FINANSINIAI DOKUMENTAI PATEIKIAMI VERSLO PROGRAMOJE

[pic]

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS

TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ EKONOMIKOS

REFERATAS

FINANSINIAI DOKUMENTAI PATEIKIAMI

VERSLO PROGRAMOJE

Darbą atliko: VOV-1 gr.stud. Lina Domarkaitė

Darbą priėmė: prof. A.Žvirblis

VILNIUS, 2004

TURINYS:

1. Įvadas………………………

2. Rinkos dalies ir pardavimų apimčių prognozė…………

3. Pajamų bei išlaidų įvertinimas………………

4. Pelno (nuostolių) ataskaita……………….

5. Suminis balansas……………………

6. Grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė…………..

7. Išvados………………………

8. Naudota literatūra………………….

1. ĮVADAS

Finansų paskirtis – padėti įsigyti piniginių lėšų ir jas panaudoti

siekiant kuo labiausiai padidinti firmos akcininkų turtą . Finansų

planavimo ir valdymo esmę sudaro trys pagrindiniai strateginiai sprendimai:

kapitalo struktūra – firmos naudojamų paskolų ir nuosavo kapitalo

vertybinių popierių derinys; dividendų politika – firmos pasirinkimas

mokėti dividendus, ar jų nemokėti, o nusprendus mokėti,- numatyti, kokią

pelno dalį išmokėti; investicijų politika – pasirinkimas tokio investicijų

projekto, kuris labiausiai padidintų dabartinę firmos vertę.

Finansavimo programoje galima išskirti tris poskyrius orientuotus pg.

šias temas:

1. Finansai. Išlaidų kontrolė bei valdymas.

2. Finansavimo ciklas. Atsipirkimo taškas.

3. Kreditų naudojimo strategija.

Finansinės ataskaitos gali būti pateikiamos:

➢ pagal kalendorinį planą (kalendoriniai metai);

➢ pagal finansinį laikotarpį (finansiniai metai);

➢ pagal tarpinį laikotarpį (ketvirtis, pusmetis);

➢ pagal reguliuojamąjį fiskalinį laikotarpį (nustato valstybinės

institucijos).

Verslo plane pateikiamos šios suvestinės :

➢ rinkos dalies ir pardavimo apimčių prognozė;

➢ ppiniginių įplaukų bei išlaidų įvertinimas;

➢ pelno ir nuostolių ataskaita;

➢ suminis aktyvų ir pasyvų balansas;

➢ grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė.

Visais atvejais finansinės ataskaitos rodo ūkinio darinio finansines

sąlygas, jo išteklius ir piniginių lėšų naudojimą. Tokia informacija padeda

priimti reikiamus finansinius sprendimus.

2. RINKOS DALIES IR PARDAVIMŲ APIMČIŲ PROGNOZĖ

Rinkos dalies ir pardavimų apimčių prognozėje pateikiami duomenys

apie:

➢ firmai tenkančią rinkos dalį;

➢ prognozuojamą pardavimų apimtį.

Rinkos dalies ir pardavimų apimčių prognozė turi būti grindžiama visos

rinkos apimčių tyrimais ir rezultatų analize. Rinkos dalis nustatoma

taikant specialius prognozavimo metodus ir panaudojant personalinius

kompiuterius.. Šių duomenų pagrindu nustatomos prognozuojamos pardavimų

apimtys. Jos gaunamos visą rinkos apimtį padauginus iš atitinkamos rinkos

dalies (procentais), tenkančios firmai šioje rinkoje. Jeigu bus parduodama

keliose rinkose (rinkos segmentuose), tuomet bendra pardavimų apimtis

nustatoma sumuojant aaukščiau išdėstytu būdu gautus rezultatus.

Pradiniu laikotarpiu turėtu būti žinomi konkretūs pirkėjai

(vartotojai). Pageidautini netgi susitarimai, numatantys ir tų pardavimų

apimtis.

