Fašizmo ideologija

TURINYS

I. Fašizmo atsiradimas Europoje. 2

1 intarpas. 2

2 intarpas. 3

II. Fašizmo lopšys – Italija. 3

3 intarpas. 3

III. Fašizmas Vokietijoje. Adolfas Hitleris. 3

4 intarpas. 4

IV. Fašizmo ideologija. 4

5 intarpas. 5

V. Rasinė teorija. 5

6 intarpas. 6

VI. Fašizmas mūsų laikais. 6

7 intarpas. 7

LITERATŪROS SĄRAŠAS 81 intarpas.

Kaip politinė idėja ir judėjimas fašizmas pasireiškė daugelyje Europos

valstybių įvairiomis formomis. Tačiau susiformavusios politinės ir

socialinės sistemos pavidalą fašizmas įgijo Italijoje ir Vokietijoje.

Galima skirti du fašistinių sistemų ir ideologijų istorijos etapus:

• Taikos metų fašizmą;

• Karo metų fašizmą;

Taikos metų ffašizmo atmainos vadinamos neo – fašizmu. Karo metų fašizmo

atmaina galima laikyti italų ir vokiečių fašistų idėjas ir darbus. Ši

atmaina dar vadinama klasikiniu fašizmu. Šias atamainas skiria nemažas

laiko tarpas, tačiau bendri fašizmo bruožai būdigi kiekvienai iš jų, t. y.

valstybės galios šlovinimas, rasizmas ir t. t.

I. Socialiniu fašistinių judėjimų pagrindu visų pirma buvo smulkioji

buržuazija.

I. Žymiausi fašistinių režimų ideologai ir vadai buvo kilę iš

smulkiosios buržuazijos sluoksnių:

I. B. Musolinis – kalvio sūnus;

I. A. Hitleris – batsiuvio, vėliau tapusio muitinės tarnautoju,

sūnus;2 intarpas.

Fašizmas dažnai suklestėdavo valstiečių bendruomenėse. Čia nacionalizmas

buvo stipriai įsišaknijęs, nes valstiečiai bijojo darbininkų klasės, kuri

kėsinosi į privačią nuosavybę. Valstiečiai labai nukentėjo dėl blogos

ekonominės situacijos tarpukario laikotarpiu, todėl manė, kad fašizmas

išspręs visas jų problemas.II. Fašizmo lopšys – Italija.

II. IIš visų Europos šalių Italija buvo labiausiai nuskurdinta ką tik

praūžusio I pasaulinio karo.

II. Pramonė, finansai, žemės ūkis buvo apverktinoje

padėtyje.

II. Vyravo bedarbystė ir skurdas.

II. Šie faktoriai sudarė sąlygas fašizmo susidarymui.

II. Pirmasis fašizmo ideologas buvo Benitas Musolinis ( Benito

Mussolini )

II. 1919 m. Milane įkūrė buvusių karo dalyvių

organizaciją, kurios nariai vadinosi fašistais ( it.

fasci di combattimento ).

II. 1921 m. lapkričio 7 – 10 d. Įkuriama Italijos fašistų

partija.

II. 1922 m. po „ žygio į Romą“ B. Musolinis tapo premjeru.

II. Įsteigė parlamente Didžiąją fašistų tarybą

ir fašistinę miliciją.

II. 1926 m. perėjo prie diktatūrinio valdymo.

II. Tautoje buvo vadinamas Duče ( it. Duce – „vadas“ )3 intarpas.

Fašistinės pažiūros skiriasi nuo socialistinių tteorijų tuo, kad pripažįsta

kapitalą. Fašistinėje valstybėje smerkiami tinginiai ir dvasios

paliegėliai. Darbininkams draudžiama streikuoti, o darbdaviams uždarinėti

įmones. Pasak dučės „ fašistinė valdžia visomis jėgomis siekia vieno

tikslo: moraliai ir materialiai pakelti italų liaudį“.

Fašistai į gyvenimą žiūri kaip į priedermę, tobulėjimą ir laimėjimą; jie

nuolat stengiasi įkūnyti dučės žodžius: „ tikėti, paklusti, kovoti“.

Italijoje išryškėjo ir didžiausia fašizmo silpnybė, pasireiškusi per

pasikėsinimą į B. Musolinį „ fašizmas laikosi vieno asmens įtaka ir jam

žuvus įmanoma didžiausia suirutė, kuri galėtų pasireikšti kruvinu

pilietiniu karu, nes B. Musolinis neturi tinkamų paveldėtojų, o kita

vertus, ir opozicija neturėtų aukštos padėties žmonių. Geriausiu atveju

numatomas karas tarp svarbiausių fašistų šulų norint užsitikrinti

B.Musolinio vietą.“III. Fašizmas Vokietijoje. Adolfas Hitleris.

