Finansai

FINANSŲ VALDYMO FUNKCIJOS: 1)investavimo sprendimai 2)finansavimo sprendimai 3)veiklos sprendimai.

FINANSŲ VALDYMO UŽDAVINIAI IR TIKSLAS: 1) tinkamai investuoti turimas lėšas 2) tinkamai parinkti lėšų šaltinius 3)efektyviaii/ tinkamai naudoti turimus išteklius. Visai tai galima apibrėžti kaip savininkų kapitalo pelningumo vertės maksimizavimą.

FINANSŲ VALDYMO IR ANALIZĖS BENDRA APLINKA: verslo aplinka, duomenys, analizės metodai ir įrankiai( investavimo efektyvumas, fianansavimo efektyvumas, veiklos efektyvumas), rezultatai, sukurta verslo vertė.

Balansas (trumpalaikis turtas+ ilgalaikis turtas+kitas turtas= visas turtas) Pinigų srautų ataskaita. Investicijos į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą (žinoma išskyrus grynus pinigus) mmažina pinigų srautą; likviduojamas turtas didina pinigų srautą.

Pelno ir nuostolio ataskaita (pardavimai- padruotų prekių savikaina-veiklos sąnaudos-finansinės sąnaudos-mokesčiai=grynasis pelnas) Teigiamas veiklos rezultatas (pelnas) didina pinigų srautą; nuostolinga viekla pinigų srautą mažina. Tinigų srautas koreguojamas įvertinant įvairias nepinigines sąnaudas ar pajamas (pvz.nusidėvejimas).

Balansas (įsispareigojimai ir savininkų nuosavybė)(turmpalaikiai įsipareigojimai+ilgalaikiai įsipareigojimai+ savininkų nuosavybė=visi įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė.)

Pelno paskirstyo ataskaita. (nepaskirstytasis pelnas metų pr. + grynasis pelnas+dividendai = nepaskirstytasis pelnas).Trumpalaikės ar ilgalaikės paskolos didina pinigų srautą. Dividendai ar grąžinamos paskolos pinigų srautą mažina.

Finansinė analizės tikslas – įįvertinti bendrovės finansinę būklę., t.y. nustatyti kaip sėkmingai bendrovė vykdo ūkinę, investicinę ir finansinę veiklą siekdama maksimalaus nuosavo kapitalo pelningumo.

Finansinių rodiklių grupės:*likvidumo rodikliai, pinigu srauto rodikliai *ūkinės veiklos efektyvumo rodikliai *nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų struktūros rodikliai, finansinis svertas, mokumas *peningumo rrodikliai *augimo rodikliai *rinkos rodikliai.

1.Likvidumo rodikliai.parodo įmonės sugebėjimą padengti trumpalaikius įsipareigojimus kurių trukmė yra iki vienerių metų.

1.1. bendrasis likvidumo rodiklis. Bendrasis mokumo rodiklis parodo kiek kartų įmonės trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus.pakankamai aukštas,kad bendrovė padengtų trumpalaikius įsipareigojimus, tačiau ne pernelyg aukštas. Bendrovė turi turėti jos veiklos pobūdį atitinkančią apyvartinio kapitalo struktūrą, t.y. aukštas rodiklis rodo tinkamai neišnaudotus finansinius išteklius, blogai surenkamas prekybos skolas ar dideles atsargas.

Bendrasis likv. rodikl=trumpalaik.turt / trumpalaik.įsipareig.

1.2. skubaus likvidumo rodiklis. Parodo kiek kiek kartų įmonės trumpalaikis turtas atėmus atsargas viršija trumaplaikius įsipareigojimus.

Skubaus likv.rod=trump turt-atsargos/trump įsip.

1.3. grynųjų pinigų rodikl. Yra patogus jei yra abejojama ar bendrovė pajėgs surinkti pirkėjų skolas. Gryn.pigin.rod.=pinigai+ trumpalaik. vertyb.popier./trump.įsipar.

1.4.grynasis apyvart.kapitalas. rodo, kokia suma trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareig. Grynasis apyv. kapit=trump.turt.- trump.įsip.

1.5.gryn.apyvart.kapitalo ir tturto santykis. Lyginant su grynuoju apyvartiniu kapitalu, išreikštu absoliučia suma, šis rodiklis patogus tuo,kad leidžia palyginti įvairaus dydžio įmones.

2.pinigų srauto (gaunamo iš bendrovės ūkinės veiklos) rodikliai. Parodo įmonės sugebėjimą generuoti pinigų srautus; pinigų srautų analizė paprastai objektyviau atspindi įmonės likvidumą nei analizuojant kiek pinigų įmonė turėjo metų (ataskaitinio laikotarpio) pabaigoje.

2.1. pinigų srauto ir grynojo pelno santykis. Dėl nusidėvėjimo sąnaudų pinigų srauto santykis paprastai būna >1. pinigų srauto ir pelno santykis=veiklos pinigų srautas/ pelnas.

2.2.pinigų srauto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis. Parodo kkiek kartų įmonės pinigų srautas gali padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Pinig.sraut.ir trump.įsip.santyk=veiklos pinigų srautas/ trumpalaikiai įsipareigojimai

2.3.palūkanų dengimo rodiklis.parodo kiek kartų įmonė gali padengti palūkanas, mokamas už kreditorinį įsipareigojimą. Palūkanų dengimo rodiklis=veiklos pinigų srautas+palūkanos+ mokesčiai/palūkanos

2.4.pinigų srauto pakankamumo rodiklis. Ilgalaikėje perspektyvoje pajamos iš ūkinės veiklos turi padengti įmonės investicinius ir finansinius poreikius. Pinigų srauto pakankamumo rodiklis=veiklos pinigų srautas/ ilgalaikio turto įsigyjimas+ ilgalaikių skolų dengimas+ dividendai

3.turto valdymo efektyvumo. Veiklos rodikliai parodo kaip efektyviai įmonė valdo savo turimą trumpalaikį ir ilgalaikį turtą.

3.1.atsargų apyvartumas/ atsargų apyvartumas dienomis. Parodo kiek kartų per metus įmonė realizuoja savo atsargas arba per kiek dienų (vidutiniškai) įmonė realizuoja atsargas. atsargų apyvartumas=pardavimai/atsargos; atsarg.apyv.= parduotų prekių savikaina/ atsargos; atsarg.apyvart.= atsargos / (pardavimai / 360).

