Bankrotas

TURINYS

ĮVADAS 3

1. BANKROTO ESMĖ IR REGLAMENTAVIMAS 4

2. BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMAS 6

2.1. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditorių pareiškimą 7

2.2. Administracijos vadovo, savininko pareiškimas tesmui dėl bankroto bylos iškėlimo 8

2. 3. Įmonės likvidatoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos 8

3. BANKROTO BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISME 8

4. BANKROTO TEISĖS SANTYKIS SU KITOMIS TEISINĖS SISTEMOS ŠAKOMIS 9

5. TAIKOS SUTARTIS 11

6. BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS LIKVIDAVIMAS 12

7. BANKROTO DINAMIKA LIETUVOJE 13

IŠVADOS 14

NAUDOTI INFORMACINIAI ŠALTINIAI 15

PRIEDAI 16ĮVADAS

Dažnai bankrotas vadinamas socialine nelaime, siejamas su visišku finansiniu žlugimu, darbo vietų naikinimu, darbuotojų atleidimu iš darbo. Tačiau bankrotas nebūtinai reiškia ūkinės veiklos pabaigą, o priešingai, gali suteikti ggalimybę atgaivinti bent dalį bankrutuojančios įmonės veiklos ir iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Bankrutavusios įmonės likvidavimas tėra vienas iš variantų, o pats bankrotas yra normalus laisvosios rinkos ekonomikos reiškinys. Kita vertus, bankroto procedūrų metu yra galimybė peržiūrėti bendrovės sandorius ir teismine tvarka nuginčyti tuos, kurie pažeidžia kreditorių interesus.

Įmonių bankroto ir su jais susiję teisiniai santykiai Lietuvoje įstatymais reglamentuojami jau daugiau nei dešimt metų. Per šį laikotarpį formavosi bankroto įstatyminė bazė, teismų praktika, bankroto administratorių potencialas, visuomenės samprata ir požiūris į bbankrotą kaip į rinkos ekonomikos reiškinį ir priemonę ūkio subjektų santykiams tam tikrose situacijose spręsti.

Darbo tikslas- išsiaiškinti, kas tai yra bankrotas.

Darbe naudojamas teorinis analitinis specialiosios literatūros metodas, įstatymų ir norminių aktų bei interneto tinklapių duomenų analizė.

Darbo uždaviniai:

1. apibrėžti bankroto eesmę;

2. apžvelgti bankroto bylos iškėlimo sąlygas ir jos nagrinėjimą teisme;

3. apžvelgti bankroto teisės santykį su kitomis teisės sistemos šakomis;

4. apžvelgti bankrutavusių įmonių likvidavimo tvarką;

5. apžvelgti bankroto dinamiką Lietuvos įmonėse.1. BANKROTO ESMĖ IR REGLAMENTAVIMAS

Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.

Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.

Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.

Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia iir dėl to likviduojama įmonė.

Įstatymai paprastai numato tikslią bankroto skelbimo tvarką (procedūrą). Pasaulinės įstatymų leidybos praktika, kuriant įmonių bankroto procedūras reguliuojančius įstatymus, yra orientuota siekti šių pagrindinių tikslų:

1. Išsaugoti įmonės veiklos tęstinumo galimybę;

2. Suteikti tam tikras garantijas darbuotojams;

3. Apsaugoti kreditorių interesus;

4. Numatyti sankcijas įmonės administracijai už blogą valdymą.

LR Įmonių bankroto įstatyme (1992 m.) vyrauja dvi iš šių tendencijų: tai įmonės veiklos tęstinumo galimybė ir kreditorių interesų apsauga. Darbuotojų garantijos labai priklauso nuo galimybės išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą, o sankcijos už bblogą įmonės valdymą administracijai apsiriboja jos nušalinimu nuo pareigų.

