiniame žodyne“ ir 1979 m. knygoje „Civilinės apeigos“.pateikta apie 4000vardų. patikslinti kai kurie anksčiau teikti vardų kkilmės aiškinimai bei pateikta ir visiškai naujų etimologijų sandų. Jie žod.dedami abc tvarka.Vardai yra sukirčiuoti. Lietuvių pavardžių žodynas“ – pirmasis dabartinių lietuvių pavardžių rinkinys bei pirmasis sistemingesnis lietuvių pavardžių tyrinėjimas jų kilmės požiūriu. Šis žodynas yra kolektyvinis veikalas. Jį rengė Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Toponimikos grupės darbuotojai. apima bemaž visas Lietuvos gyventojų pavardes.jos yra sukirčiuotos. Viename lizde pateikiamos pavardės turinčios tos pačios priesagos variantus. Po kirčiuotos pavardės žodyne pateikiamas jos paplitimas. Tam reikalui visa respublikos teritorija buvo suskirstyta į 280 punktų. A. Butkaus darbą „Lietuvių pravardės“ (1995) sudaro 2 dalys: pravardžių analizė ir pravardžių žodynas. Ši knyga skirta kaimiečių pravardėms. Žodyno apimtis siekia apie 22500 pravardžių užrašymų. Pravardės rinktos dviem būdais: anketiniu ir tiesioginiu.Pateikiamos pagal abc.

17.J.Kruopas. jis redagavo„Pirmoji lietuviška knyga“, 1947; „Senoji lietuviška knyga“,1947m. yra prisidėjęs ir prie D. Kleino gramatikų naujo leidimo. 1957 metai buvo išleista „Pirmoji lietuvių kalbos gramatika. 1653 metai“. Prisidėjo Kruopas ir prie K. Sirvydo žodyno „Dictonarium trium linguarum“ naujo leidimo 1979 metais. Mokslinę veiklą J. Kruopas pradeda senosios raštijos tyrinėjimais. Pirmajame savo moksliniame darbe – daktaro disertacijoje – mokslininkas nagrinėja pirmosios Lietuvoje išleistos reformatų knygos Merkelio Petkevičiaus katekizmo leksiką. Pridedamas kruopščiai parengtas Petkevičiaus katekizmo žod.su nuorodomis. Net 15 metųKruopas vadovavo akademinio „Lietuvių kkalbos žodyno“ rengimui. Jo vadovavimo metu buvo parengti spaudai VI – X žodyno tomai ir antrasis I – II tomų leidimai. 1953 m. kartu suKučinskaite irLarinu parengė naują žod. redagavimo instrukciją. Kitas didelis J. Kruopo kaip leksikografo nuopelnas – „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ išleidimas. Žodynas buvo išleistas 1954m., tai yra stambus (apie 45000 žodžių) aiškinamasis žodynas. Kruopas tyrinėjo rankraštinį aukštaičių rytiečių XIX a. II pusės lietuvių – lenkų žodyną ir įrodė, jog atvirkščiai nei iki tol manyta Akelaitis jo parašyti negalėjo.

Kruopas domėjosi ir Dominyko Sutkevičiaus leksikografine veikla. Pirmą sykį buvo atidžiau pažvelgta į šio leksikografo darbus ir atskleista jo darbų vertė. Iš Sutkevičiaus rankraštinių žodynų apžvalgos matyti, jog jo parengti keli nemaži leksikografiniai darbai, taip pat jis pirmas lietuvių leksikografijos istorijoje sudarė istorinį lietuvių kalbos žodyną, paremtą Sirvydo žodynu ir svarbiausiais to meto raštijos paminklų pavyzdžiais.

Pirmas platesnis veikalas apie K. Būgą taip pat buvo paruoštas Kruopo. Kartu su Būtėnu paruoštame darbe bene pirmą kartą įvertinti ir Būgos leksikografiniai darbai.

