fifosofija sperai

3. Šiuolaikinės filosofijos samprata (Jaspersas)

Filosofija apmąsto būties visumą liečiančią žmogų kaip žmogų. Filosofinis mąstymas t.b. pirmapradis. Kiekvienas privalo mąstyti pats. Žmog įgimto polinkio filosofuoti pvz vaikų pateikiami klausimai. Unikaliai filosofuoja ir psichiniai ligoniai. Folosof žmogui yra būtina todėl egzistuoja viešojoje nuomonėje, iš kartos į kartą perduodama posakiuose, mituose. Atmetantys fil patys kuria f. Žodis filosofas reiškia – tiesos ieškojimas, bet ne tiesos žinojimas – tai fil esmė. Klausimai svarbesni nei atsakymai. Fil padeda žmog tapti pačiu savim nebėgant nuo tikrovės. FFilosofavimo ištakos- nuostaba, abejojimas, pasmerkties suvokimas. bet tai turi prasmę tik jei kyla iš komunikacijos tarp ž. Filosofija siekia būti pripažinta, išgirsta. Jos esmė komunikabilumas. Tik kom dėka pasiekiami svarb f tikslai: susiliejimas su būtimi, tobula ramybė.

8. Pažinimo metodo problema (Popper)

Visas žmogaus žinojimas turi spėjamąjį pobūdį taip pat ir mokslinis žinojimas. Žinojimą galim paaiškinti bandymų ir klaidų šalinimo metodu. Spėjamąjam žinojim trukdo proto kaip indo teorija (žinojimą gaunam per akis, ausis). Tagi pasaulio pažinimo šaltinis paremtas juslėm. Bet kadangi žinoj aatsiranda iš pajųčių, todėl tikri žinojimo elementai yra pojūč, o daugiau nieko nėra. Hume teigia kad sveiku prot suvok pasaul neegzistuoja. Tačiau žinojimą reikia formuoti ne tik atskirais atvejais bet ir dėsniais. Logika verčia atmesti patikimiausią dėsnį, jei atsiranda priešingas aatvejis. Teorija kurios inf turiningumas didesnis yra daug įdomesnė, bet ji bus atmesta jei nepraeis patikrinimo. Turėtume rinktis geriausiai patikrintą teoriją, kadangi rinktis vis tiek reikia. Popper teigia kad pasirinkus geriausiai patikrintą teoriją neaišku ar mes ja iš tiesų pasitikime.

13. Mokslinio pažinimo pagrindo probl (Popper)

Popper neatmeta jog matematika ir logika pagrįsta mąstymu, o faktiniai mokslai juslėmis. Patyrimo pagrindo problema rūpėjo daugeliui mąstytojų. Vienas jų manė kad mokslo teiginių negalima priimti dogmatiška, reikia sugebėti pagrįsti. Teiginius galima pagrįsti tik teiginiais. Nenorint nukrypti į regresiją teiginiai g.b. grindžiami ir jusliniu patyrimu. Pasak Freiso juslinis patyrimas yra tiesioginis žinojimas. Taigi mokslas tik bandymas aprašyti, suskirstyti juslinį pažinimą, kurio tiesa abejoti negalima. Bet Popper nenori atskirti obkektyvūjį mokslą nuo “mūsų žinojimo”. P sutinka kad ssuvokti faktus galima tik stebint, bet šis žinojimas nepagrindžia teiginio tiesos. Log protavimu ir empiriniu mokslu teiginį galima patikrinti jį padalinus į daug mažų tarpsnių ir juos patikrinti. O norint atmesti šį teiginį teks suformuoti priešingą. Į mokslą visada galima žiūrėti įtariai. Galim sakyt kad mokslas tai įrankis, kurio tikslas remiantis duotais potyriais numatyti vėlesnius potyrius ar net juos kontroliuoti.

18. Žmogaus laisvės problema (Popper)

Ar žmogus yra laisvai veikianti būtybė? Atsakymas įvairus. Jei kūnai (jų atomai) pavaldūs fizikiniam dėsniam kaip planetu jjudėjimas. Tada nėra reikalo stengtis, visvien visi veiksmai nulemti iš anksto. Taip teigia determinizmas (fiziniam pasauly viskas ir judesiai yra iš anksto nulemti). Jausmai ir mintys įtakos neturės. Taip yra neigiama žmogaus laisvė. Fizikinis determinizmas sako kad ateities įvykis yra numatomas tik žinjant esamą fizinio pasaulio būklę. Tai jau visazinystė. Popper tai laikė košmaru, kadangi visas jų visas pasaulis didžiulis automatas, o mes mažesni automatai. Popperis ragina būti indeterministais, bet nepamiršti kad mus gali veikti ar kontroliuoti tikslai, taisyklės ar susitarimai.

