AB „KLAIPĖDOS DUONA“ FINANSINĖS ANALIZĖS REZULTATŲ VERTINIMAS IR SIŪLYMAI
AB „KLAIPĖDOS DUONA“ ANALIZĖS REZULTATŲ VERTINIMAS IR SIŪLYMAI
Rezultatų vertinimas:
Atlikus AB “Klaipėdos duona” 2000-2002 metų finansinių ataskaitų
analizę, gauti rezultatai, kurie leidžia daryti išvadas apie bendrovės
veiklą.
Per analizuojamą laikotarpį padidėjo tiek turto tiek nuosavybės. Turto
pusėje pasikeitimai buvo nevienodi, t.y. IT suma kasmet mažėjo, o TT
didėjo. Didžiausią įtaką IT sumažėjimui turėjo šio turto nusidėvėjimas.
Kalbant apie TT, jo didėjimą galima vertinti nevienareikšmiškai: padidėjo
pirkėjų skolos, o tai reiškia, kad galbūt įmonėje yra sunkumų surenkant
skolas; likučių didėjimas (prekių realizavimo sunkumai), sumažėjo atsargos,
išaugo grynųjų pinigų likučiai. Vertinant nuosavybės pusę matome, kad
nuosavas kapitalas išaugo dėl to, kad įmonė dirbo pelningai ir reinvestavo
atgal į verslą, didinant kapitalą. Įsipareigojimai sumažėjo: įmonė padengė
finansines skolas. Trumpalaikiuose įsipareigojimuose pastebėtina, kad
išaugo mokesčiai, atlyginimai bei įmokos soc. draudimui.
Apžvelgus turto ir nuosavybės struktūrą, galima pamatyti, kad IT yra
daugiau negu TT, tačiau tai yra perdirbimo įmonė, todėl turi būti daug
įrengimų ir pan. Nuosavas kapitalas šioje įmonėje sudaro daug didesnė dalį
struktūroje. Didelių turto ir nuosavybės struktūros pokyčių nebuvo. Turto
pusėje išaugo TT dalis, o sumažėjo IT dalis. Nuosavybės pusėje išaugo
nuosavas kapitalas ir sumažėjo įsipareigojimai.
Pelno ataskaitos horizontalioji ir vertikalioji analizė rodo, kad
veikla yra pelninga. Per ataskaitinius metus padidėjo pardavimai, tačiau
išaugo ir savikaina, o tai pagrindinė prielaida kodėl sumažėjo bendrasis
pelnas. Dar padidėjo ir veiklos sąnaudos, kas sąlygojo veiklos pelno
sumažėjimą bei darbų sąnaudų vienam pardavimo litui didėjimą. Taip pat
galima pastebėti, kad labai išaugo finansinė investicinė veikla, nes labai
sumažėjo šiuos veiklos sąnaudos, pagerėjo ir kita veikla, kuri atnešė
pajamų. Kartu finansinė investicinė bei kita veikla truputi padidino
grynąjį pelną.
Vertinant bendrovės veiklos efektyvumą pagal VĮ „Statistikos tyrimai“
pateikiamas rekomendacijas, bendrasis pelningumas yra „geras“, tai reiškia,
jog verslas yra pelningas, tačiau grynasis pardavimų pelningumas yra
„nepatenkinamas“, tam turėjo įtakos veiklos sąnaudos. Investicijos į turtą
ir nuosavybę yra beveik nepelningos. Nuosavo kapitalo pelningumai yra per
žemas (nepatenkinamas) ir turto irgi nedidelis, tai reiškia, kad
neefektyviai naudojamas turtas bei nuosavas kapitalas.
Turto grąža sumažėjo, tam turėjo įtakos pardavimų pelningumas, kuris
sumažėjo beveik per pusę. Savininkų nuosavybės grąža taip pat sumažėjo dėl
pardavimų pelningumo sumažėjimo ir padidėjimo savininkų nuosavybės dalies
turte.
AB “Klaipėdos duona” iir ataskaitiniais ir ankstesniais finansiniais
metais turėjo teigiamą grynąjį apyvartinį kapitalą. Grynojo apyvartinio
kapitalo suma didėjo.
Apskaičiuoti santykiniai trumpalaikio mokumo koeficientai rodo, kad
finansinių metų pabaigoje bendrasis trumpalaikis mokumas turėtų būti
vertinamas gerai, tačiau jis yra per didelis, o priežastį galima pažiūrėti
TT struktūros analizėje: TT padidėjo, o TĮ sumažėjo, dėl to ir gavosi toks
didelis rodiklis. Tą patį galima pasakyti ir apie skubaus bei didžiausio
mokumo koeficientą: ataskaitiniais metais jis beveik trigubai išaugo,
palyginus su praeitais metais, tai atsitiko todėl, kad padidėjo debitorių
skolos bei grynieji pinigai. Todėl vvertinant bendrai bendrovės trumpalaikį
mokumą galima teigti, jog įmonė yra moki ir galėtų padengti TĮ nors ir
nedelsiant.
Vertinant ilgalaikį mokumą pastebėtina, jog mažėja kapitalo
pelningumas, kadangi įmonė daugiau naudojasi savu kapitalu (ilgalaikiai
įsipareigojimai yra labai maži), o tai yra kur kas brangiau, negu
naudojimasis skolintu.
Viso turto apyvartumas vertinamas „labai gerai“, tai nulemia IT
apyvartumo rodiklis, nes jis yra „geriau, negu labai geras“, todėl TT
rodiklis nėra toks geras. Matosi, jog TT yra per daug, todėl jo apyvarta
yra lėtesnė. AB „Klaipėdos duona“ parduoda skolon prekes, tačiau pati
nesinaudoja kreditavimu, atsiskaito su tiekėjais tą pačią dieną (nes turi
daug laisvų pinigų), todėl atotrūkis taip pinigų gavimo ir poreikio
padengti skolas yra 33 dienos (2002 m.). Nors įmonėje kasmet pamažu didėja
operacinio ciklo trukmė, tačiau apyvartumo rodikliai, juos lyginant su
verslo šakos rodikliais yra geri. Pagal VĮ “Statistikos tyrimai”
pateikiamas rodiklių vertinimo rekomendacijas vertinimas būtų „geras” arba
net „labai geras”.
Finansinė analizė užbaigta apskaičiavus bankroto tikimybės “Z”
rodiklį. Koeficientas yra 4,94. Kadangi šis koeficientas kasmet didėja –
bankroto tikimybė kasmet mažėja. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į veiklos
pelną, kuris labai sumažėjo.
Siūlymai ir rekomendacijos:
Rekomenduotina, kad pinigai būtų investuojami atgal į verslą, kadangi
jų yra daug; peržiūrėtas IT (galbūt atnaujintas, nes yra per didelis jo
nusidėvėjimas, seną galima parduoti, arba tiesiog peržvelgti, gal yra
nenaudojamo turto, kuri galima būtų išnuomoti arba parduoti); ieškoti
galimybių mažinti veiklos sąnaudas (mažinti administracines išlaidas,
peržvelgti atlyginimus, o taip pat atlikti išsamią šių sąnaudų analizę,
palyginti jas su sąmatomis, išaiškinti kodėl kažkokių išlaidų yra per
daug); ieškoti galimybių mažinti savikainą (ieškoti tiekėjų pigiau
pristatančius medžiagas, galbūt galima būtų su jais sudaryti ilgalaikes
sutartis ir gauti nuolaidas); nebijoti skolinti lėšas ilgesniam laikui,
kurias galima būtų panaudoti naujų įrengimų pirkimui, plečiant verslą (tada
ir kapitalo rodikliai būtų daug geresni).