Imonės Vernitas veiklos analizė

1. Įmonės charakteristika 2

2. Ilgalaikio turto apskaita 2

3. Piniginių lėšų apskaita 2

4. Atsargų apskaita 2

5. Darbo ir darbo užmokesčio apskaita 2

6. Pirkimo ir pardavimo apskaita 2

7. Išlaidų apskaita 2

8. Finansinė atskaitomybė 2

Išvados 2

Naudota literatūra 21. Įmonės charakteristika

AB “Vernitas”

Stoties g. 16, Marijampolė

AB “Vernitas” – viena didžiausių miesto įmonių. Įmonės darbo pradžia –

1975m. vasario 17d. Tą dieną naujai pastatytame Kapsuko putliųjų verpalų

fabrike – toks pirmasis įmonės pavadinimas, – buvo suverpti pirmieji

verpalai.

Kaip akcinė bendrovė, “Vernitas” įmonė užregistruota 1994m. sausio

mėn. 6d.

Įmonė yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos pramonės

įmonių asociacijos ir Lenkijos – Lietuvos ūkio rūmų narys. Susivienijimų

kapitale nedalyvauja, moka tik nario mokestį.

AB “Vernitas” gamina verpalus iš PAN pluošto ir jo mišinių su kitais

pluoštais, plataus vartojimo gaminius, suvenyrus, mezga trikotažą, teikia

transporto ir kitas paslaugas. Įmonės gamybinių patalpų plotas – 30 tūkst.

m2, sandėlių plotas – 3 tūkst. m2.

Technikos parką sudaro tekstilės pluošto paruošimo ir verpimo

technologiniai įrenginiai, verpalų dažymo įrenginiai, metalo apdirbimo

staklės, krovininiai automobiliai.

Kasmet 1-2 mln. USD iš savo pelno įmonė skiria modernizacijai. Jie

pakeičia senus arba pastato papildomų įrengimų.

Kasmet investicijoms skiriama 2-3 milijonai Lt. Investicijoms

naudojamos daugiausia nuosavos lėšos arba skolinamasi iš Lietuvos

komercinių bankų.

Realizavimo rinkos: Anglija, Vokietija, Lenkija, Lietuva ir t.t.

Dalis produkcijos realizuojama per bendrovės parduotuves (parduotuvė

įmonėje, firminė parduotuvė Marijampolėje, parduotuvės Mažeikiuose ir

Šiauliuose ).

Buhalterijoje šiuo metu dirba 8 žmonės. Jiems vadovauja vyr.

finansininkas.

| | |Vyr. |finansinink| | | |

| | | |as | | | |

|is |s | |realizacij| | |s |

| | | |os | | | |

| |vyr. |finansista| | | | |

| |kasininkas |s | | | | |

| | |s | | | | |

1) Vadovaujantis buhalteris veda nebaigtos gamybos apskaitą,

statistines formas, yra atsakingas už inventorizacijos parengimus.

2) Medžiagų apskaitos buhalteris – medžiagų, prekių įsigijimas,

atsargų apskaita.

3) Vadovaujantis finansininkas, finansistas ekonomistas

kontroliuoja apmokėjimus už prekes, skaičiuoja parduotos produkcijos

savikainą, sąnaudų sudėtį bei apskaitą.

4) Išlaidų apskaitos buhalteris – komandiruočių bei kt.

transporto suteikiamų paslaugų apskaita, grynųjų pinigų ( išlaidų )

apskaita.

5) Buhalteris – pagrindinių priemonių, ilgalaikio turto

apskaita.

6) Gatavos produkcijos realizacijos apskaitos buhalteris veda

gatavos produkcijos realizavimo apskaitą, pirkėjų skolų apskaitą.

Darbo apskaitos grupė priklauso kompiuterių skyriui. Čia dirba

trys žmonės. Jie atsakingi už darbo laiko apskaitą, bei darbo

užmokesčio skaičiavimą.

Apskaitos vedimas yra kompiuterizuotas, čia įdiegta specialiai

pritaikyta šiai įmonei programa. 2. Ilgalaikio turto apskaita

Ilgalaikio turto struktūra

|Sąs.|Ilgalaikio turto pavadinimas |Struktūra|

|nr. || |,% |

|121 |Žemė |0,03 |

|122 |Pastatai ir statiniai (pastatai 96,6%, statiniai |32,07 |

| |3,4% ) | |

|123 |Perdavimo įtaisai |0,18 |

|124 |Jėgos mašinos ir įrengimai (elektros įrengimai |0,70 |

| |87,4%,traktoriai 12,6% ) | |

|125 |Darbo mašinos ir įrengimai (metalo apdirbimo ir|61,54 |

| |statybinės mašinos 2,4%, medžio apdirbimo mašinos| |

| |ir įrengimai 0,01%, kompresorinės mašinos ir | |

| |įrenginiai 2,35, pakėlimo transp. pakrov. bei | |

| |iškrov. mašinos ir įrenginiai 1,09%, | |

| |technologiniai įrenginiai 93,5%, žemės ūkio | |

| |mašinos 0,02%, kitos mašinos ir įrenginiai 0,63% | |

| |) | |

|126 |Kita įranga ir prietaisai (matav.-regul. |2,23 |

| |prietaisai ir įreng. laborat. įranga 71,9%, | |

| |skaičiavimo ir kompiuterinė technika 28,1% ) | |

|127 |Gamybinis ir ūkinis inventorius (gamybinis |0,44 |

| |transportas 24,7%, darbiniai baldai 22,6%, | |

| |elektriniai prietaisai 26,3%, kitas inventorius | |

| |26,4% ) | |

|128 |Transportas (sunkvežimiai 65,4%, lengvi |2,75 |

| |automobiliai 14,3%, autobusai 20,3% ) | |

|129 |Kitas ilgalaikis turtas |0,06 |

|12 |Materialusis ilgalaikis turtas |100 |

Iš lentelės matyti, kad įmonėje didžiausią ilgalaikio turto dalį

sudaro darbo mašinos ir įrengimai (technologiniai įrengimai 61,54% ). Taip

pat nemažą dalį sudaro pastatai ir statiniai (32,07% ). Kitos sudedamosios

ilg. turto dalys turi palyginti mažą lyginamąjį svorį.