3.2. gautinų sumų apyvartumas/ GS apyvartumas dienomis. Parodo kiek kartų per metus įmonė likviduoja pirkėjų įsiskolinimą, arba per kiek dienų (vidutiniškai) pirkėjai padengia įsiskolinimą. GSA=pardavimai/gautinos sumos; GSA= gautinos sumos/pardavimai/365;

3.3.ilgalaikio turto apyvartumas. Parodo kiek litų pardavimų sukuria įmonė panaudodama vieną ilgalaikio turto litą. ITA= pardavimai/ ilgalaikis turtas.

3.4.viso turto apyvartumas. Parodo kiek litų pardavimų sukuria panaudodama visą turimą turtą. VTA=pardavimai/visas turtas.

4. pelningumo rodikliai. 4.1. bendrasis pelningumas. Parodo įmonės ūkinės veiklos pelningumą. BP=bendrasis pelnas /pardavimai; BP=pardavimai – parduotų prekių savikaina/ pardavimai.

4.2.veiklos pelningumas. Parodo kaip įmonė kontroliuoja veiklos sąnaudas. VP=veiklos pelnas/ pardavimai.

4.3. ggrynasis pelningumas. Parodo kiek pelno tenka vienam pardavimų litui. GP=grynasis pelnas/ pardavimai.

4.4. turto pelningumas (grąža). Parodo kiek grynojo pelno įmonė uždirba panaudodama vieną turto litą. TP=grynasis pelnas/ turtas.

4.5. nuosavo kapitalo pelningumas (grąža) (ROE). Parodo, kiek litų grynojo pelno tenka vienam nuosavybės litui. NKP= grynasis pelnas/ nuosavas kapitalas=(grynasis pelnas/pardavimai)*(pardavimai/ turtas)*(turtas/nuosavas kapitalas)

5. nuosavybės struktūros rodikliai.( skolų valdymo. *ar bendrovė turi tinkamą skolų nuosavo kapitalo santykį ir kodėl tai yra svarbu? *naudojant skolintą kapitalą galima padidinti nuosavo kapitalo pelningumą, tačiau taip pat auga bedrovės rizika- kreditoriai įgyja pirmumo teisę į uždirbtus pinigus. Tai dažnai vadinama finansiniu svertu.

5.1. turto ir nuosavo kapitalo santykis. Parodo kiek turto tenka vienam nuosavo kapitalo litui. TNKS=turtas/nuosavas kapitalas.

5.2. skolų ir turto santykis ( arba skolų rodiklis). Parodo kiek skolų tenka vienam įmonės litui. STS=skolos/turtas; trump.STS = trump.skol./ turtas; Ilg.STS=Ilgalaikės skolos/turtas.

turtas= skolintas kapitalas+ nuosavas kapitalas

NUOSAVO KAPITALO IR TURTO SANTYKIS-parodo kiek kapitalo tenka vienam įmonės turto litui. nuosavo kapitalo ir turto santykis=nusavas kapitalas / turtas.

SKOLŲ- NUOSAVO KAPITALO SANTYKIS (Debt-Eguity Ratio). Parodo kiek skolų tenka vienam savininkų nuosavybės litui.

skolų nuosavo kapitalo santykis=skolos/ nuosavas kapitlas.

ĮMONĖS MOKUMAS – Erwardo Altmano Z įverčio modelis (1960)Z=0,717(x1)+0,847(X2) +3,11(x3)+0,420(x4)+0,998(x5)

X1 parodo įmonės likvidumą. įmonės turinčios likvidumo problemų, turi didesnę tikimybę tapti nemokiomis, bbankrutuoti. X1=grynasis apyvartinis kapitals/ visas turtas

X2 rodiklis bus mažas bendrovėse, kuiros eilę metų dirbo nuostolingai ir nesugebėjo sukaupti rezervų(papildomo kapitalo) X2=nepaskirstytas pelnas/ visas turtas

X3parodo įmonės pelningumą prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT) jei šis rodiklis mažas, bendrovės nesugeba pelningai dirbti ir jos nemokumo tikimybė didėja X3=įm.pelningumas prieš mokesčius ir palūkanas (EBIT)/visas turtas

X4kuo rodiklis mažesnis, tuo daugiau įsiskolinimų turi bendrovė, yuo didesnė bankroto tikimybė. X4=savinikų nuosavybė/ visi įsipareigojimai

X5rodiklis bus mažas, jei bendrovė nesugeba efektyviai panaudoti turimo turto. X5= pardavimai/ visas turtas.

jei Z<1,2- bendrovei gresia bankrotas; 1,22,9 viskas puiku

6. AUGIMO RODIKLIAI

Parodo kaip per tam tikrą laikotarpį kito įm.turtas , įsipareigojimai, pardavimai ar pelnas.

6.1 PARDAVIMŲ AUGIMO R.parodo kaip per ataskaitinį laikotarpį kito įmonės pardavimai

PAR =grynasis pelas(metų pb)- pardavimai(metų pr.)/ pardavimai(metų pr.)

6.2 Grynojo pelno augimo rodiklis R. parodo kaip per ataskaitinį laikotarpį kito įm.turimas turtas. GPAR= grynasis pelas(metų pb)- grynasis pelnas(metų pr.)/ grynasis pelnas(metų pr.)

6.3 Pelno tenkančio akcijai (EPS) augimo rodiklis

EPSaugimo rodiklis =EPS(metų pb)-EPS(metų pr)/ EPS(metų pr)

6.4 Turto augimo rodiklis parodo kaip per ataskaitinį laikotarpį kito įmonės turimas turtas

TAR =turtas(m pb)- turtas (m pr)/ turtas (m pr)

6.5 Nuosavo kapitalo augimo rodiklis parodo kaip per ataskaitinį laikotarpį kito įmonės nuosavas kapitalas NKAR=nuosavas kapitalas (m pb)-nuosavas kapitalas (m pr)/ nuosavas kapitalas (m pr)

6.6

Skolų augimo rodiklis – parodo kaip per atsaskaitinį laikotarpį kito įmonės skolintas kapitalas SAR=skolos(m pb)-skolos(m pr)/ skolos (m pr)

trumplaikių SAR =trum.skolos(m pb)- trump.skolos(m pr)/ trump.skolos (m pr)

ilgalaikių(tas pats kaip su trumpalaikėm- atsibodo jau rašyt).