21. Teisingumo problema (Rowlsą)

Teisingumas yra susitarimo reikalas, bet jis t.b. nešališkas. Nešališkumo bruožas – pripažinti pradinės stadijos dalyvius racionaliais ir nesuinteresuotais vienas kito atzvilgiu. Tiesa ir teising svarb žmogaus veiklos vertybės, neteisingumas toleruojamas tik norint išvengti didesnio neteisingumo. Pagrindinėse visuomenės instituc turi galioti soc teisingumo principai. Soc nelygybė egzistuoja neišvengiamai, pvz žmon soc padėtis nevienoda nuo gimimo. Renkantis teisingumo principus niekas negali būti neprivilegijuojamas ar diskrinim dėl natūralių soc aplinkybių.

24. Laisvės ir lygybės suderinamumo probl (Dworkin)

Varžybos tarp laisvės ir lygybes yra tarsi vidinė liberalizmo kova. Laisvės ir lygybės suderinamumo problema kyla dėl šių sąvokų apibrėžimo. Jas galima apibrėžti taip kad jų konfliktas būtų neišvengiamas. Jei gygybę laikysim ekonom padėtį kai visi ekonom bendrijos nariai turi vienodą turtą nepriklausomai nuo to kkiek jie dirba ir t.t. o laisvę apibrėšim kaip tokia kada valdžia niekam nieko netrukdo (nieko neapmokestina.) taip apibrėžus konfliktas yra akivaizdus. Jei visuom siekia ekonom lygybės tai kai kurios laisvės bus ribojamos. Renkantis išteklių lygybę – laisv ir lygybė bus partnerės. Pvz rasistinės pažiūros skatina reikalauti cenzūros, o ne pakantumo.

1. Kas yra filosofija. Apibrėžimo variantai

a) Graikų kilmės žodis “filosofija” reiškia išminties meilę. Tai ir yra galimas apibrėž. Tačiau skirtingi fil išmintim laikė visai skirtingus dalykus. Mylintys išmitį ne išminčiai, o išminties ieškotojai. Fil niekada nesustoja. Tiesa gimsta tik ginče. Sek paskui ieškantį tiesos ir bėk nuo to kuris sako radęs ją. Bėgant laikui kito fil nagr problemos, bei požiųris į f. Žvilgsnis nuo dauktų krypo link žmogaus ir daiktų santykio. Apibrėž: b) Fil aiškina būties pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu, bei pačiu savimi. c) F yra bandymas argumentuotai atsakyti į iš esmės ginčytinus koceptinius klaus. F ieškojimas l svarb, todėl neatsiejamas yra ir kritiškumas. F ieškodamas tieso privalo kritišk analizuoti. d) F tai mąstymo kritinė analizė.

4. Būtie problema Antikos f.: tikrovės pradas, juslinis pasaulis.

F būties sąvoka reiškia tai kas yra, egzistuoja. Klausia kas, kaip egzist. Pirmiem f tuometinis pasaul klausimų nekėlė. Abejonės tik dėl pas likmės. Klausė iš kko pas atsirado. Pas prigimties problemą gr f perėmė iš mitologijos. Talis teigė kas viskas atsirado iš vandens. Elėjos mokyklos atstovo būtis yra tai kas neatsiranda ir neišnyksta, tai kas amžina ir nekinta. Beto būtis nejudri, nedaloma. Tai priešinga empiriniam (jusliniam) pas, kurį galim laikyt nebūties pas. Jonijos f nesvarstė ar juslėm suvokiamas p yra tikras, realus. Jiem p suvokimas buvo savaime suprantamas. Jiem p buvo nuolat kintantis, bet tai nereiškė kad netikras. Jiem rūpėjo, daiktų, pasaulio pradas, bet neklausė kas yra pati būtis.

