Finansinė kontrolė
FINANSINĖ KONTROLĖ
1. Finansų kontrolės norminiai teisės aktai.
Finansų kontrolė – viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemos
dalis, kurios dėka siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens ūkinės
veiklos teisėtumą ir patikimo finansų valdymo principų – ekonomiškumo,
efektyvumo, rezultatyvumo bei skaidrumo – laikymąsi.
Norminiai teisės aktai:
LR Valstybės kontrolės įstatymas – reglamentuoja LR valstybės kontrolės
veiklą ir tarnybos Valstybės kontrolėje teisinius santykius.
LR Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas – nustato vidaus kontrolės,
įskaitant finansų kontrolę, ir vidaus audito funkcionavimo viešajame
juridiniame asmenyje, kuris valdo, naudoja valstybės ir savivaldybės turtą
ir juo disponuoja, teisinius pagrindus, tikslus bei viešojo juridinio
asmens vadovo kompetenciją siekiant, kad veiktų šio įstatymo
reglamentuojama vidaus kontrolė.
2. Finansų kontrolę atliekančios valstybinės institucijos, jų funkcijos.
Valstybės kontrolė- institucija atliekanti valstybinį auditą. Jo funkcija
prižiūrėti ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės
turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, užtikrinti, kad valstybinis
auditas atitiktų Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų
organizacijos INTOSAI priimtus tarptautinius standartus ir įtvirtintų
teigiamą valstybinio audito vaidmenį bei poveikį valstybei ir visuomenei.
Vidaus auditas – viešojo juridinio asmens departamentas, skyrius arba kitas
savarankiškas padalinys, įsteigtas atlikti vidaus auditą. Jo funkcija
nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės
norminių aktų, patarti vadovui, kaip ma-žinti rizikos veiksnių įtaką,
vertinti viešojo juridinio asmens strateginių planų, programų vykdymą, lėšų
gautų iš ES bei užsienio institucijų ar fondų administravimą ir
panaudojimą; įvertinti vidaus kontrolę.
3. Finansų kontrolės metodai, procedūros.
Finansų kkontrolė gali būti išankstinė, einamoji ir pakesnioji.
Išankstinė finansų kontrolė – kontrolė, atliekama priimant arba atmetant
sprendimus susijusius su valstybės ir savivaldybės turto panaudojimu ir
įsipareigojimais tretiesiems asmenims, prieš juos tvirtinant viešojo
juridinio asmens vadovui. Ji turi būti atskirta nuo sprendimų inicijavimo
ir vykdymo.
Einamoji finansų kontrolė – kontrolė, kurios paskirtis – užtikrinti, kad
tinkamai ir laiku būtų vykdomi viešojo juridinio asmens sprendimai dėl
valstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimų tretiesiems
asmenims.
Paskesnioji finansų kontrolė – kontrolė po viešojo juridinio asmens
sprendimų dėl valstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimų
tretiesiems asmenims vykdymo, kurios metu tikrinama, kaip yra atlikti
veiksmai. Jos paskirtis – patikrinti, ar teisėtai ir pagal paskirtį
naudojamas materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, ar
nebuvo teisės aktų, vadovų nurodymų pažeidimų. Ji numato priemones
nustatytiems trūkumams pašalinti.
Procedūros skirstomos: 1 Tikrinimas; 2 Tiesioginis apžiūrėjimas; 3 Apklausa
ir patvirtinimas; 4 Perskaičiavimas; 5 Analitinės procedūros
1.4. Vidaus kontrolės sistemos apibūdinimas.
Vidaus kontrolės sistema – tai įmonės valdymo sistemos dalis. Platesne
prasme vidaus kontrolės sistemą reikia suprasti kaip visumą koordinuotų
būdų ir priemonių, naudojamų įmonės turtui apsaugoti, apskaitos duomenų
teisingumui ir numatytai valdymo politikai užtikrinti. Vidaus kontrolės
sistema turi užtikrinti, kad visus verslo sprendimus priimtų konpetentingi
pareigūnai ir kad tie sprendimai būtų vykdomi. Be to, ji turi padėti
išvengti klaidų ir nuostolių atliekant verslo operacijas, užkirsti kelią
įvairaus pobūdžio pažeidimams ir visada padėti įmonei vadovauti
organizuotai ir efektyviai.
