Investicijos

TURINYS

INVESTAVIMO

SAMPRATA……………………

………3

INVESTAVIMO SPRENDIMO

PROCESAS………………….5

INVESTICIJŲ POLITIKOS

ANALIZĖ…………………..

…7

Investicijų

kvota…………………….

………….7

Investicijų

padengimas………………….

………..7

Amortizacinių atskaitymų

kvota…………………….

….8

APIVARTINIŲ INVESTICIJŲ

ANALIZĖ…………………..

.8

Įrenginių

naudojimas………………….

…………8

Atsargų

laikymas……………………

……………8

Apivartumas…………………

……………….8

Reikalavimų galiojimo

terminas……………………

……9

FINANSAVIMO

ANALIZĖ…………………..

………9

Finansavimo struktūros

analizė…………………..

……9

Nuosavo kapitalo

dalis…………………….

………10

Prisitaikymo

koeficientas………………….

………..10

Įsiskolinimų

koeficijentas…………………

……….10

FINANSAVIMO TRUKMĖS

ANALIZĖ…………………..

..11

Tiekėju kredito

trukmė……………………

……….11

Invastavimo samprata

Tiek žmonių, tiek ūkio subjektų gyvenime būna momentai, kai uždirbama

daugiau, negu išlidžiama, ir kai reikia išleisti daugiau, negu uždirbama.

Tokiais atviejais galima taupyti, arba reikia skolintis.

Taupiti galima tiesiog laikant ir kaupiant grynus pinigus – bet tada

ateityje jų bus tiek pat, kiek laikyta, o blogiausiu atvieju – jie netgi

praras vertę dėl iinfliacijos. Arba galima dabartinį pinigų suvartojimą

iškeisti į didesnę jų sumą ateityje. Dabartinio pinigų suvartojimo

atsiskaitymas dėl galimybės daugiau vartoti ateityje yra priežastis

taupimui. O tai, kas su santaupomis daroma tam, kad būtų galima daugiau

vartoti ateityje, yra investavimas. Tie, kas nori daugiau vartoti dabar,

turi būti pasiryžę ateityje grąžinti daugiau, negu pasiskolino. Terminas

„investicijos“ kilęs iš lotiniško žodžio „invest“, reiškiančio „įdieti“.

Investuotojas yra tas subjektas (įmonė, fizinis asmuo, valstybė ir pan.)

kuris investuoja lėšas į kokį nors investicijų objektą, tikėdamasis

uždirbti. Lietuvos Vertibinių popierių viešosios apyvartos įstatyme

suformuluotas toks iinvestuotojo apibrėžimas: „investitorius – fizinis arba

juridinis asmuo, savo vardu nuosavybės teiseįsigyjęs arba turintis

vertibinių popierių“. Anksčiau žodis „investor“ į lietuvių kalbą buvo

mėginamas versti kaip „investorius“, „investitorius“, tačiau dabar Lietuvos

finansų rinkoje tarp profesionalų bevek išimtinai vartojamas terminas

„investuotojas“.

Bendrąja prasme investavimas reiškia tikro ddabartinio vartotojo

atsisisakymą dėl ateities vartojimo (dažnai neapibrėžto). Santaupos

skiriasi nuo inveticijų tuo, kad jos reiškia tik praleistavartojimą.

Griežtai ekonominė prasme investicijos reiškia naujų kapitalo prekių

gamybos. Investicijų išlaidoms naudojamos santaupos.

Proporcija tarp ateities ir dabarties pinigų srauto yra vadinama

grynąja palūkanų norma arba grynąja pinigų laiko verte. Rinkose ši palūkanų

norma nusistato lyginant investuoti skirtas santaupas su skolinimosi

poreiku. Pvz.: jei investuotojas skplina metams 100 LTL, tai grynoji

palūkanų norma (pinigų laiko vertė) bus 4 proc. (104/100 – 1)

Pelningumas

Rizika

Investiciją galima apibūdinti kaip dabartinių lėšų atidėjima tam

tikram laikotarpiui, greta atidėtų lėšų siekiant gauti kompensaciją, už

lėšų atidėjimo laikotarpį, planuojamą infliacijos normą ir lėšų atgavimo

areityje riziką.