VERSLO SVERTAS operating leveragre-OL)

verslo rizika- bendrovės pelno iki mokesčių ir finansinių (palūkanų) sąnaudų kaitumas (EBIT kaitumas). finansinės rizika- bendrovės pelno iki mokesčių (EBT) kaitumas. veiklos svertas (DOL)rodo, kiek kartų pakis bendrovės pelnas prieš mokesčius ir palūkanas (EBIT), pasikeitus bendrovės pardavimam, ir yra svarbus bendrovės pelno jautrumo bbendrovės pardavimams rodiklis. veiklos svertas priklauso nuo fiksuotų bendrovės sąnaudų. (VRIEDAS ČIA KAŽKOS, BYBĮ DĖJAU ANT TOKIO MOKSLO). jei bendrovės turi aukštą OL (didelius fiksuotus kaštus ir mažus kintamus kaštus), augant pardavimams jos pelnas auga greitai, tačiau taip pat greitai auga jos nuostoliai jei pardavimai mažėja. jei bendrovės turi žemą OL (mažus fiksuotus kaštus ir mažus kintamus kaštus), augant pardavimams jos pelnas augalėtai, tačiau taip pat ji patiria mažesnius nuostoliusjei pardavimai mažėja. kredito rizika- investicinės obligacijos, spekuliacinės obligacijos.

7. RINKOS RODIKLIAI

parodo kkaip bendrovęs ( jos akcijas) vertina investitoriai.

7.1 Kapitalizacija – tai suma, kurią investuotojas turėtų sumokėti, norėdamas rinkoje įsigyti įmonę konkrečiu laiko momentu. kapitalizaciaj =akcijų skaičius*akcijos rinkos kaina

7.2 Pelnas tenkantis vienai akcijai (EPS) PTA= grynasis pelnas- privel.akc.div./ akcijų skaičius- priv.akc.skaičius

7.3 Dividendas ttenkantis vienai akcijai

DPS=dividentai-priv.akc.div./ akcijų skaičius- priv.akc.sk.

7.4 Kainos ir pelno akcijai santykis (P-E)

parodo, kiek unvestuotoja moka už vieną įmonės pelno litą. paprastai investuotokai moka didsenę kainą už akcijos tokiso įmonės, kurios pelnas turi tendenciją didėti.

P-E =akcijos rinkos kaina/ pelnas tenkantis akcijai

7.5 Akcijos buhalterinė vertė

parodo buhalterinę(teorinę) paprastosios akcijso vertę.ABV=nuosavas kapitalas/ akcijų skaičius

7.6 Kainos ir buhalterinės vertės santykis (P-B)

parodo kiek investuotojas moka už vieną turto litą, kurį jis teoriškai gautų įmonei likviduojant.

P-B akcijos rinkos kaina/ akcijos buhalterinės vertė

7.7 Dividendų pajėgingumas (grąža)

dividentinį pajamingumą lyginant su bankų depozotu ar vyriausybės obligacijų palūkanomis, galima įvertinti investicijos į akcijas einamąjį pelningumą. DP= dividentas tenkantis akcijai/ akcijos rinkos kaina.

7.8 Dividendų mokėjimo koeficientas

parodo kokia įmonės pelno dalis skiriama išmokėti akcininkams dividentais. DMK = dividentas tenkantis akcijai/ pelnas ttenkantis akcijai.

FIKSUORŲ PAJAMŲ VERTYBINIAI POPIERIAI obligacijos- skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidusi institucija (valtybės, savivaldybė ar bendrovės) įsipareigoja mokėti nustatyto dydžio palūkanas ir atėjus obligacijos išpirkimo terminui grąžinti paskolintą sumą- obligacijos nominalią vertę.

pagrindinės obligacijų charakteristikos:

• nominali vertė

• išpirkimoterminas arba data;

• kupono palūkanų norma.

papildomos charakteristikos:

• konvertavimas;

• išpirkimas prieš terminą.

OBLIGACIJŲ RŪŠYS

pagal mokeėjimus obligacijos gali būti skirstomos

– nulinio kupono diskontuotos obligacijos-emisijos metu pardudodamos už kainą, kuri yra gerokai mažesnė nei jų nominali vertė. šios oblogacijos nemoka periodinių kupono mokėjimų; atėjus išpirkimo terminui gauna vienkartinį mokėjimą, kurį sudaro paskolinta ssuma ir per obligacijos gyvavimo laikotarpį sukauptos palūkanos.

– paprastosios(kupono) obligacijos- emisijos metu parduodamos už nominalią vertę(arba kainą artimą nominaliai vertei). paprastos obligacijos periodiškai(paprastai kas pusmetį) moka kupono mokėjimus, o atėjus išpirkimo terminui, išperkamos už nominalią vertę.

– paskolą amortizuojančios oblogacijos- palūkanos ir paskolinta suma grąžinamos dalimis, t.y.investitorius gauna vienodo dydžio pariodinius mokėjimus.

– neterminuotos obligacijos(konsolės)-neišperkamos, palūkanos mokamos vienodais laiko tarpais.

taip pat gali būti skirstomos:

– emitenta-valstybės, savivaldybių, bendrovių;

– išpirkimo terminą-trumpalaikės, vidutinio termino, ilgalaikės;

ragantijas- užtikrintos turtu(hipotetinės obligacijos), neužtikrintos turtu.

PAPRASTŲJŲ OBLIGACIJŲ VERTĖS NUSTATYAMAS

diskontuotų pinigų srautų metodas

+ obligacijos vertė lygi kupono mokėjimų (aniuteto) ir obligacijos nominalo gauto obligacijos išpirkimo metu (paprastaisiais mokėjimais)esamai vertei.

+ Vertė = kuponų mokėjimųPV(anuiteto)+obligacijų niminalo PV (oaorastasis pinigų srautas).

+ kai dikonto norma lygi obligacijos kupono palūkanų normai, obligacijos vertė lygi jos nominaliai vertei.

+ kai diskonto norma yra didesne nei abligacijos kupono palūkanų norma, obligacijos vertė mažesnė nei jos nominali vertė.

+ kai diskonto norma yra mažesnė nei oblogacijos kupono palūkanų norma, obligacijos vertė mažesnė nei jos nominali vertė.