Analitinei ilgalaikio materialaus turto apskaitai yra naudojamos

pagrindinių priemonių apskaitos inventorinės kortelės. Ši kortelė skirta

kiekvieno inventorinio objekto apskaitai. Pildoma buhalterijoje vienu

egzemplioriumi. Kortelėje įrašomi duomenys apibūdinantys objektą, jo

įsigijimą, pradinę vertę ir įrašomi šio objekto užpajamavimo duomenys.

Joje taip pat nurodomi duomenys objekto nusidėvėjimui skaičiuoti. Jei

objektas yra rekonstruojamas, tai užbaigus darbus, kortelėje surašomi

rekonstrukcijos rodikliai. Ilg. turto objektai paprastai priskiriami

atskiriems padaliniams arba konkretiems asmenims ir tai nurodoma kortelėje.

Šie įrašai padaromi, remiantis turto užpajamavimo ir perdavimo įmonės

viduje dokumentais. Kortelėje taip pat nurodomi pagrindiniai objekto

konstrukciniai elementai ir parametrai. Užpildytos kortelės laikomos

kortotekoje ir išdėstomos pagal turto klasifikacines grupes. Per mėnesį

gautų ir nurašytų, o taip pat visiškai amortizuotų objektų inventorinės

kortelės laikomos atskiroje kartotekoje. Mėnesiui pasibaigus, šios

kortelės išskirstomos atitinkamuose kartotekos skyriuose. Nurašyto objekto

kortelės perduodamos saugoti į archyvą .Ilgalaikio turto užpajamavimui yra

naudojami ilgalaikio turto perdavimo ir priėmimo aktai. Ilgalaikio

materialaus turto sintetinei apskaitai skirta to paties pavadinimo 12

sąskaita ir subsąkaitos pagal ilgalaikio turto rūšis (121-žemė, 122-

pastatai ir statiniai, 123-perdavimo įtaisai ir t.t.).

Nusidėvėjimas įmonėje skaičiuojamas, atsižvelgiant į pagrindinius

apskaitos principus. Turto vertė paskirstoma per jo numatomo naudojimo

laiką ir nurašomas per tuos laikotarpius, .per kuriuos šie turtai turės

gamybinį naudingumą. Naudingo eksploatavimo laikas ir likvidacinė vertė

pasirenkami, atsižvelgiant į rekomenduojamus normatyvus. Pradinė vertė –

tai objekto įsigijimo vertė, bei pristatymo, bei parengimo naudoti

išlaidos. Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimui skaičiuoti, taikomas

tiesiogiai pproporcingas arba tiesinis metodas. 3. Piniginių lėšų apskaita

Atsiskaitomosios sąskaitos lėšų apskaita. Įmonė už prekes ir

paslaugas atsiskaito pervedimais per banką ( Ūkio bankas, Vilniaus bankas

). Su fiziniais asmenimis atsiskaitoma pagal jų pageidavimą. Grynais

pinigais įmonė gali atsiskaityti iš viso per dieną ne daugiau kaip 3000 Lt.

Visos sąskaitos operacijos atliekamos remiantis nustatytų formų piniginiais

ir atsiskaitomais dokumentais. Lėšos iš sąskaitos gali būti nurašytos tik

esant sąskaitoje pinigų ir esant savininko sutikimui arba pavedimui. Įmonė

gaudama grynus pinigus darbo užmokesčiui mokėti arba pateikdama mokėjimo

pavedimus šioms sumoms pervesti, privalo kartu duoti dokumentus mokesčiams

į biudžetą ir socialinio draudimo įmokoms pervesti. Tos pačios grupės

dokumentai apmokami laikantis jų gavimo banke kalendorinės eilės.

Įmonė turi teisę duoti bankui nurodymus dėl kitų nurodytų dokumentų

apmokėjimo, nesilaikydama jų gavimo banke kalendorinės eilės.

Bankas sutartu su įmone laiku joms atsiunčia sąskaitų išrašus

.Grynieji pinigai į atsiskaitomąją sąskaitą įnešami pagal prašymą

gryniesiems pinigams įnešti. Atsiskaitomosios sąskaitos debeto likutis

rodo, kiek konkrečią dieną šioje sąskaitoje yra pinigų ( D – pinigų gavimo

operacijos, K – nurašomos ar pervestos sumos ). Sąskaita koresponduoja su

įvairiomis sąskaitomis, priklausomai nuo to, iš kur gauti arba kur nurašyti

pinigai.

Ši įmonė turi nemažai prekybinių santykių su užsienio šalimis, todėl

už parduotas prekes ar paslaugas neretai atsiskaitoma valiuta. Įplaukos į

valiutinę sąskaitą ar išlaidos valiuta apskaitoje perskaičiuojamos į Lt,

pagal Lt ir

valiutos santykį, buvusį įplaukų gavimo arba išlaidų padarymo

dieną. Lt ir valiutos santykį, naudojamą apskaitoje, nustato ir skelbia

Lietuvos bankas. Pasikeitus oficialiam lito kursui valiutos atžvilgiu,

perkainojami valiutinių lėšų likučiai kasoje, valiutinėje ir terminuotų

indėlių sąskaitoje. Valiutinių lėšų perkainojimo rezultatas atvaizduojamas

531 sąskaitoje ( pajamos ) arba 652 sąskaitoje ( netektys ), priklausomai

nuo to ar susidaro teigiami ar neigiami skirtumai.