III. Fašizmas atsiradęs Italijoje žaibo greitumu paplito visame

pasaulyje.

III. Kaip ir Italijos fašistų partija, taip ir Vokiečių

nacionalsocialistinė darbininkų partija (NSDAP) iškilo pokarinės

krizės metu, nors ekonominė situacija buvo geresnė negu Italijoje.

III. 1922 m. NSDAP gauna pavadinimą „fašizmas“.Jų programa susidedanti

iš 25 punktų vėliau buvo pavadinta rasine teorija.

III. 1923 m. Miunchene Hitleris mėgino įvykdyti perversmą ir už tai

pateko į kalėjimą.

III. 1925 m. išleido savo svarbiausią veikalą „Mano kova“ ( „Mein

Kampf“ ).

III. Šioje knygoje išdėstė partijos veikimo pricipus ir

vokiečių tautos tikslus.

III. 1933 m. sausio 30 d. po sėkmingų partijai rinkimų buvo paskirtas

Vokietijos kancleriu.

III. 1934 m. mirus prezidentui Hindenburgui pasidarė vienvaldis

valstybės vadovas.

III. Buvo vadinamas fiureriu ( vok. Fuhrer – vadas, vadovas

).4 intarpas.

To meto Lietuvos korespondentas, buvęs įvykių liudininku, šitaip apibūdino

A. Hitlerį „Fiziškai jis neturi jokio panašumo į B. Musolinį. Tai vidutinio

ūgio žmogus be būdingų bruožų, žvilgsnis judrus ir kiek drumstas,

netaisyklingas lūpas pridengia amerikietiško stiliaus ūsai. Šis asmuo

nedvelkia didybe. Gestai gana mašinalūs, jie dera su jo sunkia kalbėsena ir

priekaištingu tonu. Ir vis dėlto šis žmogus taip veikia vokiečius

klausytojus, kad jie negali jam atsispirti. Jo pikti žodžiai drasko

vokiečių sielas. Joks balsas jam nesipriešina: jis komanduoja, jie klauso,

jam pasiduoda“.IV. Fašizmo ideologija.

IV. Intelektualinio pateisinimo fašizmas ieškojo daugelyje

filosofinių bei sociologinių mokyklų, dažnai grubiai ir

klaidingai interpretuodamas jų atstovų mintis.

IV. Johanas Gotliebas Fichte ( 1726 – 1814 )

IV. Fašistai rėmėsi jo „uždaros valstybės“ programa, kur:

IV. Visą valdžia atiduodama valstybei;

IV. Žmonių gyvenimas pasyvus ir reglamentuotas;

IV. Svarbiausia užtikrinti žmonėms nuosavybę ir darbą, ką

gali padaryti tik valstybė.

IV. Todėl valstybė turi būti uždara.

IV. Bet kokie santykiai su užsieniu gyvenimo

reguliavimą padaro neįmanomą ir gali išvesti

iš pusiausvyros; vadinasi tie santykiai

neleistini.

IV. Teigiamas uždarumo bruožas: apsauga nuo

svetimų įtakų, stiprina tautos charakterį ir

garantuoja jai gerą ateitį.

IV. Georgas Wilhelmas Friedrichas Hegelis ( 1770 – 1831 )

IV. Fašistai pasirėmė Hegelio teorija apie valstybę:

IV. Valstybė – aukščiausia visuomeninės sanklodos viršūnė;

IV. Laikė valstybę aukštesne struktūra negu visuomenė

IV. Nes visuomenė yra natūralių, o valstybė –

idėjinių veiksnių padarinys.

IV. „ Valstybė yra žemėje esanti dieviška idėja“

IV. Fašistų santykiai su bažnyčia.

IV. Iš esmės fašistinė ideologija atmeta krikščioniškąją

Dievo idėjos sampratą.

IV. Tačiau tiek Italijoje tiek Vokietijoje bažnyčia užėmė

svarbią vietą žmonių gyvenime.

IV. B. MMusoliniui pavyko sudaryti sutartį su

Vatikanu ir popiežiumi, kas suteikė jam dar

daugiau populiarumo.

IV. Vokietijoje protestantų bažnyčia iš esmės

ėjo išvien su Hitleriu.

IV. Nacistai turėjo savo liuteronišką

organizaciją, kurios nariai vilkėjo uniformą

ir skelbė, kad esą Hitlerį pasiuntė Dievas,

kad jis išgelbėtų Vokietiją.5 intarpas.