1.5. Vidaus kkontrolės sistemos elementai.
Dažniausiai nurodomi keturi pagrindiniai vidaus kontrolės sistemos
elementai:
1. Kontrolės aplinka.
2. Apskaitos sistema.
3. Kontrolės procedūros.
4. Turto apsaugos sistema.
Šie elementai glaudžiai susiję. Sutrikus bent vienam šios sistemos
elementui negalėtų normaliai funkcionuoti visa vidaus kontrolės sistema.
Vidaus audito paskirtis kita – įvertinti vidaus kontrolės sistemos būklę ir
padėti įmonės vadovybei užtikrinti kiekvieno šios sistemos elemento
veiksmingumą.
Kontrolės aplinka – bendras įmonėje vyraujantis požiūris į kontrolę ir
įvairūs veiksniai, lemiantys jos sukūrimą ir įgyvendinimą. Plačiąją prasme
– tai aplinka, kurioje turi funkcionuoti įmonės vidaus kontrolės sistema.
Ją sudaro šie pagrindiniai elementai: 1. vadovybės filosofija ir veiklos
stilius.2. organizacinė struktūra. 3. personalo politika. 4. Išoriniai
veiksniai. Apskaitos sistemą sudaro procedūros, kurios numato tokią ūkinių
operacijų registravimo, sisteminimo ir apibendrinimo tvarką, kad neliktų
jokių galimybių apgaulėms ir piktnaudžiavimams, kad finansinės ataskaitos
būtų rengiamos laiku ir teisingai. Efektyvi apskaitos sistema laikoma ta,
kuri iddentifikuoja registruoja visas ūkines operacijas, naudojant vertinį
matą iš šių ūkinių operacijų apskaičiuoja įvairius ekonominius rodiklius,
nustato ūkinių operacijų atlikimo laiką, priskiria jas atitintamam
laikotarpiui, apskaičiuoja ūkinių operacijų rezultatus ir gautą finansinę
informaciją panaudoja veiklai planuoti ir prognozuoti. Kontrolės procedūros
– tai vadovybės parengtos taisyklės ir normos užkirsti kelią klaidoms ir
apgaulėms, jas surasti ir ištaisyti bei užtikrinti, kad įmonės tikslai bus
pasiekti. Kontrolės procedūras numato įmonės vadovybė, tačiau vykdo
darbuotojai; kontrolės procedūros naudojamos tam, kad įmonė pasiektų
numatytus tikslus. Bendrosios kontrolės procedūros yra: 1. Įgaliojimų
suteikimas atlikti ūkines operacijas. 2. Tinkamas pareigų atskyrimas. 3.
Adekvačių dokumentų ir duomenų bazės sukūrimas bei naudojimas. 4. Veiklos
tikrinimas ir įvertinimas. Turto apsaugos sistema – sukūrimas efektyvių
sąlygų, kurioms esant saugomas ir naudojamas turtas. Reikia nustatyti ar
atskiros kai kurios pareigos: 1 turto saugojimas ir apskaita. 2. leidimų
naudotis turtu išdavimas ir turto naudojimo kontrolė. 3. dokumentų
surąšymas ir ataskaitų rengimas. Įmonės vadovybė neturi leisti, kad tas
pats asmuo valdytų turtą ir tvarkytų apskaitą.
