Finansų kontrolės teisinis reglamentavimas

Įvadas

Finansų kontrolė yra neatskiriama valstybės ir savivaldybių finansinės

veiklos dalis. Finansų kontrolė – tai visų ekonominių subjektų finansinės

veiklos kontrolė, vykdoma įstatymų leidžiamosios ir vykdmosios valdžios

organų, taip pat specialiai tam sukurtų institucijų. Finansų kontrolės

turinį sudaro organizacijų ir piliečių pareigų, valstybės ir savivaldybės

atžvilgiu, laikimosi patikrinimas, valstybės institucijoms skirtų piniginių

lėšų panaudojimo teisėtumo patikrinimas, įmonės vykdomų fiansinių operacijų

atsiskaitymų ir piniginių lėšų saugojimo teisėtumo patikrinimas ir

finansinės disciplinos pažeidimų prevencija. Finansų kontrolės objektas

visų pirma yra piniginiai santykiai kilantys formuojant ir panaudojant

finansinius resursus gamyboje. Dėl to ffinansų kontrolė yra daugialygė ir

visapusiška. Finansinės kontrolės objektas neapsiriboja vien tik piniginių

lėšų patikrinimu. Bendriausia prasme ji reiškia šalies materialinių ir kitų

resursų panaudojimo kontrolę. Finansinė valstybės sistema apima visų rūšių

piniginius fondus, tiek valstybsė ir savivaldybės lygio, tiek pavienių ūkio

subjektų. Finansų kontrolė įsteigta tam kad būtų apsaugoti visų finansinių

santykių dalyvių interesai ir teisės. Bet koks pažeidimas užtraukia

sankcijas ir baudas. Finansinė disciplina – tai tikslus valstybės,

savivaldybių, įstaigų ir organizacijų piniginių fondų sudarymo, kaupimo ir

panaudojimo, nustatytų nurodymų ir tvarkos laikymasis. Finansinės

disciplinos reikalavimai taikomi ne tik visiems ūkio subjektams bet ir

valstybinės valdžios institucijoms. Finansinė disciplina užtikrina

finansinę kontrolę. Priklausomai nuo vykdomo subjekto išskiriamos tokios

finansų kontrolės rūšys:

– valstybinė kontrolė

– vidaus tvarkos kontrolė

– vieša kontrolė

– nepriklausoma audito kontrolė

Be to dar finansų kontrolę galima ssuskirstyti į dvi sąveikaujančias bet

savarankiškas dalis: tai valstybinė finansų kontrolė ir nevalstybinė

finansų kontrolė. Valstybinė finansų kontrolė – tai būdas realizuoti

valstybės finansinę politiką, kuri sudaro sąlygas finansiniam stabilumui.

Nevalstybinę finansų kontrolę sudaro vidinė ir audito kontrolė. Vidinę

kontrolė atlieka pati įmonė savo viduje. Audito kontrolė – tai

nepriklausoma finansinė kontrolė, kurią gali atlikti tiek fiziniai asmenys,

registruoti kaip auditoriai, tiek audito firmos. Be to finansų kontrolę dar

galima skirstyti pagal atlikimo laiką, pagal kontroliuojamus subjektus,

pagal finansinės veiklos sritis, pagal atlikimo formą ir metodus.

Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji valstybinio audito institucija,

vadovaudamasi Valstybės kontrolės įstatymu jai nustatyta kompetencija,

atlieka finansinį ir veiklos auditą. Valstybės kontrolė audituoja valstybės

biudžeto vykdymą, valstybės piniginių išteklių naudojimą, valstybės turto

valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, valstybinio socialinio draudimo

fondo biudžeto vykdymą, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto

vykdymą ir t.t. VValstybės kontrolė – institucija, atliekanti valstybinį

auditą.Valstybės kontrolė turi teisę audituoti savivaldybių biudžetų

vykdymą, savivaldybių turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo.

Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai yra:

1) prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas

valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas;

2) užtikrinti, kad valstybinis auditas atitiktų Tarptautinės

aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI priimtus

tarptautinius standartus ir įtvirtintų teigiamą valstybinio audito vaidmenį

bei poveikį valstybei ir visuomenei.