+ artėjant obligacijos išpirkimo terminui, jos vertė artėja prie nominalios vertės;išpirkimo metu lygi nominaliai vertei.

+ obligacijos vertė ir palūkanų(diskonto)norma atvirkščiai proprcingi dydžiai: augant diskonto normai obligacijos vertė mažėja ir atvirkščiai.

kodėl obligacijos kaina ir palūkanų norma (pelningumas) yra atvirkščiai proporcingi dydžiai? emisijos metu oobligacijų kupono norma prilyginama palūkanų normai (atsižvelgiant į obligacijos kredito riziką) ir ji parduodama už kainą labai artimą jos nominaliai vertei. rinkos palūkanų normai svyruojant, išleistųobligacijų kupono norma pasidaro atitinkamai mažesnės arba didesnė už rinkos palūkanų normą. obligacijos kupono normai tapus mažesnei nei rinkos palūkanų norma, obligacijos kaina taip pat sumažėja, kad jos pelningumas atitiktų aukštesnę rinkos palūkanų normą:

1. rinkos palūkanų normai kylant, apyvartoje esančių obligacijų kainos krenta tol, kol šių obligacijų pelningumas padidėja iki išaugusio naujų obligacijų amisinių pelningumo.

2. rinkso palūkanų normai mažėjant, apyvartoje esančių obligacijų kainos kyla tol, kol šių obligacijų pelningumas sumažėja iki sumažėjusio naujai laidžiamų obligacijų pelningumo.

OBLIGACIJŲ PENINGUMAS (YIELD)

obligacijų pelningumas tai palūkanų norma, kurią jūs faktiškai uždirbate į obligaciją; pelningumas priklauso nuo kainos, kurią jūs mokate pirkdami obligaciją bei (kupono) palūkanų kurias jūs gaunate:

– einamasis pelningumas (current yield)

ie=kupono palūkanos (metinės)/ obligacijos kainos

– pelningumas iki išsipirkimo (yield to Maturity)

skaičiuojant pelningumą iki išsipirkimo įvertinami visi kupono mokėjimai, bei obligacijos padidėjimas (jei obligacija buvo pirkta už kainą mažesnę nei jos nominali vertė,) arba sumažėjimas (jei obligacija buvo pirkta už kainą didesnę nei jos nominali vertė)

skaičiuojants pelningumą iki išpirkimo, daroma prielaida, kad oblogacija bus laikoma iki jos išpirkimo ir visi gauti kupono mokėjimai bus perinvestuoti su palūkanų normą lygią ppelningumui iki išpirkimo. jei obligacija bus parduota anksčiau išpirkimo termino ir kupono mokėjimai bus perinvestuoti su palūkanų norma kuri bus didesnės ar mažesnė iki išpirkimo investitoriaus faktinis pelningumas kirsis nuo laukiamo pelningumo iki išpirkimo.

• apytikrė palningumo reikšmė (neberašiau, nes čia irgi nesamonė)

OBLIGACIJOS TERMINAS IR PELNINGUMAS

Obligacijos į rinkos palūkanų pokyčius reaguoja nevienodai. Kuo ilgesnis obligacijos terminas, tuo didesnė tikimybė, kad laikui bėgant rinkos palūkanų normos svyravimui bus didesni, todėl investitoriai reikalauja didesnio atlygio už papildomą riziką.

Palūkanų normos kreivė gali būti kylanti, lygi arba krintanti.

Iždo vekselių pelningumo pagrindinės charakteristikos: pavadinimas, kupono palūkanų norma, išpirkimo terminas. Pelningumas: einamasis pelningumas(Interest Yield) ir pilnas arba išpirkimo termino pelningumas(Redemption Yield)

AKCIJŲ/BENDROVĖS VERTĖS NUSTATYMAS.. Diskontuotų pinigų srautų metodo Problemos: 1. Būsimi pinigų srautai nėra žinomi iš anksto, 2. akcija yra nuosavybės vertybinis popierius, todėl investicijos trukmė yra begalinė, 3. diskonto norma nėra aiški. Vertė = ∑CFt / (1+r)t. Akcinio kapitalo vertinimo modelis(FCFE). Bendrovės vertė randama bendrovei tenkantį pinigų srautą, t.y. pinigų srautą, kuris lieka padengus visas veiklos sąnaudas ir mokesčius, tačiau prieš mokant palūkanas, diskontuojant bendrovės kapitalo kaina. Vertė = ∑CFt tenkantys akcininkams/ (1+ke)t

Dividendų diskontavimo modelis(DDM) yar specialus akcinio kapitalo vertės nustatymo atvejis. Bendrovės vertinimo modelis (FCFF) Vertė = ∑CFt tenkantys bendrovei/(1+bendrovės kapitalo kaina) P.S. suma tei čia visos

dalybos. Bendrovės vertė randama bendrovei tenkantį pinigų srautą, t.y. pinigų srautą, kuris lieka padengus visas veiklos sąnaudas ir mokesčius, tačiau prieš mokant palūkanas, diskontuojant bendrovės kapitalo kaina.

GRYNASIS PINIGŲ SRAUTAS. Akcininkams tenkantis pinigų srautas: dividendai+akcijos likutinė(išpirkimo) vertė. ARBA grynasis pelnas+nusidėvėjimas-kapitalo sąnaudos(investicijos) * (1-D/E) + (grynasis apyvartinio kapitalo pokytis) * (1-D/E). Bendrovei tenkantis grynasis pinigų srautas: EBIT+Nusidėvėjimas-Kapitalo sąnaudos(investicijos)+Grynasis apyvartinio kapitalo pokytis.

LAUKIAMAS AUGIMAS. Gali būti stabilus, spartus augimas bei pereinamasis laikotarpis tarp jų. Kurį augimo modelį pasirinkti? Augimo modelis tinka jei bendrovės pinigų ssrautas yra teigiamas. 1. Pastovaus augimo modelį renkamės, jei bendrovės augimas atitinka (+-1-2%) ūkio augimą. 2. Dviejų stadijų (spartaus augimas→stabilaus augimo) modelį renkamės, jei bendrovės augimo sparta yra aukštesnė nei vidutinė (pastovus +≈8%); 3. trijų stadijų (spartus augimas→pereinamasis laikotarpis→stabilus augimas) renkamės, jei bendrovės augimo sparta yra labai didelė (pastovus+daugiau nei ≈8%).