3.PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ĮVERTINIMAS

Pajamų ir išlaidų įvertinimas būtinas tam, kad būtų galima pagrįsti

investuojamų į projektą lėšų apimtis.Tai atliekama išdėstant gaunamas

pajamas ir numatomas išlaidas kiekvienu nagrinėjamu laikotarpiu (2-3metams

į priekį), o pradžia (atskaitos tašku) imamas startas (pirmoji prekės

gyvavimo ciklo stadija). Pirmaisiais metais duomenys pateikiami kas

ketvirtį, o vėliau – matiniai duomenys.

Pagrindinis uždavinys – įsitikinti pajamų ir išlaidų sinchroniškumu,

nes nuo to priklauso įmonės llikvidumas (jį dažniausiai lemia apyvartinių

lėšų stygius).

Ši analizė įgalina priimti pagrįstą sprendimą tiek starto laikotarpiu,

tiek ir vėliau–plėtojant gamybą, kas atitinka prekės gyvavimo ciklo augimo

ir brandos stadijas, tai pat ir sprendimus dėl papildomų investicijų. kaip

galimas atvejis turi būti įvertintas ir užtęstų atsiskaitymų variantas

(jeigu produkcijos realizavimas bei atsiskaitymai su pirkėjais užsitęs),

nes tokiu atveju suminio kredito dydis smarkiai išauga. Tokiu atveju

likvidumą galima garantuoti tik su papildomų lėšų, investuojamų tam tikrais

laiko tarpais jau vykstant gamybai

ir pardavimams, pagalba. Taigi kreditų poreikis kur kas padidėja. Vis dėlto

ši aplinkybė toli gražu ne visada kvalifikuotai įvertinama. Tai būdinga

pradedantiesiems verslininkams, nes jie neįvertina to, kad pradžioje lyg ir

normali padėtis vėliau gali pradėti blogėti dėl naujų, susietų su įmonės

likvidumu, problemų. Tad nepakankamai pagrįstos prognozės – paprasčiausiai

neleistinas aplaidumas, kuris vėliau, plečiant gamybą, sukelia netgi

bankroto situaciją. Neabejotina, kad vis vien išliks rizikos elementas,

tačiau vienu atveju jis bus pasvertas, o kitu – priešingai – pernelyg

drastiškas.

Taigi per daug optimistinės prognozės firmai dažnai būna pražūtingos.

Taigi sudarant verslo programą šiuo požiūriu turi būti vėlgi pasirinktas

rizikos vertinimo modelis, kuris atitiktų bendrąją firmos strategiją

rinkoje.

4. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

Įvertinant firmos veiklą, pateikiama informacija apie įplaukas ir

išlaidas, mokesčius, pelną ir nuostolius per konkretų laikotarpį. Tokia

informacija pateikiama pelno (nuostolio) ataskaitoje, kuri yra firmos

atitinkamo laikotarpio pajamų ir sąnaudų santrauka.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamas įmonės ataskaitinio

laikotarpio ūkininkavimo rezultatas, t.y. ataskaita perduoda žinias apie

turto įplaukas (vadinamas pajamomis) ir turto sąnaudas (vadinamas

išlaidomis) įmonės veikloje. Šios ataskaitos objektas – pelnas, kurį įmonė

gavo per tam tikrą laikotarpį, arba nuostolis, patirtas nagrinėjamu

laikotarpiu. Visa įmonės veikla yra suskaidyta į ataskaitinius laikotarpius

(pvz. metus, ketvirčius, mėnesius). Pasibaigus tokiam ataskaitiniam

laikotarpiui, įmonė apskaičiuoja ūkininkavimo rezultatą ir galutinai

atsiskaito su valstybe, sumokėdama pastarajai mokesčius.

Taigi, pelno ( nuostolių ) ataskaita – tai firmos atitinkamo

laikotarpio pajamų ir sąnaudų santrauka. Tai yra dokumentas iš kurio

matyti grynasis pelnas pirmaisiais metais (sąskaita pirmiesiems metams

sudaroma detaliau) ir jo kaita per tolesnį laikotarpį (tam laikui sudaroma

bendresnio pobūdžio sąskaita).

Pelno (nuostolio) ataskaitos turinį sudaro:

1. Bendros pajamos;

2. Gamybos išlaidos;

3. Bendrasis pelnas

4. Pastoviosios išlaidos:

• Pardavimų;

• Administravimo;

• Amortizacija ir nusidėvėjimas ( amortizacija skaičiuojama tik

nematerialiam turtui o nusidėvėjimas – tik materialaus turto);

• Palūkanos.

