IĮ veiklos apskaita pinigų principu
ŠIAULIŲ KOLEGIJA
VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
ADMINISTRAVIMO KATEDRA
įstaigų administravimo studijų programos 4 k. studentė
IĮ “TRIKO” VEIKLOS APSKAITA
PINIGŲ PRINCIPU
Kursinis darbas
Darbo vadovė
dėst.
2004
TURINYS
1.ĮVADAS 3
1.1. INDIVIDUALI ĮMONĖ 3
1.2. PINIGŲ APSKAITOS PRINCIPAS 3
2. ŪKINIŲ OPERACIJŲ FIKSAVIMAS PIRMINIUOSE DOKUMENTUOSE 5
2.1. SPECIALIEJI APSKAITOS DOKUMENTAI 5
2.2. PAVYZDINĖS FORMOS DOKUMENTAI 6
2.3. LAISVOS FORMOS DOKUMENTAI 6
3. IĮ „TRIKO“ BUHALTERINĖ APSKAITA 7
3.1. BENDRASIS ŽURNALAS 7
3.2. ŪKINIŲ OPERACIJŲ REGISTRACIJOS ŽURNALAS 9
4. ATASKAITOS VALSTYBĖS TARNYBOMS 10
4.1. ATASKAITOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBAI 10
4.2. ATASKAITOS VALSTYBINEI MOKESČIŲ INSPEKCIJAI 11
5. ĮMONĖS VEIKLOS RODIKLIO ANALIZĖ 12
LITERATŪRA 13
PRIEDAI 15
1.ĮVADAS
1.1. INDIVIDUALI ĮMONĖ
Įmonė – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta ttvarka tam tikrai komercinei-ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių, daktinių, finansinių ir nematerialinių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Taip įmonę apibrėžia Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas.
Viena iš ūkinės veiklos vykdymo formų yra individuali įmonė. Šiuo metu individualių įmonių steigimą, įstatus ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas (įsigaliojęs 2004 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK) ir kiti teisės aktai.
Individuali įmonė – tai privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „„individuali įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „IĮ“. Šios rūšies įmonę gali steigti tik vienas fizinis asmuo ir jis turi būti veiksnus. Individualių įmonių įstatymas apriboja IĮ savininko teisę būti kitos individualios įmonės savininku, nes individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės aasmuo ir jos savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu.
Individualios įmonės steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas jos savininku. Jos nuostatuose galima numatyti, kad savininkas įmonės vadovu gali paskirti kitą asmenį. Individualios įmonės nuostatai – tai steigimo dokumentas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi įmonė.
Individuali įmonė turi šiuos privalumus: įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaracijas. Individualios įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedant šeimos nariams, t.y. nereikia įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis.
Pagrindinis šios rūšies įmonės trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. Įmonės turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už įmonės prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Reikėtų įvertinti rriziką, susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams iš įmonės turto, prievolių įvykdymas yra nukreipiamas į savininko turtą. Įmonės skolos negali būti nurašomos.
Individualių įmonių įstatymas nustato, kad šios rūšies įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą. Ji negali būti reorganizuojama, išskyrus atvejus, kai įmonę paveldi asmuo, kuris yra kitos individualios įmonės savininkas bei kai reorganizuojama iki 2004 mm. sausio 1 d. įsteigta IĮ, kurios savininkai yra abu sutuoktiniai. Individualių įmonių savininkai, turintys dvi ir daugiau individualių įmonių, iki 2005 m. gruodžio 31 d. CK nustatytu jungimo būdu turi šias įmones reorganizuoti į vieną IĮ arba, palikdami tik vieną individualią įmonę, kitas pertvarkyti, perleisti arba likviduoti. Individuali įmonė, kurios pavadinime kaip savininkai yra nurodyti abu sutuoktiniai, iki 2004 m. gruodžio 31 d. turi priimti sprendimą dėl įmonės savininko arba individualią įmonę pertvarkyti į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, viešąją įstaigą ar į ūkinę bendriją, reorganizuoti padalijimo būdu į dvi individualias įmones, perleisti ar ją likviduoti.
Užduoties tikslas – išanalizuoti IĮ „Triko“ veikos apskaitą pinigų principu.