MODELIO PARINKIMAS

DIVIDENDŲ DISKONTAVIMO MODELIS

Nulinio augimo modelis: bendrovė akcininkams išmoka visą pelną nepalikdama lėšų investicijoms; Privilegijuotosios akcijos.

Pastovaus augimo modelis: bendrovės augimas yra pastovus (vidutinis) ir atitinka ūkio augimą; dividendai atitinka FCFE; ffinansinis svertas yra pastovus.

Nepastovus dviejų stadijų modelis: bendrovės augimas spartus (aukštesnis nei vidutinis); dividendai atitinka FCFE; finansinis svertas yra pastovus.

Nepastovaus trijų stadijų modelis: bendrovė auga ypač sparčiai; dividendai atitinka FCFE; finansinis svertas yra pastovus.

AKCININKŲ KAPITALO VERTINIMO MODELIS – FCFE

Pastovaus augimo mmodelis: bendrovės augimas yra pastovus ir atitinka ūkio augimą; dividendai neatitinka FCFE arba bendrovė nemoka dividendų; finansinis svertas yra pastovus.

Nepastovus dviejų stadijų modelis: bendrovės augimas spartus (aukštesnis nei vidutinis); dividendai neatitinka FCFE arba bendrovė nemoka dividendų; finansinis svertas yra pastovus.

Nepastovaus trijų stadijų modelis: bendrovė auga ypač sparčiai; dividendai neatitinka FCFE arba bendrovė nemoka dividendų; finansinis svertas yra pastovus.

BENDROVĖS VERTINIMO MODELIS

Pastovaus augimo modelis: bendrovės augimas yra pastovus ir atitinka ūkio augimą; finansinis svertas yra nepastovus (aukštas ir tikėtina kad ateityje keisis).

Nepastovus dviejų stadijų modelis: bendrovės augimas spartus (aukštesnis nei vidutinis); finansinis svertas yra nepastovus (aukštas ir tikėtina kad ateityje keisis).

Nepastovaus trijų stadijų modelis: bendrovė auga ypač sparčiai; finansinis svertas yra nepastovus (aukštas ir tikėtina kad ateityje keisis).

DIVIDENDŲ DISKONTAVIMO MODELIS

Nulinio dividendų augimo mmodelis

Bendrovė akcininkams moka vienodo dydžio dividendus, t.y. D0=D1=Dn=D∞. Tuomet mes gauname begalinį mokėjimų srautą – perpetuitetą.

Pastovaus dividendų augimo modelis

Bendrovės dividendai kiekvienais metais auga pastoviu dydžiu g, t.y. D1=D0(1+g); D2=D1(1+g).

Nepastovaus (2 – stadijų arba n – stadijų) dividendų augimo modelis

Akcijos vertę sudaro pinigų srautų gautų per įvairaus dividendų augimo etapus esamoji vertė.

RIZIKA IR PELNINGUMAS

Kadangi finansiniai ištekliai yra riboti, už galimybę jais naudotis mokame tam tikrą kainą (palūkanas). Kuo didesnis būsimo pinigų srauto neapibrėžtumas tuo didesnio atlyginimo reikalaujame.

Investuotojo pageidaujama pelno norma=Nerizikingos iinvesticijos pelningumas (RF)+Rizikos preidas (RP).

VIDURKIO VARIACIJOS METODAS

Rizika apibrėžiama kaip laukiamo ir faktinio pelningumo neatitikimas, t.y. faktinis investicijos pelningumas gali būti mažesnis (arba didesnis) nei laukiamas pelningumas.

Apie investicijos rizikingumą galima spręsti pagal jos pelningumo tikimybių skirstinį.

RIZIKA IR PELNINGUMAS

Kadangi finansiniai ištekliai yra riboti, už galimybe jais pasinaudoti mokame tam tikrą kainą (palūkanas);

Kuo didesnis būsimo pinigų srauto neapibrėžtumas tuo didesnio atlygio reikalaujame.

Investuotojo pageidaujama pelno norma (diskonto norma) = Nerizikingos investicijos pelningumas (RF) + Rizikos priedas (RP)

Kaip apibrėžti ir išmatuoti riziką?

Kaip apskaičiuoti rizikos priedą?

Rizika ne tik pavojus, bet ir galimybė.

VIDURKIO – VARIACIJOS METODAS

Rizika apibrėžiama kaip laukiamo ir faktinio pelningumo neatitikimas, t.y. faktinis investicijos pelningumas gali būti mažesnis (arba didesnis) nei laukiamas pelningumas.

Apie investicijos rizikingumą galima spręsti pagal jos pelningumo tikimybių skirstinį.

Pelningumas (laukiama vertė)

Skirstinio laukiama vertė-labiausiai tikėtinas įvertis.

Normaliojo skirstinio laikiama vertė lygi aritmetiniam vidurkiui

Dispersija ir vidutinis kvadratinis nukrypimas (SD)

Dispersija ir SD parodo atsitikitinio dydžio reikšmių išsibarstymą apie laukiamą vertę – kuo išsibarstymas didesnis tuo didesnė rizika.

Dažniausiai mes turime praėjusių laikotarpių duomenis ir nežinome tikimybių. Tuomet darome prielaidą, kad kiekviena reikšmė (įvykis) vienodai tikėtinas ir jo tikimybė yra 1/N arba 1/(N-1)

Variacijos koeficientas parodo kiek rizikos tenka vienam pelno vienetui. CV=σR/E(R)

Išvados

Variacija (dispersija arba kvadratinis nukrypimas) parodo bendrą vvertybinio popieriaus riziką (total risk).

Matuojant bendrą vertybinio popieriaus riziką neatsižvelgiama į galimybę sumažinti riziką diversifikuojant investicijų portfelį.

PORTFELIO RIZIKA IR PELNINGUMAS

Portfelio pelningumas

Laukiamas portfelio pelningumas lygus jį sudarančių investicijų pelningumų svertiniam vidurkiui.

Portfelio rizika nėra lygi jį sudarančių investicijų kvadratinių nukrypimų svertiniam vidurkiui.

Portfelio rizika priklauso tiek nuo jį sudarančių vertybinių popierių rizikos, tiek nuo to kaip šių vertybinių popierių pelningumai tarpusavyje kinta laikui bėgant (koreliuoja ar ne koreliuoja).