5. Grynosios pajamos(pelnas prieš apmokestinimą);

6. Mokesčiai (pelno mokestis);

7. Grynasis pelnas.

Bendrasis pelnas nustatomas iš bendrųjų pajamų atimant gamybos

išlaidas.

Grynosios pajamos nustatomas iš bendrojo pelno atimant pastoviąsias

išlaidas.

Grynasis pelnas nustatomas iš grynųjų pajamų atimant mokesčius.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagal

tokius straipsnius:

1. I. Pardavimo pajamos;

2. II. Pardavimo savikaina;

3. III. Bendrasis pelnas (nuostoliai);

4. IV. Veiklos sąnaudos;

5. V. Tipinės veiklos pelnas ((nuostoliai);

6. VI. Kita veikla;

7. VII. Finansinė ir investicinė veikla;

8. VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);

9. IX. Pagautė;

10. X. Netekimai;

11. XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą;

12. XII. Pelno mokestis;

13. XIII Grynasis pelnas (nuostoliai).

Leidžiama papildyti pelno (nuostolių) ataskaitą papildomais

straipsniais, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės veiklos

rezultatus.

Pardavimo pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių

pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis

įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja

nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

Pardavimo savikaina – per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius

patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms

paslaugoms ir parduotoms prekėms.

Veiklos sąnaudos – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos,

susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų

apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą.

Grynojo pelno (nuostolių) rodiklis parodo galutinį įmonės

veiklos rezultatą, t.y. įmonėje liekantį pelną, kuris gali būti

paskirstytas, arba nuostolius. Grynojo pelno rodiklis apskaičiuojamas iš

pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atimant pelno mokesčio sąnaudų

rodiklį.

5.SUMINIS BALANSAS

Balansas yra vienas iš svarbiausių apskaitos sistemos elementų, todėl

jam turi būti skiriama daug dėmesio. Balansas yra pagrindinė įmonės

finansinės ataskaitos forma. Jis turi labai didelę reikšmę atliekant įmonės

finansinės būklės analizę, todėl visose šalyse laikomas svarbiausiu

finansinės analizės šaltiniu.

Suminis aktyvų ir pasyvų balansas yra konsoliduotas (suvestinis). Jis

sudaromas dažniausiai pirmiems projekto įgyvendinimo metams tuo tikslu, kad

parodytų įtraukiamas į aktyvus lėšas,

be to, išdėstytų visus pasyvus,

laiduojančius šių aktyvų formavimą. Šiame balanse įvertinama finansinė

firmos padėtis, pateikiama informacija apie konkrečios firmos turtą,

įsiskolinimus ir nuosavą kapitalą.

Sudaromas dažniausiai pirmųjų projekto įgyvendinimo metų pabaigai (

xxxx.12.31) ir jis pateikia firmos investicijų (turtas) ir kapitalo

šaltinių (įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė) momentinę fotografiją. Į

jį įtraukiami aktyvai apima:

• Apyvartines lėšas

• Pagrindinius fondus (pastatai, įrengimai, transporto priemonės)

• Aktyvų formavimą laiduojančius pasyvus (einamieji įsiskolinimai,

ilgalaikės paskolos, investicijos, akcijos, nepaskirstytas pelnas).

Aktyvų ir pasyvų sumos turi besąlygiškai sutapti.

Šiame pposkyryje pateikiami apibendrinti finansinės veiklos rezultatai

(iš jų pagrindiniai, be abejo, yra pelnas arba nuostolis), įgalinantys

įvertinti firmos finansinę būklę, jos mokumą, likvidumo laipsnį. Jie parodo

turimus išteklius, drauge ir turimus įsiskolinimus, taip pat atspindi

finansinių, kreditinių bei atsiskaitymo su klientais santykių būklę. Visa

tai yra be galo reikšminga informacija siekiant efektyviai vadovauti firmai

apskritai, taip pat ir kontroliuojant finansinę veiklą.