Vykstantiems į užsienio komandiruotes asmenims išmokamas

avansas pagal LR FM patvrtintas normas litais arba valiuta,

perskaičiavus normą litais į užsienio valiutą pagal galiojusį kursą

avanso išdavimo dieną. Išdavus avansą, komandiruotės išlaidos

remiantis dokumentais įvertinamos pagal avanso išdavimo dieną

galiojusį kursą, nepanaudota avanso dalis grąžinama valiuta arba

litais pagal avanso išdavimo dieną galiojusį kursą. Jei

komandiruotės avansas nebuvo išmokėtas, tai komandiruotės išlaidos,

remiantis dokumentais, įvertinamos pagal išvykimo į komandiruotę

dieną galiojusį kursą. Grąžinus nepanaudotą avansą valiuta, Lt

skirtumas, susidaręs dėl kurso pasikeitimo per laikotarpį nuo

avanso išdavimo dienos iki jo grąžinimo dienos, priskiriamas

apmokestinamam pelnui arba nuostoliui

Vykstant į komandiruotes mūsų šalyje, taikoma tokia pati

tvarka. T.y. pirmiausia gaunamas direktoriaus įsakymas vykti į

komandiruotę ( nurodoma vieta, laikas ir t.t. ). Poto išmokamas

avansas komandiruotės išlaidoms padengti. Visas išlaidas turi

atspindėti atitinkami dokumentai. Nepanaudotas avansas grąžinamas

atgal į kasą.

Kasa. Į kasą pinigai priimami pagal kasos pajamų orderį .

Pinigams į kasą iš banko paimti turi būti užpildytas čekis .

Pinigai iš kasos išduodami pagal kasos išlaidų orderį .Tiek kasos

išlaidų orderius, tiek kitus dokumentus pasirašo įmonės vyr.

finansininkas. Visas priimtas ir išmokėtas iš kasos sumas

kasininkas apskaito kasos knygoje. Įmonė pildo tik . vieną kasos

knygą. Antrieji kasos knygos lapai atplėšiami ir naudojami kaip

kasininko ataskaita .Kasos knygoje negali būti trynimų,

nepatvirtintų taisymų. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir

vyr. finansininko parašais. Už kasos knygos tinkamą tvarką yra

atsakingas įmonės vyr. finansininkas. jo nurodymai kasininkui

privalomi. Kasoje laikomų, o taip pat ir gabenamų pinigų saugumą

užtikrina įmonės vadovas. Kasos patalpos įrengtos pagal VRM

rekomendacijas.

Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų vertybių

saugumą, bei visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti dėl

sąmoningų jo veikimų, bei dėl nesąžiningo pareigų vykdymo. Todėl

kasininkas yra pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės už

patikėtus pinigus ir kitas vertybes sutartį.

Ne rečiau kaip kartą per mėnesį įmonėje daroma netikėta

kasos revizija, kurios metu suskaičiuojami kasoje esantys pinigai

ir patikrinamos kitos vertybės. Kasos reviziją daro įmonės vadovo

įsakymu patvirtinta komisija. Patikrinus kasą, komisija surašo aktą

ir jeigu nustatomas kasoje trūkumas arba perteklius, nurodoma jo

suma ir susidarymo priežastys. Rastas perteklius turi būti

užpajamuojamas kasos pajamų orderiu. Kasos sąskaitos debeto likutis

rodo, kiek konkrečią dieną kasoje yra pinigų. Sąskaitos debeto

apyvarta rodo pinigų gavimą į kasą, o kredito apyvarta – išdavimą

iš kasos. 4. Atsargų apskaita

Įmonėje yra du stambūs sandėliai: 91 – žaliavos sandėlis; 93 –

pagalbinių mmedžiagų, atsarginių dalių, statybinių medžiagų ir taros

sandėlis. Kai kurias atsargas įmonė atsigabena pati savo

transportu, bet didesnę dalį pristato tiekėjai.

Atsargų apskaita sandėlyje. Pagrindiniai atsargų užpajamavimo

dokumentai yra pajamų orderiai, prekių priėmimo aktai, sąskaitos faktūros,

PVM sąskaitos faktūros, važtaražčiai ir kt..Gavus atsargas į sandėlį, tą

pačią dieną jos turi būti užpajamuotos. Sandėliuose atsargos apskaitomos

pagal atskirus jų pavadinimus ir rūšis.

Sandėlyje vedama rūšinė – kiekinė apskaita. Apskaita vedama

naudojant kompiuterius. Informacija iš pirminių dokumentų įvedama į

kompiuterį ir panaudojama organizuojant analitinę apskaitą bei

sudarant atskaitomybę. Atsargų apskaita sandėlyje pateikia informaciją

apie atsargų judėjimą ir likučius, pagal kiekvieną jų

nomenklatūrinį numerį, pavadinimą, tipus ir pan., pagal saugojimo

vietas ir pagal materialiai atsakingus asmenis. Ši informacija

reikalinga ir vidinei atsargų kontrolei, ir atskaitomybei sudaryti.

Informacijos apie atsargų vertę ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje teisingumas priklauso nuo atsargų likučių pavaizdavimo

apskaitos registruose teisingumo ir nuo įkainavimo būdo parinkimo.

Atsargų kiekiniai likučiai tikslinami atliekant invevtorizacijas.

Buhalterinės apskaitos duomenys turi būti patvirtinti ilgalaikio

turto, prekinių bei materialinių vertybių atsiskaitymą, piniginių ir

kitų lėšų inventorizacijų duomenimis. Inventorizacijų atlikimas yra

privalomas. Jų metu patikslinami faktoriniai atsargų likučiai,

siekiant teisingai juos pavaizduoti metiniame balanse.

Inventorizacija atliekama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir

nustatoma, kiek liko gamyboje napanaudotų atsargų. Padauginę jų

kiekinius likučius iš atitinkamų kainų, turėsime atsargų likučio

vertę, kurią įrašysime į ataskaitinio laikotarpio balansą. Iš

turėtų atsargų vertės atėmę likutį laikotarpio pabaigoje, rasime

panaudotų gamyboje atsargų vertę. Šis būdas vadinamas periodiškai

apskaitomų atsargų būdu arba periodinės inventorizacijos būdu.