1.6. Atsakomybė už vidaus kontrolės sistemą.
Atsakomybė už vidaus kontrolės sistemą tenka įmonės vadovybei. Ji turi
prižiūrėti kaip veikia vidaus kontrolės sistema, ar ji efektyvi, duoda
naudą siekiant numatytų tikslų. Vidaus kontrolės sistemos kokybė priklauso
ne tik nuo parengimo principų, bet ir nuo jos personalo darbo. Todėl
atsakomybė už vidaus kontrolės sistemos trūkumus tenka ir konkrečių
padalinių vadovams. Labai svarbu, kad būtų kruopščiai parengtos pareiginės
instrukcijos ir kad darbuotojai nepriekaištingai jų laikytųsi. Pareiginių
instrukcijų nesilaikymas visada sukelia negatyvius padarinius, dažnai
susidaro palankios aplinkybės grobstyti arba neekonomiškai naudoti turtą.
Pareigos turi būti paskirstytos taip, kad nė vienas asmuo negalėtų
kontroliuoti dviejų ar kelių funkcijų. Jeigu operacijas atlieka skirtingi
padaliniai ar asmenys, pasiekiama dviguba nauda:
1. sunkiau padaryti pažeidimus, nes, kaip minėta, tam atlikti reikalingas
dviejų ar daugiau asmenų sutarimas.
2. kontroliuojant skirtingais aspektais tą pačią operaciją netyčinės
klaidos lengviau aptinkamos ir pateikiamos taisyti.
Įmonių vvadovai turi nuolat domėtis vidaus kontrolės sistema, ją objektyviai
vertinti, prižiūrėti, tobulinti ir būti atsakingiems. Jie turi reikalauti,
kad vidaus auditoriai teiktų vidaus kontrolės sistemos patikrinimo
ataskaitas, o gavę jas kruopščiai išanalizuoti ir priimti tinkamus
sprendimus.
1.7. Veiksniai turintys įtakos vidaus kontrolei.
Veiksnius turinčius įtakos vidaus kontrolės sistemai galima suskirstyti į
vidaus ir išorės veiksnius. Vidaus veiksniams galima būtų priskirti:
1. įmonės organizacinę struktūrą (kokie išskirti padaliniai, kokios jų
funkcijos)
2. įmonės vadovybės filosofija ir vadovavimo stilius (vadovybės požiūris
į tam tikras veiklos sritis, riziką, bankrotą, veiklos tęstinumą,
apskaitą, finansinius rodikliu ir t.t.)
3. direktorių tarybos veikla (požiūris į tam tikras kontrolės elementus
ir jos atitinkami veiksniai)
4. įmonės personalo kompiuterizacija ir darbo metodai (ar nustatyta
įmonės personalo priėmimo, atleidimo, kvalifikacijos kėlimo, darbo
sąlygų gerinimo ir kt.)
5. darbuotojų pareigų ir atsakomybės metodai (pareigas ir atsakomybę
būtina paskirstyti taip, kad būtų sėkmingai įvykdyti nustatyti įmonės
tikslai)
Išorės veiksniai:
1. Vyriausybės ekonominės politikos.
2. įstatymų ir teisės aktų būklė;
3. reguliavimo organų priežiūros sistema
4. trečiųjų šalių įtaka.
Išorės veiksnių, skirtingai negu vidaus veiksnių, įtaka nepriklauso nuo
įmonės vadovybės.
1.8. Vidaus kontrolės tikslai.
Dažniausiai nurodomi 2 pagrindiniai vidaus kontrolės sistemos tikslai:
1. Garantuoti įmonės veiklos efektyvumą.
2. Apsaugoti įmonės „žmogiškuosius ir fizinius” aktyvus.
Kalbant apie įmonės veiklos efektyvumą tikslinga išskirti daugiau jos
tiklsų:
➢ Užtikrinti
efektyvų vadovavimą verslui, padėti vadovybei priimti
tinkamus sprendimus
➢ Siekti lanksčios valdymo politikos, didinti veiklos efektyvumą;
➢ Saugoti turtą, nuolat stebėti, kad jis nebūtų pavogtas, sugadintas ar
piktam panaudotas
➢ Užkirsti kelią klaidoms bei apgaulei bei jas išaiškinti
➢ Užtikrinti, kad visi įmonės darbuotojai atliktų numatytus darbus ir
laikytųsi vidaus taisyklių
➢ Aprūpinti vadovybę tikslia ir teisinga finansine informacija
➢ Skatitnti racionalų išteklių naudojimą
➢ Didinti darbuotojų atsakomybę už pavestų užduočių vykdymą, padėti
geriau organizuoti darbą, vengti jo dubliavimo
➢ Geriau tvarkyti apskaitą, stiprinti finansinės informacijos
patikimumą.