Valstybinis auditas grindžiamas šiais principais: tarptautinių ir

nacionalinių audito standartų pritaikomumo, nuomonės nepriklausomumo,

viešosios atsiskaitomybės, audituojamo subjekto vadovybės atsakomybės,

nuoseklių apskaitos standartų taikymo, vidaus kontrolės, duomenų

prieinamumo, audito metodų tobulinimo, viešųjų ir privačių interesų

konflikto vengimo. Valstybės kontrolė atlieka finansinį ir veiklos auditą.

Finansinio audito tikslas yra nustatyti, ar audituojamo subjekto finansinės

ataskaitos parodo tikrą bei teisingą finansinę būklę ir ar jos sudarytos

remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais; atlikti

finansinės atskaitomybės ir sandorių auditą, apimantį teisės aktų laikymosi

priežiūrą. Veiklos audito tikslas yra įvertinti audituojamo subjekto

viešojo ir vidaus administravimo veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir

rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo veiklos auditas.

Finansinis ir veiklos auditas gali būti atliekamas kartu, kai finansinio ir

veiklos audito procedūros sutampa. Tokiu atveju auditas priskiriamas vienam

ar kitam tipui pagal auditui iškeltą pirminį tikslą. Finansinio audito

subjektai yra valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat įmonės, kai

pagal atitinkamą įmonės rūšį reglamentuojantį įstatymą finansinio audito

neatlieka audito įmonė. Veiklos audito subjektai yra valstybės institucijos

ir įstaigos bei savivaldybės; visų rūšių įmonės, kuriose valstybei

priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/2 balsų; įstaigos,

organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės institucija ar

savivaldybė suteikė lėšų arba perdavė turto. Taip pat gali būti atliekamas

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžeto vykdymo veiklos auditas.

Dabar pereikime prie audito. Auditas – nepriklausomas įmonės, įstaigos

ar organizacijos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados

pateikimas, kai nurodoma, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais

atžvilgiais teisingai aatspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus

ir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka teisės aktus,

reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą,

taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus.

Auditą atlieką atestuotas auditorius – asmuo, kuris yra išlaikęs

kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, turi auditoriaus pažymėjimą ir yra

Auditorių rūmų narys. Asmuo dažniausiai dirba tam tikroje audito įmonėje.

Audito įmonė – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta ir į Lietuvos

Respublikos audito įmonių sąrašą įrašyta įmonė.

Auditorių rūmai – juridinis asmuo, vienijantis visus auditorius ir

įgyvendinantis auditorių savivaldos principus.

Auditorių profesinės etikos kodeksas – Auditorių rūmų narių

susirinkimo patvirtintas dokumentas, nustatantis auditorių profesinio

elgesio normas, privalomas visiems auditoriams.

Nacionaliniai audito standartai – Auditorių rūmų narių susirinkimo

patvirtinta visuma nuostatų, taisyklių ir nurodymų, reglamentuojančių

audito atlikimo tvarką, kuriais privalo vadovautis auditoriai, atlikdami

auditą.

Privalomas auditas atliekamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais

atvejais. Kitais atvejais auditas gali būti atliekamas užsakovo iniciatyva.

Audito tikslai

1) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė teisingai, pagrįstai ir

visais reikšmingais atžvilgiais atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos ir

pinigų srautų rezultatus;

2) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė parengta pagal Lietuvos

Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius finansinę

apskaitą bei bendruosius apskaitos principus.

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą užsienio

valstybių, kurių įgaliotų institucijų suteikta aukščiausia toje valstybėje

auditoriaus kvalifikacija, ne žemesnė negu auditorių kvalifikacija Lietuvos

Respublikoje, yra pripažįstama Lietuvos Respublikoje.

Audito įmonės gali vveikti kaip:

1) individualios (personalinės) įmonės (toliau – IĮ);

2) tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB);

3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (toliau – KŪB);

4) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB).

2. Individualių audito įmonių savininkai turi būti auditoriai.

3. Ne mažiau kaip 3/4 audito TŪB ar KŪB tikrųjų narių turi būti

auditoriai.

Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo

ir audituojamos įmonės.

Auditoriui draudžiama atlikti auditą, jeigu auditorius:

1) yra susijęs šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su

įmonės, kurioje atliekamas auditas, administracijos vadovu ir vyriausiuoju

finansininku (buhalteriu), tarybos arba valdybos nariais. Šeimos ir artimos

giminystės ryšiais susiję asmenys yra sutuoktiniai (buvę sutuoktiniai),

vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės),

pusbroliai, pusseserės, senoliai ar vaikaičiai;

2) tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę

atskaitomybę;

3) yra buvęs audituojamos įmonės arba užsakovo darbuotojas ir nuo

darbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai;

4) yra arba buvo audituojamos įmonės akcininkas ir nuo akcijų

perleidimo yra praėję mažiau kaip 3 metai;

5) yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo

nepriklausomybei.

Auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą atlieka Vyriausybės

įgaliota institucija.

Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės atliekant auditorių ir

audito įmonių veiklos priežiūrą:

1) tikrinti audito darbo dokumentus, audito atlikimo metodiką;

2) reikalauti paaiškinimų, kaip auditoriai ir audito įmonės atliko

darbą;

3) reikalauti paaiškinimų iš kiekvieno darbuotojo, dalyvavusio

atliekant auditą.

2. Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigos:

1) tikrinti, ar atliekant auditą laikomasi šio įstatymo, nacionalinių

audito standartų, Auditorių profesinės etikos kodekso;

2) nustačius profesinės veiklos ar Auditorių profesinės etikos kodekso

pažeidimų, kelti auditoriui drausmės bylą.

Auditorių rūmai yra ne pelno organizacija, kuri vienija visus auditorius

ir įgyvendina auditorių savivaldos principus.

Audituojamas subjektas – institucija, įstaiga, įmonė, organizacija, kitas

juridinis asmuo, kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą.

Vidaus kontrolės sistema – tai audituojamo subjekto vidaus taisyklės ir

procedūros, ttaikomos įvertinti veiksmingą vadybą, turto apsaugą, klaidų ir

apgaulės galimybės išankstinį nustatymą ir prevenciją, apskaitos teisingumą

bei patikimos finansinės informacijos parengimą laiku.

Išorės audito įmonės gali būti samdomos kokiems nors ypatingiems

tiksliniams patikrinimams, kurių vidaus audito padalinys savo jėgomis

negali atlikti.

Banko vidaus audito padalinio vadovas turėtų užtikrinti, kad žinias,

gautas iš išorės audito įmonės, vidaus auditas pritaikys padalinio darbe.

Todėl, jei įmanoma, reiktų paskirti vieną ar du darbuotojus, kurie dirbtų

kartu su išorės audito įmonės atstovu.

Samdoma audito įmonė turi būti kompetentinga ir turinti reikiamos

patirties numatytoms uužduotims atlikti.

VIDAUS AUDITO REIKALAVIMAI

Šie reikalavimai nustato pagrindines vidaus audito tarnybos (arba

vyriausiojo vidaus auditoriaus, kai įsteigta vyriausiojo vidaus auditoriaus

pareigybė), įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000

m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 127 „Dėl valstybės institucijų, įstaigų ir

įmonių vidaus audito“ (Žin., 2000, Nr. 13-323; 2001, Nr. 80-2789),

atliekamo vidaus audito, taip pat vidaus audito organizavimo valstybės

institucijoje sąlygas ir kriterijus. Šie reikalavimai parengti

atsižvelgiant į tarptautinius vidaus audito standartus.

išorės auditas – audito institucijos, įstaigos ir įmonės,

nepriklausančios nuo audituojamos valstybės institucijos ir neatskaitingos

Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atliekamas auditas;

vidaus auditas – nepriklausoma ir objektyvi tikrinimo, vertinimo ir

stebėjimo veikla, kurios pagrindinis tikslas – vertinti ir skatinti gerinti

valstybės institucijos rizikos veiksnių valdymą, vidaus kontrolę ir

priežiūrą, taip pat prireikus konsultuoti valstybės instituciją, kaip

geriau jai pasiekti nustatytuosius tikslus;

vidaus auditorius – valstybės tarnautojas, dirbantis valstybės

institucijos vidaus audito tarnyboje arba einantis valstybės institucijoje

vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigas, kai valstybės institucijoje