Pereinamuoju laikotarpiu į rinkos ekonomiką, būtina numatyti specifines priemones bankrutuojančių įmonių atžvilgiu. Viena iš tokių priemonių yra įmonės sanavimas: finansiškai garantuojant valstybei ar tretiesiems asmenims, įmonei taikomos administracinės priemonės, kuriomis siekiama, kad įmonė vėl taptų moki, patenkintų kreditorių reikalavimus ir išvengtų likvidavimo. Sanavimo metu teikiama finansinė parama nėra neatlygintinai teikiamos lėšos. Jos turi būti grąžintos kartu su nustatytomis palūkanomis arba atiduodama dalis skolininko turto. Bankroto turtas yra skolininko turtas, kurį naudojant gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Šio turto valdymas- tai administratoriaus veikla, susijusi su bankroto turto išsaugojimu, skolininko ūkinės veiklos tęsimu ir kreditorių reikalavimų tenkinimu.

Kartais pasitaiko fiktyvus ir tyčinis bankrotai.

Fiktyvus bankrotas- tai išankstinis, melagingas pasiskelbimas apie įmonės nemokumą, siekiant suklaidinti kreditorius, kad būtų galima gauti jų sutikimą atidėti mokėjimus ir nustatyti skolininkui palankius mokėjimo terminus arba sumažinti skolas.

Tyčinis bankrotas- teismo sprendimu nustatyta įmonės administracijos, jos savininko arba steigėjų veikla, kuria siekiama išvengti visiško arba dalinio atsiskaitymo su kreditoriais.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įįsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonių nemokumo, bankroto bylų kėlimo ir bankroto proceso reguliavimo problemas nagrinėja Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, įmonės steigėjai, apygardos teismai bei asmenys (fiziniai ir juridiniai), turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Pastaruosius vienija Nacionalinė verslo administratorių asociacija.

Bankroto procedūras reglamentuoja 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Įmonių bankroto įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą. Įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės ūkio įmonių, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto proceso ypat.umus gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Įstatymo reglamentavimo objektas yra gana platus, o skirtingos teisinės formos subjektai bei jų veiklos reglamentavimas pasižymi tam tikra specifika. Kartu tam tikri šio Įstatymo reglamentuojami dalykai- įmonių veikla, kreditoriaus teisės į kreditorinį reikalavimą tenkinimas, kreditoriaus teisė imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų administravimas, yra reglamentuoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Tai reglamentuoja Civilinis kodeksas, atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai: Akcinių bendrovių įstatymas, Viešųjų įstaigų įstatymas, Civilinio proceso kodeksas ir kiti įstatymai.2. BANKROTO BBYLOS IŠKĖLIMAS

Įmonės nemokumas, nesugebėjimas vykdyti finansinių įsipareigojimų iš sandorių, negalėjimas mokėti darbo užmokesčio- tai pareiškimo pateikimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindai. Pagal naująjį Bankroto įstatymą, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo gali pateikti kreditoriai, savininkai (įskaitant akcininkus) ir administracijos vadovas. Tačiau pagrindai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo savaime nėra pagrindai iškelti bankroto bylą.

Kai kreditoriai ar kiti subjektai, turintys teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kreipėsi į teismą, dar nereiškia, kad bankroto byla bus iškelta.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas turi pagrindo teigti, kad įmonė yra nemoki. Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnyje įmonės nemokumas apibrėžiamas siaurai: “įmonės nemokumas- tai įmonės būsena, kai jos finansiniai įsipareigojimai lygūs jos turtui arba viršija jį.”

Naujajame Bankroto įstatyme pakeista bankroto inicijavimo tvarka bei pagrindai ir bankroto procedūros reglamentavimas. Pagal šį įstatymą, įmonės nemokumas- tai įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriais praėjus 3 mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditorių ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams vykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditorių reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas ir pratęsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę jos balanse apskaityto turto vertės.