1.2. PINIGŲ APSKAITOS PRINCIPAS
Pajamos ir sąnaudos apskaitoje bei finansinėje atskaitomybėje gali būti pripažįstamos, taigi ir registruojamos dvejopai: piniginių įplaukų bei išlaidų pagrindu arba laikantis duomenų kaupimo bei pajamų ir sąnaudų palyginimo principu. Apskaitos supaprastinimas įmanomas ne vien tik paprastojo įrašo taikymo apskaitoje būdu. Tai galima pasiekti ir apskaitoje taikant vadinamąjį pinigų principą (kai pajamos sutapatinamos su piniginėmis įplaukomis) dvejybinės apskaitos sistemoje. Šis principas laikomas paprastesniu už pajamų ir sąnaudų kaupimo principą.
Pinigų principu vedama supaprastinta apskaita yra daug paprastesnė, tačiau dažniausiai pateikia netikrą įmonės veiklos rezultatą ir turto, kuriuo disponuoja įmonė, vaizdą.
Pinigų apskaitos principą gali taikyti ttos individualios įmonės, kurios iki Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (priimto 2001 m. gruodžio 17 d.) įsigaliojimo pajamas pripažino pinigų apskaitos principu ir kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną iš jų neviršijo 100 tūkst. litų, tai pat naujai įregistuotos individualios įmonės, kurių planuojamos pajamos per pirmą mokestinį laikotarpį neviršys 100 tūkst. litų. Įmonės, taikančios šį principą, privalo pereiti prie kaupimo apskaitos principo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį pajamos viršijo 100 tūkst. litų.
Vienetai, pajamas pripažįstantys pagal pinigų apskaitos principą, pajamas pripažįsta faktišku įplaukų (pajamų) gavimo momentu, o sąnaudas pripažįsta pagal kaupimo apskaitos principą, tačiau, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, pripažįstamos tik tos sąnaudos, kurios susijusios su įplaukomis, faktiškai gautomis per mokestinį laikotarpį.
2. ŪKINIŲ OPERACIJŲ FIKSAVIMAS PIRMINIUOSE DOKUMENTUOSE
Visos ūkinės finansinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, kurie yra ūkinių operacijų fiksavimo apskaitos pagrindas, o tos ūkinės operacijos, kurios negali būti dokumentuotos, turi būti pagrįstos su jomis susijusių kitų operacijų apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentų rūšys yra šios:
specialieji apskaitos dokumentai,
pavyzdiniai apskaitos dokumentai,
laisvos formos dokumentai.
Įstatymas reikalauja, kad įmonės naudotų specialiuosius apskaitos dokumentus, o ten, kur šie dokumentai pagal patvirtintą tvarką neteikiami, – pavyzdinius ar laisvos formos. Kaip sako pats pavadinimas, laisvos formos dokumentų formos valdžia nereglamentuoja, todėl įmonės gali naudoti ttokios formos dokumentus, kurie jai yra patogiausi. Kitaip sakant, apskaitos dokumentus įmonė gali susiprojektuoti pati. Svarbu tik, kad apskaitos dokumentai turėtų visus būtinus rekvizitus, nustatytus LR buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnyje:
1)apskaitos dokumento pavadinimas;
2)ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;
3)apskaitos dokumento data;
4)ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;
5)ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;
6)asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos (nuo 2004-05-01 šie rekvizitai neprivalomi PVM sąskaitai-faktūrai).
2.1. SPECIALIEJI APSKAITOS DOKUMENTAI
Specialiųjų apskaitos dokumentų sąrašą ir privalomuosius rekvizitus juose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo metu specialiems apskaitos dokumentams priskiriama:
Kasos pajamų orderis (KPO) – tai grynųjų pinigų priėmimui į įmonės kasą apskaitos dokumentas (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 780).
Sąskaita faktūra išrašoma, kai ne PVM mokėtojas parduoda prekes ir paslaugas (išskyrus telekomunikacinių paslaugų teikimą masiniams vartotojams), kitą turtą įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms (pagal LRV 2002 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 780).
PVM sąskaita faktūra išrašoma, kai PVM mokėtojai parduoda prekes ir paslaugas
(išskyrus telekomunikacinių paslaugų teikimą masiniams vartotojams), kitą turtą įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms (pagal LRV 2002 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 780).
Žemės ūkio produkcijos pirkimo kvitais įforminamas žemės ūkio produkcijos pirkimas bei priėmimas saugoti ir perdirbti iš žemės ūkio įmonių ir ūkininkų. Žemės ūkio produkcijos kvitus išrašo produkcijos pirkėjas.
Specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780. Neužpildytų specialių apskaitos dokumentų blankų ddingimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 47.
Finansų ministras 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1K-113 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 82 straipsnio įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, atsižvelgdamas į ES acquis reikalavimus, nustatė, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. išrašant PVM sąskaitas faktūras specialūs apskaitos dokumentų blankai nenaudojami. Šis įsakymas nustato tik specialių apskaitos dokumentų blankų naudojimo, anuliavimo ir pan. Taisykles, o PVM sąskaitų faktūrų išrašymo ir pripažinimo tvarką rreglamentuoja PVM įstatymas ir Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. 407 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 „Dėl Specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo ir sunaikinimo tvarkos bei MMokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“.
2.2. PAVYZDINĖS FORMOS DOKUMENTAI
Pavyzdinės formos dokumentai ir jų naudojimas įteisintas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1992 10 15 raštu Nr. 96.
Pavyzdiniai apskaitos dokumentai:
Įgaliojimas – materialinės vertybėms gauti.
Materialinių vertybių išdavimo važtaraštis – materialinių vertybių judėjimui įmonės viduje registruoti.
Komandiruotės pažymėjimas – komandiruotės Lietuvos Respublikoje išlaidoms įforminti.
Autotransporto kelionės lapas – automobilio nuvažiuotų kilometrų apskaitai ir degalų nurašymui į sąnaudas.
Grynųjų pinigų priėmimo kvitas ir kasos aparato kvitas – grynųjų pinigų gavimui už parduotas prekes ir paslaugas įforminimas.
Kasos išlaidų orderis – tai grynųjų pinigų išdavimo iš kasos dokumentas.
Prekių gabenimo važtaraštis – materialinėms vertybėms nuvežti nuo pardavėjo iki pirkėjo bei tarp įmonės padalinių, esančių ne vienoje teritorijoje.
Griežtos apskaitos blankų pajamų-išlaidų važtaraštis – griežtos apskaitos blankų išdavimui įmonės ddarbuotojams įforminimas.
2.3. LAISVOS FORMOS DOKUMENTAI
Laisvos formos pirminiai apskaitos dokumentai naudojami toms ūkinėms operacijoms fiksuoti, kurioms nereikalaujama specialiųjų arba pavyzdinės formos apskaitos dokumentų:
Sutartis – prekių ir paslaugų pirkimų bei pardavimų sandoriams įforminimas.
Buhalterinė pažyma – klaidoms taisyti, nedokumentuotoms operacijoms įforminti.
Nurašymo aktai – sunaudotų materialinių vertybių; netinkamų naudoti materialinių vertybių (ilgalaitių ir trumpalaikių); trūkumų; beviltiškų skolų.
Pajamavimo bei kiti aktai – turto įkainojimo; inventorizacijos; materialinių vertybių priėmimo ir perdavimo; atliktų darbų, paslaugų; SAD blankų dingimo; tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas.
Avanso apyskaita – atskaitingų asmenų padarytoms iišlaidoms registruoti ir atsiskaitymams su jais įforminti.
Kiekvienoje įmonėje turi būti jos vadovo patvirtintas sąrašas asmenų, įgaliotų pasirašyti tam tikrus apskaitos dokumentus. Šie asmenys turėtų būti suskirstyti į dvi grupes: asmenys, atsakingi už konkrečių ūkinių operacijų atlikimą, ir asmenys, atsakingi už teisingą atliktų operacijų įforminimą. Jeigu tas pats asmuo atsakingas ir už konkrečios operacijos atlikimą, ir už jos įforminimą, jis vienas ir turi pasirašyti ant atitinkamo apskaitos dokumento.
Už dokumentų išrašymą laiku ir juose esančių duomenų teisingumą atsako jį surašiusieji ir pasirašiusieji asmenys. Tai tikslinga aptarti šių asmenų darbo sutartyje arba jų papildymuose.