1.9. Vidaus kontrolės formos.
Pagal G.Hofstedą kontrolės formos:
1. kasdieninė arba rutininė,
2. ekspertinė.
3. bandymų ir klaidų.
4. intuityvinė.
5. sprendimų.
6. politinė.
Dažniausiai išskyriamos 4 vidaus kontrolės formos:
1. Išankstinė. Pagrindinis tikslas – įspėti apie būsimas ūkines-
finansines operacijas ir jų galimus padarinius, užkirsti kelią
nepageidautiniems įvykiams.
2. Operatyvinė. Tai tokia vidaus kontrolės forma, kuri atliekama
tiesiogiai ūkinės finansinės veiklos metu.Jos pagrindinis uždavinys –
operatyviai nustatyti nukrypimus nuo palno, normų, samatų ir kitų
parametrų, tų nukrypimų priežastis ir kaltininkus.
3. Retrospektyvinė. Tokia kuri atliekama pasibaigus ataskaitiniam
laikotarpiui, t.y. praėjus tam tikram laiko tarpui po to, kai buvo
atliktos ūkinės operacijos. Pagrindinis tikslas – nustatyti įvykusių
ūkinių operacijų teisėtumą, tikslingumą ir teisingumą, atskleisti
pasitaikiusius darbo darbo trūkumus ir nesklandumus, numatyti
priemones jiems likviduoti.
4. Perspektyvinė. Tikslas – nuamtyti įmonės veiklos perspektyvas, jos
raidos tendencijas ateityje. Atliekant ją atkreipiamas dėmesys į tuos
veiksmus, kuriais galima pažeuistis įstatymus bei teisės aktus ir
padaryti įmonei didelių nuostolių
1.10. Kuos skiriasi vidaus auditas nuo vidaus kontrolės.
Vidaus auditas vertina vidaus kontrolės sistemą, nustato tikrąjį pajėgumą
ir teikia vadovybei patarimus vid.kontrolei stiprinti.
|Vidaus autas |Vidaus kontrolė |
|Orentuotas į pateisinančius |Orentuotas į veiklos tikslus |
|dokumentus |Kokybinė orientacija |
|Audituojama atitiktis įstatymas |Daugiau analitinė |
|Mažiau analitinis |Reikalauja standartų ir tikslų |
| |įvertinimo |
|Audituojamos finansinės ataskaitos |Veikla susijusi su ekonomiškumu, |
| |efektyvumu ir rezultatyvumu |
|Neapima išteklių paskirstymo |Apima išteklių paskirstymą. |
|Vidaus auditas negali dalyvauti |Vidaus kontrolė dalyvauja įstaigos |
|įstaigos valdymo procese |valdymo procese |
1.11. Vidaus kontrolės priemonių rrūšys.
1. Organizacijos struktūra.
2. Pareigų atskirimas.
3. Fizinė kontrolė.
4. Įgaliojimai ir patvirtinimai.
5. Aritmėtinė ir apskaitos kontrolė.
6. Personalas.
7. Priežiūra.
8. Valdymas (vadovo kontrolė)
9. Finansų kontrolė.
1.12 Vidaus kontrolės sistemos vertinimas.
Vidaus kontrolės sistemos vertinimas – diskusijų objektas. Tačiau vieningai
pripažįstami 3 dalykai:
1. vertinant vidaus kontrolės sistemą būtina kuo daugiau sužinoti apie
ją.
2. būtina kuo objektyviau nustatyti vidaus kontrolės sistemos tinkamumą
ir efektyvumą.