5. Klasikinės Platono ir Aristot būties teorijos.

Plat teigia kad idėjos nuo daiktų nepriklausomos, daiktam išnykus jos nepakis. Idėjos amžinos, tobulos. Daiktai jom neprilygsta dėl savo laikinumo, kintamumo. Daiktas tėra idėjų šešėlis. Juslinio pas daiktus negalim laikyti tikrais. Tikrove, būtimi laikyti galim tai kas amžina, tobula. Taigi būtimi (tikrove) reik laikyti idėjas. Aristotelis kritikuoja Plat. Arist teiginį dėl idėjų pripažino kaidingu. Juk pažinti galimne vien tai kas amžina, pažint galim ir daiktų atsiradimo, judėjimo, išnyk priežastis. A nuomone egzist tik individualūs daiktai, nes jie egzist savaime, jim nereikia jokio pagrindo. Pagal A iš analiz daikto galim išskirt savyb bendras visiem tos rūšies daikt (vadinamas forma, o kitas materija. Materija beformė).

6. Pažinimošaltinio problema: racionalizmas ir empiriz.

F turi paaiškint

iš ko jis žino kad teiginai teisingi. Kausimas iš ko atsiranda mūsų žinio vadinamas pažinimo šalt problema. Posakis “paž šalt” perimtas iš mitologijos. Pažinimo šalt remiasi juslėm – klausa, regėjimu. F pažinimu laikomas visos objektų klasės bendrybės bruožų atskleidimas. Antikoj buvo du galimi paž šalt: juslinė patirtis ir protas. Sakantys kad paž šalt protas buvo vadinami racionalistais, o pasisakę už juslinę pat – empiristais. Emp probl sprendžiamos stebėjimu, eksper, todėl reikšmingesnės nei faktais neparemti rezultatai. Rac teigė kad juslinė patirtis nnegali būti tikru žinių šaltiniu. Tikros žinios tai aiškūs teiginiai. Juslinė patirtis įgalina nustatyti kas vyksta čia ir dabar, o ne visur ir visada, ji nustato tai kas yra, o ne tai kas turi būti. Emp paž teor pamatas: visos idėjos ne įgimtos, o įgytos, priklauso nuo patyrimo.

7. Pažinimo šaltinio problema: apriorizmas ir jo trūkumai.

Kantas sakė kad absoliuč tikros žinios, (matematikos) teiginiai t.b. nepriklausomi nuo patyrimo faktų. Šie teig vad – aprioriniais, t.y. jų teisingumas žinomas iki patyrimo. Pamatiniai moklo tteiginiai yra aprior (K). Bet Kantas pripažysta kad egzistuoja ir nuo patyrimo nepriklausomi teiginiai (aposteoriniai – teig teisingumas patvirtinamas stebėjumu). Apriorinių žinių tikrumą galim nustatyti atlikus juos sudarančių sąvokų analizę. Aprior pažinimo formos: juslimo; intelekto. Juslimo formos yra nuo patyrimo mmedžiagos nepriklausomi vaizdiniai (laikas, erdvė). Pažinimo procesas pagal Kantą yra juslinės medž bei aprior paž formų sintezė.

11. Mokslo pažangos ir raidos prob.: loginės mokslo raidos teor.

Log mokslo raidos teor: loginiai empiristai ir kritiniai racionalistai. Kanto mokslo pažangos dėsnis (fazės): teologinis; metafizinis; mokslinis (budingas pažinimo rėmimasis faktais). Log empiristai sako kad pažinimas prasideda nuo faktų, kurie apibendrinami logiškai ir gaunama teorija. Pagal krit racionalistus mokslo raida vyksta spėjimų ir paneigimų keliu. Pirmiausiai pastebima problema tada sukuriama teorija; šalinamos klaidos; gaunama 2 problema; šalinamos kl ir t.t. Vėlesnė teorija išsamesnė už ankstesnę, ji apima pirminės t privalumus ir atmeta trūkumus. Bendrumas tarp empir ir racional: patvirtina kad mokslas pažangus; mokslas vystosi dėl savo vidinės logikos.

12. Mokslo paž ir raid prob: istorinės mm raidos teorijos

Autoriai: Kunas ir Fejerabendas. Pagal Kuną moklo raida vyksta paradigmų kaitos būdu. Pasiekimai novatoriški. Mokslo raidis fazės: iki mokslas; normalus mokslas; krizė; revoliucija; naujas mokslas; nauja krizė . Pagal K neįmanoma nuspręsti kuri paradigma teisingesnė, nes nėra bendro matmens galinčio palyginti. Mokslo raidą lemia atsitiktiniai istoriniai, soc ir politiniai faktoriai. Fejerabendas: mokslas nėra pažangesnė pažinimo forma nei visos kitos. Jo argunentai: dabartiniai mokslo pasiekimai būtų neįmanomi jei nebūtų buvę metafizikos ir t.t.; jei mokslas nebūtų užgniaužęs kitų mokslo fformų, jos dabar būtų reikšmingos.

