BVP

Lietuvos bendras vidaus produktas

BVP struktūra ir jos pokyčiai

Pagrindiniai BVP kitimo veiksniai:

Lietuvos, kaip ir kitų RCE šalių, BVP po 1990 m. ryškiai krito.

Persilaužimas įvyko 1995 m., kuomet pirmą kartą po Nepriklausomybės

atkūrimo buvo užregistruotas 3,3 % augimas, kuris dar padidėjo vėlesniais

metais ir kurio 1998 m. nesutrikdė netgi Rusijos krizė (1.1 lentelė).

Nepaisant to, 1998 m. Lietuvos BVP sudarė tik 68,5 % 1990 m. BVP. Latvijos

ir Estijos rodikliai buvo blogesni: atitinkamai 57,6 % ir 64,2 %.

Baltijos valstybių BVP:

| |1995 ||1996 |1997 |1998 |

| |m. |m. |m. |m. |

| |24102|31568|38340|42767|

|Faktinėmis |.8 |.9 |.3 |.9 |

| |24102|25238|27075|28468|

|Palyginamos|.8 |.4 |.1 |.6 |

|Augimo |3.3 |4.7 |7.3 |5.1 |

|Defliatoriu|1.00 |1.25 |1.42 |1.50 |

|s | | | | |

|LTL / USD |4.00 |4.00 |4.00 |4.00 |

|USD: | | | | |

| |1622 |2128 |2587 |2887 |

| | |5713 |6388 |6753 |

| | | | | |

| |2349.|2829.|3275.|3773.|

|Faktinėmis |2 |1 |5 |5 |

| |2349.|2427.|2636.|2730.|

|Palyginamos|2 |7 |8 |5 |

|Augimo |-0.8 |3.3 |8.6 |3.6 |

|Defliatoriu|1.00 |1.17 |1.24 |1.38 |

|s | | | | |

|LVS / USD |0.53 |0.55 |0.58 |0.59 |

|USD: | | | | |

| |1778 |2070 |2293 |2622 |

| | |5015 |5406 |5996 |

| | | | | |

| |40705|52445|64323|73213|

|Faktinėmis |.1 |.9 |.7 |.4 |

| |40705|42297|46789|48681|

|Palyginamos|.1 | | |.5 |

|iomis 1993 || | | | |

|Augimo |4.3 |3.9 |10.6 |4.0 |

|Defliatoriu|1.00 |1.24 |1.37 |1.50 |

|s | | | | |

|EEK / USD |11.46|12.03|13.86|14.07|

|(vid. per |5 |4 |7 |4 |

|USD | | | | |

| |2399 |2965 |3156 |3563 |

| | |6581 |7322 |7719 |

Šaltiniai: Lietuvos bankas, Statistikos departamentas prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės,

Latvijos bankas, Latvijos statistikos biuras, Estijos bankas, Estijos

statistikos valdyba.

Trumpai apžvelgsime BVP struktūros pokyčius per 1996 – 1998 m. laikotarpį.

Kaip matyti iš 1.2 lentelės (žr. priedą), savo augimu Lietuvoje išsiskyrė 3

veiklos rūšys: tai restoranai ir viešbučiai, statyba bei žemės ūkis ir

miškininkystė. Kitos šakos vystėsi maždaug vienodai, gal tik kiek mažiau

negu tikėtasi augo prekyba.

Tačiau įvertinus BVP struktūrą, matyti, kad per minėtą laikotarpį

didžiausią BVP prieaugį užtikrino lėčiau augančios, bet didelį lyginamąjį

svorį turinčios veiklos – tai pramonė, prekyba bei taip vadinamos kitos

veiklos, apimančios pagrindines paslaugas, tokias kaip mokslas, švietimas,

sveikatos apsauga, valstybės valdymas ir kt. Reikia pastebėti akivaizdžią

paslaugų įtakos BVP augimui didėjimo tendenciją. Iš tikrųjų, 1996 m. jos

sudarė 46,8 % viso BVP prieaugio, 1997 m. –– 60,3 %, o 1998 m. – 56,9 %.

Tokia BVP raida atitinka bendrą tendenciją, besireiškiančią daugumoje RCE

valstybių. Dar daugiau, sustambinus BVP struktūrą iki 3 dalių – pramonės,

žemės ūkio ir paslaugų, matome, kad Lietuvos ir ES šalių BVP paslaugų dalis

skiriasi nedaug (1998 m. Lietuvoje ji sudarė 69,8 %, o 1997 m. ES – 68,8

%). Tačiau išlieka ryškus neatitikimas tarp žemės ūkio ir pramonės dalių

(1998 m. Lietuvoje, atitinkamai 9,0 % ir 21,2 %, o 1997 m. ES – 3,2 % ir

29,0 %). Latvijoje ir Estijoje žemės ūkio dalis BVP 1998 m. sudarė

atitinkamai 3,9 % ir 5,8 %, t.y. buvo gerokai artimesnė minėtam vidurkiui.

