Finansų analizė

Antroji kompanija investavo žymiai daugiau pajamų į įrenginius savo prekybinėse patalpose, siekdama sukurti tam tikrą įvaizdį, orientuotą į tai, kad sukurti pagarbią aplinką brangiai produkcijai ir pirkėją skatina tokį produktą pirkti žymiai aukštesnėmis kainomis. Todėl tokiu atveju atrodytų nereikalinga atskirai nagrinėti iš bendro konteksto išskirtą finansinį koeficientą ir bandyti jį sulyginti su kokiais nors idealiaisiais normatyvais. Finansinių koeficientų analizė turėtų būti atliekama integravimo pagrindu, kompleksiškai į tai įskaitant ir įvairių kompanijos veiklos sričių tarpusavio ryšius. Be to, nagrinėjamą rodiklį rekomenduojama aanalizuoti prieš tai sekusių laikotarpiu eigoje, jei norime gauti išbaigtą jo vaizdą. Taip pat esant galimybei tikslinga atlikti sulyginimus su konkrečios atšakos normatyvais, kurie naudojami kaip rodiklio vertinimo kriterijai.

Tarpusavio santykio tarp skirtingų kompanijos veiklos sričių įvertinimas, atliekamas finansinių koeficientų pagalba, ypatingai supaprastėja naudojant Pelno medžio modelį, kaip pavaizduota 10,1 pav. Šis modelis vaizduoja konceptualius ryšius tarp koeficientų, taip pat stebima bendrų kompanijos veiklos rezultatų eiga iki pat veiklos ištakų – t. y. iki operacijų prekybos salėje lygio.

Tokį modelį galima nnaudoti kaip vadovą interpretacijai. Modelio forma panaši į medį su šakomis, kurios išsišakoja nuo pagrindo – akcinio kapitalo rentabilumo koeficiento. Kaip žinia, galima iš eilės analizuoti kiekvieną šaką ir nagrinėti vieno ar kito kompanijos veiklos rezultato priežastis.

Pav. 10,6 pateikiami ssuskaičiuoti finansiniai koeficientai, kurie apibendrinti į vieną modelį. Tokiu būdu 1993 metais akcinio kapitalo rentabilumo koeficientas 24,19% buvo sustiprinimas grynųjų aktyvų rentabilumo koeficientu, lygiu 19,5%, ir multiplikatoriaus giringo (svertų sistemos) efektu, skaičiuojamu 1,24. 1994 m. akcinio kapitalo rentabilumo koeficientas sumažėjo iki 12,13%, kadangi iki 9,9% sumažėjo grynųjų aktyvų rentabilumo koeficientas, nors svertų sistemos rodiklis išliko stabilus. Norint paaiškinti grynųjų aktyvų rentabilumo koeficiento sumažėjimą, reikia išanalizuoti pelno medžio šakas. Jei pamenate iš 8 skyriaus, grynųjų aktyvų rentabilumo koeficientas iš vieno pusės yra nustatomas pagal rentabilumą, iš kitos pusės – pagal resursų panaudojimo efektyvumą. Šie rodikliai vaizduojami dviejų šakų pagalba, atitinkamai pradedant nuo grynosios maržos ir aktyvų apyvartos koeficiento. Tokiu būdu galima analizuoti iš eilės kiekvieną šaką, stebėti, nuo ko priklauso grynoji mmarža ir aktyvų apyvartos koeficientas.