3. Išaiškinti vidaus kontrolės sistemos pranašumus ir trūkumus.
Tikslingiau būtų išskirti keturis vidaus kontrolės sistemos vertinimo
etapus:
1.Susipažinimas su vidaus kontrolės sistemos struktūra (auditorius sudaro
nuomonę apie vidaus kontrolės sistemos struktūrą, t.y. jos aplinką,
apskaitos būklę, turto apsaugos bei kontrolės procedūras).
2.preliminarus vidaus kontrolės rizikos įvertinimas auditorius sukaupęs
tam tikrą informaciją, gali atlikti kontrolės rizikos įvertinimą).
3.Kontrolės procedūrų testavimo tikslingumo nustatymas ir testų atlikimas
(auditorius turi atlikti kontrolės procedūros testus, kad įvertintu jų
realų efektyvumą ir gautų jo įrodymus).
4.Kontrolės rizikos įvertinimo peržiūrėjimas (Jį tikslinga išskirti tam,
kad būtų įsitikinta duomenų tikrumu).
4. auditorius turi atlikti kontrolės procedūros testus, kad įvertintu jų
realų efektyvumą ir gautų jo įrodymus).
2.1.Vidaus audito apibūdinimas ir tikslai.
Vidaus auditas yra:
1. Kontrolės forma.
2. Jis įkurtas įmonės viduje kaip savarankiškas padalinys.
3. Jo pagrindinis tikslas – padėti gerinti įmonės veiklą.
4. nepriklausoma kontrolės forma.
Vienas pagrindinių vidaus audito tikslų – nagrinėti ir vertinti įmonės
veiklą, jos vidaus kontrolės sistemą, teikti paramą įmonės vadovybei ir
kitų valdymo lygių darbuotojams, kad jie gariau atliktų savo funkcijas.
Vidaus audito tikslas- patikrinti įmonės valdymo sistemą, personalo
veiksmus, atskirų padalinių veiklą.
Tarptautiniame audito standarte nurodomi 3 pagrindiniai tikslai:
1. Apskaitos ir vidaus kontrolės sitemos priežiūra.
2. Finansinės ir kitokios informacijos tikrinimas valdymo tikslams.
3. Ūkinių finansinių operacijų ekonominės prasmės, reikšmingumo ir
efektyvumo tyrimas.
Gerai tavrkomas vidaus auditas gali užkirsti kelią nuostolingoms ir
neteisėtoms operacijoms ir ššiaip užtikrinti, kad įmonė dirbtų pelningai.
Vidaus auditoriai, atlikę kruopščius patikrinimus ir sukaupę daug
informacijos apie įmonės finansinę veiklą, gali padėti įmonės vadovybei
priimti racionalesnius sprendimus, geriau prognozuoti ateities
perspektyvas.
2. Vidaus audito procesas ir jo etapai.
Vidaus auditas gali būti atliekamas įvairiai. Tačiau visais atvejais jis
turi būti atliekamas nuosekliai. Dažniausiai nurodomi audito atlikimo
etapai:
1. Faktų rinkimas (svarbu žinoti kokie įmonės tikslai ir kokią politiką,
strategiją ir priemones šiems tikslams pasiekti naudoja vadovybė).
2. Analizė (analizuojant svarbu nustatyti, ar surinktų faktų pakanka,
norint išaiškinti esmines veiklos problemas ir parengti
rekomendacijas).
3. Rekomendacijos (neturi būti bendro ir teorinio pobūdžio, jos turi
padėti vadovybei pasiekti įmonės veiklos tikslus).
Tikslinga išskirti šiuos tarpusavyje susijusius vidaus audito etapus:
1. Audito planavimas ir strategija.
2. Informacijos rinkimas ir apdorojimas.
3. Informacijos vertinimas.
4. Audito ataskaitos rengimas ir pateikimas.
5. Poauditinė veikla.
Kiekvienu audito etapu turi būti numatomi konkretūs audito testai ir
procedūros, parengti tinkami audito darbo dokumentai.
2.3 Vidaus audito dokumentai.
Svarbiausi dokumentai yra šie:
❖ Audito planas ir programos.