Skirtingi investuotojai už investuotus pinigus nori gauti skirtingas juos

tenkinančiais kompensacijais. Tai vadinama reikalaujamu pelningumu.

Investuotojai skirtingai pasirenka investicijų objektus, siekdami

reikalaujamų pelningumų. Tačiau be ddidesnės rizikos pasiekti didesnio

pelningumo neįmanoma. Investuotojai yra racionalūs, jie teikia pirmenybę

apibrėžtumui. Jie yra nelinkę rizikuoti, tai yra, jie šiaip sau

nerizikuoja, nesitikėdami gauti už tai atitinkamos kompensacijos. Be

didesnės rizikos investuotojas negali tikėtis didesnio pelno. Be didesnio

pelno lūkesčių investuotojasnepriims didesnės rizikos.

Visuose šalyse investavimo procesą, procedūras ir skaidrumą

reguliuoja vertibinių popierių rinkos reguliavimo institucijos (Centrinis

bankas, Vertibinių popierių komisija ir kt.) ir įstatymai.

Lietuvos investuotojai dažnai skiriami į tokias grupes:

A. Strateginiai investuotojai dažniausiai yra bendrovės, tiek

vietinės, tiek užsienio, kurios siekia įsigyti stambius emitento

vertibinių popierių paketus, kurie leistų įtakoti emitento

valdymą. Galėdamas kontroliuoti bendrovę, strateginis

investuotojas tikisi gauti didesnį pelną, negu būdamas paprastu

akcininku. Strateginiai investuotojai taip pat aktyvūs

privatizuojant valstybines įmonės;

B. „portfeliniai“ investuotojai, nors investuoja stambiai, tačiau

nesiekia įtakoti įmonių valdymo proceso ir siekia gauti pelną

tik iš paprasto investicinio portfelio turėjimo. Profeliniai

investuotojai dažniausiai yra stambias lėšų sumas valdantys

subjektai – bankai, draudimo kompanijos, investiciniai fondai.

C. Smulkūs investuotojai dažniausiai yra fiziniai asmenys,

investuojantys nedideles sumas ir perkantys nedidelius akcijų

kiekius.

Pagal investavimo prerogatyvas sąlyginai investuotojus galima skirstyti į

dvi rūšys:

1. investuotojus, kurie:

a. nori laikyti investicija ilgą laikotarpį, paprastai

mažiausiai metus;

b. prisiima ribotą riziką, ir paprastai perka patikimus

finansinius instrumentus;

c. siekia gauti pelną iš dividendų, palūkanų bei kapitalo

prieaugio;

d. tikisi atitinkamo rizikai atlygio;

e. pirkimo arba pardavimo sprendimai atliekami po nuodugnios

analizės;

f. paprastai naudojasi savo pinigais, o ne skolinasi;

2. spekuliantus, kurie:

a. nori laikyti investicijas trumpa laiką, paprastai keletą

dienų, savaičių, mėnesių;

b. prisiima didelę riziką, dažnai perka labai nepastovaus

kurso ar nelabai patikimus finansinius instrumentus;

c. siekia gauti pelną iš greitų kainų pokyčių;

d. už didelę riziką tikisi didelio pelno;

e. pirkimo arba pardavimo sprendimas dažnai priimamas

remiantis gandais, institucija, rinkos analize;

f. pinigus iinvesticijoms dažnai skolinasi;

Toks skirstymas yra sąlyginis, labiau taikytinas akcijų ir obligacijų

rinkoms. Pavizdžiui bankai dažnai skolina laisvas lėšas kitiems bankams

vienai nakčiai, bet tai nebūtinai yra spekuliavimas.