Balansas atskleidžia firmos galimybes imti kreditą užstatant turimą

turtą. Nors šiuo metu bankai labai atsargiai vertina turimą turtą, todėl

realu gauti paskolą sudarančią ne daugiau 50-60proc nuo balanse nurodytos

turto vertės.

Balanse pateikta informacija turi išsamiai ir teisingai parodyti

įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę.

Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka:

1. A. Ilgalaikis turtas;

2. I. Nematerialusis turtas;

3. II. Materialusis turtas;

4. III. Finansinis turtas;

5. B. Trumpalaikis turtas;

6. I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti

sutartys;

7. II. Per vienerius metus gautinos sumos;

8. III. Kitas trumpalaikis turtas;

9. IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai;

10. C. Nuosavas kapitalas;

11. I. Kapitalas;

12. II. Perkainojimo rezervas (rezultatai);

13. III. Rezervai;

14. IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai);

15. D. Dotacijos, subsidijos;

16. E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai;

17. I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai

įsipareigojimai;

9. 18. II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai

įsipareigojimai.

Šie straipsniai yra privalomi, t.y. jie turi būti pateikiami ir

tais atvejais, kai sumos lygios nuliui.

6. GRYNŲJŲ PINIGŲ CIRKULIAVIMO PROGNOZĖ

Šis dokumentas sudaromas tuo pagrindu, kad numatomas visas

finansavimo ciklas išskiriant atskirus laikotarpius (žinoma konkrečiu

atveju tik tuos, kurie būdingi tam konkrečiam projektui):

1. Laikotarpis be kkreditų;

2. Starto finansavimo laikotarpis;

3. Venčiūrinio finansavimo laikotarpis;

4. Banko kreditų laikotarpis;

5. Brandumo laikotarpis (akcijų ir/arba obligacijų išleidimo laikotarpis).

Pati grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė pateikiama 2 būdais:

1. Kaip pateikiama grynųjų pinigų cirkuliavimo įvairiais finansavimo

ciklo laikotarpiais kreivė (grafikas).

2. Labiau paplitęs: grynųjų pinigų apimties atskirais finansavimo ciklo

laikotarpiais, taip pat įvertinant prekės gyvavimo ciklo stadijas,

pateikimas lentelės forma.

Taigi šioje lentelėje pateikiami tokie rodikliai:

SANDARA:

1. Prognozuojama rinkos apimtis-vertine išraiška;

2. Firmos rinkos dalis-procentais;

3. Pardavimų apimtis-vertine išraiška;

4. Bendrosios kintamosios išlaidos;

5. bendrosios pastoviosios išlaidos;

6. ĮĮsigyjamų įrenginių vertė ir/arba kredito suma

7. Grynųjų pinigų cirkuliacija (einamoji apimtis);

8. Sukaupta grynųjų pinigų apimtis.

Kiekvieno iš šių rodiklių dydis remiantis duomenimis pateiktais

kituose dokumentuose, pateikiamas atskirai pagal atskirus finansavimo ciklo

laikotarpius ir prekės gyvavimo ciklo stadijas. Tad pasirenkama paprastai 5-

12 laikotarpių.

Rinkos dalies didėjimas atskirais laikotarpiais pateikiamas pagal

prekės gyvavimo ciklo stadijas;

Einamosios grynųjų pinigų apimties ir sukauptos grynųjų pinigų

apimties skaičiavimas atliekamas taip:

1. einamoji grynųjų pinigų apimtis vertinama kiekvienu iš 5-12

laikotarpiu iš pardavimų apimties (pinigine išraiška) atimant

bendrąsias kintamąsias išlaidas, bendrąsias pastoviąsias išlaidas ir

tam laikotarpiui priskiriamų įsigyjamų įrenginių vertę ir/arba tame

laikotarpyje numatomą kredito sumą. Rezultatas įrašomas atitinkamai su

pliuso ar minuso ženklu.

2. Sukaupta grynųjų pinigų apimtis kiekviename iš 5-12 laikotarpių

skaičiuojama (nustatoma) sumuojant visas iki tol ėjusiais

laikotarpiais einamąsias grynųjų pinigų apimtis (kiekviena su savo

pliuso ar minuso ženklu) ir gautas dydis įrašomas su atitinkamu savo

ženklu.