18.Dabart.liet.k.žodynas. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas yra lietuviškas norminamasis aiškinamasis universalaus pobūdžio lietuvių kalbos žodynas. Iš viso yra keturi DŽ leidimai. DŽ remiasi ilga lietuvių kalbos leksikografijos ir normalizacijos patirtimi. Jame visai gerai atspindėta ypač XXa.pirm.pusės norminamoji veikla – Būgos, Jablonskio, Gimtosios kalbos tteikiniai ir taisymai. Pirmasis DLKŽ išėjo 1954m. Žodyno pobūdis – praktinis, norminamasis, todėl įeina politinės, grožinės ir mokslinės literatūros žodžiai, liaudies kalbos bei įvairių tarmių ž. Žod.iš viso pateikta apie 45 000ž. 1972 metais pasirodęs DŽ2. Didžiausias trūkumas – žodynas, turintis norminti kalbą, ne vienoje vietoje susikerta su bendra norminamąja kryptimi, prieštarauja kalbininkų rekomendacijoms. 1993pasirodė trečiasis leidimas. Iš viso žodyne yra apie 74 000 žodžių, kurie sudėti į 50 000 žodyno straipsnių. įdėta naujų ar plačiau imtų vartoti žodžių, stengiamasi sistemiškiau pateikti LT augalų, gyvūnų vardus, žodžius, atspindinčius Lietuvos kraštovardį. 2000 metais pasirodęs DŽ4 buvo leidžiamas iš spaustuvės išsaugoto trečio leidimo rinkinio. Šiame žodyne pataisytos tik pastebėtos trečiojo leidimo korektūros klaidos, patikslintas vieno kito žodžio aiškinimas ar vartosenos pavyzdys.

19.V.Urbutis. Lietuvių kalbos enciklopedijai du nemažus str.skyrė leksikogr.ir žod.istorijai. Leksikografiją kalbininkas apibrėžia kaip „žodynų sudarymo teoriją ir praktiką“. Čia V. Urbutis enciklopediškai apžvelgia žodynų tipus, pateikdamas mūsų turimų žodynų pavyzdžių, pristato keletą teorinių lietuvių leksikografijos darbų autorių. Pats didžiausias LKE straipsnis skirtas žodynų istorijai apžvelgti. Jame pristato lietuvių leksikografiją nuo jos pradžios iki naujausių specialiųjų žodynų, išleistų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. keletą savo studijų yra paskyręs konkrečioms leksikografijos problemoms. Pirmiausia minėtina jo studija apie latvių kalbos žodynus, kurioje ne tik

aptariamas latvių kalbininkės D. Zemzarės veikalas „Latvių žodynai“, bet ir paliečiami įvairūs latvių ir lietuvių leksikografijos ryšiai. Reikšmingi V. Urbučio straipsniai apie K. Sirvydo žodynus, išlikusį rankraštinį K. G. Milkaus žodyno perdirbinį, 1728 m. klaipėdiškių žodyno leksikografinius šaltinius. Urbutis V. 1728 m. klaipėdiškių žodyno leksikografiniai šaltiniai. –1987.

Urbutis V. K. G. Milkaus žodyno rankraštinis perdirbinys. –1986.

Urbutis V. Pirmasis lietuvių kalbos žodynas ir keletas jo retų žodžių. –1967,

Urbutis V. Senieji latvių kalbos žodynai. – LKK, 1963, 6.

V.U. Senasis Konstantino Sirvydo žžodynas. – Archivum Lithuanicum I, 1999.