1. 1993 metais rentabilumas grynąja marža buvo apibūdinamas 7,6%. Tačiau 1994 m. šis rodiklis sumažėjo iki kuklių 3,5 procentų. Jei toliau žiūrėsime į pelno medžio šakas, pamatysime, kad tai – dviejų pagrindinių faktorių rezultatas. 1993 – 1994 metų laikotarpiu žymiai padidėjo išlaidos: nuo 264,1 mln. svarų sterlingų iki 639,9 mln. svarų sterlingų. Jei peržvelgsime kompanijos ataskaitą už 1994 m., pastebėsime, kad šis rezultatas gautas po to, kai kompanija priėmė sprendimą atsakomai reaguoti į mažmenos prekybos ppatalpų paklausos mažėjimą bei nekilnojamųjų objektų kainų kritimą. Kompanija sumažino balansines kompanijos nekilnojamojo turto kainas ir padidino amortizacinius atskaičiavimus. Tuo pat metu nuo 10,3% 1993 metais iki 9,5% 1994 m. sumažėjo bendroji (bruto) marža galbūt kaip rezultatas to, kad iš diskaunterių pusės buvo padidintas spaudimas kompanijos kainoms. Sumažėjusios bendrosios maržos ir padidėjusių išlaidų santykis kaip tik ir paskatino ryškų grynosios maržos sumažėjimą.

2. Resursų panaudojimo efektyvumas yra charakterizuojamas aktyvų apyvartos koeficientu. Pastarasis 1993 m. buvo lygus 2,58, o 1994 m. liko iš dalies nepakitęs ir netgi pagerėjo. Tai galima paaiškinti, išnagrinėjus neapyvartinius aktyvus ir likvidacinius kompanijos rodiklius. Atsiperkančios investicijos į neapyvartinius aktyvus peraugo tik iš dalies, nežiūrint į tai, kad buvo statomos naujos parduotuvės. Pastarasis veiksmas yra balansinių nekilnojamojo turto kainų peržiūrėjimo sumažėjimo kryptimi rezultatas.

Kai kurie likvidaciniai sumažėjimai, matuojami einamosios ir skubiosios likvidacijos koeficientais, taip pat rodo nenuilstamus kompanijos vadovybės mėginimus kaip atsaką rentabilumo sumažėjimui priversti aktyvus “dirbti” efektyviau ir pasiekti didesnio kompanijos atsargų panaudojimo efektyvumo. Skirtumas tarp einamosios ir skubiosios likvidacijos koeficientų nurodo atsargų apyvartos koeficiento svarbą, kuris nuo 19,39 1993 metais padidėjo iki 20,81 1994 m. Atsargų apyvartos pagerėjimas liudija informacinių technologijų panaudojimo efektyvumą, iš dalies – užsakymų paskirstymo efektyvumą pagal pardavimo duomenis, ir informacijos pasikeitimo elektroniniu būdu eefektyvumą. Kaip buvo minėta, prie vidinio vartojimo informacijos priėjimo neturintys vadinamieji “autsaideriai” negali apskaičiuoti kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų apyvartos periodo. Tačiau naudojantis kreditorinio ir debitorinio įsiskolinimo balansinių rodiklių duomenimis, galima tiksliau įvertinti kompanijos likvidacinį rodiklį.

Tokiu atveju, palyginti žemą kompanijos likvidacinį lygį galima paaiškinti ypatingai aukštu įsiskolinimu prekybos kreditoriams, kurį atspindi palyginti ilgas atsiskaitymas už pristatytas prekes ir stiprios pirkėjų pozicijos. Iš kitos pusės, supermarketuose, kaip taisyklė, debitorinis įsiskolinimas būna palyginti žemas, kadangi paprastai už produktus atsiskaitoma grynaisiais.

Pelno medžio šablono kūrimas elektroninėse lentelėse

10,2 ir 10,3 pratimuose parodyta, kaip naudotis pelno medžio modeliu, norint įvertinti bendrus kompanijos veiklos rezultatus, logiška tvarka analizuojant finansinius koeficientus ir stebint jų tarpusavio santykius.

Buvo parodyta, kad priklausomai nuo verslo pobūdžio ir kompanijos vadovybės išrinktos strategijos įvairūs metodai gali atvesti link tų pačių kompanijos veiklos rezultatų.