3. Teigiama einamoji grynųjų pinigų apimtis nagrinėjamu laikotarpiu rodo,

kiek būtent šiuo laikotarpiu gali gauti iš verslo investoriai.

4. Neigiama einamoji grynųjų pinigų apimtis nagrinėjamu laikotarpiu rodo,

kiek būtent šiuo laikotarpiu turi būti investuota papildomai.

5. Neigiama sukaupta grynųjų pinigų apimtis nagrinėjamu laikotarpiu rodo

bendrą iki to laikotarpio investuotą sumą, o maksimalus jos dydis iš

visų laikotarpių rodo investicijų, kurių reikia verslo sumanymui

įgyvendinti, apimtį .

6. Kai einamoji grynųjų pinigų apimtis pasidaro nebeneigiama (o t.y.

nulis arba teigiama) tai pasiekiama nenuostolingumo riba (taškas)

7. Investorius domina ir toks klausimas: kuriuo laikotarpiu bus pasiekta

nenuostolingumo riba, tai yra kada gi grynųjų pinigų apimtis bus jau

nebeneigiama. Pateiktas skaičiavimas įgalina nesunkiai tai nustatyti.

Kai sukaupta grynųjų pinigų apimtis pasidaro nebeneigiama (nulis arba

teigiama) tai pasiekiamas projekto atsipirkimo taškas.

Kaip matyti, tiek technologinių įrenginių atsipirkimas, tiek kredito

gražinimas pasiekiamas kai sukaupta grynųjų pinigų apimtis pasiekia bent

jau nulinę ribą,t.y. pasiekiamas atsipirkimo taškas.

7.IŠVADOS

Visuose poskyriuose pateikti duomenys įgalina susidaryti išsamų vaizdą

apie siūlomo projekto finansinę pusę. Pavyzdžiui, iš jų aiškėja, kiek lėšų

reikia investuoti, norint įgyvendinti projektą ir kada investoriai gali

tikėtis pelno iš įdėtų lėšų, taip pat kada visiškai gali būti padengtas

kreditas. Bet lieka pačios kreditų naudojimo strategijos problema, apimanti

sprendimus dėl kreditavimo šaltinių, kreditų formų parinkimo, skolintų lėšų

gražinimo terminų, taip pat gauto kredito padengimo grafiko sudarymą.

Šio skyriaus pabaigoje turi būti apibendrinti visi duomenys ir

akcentuotos finansinės sumanymo įgyvendinimo galimybės bei kreditorių

galimybės investuoti lėšas į šį inovacinį projektą palankiomis jiems

sąlygomis.

Finansinės ataskaitos:

➢ Suteikia informaciją apie filialo finansinę padėtį, veiklą,

finansinės padėties pasikeitimą;

➢ Suteikia informaciją priimant sprendimus dėl investicijų;

➢ Suteikia informaciją apie galimą ekonominių sprendimų priėmimą,

įvertinant filialo gamybinius pajėgumus, žmogiškąjį kapitalą.

Taigi apibendrinant finansų skyriuje pateiktus duomenis galima

pasakyti jog:

➢ Investicijų sprendimai lemia piniginių lėšų naudojimą, tai yra

visų rūšių kapitalo pirkimą, pardavimą ir naudojimą;

➢ Finansiniai sprendimai lemia tai, kaip bus įsigyjama lėšų

investicijoms;

➢ Akcininkų turto didinimo iki aukščiausio laipsnio siekiama

didinant firmos vertę, o ši sąvoka yra tapati akcijų kainos

didinimui iki aukščiausio laipsnio;

8.NAUDOTA LITERATŪRA

1. A.Žvirblis “Verslininko vademekumas”;

2. C.Pat.Obi “Verslo finansų pagrindai”;

3. N.Pelanienė “Verslo programa”

4. Lazauskas J. “Apskaita ir finansai” – V: Technika, 1995.

5. http://finansai.tripod.com/pelnoat.htm

6. http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/3-pelno(nuostoliu)ataskaita.doc

7. http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/2%20-balansas.doc

8. http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/1-finansines%20atskaitomybes%

20standartas.doc

[pic]

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

TECHNOLOGINIŲ ĮRENGINIŲ IR KREDITO PAGRINDIMAS BEI ATSIPIRKIMO NAGRINĖJIMAS

VERSLO PROGRAMOJE

REFERATAS

Darbą atliko: VOV-1 gr.stud. A.