Bankrutuojančios įmonės kreditoriai- tai fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės vykdyti įsipareigojimus. Tai:

1. Sodros mokesčių, sveikatos įmokų

nemokėjimo atveju- Valstybinė mokesčių inspekcija;

2. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga atveju- darbuotojai;

3. Valstybės vardu gautų paskolų negrąžinimo atveju- Finansų ministerija;

4. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją- ūkininkai;

5. Kiti kreditoriai.

Įmonei galima iškelti bankroto bylą, jei yra bent viena iš šių sąlygų:

1. Įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio;

2. Laiku neatsiskaito už prekes ir atliktus darbus, negrąžina kreditų;

3. Įmonė laiku nemoka įstatymų numatytų mokesčių;

4. Kai viešai paskelbia kreditoriams, kad negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų;

5. Kai įmonė neturi tturto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolas.

Kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo gali: kreditoriai, savininkai, įmonės administracijos vadovas, įmonės likvidatorius.2.1. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditorių pareiškimą

Kreditorius apie savo ketinimus kreiptis į teismą privalo pranešti įmonės vadovui raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jų neįvykdžius per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius nustato ne trumpesnį kaip 15 dienų(pagal naująjį Bankroto įstatymą- 30 dienų) laikotarpį.

Pareiškimas ddėl bankroto bylos iškėlimo pateikiamas vietovės, kurioje yra įmonė, kuriai keliama bankroto byla, buveinė, apygardos teismui. Prie pareiškimo teismui turi būti pridėta kreditoriaus pranešimo kopija bei dokumentai, patvirtinantys skolininko įsipareigojimus, jų apimtį, įvykdymo terminus, faktinį įsipareigojimų įvykdymą.

Įmonių bankroto įstatymas nnereglamentuoja bankroto bylos iškėlimo tvarkos. Teismų praktikoje šie klausimai sprendžiami įvairiai: vienais atvejais šaukiamas teismo posėdis, kitais, byla nagrinėjama neskiriant posėdžio. Bankroto bylos iškėlimo klausimas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešant apie jo vietą ir laiką ne tik ieškovui, bet ir visiems tuo metu teismui žinomiems įmonės kreditoriams.2.2. Administracijos vadovo, savininko pareiškimas tesmui dėl bankroto bylos iškėlimo

Jeigu įmonė nagali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės administracijos vadovas, savininkas pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pareiškime, teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, paskutinių metų ir einamųjų metų llaikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinė atskaitomybė, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai.

2. 3. Įmonės likvidatoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

Jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama, įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji nagalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kai per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos ppateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Prie pareiškimo teismui pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai bei finansinė atskaitomybė nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo dienos iki pareiškimo padavimo dienos.

Įmonės bankroto administravimo išlaidos apmokamos šio įstatymo nustatyta tvarka.3. BANKROTO BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISME

Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali:

– Įpareigoti savininką, administracijos vadovą, vyriausiąjį finansininką, likvidatorių pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir įvertinti įmonės turtą;

– Kviesti į teismą savininką, administracijos vadovą, vyriausiąjį finansininką ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Šiems asmenims atvykti į teismą būtina, jiems taikomas Civilinio kodekso liūdytojams nustatytos garantijos;

– Kviesti į teismą įmonės kreditorius;

– Nustatyti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui;

– Paskirti įmonės administratorių;

– Uždėti įmonės turtui areštą, raštu nedelsiant pranešti apie iškeltą bylą juridinių asmenų registrui,kreditoriams, Lietuvos bankui(kai byla iškeliama bankui), mokesčių inspekcijai, draudimui.

– Pranešti kitiems teismams, kuriuose nagrinėjamos bylos, kuriuose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai,įmonės steigėjams, bei nustatyti laikotarpį nuo 30-45 dienų iki kada kreditoriai turi ppareikšti savo reikalavimus.

Kreditrių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos.

Kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Kreditorius reikalavimų atsisakymą teismui pateikia raštu. Teismas reikalavimų atsisakymą prima nutartimi, atitinkamai sumažina kreditorių reikalavimų sumą ir išbraukia reikalavimų atsiskiusį kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų).

Įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui.4. BANKROTO TEISĖS SANTYKIS SU KITOMIS TEISINĖS SISTEMOS ŠAKOMIS

Įmonių bankroto įstatyme sąvoka ,,bankroto byla“ apibrėžiama kaip teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių. Atkreiptinas dėmesys, kad teisme byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, yra laikoma civiline byla ir nagrinėjama vadovaujantis civilinio proceso įstatymais. LR civilinio proceso kodekse yra įtvirtinta nuostata, kad ,,Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto ir restruktūrizavimo bylos bei ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai“. Kadangi bankroto byla nagrinėjama vadovaujantis ne tik Bankroto įstatymo nustatytomis materialinėmis ir procesinėmis teisės nuostatomis, bet ir Civilinio proceso kodekso nustatytomis procesinėmis teisės normomis, bankroto teisinių santykių subjektai bankroto pprocese turi civilinio proceso įstatymų nustatytas procesines teises ir pareigas.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas, likviduojamos įmonės likvidatorius. Šie asmenys naudojasi visomis Civilinio proceso kodekso nustatytomis ieškovo teisėmis, pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo ir ieškinio užtikrinimo priemones bei jų taikymo tvarką reglamentuoja taip pat Civilinio proceso kodekso nuostatos.

Teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir priėmus nutartį ją likviduoti, įmonės likvidavimą (pagrindus, likviduojamos įmonės organų ir dalyvių teises, likvidatoriaus kompetenciją, teises, pareigas ir atsakomybę, likviduojamos įmonės kreditorių teises ir kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką) reglamentuoja Civilinio kodekso 2.106-2.114 straipsniai, Akcinių bendrovių įstatymo 74-75 straipsniai ir kt. įstatymai.

Vienas pagrindinių subjektų, tiesiogiai dalyvaujančių įmonės bankroto procese ir be kurio bankroto procesas būtų neįmanomas, yra įmonės administratorius. Įmonės bankroto procese įmonės administratorius yra ,,centrinė figūra“, jis yra asmuo, tiesiogiai vykdantis bankroto procedūras, atliekantis esminius veiksmus ir priimantis reikšmingus sprendimus arba inicijuojantis jų priėmimą. Administratoriaus veiksmai yra svarbus veiksnys, lemiantis bankroto eigą ir rezultatus. Dėl šios priežasties Įstatymas skiria pakankamai didelį dėmesį administratoriaus paskyrimo, jo funkcijų, teisių ir pareigų bei atsakomybės reglamentavimui.

Įmonės administratorius-

tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Administratorius :

1. Registrui pateikia duomenis apie bankrutuojančią įmonę.

2. Turi paskelbti duomenis „Valstybės žiniose”.

3. Bankroto įstatymo nustatyta tvarka administratorius valdo ir naudoja įmonės turtą ir disponuoja banko sąskaitose esančiomis lėšomis.

4. Užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą.

5. Atidaro atskirą sąskaitą lėšoms kaupti.

6. Vadovauja įmonės ūkinei- gamybinei veiklai.

7. Sudaro terminuotas įmonės nuomos sutartis.

8. Patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 3 paskutinius metus.

9. Atstovauja bankrutuojančiai įmonei teismuose.

10. Sudaro visų įmonės kreditorių reikalavimų ssąrašą ir jį pateikia teisme.

11. Priima ir atleidžia darbuotojus.

12. Organizuoja ir šaukia kreditorių susirinkimus.

13. Vykdo visus teismo ir kreditorių susirinkimų sprendimus.5. TAIKOS SUTARTIS

Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas. Ją pasirašo visi kreditoriai arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko, valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviuoti įįmonę, raštišką sutikimą. Taikos sutartis gali būti sudaroma, bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

Taikos sutartyje turi būti nurodoma:

1. įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai;

2. įmonės įsipareigojimai;

3. kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai;

4. įmonės aatsakomybė už taikos sutarties nevykdymą.