3. IĮ „TRIKO“ BUHALTERINĖ APSKAITA
3.1. BENDRASIS ŽURNALAS
12.01 – Likučiai 2003.12.01:
Debetas
Kreditas
1.Kasa – 1500,00
2.Sąskaita banke – 6000,00
3.Atsargos – 3500,00
4.Pirkėjų skolos – 9676,00
5.Ilgalaikis turtas – 18500,00
6.Pirkėjams išsiųstos prekės – 4100,00
7.Sąnaudos:
7.1.materialinių išlaidų – 7800,0
7.2.ilgaliakio turto – 1500,00
7.3.algų – 10600,00
7.4.Soc.draudimo – 3570,00
7.5.privalomojo dr.įmokų – 345,00
7.6.kelių mokesčio – 54,00
1.Kitos įmonės skolos – 1326,00
2.Ilgalaikio turto nusidėv. – 5400,00
3.Bendrosios pajamos – 28219,00
4.Savininko kapitalas – 24000,00
5.Būsimosios pajamos – 8200,00
67145,00
67145,00
12.04 – Pirkta atsargų skolon:
Atsargos D 18560,00 [11]
Pirkimo PVM D 3340,80 [31]
Skolos tiekėjams K 21900,80 [13]
12.14 – Sumokamos įmokos Sodrai už darbuotojus:
Kitos įmonės skolos D 714,00 [10]
Sąskaita banke K 714,00 [8]
12.14 – Sumokamos įmokos Sodrai už savininką:
Kitos įmonės skolos D 138,00 [10]
Privalom.draud.įmokos D 86,00 [28]
Sąskaita banke K 224,00 [8]
12.15 – Pirkėjai grąžino skolą:
Sąskaita banke D 9676,00 [7]
Pirkėjų skolos K 9676,00 [16]
Būsimosios pajamos D 8200,00 [32; 33]
Bendrosios pajamos K 8200,00 [21]
Materialinės išlaidos D 4100,00 [24]
Pirkėjams išsiųstos prekės K 4100,00 [20]
12.19 – Įsigytas automobilis skolon:
Ilgalaikis turtas D 9800,00 [18]
Pirkimo PVM D 1764,00 [31]
Skolos tiekėjams K 11564,00 [13]
12.24 – Sumokamas PVM:
Kitos įmonės skolos D 450,00 [10]
Sąskaita banke K 450,00 [8]
12.24 – Sumokamos kelių įmokos:
Kitos įmonės skolos D 24,00 [10]
Sąskaita banke K 24,00 [8]
12.25 – Parduota trikotažo dirbinių skolon:
Pirkėjų skolos D 25370,00 [15]
Būsimosios pajamos K 21500,00 [32; 33]
Pardavimo PVM K 3870,00 [22]
Pirkėjams išsiųstos prekės D 9348,00 [19]
Atsargos K 9348,00 [12]
12.29 – Užregistruotos pajamos pagal EKA parodymus:
Kasa D 12390,00 [5]
Bendrosios pajamos K 10500,00 [21]
Pardavimo PVM K 1890,00 [22]
Materialinės išlaidos D 4565,00 [24]
Atsargos K 4565,00 [12]
12.30 – Apskaičiuotas darbo užmokestis ir visos su juo susijusios įmokos bei mokesčiai (1 priedas):
Darbo apmokėjimo išlaidos D 1650,00 [26]
Socialinio draudimo įmokos D 511,50 [27]
Garantinio fondo mokestis D 3,30 [29]
Kitos įmonės skolos K 2164,80 [9]
Kitose įmonės skolose yra tokios skolos:
1)Mokėtinos algos – 1266,54
2)Mokėtinas GPM – 333,96
3)Mokėtinos draudimo įm.Sodrai – 561,00
4)Mokėtinos garantinio ffondo įmokos – 3,30
12.31 – Apskaičiuotas ir sumokėtas sveikatos draudimo įmokos už savininką:
Privalomojo draudimo įmokos D 23,28 [28]
Sąskaita banke K 23,28 [8]
12.31 – Sumokamos algos ir GPM (už 2003 m. gruodžio mėn.):
Kitos įmonės skolos D 1266,54 [10]
Kasa K 1266,54 [6]
Kitos įmonės skolos D 333,96 [10]
Sąskaita banke K 333,96 [8]
Susumuojamos Kitos įmonės skolos = 1266,54 + 333,96 = 1600,50 [10]
KOREGAVIMAI
12.31 – KOREGAVIMAS I. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos:
Ilgalaikio turto sąnaudos D 317,00 [25]
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas K 317,00 [17]
Įrenginys:
1 mėn.nusidėv.sąnaudos = (18500 – 500) / (5 m. x 12 mėn.) = 317,00 Lt./mėn.