Investavimo sprendimo procesas

Investavimo sprendimo procesas tradiciškai skirstomas į finansinių

instrumentų analizė susijusi su jų vertinimu, kitaip tariant, ji siekia

nustatyti būsimą naudą, sąlygas, kurioms esant, ji bus gauta, ir kokių

sąlygų tikimybę. Vertinimas yra planuojamo pelningumo ir rizikos funkcija.

Portfelio valdymas apima optimalaus finansinių instrumentų portfelio

sudarymą investuotojui. Tai yra pradinio portfelio suformavimas,

peržiūrėjimas ir efektyvumo įvertinimas. Finansinių instrumentų portfelis –

investuotojo turima grupė finansinių instrumentų. Finansinėse institucijose

dažnai minimas ir trečia dalis – rinkos valdymas. Rizikos valdymo

procedūros nubrėžia portfelio valdytojo atsakomybės ribas, nustato įvairius

apribojimus instrumentų pasirinkimui ir portfelio struktūrai. Turėdamas

ribas, portfelio valdytojas atitinkamai formuoja portfelį iš konkrečių

instrumentų.

Investicijų sprendimo procesas:

Investicijų politika

investicijoms skirtino turto identifikavimas

investicinio portfelio tikslų identifikavimas

investicijoms tinkamo turto identifikavimas

investicijoms tinkamo turto charakteristikų identifikavimas

investuojamo turto paskirstymas pagal turto kategorijas

Investicijų analizė

Ekonomikos analizė

Akcijų analizė obligacijų analizė kito turto analizė

Pramonės šalių pelningumo kreivės analizė kokybinė analizė

identifikavimas

pramonės šakų analizė obligacijų reitingų analizė kiekybinė analizė

kokybinė akcijų analizė kokybinė obligacijų analizė

kiekybinė akcijos analizė kiekybinė obligacijų analizė

Investicijų vertinimas

Obligacij vertinimas

Akcijų vertinimas kito turto vertinimas

Portfelio sudarymas

Diversifikacijos lygio nustatymas

Investicijų laiko nustatymas

Turto, į kurį bus investuojama pasirinkimas

Investuojamo turto paskirstymas ((alokacija) į pasirinkta investicijų

turtą

Portfelio valdymo efektyvumo įvertinimas

Priimant investavimo sprendimus, investuotojas turi moketi

išmatuoti riziką ir pelningumą.

Kai kalbome apie investicijas, svarbiausias klausimas yra turto

pasikeitimas, padidėjimas. Laikotarpis, kai investicija egzistuoja,

vadinamas laikymo periodu, o pelningumas per tą laikotarpį – laikymo

lakotarpio pelningumu. Jis skaičiuojamas paprastai:

HPR= investicijos vertė laikotarpio pabaigoje

HPR nebuna neigiamas. Jei HPR vertė yra virš 1.0, tai investicijos verte

per laiką padidėjo, o jei mažiau 1.0, tai investicija per laikotarpį

nuvertėjo. Jei HPR lygi 0, tai investuotojas prarado visus investuotus

pinigus. HPR parodo investicijos vertės pokytį, bet dažniausia investicijos

pelningumas vertinamas procentine verte per metus (t.y. metinė išraiška).

Taip galima paliginti įvairias skirtingų charakteristikų investicijas.

Pirmiausia apskaičiuojamas laikymo laikotarpio grąža (HPY):

HPY = HPR – 1

Norint gauti metinį HPY, reikia apskaičiuoti HPR ir iš jo atimti 1:

Metinis HPR = HPR 1/n

Kur : n – metų skaičius investicijų laikymo lakotarpyje.

Investicijų politikos analizė

Investicijų analizės ribose labai svarbu įvertinti įmonės kaip

investuotojo veiksmus. Skiriami tam tikri rodikliai:

Investicijų kvota, paaiškinanti įmonės polinkį investicijoms.

