Filosofijos programa

VILNIAUS TEISĖS IR VERSLO KOLEGIJOS

TEISĖS FAKULTETO

BENDROJO AUKŠTOJO LAVINIMO DALYKŲ KATEDRA

FILOSOFIJOS PROGRAMA

2004-09-15

Vilnius

Kurso paskirtis – teikti studentams žinių apie svarbiausias filosofijos problemas ir sąvokas, ugdyti kritišką ir kūrybišką mąstymą, gebėjimą sieti dalykines studijas su pasaulėžiūros formavimu, vidinės kultūros tobulinimu, šių žinių pritaikymu praktiniame gyvenime.

Kurso apimtis: paskaitos – 48 val., seminarai – 16 val.

Dėstymo forma – paskaitos, seminarai, konsultacijos.

Atsiskaitymo forma – egzaminas.

ĮVADAS

Aukštojo mokslo studijoms būdinga siekti specialiojo ir bendrojo pobūdžio disciplinų žinių,kad aukštąją mokyklą baigęs absolventas būtų visapusiškai išsilavinęs žmogus. Tai pasakytina tiek aapie universitetines,tiek apie kito aukštojo mokslo studijas. “Nuosekliųjų studijų programų nuostatai” numato fundamentinių filosofinių – pasaulėžiūrinių disciplinų dėstymą ir apimtį universitetinėse studijose. Kaip bendroji pasaulio pažinimo metodologija, filosofija teikia pagrindinių pažinimo principų ir jų visumos sampratą, ugdo gebėjimą integruoti įvairių sričių žinias, susidaryti teoriškai argumentuotą pasaulėžiūrą.

Filosofijos kursas yra dėstomas I kurso 1 semestre arba 2 semestre(priklauso nuo specialybės).

Kiekvieną savaitę paskaitos – 3 val., kas antrą savaitę seminarai – 2 val. Filosofijos kursui skiriami 2 kreditai.

Ši programa ir siekia suteikti VVilniaus Teisės ir Verslo kolegijos studentams žinių apie fundamentines, filosofijos svarstomas būties ir jos pažinimo, žmogaus ir vertybių santykio, visuomenės raidos problemas, idėjas ir sąvokas, parodant kada ir kokiuose istoriniuose bei kultūriniuose kontekstuose jos kilo, kaip buvo sprendžiamos ir keitė vviena kitą, ką jos reiškia dabarties pasaulyje.

Studentams, studijavusiems filosofiją ir išlaikiusiems egzaminą kitose aukštosiose mokyklose egzaminas gali būti užskaitomas nustatyta tvarka.

Kursas dėstomas lietuvių kalba.

Studentų žinios vertinamos pagal suminio (kaupiamojo) vertinimo sistemą, t.y.studentai gali kaupti balus aktyviai dalyvaudami seminaruose bei rašydami referatus.

1.TEMA.FILOSOFIJOS SAMPRATA

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas.Dialektika ir metafizika. Filosofijos šaltiniai. Filosofijos ir kitų mokslų santykis. Filosofijos vieta kultūroje. Filosofija ir pasaulėžiūra. Pagrindinės filosofijos disciplinos.

2.TEMA. FILOSOFINĖS MINTIES RAIDA

Senovės Rytų išminčiai-pasaulio pradas yra dvasia. Pirmosios filosofinės mokyklos antikinėje Graikijoje(Jonėnai ir Italikai). Demokritas: gamta – tai atomas. Sokratas: žmogus- tai dora. Platono idėjų pasaulis. Aristotelis:pasaulis yra materijos ir proto sąveika. Kinikai ir stoikai.(Antistenas, Diogenas, Chrisipas, Zenonas). Senovės romėnai – Ciceronas ir Seneka. Krikščionybės filosofija (Augustinas, sholastai, Akvinietis). Atgimimas: svarbiausia yra nne Dievas, o žmogus. Klasikinė vokiečių filosofija (Kantas, Fichtė, Šelingas, Hegelis, Feorbachas). Marksizmo filosofija.

