Veiksniai itakoje filosofijos atsiradima Graikijoje

Kodėl filosofija atsirado Graikijoje

Tikslas:

Įvertinti filosofijos atsiradimo Graikijoje prielaidas, sąlygas, to meto aplinkos įtaką, galimybes, kuriomis remiantis galima būtų suprasti, kodėl filosofija atsirado ir kodėl ji atsirado būtent Graikijoje ir kas įtakojo jos atsiradima ten.

Uždaviniai:

1. Apibūdinti Graikija, kaip tinkama imperiją filosofijos atsiradimui ir iškilimui.

2. Įvertinti Graikų kultūros ir tradicijų svarbą po jos žlugimo.

3. Charakterizuoti filosofijos ir jos atstovų požiūrį į mitus, religija.

4. Apibūdinti pirmų filosofų pažiūras.

5. Palyginti mokslo svarbą filosofijos atsiradimui ir vystimuisi.

Problema:

Mūsų nepasiekė didžioji dalis to, ką pirmieji filosofai kalbėjo iir rašė. Vienintelis šaltinis – tai Aristotelio raštai. Aristotelis pateikia tik rezultatus, kurių pasiekė jo pirmtakai.

Tezės:

5-ė a.pr.m.e. Atėnai tebuvo vienintelė vieta, kur buvo galima rimtai užsiminėti filosofija. Po Aristotelio Atėnai ir toliau išlaikė savo svarbą, tač iau iškilo ir kitų centrų, iš kurių žymiausi buvo Roma (Italijoje) ir Aleksandrija (Egipte).

Anglų istorikas Menas apibūdina dvasinę Europos istoriją: visa yra taip paveikta Graikų, kad jie buvo yra ir bus siekiamu idealu. Reikia prisiminti Graikų kolonizavimą 18 – 7a. pr. KKr. Jis prasideda įvairiomis kryptimis, jie apgyvendina visas Viduržemio ir Juodosios jūrų pakrantes. Kolonizacija buvo sąlyga transformuotis graikų įtakai ir kultūrai, bei paplisti filosofijai.Graikų pasiekimai: Graikų teatras – suaugusių mokykla, auklėjimo įstaiga, literatūros (Stoikas), matematikos (Pitagoras), geometrijos (Eurikitas).Visa tai rodo, jjog toks mokslas, kaip filosofija turėjo atsirasti ir išsivystiti būtent tokioje,tuo metu stipriai pažengusioje valstybėje, kaip Graikija.

Ankstyvoji graikų civilizacija susijusi su Miletu. Šis miestas VI a.p.m.e. tapo svarbiausiu kultūros ir prekybos centru. Miletas patyrė skaudžiausius persų smūgius, o 494 m.p.m.e. persai jį sugriovė. “Tuo metu, kai visoje Europoje dar viešpatavo grubūs papročiai, čia jau pradedamas suprasti gyvenimo grožis ir jo kilnūs interesai”, atsirado poreikis mokslui, filosofijai. Pirmosios graikų filosofinės mokyklos kūrėsi už etnografinės Graikijos ribų, būtent Mažojoje Azijoje ir Pietų Italijoje gyvenančių graikų emigrantų tarpe. Pirmųjų filosofinių mokyklų atsiradimas sutampa su graikų kultūros augimu, dvasinių poreikių išsivystimu.

Pirmosios filosofinės graikų mokyklos atsirado VII – VI a.p.m.e. Tada formavosi ir pirmieji graikų valstybės-miestai (poliai), kurie skyrėsi savo valdymo formomis. ŠŠioje miestų aplinkoje įvyko žmonių mąstymo “revoliucija”. Kiekvienas dabar galėjo laisvai svarstyti, kaip turėtų būti tvarkoma visuomenė. Tuometinė Graikija buvo ištisa valdymo organų susidarymo laboratorija. Kiekvienas polis kūrė savus valdymo organus.

Graikams nuolat grėsė išoriniai ir vidiniai pavojai. Jie patyrė tokius lemtingus posūkius savo istorijoje, kaip kovą su persais, Atėnų ir Spartos iškilimą, Peloponeso karą, Aleksandro Makedoniečio valstybės sukūrimą ir jo vadovaujamų graikų ekspanciją į kaimyninius kraštus. Kaip staigiai susikūrė didžiulė imperija, taip greitai ji ir sunyko, o pati Graikija ttapo Romos imperijos provincija. Tačiau net ir po graikų valstybės žlugimo jų kultūra, o tuo pačiu ir filosofinė mintis nebuvo sunaikinta. Niekas kitas iki tol taip nesidomėjo politikos problemomis, kaip graikai. Graikijoje iškildavo čia vienas, čia kitas politinis ir kultūrinis centras.