Gamybos atsargų apskaita buhalterijoje.Atsargos priklauso

trumpalaikio turto kategorijai, kuris vieną kartą dalyvauja gamybos

procese ir iš karto sunaudojamas įmonės veikloje uždirbant pajamas.

Atsargas galėtume suskirstyti į 3 stambias grupes:

1. Medžiagos (žaliavos), skirtos perdirbimui, ir komplektavimo

gaminiai bei pirkti pusfabrikačiai. Iš jų gaminama produkcija.

2. Nebaigta gamyba. Tai produkcija, nepraėjusi visų gamybos

stadijų.

3. Pagaminta produkcija. Tai produkcija, gauta, užbaigus visas

gamybos proceso stadijas. Ji skirta pardavimui.

Šioje įmonėje kiekvienam atsargų pavadinimui, rūšiai suteikiamas

atskiras nomenklatūrinis numeris. Sudaryta atsargų nomeklatūra

palengvina apskaitos specialistų darbą, padeda išvengti painiavos,

atsirandančios dėl tos pačios atsargų rūšies skirtingų pavadinimų.

Nomenklatūriniai numeriai rašomi visuose atsargų gavimo ir išdavimo

dokumentuose ir apsaugo nuo klaidų apskaitoje. Be balansinių

sąskaitų atsargų apskaitai gali būti naudojamos nebalansinės – 0

klasės specialiosios paskirties sąskaitos:

04 – Tretiesiems asmenims patikėtos įmonės prekės ir vertybės;

07 – Trečiųjų asmenų turtas įmonėje.

Pavyzdžiui galime paimti 91 sandėlį. Medžiagų grupėje 01002

matome visus žaliavinius pluoštus: nitroną, krumeroną, terekotą,

akrilo pluoštą, kurtelį, akrilo grįžtes, . fisivoną, draloną ir kt.

pagal spalvų numerius. Nomenklatūrinis numeris susideda iš 9

skaičių. Pirmieji – medžiagų grupės numeris, o kiti sekantys

paskirti nomenklatūrine tvarka pagal materialinės vertybės pavadinimą

( nitronas D bambukas – 010022514, krumeronas žydras – 010022632 ir

t.t). Materialinių vertybių apyvartos žiniaraštis sudaromas kas

mėnesį ir kiekvienam sandėliui. Jame nurodytas medžiagos mato

vienetas, kaina, pradinis likutis, apyvarta ir galutinis likutis .

Atsargos apskaitoje įkainojamos įsigijimo verte, o finansinėje

atskaitomybėje – faktine savikaina. Atsargų įsigijimo savikaina, jas

perkant iš kitų asmenų, turi būti nustatoma prie jų pirkimo

kainos pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius ( muitų ir kt.

), transportavimo ir paruošimo bei kitas tiesiogines išlaidas,

susijusias su atsargų įsigijimu bei atimant gautus pirkimo

diskontus ir nuolaidas. Taigi, į įsigijimo vertę įtraukiama kartu

su tiesioginėmis transportavimo išlaidomis ir įvairios iškrovimo,

pakrovimo išlaidos ( išskyrus įmonės sandėlių nuolatinių darbininkų

darbo apmokėjimą ), įvairios papildomos rinkliavos, sumokėtos tiekimo

agentūroms, komandiruočių išlaidos, tiesiogiai susijusios su atsargų

pristatymu į įmonę, faktiškai patirti natūralios netekties

nuostoliai, susiję su atsigabenimais. Remiantis įstatymais,

skaičiuojant įmonės apmokestinamąjį pelną, yra įskaitomi faktiškai

patirtos natūralios netekties nuostoliai, bet ne didesni už

nuostolių normas, nustatytas ministerijų pagal kuruojamas ūkio šakas

ir suderintas su Finansų ministerija.

Atsargų įsigijimo vertėje sąlyginai galime išskirti dvi dalis:

pirkimo kainą ir visas kitas išlaidas, susijusias su prekių

asigabenimu į įmonę. Išlaidos sandėliams išlaikyti ir prižiūrėti į

atsargų savikainą neįskaitomos. Jos apskaitomos veiklos sąnaudų sudėtyje.

Už valiutą įsigytos atsargos apskaitoje pajamuojamos turto

pirkimo dienos kursu. Perkant prekes už valiutą iš užsienio,

neteisinga jas pajamuoti muitine verte. Prekių muitinė vertė

reikalinga nustatant muito tarifus, importo, eksporto mokesčius. Tai

nėra įsigijimo vertė. Labai svarbu nustatyti pardavimo

momentą

įmonės tiekėjos įmonei pirkėjai. Šis mpmentas dažniausiai aptariamas

pirkimo – pardavimo sutartyje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio

kodekso 43 staipsnį, rašytine forma turi būti sudaromi įmonių,

įstaigų ir organizacijų tarpusavio sandoriai ir jų sandoriai su

fiziniais asmenimis, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu,

kai jie sudaromi. Atsargų pirkimo – pardavimo sutartyse turėtų būti

aiškiai apibrėžtas nuosavybės teisių perdavimo momentas įmonės –

tiekėjos įmonei – pirkėjai. Jei sutartyje nebuvo numatytas nuosavybės

teisių perdavimo momentas, tai nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto

perdavimo momento daiktų įgijėjui arba daiktų, perleistų be prievolės

nugabenti, įteikimas transporto organizacijai. Dažniausiai nuosavybės

teisė atsiranda tada, kai dokumentaliai užfiksuojamas įsipareigojimas

apmokėti ir atsiranda teisė reikalauti perkamų vertybių.

Sandėliuose atsargos nurašomos FIFO metodu, t.y., pirmiausiai

nurašomos tos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai.. 5. Darbo ir darbo užmokesčio apskaita

Taikomos darbo užmokesčio formos. Įmonėje yra taikomos ir derinamos

įvairios darbo užmokesčio formos.