❖ Informacija apie įmonės valdymo struktūrą.
❖ Įmonės veiklos svarbiausieji rodikliai.
❖ Vidaus kontrolės sistemos aprašymas.
❖ Įmonės statutas, padalinių veiklos nuostatai, darbuotojų pareiginės
instrukcijos.
❖ Įmonės veiklos politika ir finansų sistema.
❖ Finansinių ataskaitų, svarbiausių sutarčių ir kitų dokumentų kopijos.
❖ Apklausų stebėjimo ir aanketavimo duomenys.
❖ Patvirtinimo ir reprezentaciniai ryšiai.
❖ Audito testų ir procedūrų aprašymas.
❖ Vidaus audito rezultatai ir jų vertinimas.
❖ Įmonės vadovybės paaiškinimas.
❖ Su auditu susijusi korespondencija.
❖ Vidaus audito ataskaita ir kt.
Tokie darbo dokumentai palengvina audito atlikimą, didina efektyvumą.
Svarbiausieji rekvizitai audito darbo dokumentuose:
1. Įmonės pavadinimas.
2. Darbo dokumento pavadinimas ir numeris.
3. Darbo dokumento data arba laikotarpis, kada buvo atliekamas auditas.
4. Tiriamo darbo sritis.
5. Darbo dokumento turinys.
6. Auditoriaus vardas, pavardė ir parašas.
7. Darbo dokumente naudojami žymėjimo ženklai ir kt.
2.4. Vidaus audito bylos.
Vidaus audito bylos yra einamosios ir nuolatinio saugojimo.
Darbo dokumentai susiję su konkrečiais vidaus auditais vadinamos
einamosiomis bylomis. Be jų dažnai sudaromos nuolatinio saugojimo bylos.
Jose kaupiama informacija, kuri bus naudojama metai iš metų atliekant
paskesnius auditus. Šios bylos yra audito darbo planai ir tolesnio darbo
atlikimo programos, kurios turi būti nuolat atnaujinamos. Labai svarbu, kad
vidaus auditas turėtų aiškias nuostatas kaip bus saugomi dokumentai
pagrindžiantys ataskaitų išvadas. Šios nuostatos turi apimti:
1. Dokumentų saugojimo laiką iki sunaikinimo.
2. Bylų iš vidaus audito perdavimą į archivą.
3. Standartinį bylų turinį, rodiklių sudarymą ir ėmimo tvarką.
2.5. Vidaus audito procedūros.
Procedūra – tai veiksmų, reikalingų kam nors atlikti ar patikrinti, tvarka.
Jos naudojamos numatytiems testų tikslams pasiekti. Procedūros skirstomos:
1 Tikrinimas; 2 Tiesioginis apžiūrėjimas;
3 Apklausa ir patvirtinimas; 4
Perskaičiavimas; 5 Analitinės procedūros. Audito procedūros
klasifikuojamos:
1. Tikrinimas. Gali būti dokumentinis ir natūrinis.
2. Apklausa. Tai reikiamos informacijos ieškojimas apklausiant kliento
personalą arba trečiųjų šalių asmenis.
3. Patvirtinimas. Tai procedūra, kuria siekiama patvirtinti ar paneigti
tam tikrą informaciją, dėl kurios tikslumo ar buvimo auditorius
abejoja.
4. Skaičiavimai ir perskaičiavimai. Daugiausia aritmetiniai sudėties,
atimties, daugybos ir dalybos veiksmai, kuriuos naudoja auditorius,
siekdamas įsitikinti, ar tikslūs ir patikimi kliento skaičiavimai
dokumentuose, apskaitos registruose ir finansinėse ataskaitose.
5. Atranka. PProcedūra , kurios metu auditorius atrenka ir tiria dalį
visuminės informacijos, dažniausiai atspindinčios vienarūšius
reiškinius ir operacijas.
6. Stebėjimas. Naudojama visais audito etapais. Jos metu stebimi įmonės
vadovybės ir darbuotojų veiksmai, vertinami jų požiūriai tam tikrais
klausimais.