įsteigta tik vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybė;

vidaus kontrolė – valstybės institucijos valdymo sistemos dalis,

apimanti valstybės institucijos planus, jos vadovų įdiegtas procedūras,

veiklos metodus iir tvarką, padedančius užtikrinti ekonomišką ir veiksmingą

veiklą, gerus jos rezultatus, teisės aktų ir vadovų nurodymų laikymąsi,

turto ir informacijos apsaugą, klaidų ir apgaulės nustatymą ir prevenciją,

finansinės ir valdymo informacijos patikimumą ir pateikimą laiku.

Vidaus audito veikla turi visiškai atitikti šiuos reikalavimus ir kitus

vidaus auditą reglamentuojančius norminius teisės aktus.

Vidaus audito tarnyba yra valstybės institucijos struktūrinis

padalinys, vykdantis Valstybės institucijos vidaus audito tarnybos

nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m.

vasario 7 d. nutarimu Nr. 127 „Dėl valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių

vidaus audito“ (Žin., 2000, Nr. 13-323; 2001, Nr. 80-2789), nurodytus

uždavinius, funkcijas, siekiantis nustatytųjų vidaus audito veiklos tikslų,

vadovaudamasis nustatytosiomis teisėmis ir pareigomis.

Vidaus auditas turi būti nepriklausomas, o vidaus auditoriaus veikla

– objektyvi:

vidaus audito tarnybos vadovas turi būti tiesiogiai pavaldus ir

atsiskaityti savo valstybės institucijos vadovui, kuris privalo užtikrinti,

kad vidaus auditorius galėtų vykdyti savo funkcijas ir priimti sprendimus

niekieno netrukdomas, objektyviai ir nešališkai;

vidaus auditoriui neturi būti daromas poveikis, kai planuojamas ir

atliekamas vidaus auditas ir pateikiami vidaus audito rezultatai;

jeigu yra arba gali būti kokių nors faktų, trukdančių vidaus auditoriaus

nepriklausomybei arba objektyvumui, apie tai turi būti pranešta valstybės

institucijos vadovui;

vidaus auditorius turi būti nepriklausomas nuo valstybės institucijos

vidaus kontrolės sistemos procedūrų. Vidaus auditorius neturi tikrinti ir

vertinti tos veiklos, už kurią mažiau kaip prieš metus buvo tiesiogiai

atsakingas;

prireikus vidaus audito tarnybos vadovas turi teisę tiesiogiai kreiptis į

kitas valstybės institucijas savo veiklos klausimais.

Vidaus audito padalinio funkcijos yra banko vidaus kontrolės sistemos

vertinimo dalis. Vidaus audito padalinys turi turėti galimybę pateikti

išvadas apie banko politikos ir procedūrų kokybę bei jų laikymąsi. Jo

funkcijos turi būti apibrėžtos nuostatuose.

Banko vidaus audito padalinio funkcijos:

nagrinėti ir vertinti, ar vidaus kontrolės sistema tinkama bei veiksminga

ir kaip taikomos atskiros vidaus kontrolės procedūros;

tikrinti, ar prisiimta rizika neviršija banko nustatytų rizikos limitų,

nagrinėti ir vertinti, ar banko veiklos rizikos valdymo procedūros ir banko

veiklos rizikos įvertinimo mmetodai tinkami ir veiksmingi;

vertinti, ar valdymo ir finansinės informacijos sistemos patikimos,

įskaitant elektroninės informacijos sistemą ir elektroninės bankininkystės

paslaugas;