– brigadinė vienetinė premijinė; darbininkų brigados darbo

užmokestis tiesiogiai proporcingas jų išdirbiui.

– vienetinė apmokėjimo sistema; darbininko darbo užmokestis

tiesiogiai proporcingas jo išdirbiui

– laikinė premijinė; valandinis tarifinis atlygis susideda iš

dviejų dalių. Viena, pagrindinė dalis, priklauso nuo darbo vertinimo,

antra – nustatomas premijos procentas, kuris pridedamas prie

valandinio atlygio .

– laikinė apmokėjimo sistema; darbo užmokestis apskaičiuojamas

remiantis faktiškai dirbtų valandų skaičiumi.

– brigadinė premijinė; susideda iš dviejų dalių: viena – iš

individualaus laikino darbo užmokesčio, o kita – iš kolektyvinio

premijinio, remiantis brigados darbo rezultatais .

– brigadinė apmokėjimo sistema su kintama dalimi; pastovioji

dalis sudaryta iš individualaus darbo užmokesčio, o kintamoji – iš

kolektyvinio vienetinio premijinio, kuris apskaičiuojamas remiantis

brigados darbo rezultatais .

– brigadinė vienetinė progresyvinė premijinė; už užduotyje

numatytą darbų apimtį, apmokama pagal nominalius vienetinius

įkainius, o už darbus virš užduoties – pagal padidintus įkainius.

Padidintas įkainis nevienodo dydžio ir priklauso nuo užduoties

įvykdymo procento pagal specialias skales .

Esant sunkiai finansinei padėčiai, įmonės vadovybė pasilieka teisę

nustatyti minimalius mėnesinius darbo užmokesčio fondus, kurie yra mažesni

už įprastus atlyginimus .

Darbo laiko apskaita. Vedant darbo laiko apskaitą yra naudojamas

darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Jis yra vedamas pagal brigadas.

Šiame žiniaraštyje nurodomas darbuotojo vardas, pavardė, profesija,

pareigos. Šiame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje galima matyti

kiek dienų ir valandų per mėnesį darbininkas dirbo, o kiek ne. Šiuos

žiniarasčius pildo kiekvieno baro (padalinio) vadovas .

Apmokėjimas už atostogas. Už atostogų laiką darbuotojui mokamas

vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas iš paskutinių 3 mėnesių darbo

užmokesčio.

Vidutinis darbo dienos užmokestis skaičiuojamas sudedant 3 paskutinių

kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis

darbo užmokestis, uždarbius ir dalijant iš faktiškai dirbtų tą laikotarpį

darbo dienų skaičiaus.

Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas vidutinio 1

dienos darbo užmokesčio dydį dauginant iš darbo dienų skaičiaus

darbuotojui, suteiktų atostogų laikotarpiu.

Kompensacijų už nepanaudotas atostogas skaičiavimas. Skaičiuojant

piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, atostogų kalendorinių

dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (0,7). Gautas

skaičius dauginamas iš vidutinės 1 dienos darbo užmokesčio sumos.

Ligos pašalpa. Kompensuojamas vidutinis darbo užmokestis

apskaičiuojamas nuo už praeitą kalendorinį ketvirtį prieš ligą gautų

pajamų, nuo kurių buvo skaičiuotas socialinio draudimo įmokos. Pajamų suma

dalijama iš už praeito ketvirčio kalendorinių darbo dienų skaičiaus. Ligos

pašalpa mokama tik už pirmas 2 kalendorines darbingumo dienas ir 80 proc.

vidutinio darbo užmokesčio dydžio. 6. Pirkimo ir pardavimo apskaita

Įmonė už pirktas prekes, atsargas ir kitą turtą atsiskaito

pervedimais per banką. Už parduotas prekes ir paslaugas pirkėjai

taip pat atsiskaito per banką ( litais, valiuta ). Savo

atsiskaitomąsias sąskaitas įmonė turi dviejuose bankuose: Ūkio banke

ir Vilniaus banke. Kai kuriais atvejais ( su fiziniais asmenimis )

atsiskaitymai yra vykdomi ir grynaisiais pinigais.

Atsiskaitymai su tiekėjais. Atsiskaitymams su tiekėjais įmonėje

yra skirta 45 sąskaita. Sąskaitos likutis yra kreditinis. Tai

reiškia, kad mes esame skolingi tiekėjui. Jeigu yra skolingi mums

– o taip būna tuomet, kai pinigai yra pervedami avansu – sąskaitoje

221 matysime debetinį likutį. Išduodami prekes, tiekėjai išrašo

sąskaitas faktūras. Jeigu tiekėjas yra PVM mokėtojas, tuomet

išrašomos PVM sąskaitos – faktūros. Pagal šiuos dokumentus vertybės

turi būti užpajamuotos ir už jas atsiskaitoma. Apskaita vedama

pagal kiekvieną tiekėją atskirai.

Skolos tiekėjams ( kreditorinės skolos matyti atsiskaitymų

žiniaraštyje ( 4500 sąsk. ). Iš viso skolos praeitų metų liepos 1d.

sudarė 2.933.164,15 Lt, tame tarpe užsienio tiekėjams – 1.794.779,53

Lt. Didžiausia skola – THIES AG – ( 1.127.172,49 Lt ) .

Atsiskaitymai su pirkėjais. Atsiskaitymams su pirkėjais skirta

24 sąskaita. Apskaita yra vedama pagal kiekvieną pirkėją atskirai.

Taip pat turi būti fiksuoti visi gaunami dokumentai. Duomenys apie

išsiųstas prekes yra gaunami iš įmonėje išrašytų PVM sąskaitų –

faktūrų, o apie atsiskaitymus už nupirktas prekes – iš banko išrašų

ir kartu su jais gaunamų dokumentų. Iš viso pirkėjų skolos sudaro

( 2002 metų liepos 1d. ) 6.212.360,81 Lt, tame tarpe:

užsienio pirkėjai – 4.516.689,52 Lt;

NVS pirkėjai – 309.325,04 Lt;

Lietuvos pirkėjai – 1.386.346,25 Lt.