Iki šiol finansiniai koeficientai buvo analizuoti tik siekiant įvertinti praėjusios kompanijos veiklos rezultatus. Tačiau pastaroji metodika taip pat suteikia galimybę išskirti silpnąsias ir stipriąsias kompanijos veiklos vietas, sulyginti jas su vidutiniais vienos atšakos rodikliais ir su verslo aplinkos tendencijomis. Tokiu būdu, finansinių koeficientų analizę galima panaudoti siekiant nustatyti ateities uždavinius ir įvertinti potencialius pasikeitimus kompanijos operacijose ar prekybos sąlygose. Taip pat ši analizė naudinga sudarant verslo planą ir nustatant kkeletą vystymosi scenarijų – variantų. Taigi ši analizė leidžia įvertinti organizacijos pažeidžiamumą numatomuose ateities įvykiuose.

10,4 pratimas

Patikrinkite savo žinias pelno medžio modelio sukūrimo srityje ir pabandykite įvertinti būsimųjų plėtojimo variantų, pateiktų 10,2 lentelėje, įtaką kompanijos veiklai. Nurodykite, kokie finansiniai koeficientai išilgai pelno medžio šakų patiria išorinių įvykių įtaką. Pavaizduokite galimų jų pokyčių kryptį (sumažėjimo ar padidėjimo kryptimi) kaip analizuojamų įvykių rezultatą.

10,4 pratime nurodoma, kad planavimas įvairių variantų atveju nusakomas kaip modelio rodiklių keitimas. Beje, planavimas įvertina bendrą tokių pokyčių įtaką. Tai būtų savotiška Jautrumo analizė, kuri suteikia galimybę išanalizuoti kompanijos pažeidžiamumą įvykių pagal skirtingus būsimuosius scenarijus eigoje.

Tokį analizės tipą patogu naudoti pasitelkiant elektronines lenteles.

10,5 pratimas

Elektroninių lentelių programoje sukurkite pelno medžio modelio šabloną.

a) viršutiniame kairiajame darbo lapo kampe žymėkite duomenis, gautus skaičiuojant pelną ir balanso sąnaudas.

b) po minėta sritimi įrašykite pelno medžio modelio pavadinimus ir formules, o jų faktines reikšmes pakeiskite atitinkamomis lentelių koordinatėmis.

c) išsaugokite šabloną pavadinimu “Medis” (galimo šio uždavinio sprendimo pavyzdys pateikiamas atsakymuose).

d) įveskite kompanijos “Džei Sainsberi” 1994 metų duomenis, pateiktus 10,2 pratime. Patikrinkite pelno medį, kuriame automatiškai turi įsirašyti tie patys duomenys kaip ir 10,2 pav. Tokiu veiksmu patikrinama, ar teisingai sukurtas modelis. Gautą darbinį puslapį išsaugokite kitu pavadinimu. Dabar jūs turite dvi skirtingas bylas – dokumentus:

pirminis pelno medžio modelis ir kompanijos “Džei Sainsberi” pelno medžio per 1994 metus modelis.

10,6 pratimas

Įsivaizduokite, kad jūs – kompanijos “Džei Sainsberi” vadovybės verslo konsultantas. Jūs sukūrėte keletą galimų ateities veiklos scenarijų ir norėtumėte įvertinti jų įtaką bendriesiems kompanijos veiklos rezultatams ir akcininkų pelnui.

1 scenarijus. Realizacijos kainas reikia mažinti dėl padidėjusios kitų kompanijų konkurencijos. Tai paskatins pardavimų apimties rodiklio sumažėjimą 2%, nes parduodamos produkcijos savikaina išliks nepakitusi.

2 scenarijus. Naujoji vadovybė nustatė naują – aukštesnį minimalaus darbo užmokesčio lygį ir sustiprino tteisę į pensiją tiems, kurie dirba nepilną darbo dieną. Taigi, išlaidos išaugo 2%.

3 scenarijus. Kompanija derasi dėl eilinio nedalomo komercinio kredito gavimo. Tai padidins kreditorinį įsiskolinimą 6%.