7. Analitinė apžvalga. Surinktos informacijos apie įmonės finansinę
veiklą nagrinėjimas, siekiant sudaryti išankstinę nuomonę arba
galutinę nuomonę.
8. Įvertinimas Tam tikros sumos apskaičiavimas naudojant kokią nors
metodiką, kai kitų būdų sumai nustatyti nėra arba juos naudoti
netikslinga.
9. Prognozavimas.Tikslinis informacijos tyrimas siekiant nuamtyti ggalimus
ateities įvykiius ir galimas jų pasekmes.
2.6. Vidaus audito tarnybos veiklos principai.
Vidaus audito tarnyba – nepriklausomas struktūrinis padalinys, įkurtas
įmonės veiklai tikrinti ir vertinti. Jį steigia steigia, reorganizuoja ir
likviduoja įmonės vadovybė. Vidaus audito tarnyba turi būti nešališka,
netendencinga, nepasiduodanti išankstinei nuomonei ara aukštas pareigas
užimančių įmonės darbuotojų įtakai.
Vidaus audito tarnyba veikia remiantis vidaus audito nuostatomis. Jie
apibrėžia šiuos svarbiausius dalykus:
1. Tikslus.
2. Funkcijas
3. Vidaus audito darbuotojų teises ir pareigas.
Vidaus audito tarnybos nuostatai leidžia auditoriams nevaržomai prieiti
prie apskaitos įrašų, turto, įmonės personalo ir kt., kad jie galėtų
laisvai stebėti ir vertinti kitų įmonės padalinių darbą.
2.7. Veiklos vidaus auditas. Apibrėžimas ir tikslai.
Veiklos vidaus auditas yra viena iš vidaus audito sudedamųjų dalių. Veiklos
audito pagrindinis tikslas – įmonės ūkinės gamybinės ar komercinės veiklos
tobulinimo galimybių atskleidimas. Todėl auditoriai tikrina ne tik visos
įmonės, bet ir jos gamybinių bei administracinių padalinių veiklą. Veiklos
auditas turi pateikti valstybės įstaigos veiklos nepriklausomą vertinimą.
Valstybės įstaigos veiklą sudaro jos įvairių padalinių darbo organizavimas,
tam tikrų funkcijų ir programų atlikimas. Auditorius turi išsiaiškinti: 1.
ar ekonomiškai naudojami visi turi ištekliai, įskaitant ir žmogiškąjį
kapitalą, 2. kokios yra neekonomiško išteklių naudojimo priežastys ir
pasekmės, 3. ar įstaigos veikla atitinka įstatymų nuostatas taupumo ir
ekonomijos klausimais, 4. ar įstaiga gauna reikiamos kokybės išteklius ir
tinkamai juos saugo, 5. ar naudojami racionalūs darbo organizavimo metodai,
ar nepažeidinėjama darbo drausmė, nedubliuojamas tam tikrų operacijų
atlikimas ir kt.
2.8. Veiklos vidaus auditas ir jo procedūros.
Veiklos vidaus auditas vertina ar veikla, programa, institucija yra valdoma
efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai. Ekonomiškumas suprantamas kaip
taupus išteklių naudojimas nepakenkiant kokybei. Efektyvumas suprantamas
kaip santykis tarp pasiektų rezultatų ir šiems rezultatams pasiekti
panaudotų išteklių. Rezultatyvumas suprantamas kaip, nustatytų tikslų
pasiekimo lygis, tai pat kaip santykis tarp padarytų išlaidų ir realiai
pasiektų efektų. Vertinant rezultatyvumą būtina atkreipti dėmesį į
išorinius veiksnius, kurie gali iškreipti rezultatyvumą.
Veiklos audito pažiūriu viešojo juridinio asmens padėtis būtų ideali, kai
viršytu tikslus patirdama visų rūšių minimalias sąnaudas. Veiklos auditas
orientuotas į veiklos tikslus: ekonomiškumą, efektyvumą ir racionalumą.