3.TEMA.BŪTIES SAMPRATA (ONTOLOGIJA)

Sąvokos “būtis” daugiaprasmiškumas. Būties pradai, substancinė būties samprata. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija (esminės ir neesminės daiktų savybės). Esmė ir egzistencija. Materija ir forma. (Herakleitas, Parmenidas, Demokritas, Platonas, Aristotelis). Universalijos.Monizmas, dualizmas, panteizmas, pliuralizmas. (R.Descartes, B.Spinoza, G.Leibnizas). Nuo būties – prie pažinimo. “Pirminės” ir “antrinės” savybės. “Būti – būti suvokiamam”.( J.Locke, G.Berkeley, D.Hume). Evoliucionizmas ir kreacionizmas(idealistinė kryptis, teigianti, kad pasaulis, gyvybė, žmogus atsiradę kaip dieviškojo ssukūrimo rezultatas). Pasaulio sandara (N.Hartmannas). Determinizmas (kauzalumas,aiškinantis, kad viskas yra priežastingai sąlygota ir teleologiškumas, aiškinantis, kad viskas gamtoje yra sutvarkyta tikslingai ir kiekvienas vystymasis iš anksto numatytų tikslų įgyvendinimas) ir indeterminizmas. Laikas ir erdvė. Klasikinė ir reliatyvistinė laiko ir erdvės samprata – (I. Newtonas, A.Einsteinas). Laikas ir erdvė negyvajame ir gyvajame pasaulyje. Žmogaus laikas – “be žmogaus nėra laiko.”

4.TEMA.PAŽINIMAS (GNOSEOLOGIJA)

Nuo būties aiškinimo – prie pažinimo aiškinimo. Juntamoji ir mąstomoji tikrovė. Daiktų ir idėjų pažinimas. ( Platonas, Aristotelis). Empirizmas ir racionalizmas. Patirties idėjos ir įgimtos idėjos (R.Descartes, B.Spinoza, J.Locke, G.Berkeley). Apriorizmas. Protas ir intelektas. Grynojo proto antinomijos. (I.Kantas). Racionalizmas ir intuityvizmas.

Pozityvizmas, analitinė filosofija. Jutiminio suvokimo ir mastymo sąveika. Pojūtis ir sąvoka. Mokslinis pažinimas. Pažinimo objekto problema. Eksperimentinio ir teorinio pažinimo sąveika. Realieji ir idealieji objektai. Dėsnio samprata. Dinaminiai ir statistiniai dėsningumai. Aiškinimas ir supratimas. Struktūralizmas. Tiesos problema.

5.TEMA.ŽMOGAUS PROBLEMA (ANTROPOLOGIJA)

Žmogaus būties problemiškumas. Žmogus – savižinos subjektas ir objektas. Žmogaus samprata antikinėje filosofijoje. Žmogus – “mažasis kosmosas”, žmogus –“ kūno ir sielos vienovė”, žmogus – “visų daiktų matas.” (Platonas, Aristotelis, Protagoras). Krikščioniškoji žmogaus samprata. Augustinas. Subjektyvumo “atradimas”, žmogus – asmenybė. Žmogaus samprata Naujųjų laikų filosofijoje. “Žmogus žmogui vilkas” (T.Hobbes), žmogus – “gerasis laukinis” (J.J.Rousseau), – žmogus – “mąstanti nendrė” ( B.Pascalis). Visuotinybės ((F.Hegelis) ir individualybės (S. Kierkegaard’as) priešprieša. Voliuntarizmas (A.Schopenhaueris, F.Nietzsche). Žmogus – laisvė ir egzistencija (K.Jaspers ir J.-P.Sartre).

Personalizmas. Žmogus – individualybė ir asmenybė. Personalizmo ir struktūralizmo priešprieša. Subjekto tapatybės “praradimas”. Dirbtinis intelektas ir žmonijos ateitis.