4 scenarijus. Kompanija nusprendė įdiegti neprekybinio tipo prekes. Tokiu būdu atsargų kiekis išaugo 7%. Tuo pat metu 8% padidėjo pardavimo apimtis, kadangi šioms prekėms galima nustatyti didesnes kainas.

5 scenarijus. Kompanija investavo lėšas į naują parduotuvę. Šio veiksmo rezultate 15% išaugo neapyvartinių aktyvų vertė. Tačiau per artimiausius pora metų nebus laukiama atitinkamo pardavimų kiekio aaugimo.

10,4. Pabaiga

Šiame skyriuje išmokome naudotis pelno medžio modeliu, siekdami nustatyti esminių finansinių koeficientų tarpusavio ryšius ir laipsniškai įvertinti bendrus kompanijos veiklos rezultatus praėjusiuose laikotarpiuose. Taip pat bendrus kompanijos veiklos rezultatus galima sulyginti su vidutiniais atšakų rodikliais. Norint palengvinti finansinių kkoeficientų panaudojimą jautrumo analizės kontekste, planavimo pagal įvairius scenarijus galimybės pademonstruotos įdiegiant elektroninių lentelių programą – tai pelno medžio modelio šablono sukūrimas. Šis modelis sėkmingai naudojamas norint įvertinti galimus ateities veiklos scenarijus.

Taip pat šiuos rezultatus galima patikrinti praktiškai pagal realią situaciją, remiantis skyriaus pabaigoje pateikto 2 uždavinio situacija.

2. Sistema “Benetonas”

Priėmus sprendimą naudotis franšizės schemos privalumais, Karla pradėjo skrupulingą franšizinių kompanijų, tame tarpe ir kompanijos “Benetonas”, analizę. Reikia pasakyti, kad ši kompanija ypatingai domino Karlą, nes ji buvo italų kilmės (jos šeima į Didžiąją Britaniją persikėlė 1960 m.). Nors Karla savo karjeros laiptais užkopė Didžiojoje Britanijoje, tačiau ji išlaikė stiprius šeimyninius ryšius su Italija ir jautė sentimentus mielai senai Tėvynei. Ir vis dėlto, lemiamu kompanijos “Benetonas” pasirinkimo faktoriumi buvo šios kkompanijos sėkmingumas ir reklaminių kampanijų įtaigingumas, stiprios, konstruktyvios organizacijos, kuri pripažinimo sulaukė sukurdama visame pasaulyje žinomą brangią kokybišką prekę, įvaizdis.

Per pirmąsias derybas su “Benetonu” buvo aptartos sekančios sąlygos: “Benetonas” parduoda teisę naudotis jų prekybiniu ženklu tam tikroje geografinėje zonoje, po to ekskliuzyviniu būdu ir palankiomis sąlygomis prekes parduoda franšizės savininkui. Norint sukurti ir palaikyti universalų kompanijos “Benetonas” įvaizdį, atliekama griežta franšizės turėtojo kontrolė, nustatomi dauguma marketingo elementų ir siūlomų prekių nomenklatūros.

Franšizės turėtojo parduotuvėse parduodamas prekes pristato išskirtinai tik kkompanija “Benetonas”, o kitų firmų prekėmis prekiauti griežtai draudžiama. Sudarant naujų sezoninių prekių užsakymus ateičiai, sudaromi 12 mėnesių į priekį sąrašai, o franšizės turėtojas pasirūpina madingų drabužių detaliu sandėliavimo planu. Tai palyginti griežtai sudarytas planas, į kurį įeina tam tikro asortimento prekių kaupimas, keletas laisvo pasirinkimo pozicijų, pagal kurias franšizės turėtojas kai ką gali užsakyti savo nuožiūra. Tačiau pasirinkimo laisvė griežtai reglamentuojama, kadangi automatiškai yra atvežamos standartinių spalvų ir išmierų prekės. Kontroliuodamas prekybos politiką, franšizės turėtojas gali reikalauti standartinio įforminimo ir produkcijos asortimento tiek pagal nurodytą prekę, tiek pagal spalvinę gamą. Tokiu būdu kuriamas bendras viso “Benetono” parduotuvių tinklo įvaizdis. Praėjus šešiems mėnesiams po užsakymų įvykdymo parduotuvėje jau galima rasti pilną produkcijos asortimentą einamajam sezonui.