Cov ij – kovariacijos koeficientas

KAPITALO VERTINIMO MODELIS (CAPM – The Capital Asset Pricing Model) arba RINKOS MODELIS

Pagrindinės prielaidos

– Variacija (dispersija, standartinis nuokrypis) kaip rizikos matas;

– Teigia, kad dalies rizikos (variacijos) galima išvengti diversifikuojant investicijų portfelį,

ir tik ta rizikos dalis kurios negalima išvengti yra atlyginama investitoriui;

– Nediversifikuojamai (sisteminei) rizikai matuoti naudojamas Beta koeficientas; normalizuotas beta koef. = 1;

– Beta koef. ir laukiamos pelno normos ryšys išreiškiamas:

Laukiama pelno norma (diskonto norma) = Nerizikingos investicijos pelningumas (RF)

Beta * Rinkos rizikos priedas(Rm)

Diversifikavimas ir rizikos tipai

Visą riziką pagal jos šaltinius galime skirstyti į riziką kuri yra būdinga konkrečiai bendrovei (Bendrovės arba nesisteminga rizika) ir riziką kuri yra būdinga visoms bendrovėms (rinkos arba sisteminga rizika), t.y.

Visa rizika = Diversifikuojama rizika + Nediversifikuojama rizika, arba

Visa rizika = Bendrovės rrizika + Rinkos rizika, arba

Visa rizika = Nesisteminga rizika + Sisteminga rizika.

Rizikos tipai:

– Produkto rizika – rizika, kad produkto pinigų srautai bus mažesni nei buvo tikimasi)

– Konkurencijos rizika – rizika, kad bendrovės pinigų srautai dėl konkurencijos bus mažesni nei buvo tikimasi

– Kredito (nemokumo) rizika – rizika, kad bendrovė nesugebės padengti įsipareigojimų;

– Ūkio šakos rizika – rizika budinga tam tikrai ūkio šakai (streikai; aplinkos apsauga)

– Valiutos rizika, šalies rizika – rizika susijusi su valiutų kurso svyravimu

– Rinkos rizika – makroekonominiai veiksniai (ūkio ciklas, palūkanos, infliacija)

Nesisteminga, rizika gali būti sumažinta arba visai eliminuota didinant investicijų į skirtingas bendroves skaičių (diversifikuojant). Sistemingos rizikos išvengti nepavyksta. Tai galima pagrįsti ekonomiškai arba statistiškai.

Didinant investicijų skaičių, kiekvienos investicijos poveikis (teigiamas arba neigiamas) portfelio pelningumui arba rizikai bus vis mažesnis;

Atskirų investicijų poveikis portfelio pelningumui gali būti tiek teigiamas tiek neigiamas. Augant portfelyje esančių investicijų skaičiui šis poveikis mažės (t.y. kiekvienai investicijai kurios pelningumas bus mažesnis nei buvo tikėtasi atsiras investicija, kurios pelningumas bus didesnis nei buvo tikėtasi).

Kadangi nesistemingos rizikos galima išvengti investuojant į gerai diversifikuotą portfelį, investitoriui atlyginama tik sisteminga rizika (CAPM prielaida)

CAPM – reikalingi duomenys

*Nerizikingos investicijos pelningumas

*Rizikos priedas;

*Beta.

Beta

Daroma prielaida, kad investicijos

(akcijos) pelningumas priklauso nuo veiksnių kurie įtakoja visų rinkoje esančių akcijų pelningumą, t.y. akcijos pelningumas gali būti išreikštas kaip šio veiksnio (ar veiksnių) funkcija

Parastai beta gaunamas skaičiuojant akcijos pelningumo (Rij) ir rinkos (rinkos indekso) (Rmj) regresijos koeficientus, t.y. sprendžiant regresijos lygtį:

SISTEMINGA (RINKOS) IR NESISTEMINGA (BENDROVĖS) RIZIKA

Riziką galima išskirstyti: rinkos (sistemingą) riziką ; unikalią bendrovės (nesistemingą) riziką

Determinacijos koeficientas R2 parodo kokia variacijos dalis tenkanti priklausomam kintamajam gali būti paaiškinta nepriklausomajo kintamojo variacija.

INVESTAVIMO SPRENDIMAI (Kapitalo biudžetavimas)

• Atsipirkimo llaikotarpio metodas – Skaičiuojame per kiek laiko atsipirks (sugrįš) projektas pradinės išlaidos

Sprendimo taisyklė: Projektą priimame jei atsiperka per nustatytą laiko tarpą.

Privalumai:

*Paprasta apskaičiuoti ir suprasti;

*Atspindi faktą, kad tolimoje ateityje gauti pinigų srautai yra labiau neapibrėžti;

*Prioritetą teikia projektams, kurie pasižymi likvidumu.

Trūkumai:

*Ignoruoja pinigų laiko vertę;

*Ignoruoja pinigų srautus gautus po atsipirkimo laikotarpio;

*Reikalauja pasirinkti atsipirkimo laikotarpį (priimant sprendimą);

*Nepalankiai vertina projektus atsiperkančius per ilgą laiko tarpą.

*Projekto NPV gali būti neigiama!!!

• Diskontuotas atsipirkimo laikotarpio metodas – apskaičiuojame pinigų srautų eesamą vertę ir tuomet žiūrime per kiek laiko atsiperka projektas.

Sprendimo taisyklė: Projektą priimame jei atsiperka per nustatytą laiko tarpą.

Privalumai:

*Įvertina pinigų vertę.

• Grynosios esamosios vertės metodas (NPV) – NVP tai projekto rinkos vertės ir jo sąnaudų skirtumas. Trys žingsniai: 11) Prognozuojame būsimus pinigų srautus; 2) Atsižvelgdami į projekto riziką apskaičiuojame reikalaujamą pelno normą; 3) Diskontuojame pinigų srautus ir atimame projekto pradines sąnaudas.

Sprendimo priėmimo taisyklė:

Jei NPV > 0 – projektą priimame;

Jei NPV < 0 – atmetame;

Jei NPV= 0 – (priimame arba atmetame)

• Vidinės pelno normos metodas (IRR) – IRR tai pelningumas kuriam esant projekto NVP lygi nuliui.

Sprendimo priėmimo taisyklė:

Jei IRR > r – projektą priimame; Jei IRR < r – atmetame; Jei IRR= r – (priimame arba atmetame);

r – reikalaujama pelno norma arba kapitalo kaina (Ke, Kd arba WACC).