20.Liet.terminografija. Terminog.–terminų žodynų rengimo teorija ir praktika. Terminų žodynai Lietuvoje pradėti rengti XIX amžiuje. Liet.terminog. pradžia siejama su rankraštiniu Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Dictionarum Botanicum Latino Samogiticum“ (lotyniškai žemaitiškas botanikos žodynas), kuris parašytas 1821 metais. Jame yra 860 vardų. Lietuviški terminų žodynai pradėti spausdinti XX a. pradžioje. 1907 m. Vilniuje Povilas Matulionis išleido lietuvišką terminų žodyną „Žolynas. Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas“. Jame yra apie 3000 botanikos terminų. Geriausias tarpukario Lietuvoje išleistas terminų žodynas – „„Lietuviško botanikos žodyno“ I dalis(1938m.)Tai labai originalus ir aukšto mokslinio lygio terminografinis darbas. „Lietuvišką botanikos žodyną“ sudaro apie 3300 norminių terminų lotynų, lietuvių, vokiečių, rusų, lenkų ir latvių kalbomis su lietuviškais gyvosios kalbos bei raštų sinonimais ir variantais, lietuvių–lotynų kalbų vvardynas, lotyniškų būdvardinių rūšies vardų žodynėlis. Taip pat vienas iš geriausių-S.Šalkauskio“Bendroji filosofijos terminija“(1938).Terminografija Tarybų Lietuvoje. Lietuvai praradus nepriklausomybę, terminografinė veikla kurį laiką buvo sustojusi. 1954 m. išspausdintas „Teisinių terminų žodynas“, kurį sudarė A. Žiurlys. Išėjo tokie verčiamieji žodynai: V. Gudelio „Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas“ (1956), kuriame yra apie 5 000 terminų, dvikalbis „Fizikos terminų žodynas“ (red. P. Brazdžiūnas; 1958)ir kt. 1979 m. išleistas keturkalbis (lietuvių–rusų–anglų–vokiečių) „Fizikos terminų žodynas“. Jame yra 20 000 terminų. Žodynas turi rusišką, anglišką ir vokišką terminų rodykles. Terminografija po 1990 m. Po LR nepriklausomybės atkūrimo išėjo apie 200 terminų žodynų ir žodynėlių. Vienas pirmųjų buvo aiškinamasis K. Gaivenio ir St. Keinio „Kalbotyros terminų žodynas“ (1990), kuriame abėcėliškai sudėta apie 1 800 terminų, pateikti jų rrusiški ir angliški atitikmenys. 1997 m. išėjo „Chemijos terminų aiškinamais žodynas“. Žodyne yra apie 15 200 lietuviškų terminų ir sinonimų, nurodyti rusiški ir angliški atitikmenys.1999 išleistas penkiakalbis (lietuvių–vokiečių–anglų–prancūzų–rusų kalbų) „Elektrotechnikos terminų žodynas“. Tai verčiamasis žodynas, kuriame yra 11 530 terminų.Gausiai leidžiami kompiuterijos srities terminų žod.,pvz., Paulausko „Aiškinamasis kompiuterijos terminų santrumpų žodynas“ (2000; 4000 santrumpų, ~ 6000 terminų) ir kt. Leidžiami ekonomikos, prekybos, bankininkystės ir finansų srities žodynai,pvz., „Šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopedinis žodynas“ (lietuvių–anglų–vokiečių–rusų kalbomis), kuriame yra apie 2 500 terminų. LLietuviškų terminų žodynų (bent po vieną) dabar yra iš daugelio mokslo, meno, technikos sričių.

21.Frazeografija.Yra penki liet.k.frazeologizmų žodynai.J. Paulausko Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas,1977. tai pirmasis mėginimas iš gausaus frazeologizmų fondo atrinkti didesnį jų pluoštą.