Mažmenines kainas centralizuotai nustato pats franšizės turėtojas. Tai taip pat kuria vieningą “Benetono” parduotuvių kainų politiką. Palyginus su kitomis madingais drabužiais prekiaujančiomis kompanijomis, “Benetono” parduotuvės išsiskiria paaukštintomis kainomis. Dukart per metus vykdomi mėnesiniai išpardavimai, siekiant atsikratyti nesezoninių prekių atsargų. Tokie išpardavimai taikomi tik nukainuotoms “Benetono” prekėms, o specialiai šioms akcijoms parduotuvės naujų siuntų neužsako. Nuolaidų struktūrą taip pat nustato franšizės turėtojas. 10-15% nuolaidos paprastai taikomos einamojo sezono modeliams, o žymiai didesnės – 50% nuolaidos taikomos prieš tai praėjusio sezono drabužiams.

Kompanijos “Benetono” parduotuvių kainų politiką kkoordinuoja centralizuota nacionalinių tarptautinių reklamos kampanijų, kurios palaiko aukštos kokybės “Benetono” drabužių ir prekybinio ženklo įvaizdį, sistema. 1980 m. pabaigoje reklamoje vyravo koncepcija – “vieningos Benetono spalvos”. 1990 metų pradžioje visuomenės dėmesį patraukė visiškai kitokia reklaminė kampanija – orientuota į šokiruojantį vizualinį įvaizdį. Visi franšizės savininkai nusprendė, kad naujoji reklaminė kampanija buvo sėkminga, išaugo “Benetono” drabužių paklausa, todėl ir kompanijos “Benetonas” franšizė tapo ypatingai vertingu aktyvu.

Be to, reguliarūs, dukart metuose vykdomi išpardavimai dar papildomi konkrečiai franšizės savininko naudojamais priedais, kad išparduoti prekes. Tai specialios dėžutės su kainomis, vėliavėlės, plakatai ir panaši reklaminė atributika, įforminanti prekybos vietą. Išpardavimų metu frašizės savininkai, galima sakyti, tampa savarankiškesni, galite rengti vietines reklamines akcijas, gaminti reklamines medžiagas. Tokiu laikotarpiu parduotuvės apipavidalinimo ir prekių sprendimus taip pat galima priimti konkrečios parduotuvės atžvilgiu.

3. Karla įsigyja “Benetono” franšizę

Pirmosios derybos su kompanija “Benetonas” Karlą įtikino esant didžiulėms potencialioms galimybėms naudotis kompanijos franšie. Tad Karla nusprendė įsigyti šią franšizę.

Vadovaujant kompanijos “Benetonas” atstovui Karla išsirinko ir įsigijo tinkamas patalpas parduotuvei mažo Lankšyro grafystės miestelio verslo rajono prekybos centre. Šiame prekybos centre veikia dar keletas drabužiais prekiaujančių parduotuvių. Prekybos centro vadovybė pastoviai atlieka pirkėjų apsilankymo monitoringą. Šie duomenys buvo pateikti Karlai. Jie liudijo apie pastovų pirkėjų lankomumą augimą.