Privalumai (lyginanat su NVP)

*Projekto pelningumas yra suprantamas ir patrauklus) rodiklis(jį mėgsta vadovai, jis suprantamas žmonėms nežinantiems projekto detalių);

*Jei projekto IRR pakankamai didelė, reikalaujamos pelno normos galima nneskaičiuoti (o ją apskaičiuoti nėra paprasta).

Trūkumai (lyginanat su NVP)

*Sudėtinga apskaičiuoti;

*Jei susiduriame su neįprastais pinigų srautais (ženklas kinta daugiau nei kartą, lygtis turi daugiau nei vieną spr.)

*Neįvertina projekto mąsto.

• Pelningumo indeksas (PI)

PI = visų būsimų srautų esamoji vertė/Investicijų vertė

Sprendimo priėmimo taisyklė

Jei PI>1 projektą priimame;

Jei PI<1 projektą atmetame.

Jei PI=1 indiferentiški

Privalumų nebuvo rasta

Trūkumas tik vienas-neįvertina projekto mąato.

TARPUSAVYJE NESUDERINAMI IR NEPRIKLAUSOMI PROJEKTAI

• Jei galime priimti (tikslinga priimti ) tik vieną iš kelių projektų – tokie projektai vadinami tarpusavyje nnesuderinamais (pvz. sprendimas statyti tiltą ar pirkti keltus; sprendimas statyti skirtingo pajėgumo gamyklas ar įsigyti apskaitos sistemą ir pan.)

Sprendimo priėmimo taisyklė: Projektus ranguojame (t.y. nustatome prioritetus pagal pasirinktus kriterijus, dažniausiai NPV) ir priimame geriausią.

• Jei sprendimas įgyvendinti ar atmesti projektą neįtakoja sprendimo priimti ar įgyvendinti kitą projektą, tokie projektai vadinami nepriklausomais.

Sprendimo priėmimo taisyklė: Projektai turi atitikti (viršyti) minimalų pasirinktą kriterijų

PINIGŲ SRAUTAI

Priimdami investavimo sprendimą turime įvertinti tik pinigų srautus kuriuos gausime jei projektas bus priimtas.

KAPITALO KAINA

Investicinio projekto vertė (NPV) priklausys nuo kapitalo, kuri naudosime šiam projektui įgyvendinti, kainos!

AKCINIO KAPITALO KAINA

Kapitalo vertinimo modelis – CAPM

Veiksniai, įtakojantys bendrovės β (beta koef.):

• Veiklos rizika – verslo cikliškumas ir veiklos (fiksuotų sąnaudų) svertas

• Finansinė rizika – finansinis svertas

Verslo cikliškumas – Aukštesniu verslo cikliškumu pasižyminčių įmonių (t.y. įm., kurios jautriau reaguoja į verslo ciklus) beta koef. aukštesnis: statybos, automobilių pramonės įm. pasižymi aukštu cikliškumu; maisto, farmacijos pramonės įm., komunalinių paslaugų įm. pasižymi nedideliu cikliškumu.

Ukinės veiklos cikliškumas ir pelningumo variacija nėra tas pats dalykas: pramogų verslo įm. pelningumas pasižymi didele variacija, tačiau iš esmės pramogų verslas nėra cikliškas: pvz., kino studijos pelningumas priklausys nuo jos sukurto filmo sėkmingumo, ūkio ciklai tam įtakos neturi.

Bendrovių, pasižyminčių didele akcijų grąžos variacija, beta koef. nebūtinai t.b. aukštas: auksas ((aukso akcijos), užs. bendrovių akcijos.

Veiklos svertas – Veiklos svertas parodo, kaip pardavimų pokytis įtakoja veiklos pelno (EBIT) pokytį. Veiklos svertas tiesiogiai priklauso nuo bendrovės fiksuotų ir kintamų sąnaudų santykio: didėjant fiksuotų sąnaudų santykiui bendrovės sąnaudų struktūroje (arba mažėjant kintamų sąnaudų santykiui) veiklos svertas auga, o taip pat auga ir bendrovės rizika. Veiklos svertas sustiprina riziką, susijusią su bendrovės veiklos cikliškumu.

Finansinis svertas – Finansinė rizika atsiranda bendrovei naudojant paskolinį kapitalą. Pastovios paskolinio kapitalo sąnaudos (palūkanos) didina akcinio kapaitalo savininkams tenkančių pajamų variaciją (sklaidą), todėl augant paskolinio kapitalo santykiui auga akcininkų rizika (beta).

Problema: kuri rizikos dalis priskirtina veiklos, o kuri finansinei rizikai.

Augant finansiniam svertui, auga bendrovės akcinio kapitalo beta (darant prielaidą, kad turto beta išlieka pastovi). Mokesčiai sušvelnina finansinio sverto poveikį.

PASKOLINIO KAP. KAINA

Kai bendrovė skolinasi pinigus, ji, apskaičiuodama apmokestinamą pelną, atima palūkanų sąnaudas, t.y. palūkanų sąnaudos mažina apmokestinamą pelną, o tuo pačiu ir mokesčius.

Mokesčių „lengvata“ priklauso nuo per laikotarpį sumokėtų palūkanų ir pelno mokesčio tarifo: mokesčių„lengvata“=palūkanos×mokesčio tarifas. Dėl to paskolinio kapitalo kaina nėra lygi paskolos palūkanų normai: paskolinio kapitalo kaina=Kd’= paskolos palūkanų norma (Kd)×(1–pelno mokestis).

Paskolinio kapitalo pal. norma

• Jei bendrovė yra išleidusi obligacijas ir šiomis obligacijomis prekiaujama rinkoje, obligacijos pelningumas (YTM) atspindi bendrovės paskolinio kapitalo palūkanas.

• Jei bendrovės kreditingumas yra įvertintas kredito vvertinimo bendrovės, paskolinio kapitalo palūkanas galima nustatyti naudojant bendrovės reitingą ir rinkos rizikos priedus.

• Jei bendrovės reitingas nėra nustatytas:

◦ jei bendrovė ėmė ilgalaikį banko kreditą, galima naudoti kredito palūkanų normą;

◦ bendrovės paskolinio kapitalo palūkanų normą galima įvertinti naudojant „dirbtinį“ kredito reitingą.