Žodyne pateikiami patys būdingiausi lietuvių kalbos frazeologizmai vartojami tiek šnekamojoje, tiek bendrinėje kalboje.Frazeologiniai junginiai pateikiami alfabetiškai lizdais pagal pagrindinį žodį, kuris paprastai būna tikrinis ar bendrinis daiktavardis. Lipskienės Lietuvių kalbos somatiniai posakiai: (su galvos dalių pavadinimais)1979m. Šiame žodyne pateikiamų posakių šaltinis – tarmės, šnekamoji kalba, įvairūs senesnieji leidiniai, ankstesniųjų ir dabartinių rašytojų raštai. Po iliustracinių pavyzdžių nurodoma jų vieta ar šaltinis.Posakiai pateikiami lizdais. Kiekv.pamatinės antraštės pavadinimų frazeologizmai pateikti alfabetiškai. Žodyno apimtis 356 pulapiai, frazeologizmai sunumeruoti, jų yra 2585. Daugiausia, kaip jau buvo minėta, su žodžiu akis 673, galva ,432, liežuvis 272. Lietuvių kalbos palyginimų žodynas/ Sudarė K.B.Vosylytė,1985. Palyginimai yra rinkti iš „Lietuvių kalbos žodyno“ I-XII tomų, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto žodynų kartotekos, iš smulkiosios tautosakos rinkinių, iš atskirais leidiniais „Kalbos kultūroje“ ir kitur paskelbtų frazeologizmų pavyzdžių, taip pat iš gyvosios kalbos. Šio žodyno autorė nurodo pagrindinį kriterijų, pagal kurį nustatoma pastovaus palyginimo leksinė sudėtis. Žodžiai, kurie glaudžiai susiję su palyginimu, neįeina į jo leksinę sudėtį, jeigu turi savarankišką leksinę reikšmę ir gramatinę funkciją. Kiekv.palyginimas žodyne pateikiamas ttik vieną kartą alfabeto tvarka prie palyginimo pagrindinio žodžio. Žodyno apimtis – 346 p.(be gale pateikiamos semantinės rodyklės). J. Paulausko Sisteminis lietuvių kalbos frazeologijos žodynas,1995. Žodyne pateikiama per 9000 frazeologinių junginių.jie pateikiami pagal reikšmes. Šiame žodyne visa lietuvių kalbos frazeologija suskirstyta į 10 skyrių, jie dar į 50 poskyrių, o šie – į 346 grupes, o grupės suskirstytos daugiau kaip į 3200 reikšmių,pvz:judėjimas;erdvė;pasaulis;simboliškumas;darbas ir kt. Frazeologijos žodynas,2001m.Šaltiniai: a)Lietuvių kalbos žodyno kartoteka;b)Buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių; c)buvo renkami iš grožinės literatūros kūrinių; d)senieji lietuvių raštijos paminklais bei dvikalbiai žodynai. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių – lietuvių kalbų žodyne, rašytame18 a. pr. Žodyno apimtis – 885 p.

22.Z.Zinkevičius. Lietuvių leksikografijai reikšmingi šie Z. Zinkevičiaus darbai: “Lietuvių kalbos istorijos“ 6 tomai, “Kalbininkas K. Būga” (1981 m.), straipsniai apie Konstantino Sirvydo žodyną ir kt. “ Lietuvių kalbo istorijos” III tome Z. Zinkevičius pateikia vertingų duomenų apie 17a.antr. pusės žodynus. Išliko 2 – iejų tomų (2518 psl.) vokiečių – lietuvių kalbų rankraštinis žodynas “Clavis Germanico – Lithvana”.Anot jo, šiame žodyne daugiausia dominuoja religinė verstinė frazeologija. Yra apie 90 lietuviškų priežodžių ir mįslių. Antrasis rankraštinis vokiečių – lietuvių žod. Zinkevičiaus nuomone, galėtų būti D. Kleino žodyno ssantrauka. Tyrinėtojas teigia, kad anoniminis XVII a. žodynas galįs būti Kleino vokiečių – lietuvių žodyno nuorašas. Kt.reikšmingas Zinkevičiaus leksikografinis tyrimas – kalbininko Sirvydo “Trijų kalbų žodyno” analizė. Pirmasis egzempliorius, išleistas dar prieš 1620 m., turi 216 lapų (432 psl,). Jame yra 8260 žodyninių straipsnių, kuriuose užfiksuota apie 6000 lietuviškų žodžių. Nustatyta, kad pirm. leidime yra apie 600 neišverstų į liet.k. žodžių, o treč. jų yra vos apie 100. Zinkevičius nustatė, kad trečiojo leidimo žodyną sudaro apie 14000 žodyninių straipsnių, juose lietuviškų žodžių yra apie 10000, didžioji dalis yra nauji žodžiai. Kalbininkas Sirvydo žodyną apibūdina kaip pasaulinio turinio veikalą. Reikšmingas Z. leksikografinis tyrinėjimas – Poškos rankraštinis žod. Tyrinėtojas teigia, kad šiame žodynePoška į I vietą siekia iškelti ne lietuviškus, o lenkiškus žodžius. Pažymima, kadPoška duomenis žodynui ėmė iš J. Rėzos psalmyno, Sirvydo 1677ir1713m.žod. leidimais, K. Milkaus žodynu. “Liet.k.istorijos” IV tome aptariamas Daukanto lotynų – lietuvių k.žod. Akcentuojama, kad šis žodynėlis turi 3880 lietuviškų ir 260 žodžių junginių. Z. manymu, rašydamas šį žodyną, Daukantas naudojosi .Neselmano žod., daugiausia duomenų ėmė iš Sirvydo veikalo. Lietuvių kalbos leksikografijai reikšminga F. Kuršaičio kalbinio darbo – lietuvių kalbos žodyno (lietuvių – vokiečių, išleistas 1883 m. ir vokiečių – lietuvių, kurį sudaro 2 tomai, pasirodę 1870 ir