F. Nyčę Hitleris pakėlė į didžiausio mokslininko, nacionalsocialistinės

pasaulėžiūros pirmatako rangą. Nyčės pasakymas, kad ateitis priklauso

„žemės viešpačiams“dažnai vartojamas knygoje „Mein Kampf“. Taip pat A.

Hitleriui labai imponavo vokiečių filosofas O. Špengleris su savo

patarimais „išvaduoti vokiškąjį socializmą nuo Markso“. Į „Mein Kampf“ buvo

perkelta H. fon Treičkės keliamas į padanges jėgos ir karo kultas. Pasak jo

karas – „aukščiausioji vyriškumo prado išraiška, jis sužadinąs kilniausias

jėgas sieloje“, o taika – vedanti į „tautos degradavimą“. Hitleriu taip pat

įtakos turėjo anglas H. S. Čemberlenas, kuris skelbė, kad Kristus buvo

arijas ir kad gryniausio kraujo arijai yra vokiečiai, nes paveldėję

geriausias senovės graikų ir germanų tradicijas. Jaunimo organizacijoms

buvo kuriamos maldos, kurias reikėjo mokėti atmintinai. Vaikų darželiuose

vaikai prie stalo kalbėdavo tokią maldą: „Fiureri, mano fiureri, kurį

Dievas man pasiuntė, prižiūrėk ir gink mane, kol aš gyvenu“.V. Rasinė teorija.

Rasizmas ( it. razzismo, pranc. racizme ) iracionalios, pseudomokslinės

pažiūros, teigiančios, kad loginiu, visuomeniniu ir intelektualiniu

atžvilgiu rasės yra nelygiavertės: pervertina rasių skirtumų svarbą

istorijai ir kultūrai.

V. Savo knygoje „Mein Kampf“

Hitleris rašė, kad pagaliau surado paaiškinimą

savo moralinės dvasios nuosmukiui. Tai žydai!

V. Antisemitizmas Europoje nebuvo naujas reiškinys, jis buvo

žinomas nuo viduramžių;

V. Tačiau Hitlerio antisemitizmas skyrėsi tuo, kad iš religinės

plotmės perėjo į biologinę;

V. Nacių sukurtoje rasių ir tautybių skalėje žydai ir čigonai užėmė

žemiausią padėtį;

V. Jie nebuvo laikomi žmonėmis;

V. Buvo laikomi pavojingais ir norint „išgelbėti“ Europą

buvo naikinami.

V. „Išrinktoji“ ir biologiškai stipriausia rasė buvo germanai – arijai;

V. Jiems priklausė vokiečiai, anglosaksai ir skandinavai;

V. Slavai taip pat buvo priskiriami prie „žemesniųjų žmonių“,

tačiau buvo ir išimčių:

V. Slovakai, bulgarai ir kroatai, kaip reicho

sąjungininkai, to išvengė.

V. Baltų tautas naciai planavo germanizuoti.

V. Japonai – po sutarties pasirašymo su Vokietija tapo

Azijos „arijais“.6 intarpas.

Nacių doktrinoje pasaulis buvo suskirstytas „aukštesnes“ ir „žemesnes“

rases. „Žemesnės“ rasės turėjo būti išnaikintos, kaip gadinančios

„aukštesniųjų“ rasių kraują. Žydai, nacių požiūriu, buvo kalti dėl visų

Europos negandų. 1920 m. Hitleris pirmą kartą viešai pareiškė, kad žydų

sąmokslas yra tarptautinio pobūdžio. Jis tvirtino, kad nnėra jokio skirtumo

tarp Rytų ir Vakarų žydų, tarp gerų ir blogų, turtingų ir vargšų; kovoti

reikia prieš visą žydų rasę. Hitleris taip pat apibūdino šios problemos

išsprendimą „ pašalinti žydus iš mūsų tautos aplinkos“.

Šiuolaikinio rasizmo šaknų derėtų ieškoti XIX a. pabaigoje. Grafas Artūras

Gobinas – diplomatas, rašytojas, ideologas, parašė veikalą „Traktatas apie

žmonių rasių nelygybę“. Idėjinė rasizmo esmė gali būti išsakyta trimis

tezėmis:

• Natūraliai egzistuoja įvairios rasės;

• Šių rasių skirtumai yra nulemti genų ir nepriklauso nuo žmonių valios;

• Rasių maišymasis yra žalingas, nes kenkia aukštesnei rasei;

Rasizmo ideologija realizuojama naikinimo politika. Siekiant sunaikinti

žemesnes tautas jos diskriminuojamos.VI. Fašizmas mūsų laikais.

VI. 1960 m. viduryje, Didžiojoje Britanijoje, atsirado grupuotės, kurių

nariai vadino save skinhedais.