14. Tiesos galimybės problema: dogmatizmas, skepticiz, realityviz.

Dogmat – egzistuoja tiesa. D remiasi matematika ir logika. Skept – tiesa neegzistuoja. S remiasi pažinime pasitaikančiomis klaidomis. Realiatyviz – absoliuti tiesa neegzist, bet egzist santykinė tiesa. Dogmatizmo argumentai prieš skept: moksle yra absoliuč teisingų teorijų, veiksnių; psicholog žmonių įv nereiškia loginio mąstymo skirtumų; skept teiginys kad tiesos nėra yra prieštaringas. Realiatyvizmo argumentai: tikrovė keičiasi, kiekvienas laikmetis, kultūra priklauso nuo ekonom, geograf ir soc faktorių; apie tuos pat dalykus egzistuoja skirtingos nuomonės. Dogmat prietarauja real teigdami: tikrovės keitimasis bebūtinai reiškia turimų žinių netikrumą.

15. Klasikinė ir šiuoslaikinės tiesos teorijos.

Klasikiniu požiūriu tiesa yra tikrovę atitinkantis teiginys. Tiesa tikrovės ir mąstymo atitikimas. Pagal šią teor juslės ir intelektas sukuria sąmonėje tikrovę atitinkančius vaizdinius ir sąvokas. Jos trūkumas: atitikimo santykio įrodyti neįmanoma. Dekartas teigė kad tiesa yra tai kas atitinka tikrovę. Truk: akivaizdumas neimanomas samprotavimuose. Šiuolaik teor: a)Verifikacijos kriterijaus t. Teisinga tai ką patvirtina patyrimas. Patyr yra juslinisįspūdis ir prietaisų parodymai. b)Loginės darnos t. Teig teisingas jei logiškai neprieštarauja egzist mokslo teorijom. c)Pragmatinė (naudos) t: žmogaus sąmonė tai prisitaikymo prie aplinkos instrumentas. Pagal ją klausimas kas yra tiesa yra beprasmis. Pažinti objektą reiškia žinoti kokius padarinius jis gali sukelti.

16. Antropolog posūkis: sofistinio sąjūdžio ppriežastys.

Sofis sąjūd kilo iškilus klausimui “kas yra žmogus”. Noras tobulinti iškalbą suformavo sofistinį judėjimą. Sofistai buvo retorikos, išminties mokytojai. Sof kritiškai vertino veikiančius įstatymus, manė jog jie prieštarauja prigimtinėms teisėms. Buvo vertinamas gebėjimas įtikinti. Sof teigiamos idėjos: filosof dėmesio centras žmogus; tradic vertybių kritika atvėrė kelią etikai; fil tema tampa mąstymai. Sof nuomone moralinės vertybės egzistoja nenatūraliai, egzist tik dėl susitarimų. Pažinimo teorija pagal sof: kiekvienas teiginys kartais g.b. teisingas, kartais klaidingas.

22. Egzistencinės žmogaus būties charakteristikos.

Egzistencija tai tarpinis būvis tarp mąstymo ir būties. Egz tai žmog būvio (mąstymas, valia, jausmai) bei veikimo vienovė. Egzistavim tai paties savęs kūrimas, nuolatinis santykis su pačiu savimi, su pasauliu ir su Dievu. Žmogus apibūdinamas kaip begalybės ir baigtinumo; laikinumo ir amžinumo; laisvės ir būtinumo sisteze. Žmogus tai prieštaravimų rinkinys. Pagal tai kaip žmogus traktuosa savo santykį su savimi išskiriamos 3 egz stadijos: a)Etinė (juslinė); b)Etinė egzistencija, tai savęs pažinimo realizavimo stadija,. Čia etikos srity negali būti kompromisų. c)Religinė egzistencija, jos šaknys Dievas. Perėjimas nuo vienoe stadijos prie kitos netolygus. Religinė egz reikalauja sunaikinti save prieš dievą, bet kuo daugiau pažįstamas dievas, tuo daugiau ir mūsų ir atvikščiai.