įvertinti, ar apskaitos duomenys ir finansinės ataskaitos tikslios,

patikimos ir laiku pateikiamos, taip pat ar ataskaitos, teikiamos Lietuvos

bankui ir visuomenei, patikimos ir laiku pateikiamos;

atsižvelgiant į banko veiklos riziką, nagrinėti banko kapitalo

pakankamumo vidinio vertinimo procedūras;

stebėti ir vertinti banko turto apsaugą;

nustatyti silpnąsias banko veiklos puses ir pateikti rekomendacijas

padėčiai ištaisyti;

analizuoti ir vertinti prognozuojamus banko veiklos rodiklius, tikrinti,

ar finansiniai rezultatai apskaičiuojami teisingai;

tikrinti, kaip banke laikomasi teisės aktų bei Lietuvos banko

reikalavimų, tarnybinės etikos normų, kaip įgyvendinama banko veiklos

politika ir procedūros;

daryti atlikto audito ataskaitas, jų santraukas ir pateikti banko

valdybos nustatytiems asmenims ir jos nustatyta tvarka;

sukurti vidaus kontrolės sistemos vertinimo metodus;

koordinuoti vidaus ir nepriklausomų auditorių darbą;

vertinti, kaip organizuojamas personalo darbas;

atlikti kitus specialiuosius auditus, kurie neprieštarauja vidaus audito

padalinio nuostatams.

Banko vidaus audito padalinys turi veikti nuolat. Banko valdyba privalo

imtis visų būtinų priemonių, kad bankas galėtų pasitikėti savo vidaus

audito padalinio darbu. Vidaus audito padalinio dydį turi lemti banko dydis

ir jo veiklos specifika. Vidaus audito padaliniui turi būti skirta

pakankamai išteklių bei personalo, kad galėtų įgyvendinti visas nustatytas

užduotis.

5. Banko vidaus audito padalinio darbuotojai, vykdydami savo pareigas,

neturi būti susiję su audituojama veikla bei kiekvieną dieną atliekama

vidaus kontrole. Vidaus audito padalinio vieta banko valdymo ir

organizacinėje struktūroje turi sudaryti sąlygas, kad šio padalinio

darbuotojai galėtų pateikti objektyvius ir nuoseklius vertinimus.

Pagrindinės vidaus audito rūšys:

finansinis auditas, kurio tikslas yra patikrinti apskaitos sistemos

tinkamumą bei jos atskaitomybę, finansinių rodiklių ir rezultatų

teisingumą;

atitikimo auditas, kurio tikslas patikrinti, kaip banko veikla atitinka

įstatymus, kitus teisės aktus, strategijos kryptis, politiką, procedūras ir

vidaus taisykles;

veiklos auditas, kurį atliekant siekiama įvertinti patvirtintų procedūrų

kokybę, organizacinės struktūros ir taikomų metodų tinkamumą nustatytoms

užduotims įgyvendinti;

valdymo auditas, kuris padeda įvertinti valdymo kokybę, atsižvelgiant į

banko veiklos strategiją ir politiką;

duomenų sistemos auditas, kurio tikslas patikrinti, ar informacija

apsaugota, kaip naudojama programinė įranga, ar reikalingos naujos

programinės sistemos;

projektų auditas, kurio tikslas vertinti, ar vykdomos projektų, kuriuose

bankas dalyvauja, sutarties sąlygos, ar lėšos naudojamos pagal programą, ar

pasiektas numatytas rezultatas, bei įvertinti potencialią projekto riziką

banko veiklai.

Atliekant vidaus auditą, pagrindinis dėmesys privalo būti skiriamas ne

tik atskirų banko padalinių auditui, bet ir tam tikros veiklos srities

auditui, atitinkamai tikrinant visus su audituojama sritimi susijusius

padalinius.

Literatūra:

Lietuvis Respublikos Audito ĮSTATYMAS 1999 m. birželio 15 d. Nr. VIII-1227

DĖL VALSTYBINIO AUDITO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2002 M. VASARIO 21 D. NR.V-

26

LIETUVOS BANKO VALDYBOS NU T A R I M A S 2000 M. LAPKRIčIO 30 D. NR.154

VILNIUS DĖL BANKO VIDAUS AUDITO ORGANIZAVIMO BENDRųJų NUOSTATų

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2001

m. gruodžio 13 d. Nr. IX-650

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VIDAUS AUDITO

REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2001 M. RUGSėJO 19 D. NR. 1116