Pirkėjų skolos yra padalintos į 3 grupes:

– paprastos skolos;

– abejotinos skolos;

– beviltiškos skolos. 7. Išlaidų apskaita

Labai svarbus menedžmento apskaitos uždavinys – įvertinti, kiek

kainuoja įmonei pagaminti konkrečius gaminius. Visos išlaidos daromos, taip

pat ir visos sąnaudos patiriamos ne abstrakčiai veikiant įmonei, bet

gaminant konkrečius gaminius. Savikainos sąvoka labai bendra. Ja

įvardijami ir iš atskirų cechų išleistų pusfabrikačių ir gatavos

produkcijos sandėlyje esančių prekių vertė. Pagaliau tam tikrą savikainą

turi ir parduotuvės lentynoje esanti prekė.

Pilnąją komercinę savikainą sudaro:

– perdirbimo savikaina ( visų gamybinių padalinių išlaidos );

-pilnoji perdirbimo savikaina (gamybinius padalinius aptarnaujančių

tarnybų išlaidos);

– pilnoji gamybinė savikaina ( bendrosios ir administracinės

išlaidos );

– pilnoji komercinė savikaina ( prekių pardavimo sąnaudos ).

Šioje įmonėje savikaina yra skaičiuojama 1 kg produkcijos,

t.y. tam tikros rūšies verpalų ( PAN verpalų ). Taip pat yra

apskaičiuojamos faktinės sąnaudos kočiotinių verpalų baro gaminių

gamybai, Eksperimentinio trikotažo baro gaminių gamybai ir atliekų

baro gamybai. Šie barai yra atskiruose pastatuose, turi atskirą

apskaitos vedimą, todėl tai palengvina faktinių sąnaudų skaičiavimą.

Įmonėje savikaina kalkuliuojama procesiniu savikainos kalkuliavimo

metodu. Taikant procesinį savikainos kalkuliavimo metodą, visos

įmonės padarytos išlaidos priskiriamos visiems per ataskaitinį

laikotarpį pagamintiems gaminiams, o produkcijos vieneto savikaina

nustatoma bendrą ataskaitinio laikotarpio išlaidų sumą dalijant iš

pagamintos per tą laikotarpį produkcijos kiekio. Visos įmonės

padalinių išlaidos tam tikroms produkcijos rūšims gaminti

sukaupiamos analitinėse sąskaitose ( kiekvienam padaliniui atskirai )

ir vėliau, padalijus jas iš pagamintos produkcijos kiekio,

apskaičiuojama produkcijos vieneto savikana. Visos gamybos išlaidos

už tam tikrą ataskaitinį laikotarpį matyti analitinių duomenų

žiniaraštyje .

Tiesioginėms išlaidoms priskiriamos visos išlaidos, tiesiogiai

susijusios su gaminama produkcija arba kuriuo nors išlaidų

paskirstymo objektu. Tiesioginės išlaidos gali būti įskaičiuotos tik

į vieno išlaidų objekto savikainą. Priešingu atveju – kai išlaidos

paskirstomos tarp kelių objektų – jos laikomos netiesioginėmis ir

paskirstomos specialiais metodais. Matuojant ir skirstant tiesiogines

išlaidas, laikomasi jų skirstymo į dvi pagrindines rūšis:

tiesiogines darbo išlaidas ir tiesiogines žaliavų išlaidas.

Tiesioginės darbo išlaidos priklauso nuo įmonėje

taikomų darbo

užmokesčio skaičiavimo formų ( apie tai – skyrelyje 5. Darbo ir darbo

užmokesčio apskaita ). Tokias išlaidas mes matome balansinėse

sąskaitose:

6030304 – Darbo užmokestis pagrindiniams darbininkams;

6030305 – socialinis draudimas pagrindiniams darbininkams;

6030306 – Darbo užmokestis ITD;

6030307 – socialinis draudimas ITD ir t.t .

Tiesioginės žaliavų ir komplektavimo gaminių išlaidos

skaičiuojamos laikantis vieno pricipo – nustatomas žaliavų kiekis, jų

vieneto kaina ir šie rodikliai sudauginami. Iš sandėlių išduotų

žaliavų ar komplektavimo gaminių kiekis nustatomas, remiantis

medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaražčiais ir kitais

dokumentais.

Netiesioginių išlaidų įskaičiavimas į tam tikrų gaminių

savikainą kelia nemažai problemų beveik visose įmonėse. Apskaitant

bei priskiriant konkrečių gaminių savikainai netiesiogines išlaidas,

beveik visada susiduriama su didesniais ar mažesniais sąlyginumais

ir paprast.ai neišvengiama apytikslių skaičiavimų. Tam tikros išlaidos

negali būti tiesiogiai priskirtos konkrečių gaminių savikainai dėl

dviejų svarbiausių priežasčių:

– šito padaryti parasčiausiai neįmanoma, nes tam tikros

išlaidos būna bendros visiems gaminamiems produktams savo esme;

– tai daryti būna neracionalu ( net jeigu ir įmanoma ) dėl

per didelės apskaitinio darbo apimties.

Įmonės vadovybė yra priėmusi sprendimą neįtraukti tam tikrų

išlaidų į tiesiogines, bet kaip kalkulaivimo objektą skirstyti kaip

netiesiogines, pasinaudojant kuria nors logiškiausia skirstymo baze,

kurios nustatymas nereikalautų labai didelių sąnaudų.

Pagrindinė dažniausiai šioje situacijoje pasitaikanti problema –

nėra aiškios ribos tarp tiesioginių ir netiesioginių išlaidų.

Įsigilinus paaiškėja, kad beveik visos išlaidos tuo pačiu metu yra

šiek tiek tiesioginės ir netiesioginės.