Kaip matyti iš 1.3 lentelės (žr. priedą), pagrindiniai Lietuvos ekonomikos

augimo rodikliai buvo ir išlieka namų ūkių vartojimas ir bendros vidinės

investicijos. Didelis eksporto augimas 1996 ir 1997 m. ryškiai krito 1998

m. dėl Rusijos krizės. Reikia pabrėžti, kad skirtingai nuo dažnai

reiškiamos nuomonės Vyriausybės vartojimo išlaidos ne tik kad augo

nežymiai, bet ir BVP struktūroje sudarė mažesnę dalį (1998 m. – 19,4 %)

negu Latvijoje (1997 m. – 23,3 %) ir Estijoje (1997 m. – 22,9 %), ir buvo

artimas ES vidurkiui (1997 m. – 18,0 %; ma˛iausios šios išlaidos buvo

Liuksemburge (13,6%) ir Graikijoje (13,8 %), did˛iausios – Austrijoje (23,8

%) ir Portugalijoje (24,1 %) [7,8]).

Toks žymus nnamų ūkio vartojimas ir jo augimas visiškai suprantami. Po

Nepriklausomybės atkūrimo sekęs infliacinis šuolis bei neigiamos realios

palūkanos iš karto numušė gyventojų polinkį taupyti ir praktiškai visos

pajamos perėjo į vartojimą. Pastarąjį be to skatino atsivėrusios ekonomikos

suteiktos vakarietiškų prekių importo galimybės. Nereikia taip pat pamiršti

ir periodiškai besikartojančias įvairias paskalas apie valiutos

devalvavimą, persiejimą, atsisakymą nuo jos ir pan. 1998 m. Rusijos krizė

taupymui galėjo pasireikšti dvejopai: viena vertus, ekonomikos nestabilumo

sąlygomis didėja polinkis taupyti, kita vertus, stiprėjanti valiutos kurso

rizika skatina vartoti. Kaip matyti iš 1.3 lentelės (žr. priedą), 1998 m.

namų ūkių vartojimo augimas lyginant su BVP augimu sulėtėjo, vadinasi,

taupymo tendencija buvo šiek tiek stipresnė, tačiau šį teiginį reikėtų

priimti atsargiai dėl Rusijos krizės sąlygoto gyventojų pajamų sumažėjimo.

Kaip teigiamą reiškinį reikia vertinti bendrą vidaus investicijų augimą,

kuris 1998 m. buvo didžiausias iš visų išlaidų, bei davė didžiausią BVP

prieaugį. Tai akivaizdi Lietuvos ekonomikos restruktūrizavimo sąlyga bei

rezultatas. Įdomu tai, kad investicijų dalis BVP Lietuvoje yra daug didesnė

negu Latvijoje bei truputį mažesnė negu Estijoje, tačiau lyginant jų

efektyvumą pagal investicijų ir eksporto kitimo santykį 1996 – 1997 m.,

matyti, kad efektyviausiai investicijos buvo naudojamos Latvijoje, po to

sektų Lietuva ir Estija.

Lyginant Baltijos valstybių ir ES BVP struktūrą išlaidų metodu, skirtumai

akivaizdūs: ES gerokai mažesnis namų ūkių vartojimas ir bendrosios

investicijos ir kaip šių dviejų veiksnių rezultatas –

daug didesnis

grynasis eksportas, esant kur kas mažesniam ekonomikos atvirumui. Tai ir

suprantama, nes besivystančių Baltijos valstybių ekonomikos augimas,

pasireiškiantis, kaip minėta, per namų ūkio vartojimo ir investicijų bei su

jomis susijusių užsienio kapitalo srautų didėjimą gali būti užtikrintas tik

importo, nulėmusio neigiamą grynąjį eksportą, dėka.

Baigiant Lietuvos BVP analizę, pažvelgsime, kaip mes atrodome pagal

pagrindinį rodiklį – BVP apimtį 1 gyventojui. Kadangi visų Baltijos

valstybių valiutos kol kas lieka gerokai nuvertintos JAV dolerio ir ES

valiutų atžvilgiu (žr. (2(), mes lyginsime minėtą rodiklį, įvertintą

atsižvelgiant į valiutų perkamosios ggalios paritetus (PGP). Kaip rodo 1.2

pav., Lietuva tarp Baltijos valstybių šiuo aspektu nusileidžia Estijai ir

pirmauja prieš Latviją. 1997 m. Lietuvos BVP 1 gyventojui sudarė 33,1 % ES

vidurkio (Latvija – 28,0 %, Estija – 37,9 %). Jeigu prognozuotume 5 %

Lietuvos ir 2 % ES vidutinį metinį augimą ilgalaikėje perspektyvoje, tai

Lietuvai pasiekti ES vidurkį reikėtų 37,9 metų, o pasiekti silpniausiai

išsivysčiusios ES šalies – Graikijos lygį – 23,8 metų (Estijai šie

skaičiai, atitinkamai, 33,5 ir 19,1, o Latvijai – 43,9 ir 29,6 metų).

Skirtumas tarp LLietuvos ir Latvijos bei Estijos kinta labai nežymiai: 1996

m. Lietuvos BVP 1 gyventojui buvo 13,9% didesnis negu Latvijos ir 13,2 %

mažesnis negu Estijos, o 1998 m. šie skaičiai pakito, atitinkamai, į 12,6 %

ir 12,5 %. Tokiu būdu, galima padaryti 2 išvadas: 1) Baltijos valstybių

ekonominio pajėgumo pakankamas priartėjimas prie ES lygio negali būti

laikomas kriterijumi, stojant į ES; 2) susiklostęs Lietuvos, Latvijos bei

Estijos išsivystymo lygio skirtumas, nors ir lėtai, bet mažėja.

BVP vienam gyventojui (pagal PGP), JAV doleriais:

[pic]