1874 m.) – analizė. Jame pateikiama autentiška, gerai patikrinta leksika. Kitas reikšmingas Z.leksikografinis tyrimas –Hako dvikalbis (vokiečių – lietuvių, lietuvių – vokiečių) žod. Tai pirmasis spausdintas liet. k.žod., skirtas ML. šiame žodyne yra apie 5000 lietuviškų žodžių. Žodyną sudaro dvi dalys, iš kurių didesnė lietuvių – vokiečių dalis. išsamiai aptariamas Brodovskio 18 a. vokiečių – lietuvių ir lietuvių – vokiečių kalbų žodynas. Z.ištyrė P.Ruigio kalbotyros darbą – “Liet – vok. ir vok– liet. kalbų žodyną”. Tyrinėtojas nustatė, kad liet – vvok. dalyje yra daugiau nei 5700 lietuviškų ž., o vok – liet.dalyje – daugiau kaip 2000. žodyne yra apie 40 patarlių ir priežodžių.Tyrinėjo ir Milkaus žodyną(liet-vok.ir vok-liet.).konstatavo,kad 300patarl.ir priež.paimta iš Ruigio ir Brodovskio žod. bei neskelbtų Donelaičio“Metų“.

23.Tarmių žodynai. Dialektologiniai žodynai – tokie, kuriuose fiksuojami ir aiškinami atskirų tarmių ar šnektų žodžiai. Jie būna dvejopi: išsamieji ir diferenciniai. Jei žodyne pateikiami visi tarmėje vartojami žodžiai, žodynas išsamusis. Diferencinis apima tik tuos žodžius, kurie skiriasi nuo bendrinės kalbos leksikos. Pirmasis lietuvių tarmių žžodynas – V. Vitkausko „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas“ – pasirodė 1976.(50000kortelių kartoteka). Jis yra diferencinis. Pir.žodyno skyriuje įdėti ž. su iliustracijomis (liaudies k.frazeologija, vaizdingieji pasakymai, metaforos); antrąjį skyrių sudaro pradedamų pamiršti skolinių ir bendrų su b. K. žodžių registras. ŽŽodynas abėcėlinis.A.Vidugirio parengti „Lazūnų tarmės žodynas“ (1985) ir Zietelos šnektos žodynas“1998- klb.paminklai zieteliškiams ir lazūniškiams. Zietelos šnekta (dab. Baltarusijoje)yra savita ir unikali,todėl stengtąsi užrašyti kuo daugiau ž. „Zietelos šnektos žodynas“ priklauso išsamiųjų tarminių žodynų tipui. Į „Lazūnų tarmės žodyną“ stengtasi sudėti visą lietuvišką ir skolintinę leksiką. Ž. žod. dedami abc tvarka.1988m.išleistas „Druskininkų tarmės žod.“.jis priklauso išsamiųjų tarminių žod.tipui.2002m.pasirodė V.Labučio„Daukšių krašto žodynas“. Žodyno tikslas – pateikti Daukšių krašto būdingiausius žodžius, parodyti, kaip jie vartojami, nepaliekant nuošaly nei vietovardžių, nei pavardžių. Žodyne nėra fonetinės transkripcijos. Be įvado, žodyną sudaro3dalys: Daukšių krašto retesnių bend. žodžių rinkinys, šio krašto asmenvardžiai ir vietovardžiai. 2003 išėjo „Zanavykų šnektos žodynas“ (I tomas). Į jį sudėti visi iš gyvosios kalbos ir rašytinių šaltinių surinkti žodžiai, iliustruoti užrašytais sakiniais. ŽŽodynas atspindi 19a. II pusės–20a. zanavykų šnektos leksiką, gramatikos, iš dalies ir fonetikos ypatybes. Šiuo metu Liet. k. institute rengiami Kupiškio ir Mosėdžio tarmių žodynai (rengiaVosylytė,Vanagienė), „Dieveniškių šnektos žodynas“, ŠU Dialektologijos skyrius rengia „Joniškio šnektų žodyną“, Liet.k. instituto Leksikografijos centro darbuotoja Rimševičienė – „Kaltanėnų šnektos žodyną“, VU Liet. k. katedra – „Zanavykų tarmės žodyno“ II ir III tomus.