Į pilnąją gamybinę savikainą, be tiesioginių išlaidų

įskaičiuojama ir netiesioginių išlaidų dalis, atsirandanti dėl

įmonės veiklos palaikymo, bendro vadovavimo įmonei ir t.t. Visos

įmonės netiesioginės išlaidos paskirstomos tarp gamybos išlaidos

centrų. Po to atliekama paskutinė savikainos kalkuliavimo procedūra

– jų paskirstymas tarp gaminių, arba kitaip sakant, šių

netiesioginių išlaidų įskaičiavimas į konkrečių gaminių savikainą (

turima omenyje, kad tiesioginės išlaidos jau priskirtos atskiriems

gaminiams ). Kadangi šioje įmonėje yra taikomas procesinis savikainos

kalkuliavimo metodas, netiesiogines išlaidas priskirti savikainai yra

palyginti paprasta: bendra tam tikrame gamybiniame išlaidų centre

per ataskaitinį laikotarpį sukaupta netiesioginių išlaidų suma

tiesiog dalijama iš tame padalinyje pagamintų gaminių skaičiaus.

Netiesioginės išlaidos tarp atskirų produktų pasiskirsto tolygiai.

Vyriausybės nutarime Nr. 804 yra nurodyta: “Pagamintos per

ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikainą sudaro tiesioginės ir

netiesioginės išlaidos. Šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis,

įregistruojamos apskaitoje ir nurodomos pelno ataskaitoje ne tuo

metu, kai išleidžiami pinigai resursams (medžiagoms, įrengimams,

darbo jėgai ir pan. ) ar už įsigytus resursus atsiranda skolų,

bet kai produkcija, kuriai gaminti buvo sunaudoti šie resursai,

padidina įmonės pajamas.

Įmonės neprivalo pelno ( nuostolio ) atakaitoje atskirai

pateikti tiesioginių ir paskirstomųjų ( netiesioginių ) sąnaudų.

Visos šios sąnaudos gali būti nurodytos Parduotų prekių savikainos

straipsnyje. 8. Finansinė atskaitomybė

Kaip jau minėjau, į parduotos produkcijos savikainą įskaitomos

tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos, taip pat kitos

paskirstomosios išlaidos, kurių ryšys su pajamomis negali būti

tiksliai nustatytas.

Pelno ( nuostolio ) ataskaita. Pelno apskaičiavimas atsispindi

pelno nuostolio ataskaitoje. Į pardavimų ir paslaugų skiltį

įrašomos pajamos už parduotas prekes ar atliktas paslaugas. Iš šio

rodiklio atimama parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina ir

gaunamas bendrasis pelnas. Iš jo atėmę veiklos sąnaudas, gausime

veiklos pelną. prie veiklos pelno pridedamos kitos veiklos pajamos

ir atimamos sąnaudos. Analogiškai padaroma ir su finansinės ir

investicinės veiklos rezultatais ( +pajamos, -sąnaudos ). Gauname

įprastinės veiklos pelną. Prie šio pelno pridėję pagautę (

ypatingąjį pelną ) ir atėmę netekimus ( ypatinguosius praradimus ),

gausime ataskaitinių metų pelną prieš apmokestinimą. Atskaitę pelno

mokestį, gausime grynąjį ataskaitinių metų pelną paskirstymui .

Ataskaitoje apibendrinami ir parodomi įmonės ataskaitinių metų

rezultatai. Ataskaita užpildoma iš apskaitos registro duomenų ir

atliktų skaičiavimų. Pardavimo pajamos įrašomos iš atitinkamai

sąskaitai skirto registro. Jų suma yra lygi sąskaitos Pardavimo

pajamos kredito apyvartai per metus. Parduotos produkcijos ir

atliktų paslaugų savikaina yra lygi atitinkamos sąskaitos debeto

apyvartai per metus, sukoregavus planinį įkainojimą per metus.

Pelno paskirstymo ataskaita. Skirstytinas grynasis pelnas

apskaičiuojamas iš ataskaitinių metų pelno atėmus pelno ir kitus

mokesčius. Nepaskirstytas pelnas metų pradžioje įrašomas iš balanso

tokio pat pavadinimo skilties “metų pradžioje”. Įnašai nuostoliams

atlyginti – tai sumos, kurias įstatymuose numatyta tvarka akcininkai

įneša įmonės nuostoliams atlyginti. Įneštos nuostoliams atlyginti

sumos turi būti įrašytos pelno arba nuostolio sąskaitos kredite.

Priskirta iš rezervo – tai visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu

priskirta rezervo dalis. Bendras skirstytinas pelnas apskaičiuojamas

tarp atskirų eilučių kaip algebrinė suma. Skirstytinas pelnas

paskirstomas, remiantis įstatymais, pagal akcininkų susirinkimo

nutarimą rezerviniam kapitalui, kt. rezervams, dividendams,

darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams. Dividendams skirta dalis

detalizuojama, nurodant, kiek dividendų apskaičiuojama fiziniams

asmenims, juridiniams asmenims ir valstybės kapitalo daliai

priklausančiai akcijai. Likęs metų pabaigoje nepaskirstytas pelnas

apskaičiuojamas, atėmus iš bendros skirstytino pelno sumos

paskirstyto pelno sumą. Ji turi būti lygi balanso straipsnio

“nepaskirstytas pelnas” skiltyje metų pabaigoje įrašytai sumai

Balansas. Balanse nurodoma kokiu turtu įmonė disponuoja ir

kam šis turtas priklauso. Norint parengti balansą, pirmiausia

būtina suskaičiuoti visą įmonės turtą, t.y. – inventorizuoti.

Balansas susideda iš dviejų dalių: aktyvo ir pasyvo. Balanse yra

parodomi turto ir nuosavybės likučiai. Parengiamieji balanso

sudarymo darbai užima nemažai laiko. Kartais, rengiant balansą

įmonė užtrunka net kelis mėnesius. Turto dalyje yra šios skiltys:

ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas ir sukauptos arba gautinos

sumos arba po vienerių metų gautinos sumos. Nuosavybės dalį sudaro

kapitalas ir rezervai, subsidijos ir dotacijos, atidėjimai ir

atidėtieji mokesčiai. Pildant balansą būtinai turi būti visi

reik.iami rekvizitai ( pavadinimas, įmonės tipas, tikslus adresas ).