Murauskas

Darbą priėmė: prof. A. Žvirblis

VILNIUS, 2004

Turinys

Įvadas……………………

………………2

Technologinių įrenginių poreikio analizė verslo

programoje………….2

Pajamų bei išlaidų

įvertinimas…………………..

…….5

Paskolų gavimas, atsižvelgiant į kreditorių

elgseną…………..6

Technologinių įrenginių atsipirkimas bei kredito

gražinimas…………7

Išvados…………………..

……………..9

Literatūra………………….

………………9

Įvadas

Norint užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą rengiant verslo programą,

būtina gerai išanalizuoti technologijų bei techologinių įrenginių

panaudojimo galimybes plėtojant verslą. Taip pat pravartu numatyti

reikiamas investicijas į verslą kiekvienu iš galimų verslo vystymo etapų.

Šiame referate pateikiama kreditavimo ir technologinių įrenginių numatymo

verslo programoje apžvalga, kuri leidžia suprasti, kokią reikšmę sėkmingam

verslo plėtojimui turi šių elementų suprojektavimas. Taip pat referate

pateikimi pasiūlymai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti verslo

programoje,

norint pagrįsti technologinių įrenginių ir technologijų bei kredito

atsipirkimą.

Technologinių įrenginių poreikio analizė verslo programoje

Technologinių įrenginių ir kredito pagrindimas bei atsipirkimo

nagrinėjimas atsispindi verslo programoje. Verslo programa pagrindinai

susideda iš šių skyrių:

1. Verslo sumanymas, prekė (paslauga).

2. Rinkos analizė.

3. Konkurencija rinkoje.

4. Marketingo koncepcija ir programa.

5. Gamybinis planas.

6. Firmos menedžmentas ir juridiniai aspektai.

7. Finansavimo programa.

Prieš šiuos skyrius pateikiama suvestinė anotacija, kurioje pateikiama

aukščiau išvardintuose skyriuose išnagrinėtos medžiagos apibendrinimas.

Joje dėmesys turi būti sukoncentruotas į verslo sumanymo esmę, prekės

(paslaugos) esminį apibūdinimą, jos gamybos organizavimo, technologinio

aprūpinimo, verslo finansavimo (kreditavimo) ir verslo programos

įgyvendinimo efektyvumo aspektus, marketingo koncepciją, organizacinius

sprendimus ir ypač į finansinius klausimus bei ekonominį efektyvumą. [1]

Taip pat anotacijoje būtina nepamiršti technologinių įrenginių ir

kredito pagrindimo bei atsipirkimo nagrinėjimo.

Organizuojant gamybą labai svarbu tinkamai parengti gamybinį planą.

Gamybinio pobūdžio aspektų yra gana daug todėl geriausia, kai yra

sumodeliuojamas visas gamybinis procesas. Gamybinio pobūdžio sprendimus ir

sprendimus dėl progresyviųjų technologijų lemia šie kriterijai:

1. Marketingo strategija.

2. Gamybos išlaidos.

3. Prekės kokybės parametrai.

4. RReikalavimai technologijai ir įrenginiams.

5. Aplinkosaugos reikalavimai.

Taigi marketingo strategija, gamybos išlaidos, prekės kokybės

parametrai, reikalavimai technologijai ir įrenginiams apsprendžia kredito

būtinumą. Reikia apsispręsti dėl turimų technologinių procesų panaudojimo

ir atitinkamų technologinių įrenginių komplektavimo. Išnagrinėjama galimybė

panaudoti kitas technologijas ir atliekama jų lyginamoji analizė su

turimomis. Esant esminiams pastarųjų trūkumams, ieškoma galimybių įsigyti

naujas. Skaičiavimais grindžiamas įrenginių panaudojimas. Tuo pagrindu

sprendžiama apie šių įrenginių įsigijimo tikslingumą ekonominiu požiūriu.