VI. Jie buvo darbininkų klasės atstovai.

VI. Atsirado, kaip reakcija į hipių ir baikerių judėjimus.

VI. 1976 m. šis judėjimas išsigimė.

VI. Judėjimo nariai naudojo nacistinę simboliką, skuto galvas

plikai.

VI. Dažniausiai jie buvo futbolo komandų fanai, kurie konfliktuodavo

su tokiais pačiais skinais, tik kitų komandų fanais, studentais,

homoseksulais, imigrantais ir t. t.

VI. ŠŠiuo metu skinhedų judėjimas neišnykęs, atvirkščiai jis įgauna naujas

formas.

VI. Judėjimo elitas tai apsiskaitę, išsilavinę, suaugę žmonės.

VI. Žemesnieji sluoksniai – jauni, neišsilavinę, galintys žiauriai

sumušti bet kurį praeivį nepriklausomai nuo jo odos spalvos ar

įsitikinimų.

VI. Jeigu nacistinėje Vokietijoje buvo kalbama tik apie arijų rasės

„švarumą“, tai mūsų dienomis skinhedų judėjimas įgauna

pasaulinius mastus ir kalba jau apie visos planetos baltųjų

rasės išskirtinumą.

VI. JAV gyvuoja slapta rasistinė teroristinė organizacija – „Ku – Klux –

Klan“.

VI. Įkurta 1865 mm. kovai su juodaodžių judėjimais.

VI. KKK atsirado iš karto po pilietinio karo pietinėse valstijose.

VI. Judėjimo nariai – buvę konfederatų armijos karininkai

nepatenkinti karo baigtimi.

VI. Dažniausiai jie terorizuodavo juodaodžius vietos gyventojus.7 intarpas.

Lietuvoje taip pat veikia tokios organizacijos. Skinai dažniausiai yra

futbolo komandų fanai, leidžia savo laikrštį „ Žaliai balti, pirmyn!“. Jie

deklaruoja lietuvių tautos išskirtinumą, neapykantą kitos rasėms, ypač

juodaodžiams.

Kai kuris nelegalūs leidiniai atvirai propaguoja tautos elito, valdančio

mases, idėjas. Pasak šių leidinių autorių naujos Lietuvos kūrėjais turėtų

būti jaunimas: „Plieninis jaunimas – tokia turi būti mūsų naujoji karta.

Jaunimas – ir tik jaunimas – gali sukurti tą Nyčės išsvajotąjį „antžmogį“

t. y. žmonijos rasinį, protinį, fizinį elitą. Šiuose leidiniuose atvirai

propaguojamas fizinės jėgos, prievartos principas, būtinas „naujajai

Lietuvai“ sukurti. Atvirai agituojama naikinti benamius: „ Kur

bepažiūrėtum, visur jų pilna, jie visur daro gėdą. Jiems negalima aukoti,

juos reikia sukišti į dujų kameras kaip parazitus. Dori, visą gyvenimą

dirbę, senukai tūno senelių prieglaudose, o išmaldos prašinėja tik benamiai

prasigėrę valkatos, neretai atsibastę ir iš svetimų kraštų – juos reikia

mušti, naikinti – mylėkime tėvynę ne žodžiais o darbais“. Tokie teiginiai,

šūkiai ir pan. sutinkami daugelyje tokio pobūdžio leidinių. Iš vienos pusės

šiuose leidiniuose aukštinama lietuvių tauta „Lietuvos valstybėje

valstybinė valdžia priklauso jos šeimininkei – lietuvių tautai“, tačiau

kita vertus būdai, kuriais norima pasiekti tų tikslų peržengia vvisas ribas:

„ Mes įvykdysime savo pareigą – pakarsime tėvynės išdavikus, vagis,

reketininkus, recidyvistus“ ir t. t. Labai gražu kai sakoma , kad „ tėvynės

gynimas – švenčiausia ir garbingiausia kiekvieno tautiečio pareiga“, tačiau

argi galima vadinti humanizmą, pacifizmą „mėšlinomis ideologijomis“.Be

abejo visi šie teiginiai iš tolo kvepia fašizmu, nacizmu, rasizmu ir t. t.

Visus šiuos leidinius galima perskaityti internete, todėl jie plinta ir vis

daugiau „plieninio jaunimo“ susidomi šiomis idėjomis. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. J. Skirius. Istoriniai asmenys ir jų epocha ( 1918 – 1945 )

2. W. Tatarkiewicz. Filosofijos istorija II t. 2002, Vilnius

3. Sveen Aastad. Pasaulis II, istorijos vadovėlis