Investicijų kvota ( Grynosios investicijos pagr. įrengimams * 100

Pradinis pagr. įrengimų kiekis

Palyginus kelių laikotarpių investicijų kvotą, galima išsiaiškinti,

kaip pasikeitė investicinė veikla.

Investicijų padengimas, apibūdinantis tikrąjį įmonės augimą. Jis parodo,

kokia apimtimi ir ar iš viso naujų įrengimų pirkimas finansuojamas iš

amortizacinių atskaitymų.

Investicijų padengimas ( Pagr. įrengimų amortizac.

atskaitymai * 100

Naujų pagr. įrengimų pirkimas

Jeigu investicijų padengimas viršija 100(, amortizaciniai atskaitymai

nėra pilnai reinvestuojami. Priešingu atveju reinvesticijų kvota viršija

amortizacinius atskaitymus.

Amortizacinių atskaitymų kvota, kurios rezervai, stebint vienas po kito

einančius periodus, didėjant kvotai, formuojami pelno sąskaita arba,

mažėjant kvotai, išformuojami pelno naudai.

Amortizac. atskaitymų kvota ( Pagr. įrengimų amortizac. atskaitymai * 100

Pagr.

įrengimų likutinė vertė

Apyvartinių investicijų analizė

Atliekant šią analizę bandoma nustatyti santykį tarp įmonės turto

dalių ir apyvartinių pajamų. Taip galima gauti informaciją apie verslo

vystymąsi. Skiriami rodikliai:

Įrengimų naudingumas, parodantis pagrindinių įrengimų iišnaudojimo laipsnį.

Įrengimų naudingumas ( Apyvarta *100

Pagr. įrengimai

Rodiklio kilimas sąlygoja geresnį įrengimų panaudojimą, didesnį jų

apkrovimą.

-Atsargų laikymas, parodantis santykį tarp įmonės atsargų ir

apyvartos.

Atsargų laikymas ( Atsargos * 100

Apyvarta

Šio rodiklio mažėjimas reiškia ekonomišką atsargų laikymą. Tai

pasiekiama, kai atsargos, didėjant apyvartai, didėja nelabai sparčiai,

esant tai pačiai apyvartai, mažėja arba, mažėjant apyvartai, mažėja

sparčiau nei apyvarta.

Apyvartumas parodo, kaip dažnai kuri nors turto dalis pasikeičia per

peroidą. Tai gali būti pavaizduota kaip:

Pagr. kapitalo ( pagr. kapitalo amortizaciniai atskaitymai + nuostoliai *

100

apyvartumas ( Pagr. kapitalo vertė

Apyvartinio kapitalo ( Apyvarta *100

apyvartumas ( Apyvartinio kapitalo vertė

Bendro kapitalo ( Apyvarta * 100

apyvartumas Bendras kapitalas

Vidutinė vertė gaunama:

Vidutinė vertė ( Pradinė vertė + Likutinė vertė

2

Apyvartumas parodo turto įšaldymo trukmę iir lemia kapitalo poreikį.

Kuo aukštesnis šis rodiklis, tuo geriau jis vertinamas.

Reikalavimų galiojimo terminas, pateikiantis išvadas apie klientų

mokėjimus. Galima nustatyti, per kiek laiko apyvartinės lėšos tampa

likvidžios.

Reikalavimų galiojimo terminas ( ( Reikalaujamų prekių vertė * 360

Apyvarta

Ilgas terminas sąlygoja blogą klientų mokėjimų moralę. Kita vertus,

tai reiškia, kad įmonė, esant likvidumo krizei, per atitinkamą mokėjimų

sąlygų struktūrą galėtų sukurti finansines lėšas.