Tarp jų analizuojami ir tokie variantai kaip įrenginių lizingas ir kiti.

[1]

Taip pat analizuojama, ar būtina įsigyti naujus technologinius

įrenginius, laiduojant produkcijos kokybės parametrus bei gamtos apsaugos

reikalavimus ir kitus klausimus. Apsisprendžiama, ar technologiniai

įrenginiai bus diegiami iš karto ar etapais, susiejant šį klausimą su

numatomu gamybos apimties didinimu. Sudaromas diegimo grafikas ir

parengiamas optimalus įrenginių išdėstymo planas, įvertinant galimus

technologijos pasikeitimus bei perspektyvinį kai kurių įrenꗬÁ⁍Љዸ¿ကЀ蒄

橢橢㷢㷢Љꈬ垀垀䀥

lЪЪЪЪЪЪЪоቄቄቄ8ቼ$አLо㾇Ũዸጎ(ጶጶጶጶ2፨፼

㻊[?]㻌㻌㻌㻌㻌㻌$䃯Ƞ䌏F㻰QЪᎈጶጶᎈᎈ㻰ai nežlugdo numatyto gamybos plano

grafiko. Priimamas galutinis sprendimas, ar tikslinga juos įsigyti. Taip

pat įvertinamas technologijos atitikimas ekologijos reikalavimams,

prireikus sudaromas įmonės ekologinio paso projektas, nustatoma, kokios

investicijos būtinos, norint patenkinti ekologinius reikalavimus,

nustatoma, kokios investicijos būtinos, siekiant iš esmės modernizuoti

technologiją. Nustatoma komplektavimo gaminių, nebaigtos gamybos bei

gatavos produkcijos apimtys, kurių reikia norint pasiekti ritmingą įmonės

funkcionavimą. Šių atsargų apimtys įvertinamos pinigine išraiška, iš to

skaičiaus valiuta. Iš šių duomenų nustatoma apyvartinių lėšų apimtis, o jos

dinamikos analizė leidžia nuolat kontroliuoti įmonės veiklos efektyvumo

rodiklius. [6]

Numatoma apsirūpinimo materialiniais ištekliais sistema, kuri

suformuojama remiantis alternatyviais variantais, pasiūlytais abiejų

partnerių. Tai labai reikšmingas etapas organizuojant tolesnę veiklos

programą. Todėl verta, kiek galima detaliau, numatyti gaunamų vertybių

struktūrą, tiekėjus, atsiskaitymo galimybes. Nustatomos galimos gaunamų

materialinių vertybių apimtys (pinigine išraiška), galinčios susikaupti,

siekiant įgyvendinti apyvartinių lėšų kaupimo programą. Numatomos jų

pakeitimo analogiškomis galimybės. Įvertinama materialinių vertybių gavimo

ritmiškumas (savalaikiškumo požiūriu), sezoniškumo svyravimai, vertinant

rizikos faktorius, kuriuo nors būdu lemiančius pateikimo proceso

patikimumą. Analizuojama, ar numatyti žaliavų, medžiagų bei komplektavimo

gaminių ar pusfabrikačių tiekėjai tikrai yra patikimi partneriai. Numatoma,

kaip su kiekvienu iš jų įtvirtinti partnerystės ryšius. Nustatomos

apsirūpinimo materialinėmis vertybėmis schemos, įvertinamos transportavimo

galimybės bei formuojama šios tarnybos struktūra. Sudaromas materialinių

vertybių gavimo grafikas, įvertinant gamybos apimčių kitimo dinamiką.

Nustatomas išlaidų dydis žaliavoms, medžiagoms, ruošiniams, įskaitant

energiją, kurą. Atliekama šio dydžio analizė, ieškoma alternatyvių

šaltinių. Įvertinamos transporto išlaidos.