Padedant “Benetono” aatstovui, Karla sudarė ateities pardavimų prognozes ir verslo planą, skirtą jos atstovaujamam bankui. Karla pasiūlė įkurti privačią kompaniją su apribota atsakomybe ir į ją investuoti savo privatų kapitalą – 10 000 svarų sterlingų. Taip pat ji nusprendė prašyti banko 16 000 svarų sterlingų paskolos dešimčiai metų. Banko vadovas buvo nustebintas kruopščiai aprašytu Karlos pasiūlymu ir paaiškino, kad banko politikoje vienu iš prioritetų yra būtent garsių kompanijų franšizės įsigijimo paskolų klausimas. Kadangi šiuo atveju minėtoji kompanija rinkoje jau turi geras pozicijas ir potenciją, tai naujai franšizei suteikia žymiai stabilesnes ir sėkmingesnes pozicijas palyginus su naujai besikuriančiomis kompanijomis. Tad banko valdytojas pasiūlė mažesnį kreditą – 12 000 svarų sterlingų, bet pagal overdrafto sąlygas, sumą.

4. Po dviejų metų

Per pirmuosius dvejus metus darbas pagal sukurtą schemą Karlos Firence firmoje patyrė keletą nesėkmingų rezultatų, kaip tai matyti iš rodiklių, pateiktų pav. 2,1 ir 2,2. Kaip žinia, sunku tikėtis, kad nauja įmonė iškart pradės nešti didelį pelną. Tačiau antrųjų metų pabaigoje Karlą toks žemas pelno prieaugis, ypatingai esant palyginti ribotai aktyvų bazei palyginus su trumpalaikiais kreditoriniais įsipareigojimais, jau ėmė neraminti.

Iš dalies tokio rezultato priežastimi buvo nepalankios ekonominės sąlygos: miestas, kuriame įsikūrė Karlos įmonė, pasižymėjo dideliu nedarbo lygiu ir ilgalaikiu ekonominiu nuosmukiu. Tačiau dar viena

iš Karlos įmonės neefektyvumo priežasčių buvo kontroliavimo praktika iš franšaizerio pusės. Nors Karlos tikėjimas “stipraus partnerio” palaikymu pasitvirtino, ji buvo dėkinga kompanijos “Benetonas” atstovams už konsultacijas ir pasiruošimą, tačiau taip pat ji suprato, kad “Benetono” politikai atsargų valdymo srityje dar nepakanka lankstumo, o tai neleidžia visiškai patenkinti vietinius žmonių paklausą. Ji galėjo parduoti žymiai daugiau perkamųjų drabužių išmierų 12-16, kurių nepakakdavo, o sandėlyje likdavo mažesnių išmierų drabužiai. Tol kol Karla privalėjo užsakinėti visų išmierų rinkinį, įskaitytą į modelių planą, situacija nnegalėjo pasikeisti. Be to, Karla pastebėjo, kad apie 40% metinio pelno nuo pardavimų gaunami būtent išpardavimų laikotarpiu. Nors kitais laikotarpiais normaliai antkainis skaičiuojamas 120%, išpardavimų metu antkainio dydis sumažėja iki nulio ar netgi tampa nuostolingu, jeigu išpardavime siūlomi būtent paklausos neturinčios pereito sezono prekės.

Taigi matyti, kad faktinis pelnas dar mažesnis, nei buvo numatyta verslo plano prognozėse. Karla ėmė manyti, kad verslo plane nustatyti kainų, išlaidų, pardavimų apimties ir pelno santykio rodikliai tapo stipriai iškreipti dėka visų aukščiau minėtų priežasčių. TTačiau ji nebuvo užtikrinta, kaip reikėtų įvertinti tokius iškraipymus.

“Aš manau, kad kalčiausias yra ekonominis nuosmukis. Mūsų rajone įvyko masiniai atleidimai iš darbo, žmonės nebenori leisti daug pinigų. Labiausiai aš jaudinuosi, jei bankas ims daryti spaudimą ir pareikalaus overdrafto limito ssumažinimo. Šiais laikais mažos įmonės yra labai pažeidžiamos, ypač jei ima augti procentai. Visa tai visiškai nenumatoma ir neramu.”