Finansavimo analizė

Finansavimo analizė yra kapitalo dalių analizė, suteikianti

informaciją apie

šaltinius ir kapitalo struktūrą pagal rūšį, garantijas ir terminus. Ji

susideda iš:

Finansavimo analizė

Finansavimo struktūros Finansavimo trukmės

Kita finansavimo

analizė analizė

analizė

Finansavimo struktūros analizė

Įmonės finansavimo analizė atliekama remiantis šiais rodikliais:

4. Nuosavo kapitalo dalis išreiškia santykį tarp nuosavo ir

bendro kapitalo.

Nuosavo kapitalo ( Nuosavas kapitalas * 1100

dalis Bendras kapitalas

Rodiklis negali pateikti tikslių parodymų, pvz. kad nuosavas

kapitalas susideda iš apibrėžto kapitalo ir atsargų bei rezervų.

Nežinoma, kokiu laipsniu vertinimo svyravimai turto atžvilgiu įtakoja

nuosavo kapitalo dydį.

-Prisitaikymo koeficientas, dar vadinamas kapitalo įtampa,

parodo reliatyvią skolinto kapitalo dalį bendrame kapitale.

Prisitaikymo koeficientas ( Skolintas kapitalas * 100

Bendras kapitalas

Nėra tiksliai nustatyta, kokio dydžio įsipareigojimai gali būti

bendrame kapitale; tai sprendžiama pagal šaką, įmonę ir situaciją.

5. Įsiskolinimų koeficientas, nustatomas iš santykio tarp

skolinto ir nnuosavo kapitalo.

Įsiskolinimų koeficientas ( Skolintas kapitalas * 100

Nuosavas kapitalas

Įsiskolinimų koeficientas yra labai svarbus rodiklis. Jis

nusako, kokiu laipsniu įmonė finansuojama išorinių faktorių, palyginus

su įmonės savininkų dalimi.

Kokio dydžio gali būti įsiskolinimų koeficientas, vaizduojama

vertikaliose finansavimo taisyklėse kaip “kokybės normos”:

Skolintas kapitalas ( 1

Vertikalios 1 : 1-Taisyklė

Nuosavas kapitalas

finansavimo

taisyklės 2 : 1-Taisyklė

Skolintas kapitalas ( 2

Nuosavas kapitalas

Jos nėra skirtos charakterizuoti finansinę ar ekonominę sėkmę,

užtikrinti įmonės stabilumą. Tačiau jos gali įgauti neabejotiną

reikšmę, kai kapitalo skolintojai vertina įmonės galimybes priimti

kreditą remdamiesi kaip tik šiom finansavimo taisyklėm.

Išsamus įvairių kapitalo rūšių tarpusavio santykio vertinimas

galimas tik tada, kai yra žinoma, kiek ilgai skolintos lėšos pasiliks

įmonėje, ar jos trumpalaikės, vidutinės ar ilgalaikės. Norėdami

padidinti kapitalo rodiklių išraiškingumą, sudarome šiuos santykius:

Ilgalaikis skolintas kapitalas

Bendras kapitalas

Vidutinis ir trumpalaikis skolintas kapitalas

Bendras kapitalas

Skolinto ir nuosavo kapitalo santykio struktūrai ypač svarbią

reikšmę turi skolinto kapitalo rentabilumo poveikis – išsamiau žr.

Olfert.

Finansavimo trukmės analizė

Trumpalaikių finansavimo lėšų termino analizė įgalina įgyti

informaciją apie įmonės finansinę būklę. Skiriami rodikliai:

6. Tiekėjų kredito trukmė, kai sugretinama vidutinė kreditorių

būklė ir prekių pristatymas.

Tiekėjų kredito trukmė ( ( Kreditorių būklė * 360

Prekių pristatymas

Didelė tiekėjų kredito trukmė leidžia spręsti, kas

neišnaudojamos nuolaidos, o tai mažina rentabilumą. To priežastis

galėtų būti stebimos įmonės likvidumo krizė.

LITERATŪROS SARAŠAS:

Iš visur po truputi

———————–

Investicijos vertė laikotarpio pradžioje