KOMERCINIŲ BANKŲ FUNKCIJOS

KOMERCINIŲ BANKŲ FUNKCIJOS

Komerciniai bankai Lietuvoje iš esmės atsirado atkūrus Nepriklausomybę, kai perimti į Lietuvos banko struktūrą buvusių TSRS pramonės ir statybos bei TSRS butų, komunalinio ūkio ir socialinio vystymosi bankų skyriai penkiose miestuose buvo sujungti į vieno banko skyrių, o kiti banko skyriai banko skyriai reorganizuoti į atskirus komercinius bankus. Komerciniai bankai paprastai sudaro kredito ir bankų sistemos pagrindinę grandį.

LIETUVOS KOMERCINIAI (AKCINIAI) BANKAI – tai gausiausia bankų rūšis Lietuvoje. Komerciniai Lietuvos bankai turi savo filialus įvairiuose šalies miestuose.

Komerciniai bankai – ttai finansinės institucijos, gavusios iš valstybės specialią licenziją, kuri leidžia joms priiminėti čekinius ar kitų rūšių depozitus , bei kreditų teikimus, prisiimant su tuo susijusią riziką ir atsakomybe.

Taigi komercinis bankas yra finansinis tarpininkas tarp subjektų, laikančių indelius banke, ir subjektų, gaunančių iš banko kreditus. Tai pelno siekianti institucija, dirbanti savimokos pagrindu, kuri priima indelius (depozitus), teikia paskolas ir įgyja kitų aktyvų, ypač obligacijų. Pagrindinis komercinio banko tikslas yra pelnas. Bankas visiškai savarankiškai sutarčių pagrindu akumuliuoja laisvas ūkio ir gyventojų lėšas iir šitaip sukaupia tam tikrą kapitalą, kuri panaudoja komerciniai veiklai. Kiekviena įmonė ar organizacija gali laisvai pasirinkti vieną ar kitą bako įstaigą, su kuria jai patogu ir naudinga turėti dalykinius ryšius, pagrįstus abipusiu pasitikėjimu ir suinteresuotumu. Todėl komercinio banko veiklos ppagrindas yra įmonių ir organizacijų kreditavimas. Komerciniai bankai, be kreditų išdavimo, gali vykdyti ir kitas bankams būdingas operacijas. Komerciniai bankai turi teisę:

Priimti terminuotus ir neterminuotus indėlius ir lėšas į einamąsias ir kitokias sąskaitas;

Teikti ir imti kreditus;

Atlikti operacijas su mokamaisiais dokumentais ir vertybiniais popieriais;

Išduoti piniginius laidavimus, garantijas;

Priimti iš klientų vertybes, dokumentus ir saugoti savo saugyklose;

Teikti paslaugas, konsultacijas bankų veiklos klausimais

Lietuvos bankui leidus, vykdyti operacijas užsienio valiuta, pirkti ir parduoti brangiuosius metalus

Atlikti kitas kredito institucijos veiklos pobūdį atitinkančias operacijas

Komerciniai bankai, skirstantys užsienio paskolas, turi atlikti investicijų projektų ekspertizę, įvertinti turtinę atsakomybę bei paskolos grąžinimo galimybes; priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo komerciniam ūkio objektui, t.y. jeigu investicinis projektas nepasiseks, tai bankas turės sumokėti visą paskolos ir palūkanų už jas sumą. Pagal Lietuvos banko nnormatyvus vienam skolininkui negalima suteikti kredito, viršijančio 30% pagrindinio kapitalo.

Banko, kaip verslo įmonės, ypatybė yra tai, kad jis operuoja beveik vien svetimomis, skolintomis lėšomis. Didžioji pasyvų dalis turi būti išmokama pagal pirmą pareikalavimą. Vadinasi, viso deponuoto kapitalo bankas paskolinti negali, jis privalo turėti rezervus.

Komercinio banko rezervai – tai jo turimi aktyvai, kurie gali būti panaudoti skubiam banko indėlininkų poreikių tenkinimui. Seniau banko rezervai buvo vienintelis būdas indėlininkų lėšų saugumui garantuoti. Jai šalyje kildavo panika ir visi indėlininkai puldavo atsiimti savo ppinigus, bankas nebegalėdavo išmokėti, bankrutuodavo, daug žmonių prarasdavo savo santaupas. Dabar tai praeitis, daugelyje šalių indėliai bankuose apdraudžiami, jei bankas bankrutuotų, indėlininkų lėšos bus jiems gražintos. Be to, dabar įvestas ir reguliarus vyriausybinis komercinių bankų tikrinimas ir jų revizijos kontroliuojant operacijų teisėtumą ir finansinį pagrįstumą.

Visų paslaugų pobūdis, formos, klientūros aptarnavimo būdai ir metodai priklausys nuo komercinio banko kolektyvo sugebėjimų organizuoti savo veiklą.

Vadovaujantis Komercinių (akcinių) bankų įstatymu ir Lietuvos banko 1993m. liepos 1d. nutarimu „Komercinių (akcinių) bankų, jų padalinių steigimo bei bankų pagrindinio kapitalo padidinimo registravimo taisyklės“, komerciniai bankai steigiami dviem būdais:

atviruoju (kai steigėjai įsigyja dalį statute numatyto pagrindinio kapitalo akcijų, o likusią dalį surenka skelbdami viešą akcijų pasirašymą);

uždaruoju (kai steigėjai įsigyja visas akcijas arba dalį statute numatytų akcijų, neskelbdami viešo akcijų pasirašymo, o jas išplatina kitiems asmenims savo nuožiūra).

Naujam bankui steigti reikalingas 5mln. litų kapitalas. Komerciniai bankai turi pagrindini ir atsargini kapitalą, be to , gali sudaryti ir kelis kapitalus. Atsargos kapitalas naudojamas galimiems nuostoliams atliginti. Sudarymo šaltinis – pelnas.

Lietuvoje bankų ypač padaugėjo 1992metais. Akivaizdu, kad staigus bankų skaičiaus padidėjimas dar neraiškia teigiamo poslinkio bankininkystės raidoje. Daugelis greitai iškilusiu bankų, greit ir bankrutavo. Smulkesni komerciniai bankai tokie kaip: „Sekundė“, „Ekspresas“ ir kt. vertėsi rizikingomis operacijomis, kurių metu netenka apyvartinių llėšų ir bankrutuoja, o pagrindinė bankrotų priežastis – teikiami neatgaunami kreditai. Dalis atsakomybes atitenka ir vyriausybei. Vyriausybės klaida – leidimas nekontroliuojamai kurtis smulkioms, finansinėmis operacijomis besiverčiančioms, institucijoms.

Taigi Lietuvos bankininkystė, nors ir labai lėtai, klupdama ir darydama daugybę klaidų ( dėl nekompetencijos, korupcijos, biurokratizmo), vis dėlto pasistūmėjo ir juda į priekį. Reikia tikėtis, kad plėsdamiesi ir stiprėdami bankai ateityje sudarys pilnavertę šalies bankų sistemą, pajėgia konkuruoti ir su Vakarų bankais.

Literatūros sąrašas

1. Savaitraštis „Laikas“- 2004m. lapkritis, gruodis

2.Savaitraštis „Laikas – 2005. sausis

3.Laikraštis „Klaipėda“ – 2005m. sausis

4.R.Valkauskas „Statistika“- Vilnius 2002m.