Nagrinėjama, ar kainų svyravimas (tiek materialinių vertybių, tiek ir

transporto bei kitų paslaugų, susietų su pateikimu) neverčia atitinkamai

koreguoti pateikimo programos arba grafiko. Toks nagrinėjimas turi būti

atliekamas periodiškai, įvertinant situaciją kainų požiūriu. Nustatoma,

kiek lėšų konvertuojama valiuta reiks įgyvendinant apsirūpinimo

materialinėmis vertybėmis programą, analizuojama, kaip tai derinasi su

numatomų valiutinių įplaukų programa. Kriterijus čia turi būti įmonės

valiutinis atsiperkamumas. [4]

Pajamų bei išlaidų įvertinimas

Labai svarbu tinkamas pajamų bei išlaidų įvertinimas. Jis būtinas tam,

kad būtų galima pagrįsti investuojamų lėšų apimtis. Tai atliekama išdėstant

gaunamas pajamas ir numatomas išlaidas kiekvienu nagrinėjamu laikotarpiu

2 – 3 metams į priekį. Pradžia imamas startas (pirmoji prekės gyvavimo

ciklo stadija). Pirmaisiais metais duomenys pateikiami kas ketvirtį, o

toliau tik kasmet. Pagrindinis uždavinys yra įsitikinti pajamų ir išlaidų

sinchroniškumu, nes nuo to priklauso įmonės likvidumas, kurį daugiausia

lemia apyvartinių lėšų stygius. Ši analizė leidžia priimti pagrįstą

sprendimą tiek starto laikotarpiu tiek ir vėliau plečiant gamybą, kas

atitinka prekės gyvavimo ciklo augimo ir brandos stadijas. Taip pat tokia

analizė leidžia priimti pagrįstus sprendimus ir dėl papildomų investicijų.

Kaip galimas atvejis turi būti įvertinta ir užtęstų atsiskaitymų variantas,

nes tokiu atveju suminio kredito dydis stipriai išauga. Prognozės negali

būti per daug optimistinės, nes per daug optimistinės prognozės firmai

dažniausiai būna pražūtingos. Šiuo požiūriu turi būti pasirinktas rizikos

vertinimo modelis, kuris atitiktų bendrąją firmos strategiją rinkoje. [1]

Parengiama paskolų gavimo ir jų naudojimo politika, įvertinant gavimo

šaltinius, garantus, visas konkrečias sąlygas. Kartu su kreditoriais

konkretinamos paskolų gavimo galimybės ir sąlygos (vidaus ir užsienio

valiuta) imant trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes paskolas.

Modeliuojant nustatomi labiau priimtini variantai. Nustatomos paskolų

panaudojimo galimybės pagal metus įvertinant kredito gavimo metus, palūkanų

dydžius, grąžinimo terminus, susijusius su gamybos diegimo terminais.

Sudaromi paskolų grąžinimo kiekvienam kreditoriui pagal kiekvieną paskolų

rūšį grafikai. Priimamas bendras partnerių sprendimas dėl paskolų, taip pat

prognozuojamas įmonės finansavimo ciklas. Tai leidžia įvertinti kapitalinių

įdėjimų apimtis, numatyti kiekvieno partnerio įnašą į įstatinį fondą. Kartu

nustatyti pelno paskirstymo sąlygas. Svarbus taip pat sprendimas dėl

paskolų gavimo ir jų grąžinimo galimybių, daugiausia lemiančių įmonės

finansavimo ciklą, teigiamą ar neigiamą turimų grynų lėšų dydį per

pirmuosius penkerius (o gal ir daugiau) metus. [5]

Parengiama įmonės strategija mokesčių atžvilgiu, įgalinanti

optimizuoti įmonės vveiklą ir besiremianti valstybės teikiamomis lengvatomis

smulkaus verslo įmonėms (arba atvirkščiai – jomis nesinaudojant) bei

konkrečių situacijų nagrinėjimu: įrenginių lizingo panaudojimas,

investicijos perspektyviniam įdirbiui, paskolų politika, pelno

paskirstymas. Atskirai nustatomas mokesčių už panaudotas patentines

licencijas bei kompleksines progresyvias technologijas dydis, jų struktūra,

paskirstymas kiekvieniems metams. Nustatomas įrenginių amortizacinių

atskaitymų dydis arba nuomos mokestis (lizingo atveju), remiantis priimtu

amortizacinių atskaitymų variantu. Taip pat nustatomas liekamosios vertės

dydis. [2]

Paskolų gavimas, atsižvelgiant į kreditorių elgseną