Labai tiksliai turi būti nurodyta kurio mėnesio, kurių metų ir

dienos yra balansas. Įmonė per metus atlieka tūkstančius operacijų,

todėl duomenys balansui imami iš kaupiamųjų sąskaitų registrų arba

sintetinės apskaitos. Materialus ir nematerialus turtas rodomas

likutine verte, kuri apskaičiuojamais minėto turto įsigijimo vertės

atėmus sukaupto nusidėvėjimo sumą. Į ilgalaikio turto straipsnį

taip pat įskaičiuojama nebaigtų kapitalinių įdėjimų vertė, kurią

sudaro nebaigta statyba. Kito ilgalaikio turto straipsniuose

įrašomos debitorinės skolos, kurios bus grąžintos įmonei per

ilgesnį, nei 1m laikotarpį. Produkcijos vertė įrašoma nepriklausomai

nuo jos paskirties, t.y ar ji skirta parduoti ar suvartoti

įmonėje. Nebaigtos gamybos straipsnyje įrašomi specialios sąskaitos

Nebaigta gamyba likučiai.

Trumpalaikių debitorinių skolų straipsniuose surašomi atitinkamų

atsiskaitymo sąskaitų debeto likučiai. Trumpalaikių investicijų

straipsnyje rodomi terminuoti indėliai ir ne ilgiau kaip 1m.

įsigytos akcijos, obligacijos ir kitos investicijos. Ateinančio

laikotarpio sąnaudos – tai ataskaitiniais metais susidariusios

išlaidos, kurios priskirtinos gamybos ar bendrosioms išlaidoms

vėlesniais metais. Pvz. iš anksto nupirkti apskaitos blankai.

Nuosavybės dalyje yra įstatinio kapitalo straipsnis, kurį

pilbo AB iš atitinkamos sintetinės sąskaitos. Akcijų priedų

straipsnyje rodomas AB turimas kapitalas, suformuotas iš pelnui

nepriskirtų lėšų, kurias sudaro naujų akcijų bei obligacijų

emisijos kainos ir nominalios vertės skirtumai, t.y. nominalios

vertės perviršis.

Rezervo straipsnį pildo AB. Perkainojimo rezervo straipsnyje

rašomas šio rezervo sintetinės sąskaitos kredito likutis, rodantis,

turto vertės padidėjmą dar nepriskirtam įmonės pagrindiniam ar

įstatiniam kapitalui.

Dotacijų ir subsidijų straipsnyje rašomas šio finansavimo

sintetinės sąskaitos likutis, rodantis nepanaudotas iš valstybės

gautas lėšų sumas. Atidėjimų ir atidėtųjų mokesčių straipsnyje

rodomos nepanaudotų rezervų sumos stambesnėms vienkartinės išlaidoms.

Taip pat valdžios atidėtų mokesčių sumos. Ilgalaikių skolų

straipsnyje

rodomos ilgalaikės bankų ir kitų įmonių paskolos, kurių

grąžinimo laikas ilgesnis nei 1m. Trumpalaikių skolų straipsnyje

rodomos tos paskolos, kurių grąžinimo laikas – iki 1m. Taip pat

šiame straipsnyje parodomos ilgalaikės skolos, kurių grąžinimo

terminas yra ataskaitiniais metais. Šiame straipsnyje taip pat

atsikaitymų su tiekėjais ir pirkėjais kredito likutis. Taip pat

skolos soc. draudimui, skolos iždui, darbuotojams už darbą, kitiems

kreditoriams. Kiti kreditoriai gali būti akcininkai, kuriems

neatsikaityta už dividendus, skolos turto ir asmenų draudimo

organizacijoms, skolos įmonės darbuotojams už komandiruotės išlaidas

ir t.t. Ateinančių laikotarpių pajamos rodo įmonės gautas lėšas,

kurias bus galima priskirti pajamoms ateinančiais metais ( pvz. iš

anksto apmokėta patalpų nuoma ir pan. ) Išvados

1. Įmonės veiklos rūšis – verpalų iš PAN pluošto ir jo mišinių gamyba;

2. AB „Vernitas“importuoja :

▪ Žaliavą – poliakrilnitrilinio pluošto gniužtę, vilnos sluoksną.

▪ Technologinius įrenginius.

▪ Dažus, chemikalus, parafiną.

▪ Gumos masę, techninės gumos dirbinius.

▪ Kitas įrenginių priežiūrai reikalingas medžiagas ir gaminius.

3. Įmonės produkciją perka Lietuvos mezgimo įmonės ir individualūs asmenys,

užsienio firmos;

4. Pastarųjų metų pardavimų tendencija – didesnė dalis (70% – 80%)

produkcijos eksportuojama į Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Slovakiją;

5. Kasmet 1-2 mln. USD iš savo pelno įmonė skiria modernizacijai;

Pasiūlymai

▪ Kaip matyti iš pateiktų duomenų įmonė pastaruoju metu labai

įsiskolinusi, tačiau ir ji turi daug skolininkų. Norint sumažinti

įmonės pirkėjų įsiskolinimus, derėtų prieš parduodant produkciją

išsiaiškinti ar pirkėjas mokus ar ne, nes pirkėjų įsiskolinimas siekia

net 6.212.360,81 Lt. Atgavus skolas atsirastų galimybė sumažinti

įsiskolinimus tiekėjams.

▪ Tobulinti įrengimus, dažyklą, verpyklą;

▪ Nuolat dirbti gaminių kokybės srityje;

▪ Plėsti asortimentą;

▪ Skirti daugiau lėšų marketingui, kad būtų galima išsiaiškinti

potencialių pirkėjų norus ir pageidavimus; Naudota literatūra

G. Kalčinskas „Buhalterinės apskaitos pagrindai“ Vilnius 2001m