Senovėje bepigu buvo – išminčiai spręsdavo iškilusius visuomenės uždavinius. Išminčius, beje, pakeitė filosofai, t.y. mylintys išmintįo filosofuojantis žmogus pasirodė trijose Žemės planetos vietose – Kinijoje, Indijoje, ir Graikijoje – prieš 3 – 2,5 tūkstančių metų. Vadinasi, mokslo duomenimis, filosofija, kaip ir kitos pažintinės žmogaus veiklos rūšys, yra ne materijos, bet dvasios tobulėjimo rezultatas, nes fiziškai žmogus lyg ir nebesivysto. Atkreipsiu dėmesį į pačią sąvoką “filosofas”, nes vartojama ir sąvoka “filosofijos specialistas”. Filosofai tai žmonės, kurie kūrė pasaulėžiūras, religijas ir raštu pateikdavo savo išmąstymus tikslu įtakoti savo meto visuomenę tam tikroms permainoms. Filosofijos specialistai savo pasaulėžiūros nekuria, nagrinėja rašytinį paveldą tikslu supažindinti visuomenę. Filosofijos atsiradimas reiškė naują kultūros vystymosi etapą ir naujos visuomeninės sąmonės ir naujos pažinimo sferos susiformavimą. Prieš filosofijos atsiradimą visuomeninėje sąmonėje dominavo mitai ir religija. Filosofijos atsiradimą įtakojo ir tai, jog filosofija glaudžiai susijusi su religija. Senovės Graikijoje kai kurie filosofai,kaip antai Anaksagoras bei Sokratas, piktino savo amžininkus, nes kritikavo kai kuriuos graikų religijos aspektus.

Beveik vvisos šiuometinės filosofinės reikšmės egzistavo antikinės graikijos dvasiniame gyveni –me. Iki sokratikai bandė rasti gamtinius principus, kurias būtų galima paaiškinti žmogaus žinojimą bei tyrimą, įgyta gyvenant pasaulyje. Iki sokratikai, o vėliau ir Platonas bei Aristotelis bandė sukurti principus, kuriais norėjo pagrįsti savo žinias apie gamtos ir žmogaus pasaulį. Kurdami savo filosofijas, šie ankstyvieji mąstytojai suprato, kad jų mintys gali būti panaudotos kaip priemonė, kurią pasitelkus galima kritikuoti ir paneigti visuotinai įsigalėjusias pirmtakų ir amžininkų mitologines pažiūras bei idėjas.

Sokratas iškėlė filosofinę prielaidą, jog neištirtas gyvenimas nevertas gyventi. Tuo jis norėjo pasakyti, kad jeigų žmonės netiria principų, pagal kuriuos jie gyvena, netikrina ir kritiškai jų neįvertina, tai jie negali būti tikri, jog apskritai esama principų pagal, kuriuos būtų verta gyventi. Kurdami savo pasaulėvaizdį, graikai suprato, kad kiekvienas mokslas arba mokslo sritis gali turėti tam tikrą filosofiją, sakykime, mokslo, meno, istorijos filosofija ir t. t.

Nuo pat matematikos ir filosofijas atsiradimo Senovės Graikijoje tarp jų buvo įžvelgiamas tam tikras ryšys. Suprantama, filosofams darė labai didelę įspūdi, kaip tvirtai ir užtikrintai matematikai kurdavo ir pateikdavo savo teorijas. Kai kurie, kaip matematikas ir filosofas Pitagoras, Somietis, spėjo, kad matematika galinti būti raktas tikrovei suprasti. Platonas teigė, kad matematikui rūpi formos, iš kurių padaryti visi ddaiktai. Aristotelio požiūriu, matematika veikiau tiria idealius, o ne realius objektus. Jo nuomone, matematiko teiginiai gali būti teisingi, bet nieko nesakyti apie tikrovę. Jų teiginiai ir matematikos bei kitų mokslų klestėjimas Senovės Graikijoje nulėmė tai, jog filosofija įsitvirtino ir susikūrė ten, kur jai buvo palankios sąlygos vystitis toliau.

Filosofija darė įtaka iš esmės mokslams ilgai, taip pat ir visi mokslai darė įtaka filosofijai. Fizika teikė žinių. Filosofija gautas žinias interpretuodavo, o paskui, aiškindavo, kaip galbūt atrodo tikrovė.

Pirmieji senovės Graikų filosofai savo pažiūras dėstė taip, kad jos būtų tarsi tam tikras praktinio gyvenimo vadovas arba patarėjas.

Literatūra

Mastroberti S., Ruppert M. K. Filosofijos žinynas. Kaunas: Šviesa, 2001

Filosofijos istorijos chrestomatija. Antika. Vilnius: Mintis, 1977

http://straipsniai.lt//

http://spauda.lt//

http://vikingas.btintrrnet.co.uk//

http://jaunimo.vejas.lt//

http://mokslo.centras.lt