24.Neselmanas ir Kuršaitis. Neselmanas savo žodyno pratarmėje rašė užsibrėžęs parengti visos liet. k. žodyną – tezaurą,tačiau tokia parengimo idėja buvo per ankstyva. Naudodamasis FF. Pretorijaus „Clavis germanico-Lithvana“,Sirvydo „Dictionarum trium linguarum“ (1713 m. leidimas), Hako (1730), Ruigio (1747), Milkaus (1800) spausdintais ir Brodovskio (apie 1740) – iš šio žodyno laimėta ypač daug medžiagos – bei kitais Mažosios Lietuvos rankraštiniais žodynais, parengė didoką lietuvių–vokiečių kalbų žodyną,1851. suskaičiuota, kad Neselmanas žodyne yra sukaupęs 33 478 žodžius. Žodyno sandara skiriasi nuo kitų ano meto žodynų: nesilaikyta įprastinio abėcėlinio žodžių grupavimo. Neselmanas sugalvojo savotišką tvarką: A, Ai, Au, E, Ei, I. Tai, žinoma, apsunkino surasti reikiamą žodį ir mažino žodyno populiarumą. žodyne surašyta ir šnekamosios kalbos, ir įvairių raštų leksika. Autorius buvo sumanus vertėjas; kai kurias patarles ne tik paaiškina, bet ir duoda vokišką atitikmenį. Žodžiai gausiai iliustruojami vartojimo pvz. beveik vien iš šnek. k.ir tautosakos. Neselmanas išpopuliarino senųjų šaltinių priežodžius, padėjo jiems ateiti į lietuvių kalbą ir joje paplisti bei įsigalėti. žodyno autorius vėliau (1869) išleido moksliškai parengtus Donelaičio raštus. Kaip ir ankstesniuose žod., ž. pateikiami dideliais lizdais, sugrupuoti šakninių principu. Lizduose surašyti ir atitinkamos darybos vietovardžiai. stengėsi savo žodyne duoti visapusišką rytų Prūsijos ir žemaičių (taip jis vadino visus kitus lietuvius) šnekamosios ir raštų kalbos leksikos vaizdą. Jis minėtinas ir kaip prūsų kalbos tyrėjas, jos paminklų leidėjas ir žodyno autorius. Visų žinomų prūsų kalbos žodžių žodyną jjis išleido Berlyne 1877 m. Kaip rodo išlikusios rankraštinės pastabos, Neselmano žod.atidžiai studijavo Daukantas. Jis šio žod. ž. lygino su atitinkama žemaičių leksika, iškėlė vieną kitą netikslumą, papildė. F.Kuršaitis. Pasak Balašaičio, Kuršaitis – geriausias, ir, deja, paskutinis ML žodynininkas. Savo žodynams jis užrašė daug gyvos savo krašto kalbos. Visų ž. kirčiavimas ir priegaidžių žymėjimas yra vienas iš svarbiausių jo žodyno privalumų. Kuršaičio žodynai – pirmi ir patikimai kirčiuoti žodynai lietuvių leksikografijos istorijoje. Pirmiausia 1870-1874 m. Halėje išleido 2 tomų vokiškąją žodyno dalį „Deutschlittauisches Wörterbuch“. Tuo metu tai buvo didžiausias vokiečių–lietuvių k.žod. . L.turtinga frazeologija. Lietuviškoji žodyno dalis „Littauisch–deutsches Wörterbuch“ beveik perpus mažesnė (apie 20 000 antraštinių žodžių), nes Kuršaičio parengta jau silpstant sveikatai.ši dalis išleista Halėje 1883m. Ši žodyno dalis puikiai sutvarkyta leksikografiškai. Kaip ir ankstesni žodynininkai, Kuršaitis įdėjo nemažai asmenvardžių ir vietovardžių. Būdingas šios žodyno dalies bruožas tai, kad Kuršaitis pateikė visas galimas žodžių gramatines formas. Kuršaičio žod.yra pats reikšmingiausias ML liet. k. leksikos paminklas. Beveik visa jo žod. medžiaga patenka į akademinio „Liet. k. žod.“ tomus.