6.TEMA.ETIKA IR HUMANIZMAS

Teorinė ir praktinė filosofija.Žmoniškumo ir žmogiškumo santykis. Žmoniškumas ir dorovė.Katalikiškasis transcendentinis humanizmas. Gėrio samprata.Gėris ir nuosaikumas, Gėris ir malonumas. Hedonizmas:psichologinis ir etinis.Ataraksija(dvasios ramybė). Gėris ir nauda. Utilitarizmas (J.Benthamas, J.S. Millis).

Vertybė ir norma. Vertybė ir pareiga, aksiologinis(vertybinis) ir deontologinis (teorija, nagrinėjanti pareigos ir privalomybės.problemas) požiūriai. Vertybių objektyvumo ir subjektyvumo, istoriškumo ir virš istoriškumo santykio aiškinimai.

7.TEMA.POLITINĖ FILOSOFIJA

Socialinės organizacijos, valdžios ir valdymo vertinimas etiniu požiūriu.Valdžios ir valdymo legitimumo klausimai. Procedūrinis ir socialinis teisingumas. Laisvės ir lygybės problema.J.S.Millis. Negatyvioji ir pozityvioji laisvės samprata. Socialinės lygybės idėjos ištakos krikščioniškojoje religijoje. Egalitarizmas ir jo kritika (R. Nozick). Moralinis ir politinis žmogaus teisių aspektas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Vadovėliai

1. Anzenbacher A. Filosofijos įvadas. V., 1992.

2. Nekrašas E. Filosofijos įvadas. V., 2004.

3. Šliogeris A. Kas yra filosofija? V., 2003.

4. Tatarkiewicz W. Filosofijos istorija. I-III, V., 2001-2004.

Veikalai

1. Aristotelis. Rinktiniai raštai. Vilnius, 1990.

2. Augustinas Aurelijus. Išpažinimai. // Filosofijos istorijos chrestomatija. Viduramžiai. Vilnius, 1980, p103-114.

3. Bekonas F. Naujasis organonas arba teisingi nurodymai, kaip aiškinti gamtą. // Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas-2. Vilnius, 1986, p.201-210.

4. Dekartas R. Rinktiniai raštai. Vilnius, 1978, p. 113-121, 249-251.

5. Fromas E. Sveikoji vvisuomenė. // Filosofijos istorijos chrestomatija. XIX ir XX amžių Vakarų Europos ir Amerikos filosofija. Vilnius, 1974, p.458-468.

6. Girnius J. Žmogus be Dievo. Chicago, 1964, p.69-82.

7. Hartmann N. Filosofijos įvadas. Vilnius, 2001, p.142-158, 159-170, 191-204.

8. Heidegger M. Rinktiniai raštai. Vilnius, 1992, p.45-50, 76-82.

9. Jaspersas K. Filosofijos įvadas. Vilnius, 1989, p.25-45.

10. Kantas I. Prolegomenai. Vilnius, 1972, p.111-116, 130-133.

11. Kierkegaard S. Arba-arba. // Filosofijos istorijos chrestomatija. XIX ir XX amžių Vakarų Europos ir Amerikos filosofija, p.107-122.

12. Kuzmickas B. Katalikiškoji filosofija XIX ir XX amžiai. LTU, 2003, p.6-10, 198-202, 225-236.

13. Maceina A., Filosofijos kilmė ir prasmė. Roma, 1964, p. 6-19.

14. Maceina A., Kalba ir mąstymas. // Raštai, t.6, Vilnius,1991.

15. Paskalis B., Mintys // Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas-2, p.348-356.

16. Platonas. Valstybė. Vilnius, 1981, p.244-250.

17. Ruso Ž.Ž. Apie visuomenės sutartį arba politinės teisės principai. // Rinktiniai raštai.Vilnius., 1979, p. 70-80.

18. Sezemanas V. Raštai. Gnoseologija. Vilnius, 1987, p. 241-252.

19. Šalkauskis S. Dorinis asmuo // Pedagogikos studijos. I , Vilnius, 1992, p.243-248.

20. Sartre Ž.-P. Egzistencializmas yra humanizmas. // Filosofijos istorijos chrestomatija. XIX ir XX amžių Vakarų Europos ir Amerikos filosofija., p.439-450.

Parengė doc.dr.V.Pečkys