Taikos sutartį tvirtina teismas. Ji įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai šią sutartį patvirtinti. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, įmonės bankroto byla nutraukiama. Administratorius per 5 darbo dienas apie tai raštu praneša šiai įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, privalomojo socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, valstybės, savivaldybės įmonės steigėjui, įmonę įregistravusiam rejestro tvarkytojui, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra valstybės vardu gavusi paskolą arba gavusi paskolą, kuriai suteikta valstybės garantija, tap pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu taikos sutartis sudaryta su akcine bendrove, tap pat pateikia Vyriausybės įgaliotai instutucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę ir juos paskelbti “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”.6. BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS LIKVIDAVIMAS

Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bbankroto. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas, tai pat patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus. Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka.

Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės, nekilnojamasis turtas parduodamas iiš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Neparduotas turtas gali būti perduotas kreditoriams. Turto pirkimo- pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nustatyta tvarka registruojant pirkimo- pardavimo sutartis.

Kitų bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, kuriuos turi bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, parduodami vertybinių popierių apyvartą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus UAB akcijas, kurios parduodamos kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. UAB, kurios akcijos yra parduodamos, akcininkai turi teisę akcijas įsigyti pirmumo tvarka. Akcijos parduodamos asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą.

Įkeistas turtas parduodamas iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui.7. BANKROTO DINAMIKA LIETUVOJE

Nuo 1993 iki 2004 metų pabaigos bankrotas buvo paskelbtas 3726 įmonėms ir 14 bankų, iš kurių 2413 įmonių (t.y. 64,7 %) ir 12 bankų (t.y. 85,7 %) bankroto procesas baigtas (2343 įmonių likviduotos, 4 reorganizuotos, 13 sanuotos, kitų 53-jų įmonių bankroto bylos nutrauktos, iš jų 14 sudarytos taikos sutartys bei 12 bankų likviduoti). 2004 metų pabaigoje bankroto procesas buvo vykdomas 1313 įmonių, iš jų likvidavimo procedūra vykdoma 895 įmonėse, sanavimas – 3 įmonėse, 436 bankrutuojančių įmonių sprendimas dėl tolimesnės bankroto procedūros vykdymo dar nepriimtas.

Nuo 1993 iki 2004 metų pabaigos bankroto bylos teisme bbuvo iškeltos 3591 įmonei (t.y. 96,4 %), ne teismo tvarka bankroto procesas buvo vykdomas 135 įmonėms (t.y. 3,6 %). Pastaraisiais metais neteisminių bankroto procesų nežymiai daugėja, jų 2004 metais buvo vykdoma 32 įmonėse (t.y. 4,5 %), o 2003 metais – 26 (t.y. 4,1 %).

Per dešimtmetį bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius kasmet augo, tačiau remiantis 2002, 2003 bei 2004 metų duomenimis, galima teigti, kad bankrutuojančių įmonių skaičius pastaruoju metu stabilizuojasi. Lyginant šių metų duomenis 2004 metais pradėtų bankroto procesų buvo 13,5 % daugiau negu 2003 metais, tačiau 13,5 % mažiau nei 2002 metais (žr. 1 priedą).

2004 metais daugiausia bankroto procesų pradėta Vilniaus apskrityje – 28 %, Kauno apskrityje – 23,2 % bei Klaipėdos apskrityje – 16,6 %, mažiausia bankrotų inicijuota Tauragės apskrityje – 1,8 % ir Marijampolės apskrityje – 2,1 % (žr. 2 priedą).

2004 metais, lyginant su 2003 metais, žymiai padaugėjo bankrutuojančių įmonių Alytaus – 43 %, Vilniaus – 42 %, Klaipėdos – 26 % ir Telšių – 18 % apskrityse, o sumažėjo Marijampolės – 46 %, Utenos – 35 % ir Tauragės – 28 % apskrityse.

