AB „KLAIPĖDOS DUONA“ FINANSINĖS ANALIZĖS REZULTATŲ VERTINIMAS IR SIŪLYMAI

AB „KLAIPĖDOS DUONA“ ANALIZĖS REZULTATŲ VERTINIMAS IR SIŪLYMAI

Rezultatų vertinimas:

Atlikus AB “Klaipėdos duona” 2000-2002 metų finansinių ataskaitų

analizę, gauti rezultatai, kurie leidžia daryti išvadas apie bendrovės

veiklą.

Per analizuojamą laikotarpį padidėjo tiek turto tiek nuosavybės. Turto

pusėje pasikeitimai buvo nevienodi, t.y. IT suma kasmet mažėjo, o TT

didėjo. Didžiausią įtaką IT sumažėjimui turėjo šio turto nusidėvėjimas.

Kalbant apie TT, jo didėjimą galima vertinti nevienareikšmiškai: padidėjo

pirkėjų skolos, o tai reiškia, kad galbūt įmonėje yra sunkumų surenkant

skolas; likučių didėjimas (prekių realizavimo sunkumai), sumažėjo atsargos,

išaugo grynųjų pinigų likučiai. Vertinant nuosavybės pusę matome, kad

nuosavas kapitalas išaugo dėl to, kad įmonė dirbo pelningai ir reinvestavo

atgal į verslą, didinant kapitalą. Įsipareigojimai sumažėjo: įmonė padengė

finansines skolas. Trumpalaikiuose įsipareigojimuose pastebėtina, kad

išaugo mokesčiai, atlyginimai bei įmokos soc. draudimui.

Apžvelgus turto ir nuosavybės struktūrą, galima pamatyti, kad IT yra

daugiau negu TT, tačiau tai yra perdirbimo įmonė, todėl turi būti daug

įrengimų ir pan. Nuosavas kapitalas šioje įmonėje sudaro daug didesnė dalį

struktūroje. Didelių turto ir nuosavybės struktūros pokyčių nebuvo. Turto

pusėje išaugo TT dalis, o sumažėjo IT dalis. Nuosavybės pusėje išaugo

nuosavas kapitalas ir sumažėjo įsipareigojimai.

Pelno ataskaitos horizontalioji ir vertikalioji analizė rodo, kad

veikla yra pelninga. Per ataskaitinius metus padidėjo pardavimai, tačiau

išaugo ir savikaina, o tai pagrindinė prielaida kodėl sumažėjo bendrasis

pelnas. Dar padidėjo ir veiklos sąnaudos, kas sąlygojo veiklos pelno

sumažėjimą bei darbų sąnaudų vienam pardavimo litui didėjimą. Taip pat

galima pastebėti, kad labai išaugo finansinė investicinė veikla, nes labai

sumažėjo šiuos veiklos sąnaudos, pagerėjo ir kita veikla, kuri atnešė

pajamų. Kartu finansinė investicinė bei kita veikla truputi padidino

grynąjį pelną.

Vertinant bendrovės veiklos efektyvumą pagal VĮ „Statistikos tyrimai“

pateikiamas rekomendacijas, bendrasis pelningumas yra „geras“, tai reiškia,

jog verslas yra pelningas, tačiau grynasis pardavimų pelningumas yra

„nepatenkinamas“, tam turėjo įtakos veiklos sąnaudos. Investicijos į turtą

ir nuosavybę yra beveik nepelningos. Nuosavo kapitalo pelningumai yra per

žemas (nepatenkinamas) ir turto irgi nedidelis, tai reiškia, kad

neefektyviai naudojamas turtas bei nuosavas kapitalas.

Turto grąža sumažėjo, tam turėjo įtakos pardavimų pelningumas, kuris

sumažėjo beveik per pusę. Savininkų nuosavybės grąža taip pat sumažėjo dėl

pardavimų pelningumo sumažėjimo ir padidėjimo savininkų nuosavybės dalies

turte.

AB “Klaipėdos duona” iir ataskaitiniais ir ankstesniais finansiniais

metais turėjo teigiamą grynąjį apyvartinį kapitalą. Grynojo apyvartinio

kapitalo suma didėjo.

Apskaičiuoti santykiniai trumpalaikio mokumo koeficientai rodo, kad

finansinių metų pabaigoje bendrasis trumpalaikis mokumas turėtų būti

vertinamas gerai, tačiau jis yra per didelis, o priežastį galima pažiūrėti

TT struktūros analizėje: TT padidėjo, o TĮ sumažėjo, dėl to ir gavosi toks

didelis rodiklis. Tą patį galima pasakyti ir apie skubaus bei didžiausio

mokumo koeficientą: ataskaitiniais metais jis beveik trigubai išaugo,

palyginus su praeitais metais, tai atsitiko todėl, kad padidėjo debitorių

skolos bei grynieji pinigai. Todėl vvertinant bendrai bendrovės trumpalaikį

mokumą galima teigti, jog įmonė yra moki ir galėtų padengti TĮ nors ir

nedelsiant.

Vertinant ilgalaikį mokumą pastebėtina, jog mažėja kapitalo

pelningumas, kadangi įmonė daugiau naudojasi savu kapitalu (ilgalaikiai

įsipareigojimai yra labai maži), o tai yra kur kas brangiau, negu

naudojimasis skolintu.

Viso turto apyvartumas vertinamas „labai gerai“, tai nulemia IT

apyvartumo rodiklis, nes jis yra „geriau, negu labai geras“, todėl TT

rodiklis nėra toks geras. Matosi, jog TT yra per daug, todėl jo apyvarta

yra lėtesnė. AB „Klaipėdos duona“ parduoda skolon prekes, tačiau pati

nesinaudoja kreditavimu, atsiskaito su tiekėjais tą pačią dieną (nes turi

daug laisvų pinigų), todėl atotrūkis taip pinigų gavimo ir poreikio

padengti skolas yra 33 dienos (2002 m.). Nors įmonėje kasmet pamažu didėja

operacinio ciklo trukmė, tačiau apyvartumo rodikliai, juos lyginant su

verslo šakos rodikliais yra geri. Pagal VĮ “Statistikos tyrimai”

pateikiamas rodiklių vertinimo rekomendacijas vertinimas būtų „geras” arba

net „labai geras”.

Finansinė analizė užbaigta apskaičiavus bankroto tikimybės “Z”

rodiklį. Koeficientas yra 4,94. Kadangi šis koeficientas kasmet didėja –

bankroto tikimybė kasmet mažėja. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į veiklos

pelną, kuris labai sumažėjo.

Siūlymai ir rekomendacijos:

Rekomenduotina, kad pinigai būtų investuojami atgal į verslą, kadangi

jų yra daug; peržiūrėtas IT (galbūt atnaujintas, nes yra per didelis jo

nusidėvėjimas, seną galima parduoti, arba tiesiog peržvelgti, gal yra

nenaudojamo turto, kuri galima būtų išnuomoti arba parduoti); ieškoti

galimybių mažinti veiklos sąnaudas (mažinti administracines išlaidas,

peržvelgti atlyginimus, o taip pat atlikti išsamią šių sąnaudų analizę,

palyginti jas su sąmatomis, išaiškinti kodėl kažkokių išlaidų yra per

daug); ieškoti galimybių mažinti savikainą (ieškoti tiekėjų pigiau

pristatančius medžiagas, galbūt galima būtų su jais sudaryti ilgalaikes

sutartis ir gauti nuolaidas); nebijoti skolinti lėšas ilgesniam laikui,

kurias galima būtų panaudoti naujų įrengimų pirkimui, plečiant verslą (tada

ir kapitalo rodikliai būtų daug geresni).