FRIEDRICH NIETZSCHE „APIE MORALĖS GENEALOGIJĄ“

FRIEDRICH NIETZSCHE „APIE MORALĖS GENEALOGIJĄ“ PIRMAS NAGRINĖJIMAS „GĖRIS IR BLOGIS“, „GERA IR PRASTA“

FILOSOFIJOS IŠPLĖSTINIS PLANAS

I,,Gėrio“ ir ,,blogio“ kilmė

1.1. Dvasinio pasaulio iškilimas;

1.2. Stimuai, veiksmai, skatinantys elgtis vienaip ar kitaip;

1.3. Nežinomybės išaiškinimas žmogaus dvasiniame pasaulyje:

1.3.1. Menkinimosi instinktas;

1.3.2. Pesimistinis įtarumas;

1.3.3. Nusivylimas, nepasitikėjimas;

1.3.4. Priešiškumas, pagieža;

1.3.5. Geidulingas polinkis, niekšybė, niūrumas.

1.4. Jausmų, skausmo tramdymas;

1.5. Istorinės dvasios trūkumas:

1.5.1. Tam tikras gėris;

1.5.2. Kas skatino žmonių gerovę.

II. „Gėris“ ar „blogis“?

2.1. „Gėris“ nepalyginamai vertesnis už „blogį“:

2.1.1. Stimuliavimas;

2.1.2. Naudingumas;

2.1.3. Sumanumas.

2.2. Neegoistiško poelgio naudingumas.

III. „Gera“ ir „prasta“

3.1. Etimologija ir „gėris“;

3.2. „gera“ ir „prasta“;

3.3. „gera“ ir valdžios turėjimas:

3.3.1. Graikų aristokratija;

3.3.2. Italija ir gyventojai;

3.3.3. Keltai;

3.3.4. Vokietija;

3.3.5. Senovės Roma.

IV. „Tyras“ ir „netyras“

4.1. Politinė pirmumo ssąvoka;

4.2. „Tyras“ žodžio prasmė ir egzistavimas dvasiniame pasaulyje;

4.3. Iš esmės pavojingos žmogaus būties formos:

V. Dvasiškas vertinimo būdas

5.1. Riteriai, aristokratai, dvasininkai, kunigaikščiai:

5.1.1. Valstybinių sprendinių prielaidos sudarymas;

5.1.2. Kilmingas vertinimo būdas;

5.1.3. „Pikčiausi karo priešai“ – bejėgiškumas;

5.1.4. Didžiausias dvasinis kerštas;

5.1.5. Meilės jausmas dvasiniame pasaulyje;

5.1.6. Garbės atidavimas dievui;

5.1.7. Siaubingiausios, patraukliausios formos suvedžiotojas.

VI. Neapykantos, keršto jausmas

6.1. Kilmingųjų moralė;

6.2. Vergų moralė;

6.3. Aristokratiškas vertinimo būdas;

6.4. Prigimtiniai aristokratai ir jų laimės žvilgsnis;

6.5. Žvilgsnis į priešą, į nesėkmę, į piktadarystes.

VII. ,,Gėris“, ,,blogis” ir žmogus

7.1. Kopija, šalutinybė, papildoma spalva;

7.2. Originalas, pirminis dalykas, grynoji veika;

7.3. Ressentiment’o moralė;

7.4. Išorinis ppasaulis – privalumai ir trūkumai;

7.5. ,,Gėris“, ,,blogis“ ir pasaulis;

7.6. Negalėjimas užgniaušti atodūsio, paskutinės vilties;

7.7. Nuovargio pojūtis.

7.8. Ressentiment’o žmogus:

7.8.1. Jėga ne jėga, silpnybė ne jėga;

7.8.2. Vyksmas – visko esmė;

7.8.3. Elgesys.

VII. Nuopelnas

8.1. Melavimas, silpnybė;

8.2. bejėgiškumas, atsidavimas valiai, kantrybė;

8.3. ,,Gėris“ lygus ,,gėriui“;

8.4. Gaminamas idealas.

8.5. ,,Teisybė“ ir ,,neteisybė“.

8.6. ,,Dievo karalystė“:

8.6.1. Nuolankumas visur ir visada;

8.6.2. Atlygis;

8.6.3. Rojaus palaimos eesmė;

8.6.4. Tikėjimas.

IX. ,,Gera” ir ,,prasta”, ,,gera” ir ,,bloga”

9.1. Neapykantos jausmas visai žmonijai;

9.2. Romėnai ir jų stiprybė;

9.3. Napoleonas – kilmingumo idealo paties savaime problema.

X. Gerovė daugumai ir gerovė mažumai