Procedūros:
1. Skaičiavimas
2. Patvirtinimas
3. tikrinimas
4. Stebėjimas
5. Apklausa
6. Analitinės procedūros.
2.9. Veiklos audito sritys.
Jis apima visas valdymo sritis:
4. Atskirų faktų auditas (taupumo racionalumo, panaudotų išteklių
tyrimas, efektyvumo ir t.t. arba išlaidų pagrįstumą)
5. Atskirų projektų (vykdytojų pasirinkmo kriterijų auditas)
6. Atskiros veiklos srities auditas
7. Visapusiškas viešojo juridinio asmens auditas.
Veiklos auditui laibai svarbus preliminaraus tyrimo ypatumai, kurie apima
šiuos klausimus:
1. Kokie tikslai, kurių audituojamasis subjektas siekia
2. Kokio lygio yra tikslų įgyvendinimas
3. kokios yra tikslų pasiekimo išlaidos
4. Ar tikslai įgyvendinami ekonomiškai, efektyviai ir
racionaliai
5. Kokios srytis yra rizikingos valdymo ir kontrolės požiūriu.
2.10 Finansinis vidaus auditas. Apibrėžimas ir tikslai.
Finansinis auditas – tai finansinių ataskaitų ir su jomis susijusių
dokumentų ir apskaitos registrų tyrimas. Čia apibrėžiamos dvi finansinio
audito sudedamosios dalys : 1. finansinių ataskaitų; 2. dokumentų bei
apskaitos registrų auditas. Finansinis ataskaitų auditas turi užtikrinti,
kad finansinės ataskaitos tikslai atspindėtų valstybinės įstaigos finansinę
būklę ir ūkinės veiklos rezultatus remiantis bendraisiais apskaitos
principais. Dokumentų ir apskaitos registrų auditas turi nustatyti: 1. ar
informacija esanti dokumentuose ir apskaitos registruose apdorojama ir
pateikiama remiantis teisės aktais; 2. ar audituojama valstybinė įstaiga
turi parengusi kontrolės sistemą dokumentams ir apskaitos registrams
tvarkyti. Finansinio audito tikslas – nustatyti, ar finansinės ataskaitos
parodo įmonės tikrą bei teisingą inansinę būklę ir ar jos sudarytos
remiantis bendraisiais apskaitos principais.
2.11. Finansinis vidaus auditas ir jo procedūros.
Finansinio vidaus audito procedūros:
1. Skaičiavimas (aritmetinio tikslumo patikrinimas)
2. Patvirtinimas (informacijos rinkimas)
3. Tikrinimas (įrašų, turto, kontrolės procedūros, finansinės ataskaitos,
tikrinamki dokumentine ir natūrine forma, dokumetų išrašymo formas,
juridinę galią, duomenų tikslumą ir teisingumą, klaidų taisymą)
4. Stebėjimas (inventorizacijos atlikimas, darbo užmokesčio išmokėjimas)
5. Apklausa (žodžiu arba raštu)
6. Analitinės procedūros (analitinė struktūra, dinamika, santykiniai
rodikliai)
2.12. Finansinis vidaus auditas ir rizikos veiksniai.
Finansinis vidaus auditas rizikos veiksnius nusistato pats. Rekomenduotina,
kad auditorius atkreiptų dėmesį Į:
1. Sudėtingos ūkinės operacijos ir ūkinės veiklos reglamentuotos teisės
aktais
2. Paslaugos suteikiamos per trečiasias šalis.
3. Atliekamos nebūdingos pagrindinei veiklai operacijos.
4. kai pinigai gaunami ir išmokami pagal pretenzijas.
5. Išaugus finansinei apyvairtai ataskaitinių metų pabaigoje, kai
siekiama skubiai juos panaudoti finansiniais metais.
6. Kai neištaisyti ankstesnių audito metu nustatyti trūkumai.
7. kai ūkinės operacijos atliekamos per subrangovus ar susijusias šalis.
8. Informacinės technologijos neužtikrina tinkamo duomenų įvedimo ar
apsaugos.