„Dirbtinis“ kredito reitingas

„Dirbtinį“ kredito reitingą galima nustatyti naudojant bendrovės finansinius rodiklius. Paprasčiausias iš jų yra palūkanų dengimo rodiklis: palūkanų dengimo rodiklis = EBIT/palūkanų sąnaudos.

KAPITALO STRUKTŪRA

Yra du pagrindiniai bendrovės finansavimo šaltiniai: skolintas ir nuosavas kapitalas. Kapitalo struktūra – skolinto ir viso bendrovės kapitalo santykis.

Skolų ir (viso) kapitalo santykis=Skolintas kapitalas / (Skolintas kapitalas+Nuosavas kapitalas)

Klausimas: priimdami bendrovės finansavimo sprendimus mes turime atsakyti į klausimą ar yra optimalus skolinto kapitalo ir nuosavo kapitalo santykis, ty (i) jei toks santykis yra, kokios priežastys lemia šį santykį, (ii)jei ne, kodėl?

Kodėl kapitalo santykis yra svarbus?

Bendrovės vertė lygi diskontuotų pinigų srautų esamajai vertei. Pinigų srautus diskontuojame naudodamibendrovės kapitalo kainą, ty

Vertė = T∑t=1 CFt / (1+i)’ = T∑t=1 CFt / (1+WACC)’

Jei laikysime, kad pinigų srautai nekinta (konstanta), tai mažinant kapitalo kainą bendrovės vertė auga.

WACC = Kd*(D / (D+E)) = Ke*(D / (D+E))

(Tačiau čia neįvertintas mokesčių poveikis)

Skolinto kapitalo kaina priklauso nuo : i – bendro palūkanų lygio; ii – bendrovės rizikos priedo; iii – mokesčių tarifo.

Nuosavo kapitalo kaina

priklauso nuo: i – investitoriaus pageidaujamos pelno normos (esant tam tikrai rizikai)

SKOLINTAS IR NUOSAVAS KAPIT: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

PRIVALUMAI – mokesčių “lengvata”. Kai bendrovė skolinasi pinigus, ji apskaičiuodama apmokestinamą pelną atima palūkanų sąnaudas, ty palūkanų sąnaudos mažina apmokestinamą pelną, o tuo pačiu ir mokesčius.

Mokesčių “lengvata” priklauso nuo per laikotarpį sumokėtų palūkanų ir pelno mokesčio tarifo.

Mokesčių lengvata=Palūkanos*Mokesčio tarifas

Teiginys: kitoms sąlygoms nekintant, esant didesniems mokesčių tarifams bendrovės bus suinteresuotos skolintis daugiau. Rezultatai: ● bendrovės, mokančios didesnius mokesčius, turės daugiau skolinto kapitalo; ● bbendrovės, turinčios didesnes mokesčių “lengvatas” (nesusijusias su lengvatomis atsiradusiomis dėl skolinto kapitalo), pvz didelį nusidėvėjimą bus mažiau linkusios skolintis; ● augant mokesčių tarifui, augs bendrovių skolinto kapitalo santykis; ● šalyse, kuriose yra dideli mokesčiai, bendrobių skolinto kapotalo rodikliai bus aukštesni.

PRIVALUMAI – vadovų “drausminimo” priemonė. Bendrovių, turinčias dideles pajamas (pinigų srautus) ir mažai skolinto kapitalo, vadovai dažnai perdėtai savimi pasitiki. Kadangi skolinto kapitalo sąnaudos yra nedidelės, vadovų perdėtas pasitikėjimas dažnai tampa investicinių sprendimų neefektyvumo priežastimi. Įvairios studijos patvirtino šias prielaidas: (i) ppriešiško bendrovių valdymo perėmimo pagrindinė priežastis yra neefektyvus bendrovių valdymas ir mažas nuosavo kapitalo pelningumas; (i) naudojant finansinį svertą pavyksta padidinti bendrovių pelningumo rodiklius.

TRŪKUMAI – bankroto sąnaudos. Šias sąnaudas galime suskirstyri į: ● Tiesiogines sąnaudas – bendrovės likvidavimo arba reorganizavimo ssąnaudos (teisinės ir pan); ● Netiesiogines sąnaudas – atsirandančias dėl to, kad žmonės bijo, kad bendrovė gali turėti finansinių sunkumų ty sąnaudos susijusios su bankroto tikimybe.

Netiesioginės bankroto sąnaudos yra didesnės:

1) kai bendrovės gamina ilgalaikio vartojimo prekes, kurioms reikia garantinio ir pogarantinio aptarnavimo; 2) kai bendrovės gamina prekes ar teikia paslaugas, kurių kokybė vartotojui yra svarbi savybė, tačiau šią prekių ar paslaugų kokybę sunku nustatyti iš anksto; 3)bendrovės, kurių veikla priklauso nepriklausomų tiekėjų teikiamų produktų ar paslaugų.

Teiginys: kitoms sąlygoms nekintant, esant didesnėm netiesioginėm banktoro sąnaudoms, bendrovės skolinio kapitalo santykis bus mažesnis. Rezultatai: bendrovės veikiančios aplinkoje, kuri pasižymi pajamų (pinigų srautų) nepastovumu, skolinsis mažiau nei bendrovės gaunančios stabilias pajamas.

TRŪKUMAI – atstovavimo sąnaudos.

Atstovavimo sąnaudos atsiranda, kai bendrovės savininkai samdo vadovus (atstovus) vvienam ar kitam darbui atlikti. Atstovavimo problemų (o tuo pačiu ir sąnaudų) priežastis yra ta, kad atstovai dažnai veikia tenkindami savo, o ne savininkų interesus.

Pagrindinės problemos: ● bandrovės vadovai investuoja į projektus, kurie yra labiau rizikingi nei to norėtų kreditoriai; ● bendrovės vadovai išsimoka didesnius dividentus nei to pageidautų bendrovės kreditoriai (pinigus paliekant bendrovėje galimiems nenumatytiems nuostoliams padengti).

Teiginys: kitoms sąlygoms nekintant, esant didesnėm vadovavimo sąnaudom, bendrovė paskolinio kapitalo galės panaudoti mažiau.

Rezultatai: ● jei bendrovės kreditoriai (pvz obligacijų savininkai) mano, kad bbendrovės savininkų veiksmai gali gerokai pabloginti jų padėtį, jie už papildomą riziką pareikalaus