25.J.Palionis. 1967m. pasirodė jo pirmoji knyga „Lietuvių literatūrinė kalba XVI – XVII a.“, kuri 1968 m. buvo apginta kaip (habilituoto) daktaro disertacija. Tai reikšmingas lituanistikos veikalas. Jame pirmą kartą lietuvių kalbos istorijoje buvo ppateikta išsami senųjų lietuviškų raštų kalbos charakteristika.

Lietuvos ir užsienio lingvistinėje spaudoje Palionis paskelbė daug mokslinių straipsnių ir reikšmingų studijų. Kartu su Tamara Buchiene tyrė Danieliaus Kleino gramatikas, paskelbė studiją „Pirmosios spausdintos lietuvių kalbos gramatikos“. Ištyrė „Gramatices Litvanice“ ir „Contiones Litvanicae“ rankraščius, kai kuriuos kitus senuosius tekstus. 1955 – 1968 metais apie žodynus nieko nerašė, daugiausia apie Lietuvos ir užsienio įžymius kalbininkus, jų darbus (Jablonskis, Balčikonis, Niemenanas, iš ankstesnių – Mažvydas, Kleinas, Šleicheris). Taip pat nemažai apie pirmąsias lietuviškas gramatikas, įvairius rankraštinius tekstus, katekizmus ir pan.Recenzavo „Liet.k.žodyno“ I ir II tomus. Rasta viena J. Palionio recenzuota disertacija leksikografijos tema. Tai: „ Tolutienė B. A. Juškos lietuvių kalbos žodynas: autoreferatas disertacijos filologijos m. kand. Laipsniui įsigyti. – V., 1955. 16p.“ Profesorius J. Palionis yra parašęs nemažai knygų, vadovėlių, iš jų, kelios knygos liečia leksikografijos sritį. Konkrečiai žodynų nėra parašęs, bet išnagrinėjęs kitų autorių darbus, apžvelgęs ir išanalizavęs jų žodžių specifiką, juos suredagavęs ir kai kur sudaręs žodynėlį. Visų pirma parengė ir išleido Jono Jablonskio „Rinktinius raštus“. Du tomus: pirmasis – 1957 metais, antrasis – 1959m. Antrajame „Rinktinių raštų“ tome surinkti svarbesnieji J. Jablonskio straipsniai bei recenzijos lietuvių kalbos žodyno klausimais ir ne tik.

Toliau parengė ir išleido kartu su J. Žukauskaite „Jonas

Bretkūnas „Rinktiniai raštai“, 1983, p. 402 (kartu su žodynėliu, p. 363 – 380)“. Į leidinį sudėti turinio, kalbos ir literatūros atžvilgiu įdomesni ir vertingesni Bretkūno biblijos vertimo tekstai. Žodynėlį parengė J.Palionis, kur kartu parašė įžanginį straipsnį ir redagavo visą leidinį. Taip pat išleistas „ M. Daukšos 1595 metų Katekizmas,1995. Didžiulis jo darbas yra 2001 metais išleistas leidinys „ M. Daukšos 1599 metų „Postilė“ ir jos šaltiniai“. Naujausia Palionio parašyta knyga „XVII a. antrosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai“. 2003. –– 204p. Tai yra onomastikos krypties leidinys, bet manau, jog yra ir leksikografijos atspindžių. Nes pateikti asmenvardžių ir vietovardžių sąrašai pagal abėcėlę, surinkti iš17 a. metrikų knygų ir iššifruoti, išanalizuoti. Pateikta registracija bei rekonstrukcija, tik nesileista į kilmės aiškinimus, taip pat nurodyti bibliografiniai duomenys apie nagrinėjamuosius šaltinius. Suprantama, kad tai ne žodynas, tačiau surinktas reikšmingas pluoštas tikrinių žodžių.