12.31 – KOREGAVIMAS II. Apskaičiuotas kelių mokestis:
Kelių mokesčio sąnaudos D 89,76 [30]
Kitos įmonės skolos K 89,76 [9]
BENDROSIOS PAJAMOS = 8200 + 10500 = 18700
KELIŲ MOKESČIO SĄNAUDOS = 18700 * (0,48 % / 100 %) = 89,76
12.31 – KOREGAVIMAS III. Apskaičiuotas PVM:
Pardavimo PVM D 5760,00 [22]
Pirkimo PVM K 5104,80 [31]
Kitos įmonės skolos K 655,20 [9]
PARDAVIMO PVM = 3870 + 1890 = 5760,00
PIRKIMO PVM = 3340,80 + 1764 = 5104,80
12.31 – Apskaičiuotos pajamų ir sąnaudų sumos:
PAJAMOS = 28219 + 8200 + 10500 = 46919,00
SĄNAUDOS = 16465 + 1817 + 12250 + 4081,50 + 454,28 + 3,30 +
143,76 = 35214,84
PELNAS = 46919,00 – 35214,84 = 11704,16
12.31 – Pelno (nuostolio) kapitalizavimas:
Bendrosios pajamos D 46919,00 [21]
Sąnaudos K 35214,84 [24 – 30]
Savininko kapitalas K 11704,16 [23]
12.31 – Pelno mokesčio apskaičiavimas:
(kadangi Bendrųjų pajamų suma mažesnė kaip 100 tūkst. Lt., dirbančiųjų mažiau kaip 10 ir IĮ savininkas bei jo šeimos nariai neturi kitų įmonių akcijų, todėl galime taikyti 13 % pelno mokesčio tarifą. Šį pelno mokestį reikia sumokėti iki kitų metų spalio 1 d.)
PELNO MOKESTIS = 11704,16 * ((13 % / 100 %) = 1522,00
Savininko kapitalas D 1522,00 [23]
Kitos įmonės skolos K 1522,00 [9]
(IĮ savininkas savo reikmėms gali išsiimti grynųjų pinigų iš gauto grynojo pelno. Išsiėmęs jis turėtų apskaičiuoti ir sumokėti 15 % įmokos papildomai pensijos daliai. Tačiau ši suma negali būti mažesnė nei 12 minimalių mėnesio algų. Jei savininko apskaičiuota metinė pajamų suma bus mažesnė nei 12 minimalių mėnesio algų, įmokų papildomai pensijos daliai mokėti nereikės.)
Likučiai 2003-12-31:
Debetas
Kreditas
1.Kasa – 12623,46
2.Sąskaita banke – 13906,76
3.Atsargos – 8147,00
4.Pirkėjų skolos –– 25370,00
5.Ilgalaikis turtas – 28300,00
6.Pirkėjams išsiųstos prekės – 9348,00
1.Kitos įmonės skolos – 2831,26
2.Skolos tiekėjams – 33464,80
3.Ilgalaikio turto nusidėv. – 5717,00
4.Savininko kapitalas – 34182,16
5.Būsimosios pajamos – 21500,00
97695,22
97695,22
3.2. ŪKINIŲ OPERACIJŲ REGISTRACIJOS ŽURNALAS
Visi ūkinių operacijų registrai perkeliami į Ūkinių operacijų registracijų žurnalą (2 ppriedas).
4. ATASKAITOS VALSTYBĖS TARNYBOMS
4.1. ATASKAITOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBAI
Remiantis VSDFV direktoriaus įsakymu Nr. 489 (2001 m. gegužės 23 d.) “Duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas teikimo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarka” draudėjas (darbdavys) teikia VSDFV teritoriniam skyriui informaciją apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas kiekvieną kalendorinį ketvirtį. Tuo tikslu draudėjas pildo:
1.Formą 3-SD „Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas“;
2.Formą 4-SD „Perduodamų į VSDFV teritorinį skyrių dokumentų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestras“;
3.Formą 3b-SD „Pranešimas apie savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokas“;
4.Formą 4b-SD „Perduodamų į VSDFV teritorinį skyrių dokumentų apie savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestras“.
Duomenys apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas pateikiami ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės ddarbo dienos prieš 15 dieną kartu su finansinės apyskaitos Forma 4.