Lyginant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičiaus pasiskirstymą apskrityse su veikiančių įmonių skaičiumi, beveik visose apskrityse bankrutuojančios įmonės sudaro apie 4-7 % veikiančių įmonių. Tik vviena Telšių apskritis bankrutuojančių įmonių santykine dalimi lenkia kitas apskritis, čia bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės sudaro virš 9 % šioje apskrityje veikiančių įmonių.

Šiemet šakyje išaugo įmonių, kurioms paskelbtas bankrotas, skaičius. Daugiausia savo veiklą stabdančių įmonių yra prekybos sektoriuje.

Ūkio ministerijos paskelbtais duomenimis, sausio- rugsėjo mėnesiais bankrotas inicijuotas 577 įmonėms- 12,7 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Prekybos bendrovės sudarė 43 proc. visų šiemet bankrutuojančių įmonių. Šiemet per mėnesį vidutiniškai veiklą nutraukė 64 įmonės, pernai- 57, o užpernai- 49 įmonės.IŠVADOS

Apibendrinant galima teigti, kad:

1. Bankrotas- tai įmonės, banko arba asmens finansinė padėtis, kuriai esant jie nepajėgia apmokėti skolų ir vykdyti kitus turtinius įsipareigojimus. Bankroto skelbimo tvarką numato įstatymai. Jie kuriami, siekiant išsaugoti įmonių veiklos tęstinumą ir tikintis apsaugoti kreditorių interesus. Kartais pasitaiko fiktyvus (išankstinis, melagingas pasiskelbimas apie įmonės nemokumą, siekiant suklaidinti kreditorius, kad būtų galima gauti jų sutikimą atidėti mokėjimus ir nustatyti skolininkui palankius mokėjimo terminus arba sumažinti skolas) ir tyčinis (teismo sprendimu nustatyta įmonės administracijos, jos savininko arba steigėjų veikla, kuria siekiama išvengti visiško arba dalinio atsiskaitymo su kreditoriais) bankrotai

2. Įmonei esant nemokiai, nesugebančiai vykdyti finansinių įsipareigojimų, negalinčiai mokėti darbo užmokesčio, yra pagrindas kelti bankroto bylą. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo gali pateikti kreditoriai, savininkai (įskaitant akcininkus)

ir administracijos vadovas. Tačiau pagrindai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo savaime nėra pagrindai iškelti bankroto bylą. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas turi pagrindo teigti, kad įmonė yra nemoki.

3. Vienas pagrindinių subjektų, tiesiogiai dalyvaujančių įmonės bankroto procese ir be kurio bankroto procesas būtų neįmanomas, yra įmonės administratorius. Jis lemia bankroto eigą ir rezultatus.

4. Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius įstatymo nustatyta tvarka. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas pparduodamas iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai.

5. Telšių apskritis bankrutuojančių įmonių santykine dalimi lenkia kitas apskritis, čia bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės sudaro virš 9 % šioje apskrityje veikiančių įmonių. Yra pastebimos tokios tendecijos: a) bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius pastaraisiais metais stabilizuojasi; b) bankrutuoja smulkesnės įmonės; c) individualių įmonių bankrotų skaičius didėja; d) bankroto procesų trukmė trumpėja; e) inicijuojant bankroto procesus suaktyvėjo įmonių vadovai ir savininkai; f) bankroto procesas dažniausiai pradedamas pavėluotai;NAUDOTI IINFORMACINIAI ŠALTINIAI

Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas// Valstybės žinios. 2001, Nr. 31- 1010

http://www.svv.lt/index.php/lt/29819/; Prisijungimo laikas: 2005 12 02

http://www.delfi.lt/news/economy/buzlaw/article.php?id=8178216; Prisijungimo laikas: 2005 12 12

http://www.jt.lt/Naujienos/P_Nau_Kitos1.asp?Kur=&ID=37390; Prisijungimo laikas: 2005 11 30

http://www.bankrotodep.lt/Doc/2004a.doc; Prisijungimo laikas: 2005 12 12

http://www.vpu.lt/bibl/elvpu/15260.pdf; Prisijungimo laikas: 2005 12 02