Remiantis VSDFV direktoriaus įsakymu Nr. V-375 (2003 m. spalio 3 d.) „Informacijos apie kelių savininkų (bendrasavininkių) individualių įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų metinių sumų paskirstymą asmens pateikimo ir formos 3c-SD užpildymo taisyklės“ tais atvejais, kai metinę pelno mokesčio deklaraciją pateikia kelių savininkų (bendrasavininkių) individuali įmonė ar ūkinė bendrija, draudėjas VSDFV teritoriniam skyriui turi pateikti duomenis apie pajamų metinės sumos, apskaičiuotos iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių mmetų pelno mokesčio sumą, pasiskirstymą kiekvienam asmeniui atskirai. Draudėjas iki metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos turi užpildyti ir pateikti VSDFV teritoriniam skyriui formą 3c-SD.
4.2. ATASKAITOS VALSTYBINEI MOKESČIŲ INSPEKCIJAI
Individuali įmonė, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, o taip pat ir mėnesiui, Valstybiniai mokesčių inspekcijai turi pateikti šias deklaracijas:
1.FR0475A – Metinė pelno mokesčio deklaracija (3 priedas) – deklaruoja vienetai, kurie yra neribotos civilinės atsakaitomybės juridiniai asmenys ir tie ribotos civilinės atskaitomybės juridiniai asmenys, kurie pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą. Metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Tačiau mūsų imonei finansinės atskaitomybės teikti nereikia, nes ji yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.
2.FR0600 – Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (4 priedas) – privalo pateikti Lietuvoje PVM mokėtojais įsiregistravę asmenys. Kalendorinio mėnesio PVM deklaracija turi būti pateikiama iki kito mėnesio 25 dienos.
3.FR0472 – Atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti deklaracija – privalo pateikti juridiniai asmenys, išskyrus pelno nesiekiančius juridinius asmenius, iki kovo 1 d.
4.FR0453 – Pajamų mokesčio, iškaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracija – turi būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kitų kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, kkurį tos pajamos gautos, gegužės 1 d.
5.FR0572 – Mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija – nurodomi duomenys apie apmokestinamąsias išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms išmokėtoms per mokestinio laikotarpio kalendorinį mėnesį. Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 2 dalimi, kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesio Deklaracijos mokesčių administratoriui turi būti pateikiamos iki kito mėnesio 15 d.
5. ĮMONĖS VEIKLOS RODIKLIO ANALIZĖ
1. Kapyv.kap. = (Savininko kapitalas + Ilgalaikės skolos) / Ilgalaikis turtas
34182,16 / 28300,00 = 1,21
2. Kskub.mok. = (Pinigai + Pirkėjų skolos) / Trumpalaikės skolos
(12623,00 + 13907,00 + 25370,00) / (2831,00 + 33465,00) = 51900,00 / 36296,00 = 1,43
3. Kgryn.pelning. = Grynasis pelnas / Bendrosios pajamos
(11704,00 – 1522,00) / 46919,00 = 10182,00 / 46919,00 = 0,22
4. Kn.kap.pelning. = Grynasis pelnas / Savininko kapitalas
(11704,00 – 1522,00) / 34182,00 = 0,30
5. Pirkėjų skolų apyvart.trukm.d. = Pirkėjų skolos / Bendrosios pajamos x 365 d.
(25370,00 / 46919,00) x 365 d. = 197,36 (dienos)
6. Kred.įsiskol.apyvart.trukm.d. = Skolos tiekėjams / Bendrosios pajamos x 365 d.
33465,00 / 46919,00 x 365 d. = 260,34 (dienos)
7. Finansinis svertas = Skolintojų nuosavybė / Savininko kapitalas
(2831,00 + 33465,00) / 34182,00 = 36296,00 / 34182,00 = 1,06
Atsižvelgiant į visus įmonės veiklos duomenų apskaičiavimus galima padaryti išvadą, kad IĮ „Triko“ 2003 mm. gruodžio mėn. dirbo pelningai.
LITERATŪRA
Buckiūnienė G., Būdvytienė D. ir kt. Tipinės apskaitos klaidos ir jų ištaisymo būdai, – Vilnius: Pačiolis. 1997
Buhalterio žinynas, – Vilnius: Pačiolis. 2000
Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai ( Trečiasis pataisytas leidinys), – Vilnius: Pačiolis, 1997
Interneto puslapiai:
www.lrs.lt
www.sodra.lt
www.vmi.lt
